Byla 2A-1005-603/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 birželio 12 d. sprendimo pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. Š. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1232,01 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas nurodo, kad nuo namo stogo ( - ), Vilniuje, nukrito sniegas ir sulankstė apdraustojo automobilio stogą. Ieškovas nurodo, kad privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Atsakovui atsakomybė kyla LR CK 4.37 str., 4.40 str., 6.266 str., 6.1015 str., pagrindu, nes atsakovui priklauso statinys, jis organizuoja namo nuolatinę techninę priežiūrą, eksploatavimą. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.07:2004 nustato gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ir kitų statinių, išskyrus energetikos objektus, taip pat statinius, kurių naudojimo priežiūrą vykdo Susisiekimo ministerija, techninės priežiūros reikalavimus, kvalifikacinius reikalavimus statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formas bei jų pildymo ir saugojimo tvarką. Aplinkybė, kad namas stovi privačiame žemės sklype ir automobilio valdytojas neturėjo teisės statyti automobilio sklype neturi atsakomybei įtakos, atsakovas privalo prižiūrėti statinius.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti.

5Nurodo, kad sniegas nuo namo stogo nekrenta į gatvę, nes atstumas tarp namo ir gatvės yra 5 metrai. Nurodo, kad žiemą jis nuolat prižiūri tie aplinką, tiek stogą, jį valo. Žiemą kaimyno namo statybose dirbę darbininkai pradėjo statytis automobilius jo namų valdos teritorijoje, nors jis kaip savininkas jiems tai uždraudė, todėl iš neteisėtų veiksmų negali reikalauti nuostolių atlyginimo. Nurodo, kad apie bylos aplinkybę, kad sniegas užkrito ant automobilio ir jį apgadino sužinojo tik iš ieškovo pretenzijos. Abejoja išsakyta ieškovo versija, kad sniegas nukritęs nuo jo stogo padarė žalą, nes stogo latakai yra iš sustiprinto metalo, paaukštinti. Nurodo, kad byloje nėra jokio įrodymo, kad žala atsirado dėl sniego, nukritusio nuo atsakovo namo stogo.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad transporto priemonę apdraudusiam asmeniui A. A. už automobilio Alfa Romeo 156, valst. Nr.( - ), sužalojimus buvo išmokėtas 1232,01 litų žalos atlyginimas. Ieškovas reikalavimą reiškia LR CK 6.246 str., 6.266 str. pagrindu, ir prašo priteisti žalos atlyginimą iš pastato ( - ), Vilniuje, namo savininko J. Š., kuris atsako be kaltės. Teismas konstatuoja, kad žala atsirado dėl didelio neatsargumo ir nukantėjusiojo asmens tyčios (LR CK 6.266 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.), todėl atsakovas neprivalo atlyginti žalą, kuria sukėlė atsakovo nuosavybės teisių pažeidimas, teisei priešingi veiksmai – savavališkas įvažiavimas į svetimos nuosavybės kiemą ir automobilio pastatymas po namo stogo šlaitu. Antra, jokių įrodymų byloje dėl draudiminio įvykio kilimo aplinkybių nėra - B. A. liudyti byloje atsisakė, Vilniaus apskr. VPK 4 PK medžiagoje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą įvykio aplinkybės neužfiksuotos, draudiminio įvykio tyrimo medžiagoje aplinkybės neužfiksuotos. Tačiau teismas nustatė, kad pateikti įrodymai neįrodo, kad žala atsirado dėl nenuvalyto sniego nuo stogo, kuris krisdamas sužalojo draudėjo turtą. Iš rašytinio įrodymo – pareiškimo (b.l.72) nustatyta, kad B. A. nurodė, kad 2011-01-18 13 val. 30 min. sniegas nuo namo stogo ( - ), Vilniuje, apgadino automobilį. Išanalizavus ieškovo pateiktus įrodymus, Vilniaus apskr. VPK 4 PK medžiagą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustatytas priežastinis ryšys tarp krentančio sniego nuo atsakovo namo stogo ir žalos atsiradimo. Brėžiniai su išmatavimais (b.l.58-66) rodo, kad nuo stogo skliauto iki sklypo ribos yra virš 5 metrų atstumas. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti įrodymai nerodo, kur kada ir kokiomis aplinkybėmis kilo draudiminis įvykis, nes įvykis galėjo kilti kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis.

8Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

9Nurodė, kad nukentėjusysis po žalos padarymo apie įvykį iš karto pranešė policijai. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie atliko aplinkybių tyrimą, ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma iš apdraustojo B. A., kurį ieškovas prašė byloje apklausti liudytoju. Vilniaus apskr. VPK 4 PK 2011-01-26 raštu informavo, kad pareiškimas dėl automobilio apgadinimo išnagrinėtas bei atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apskr. VPK 4 PK konstatavo, kad 2011-01-18 prie ( - ) namo nuo stogo krintantis sniegas apgadino A. A. priklausantį automobilį, „šis faktas užfiksuotas“ (2011-01-28 raštas). Tai yra oficialus rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad automobilis buvo sugadintas nukritus sniegui, kai automobilis stovėjo prie ( - ) namo. Policijos pareigūnai ir nukentėjęs asmuo neprivalėjo sudaryti įvykio schemos, nes žala padaryta ne eismo įvykio metu. Įrodymų, kad automobilis galėjo būti sugadintas kitoje vietoje, nėra. Atsakovas neužtikrino saugaus gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų (stogo) naudojimo, laiku nenuvalė sniego nuo stogo, dėl ko jam nukritus buvo apgadintas automobilis. Be to, savo nuosavybės teisių apsauga nesirūpino pats atsakovas. Apeliantas teigia, kad atsakovas pripažino, jog namas nuo kaimyninio sklypo ribos pastatytas 1,37 m. atstumu, o nuo sklypo su gatve ribos – 2,36 m. Pastato garažas yra toliau nuo gatvės. Pagal bylos duomenis neįmanoma nustatyti, nuo kurio stogo šlaito nukrito sniegas ir kokiu atstumu nuo pastato stovėjo automobilis, sniegas galėjo kristi ir ant važiuojamosios dalies. 5statymas numato reikalavimą, kad gyvenamojo pastato sklypo ribos būtų žymimos aptvarais (tvoromis), reljefo elementais, želdiniais ar kitaip. Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad žemės sklypų ribos nepažymėtos ir tretieji asmenys negalėjo suprasti, kurioje vietoje yra privati nuosavybė, bei kur baigiasi gatvių apsauginės zonos (gatvių raudonosios linijos).

10Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atsisakyti priimti apeliacinį skundą praleidus apskundimo terminą, apeliacinį skundą priėmus, jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodė, kad pirmos instancijos sprendimas priimtas 2014-06-12, jo apskundimui nustatytas 30 dienų terminas. Pagal apeliaciniame skunde nurodytą datą šis skundas buvo pateiktas 2014-07-24, taip pat žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, pavedimo data yra 2014-07-18, t.y. akivaizdu, kad skundas paduotas praleidus 30 dienų apskundimo terminą, todėl negalėjo būti priimtas. Su apeliacinius skundu nesutinka dėl to, kad ieškovo pateikti įrodymai neįrodo, kad žala atsirado dėl nenuvalyto sniego nuo atsakovui priklausančio namo stogo. Nei Vilniaus apskr. VPK 4 PK medžiagoje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, nei draudiminio įvykio tyrimo medžiagoje įvykio aplinkybės neužfiksuotos.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

15Byloje ginčas kyla dėl statinio, šiuo atveju – namo, savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad apgadinus transporto priemonę, transporto priemonę apdraudusiam asmeniui A. A. už automobilio Alfa Romeo 156, valst. Nr.( - ), apgadinimus buvo išmokėtas 1232,01 litų žalos atlyginimas. Automobilio Alfa Romeo 156, valst. Nr.( - ) remonto sąmatoje nurodyta, kad buvo atlikti galinių dešinės pusės durelių bei stogo remonto darbai. Vilniaus apskr. VPK 4 PK 2011-01-24 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad nustatyta, jog 2011-01-18 Vilniaus apskr. VPK 4 PK buvo gautas B. A. pareiškimas, kad 2011-01-18 apie 13.30 val. ( - ), Vilniuje išėjęs į namo kiemą pastebėjo, kad ant automobilio Alfa Romeo 156, valst. Nr.( - ) krintantis sniegas nuo namo stogo sulankstė automobilio stogą. Taip pat nustatyta, kad B. A. pareiškime nurodė, jog automobilis yra draustas kasko draudimu ir į policiją kreipėsi tik įvykiui užfiksuoti ir pažymai gauti, tyrimo nepageidauja ir dėl žalos pareiškimo nerašė. Vilniaus apskr. VPK 4 PK 2013-07-18 rašte, atsakydamas į AB „Lietuvos draudimas“ 2013-07-08 paklausimą dėl informacijos apie įvykį, be aukščiau aprašyto B. A. pareiškimo turinio, nurodė, kad pranešimo faktas yra užfiksuotas (reg. Nr. ( - )). Iš pranešimo apie įvykį Nr. ( - ) matyti, kad 2011-01-18 13.36 val. užfiksuotas pranešimas dėl turto apgadinimo ir asmuo laukia kasko. Apie išsiųstas policijos pajėgas į įvykio vietą jokių įrašų nėra.

17Iš pažymų apie teismo posėdžio eigą matyti, kad B. A. buvo ne kartą pakartotinai kviečiamas liudytoju, tačiau į posėdžius jis neatvykdavo.

18Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Nurodyta norma nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės. Tačiau kasacinės instancijos teismas teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, kad kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str. str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007, 2009-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

19Taigi ieškovas, reikšdamas reikalavimą CPK 6.266 str. pagrindu dėl žalos atlyginimo, turi pareigą įrodyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą; 2) žalos asmeniui padarymo faktą; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį (LAT 2009-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

20Byloje nustatyta, kad namo, nuo kurio tariamai nukrito sniegas ir apgadino automobilį, savininkas ir valdytojas yra atsakovas. Atsakovui ginčijant automobiliui padarytų sugadinimų kilmę, ieškovui, vadovaujantis CPK 12, 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, kyla pareiga pateikti papildomus įrodymus dėl žalos atsiradimo vietos (rinkti papildomus įrodymus, patvirtinančius žalos atsiradimo vietą ir aplinkybes, įrodymus apie automobiliui padarytų apgadinimų pobūdį ir pan.). Šios aplinkybės svarbios, nes tik nustačius žalos faktą, t.y. kad automobilis buvo apgadintas nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis, tik tada atsakovo atžvilgiu, vadovaujantis CPK 12, 178 str., taikytinas CK 6.266 str. 1 dalyje numatytas reikalavimas teikti įrodymus, paneigiančius ieškovo nurodytą žalos atsiradimo mechanizmą, t.y. kad nuo stogo negalėjo nukristi sniegas (teikiant įrodymus apie stogo konstrukcijas, jų būklę, technines galimybes nuošliaužoms atsirasti ir pan.), o teismas turėtų patikrinti, ar nėra CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakovo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių.

21Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

22Įrodinėdamas žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir kilusios žalos ieškovas pateikė Vilniaus apskr. VPK 4 PK nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apskr. VPK 4 PK atsakymą į paklausimą ir teigia, kad būtent šių dokumentų turinys, t.y. tai, jog juose užfiksuota, kad 2011-01-18 Vilniaus apskr. VPK 4 PK buvo gautas B. A. pareiškimas, kad 2011-01-18 apie 13.30 val. ( - ), Vilniuje išėjęs į namo kiemą pastebėjo, kad ant automobilio Alfa Romeo 156, valst. Nr.( - ) krintantis sniegas nuo namo stogo sulankstė automobilio stogą, įrodo faktą, kad nuo namo, esančio ( - ), Vilniuje, kurio savininkas ir valdytojas yra atsakovas, stogo krito sniegas ir sulankstė automobilio Alfa Romeo 156, valst. Nr.( - ) stogą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto įrodymų vertinimu bei pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovo pateikti įrodymai, Vilniaus apskr. VPK 4 PK medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą neįrodo žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp krentančio sniego nuo atsakovo namo stogo ir žalos atsiradimo, o ieškovas remiasi tik spėjimais, prielaidomis, kad atsakovo pareigos nevykdymas lėmė žalos atsiradimą. Kaip matyti iš Vilniaus apskr. VPK 4 PK medžiagos dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, juose užfiksuotas faktas apie pranešimą, o ne apie įvykio aplinkybes. Vien B. A. pranešime nurodytų aplinkybių perkėlimas į Vilniaus apskr. VPK 4 PK 2011-01-24 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nereiškia tokių aplinkybių konstatavimo, todėl priešingas nutarimo turinio traktavimas sau palankia linkme laikytinas tik kaip ieškovo gynybinė pozicija.

23Nepagrįstais laikyti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo apeliantui pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, kviesti liudytojus ir t.t. Ši byla nepriskirtina kategorijai bylų, kuriose teismas gali būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti įrodymus, apklausit liudytojus ir pan. Šioje byloje galioja bendrasis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, šiuo atveju apeliantui. Ieškovo reikalavimas reiškiamas CK 6.1015 str., numatančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), pagrindu (minėtos normos 1, 2 d.d.). CK 6.1015 str. 3 dalyje nurodyta, kad draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę. Visgi kaip nustatyta, B. A. pareiškime nurodė, jog į policiją kreipėsi tik įvykiui užfiksuoti ir pažymai gauti, o tyrimo nepageidauja. Pažymėtina ir tai, kad iš apelianto pateikto susirašinėjimo su policijos pareigūnu matyti, jog apeliantui buvo nurodyta, kur reikia kreiptis siekiant išsiaiškinti, ar į įvykio vietą buvo atvykę pareigūnai, kurie pareigūnai, ar buvo užfiksuotos ir kokios įvykio aplinkybės. Tačiau nei pirmos, nei apeliacinės instancijos metu apeliantas jokių papildomų įrodymų apie į galimai užfiksuotas įvykio aplinkybes nepateikė, todėl laikytina, kad apeliantas atsisakė nuo pareigos rinkti įrodymus ir tinkamai pagrįsti reikalavimą arba gavęs aukščiau nurodytus duomenis jų teismui nepateikė sąmoningai. Iš byloje esančių duomenų - pranešimo apie įvykį Nr. ( - ), matyti, kad duomenų apie tai, kad po pranešimo į įvykio vietą buvo išsiųstos policijos pajėgos, nėra, prie grafos „Pajėgų nėra“ nurodyta „Ne“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes taip pat į tai, kad B. A. į policiją kreipėsi tik įvykiui užfiksuoti ir pažymai gauti, o tyrimo nepageidavo, dėl ko daryti išvada, kad joks įvykio tyrimas nebuvo atliekamas, ieškovo teiginiai, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykio aplinkybes, kas įrodo žalos padarymo faktą, laikytini neįrodytais, todėl nepagrįstais.

24Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas, turėdamas pareigą įrodyti žalos bei priežastinio ryšio faktą, nepateikė pakankamai bei tinkamų leistinų su pareikštu reikalavimu susijusių įrodymų, dėl ko neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 str.).

25Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

26Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

27Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).

28Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas atmestas, atsakovui iš apelianto priteistinos jo bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje, t.y. 200 Lt advokato pagalbai apmokėti.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 57,92 EUR (200 Lt) bylinėjimosi išlaidas J. Š., patirtas apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta... 2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1232,01 Lt žalos atlyginimą, 5 proc.... 3. Ieškovas nurodo, kad nuo namo stogo ( - ), Vilniuje, nukrito sniegas ir... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti.... 5. Nurodo, kad sniegas nuo namo stogo nekrenta į gatvę, nes atstumas tarp namo... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 birželio 12 d. sprendimu ieškinį... 7. Iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad transporto priemonę... 8. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014... 9. Nurodė, kad nukentėjusysis po žalos padarymo apie įvykį iš karto... 10. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atsisakyti priimti... 11. Nurodė, kad pirmos instancijos sprendimas priimtas 2014-06-12, jo apskundimui... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą anksčiau nurodytais... 15. Byloje ginčas kyla dėl statinio, šiuo atveju – namo, savininko (valdytojo)... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad apgadinus transporto priemonę, transporto... 17. Iš pažymų apie teismo posėdžio eigą matyti, kad B. A. buvo ne kartą... 18. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių... 19. Taigi ieškovas, reikšdamas reikalavimą CPK 6.266 str. pagrindu dėl žalos... 20. Byloje nustatyta, kad namo, nuo kurio tariamai nukrito sniegas ir apgadino... 21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese... 22. Įrodinėdamas žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ar... 23. Nepagrįstais laikyti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo... 24. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės... 25. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 28. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas atmestas, atsakovui iš... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 birželio 12 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 57,92 EUR (200 Lt) bylinėjimosi...