Byla 2A-2117-555/2013
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Žibo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TFA Logistic“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-876-571/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TFA Logistic“ su trečiaisiais asmenimis E. Č., „If & Insurance AS“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42012 m. kovo 16 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu E. Č., vairuodamas krovininį automobilį Scania valst. Nr. ( - ) su priekaba, įvažiavo į gatvę ir norėjo apsunkti savo vairuojamą autotraukinį, tačiau sukantis autotraukinio priekaba, valst. Nr. ( - ), susiskersavo į dešinę ir stipriai apgadino bendrovės „Neubert“ sandėlio tvorą. Vilkiko vairuotojas E. Č. išlipo iš automobilio ir nuėmė į jo priekabą įstrigusiais tvoros dalis. Baigė manevrą ir nuvažiavo, tai yra pasišalino iš įvykio vietos. Transporto priemonė Scania valst. Nr. ( - ) ir priekaba Aksoylu valst. Nr. ( - ) priklausė atsakovui. Lietuvoje registruota transporto priemonė Scania P 114 LB, valst. Nr. ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d. ir 41 str. 8 d.

5Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 5 028,28 litus nuostolių atlyginimo, 151 Lt žyminio mokesčio, 616,40 Lt už pateiktų priedų prie ieškinio vertimą į lietuvių kalbą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 5 028,28 litus nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 151 Lt žyminio mokesčio, 616,40 Lt už pateiktų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą ieškovės naudai, 60,50 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

8Teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuotas eismo įvykis, detaliai aprašyta jo eiga, įvardinta transporto priemonė ir vairuotojas, ją vairavęs įvykio metu. Atsakovas neginčijo fakto, kad E. Č. tuo metu dirbo jo įmonėje. Remiantis išdėstytais motyvais ir surinktais įrodymais teismas nustatė, kad E. Č., vairavusio atsakovui priklausantį automobilį Scania valst. Nr. ( - ) su priekaba Aksoylu valst. Nr. ( - ), kaltė dėl įvykusio eismo įvykio yra pilnai įrodyta (CK 6.246 str., 6.247 str.). Atsakovas neginčijo fakto, kad jis yra transporto priemonės savininkas, ir, kad jam priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu. Ieškovas išmokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui padarytą 1456,29 eurų arba 5028,28 litų žalą remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 4 d. ir biurų tarybos Vidaus nuostatais, nes transporto priemonė buvo nedrausta. Atsakovas, nors ir gavęs ieškovo pretenziją, geruoju padarytos žalos neatlygino. Atsakovas nurodė, kad neapdrausto vilkiko velkama priekaba buvo drausta. Teismas vadovavosi TPVCAPDĮ 1 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Teismas nurodė, kad priekaba savarankiškai negali dalyvauti viešajame eisme, ir nors motorinė transporto priemonė ir puspriekabė eisme dalyvavo kaip vienetas (transporto priemonių junginys), kiekviena jų turėjo būti apdrausta transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl teismas darė išvadą, kad atlyginti padarytą žalą turi vilkiko, kuris velka velkamą transporto priemonę, draudimas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 5 d. nuostatai taip pat numato, kad išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad priekaba nebuvo sukabinta su velkančiai transporto priemone.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas mano, kad teismas nenustatė visų būtinų atsakomybei kilti sąlygų, nors privalėjo ištirti reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, kadangi tik nustačius asmenis, kurie atlygino nuostolius, seka ir tų nuostolių pagrįstumas. Be to, nėra aišku, kuo remiantis teismas nustatė žalos dydį bei mastą.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo abejones dėl įvykio aplinkybių, išmokėtos draudimo išmokos, žalos dydžio ir apskritai ieškinio tenkinimo.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

16Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, priimdamas teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

17Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (ieškovas) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Europos Sąjungos valstybėje, naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tačiau ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškovas, sumokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme (TPVCAPDĮ) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

19Be to, CK 6.280 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

20Bylos duomenimis, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutshes Buro Grune Karte e.V.) Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui pateikė 1 456,29 EUR (5 028,28 Lt) sumos reikalavimą dėl atlyginimo žalos (b. l. 30-31, 1 t.), padarytos autoįvykyje, kuris kilo Vokietijos Respublikoje 2012 m. kovo 16 d., trečiojo asmens vairuojamam neapdraustam transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobiliui SCANIA P114 LB valst. Nr. ( - ), kurio savininkas atsakovė UAB „TFA Logistic“, kurio metu buvo apgadinta sandėlio tvora, o ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 1 456,29 EUR (b. l. 28, 1 t.).

21Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus (tarp jų ir eismo įvykio medžiagą), turėjo pagrindo teigti, jog dėl atsakovės darbuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta Vokietijos bendrovės sandėlio tvora (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalėjo atsakovė. Atsakovė nepateikė priešingų, nustatytą žalos dydį paneigiančių duomenų ar pagrindžiančių įrodymų, t. y. nevykdė įstatyme nustatytos pareigos įrodyti savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tai, jog žalos sąmatoje būtų nurodyti ne su įvykiu susiję automobilio apgadinimai, atsakovė neįrodė. Todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteisino žalos dydžio yra teisinga ir pagrįsta.

22Kolegijos vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, jog byloje pateikti įrodymai, kuriais grindžiamos išmokėtos išmokos dydis yra prieštaringi, nepatvirtina ieškovo teiginių, kad žala buvo atlyginta nukentėjusiesiems asmenims. Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad Vokietijos draudimo bendrovė ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti 2012 m. kovo 16 d. padarytą eismo įvykio metu žalą bendrai 1 456,29 EUR sumai, kurią sudaro 1 226,54 EUR draudimo išmoka (b. l. 32-37, 1 t.) ir 29,75 EUR išorės paslaugų mokestis bei 200 EUR administravimo mokestis (b. l. 11-13, 17-25, 1 t.). Kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai yra pakankami ir išvadai, kad minėtas sumas ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (b. l. 28, 1 t.). Sutiktina su ieškovo argumentais, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykio metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais, todėl dokumentai, išduoti Vokietijos Respublikos institucijų, kuriais nustatytas eismo įvykio kaltininkas, žalos dydis, laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, todėl tik apelianto išsakytos abejonės dėl jų pagrįstumo, nesudaro pagrindo išvadai, kad šie įrodymai nėra pakankami pagrįsti padarytos žalos dydį. Atsakovė, elgdamasi kaip protingai rūpestingas ir atidus asmuo, turėjo (galėjo) pasidomėti dėl nustatytų eismo įvykio aplinkybių, tarp jų kalto asmens bei padarytos žalos, o, nesutikdama su šių aplinkybių vertinimu, jas ginčyti. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė atliko nurodytus veiksmus ar kad šiuo metu vyksta ginčas dėl Vokietijos Respublikoje nustatytų aplinkybių.

23Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės 2012 m. spalio 8 d. pavedimu sumokėtų sumų paskirtį. Ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad Vokietijos nacionaliniam draudikui sumokėta mokėjimo pavedimu suma (b. l. 71, 1 t.) yra detalizuojama, o iš pateikto elektroninio laiško spręstina, kad detalizuojant sumokėtas sumas nurodyta mokėjimo paskirtis 1 456,29 EUR už ( - ) (b. l. 29, 1 t.), kas sudaro pagrindą spręsti, kad Vokietijos bendrovės reikalaujamą sumą ieškovė yra sumokėjusi.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priekaba eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir priekabos atžvilgiu galiojo draudiminė apsauga. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes šioje byloje pagrįstai buvo vadovaujamasi TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalies nuoroda, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reguliuojančius teisės aktus. Kadangi eismo įvykis įvyko vilkikui SCANIA P114 LB valst. Nr. ( - ), tempiant nurodytą priekabą, vadovaujantis Vokietijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, žala buvo administruojama pagal vilkikui suteikiamą draudiminę apsaugą, kurios šiuo atveju nebuvo. Todėl šioje nagrinėjamojoje byloje ta aplinkybė, kad priekaba buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturi įtakos ieškovo reikalavimo teisei atsakovui bei priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

25Nustačius byloje šias faktines aplinkybes sutiktina su teismo išvadomis, jog ieškovas pagrįstai sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui aukščiau nurodytą piniginių lėšų sumą (CK 6.248 straipsnis, TPVCAPDĮ 17 straipsnio 4 dalis; CPK 176, 185 straipsniai).

26Aukščiau minėta, kad ieškovas, sumokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis). Taigi atgręžtinis ieškovo reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę, todėl pagrįsta teismo išvada, jog ieškovas, pareikšdamas reikalavimą atlyginti nuostolius atsakingam už žalos padarymą atsakovui, tinkamai realizavo savo pažeistos teisės gynimą (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1, 5 dalys).

27Vadovaudamasi aukščiau nurodytu, kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams reglamentuoti taikytinas materialiosios teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 - 330 straipsnis).

28Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2012 m. kovo 16 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu E. Č.,... 5. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu... 8. Teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovo pateiktais rašytiniais... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, teismo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 15. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai... 17. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme (TPVCAPDĮ)... 19. Be to, CK 6.280 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad atlyginęs kito... 20. Bylos duomenimis, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutshes Buro Grune... 21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai... 22. Kolegijos vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, jog byloje pateikti... 23. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, jog... 24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priekaba eismo įvykio metu buvo apdrausta... 25. Nustačius byloje šias faktines aplinkybes sutiktina su teismo išvadomis, jog... 26. Aukščiau minėta, kad ieškovas, sumokėjęs kitos Europos Sąjungos... 27. Vadovaudamasi aukščiau nurodytu, kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs... 28. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 29. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą...