Byla 2A-802-368/2013

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas), Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. A. ir trečiojo asmens A. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-330-394/2013 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams priteisimo, kreditorinių reikalavimų tenkinimo; tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais A. A. ir M. K., institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti jos santuoką su atsakovu S. A. dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę; 3) santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – 0,0740 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esantį ( - ), padalyti lygiomis dalimis po ½ dalį ir priteisti asmeninės nuosavybės teise, 4) padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, ieškovei priteisiant turto už 4590,00 Lt pagal pateiktą sąrašą, atsakovui turto už 8960,00 Lt pagal pateiktą sąrašą, ieškovei priteisti 2605,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 5) pripažinti 400,00 Lt vertės vaikų kambario baldus turtu, skirtu vaikų poreikiams tenkinti, ir priteisti juos ieškovei, 6) pakeisti išlaikymo formą ir priteisti vaikams išlaikyti nuo 2012-01-01 iki vaikų pilnametystės nuosavybės teise po ¼ dalį kiekvienam vaikui atsakovui priteistino nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančio ( - ); 7) priteisti jai iš atsakovo 200 Lt kasmėnesinį išlaikymą nuo 2012-01-01; 8) priteisti iš atsakovo 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka įregistruota ( - ). Gyvenant santuokoje gimė vaikai – sūnus ir dukra. Pažymėjo, kad gimus vaikams atsakovas vis dažniau nepareidavo namo po keletą naktų iš eilės, gerdavo su draugais, lankėsi kazino, pralošdavo pinigus, dėl tokio jo elgesio šeimoje kildavo konfliktai. Teigė, kad 2007 m. susirgo išsėtine skleroze, prarado 50 procentų darbingumo, o vėliau buvo nustatytas 40 procentų darbingumas. 2011 metais lapkričio mėnesį atsakovas, kaip sutuoktinis, atstūmė ieškovę dėl jos negalios, pradėjo vengti kaip moters, tyčiotis, šaipytis dėl to, kad ieškovė blogai vaikšto, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, dėl patiriamų patyčių ji buvo priversta vartoti raminamuosius vaistus, atsakovas tapo neištikimas. Prasidėjus skyrybų procesui atsakovas pradėjo jai grasinti. Tvirtina, kad atsakovas nebeprisideda prie šeimos išlaikymo, neteikia jokio išlaikymo vaikams, nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio niekur nedirba, darbo biržoje užsiregistravo tik prasidėjus skyrybų procesui. Atkreipė dėmesį į tai, kad su atsakovu kartu gyventi pradėjo 1998 m. atsakovo tėvui nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Viename kambaryje gyveno jie, o kitame – atsakovo sesuo. Dėl nesutarimų su atsakovo seserimi jie išpirko sesers kambarį iš atsakovo tėvų, tačiau butas liko registruotas atsakovo tėvo vardu. Gimus vaikams nutarė įsigyti sklypą ir statyti namą, todėl butą pardavė už 75 000 Lt. Trečiasis asmuo A. A. parašė įgaliojimą sūnui disponuoti pinigais, gautais už butą. 2005-11-30 iš savo sutaupytų lėšų ir ieškovės močiutės duotų pinigų už 30 000,00 Lt nupirko žemės sklypą adresu ( - ), užsakė projektą, gavo leidimą, pradėjo namo statybą. 2006 m. pabaigoje iš ieškovės motinos pasiskolino 7000 Lt plokštėms pirkti ir buvo surašytas paskolos raštelis. Pabrėžė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, bendravimo ir auklėjimo tvarka nustatyta 2012-10-30 teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Šia nutartimi priteistas ir nepilnamečių vaikų išlaikymas, tačiau atsakovas vaikais nesirūpina nuo 2012-01-01 ir neteikia jiems priteisto išlaikymo (2 tomas, 181–193 b. l.).

6Trečiasis asmuo A. A. prašė priteisti jam solidariai iš ieškovės A. A. ir atsakovo S. A. 103 297,50 Lt skolą (2 tomas, 4–5 b. l.). Nurodė, kad 2005-08-17 pardavęs butą, esantį ( - ), paskolino ieškovės ir atsakovo šeimai 70 000,00 Lt, nes jie prašė suteikti neterminuotą paskolą statyboms. Teigė, kad 2005 m. notariškai patvirtinta sutartimi suteikė atsakovui teisę disponuoti nurodyta banko sąskaita, kurioje buvo pinigai gauti už butą. Tvirtina, kad prieš paskolinant pinigus, bylos šalims perdavė dar 5000 Lt. Pažymi, kad šalys dėl palūkanų nesusitarė, todėl prašė priteisti 7 m. palūkanas pagal vidutinę palūkanų normą (28 297,50 Lt).

7Trečiasis asmuo M. K. prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 7000 Lt pagal 2006-11-02 skolos raštelį (3 tomas, 1–2 b. l.). Pažymėjo, kad 7000 Lt paskolino namo perdengimo plokštėms pirkti. Prasidėjus dukros skyrybų bylai ji ne kartą reikalavo grąžinti paskolintus pinigus, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas jai skolos negrąžino. Taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (3 tomas, 65–76 b. l.). Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes. Santuokoje įgytą turtą padalijo taip:

10– 0,0740 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), lygiomis dalimis priteisė po ½ dalį nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui;

11– kilnojamąjį turtą: televizorių „Charp“, skalbimo mašiną, stacionarų kompiuterį „MAG“ su monitoriumi, fotoaparatą „Rollei“, treniruoklį-dviratį „Motionscykel“, dviaukštę lovą, lovą-kušetę, sieninį šviestuvą, komodą, kilimą, mažąjį elektrinį pjūklą, lauko kastuvą-karutį, stalo įrankius ir puodus, ruloninę stogo vatą, apie 200 kv. m., dviratį „Merida“, medines lentas (apie 10 kv. m.), šaldytuvą „Elektrolux“, televizorių „Samsung“, šviestuvą žaliais lapais, mikrobangų krosnelę ir lengvąjį automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) priteisė ieškovei;

12– kilnojamąjį turtą: vaizdo kamerą „Aptec“, muzikinį centrą, DVD grotuvą „Dyon“, elektrinį paspirtuką, elektrinę viryklę „Regina“, dviratį „Nakanara“, elektrinį pjūklą, statybinius įrankius, elektrinį kaladžių skaldytuvą, zoliapjovę ir lengvąjį automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) priteisė atsakovui.

13Pripažino vaikų kambario baldus (spintą-kabyklą, spintą-lentyną, kompiuterio stalą, knygų lentynas ir spinteles) turtu, skirtu vaikų poreikiams tenkinti, ir perdavė ieškovei. Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis formą ir priteisė iš atsakovo sūnui ir dukrai išlaikyti nuo 2012-01-01 iki vaikų pilnametystės nuosavybės teise po ¼ dalį 0,0740 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ir po ¼ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Ieškovę paskyrė vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė trečiajam asmeniui M. K. solidariai iš ieškovės ir atsakovo 7000,00 Lt skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2013-05-15) iki visiško skolos išieškojimo. Atmetė trečiojo asmens A. A. ieškinį dėl 103 297,50 Lt skolos priteisimo. Priteisė iš atsakovo ieškovei 270 Lt žyminį mokestį, 4898,12 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 74 Lt kitas išlaidas. Priteisė iš ieškovės atsakovui 244,40 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė trečiajam asmeniui M. K. iš ieškovės ir atsakovo po 105 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo 3573 Lt žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš trečiojo asmens A. A. 300 Lt žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš ieškovės 12,00 Lt, o atsakovo 86,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Įvertinęs ieškovė prašymą dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra lygiomis dalimis, ir atsakovo sutikimą, teismas šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalijo natūra lygiomis dalimis po ½ dalį. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neprieštaravo dėl kilnojamojo turto padalijimo būdo ir nepateikė įrodymų dėl turto vertės ir pavadinimų, teismas kilnojamąjį turtą padalijo pagal ieškovės pateiktą sąrašą, tačiau ieškovei kompensacijos iš atsakovo nepriteisė. Nurodė, kad atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, nors pasirašydamas taikos sutartį geranoriškai įsipareigojo mokėti vaikams periodines išmokas po 300,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovas niekur nedirba, darbo biržoje buvo registruotas tik nuo 2012-08-09 iki 2012-12-12. Teismo vertinimu, atsakovas ateityje nesugebės teikti išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis, todėl tenkino ieškovės reikalavimą pakeisti išlaikymo formą ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo turtu. Teismas, įvertindamas tai, kad ieškovės minimalūs poreikiai yra užtikrinti, ji gauna pajamas iš darbinės veiklos, dalį jos prarasto darbingumo kompensuoja valstybės mokama netekto darbingumo pensija, ji yra aprūpinta gyvenamuoju būstu, o atsakovas šiuo metu neturi jokių pajamų, yra susidaręs apie 10000 Lt dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, atsakovas lieka be nekilnojamojo turto, sprendė, jog galimybės teikti išlaikymą ieškovei atsakovas praktiškai neturi, todėl netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai išlaikymą iš atsakovo. Nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir atsižvelgdamas į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, teismas priteisė ieškovei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo A. A. neįrodė, kad tarp jo ir sutuoktinių A. ir S. A. buvo susidarę paskolos teisiniai santykiai. Pabrėžė, kad atsakovo ir trečiojo asmens A. A. teiginiai, jog namas, esantis ( - ), buvo statomas tik iš pinigų, buvusių A. A. banko sąskaitoje, neatitiko byloje nustatytų aplinkybių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolos trečiajam asmeniui M. K. faktą patvirtino į bylą pateiktas skolos raštelis, ir pinigų perdavimą patvirtino ieškovė (skolininkė), taip pat į tai, jog skolos raštelis nebuvo nuginčytas teismine tvarka, sprendė, kad tarp sutuoktinių A. ir M. K. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

15Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) S. A. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos ieškovei priteisimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo, skolos trečiajam asmeniui M. K. priteisimo solidariai iš ieškovės ir atsakovo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 tomas, 93–98, 133 b. l.). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė procesinės teisės ir materialinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, taip pat netinkamai įvertino liudytojų parodymus bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pasak apelianto, šalių santuoka iširo ne dėl jo kaltės, trečiasis asmuo M. K. neskolino 7000 Lt. Nesutikdamas su išlaikymo forma, apeliantas pažymi, kad ieškovė turės parduoti nekilnojamuosius daiktus, ir juos pigiai pardavus, iš atsakovo vėl bus reikalaujama išlaikymo. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir tvirtina, kad sutiko su dalimi ieškovės reikalavimų, o dalis reikalavimų buvo išspręsti taikos sutartimi.

16Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą, apeliantas (trečiasis asmuo) A. A. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškinys ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 tomas, 81–83 b. l.). Skunde nurodoma, kad byloje buvo nustatyta, kad 75 000 Lt ieškovės ir atsakovo šeimai buvo perduoti, todėl tuo atveju, jei teismas ginčo teisinių santykių nevertino kaip paskolos santykių, teismas turėjo juos kvalifikuoti tinkamai.

17Atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė A. A. prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 tomas, 119–126 b. l.). Nurodo, kad šalių santuoka nutrūko atsakovui pažeidus savo santuokines pareigas. Pažymi, kad atsakovas nuo 2012-01-01 visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo ir teismo nustatyta išlaikymo turtu forma yra tinkama, kadangi labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Teigia, kad atsakovas žinojo apie trečiojo asmens M. K. suteiktą paskolą. Pasak ieškovės, teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

18Atsiliepdama į trečiojo asmens apeliacinį skundą, ieškovė prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 tomas, 109–114 b. l.). Atsiliepime pažymi, kad teismas įvertino byloje esančius įrodymus, išdėstė teisinius argumentus, atskleidė bylos esmę, taip pat tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisė normas. Pabrėžia, kad tarp apelianto ir atsakovo susiklostė pavedimo, o ne paskolos teisiniai santykiai, ir apeliantas nesuvaržė suteikto įgaliojimo jokiomis sąlygomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas niekada nesakė, jog skolina pinigus, ir reikalavimus pareiškė po 4 metų nuo įgaliojimo pabaigos. Ieškovė mano, kad nėra atsakinga trečiajam asmeniui.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

20teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

22Apelianto (trečiojo asmens) A. A. apeliacinis skundas netenkintinas.

23Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis neįrodė, jog kad tarp jo ir sutuoktinių Aušros ir S. A. nesusidarė paskolos teisiniai santykiai, ir nurodo, kad suteikė neterminuotą paskolą statyboms.

24Byloje nustatyta, kad apeliantas A. A. pagal 2005-09-15 notarine forma sudarytą įgaliojimą įgaliojo savo sūnų atsakovą S. A. tvarkyti, valdyti ir disponuoti jam priklausantį piniginį indėlį ir už jį mokamas palūkanas, esantį banko konkrečioje sąskaitoje (2 tomas, 33 b. l.). Iš įgaliojimo turinio matyti, kad įgaliojimo galiojimo laikas buvo nustatytas iki 2008-09-15.

25Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.

26Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas S. A. nuo 2005-09-15 iki 2006-10-26 panaudojo 70 000 Lt, buvusius apelianto banko sąskaitoje, taip patvirtina ir bylos medžiaga (1 tomas, 83, 155 b. l.), ir dar 5000 Lt apeliantas perdavė sūnui grynais, tačiau ieškovė neigia, kad šie pinigai buvo paskolinti.

27CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.).

28Nagrinėjamu atveju rašytinės formos paskolos sutartis nebuvo sudaryta, ir apeliantas, remdamasis prieš tai minėtu įgaliojimu ir išrašais iš banko sąskaitos, įrodinėjo tarp jo ir A. bei S. A. susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, reikalaudamas grąžinti skolą ir sumokėti palūkanas. Ieškovė ginčijo paskolinius teisinius santykius, teigdama, kad tarp apelianto ir atsakovo susiklostė pavedimo teisiniai santykiai ir pinigai apelianto sūnui buvo duoti neatlygintinai namo statybai.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (CK 6.870 str. 1 d.). Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai. Todėl apeliantas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ne tik pinigų perdavimą, tačiau ir juos gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti (CPK 178 str.).

30Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas S. A. sutiko su savo tėvo reikalavimais ir nurodytomis aplinkybėmis (pvz., 2 tomas, 47 b. l.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi.

31Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, susijusias su įgaliojimo sudarymu, pinigų panaudojimu, ir nustatė tikruosius šalių ketinimus.

32Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti, be kita ko, atsižvelgiama į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (CK 6.193 str. 5 d.).

33Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovas ketino skolintis pinigus iš apelianto, derino paskolos sumą, grąžinimo terminus. Byloje nustatyta, kad prie namo, esančio ( - ), statybų prisidėjo ir ieškovės tėvas, dovanodamas ieškovei 22730 Lt (1 tomas, 41 b. l.). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas kaip apelianto atstovas pagal įgaliojimą viršijo jam suteiktas teises, taip pat neįrodė ieškovės ir atsakovo įsipareigojimo grąžinti apelianto sąskaitoje buvusius pinigus, t. y. neįrodė antrojo paskolos sutarties elemento dėl paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti tokią pat pinigų sumą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos nereikalavo grąžinti pinigų ir sumokėti palūkanų. Sutiktina su apeliantu, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tačiau tai nereiškia, jog teismas, o ne apeliantas, privalo parinkti apelianto teisių realizavimo ir gynimo būdus. Apeliantas nesikreipė į teismą dėl galbūt be pagrindo įgyto turto priteisimo iš ieškovės ir atsakovo, iki šiol nesiekė kitaip įforminti šalių teisinių santykių ir pinigų atsakovui perdavimo fakto, nustatyti lėšų panaudojimo tikslo, nekvestionavo turto nuosavybės teisių, nepateikė įrodymų, kad reikalavo, jog atsakovas, kaip įgaliotinis, atsiskaitytų jam apie pinigų panaudojimą, numatomą namo statybų pabaigą ir, pasak apelianto, su šiuo įvykiu susijusį pinigų grąžinimą. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad iki ieškovės ieškinio teismui padavimo dienos kokia nors forma išreiškė ieškovei ir atsakovui savo valią grąžinti, jo teigimu, paskolintus pinigus, derino nustatytų pinigų grąžinimo tvarką, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką ir t. t. Priešingai, bylos duomenimis, apeliantas nebuvo aktyvus ir savo veiksmais neparodė, kad siekė būti paskolos davėju. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliantas neveikė kaip sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis. Kolegijos vertinimu, apelianto skundo teiginiai, kad šalys buvo susitarusios, kad skola bus grąžinta pabaigus namo statybą, įvertinant tai, jog nei ieškovė, nei atsakovas neturėjo pajamų šaltinių, iš kurių būtų realios galimybės padengti paskolą ar turto, kurį realizavus galima būtų iškart grąžinti skolą, baigus namo statybos darbus, yra nelogiški.

34Esant prieš tai minėtoms, aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindas konstatuoti buvus šalių paskolos teisinius santykius.

35Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo procesinių sprendimo turinį, neturi pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus esminius apelianto argumentus, tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, kurios susijusios su apelianto pareikštais reikalavimais ir dėl jų argumentuotai pasisakė bei pakankamai išsamiai išdėstė savo išvadas.

36Apelianto (atsakovo) S. A. apeliacinis skundas netenkintinas.

37Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

38Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

39Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra, kai sutuoktinis buvo neištikimas.

40Pažymėtina, kad pats apeliantas 2012-12-17 teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo neištikimas ieškovei (2 tomas, 47 b. l.).

41Antras atvejis, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra, kai sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

42Apeliantas pažymėjo, kad nuo 2011 m. spalio mėnesio su ieškove negyvena (2 tomas, 47 b. l.), ir, bylos duomenimis, apelianto išlaikymo skola nuo 2012 m. pradžios sudarė daugiau nei 11000 Lt (3 tomas, 127 b. l.). Be to, iš byloje esančių domenų matyti, kad apeliantas nebuvo lojalus ieškovei, netinkamai elgėsi vaikų akivaizdoje (teismo 2010-03-04 nutarimas, 1 tomas, 143 b. l.).

43Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad dėl ginčo šalių santuokos iširimo buvo kaltas apeliantas, netinkamai atlikęs sutuoktines pareigas.

44Dėl neturtinės žalos priteisimo

45CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo.

46Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

47Ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

48Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo, ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, priteisė ieškovei iš atsakovo 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

49Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

50Teisėjo kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pagrįstai buvo tenkintas. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei pagrįstai buvo priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad skunde apeliantas nesuformulavo argumentų, patvirtinančių skundžiamos sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 306 str. 1 d. 4 p.).

51Dėl skolos raštelio

52Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skolos raštelio turtinį ir tai, jog jis nebuvo nuginčytas teismine tvarka, taip pat, atsižvelgdamas į ieškovės patvirtinimą, jog 7000 Lt buvo jai perduoti ir skirti šeimos poreikiams tenkinti – perdengimų plokštėms pirkti, priteisė trečiajam asmeniui M. K. solidariai iš ieškovės ir apelianto 7000,00 Lt skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2013-05-15) iki visiško skolos išieškojimo.

53Apeliantas neigia, kad trečiasis asmuo skolino pinigus ir, jog tie pinigai buvo panaudoti namo statybai.

54Nagrinėjamoje atveju šalių ginčas kilo dėl pinigų perdavimo fakto, tai reiškia ginčo dėl paskolos sudarymo fakto buvimą.

55Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-11-02 trečiasis asmuo M. K. paskolino ieškovei 7000 Lt namo statybai, ir ieškovė patvirtino, jog pinigus gavo (1 tomas, 42 b. l.). Taigi skolos raštelyje pakankamai aiškiai atsispindėjo pinigų perdavimo faktas ir nurodyta paskolos paskirtis – namo statybai, t. y. bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi prievolė yra susijusi su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šalys pagal šią prievolę atsako solidariai (CK 3.109 str. 1 d.). Nors apeliantas, remdamasis statybos darbų žurnalu ginčijo paskolos panaudojimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šio žurnalo pildymas kelia abejonių. Kolegijos vertinimu, atlikti statybos darbai užrašyti vienu metu, o ne po jų atlikimo. Be to, apeliantas nepateikė duomenų, kada buvo pirktos perdengimo plokštės, ir neįrodė, iš kokių lėšų jos buvo pirktos.

56Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais dėl skolos raštelio turinio. Priešingai, nei teigia apeliantas, raštelyje nurodyta, kad ieškovė gavo pinigus, t. y. paskolos dalykas buvo perduotas.

57Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas skunde nekelia klausimo dėl prievolės pagal skolos raštelį pobūdžio, o tik kitaip, t. y. sau palankia linkme, traktuoja pirmosios instancijos teismo tirtus ir įvertintus įrodymus, pakartotinai nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo išsamiai įvertintų aplinkybių.

58Dėl išlaikymo formos pakeitimo

59Pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalį išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.

60Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir apelianto taikos sutartį, pagal kurią apeliantas įsipareigojo savo nepilnamečiams vaikams mokėti po 300 Lt kasmėnesinį išlaikymą nuo 2012-01-01 iki vaikų pilnametystės (1 tomas, 199–201 b. l., 2 punktas). Byloje nustatyta, kad apeliantas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, išlaikymo įsiskolinimas siekia 11 112 Lt (3 tomas, 127 b. l.); apeliantas nedirba, buvo registruotas teritorinėje darbo biržoje (1 tomas, 121 b. l.). Apeliantas nurodė, kad darbo niekas nesiūlo, jis ruošiasi išvažiuoti į užsienį, jam padeda išgyventi tėvai, mėnesinės pajamos sudaro 200–300 Lt (pvz., 3 tomas, 61 b. l.).

61Kolegija, įvertindama prieš tai nurodytas aplinkybes, tai, kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis taikomas tuo atveju, kai vaiko tėvas turi nuolatines pajamas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė išlaikymo periodinėmis išmokomis formą, kaip neatitinkančią vaikų interesų, ir priteisė iš apelianto nepilnamečiams vaikams nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų dalis, kadangi juos realizavus bus gautos pajamos vaikams išlaikyti ar bus kitaip tenkinami vaikų poreikiai. Kolegija sprendžia, kad tokia išlaikymo forma, įvertinant tai, jog atsakovas neturi pajamų, geriausiai atitiks vaikų poreikius. Pažymėtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė tokiai išlaikymo formas (3 tomas, 62 b. l.).

62Teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja hipotetinių apelianto skundo teiginių dėl turto pardavimo kainų ir pažymi, kad jie nepaneigia imperatyvios tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės (LR Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d.).

63Dėl įrodymų vertinimo

64Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

65Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagristas, ar to, kad teismas pažeidė materialinės ar procesinės teisės normas.

66Dėl pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų

67Apelianto teigimu, jis sutiko su dalimi ieškovės reikalavimų ir Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir apelianto taikos sutartį, todėl teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Kolegija, įvertindama tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos apelianto veiksmų, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

68Nors apeliantas sako, kad iki bylos iš esmės pabaigos patenkino dalį ieškovės reikalavimų, kolegija atkreipia dėmesį, kad turtas buvo padalytas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, o ieškovės reikalavimai (jų turinys) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo neatitiko taikos sutartyje nustatytų ir šalių sutartų sąlygų, todėl apeliantas nepagrįstai skunde kelia šį klausimą.

69Dėl Šiaulių apygardos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

70Apeliacinius skundus atmetus, iš apeliantų ieškovei priteistina po 1000,00 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus paruošimą (CPK 98 str. 1 d.) (3 tomas, 115, 116, 128 b. l.). Pažymėtina, kad šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (8.11 punktas).

71Atmetus apeliantų apeliacinius skundus, iš apelianto A. A. priteistinas 2178 Lt, o iš apelianto S. A. 2122 Lt žyminis mokestis už apeliacinių skundų padavimą (3 tomas, 84–85, 99, 102 b. l.). Apeliantas S. A. skunde ginčijo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės (142 Lt žyminis mokestis), 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei priteisimo (72 Lt), išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo (1770 Lt), skolos trečiajam asmeniui M. K. priteisimo (210 Lt).

72Kiti skundo teisiniai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

73Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

74Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

75Priteisti ieškovei A. A. (a. k. ( - )) iš apelianto S. A. (a.k. ( - )) 1000,00 Lt ir iš apelianto A. A. (a. k. ( - )) 1000,00 Lt advokato pagalbos išlaidas.

76Priteisti valstybei iš apelianto A. A. 2178 Lt, o iš apelianto S. A. 2122 Lt žyminį mokestį už apeliacinių skundų padavimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti jos santuoką su... 6. Trečiasis asmuo A. A. prašė priteisti jam solidariai iš ieškovės A. A. ir... 7. Trečiasis asmuo M. K. prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. – 0,0740 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir nebaigtą statyti... 11. – kilnojamąjį turtą: televizorių „Charp“, skalbimo mašiną,... 12. – kilnojamąjį turtą: vaizdo kamerą „Aptec“, muzikinį centrą, DVD... 13. Pripažino vaikų kambario baldus (spintą-kabyklą, spintą-lentyną,... 14. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 15. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą,... 16. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą,... 17. Atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė A. A. prašo skundą... 18. Atsiliepdama į trečiojo asmens apeliacinį skundą, ieškovė prašo skundą... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 20. teisiniai argumentai ir išvados... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Apelianto (trečiojo asmens) A. A. apeliacinis skundas netenkintinas.... 23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis... 24. Byloje nustatyta, kad apeliantas A. A. pagal 2005-09-15 notarine forma... 25. Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas,... 26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas S. A. nuo 2005-09-15 iki 2006-10-26... 27. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad... 28. Nagrinėjamu atveju rašytinės formos paskolos sutartis nebuvo sudaryta, ir... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminiai paskolos sutarties elementai –... 30. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas S. A.... 31. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į... 32. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji... 33. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovas ketino skolintis pinigus iš... 34. Esant prieš tai minėtoms, aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo procesinių sprendimo turinį,... 36. Apelianto (atsakovo) S. A. apeliacinis skundas netenkintinas.... 37. Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai ... 38. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, konstatavo,... 39. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada... 40. Pažymėtina, kad pats apeliantas 2012-12-17 teismo posėdžio metu nurodė,... 41. Antras atvejis, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo,... 42. Apeliantas pažymėjo, kad nuo 2011 m. spalio mėnesio su ieškove negyvena (2... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma leido pirmosios... 44. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 45. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto... 46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė... 47. Ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės... 48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo kaltę dėl šalių... 49. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovei... 50. Teisėjo kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta, jog šalių... 51. Dėl skolos raštelio... 52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skolos raštelio turtinį ir tai,... 53. Apeliantas neigia, kad trečiasis asmuo skolino pinigus ir, jog tie pinigai... 54. Nagrinėjamoje atveju šalių ginčas kilo dėl pinigų perdavimo fakto, tai... 55. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-11-02 trečiasis asmuo M. K. paskolino... 56. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais dėl skolos raštelio... 57. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas skunde nekelia klausimo dėl... 58. Dėl išlaikymo formos pakeitimo... 59. Pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalį išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali... 60. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m.... 61. Kolegija, įvertindama prieš tai nurodytas aplinkybes, tai, kad išlaikymas... 62. Teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja hipotetinių apelianto skundo... 63. Dėl įrodymų vertinimo ... 64. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 65. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių... 66. Dėl pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų... 67. Apelianto teigimu, jis sutiko su dalimi ieškovės reikalavimų ir Šiaulių... 68. Nors apeliantas sako, kad iki bylos iš esmės pabaigos patenkino dalį... 69. Dėl Šiaulių apygardos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų... 70. Apeliacinius skundus atmetus, iš apeliantų ieškovei priteistina po 1000,00... 71. Atmetus apeliantų apeliacinius skundus, iš apelianto A. A. priteistinas 2178... 72. Kiti skundo teisiniai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi... 73. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 75. Priteisti ieškovei A. A. (a. k. ( - )) iš apelianto S. A. (a.k. ( - ))... 76. Priteisti valstybei iš apelianto A. A. 2178 Lt, o iš apelianto S. A. 2122 Lt...