Byla 2A-1265-467/2015
Dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Žygio g.14A daugiabučio namo savininkų bendrija, N. G., A. G

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Romualda Janovičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei D. B. dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Žygio g.14A daugiabučio namo savininkų bendrija, N. G., A. G..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė A. S. 2013 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės D. B. 7 047,96 Lt žalos atlyginimo, 150 Lt išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, 1 080 Lt išlaidų susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Žygio g.14A-6, Vilniuje, kurį ji 2012 m. balandžio 18 d. įsigijo iš trečiųjų asmenų N. G. ir A. G.. Ieškovei priklausanti buto patalpa (kadastrinėje byloje įvardinta kaip oranžerija) buvo užlieta vandeniu. Virš ieškovei priklausančio buto yra atsakovės butas, iš kurio yra praėjimas į terasą, esančią virš ieškovės oranžerijos. Vanduo skverbėsi iš praėjimo į terasą, po kuria yra oranžerija. Kadangi į terasą galima patekti tik per atsakovės butą, todėl atsakovė yra šios patalpos valdytoja ir turi atlyginti ieškovei jos patirtą žalą. Atsakovei buvo pateiktas 2013 m. liepos 18 d. reikalavimas dėl turto defektų pašalinimo ir žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad atsakovė turi suremontuoti nesandarią atviros lauko terasos konstrukciją ir atlyginti oranžerijos remonto kaštus. Ieškovė atliko terasos remontą ir dėl to patyrė 7 047,96 Lt išlaidų. Ieškovė kreipėsi į DNSB, prašydama pranešti ar suremontuota terasa priklauso bendrijai ir yra jos administruojama bei eksploatuojama. 2013 m. spalio 16 d. bendrijos atsakyme nurodyta, kad terasa nepriklauso DNSB ir dėl patirtų nuostolių atsakomybę turėtų prisiimti ankstesni buto gyventojai – N. G. ir A. G., atlikę namo dalies rekonstrukcijos darbus, jų nesuderinę su namo gyventojais. Buto įsigijimo metu oranžerija buvo tvarkinga. Nepakankamas atsakovės, kaip valdytojos, rūpestis jai priklausančiu turtu (lauko terasa), sudarė galimybę žalai atrasti. Terasa yra atsakovei priklausančio buto priklausinys (pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. p.), nors ji ir nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau ja naudojasi ir į ją gali patekti tik atsakovė, todėl atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtą žalą.

5Atsakovė D. B. atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žalą privalo atlyginti turto savininkas. Pati ieškovė pripažįsta, jog atsakovė nėra ieškovei priklausančios oranžerijos perdengimo savininkė. Ieškovė nepagrįstai dvejopos paskirties konstruktyvo, turinčio didesnį funkcinį ryšį su ieškovės būstu (nes tai yra dalis jos kambario lubų), įvardina kaip atsakovės turtą. Priklausinys turi atlikti ne vien tik fizinį, bet ir funkcinį ryšį ir nuolat tarnauti savininkui, o minėta terasa tokios paskirties neatlieka. Ne šalia atsakovės kambario esančio balkono, į kurį galima patekti tik pro landą, grindys, o ieškovės buto vieno iš kambarių lubos, yra nuolat tarnaujantis tam kambariui konstruktyvas. Ieškovės buto ankstesni savininkai, rekonstruodami butą (be bendrijos ir atsakovės sutikimo), demontavo lietaus surinkimo sistemą, o netinkamai atlikti demontavimo darbai ir yra priežastis, kad vanduo per buvusios oranžerijos stogą pateko į ieškovės patalpas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta tiksli priežastis, dėl ko buvo sugadintas ieškovei priklausantis turtas, o, nesant duomenų, kad tai galėjo būti ir pastato trūkumai, teismas sprendė, kad netaikoma atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį ir dėl žalos atlyginimo sprendė pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles. Aplinkybę, jog užlieta patalpa iš šalia atsakovės buto esančios terasos, ieškovė grindė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Atsakovė neginčijo, jog užlieta ieškovės buto dalis yra po prie jos (atsakovės) buto esančia nenaudojama terasa, tačiau savo atsakomybės kilimo sąlygas ginčijo, argumentuodama, jog ne ji yra atsakinga (kalta) dėl vandens patekimo į ieškovės patalpas, nes ji nėra minėtos terasos savininkė, o ieškovės butas tapo užliejamas dėl ankstesnių ieškovės buto savininkų (trečiųjų asmenų) netinkamai atlikto remonto. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo iš atsakovės atlyginti visą patirtą žalą. CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad pareiga atlyginti nuostolius asmeniui kyla tuomet, kai yra nuostolių, neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų faktų visuma. Nesant bent vieno iš minėtų pagrindų, prievolė atlyginti žalą neatsiranda. Teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai nelaikytini neteisėtais, o, nesant neteisėtų veiksmų fakto, nėra ir vieno privalomųjų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų. Nesant civilinės atsakomybės pagrindų visumos, negali būti ir prievolės atlyginti nuostolius.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovė A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčo terasos sąvoka turėtų būti suvokiama statybos žodyne pateikto išaiškinimo prasme. Ši terasa de facto atlieka dvejopą funkciją - terasa yra ieškovės vieno kambario lubos iš vidinės buto pusės ir lauko terasa, sujungta su atsakovės butu. Namo pirmininkas patvirtino, kad lauko terasa realiai gali pasinaudoti tik vienintelis subjektas – atsakovė, kadangi patekti į terasą fizinė galimybė yra tik per atsakovės butą. Kasacinis teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013 yra nurodęs, kad skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 išsamiai pasisakė dėl faktinio valdymo teisinės registracijos reikšmės. Šis kasacinio teismo išaiškinimas neabejotinai yra precedentas šiai nagrinėjamai bylai. Valdymo įregistravimas atlieka tik viešumo bei informavimo funkcijas, tačiau tai jokiu būdu nėra vienintelis CK 6.266 straipsnio taikymo pagrindas. Registravimo fakto nebuvimas nesuponuoja faktinio valdymo aplinkybės nebuvimo. Tokį valdymą labai aiškiai ir konkrečiai pripažino ir pati atsakovė, tačiau šis klausimas pirmosios instancijos teismo liko nenagrinėtas. Teismas nepasisakė, ar laiko įrodytu terasos faktinio valdymo aplinkybę. Objektyvusis atsakovės terasos valdymo elementas nagrinėjamu atveju buvo įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o subjektyvusis valdymo elementas akivaizdus iš to, jog atsakovė terasa naudojasi kaip savo - ją prižiūri, retkarčiais valo sniegą, ten poilsiauja ir netgi buvo atlikusi remontą. Atsakovė jokiems tretiesiems asmenims į terasą patekti neleidžia. Be to ieškovei dėl jos buto užpylimo patyrus žalos ir atsakovei vengiant pripažinti dėl to savo kaltę, ieškovė išreiškė siūlymą uždengti terasos konstrukciją stogu, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė tokiu būdu spręsti terasos sandarumo klausimą. Teismas nepagrįstai nustatė, jog CK 6.266 straipsnis taikytinas ne kaip griežtasis (be kaltės sąlygos), o bendrasis (su kaltės sąlyga) deliktas. Naujausi kasacinio teismo precedentai bylose dėl patalpų užliejimo vandeniu iš aukščiau esančių butų suformulavo konkrečią įrodinėjimo naštos taisyklę, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju, t.y. kad būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryši tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Ieškovė įrodė, kad vanduo pateko iš aukščiau valdomos atsakovės buto terasos, t.y. ieškovė įrodė faktinį terasos valdytoją, vandens patekimo faktą, požymius bei konkrečią vietą. Atsakovė negalėjo tinkamai atsikirsti ir paneigti nei vienos iš minėtų aplinkybių, tačiau teismas to nepagrįstai nelaikė pagrindu ieškiniui patenkinti. Teismas, esant pakankamai įrodymų byloje vandens pratekėjimo priežasčiai nustatyti, padarė priešingą (neatitinkančią įrodymų viseto) išvadą, jog tiksli vandens pratekėjimo priežastis nenustatyta. Tiek atsakovė, tiek bendrijos pirmininkas vienareikšmiškai nurodė, jog problema dėl terasų pralaidumo yra ne tik ties ginčo butais, bet visame pastate, tačiau kiti namo gyventojai ginčus išsisprendė taikiai. Teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai yra neteisinga. Byloje nustatytas turtinės žalos faktas, taip pat įrodyta, jog atsakovė yra atsakingas už žalą asmuo (kaip faktinė valdytoja). Apie esamus terasos trūkumus buvo žinoma dar prieš kylant žalai, o ieškovės raginimai taikiai spręsti ginčą ir daryti remontą buvo ignoruojami. Teismo sprendimas yra išimtinai aprašomojo pobūdžio - įrodymų vertinimas atliktas padrikai, teorinio-aiškinamojo pobūdžio, tačiau teisės taikymo aspektai nėra siejami su byloje esančiu įrodymų vertinimu. Nėra aišku, kuriuos įrodymus bei faktines aplinkybes teismas laiko įrodytais, o kuriuos ne ir dėl kokių priežasčių. Įrodymų vertinimas pirmosios instancijos teismo apskritai nebuvo atliktas. Teismas neatsižvelgė, kad esmines ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, atsakovė pripažino (faktinį terasos valdymą, dalines pastangas terasą remontuoti, atsakovės valią leisti ar neleisti remontuoti terasą, terasos hidroizoliacinės dangos trūkumus).

9Atsakovė D. B. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė butą pirko iš sutuoktinių Natalijos ir A. G., kurie savavališkai be gyvenamojo namo projekto autoriaus sutikimo, be gyvenamojo būsto rekonstrukcijos projekto, negavę nei bendrijos, nei savo buto kaimynų sutikimo, demontavo virš savo oranžerijos esančią lietaus surinkimo sistemą, ant oranžerijos lubų perdenginio paklodami savo sugalvotą hidroizoliacinę dangą ir pakeisdami namo statytojų suformuotus terasos vandens nuolydžius bei išlyginamąjį sluoksnį. Tai lėmė vandens surinkimo sistemos ne funkcionalumą ir drėgmės patekimą į oranžeriją, kurią buto savininkai Galuškos, išgriaudami dalį namo sienos, įjungė į kambario, pažymėto plane indeksu 6-3, plotą. Tokiais savo veiksmais buto, kurį nuosavybės teise įsigijo ieškovė, ankstesni savininkai patys padarė žalą turtui, kuris viešame registre įregistruotas kaip jų turtas. Įvairiomis prielaidomis ieškovė jai priklausantį patalpos plotą bando priskirti kitam asmeniui, į kurio buto planą šis plotas nėra įtrauktas. Ieškovė pirkimo-pardavimo sutartyje su buto pardavėjais N. ir A. G. susitarė dėl perkamo daikto paslėptų trūkumų. Iš 590-osios GNSB 2009 m. kovo 1 d. akto „Dėl savavališkų rekonstrukcijos darbų“ matyti, kad N. ir A. G. demontavo buvusią lietaus surinkimo sistemą ir sumontavo naują, kuri ir atitinka paslėptų daikto trūkumų sampratą, todėl ieškovė turi sutartinį pagrindą padengti patirtus nuostolius iš tikrųjų žalos atsiradimo kaltininkų. Kasacinė instancija, vertindama daugiafunkcinių daiktų ar įrenginių priklausomybę, yra pripažinusi, kad funkcinio ryšio buvimui neturi lemiamos įtakos fizinis ryšys, tačiau tam, kad funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (2003-10-22 nutartis byloje Nr. 3K-3- 1002/2003; 2004-10-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-4S3/2004; 2008-02-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-134/2008; LAT 2008-06-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-315/2008). Nuolatinis ryšys yra tik tarp ieškovės buto lubas laikančios konstrukcijos ir jos buto, be kurio šis butas visiškai prarastų funkcionalumą, kai tuo tarpu atsakovės butas be greta jo esančios terasos yra visiškai nefunkcionalus, nes tą terasą laikančią konstrukciją nuardžius, atsakovės butas neprarastų ne tik savo funkcinės, bet ir prekinės vertės, nes terasa, į kurią galima patekti tik pro landą, praktiškai gana retai naudojama.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – informacinės paieškos sistemos google.maps fotonuotraukas.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės A. S. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovei A. S. priklauso 105,83 kv.m ploto butas, esantis Žygio g.14A-6, Vilniuje, atsakovei D. B. – 95,84 kv.m ploto butas, esantis Žygio g.14A-8, Vilniuje. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių priteisimo grindė tuo, kad atsakovė, būdama terasos (neįregistruotos registre, į kurią galima patekti tik per atsakovės butą, o ji yra virš užlietos ieškovės patalpos) valdytoja, privalo atlyginti 7047,96 Lt nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė sumokėdama už remonto darbus – 3393,14 Lt, medžiagas – 1304,87 Lt, atsakovei priklausančios terasos grindų dangos remontą – 1755,30 Lt ir medžiagas – 594,65 Lt. Ieškovė prašė priteisti nuostolius iš atsakovės, kaip minėtos terasos faktinės valdytojos, pagal CK 6.266, 6.270 ir 6.246 straipsnius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta tiksli priežastis, dėl ko buvo sugadintas ieškovei priklausantis turtas, o, nesant duomenų, kad tai galėjo būti ir pastato trūkumai, netaikoma atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Teismas nagrinėjamu atveju taip pat padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai nelaikytini neteisėtais, o, nesant neteisėtų veiksmų fakto, nėra ir vieno privalomųjų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, todėl nėra prievolės atsakovei atlyginti ieškovės minimus nuostolius. Ieškovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neprižino atsakovės faktine terasos valdytoja, netinkamai taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas, nesivadovavo bylos išsprendimui aktualia kasacinio teismo praktika, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, o taip pat ir nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

15Pagrindinės įrodymų ir įrodinėjimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą vienokioms ar kitokioms teisinėms išvadoms daryti, privalo vadovautis minėtuose straipsniuose suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

16Taigi teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis reikalauja, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų savo vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį atsakovės D. B. atžvilgiu, nurodytų įstatymo nuostatų iš esmės laikėsi, todėl, nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir nėra pakankamai motyvuotas, tačiau jis negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

17Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas, (Žygio g.14A-8, Vilniuje), esantis virš apeliantės buto priklauso atsakovei nuosavybės teise, tačiau byloje nekilo ginčo, jog patalpa (terasa), esanti virš vandeniu užlietos apeliantės oranžerijos, viešame registre atsakovės vardu nėra įregistruota. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad ieškovė butą Žygio g.14A-6, Vilniuje pirko iš sutuoktinių Natalijos ir A. G., kurie savavališkai be gyvenamojo namo projekto autoriaus sutikimo, be gyvenamojo būsto rekonstrukcijos projekto, negavę nei bendrijos, nei kaimynų sutikimo, demontavo virš savo oranžerijos esančią lietaus surinkimo sistemą ir pakeitė namo statytojų suformuotus terasos vandens nuolydžius bei išlyginamąjį sluoksnį (590-osios GNSB 2009-03-01 aktas). Taip buvę buto savininkai Galuškos, išgriaudami dalį namo sienos, įjungė į kambario, pažymėto plane indeksu 6-3, plotą ir tokiu būdu viešame registre jis buvo įregistruotas kaip jų turtas, vėliau perleistas ieškovei. Todėl apeliantė nepagrįstai, remdamasi prielaidomis, buto Žygio g.14A-6, Vilniuje savininkui - ieškovei priklausantį patalpos plotą bando priskirti buto Žygio g.14A-8, Vilniuje savininkui – atsakovei, į kurio buto planą šis plotas nėra įtrauktas. Nesant turto savininko sutarties su kitu asmeniu dėl jo turto valdymo teisės perleidimo, turto savininkas yra ir to turto valdytojas, kuriam ir tenka visa rizika dėl jo paties ar ankstesnio to turto savininko šiam turtui padarytos žalos. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, susiję su samprotavimais dėl daugiafunkcinio turto valdytojo nustatymo klausimu, atmetami kaip nepagrįsti konkrečiu atveju.

18Vadovaujantis teismų praktika taip pat pažymėtina, kad kasacinė instancija, vertindama daugiafunkcinių daiktų ar įrenginių priklausomybę, yra pripažinusi, kad funkcinio ryšio buvimui neturi lemiamos įtakos fizinis ryšys, tačiau tam, kad funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008; 2008-02-25 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju, vertinant ieškovės buto lubas laikančios konstrukcijos ryšį su jos butu ir greta atsakovės buto esančios atviros terasos ryšį su atsakovės butu to ryšio nuolatinumo požiūriu, sutiktina su atsakovės argumentais, kad nuolatinis ryšys yra tik tarp ieškovės buto lubas laikančios konstrukcijos ir jos buto, be kurio šis butas praktiškai visiškai prarastų funkcionalumą, kai tuo tarpu atsakovės butas be greta jo esančios terasos yra visiškai funkcionalus, nes tą terasą laikančią konstrukciją nuardžius, atsakovės butas neprarastų ne tik savo funkcinės, bet ir prekinės vertės. Tokio vertinimo nepaneigia ir apeliantės kartu su skundu pateiktos fotonuotraukos.

19Tais atvejais, kai žala gali būti nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 str.). Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų, nustatęs faktinę aplinkybę, jog ieškovės buto užlieta dalis (oranžerija/balkonas) yra po terasa, nuosavybės teise nepriklausančia atsakovei, o esančia namo konstrukcijos dalimi, kuri įjungta į ieškovės buto plotą, pagrįstai ginčą sprendė, remdamasis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, įvirtintais CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniuose.

20Civilinės atsakomybės sąlygos yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad užpylimas įvyko būtent iš atsakovės buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, turėjo būti pateikti įrodymai ir nustatyta, ar yra ir kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik įvertinus visas aplinkybes, galima spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 str., CPK 159 str. 1 d.).

21Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė 2013 m. liepos 18 d. reikalavimą, adresuotą atsakovei, dėl žalos atlyginimo; 2013 m. liepos 18 d. prašymą, adresuotą Žygio g.14A daugiabučio namo savininkų bendrijai, vandens užpylimo priežastims nustatyti; 2013 m. spalio 16 d. prašymą, adresuotą atsakovei ir bendrijai, dėl informacijos suteikimo; 2013 m. spalio 19 d. bendrijos atsakymą; 2009 m. kovo 1 d. savavališkų darbų, atliktų bute Žygio g.14A-6, Vilniuje (priklausančiame apeliantei) aktą; dokumentus, pagrindžiančius patirtos žalos faktą bei dydį; 2013 m. liepos 11 d. antstolės A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-173/13/21. Iš šių rašytinių įrodymų neginčijamai nustatyta, kad apeliantei priklausanti buto dalis – oranžerija buvo užlieta vandeniu. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Tačiau byloje pateiktų įrodymų visuma nepagrindžia apeliantės teiginių ir neleidžia daryti išvadų, kad ši oranžerija buvo užlieta dėl nuo atsakovės valios priklausančių priežasčių. Pats įvykis – oranžerijos lubų užliejimas užfiksuotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-173/13/21, patvirtina tik faktą, kad apeliantės butas buvo užlietas vandeniu, tačiau neįrodo, kad žala atsirado dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato dalies ir kad dėl šio užliejimo egzistuoja išimtinai atsakovės kaltė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pačios apeliantės į bylą pateiktas 2009 m. kovo 1 d. savavališkų darbų aktas tvirtina, jog apeliantės nuosavybės teise įgytame bute ankstesni jo savininkai (Natalija ir A. G.) savavališkai įvykdė namo konstrukcijos pakeitimo darbus: virš ginčo oranžerijos demontavo lietaus surinkimo sistemą, prijungė ją prie bendro lietvamzdžio, pakeitė šalia atsakovės buto esančios ginčo terasos išlyginamąjį sluoksnį, naujai suformavo vandens nuolydžius, oranžerijos viršutinį parapetą apskardino – apkalė plastikine dailylente. Tokiu būdu tikėtinai pagrindžiami atsakovės paaiškinimai, jog apeliantei priklausanti oranžerija galėjo būti užlieta būtent dėl savavališkai atliktų ankstesnių apeliantės nuosavybės teise įgyto buto savininkų veiksmų, rekonstruojant oranžerijos viršutinę dalį. Taigi aplinkybė, kad užpylimas įvyko būtent iš atsakovės buto ir kad dėl to yra atsakovės kaltė arba neteisėti veiksmai, nėra akivaizdi, dėl ko aplinkybė, kad ieškovės buto dalies užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai, nėra įrodyta.

22Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde bet kokiomis priemonėmis ir samprotavimais siekiama įrodyti, kad atsakovė yra atsakinga už iš esmės konstatuotus rekonstruotos lietaus surinkimo sistemos trūkumus, tačiau pagal CK 4.47 straipsnyje nustatytus nuosavybės įsigijimo pagrindus šios lietaus surinkimo sistemos rekonstruktoriumi yra ne atsakovė, o buvę buto Žygio g.14A-6, Vilniuje savininkai, kurie nuosavybę perleido ieškovei, todėl pagal CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktus tik pati ieškovė yra nekokybiškos lietaus surinkimo sistemos teisėta (įstatymine) savininke ir valdytoja bei atsakinga už šios sistemos tinkamą funkcionalumą arba nefunkcionalumo pasekmes.

23Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

24Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė A. S. 2013 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 5. Atsakovė D. B. atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį... 8. Ieškovė A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti... 9. Atsakovė D. B. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11. Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje... 14. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovei A. S. priklauso 105,83 kv.m ploto butas,... 15. Pagrindinės įrodymų ir įrodinėjimo taisyklės yra suformuluotos CPK... 16. Taigi teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka... 17. Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266... 18. Vadovaujantis teismų praktika taip pat pažymėtina, kad kasacinė instancija,... 19. Tais atvejais, kai žala gali būti nulemta pastato defekto, esančio bendrąja... 20. Civilinės atsakomybės sąlygos yra atsakovo neteisėti veiksmai ir... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė... 22. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde bet... 23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat... 24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. sprendimą palikti...