Byla e2A-176-262/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo BUAB „PCS-85“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios UAB „PCS 85“ ieškinį atsakovams UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Varūsta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2013 m. vasario 1 d. tarp ieškovo UAB „PCS 85“ ir atsakovų AB „Kauno dujotiekio statyba“, UAB „Varūsta“ susitarimą dėl mokėjimo prievolių įskaitymo; taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Varūsta“ 12 310,80 Eur; priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Varūsta“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

42. Nurodė, kad 2014 m. spalio 24 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, kuria ieškovui UAB „PCS 85“ buvo iškelta bankroto byla bei bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Top consult“. Ieškovo bankroto administratorius, patikrinęs ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus bei 2015 m. rugsėjo 7 d. gavęs papildomus dokumentus iš atsakovo AB „Kauno dujotiekio statyba“, nustatė, kad 2013 m. vasario 11 d. tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudarytas Susitarimas dėl mokėjimo prievolių įskaitymo, pagal kurį atsakovui AB „Kauno dujotiekio statyba“ turint 12 310,80 Eur (42 506,74 Lt) mokėjimo prievolę į ieškovą UAB „PCS 85“ bei pastarajam turint tokio paties dydžio mokėjimo prievolę į atsakovą UAB „Varūsta“, buvo atliktas ieškovo reikalavimo teisės ir mokėjimo prievolės įskaitymas, atsakovui AB „Kauno dujotiekio statyba“ įsipareigojus sumokėti 12 310,80 Eur (42 506,74 Lt) tiesiogiai atsakovui UAB „Varūsta“. Mokėjimas buvo įvykdytas pavedimu 2013 m. vasario 20 d. Ieškovo bankroto administratorius prašo šį įskaitymą pripažinti niekiniu sandoriu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, nes sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo teisės disponuoti savo turtu ir lėšomis, kuriems Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi (civ. byloje Nr. 2-13843-545/2012) buvo taikytas areštas 2 573,42 Eur (8 885,49 Lt) sumai kreditoriaus R. B. AS naudai, o atsakovai apie tai turėjo žinoti, nes Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d., 4.39 str. 1 d., 4.48 str. 2 d.). Ieškovo bankroto administratorius taip pat prašo įskaitymo sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.). Nurodo egzistuojant visas sandorio nuginčijimo sąlygas: 1) didžioji dalis kreditorių reikalavimų atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo; 2) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes bankroto administratorius apie ginčijamą sandorį sužinojo 2015 m. rugsėjo 7 d., gavęs atsakovo AB „Kauno dujotiekio statyba“ raštą; 3) ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, suteikiant pirmenybę vienam kreditoriui atsakovui UAB „Varūsta“, nors ieškovo įsiskolinimai pirmesnės eilės kreditoriui VMI 2013 m. vasario mėn. sudarė 87 221,31 Eur, taip pat pirmesnės eilės kreditoriui VSDFV 2012 m. pabaigoje sudarė 53 572,26 Eur. Be to, ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovas buvo skolingas ir kitiems tos pačios eilės kreditoriams. Ieškovo bankroto administratorius vertina ir ieškovo 2012-2013 m. balanso duomenis, pagal kuriuos matyti, kad ieškovo turtas bei per vienerius metus mokėtinos sumos buvo virš 2 000 000 Lt, o 2013 m. ieškovas patyrė 1 379 162 Lt nuostolį. Iš šių duomenų administratorius daro išvadą, kad ieškovas jau 2012 m. buvo nemoki įmonė, kurios pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę įmonės turto, dėl ko ginčijamas sandoris pablogino ieškovo finansinę padėtį, sumažino turtą ir eliminavo galimybę kreditoriams padengti skolas; 4) ieškovui nebuvo privaloma sudaryti ginčijamą sandorį; 5) ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes atsakovai yra verslininkai, kurie turėjo domėtis ieškovo turtine padėtimi bei galėjo pasidomėti viešais duomenimis registre apie ieškovo turtui pritaikytus areštus, atsakovo įsipareigojimus kreditoriams, antstolių patvarkymus, sunkią finansinę padėtį.

53. Atsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad sudarant ginčijamą įskaitymo sandorį, dar nebuvo išnagrinėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-13843-545/2012, kurioje buvo pritaikytas kreditoriaus R. B. AS reikalavimo užtikrinimui ieškovo UAB „PCS 85“ turto areštas, kas reiškia, jog šis kreditorius dar neturėjo reikalavimo teisės. Be to, arešto mastas buvo tik 2 573,42 Eur, kas neatitiko pagal ginčijamą sandorį atlikto mokėjimo sumos. Pagal 2012 m. UAB „PCS 85“ balanso duomenis įmonė nebuvo bankrutuojanti, atsakovui nebuvo žinoma apie jokius areštus ar antstolių patvarkymus, ieškovo UAB „PCS 85“ vadovas 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atsakovas elgėsi sąžiningai, apie jo nesąžiningumą ieškovas nepateikė įrodymų, kas reiškia, jog įskaitymas nebuvo draudžiamas. Atsakovo manymu, ieškovas nepateikia teismui įrodymų, kad kreditorių reikalavimai susidarė iki ginčijamo įskaitymo sandorio sudarymo. Vien ta aplinkybė, kad ginčijamas sandoris pablogino įmonės finansinę padėtį ir ji negalėjo patenkinti kreditorių reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Teigia, kad bankroto administratorius praleido Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą 6 mėnesių terminą ieškiniui pateikti, nes bankrutuojančios įmonės dokumentus turėjo gauti 2015 m. balandžio mėnesį, o į atsakovą dėl ginčijamo sandorio pateikimo kreipėsi tik 2015 m. liepos 7 d., nors pradinį atsakovo atsakymą apie įsiskolinimų padengimą buvo gavęs dar 2014 m. gruodžio 12 d.

64. Atsakovas UAB „Varūsta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl ieškovo turto arešto, buvo areštavęs ieškovo UAB „PCS 85“ lėšas 2 573,42 Eur sumai, esančias AB SEB banko sąskaitoje, kas reiškia, kad likusiu turtu ieškovas galėjo laisvai disponuoti. Be to, kreditorius R. B. AS, kurio reikalavimams patenkinti teismo nutartimi buvo pritaikytas turto areštas, nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, kas reiškia, kad su juo buvo pilnai atsiskaityta. Atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo įskaitymo sandorį nuginčyti actio Pauliana pagrindu, nes atsakovas buvo sąžiningas (pagal viešai prieinamus registrų duomenis ginčijamo sandorio sudarymo metu, ieškovo finansinė padėtis buvo gera, ieškovui buvo taikomas vienintelis areštas, žymių skolų VSDFV ieškovas neturėjo); įskaitymas nepažeidė kreditorių teisių (ginčijamo sandorio sudarymas, nesant iškeltai bankroto bylai, yra normali verslo praktika). Be to, įskaitymas neturėjo neigiamos įtakos atsakovo nemokumui (sudarytas ginčijamo sandoris prieš daugiau nei pusantrų metų iki bankroto bylos iškėlimo; ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovo turimo turto pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis vertė sudarė 2 481 089 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams pagal bankroto administratoriaus pateiktą sąrašą 356 443,85 Lt; po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovas atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, kas reiškia, kad jo ūkinė-komercinė veikla nenutrūko). Atsakovas atsiliepime iš esmės antrina kito atsakovo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ argumentams, kuriais įrodinėja bankroto administratorių praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

85. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovo atsakovui UAB „Varūsta“ buvo priteista 1 170 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo valstybei priteista 4,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

96. Teismas nurodė, kad ginčijamo įskaitymo sandorio sudarymo metu (2013 m. vasario 11 d.) buvo registruotas tik ieškovo 8 885,49 Lt piniginių lėšų, esančių ieškovo sąskaitoje AB SEB banke, areštas. Vadinasi, ieškovui buvo draudžiama disponuoti areštuotomis konkrečiomis piniginėmis lėšomis, tačiau ieškovui nebuvo draudžiama sudaryti sandorius, kuriuose nebus panaudojamos areštuotos lėšos. Pagal ginčijamo sandorio esmę sandorio šalys atliko ieškovo reikalavimo teisės į ieškovo turimą mokėjimo prievolę įskaitymą, tačiau areštuotos lėšos nebuvo panaudotos. Vadinasi, ginčijamas įskaitymo sandoris nepažeidė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-13843-545/2012 masto, dėl ko nėra teisinio pagrindo šį sandorį pripažinti kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Ginčijamo įskaitymo sandorio sudarymas (nepaisant to, kad tuo metu ieškovas turėjo ir kitų kreditorių), nenulėmė ieškovo nemokumo ar jo finansinės būklės esminio pablogėjimo, eliminavusio bet kokias ieškovo galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais. Priešingai, teismas sprendžia, kad ginčijamas įskaitymo sandoris atitiko protingą verslo rizikos praktiką, kuomet ieškovas, matydamas, kad pats kaip rangovas nebegalės atsiskaityti su subrangovu, leido tą padaryti tiesiogiai užsakovui. Dėl šios priežasties teismas laiko, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų – kreditorių teisių pažeidimo, pasireiškusio ieškovo nemokumu – įskaitymo sandoriui nuginčyti actio Pauliana pagrindu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

117. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

128. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nepripažino 2013-02-11 tarp ieškovo UAB „PCS 85“ ir atsakovų UAB „Kauno Dujotiekio statyba“ bei UAB „Varūsta“ sudaryto susitarimo dėl mokėjimo prievolių įskaitymo (toliau - Susitarimas) negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu, nes Susitarimo sudarymo ir įvykdymo metu galiojo ieškovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas kreditoriaus R. B. AS naudai, arešto suma 2 573,42 Eur. Teismas, konstatuodamas, kad sandoris nepažeidė UAB „PCS 85“ kreditorių teisių, nesuprato bylos esmės ir neįvertino visų sandorio sudarymo aplinkybių. Anot Apelianto, Susitarimu „UAB PCS 85“ pablogino savo finansinę padėtį, kreditoriai įgiję teisę įgyvendinti prievolę į Apeliantą anksčiau nei UAB „Varūsta“, prarado galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus.

139. Atsakovas UAB „Varūsta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad ieškovas neįrodė nei, kad Susitarimą reikia pripažinti negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu, nei būtinųjų actio Pauliana sąlygų, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

1410. Atsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad šioje byloje nėra CK 6.66 str. nustatytų sąlygų viseto, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmetamas.

1711. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

1812. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

19Dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.)

2013. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino Susitarimo negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu, nes Susitarimo sudarymo ir įvykdymo metu galiojo ieškovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas kreditoriaus R. B. AS naudai, arešto suma 2 573,42 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams šiuo klausimu.

2114. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-11-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civ. byloje Nr. 2-13843-545/2012, kuria areštavo Apelianto turtą, t.y. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis, o jų nesant - nekilnojamąjį turtą 2 573,42 Eur sumai. Kreditorius R. B. AS kreipėsi į antstolį, kuris 2012-12-20 areštavo konkretų Apelianto turtą - 2 573,42 Eur pinigines lėšas konkrečioje ieškovo sąskaitoje AB SEB banke. Kaip matyti iš byloje esančio turto areštų akto registro išrašo, antstoliui areštavus Apelianto lėšas SEB banke, 2012-12-21 buvo priimtas patvarkymas dėl turto arešto panaikinimo, todėl Apeliantas turėjo nevaržomą teisę disponuoti visu kitu savo turtu - likusiomis piniginėmis lėšomis, turtinėmis teisėmis, materialiu turtu ir pan.

2215. Vykdant Susitarimą areštuotos lėšos nebuvo naudojamos, šis susitarimas nepažeidė 2012-11-28 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Apeliantas turėjo pilną teisę disponuoti visu kitu savo turtu ir turtinėmis teisėmis, viršijančiomis tuo metu buvusių laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) mastą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šį Susitarimą pripažinti prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms.

2316. Taigi, Susitarimo sudarymo ir vykdymo metu (2013-02-11) Apelianto atžvilgiu buvo taikomas vienintelis turto areštas nežymiai sumai. Kadangi antstolis dar iki Susitarimo buvo areštavęs teismo nutartyje nurodytą sumą Apelianto banko sąskaitoje, visu kitu turtu ir turtinėmis teisėmis, viršijančiomis aptariamo arešto mastą, Apeliantas galėjo nevaržomai disponuoti. Taigi, Susitarimas ir jo vykdymas nepažeidė jokių imperatyvių įstatymo normų, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama.

24Dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

2517. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civ. Nr. 3K-3-17/2006, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-105/2009, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-204/2012 ir kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

2618. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog „CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 str. prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima“.

2719. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog „teismas, konstatuodamas, kad sandoris nepažeidė UAB „PCS 85“ kreditorių teisių, nesuprato bylos esmės ir neįvertino visų sandorio sudarymo aplinkybių“. Anot Apelianto, Susitarimu „UAB PCS 85“ pablogino savo finansinę padėtį, kreditoriai įgiję teisę įgyvendinti prievolę į Apeliantą anksčiau nei UAB „Varūsta“, prarado galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus.

2820. Įmonės nemokumas - tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Taigi, norint konstatuoti įmonės nemokumą būtina nustatyti dvi sąlygas: santykį tarp pradelstų įsipareigojimų bei balansinės turto vertės ir įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą.

2921. Atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę, kad ūkinės komercinės veiklos rezultatai kinta palaipsniui, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Apelianto mokumą pagrįstai rėmėsi 2012-12-31 finansiniais duomenimis. Kaip matyti iš šių duomenų, 2012-12-31 Apelianto turto vertė buvo 2 481 089 Lt (718 573 Eur).

3022. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2012-12-31 duomenimis jo skola VSDFV buvo 53 572,26 Eur. Tačiau, kaip matyti iš VSDFV lėšų finansinės ataskaitos, per 2012 metus Apeliantui buvo priskaičiuota 356 182,40 Eur įmokų, o sumokėta 302 610,14 Eur įmokų. Taigi, per 2012 metus savo įsipareigojimus kreditoriui VSDFV Apeliantas įvykdė didžiąja dalimi. Kaip matyti iš Apelianto pateiktų įrodymų, 2013-02-16 skola kreditoriui VMI buvo 202 334,60 Lt, tačiau netrukus ženkli šios skolos dalis buvo padengta ir 2013-03-12 duomenimis skola sudarė jau tik 84 147,15 Lt. Šios aplinkybės rodo, kad su kreditoriumi VMI po Susitarimo sudarymo taip pat buvo atsiskaitoma.

3123. Apeliantas taip pat nurodo, kad Susitarimo sudarymo metu jis buvo įsiskolinęs eilei kreditorių, kuriems prievolė atsiskaityti jau buvo suėjusi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors Susitarimo sudarymo metu Apeliantas ir turėjo pradelstų skolų, tačiau jų bendra suma neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Apeliantas iki ir po Susitarimo sudarymo didele dalimi vykdė įsipareigojimus kreditoriams, aktyviai vykdė ūkinę-komercinę veiklą, generavo pajamas ir gavo pelną, todėl iš byloje pateiktų įrodymų nėra jokio pagrindo išvadai, kad ginčijamo Susitarimo sudarymo metu Apeliantas buvo nemokus.

3224. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas Susitarimas ir jo pagrindu UAB „Kauno Dujotiekio statyba“ tiesiogiai UAB „Varūsta“ atliktas mokėjimas niekaip neįtakojo Apelianto mokumo sumažėjimo, nepablogino jo finansinės būklės ir nesumažino kitų kreditorių galimybės gauti tuo metu buvusių savo reikalavimų patenkinimą. Atlikęs darbus UAB „Varūsta“ įgijo reikalavimo teisę į Apeliantą. Apeliantas, atitinkamai, atliktų darbų apimtyje turėjo reikalavimo teisę į UAB „Kauno Dujotiekio statyba“. Šalys, susitarė, kad už atliktus darbus UAB „Kauno Dujotiekio statyba“ sumokės tiesiogiai UAB „Varūsta“. Taigi, pritaikius trišalę užskaitą, Apelianto reikalavimo teisė į UAB „Kauno Dujotiekio statyba“ dėl 42 506,74 Lt sumokėjimo pasibaigė, tačiau tuo pačiu pasibaigė ir Apelianto prievolė tą pačią sumą mokėti UAB „Varūsta“. T. y., Apelianto gautinų ir mokėtinų sumų balansas nepakito (nepablogėjo) ir Susitarimo vykdymas neturėjo jokios įtakos nei jo mokumui, nei tuometinei finansinei padėčiai, nei galimybėms atsiskaityti su kitais kreditoriais.

3325. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-485/2010, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3- 511/2012.). Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika ar įprastinė praktika - versle yra normalu, kad veiklą vykdantis subjektas tam tikru metu turi kreditorių, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai yra suėję, tačiau jie prievolės vykdymo aktyviai nereikalauja ir dėl įvairių priežasčių toleruoja įsiskolinimą. Tokiu atveju skolininkas, kuris nėra nemokus ir kuriam nėra iškelta bankroto byla, turi teisę apsispręsti, su kuriais kreditoriais ir kokiu būdu jam atsiskaityti pirmiau ir naudingiau.

3426. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Susitarimo sudarymas ir įvykdymas niekaip neįtakojo Apelianto mokumo ar finansinės būklės pablogėjimo bei nesumažino kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Apeliantas neįrodė vienos iš būtinųjų Actio Pauliana taikymo sąlygų - kreditoriaus teisių pažeidimo.

35Dėl Apelianto finansinių sunkumų

3627. Apeliantas, siekdamas pagrįsti sunkią savo finansinę padėtį, buvusią Susitarimo sudarymo metu remiasi 2016-08-01 Vilniaus apygardos teismo sprendimu c.b. Nr. e2-3855-275/2016, kuriame, anot Apelianto, buvo nagrinėjami su šiuo ieškiniu betarpiškai susiję faktai bei aplinkybės.

3728. Apelianto minimoje byloje buvo prašoma pripažinti negaliojančia 2012-12-05 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Apeliantas už 147 706,21 Eur (510 000 Lt) įsigijo 6 000 vnt. įmonės UAB „Vidgomus“ akcijų, sumokėdamas grynaisiais pinigais. Teismas nustatė, jog UAB „Vigdomus“, kurios akcijas pirko Apeliantas, jokios veiklos nevykdo nuo 2011 metų, o nuo 2012-08-16 joje nedirbo nė vienas darbuotojas, įmonė negavo jokių pajamų. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad Apeliantas sudarė sandorį dėl beverčių akcijų įsigijimo už nepagrįstai didelę sumą, kad šis sandoris prieštaravo Apelianto veiklos tikslams ir neturėjo jokios ekonominės logikos. Taigi, minėtame Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodyti išaiškinimai apie blogą Apelianto finansinę padėtį yra pateikti visiškai kitokiame kontekste ir šių bylų ratio decidendi yra visiškai skirtingas. Akivaizdu, jog turėdamas skolų kitiems kreditoriams ir pirkdamas bevertį turtą už sumą, beveik prilygstančią tuo metu buvusių skolų dydžiui, Atsakovas elgėsi nesąžiningai ir mažino savo turto vertę bei didino neatsiskaitymo su kitais kreditoriais riziką.

3829. Tačiau vertinant šioje byloje ginčijamo Susitarimo reikšmę ir žalingumo kreditorių teisėms galimybę, analizuotinos kitos aplinkybės, sudarančios bendrą ginčo Susitarimo sudarymo kontekstą. Minėto akcijų pirkimo sandorio ir šioje byloje ginčijamo Susitarimo kontekstas bei jų įtaka Apelianto mokumui ir kitų kreditorių teisėms, yra visiškai skirtingi. Beverčių akcijų pirkimo sandoris už didžiulę kainą vertintinas kaip mažinantis Apelianto turto vertę, didinantis neatsiskaitymo riziką bei pažeidžiantis kitų kreditorių interesus. Tuo tarpu Susitarimas, kurio įgyvendinimas neturėjo visiškai jokios įtakos Apelianto mokumui (nepakito nei bendra gautinų-mokėtinų pinigų suma, nei bendra turto masė), negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis kitų Apelianto kreditorių teises ar didinantis neatsiskaitymo su jais grėsmę. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2016-08-01 sprendime išdėstytos išvados apie jo sunkią finansinę padėtį, neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje.

3930. Apeliantas taip pat nurodo, kad „įskaitymas neabejotinai pažeidė BUAB „PCS 85“ kreditorių teises. Tokios aplinkybės patvirtina, jog buvo pažeisti kreditorių interesai, kadangi įmonės turtas gerokai sumažėjo, nes UAB „Varūsta“ perleista suma, t.y. 12 310,80 Eur atsižvelgiant į Apelianto tuo metu buvusią sunkią finansinę padėtį, laikytina didele“. Su šiais Apelianto argumentais nesutiktina.

4031. Kaip jau minėta, Susitarimas ir jo pagrindu UAB „Kauno Dujotiekio statyba“ tiesiogiai UAB „Varūsta“ atliktas mokėjimas niekaip neįtakojo Apelianto mokumo sumažėjimo, nepablogino jo finansinės būklės ir nepadidino neatsiskaitymo su kitais kreditoriais rizikos. Susitarimo pagrindu atliktas įskaitymas pagal savo esmę buvo atlygintinis sandoris, t.y. Apelianto reikalavimo teisė į UAB „Kauno Dujotiekio statyba“ dėl 12 310,80 Eur sumokėjimo pasibaigė, tačiau tuo pačiu pasibaigė ir Apelianto prievolė analogišką sumą mokėti UAB „Varūsta“. Taigi, galutinis Apelianto gautinų bei mokėtinų sumų balansas išliko nepakitęs ir joks turtas, priešingai nei teigia Apeliantas, dėl Susitarimo vykdymo nesumažėjo ir tai neturėjo jokios neigiamos įtakos Apelianto mokumui. Be to, įvertinus tai, kad per 2012 metus Apelianto apyvarta (pardavimo pajamos) sudarė 8 840 334 Lt (kas atitinka 2 560 338 Eur), Susitarimo pagrindu įskaityta suma (12 310,80 Eur) laikytina nežymia.

41Dėl sudaryto sandorio neprivalomumo aiškinimo ir taikymo

4232. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra tai, kad tokio sandorio skolininkas neprivalėjo sudaryti. Teigia, kad „jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs UAB „PCS 85“ sudaryti įskaitymo sandorį, nebuvo“ ir kad „pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad Susitarimo UAB „PCS 85“ sudaryti neprivalėjo, esant kitiems įsipareigojimams kreditoriams bei galiojant turto arešto aktui“.

4333. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, Apelianto ieškinys dėl Susitarimo negaliojimo actio Pauliana pagrindu buvo atmestas Apeliantui neįrodžius dviejų sąlygų - Kreditoriaus teisų pažeidimo (antroji actio Pauliana sąlyga) ir trečiojo asmens (t.y. UAB „Varūsta“) nesąžiningumo (penktoji actio Pauliana sąlyga). Teismas sprendime apskritai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl trečiosios actio Pauliana sąlygos (skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį), todėl Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo argumentus dėl trečiosios actio Pauliana sąlygos, dėl kurios buvimo ar nebuvimo pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai nėra pasisakyta.

4434. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl actio Pauliana penktosios sąlygos - įskaitymo sandorio kitų šalių (atsakovų) nesąžiningumo neegzistavimo, todėl dėl jos plačiau nepasisako.

4535. Taigi, ieškovui neįrodžius visų actio Pauliana sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškinio dalį dėl actio Pauliana taikymo, todėl ir ši apeliacinio skundo dalis atmetama. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

4636. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui UAB „Varūsta“ iš ieškovo priteisiamos 702,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.). Atsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti iš ieškovo BUAB „PCS-85“ atsakovui UAB „Varūsta“ 702,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1. Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2013 m.... 4. 2. Nurodė, kad 2014 m. spalio 24 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo... 5. 3. Atsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pateikė atsiliepimą į... 6. 4. Atsakovas UAB „Varūsta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinys... 9. 6. Teismas nurodė, kad ginčijamo įskaitymo sandorio sudarymo metu (2013 m.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. 7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016... 12. 8. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nepripažino 2013-02-11 tarp ieškovo UAB... 13. 9. Atsakovas UAB „Varūsta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį... 14. 10. Atsakovas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsiliepimu į apeliacinį... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinis skundas atmetamas.... 17. 11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 18. 12. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti... 19. Dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančio... 20. 13. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino Susitarimo... 21. 14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-11-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės... 22. 15. Vykdant Susitarimą areštuotos lėšos nebuvo naudojamos, šis susitarimas... 23. 16. Taigi, Susitarimo sudarymo ir vykdymo metu (2013-02-11) Apelianto... 24. Dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ... 25. 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos būtinosios actio... 26. 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog „CK 6.66... 27. 19. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog „teismas, konstatuodamas, kad... 28. 20. Įmonės nemokumas - tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų... 29. 21. Atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę, kad ūkinės komercinės... 30. 22. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2012-12-31 duomenimis jo skola... 31. 23. Apeliantas taip pat nurodo, kad Susitarimo sudarymo metu jis buvo... 32. 24. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas Susitarimas ir jo pagrindu UAB... 33. 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad... 34. 26. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Susitarimo sudarymas ir... 35. Dėl Apelianto finansinių sunkumų... 36. 27. Apeliantas, siekdamas pagrįsti sunkią savo finansinę padėtį, buvusią... 37. 28. Apelianto minimoje byloje buvo prašoma pripažinti negaliojančia... 38. 29. Tačiau vertinant šioje byloje ginčijamo Susitarimo reikšmę ir... 39. 30. Apeliantas taip pat nurodo, kad „įskaitymas neabejotinai pažeidė BUAB... 40. 31. Kaip jau minėta, Susitarimas ir jo pagrindu UAB „Kauno Dujotiekio... 41. Dėl sudaryto sandorio neprivalomumo aiškinimo ir taikymo... 42. 32. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog viena iš actio Pauliana... 43. 33. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, Apelianto... 44. 34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 45. 35. Taigi, ieškovui neįrodžius visų actio Pauliana sąlygų, pirmosios... 46. 36. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui UAB „Varūsta“ iš ieškovo... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti... 49. Priteisti iš ieškovo BUAB „PCS-85“ atsakovui UAB „Varūsta“ 702,38...