Byla 2A-1764-823/2011
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ 2 746,86 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka.

4Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 30 d. Klaipėdoje eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas M. N., metu nukentėjo E. B. Dėl patirtų sveikatos sutrikdymų E. B. nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. vasario 1 d. buvo nedarbinga, todėl ieškovas jai išmokėjo 2 746,86 Lt pašalpą. Dėl M. N., kurio civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas, kaltės buvo sutrikdyta E. B. sveikata, ieškovas patyrė išlaidų ir įgijo teisę išmokėtą pašalpą išsireikalauti iš atsakovo. Ieškovo teigimu, privalomojo draudimo teisiniai santykiai yra specifinė draudimo forma, todėl valstybinio socialinio draudimo teisiniai santykiai reglamentuojami socialinio aprūpinimo įstatymų normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-166/2006). Šalių nesieja draudiminiai santykiai, todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis), o ne vienerių metų senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – ir TPVCAPDĮ).

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovo reikalavimą. Nurodė, kad ieškovas, atlyginęs E. B. eismo įvykio metu patirtą žalą, perėmė jos teises reikalauti iš žalą padariusio asmens atlyginti žalą (subrogacija). Analogiškai atsakovas, apdraudęs eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę, perėmė jo pareigas atlyginti žalą. Tokiu atveju ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius reguliuoja TPVCAPDĮ, kurio 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pretenzija dėl padarytos žalos turi būti pareikšta draudikui per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Kadangi ieškovas per vienerius metus (iki 2008 m. lapkričio 30 d.) nepareiškė pretenzijos, atsakovo prievolė atlyginti žalą pasibaigė. Priešingu atveju ieškovas turėtų daugiau teisių nei turėjo nukentėjęs trečiasis asmuo, o tai prieštarautų subrogacijos instituto esmei.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje pagal VSDFV ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (c.b. Nr. 3K-7-73/2007), kurioje konstatuota, kad tarp VSDFV ir žalos kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko buvo susiklostę žalos atlyginimo, o ne draudimo santykiai, todėl turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas visą pašalpą sumokėjo 2008 m. kovo 6 d., o ieškinį teisme pareiškė 2010 m. spalio 29 d., todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Kadangi tarp šalių kilę žalos atlyginimo santykiai, ginčui spręsti taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, kurio 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala VSDFV, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Todėl, remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, žalos kaltininko draudikas UADB „Seesam Lietuva“ privalo atlyginti ieškovui jo patirtą žalą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Apeliaciniu skundu atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas, įstojęs į prievolę, perėmė ne tik visas nukentėjusiojo trečiojo asmens turėtas teises atsakovo atžvilgiu, bet ir prisiėmė visas pareigas, susijusias su prisiimtų teisių įgyvendinimu ir realizavimu, t. y. reikalavimą atlyginti žalą privalėjo pareikšti per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Vadovaujantis CK 6.113 straipsniu, trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo pradinis kreditorius.
  2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodo, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizavo CK 1.125 straipsnio 7 ir 8 dalių taikymo klausimą, tačiau neanalizavo TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino taikymo klausimo. Dėl pastarosios normos taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2008 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, kurioje nurodė, kad reikalavimo pareiškimas pasibaigus atsakovo prievolei atsakyti pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį negali būti patenkintas.

8Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, pareikšti. Tuo tarpu tarp šalių yra susiklostę žalos atlyginimo teisiniai santykiai.
  2. Atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis bylose Nr. 3K-3-76/2008 ir 3K-3-83/2010, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Pirmojoje paminėtoje byloje teisinių santykių subjektai yra dvi draudimo bendrovės, o antrojoje byloje nėra pasisakyta dėl ieškinio senaties ar pretenzinio termino.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9Byloje keliamas ginčas dėl ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimo teisių įgyvendinimo terminų.

10TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintas ne ieškinio senaties terminas, kaip klaidingai teigia ieškovas, o terminas pretenzijai pareikšti, kurio nesilaikymo pasekmė – žalą padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimas (CK 6.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas, su kuriuo įstatymas sieja asmens galimybes ginti pažeistas teises pareiškiant ieškinį (CK 1.124 straipsnis), prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Konkrečiu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo atsakovui atsisakius mokėti išmoką pagal ieškovo reikalavimą, t.y. ieškovui gavus atsakovo 2010 m. spalio 5 d. raštą (b.l. 15).

11Esminis byloje keliamas klausimas – ar ieškovo ir atsakovo teisiniams santykiams taikytinas TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taikė precedentinį teisės aiškinimo metodą, ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007, konstatuodamas, kad ieškovą ir atsakovą sieja deliktiniai žalos atlyginimo teisiniai santykiai, ir kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas šiuo atveju neturi būti taikomas, o ieškovas turi teisę be apribojimų reikšti savo reikalavimus atsakovui per trejų metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-76/2008 ir 3K-3-83/2010 ir teigia, kad ieškovas, subrogacijos būdu pakeitęs prievolėje žalą patyrusį asmenį, kartu perėmė ir šio asmens pareigą laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis žalą patyręs asmuo būtų reikalavęs išmokos iš žalą padariusio asmens draudiko.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).

13Teismas pažymi, kad teismų praktika bylose, susijusiose su privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo teisiniais santykiais kito. Naujausios teismų praktikos tendencijos šioje srityje apžvelgtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje, kurioje be kita ko nurodoma, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo išmokas mokantys subjektai iš atsakingo draudiko siekia prisiteisti nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtas socialinio draudimo išmokas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis), tarp šių šalių susiklosto ne deliktiniai santykiai, o draudimo teisiniai santykiai (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Socialinio draudimo išmokas mokančių subjektų reikalavimai atsakingam draudikui tenkinami įstatymo ir TPVCAPD sutarties pagrindu. Tačiau tais atvejais, kai toks ieškovas negali patenkinti savo reikalavimo iš pagrindinio skolininko, arba atsakingo draudiko nesama, socialinio draudimo išmokas sumokėję subjektai reikalavimą gali reikšti ir eismo įvykio kaltininkui. Toks reikalavimas grindžiamas deliktiniais santykiais, kuriems taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į reikšmingus teismų praktikos pokyčius, įvykusios nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007 priėmimo ir nepagrįstai remdamasis šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais pripažino ieškovą ir atsakovą siejančius teisinius santykius deliktiniais santykiais, kuriems netaikytinas TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas.

14Atsakovas pagrįstai nurodo, kad reikšdamas reikalavimą jam, kaip žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudikui, ieškovas tai daro TPVCAPDĮ pagrindu (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). Pastebėtina, kad šia įstatymo nuostata, grįsdamas savo reikalavimą atsakovui, remiasi ir pats ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis turi būti aiškinama taip, kad socialinio draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisė nukreipta į atsakingą draudiką, ir tik kai atsakingo draudiko nėra – į žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009).

15Nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į atsakingą už žąlą asmenį ir draudiką atsiranda dviem savarankiškais pagrindais, atitinkamai delikto ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau nei deliktinė (subsidiarus santykis), tai reiškia, jog nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam yra padaryta žala. Taigi draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjusįjį ir žalą padariusio asmens draudiką sieja privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniai santykiai, kuriems be kita ko taikytinas ir TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas pretenzijos pareiškimo terminas.

16Ieškovo reikalavimo teisė, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, atsirado subrogacijos pagrindu. Subrogacijos atveju naujas kreditorius įstoja į pradinio kreditoriaus vietą perimdamas jo jau egzistuojančios prievolės teises. Tokiu atveju nesikeičia nei taikytinų terminų skaičiavimo tvarka, nei taikytina teisė. Asmuo, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis naudos gavėjas (žalą patyręs asmuo) būtų reikalavęs iš žalą padariusio asmens (apdraustojo) draudiko, taigi ieškovo teisinės padėtis atsakovo atžvilgiu yra tokia pati, kokia būtų buvusi žalą patyrusio asmens, kuriam išmokėtos socialinio draudimo išmokos. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovą ir atsakovą taip pat sieja privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniai santykiai, ir kad ieškovo reikalavimams atsakovo atžvilgiu taikytinas ir TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas pretenzijos pareiškimo terminas.

17Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas reikalavimą dėl išmokos išmokėjimo atsakovui pareiškė 2010 m. spalio 1 d. (b.l. 13), pasibaigus TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytam vienerių metų terminui pretenzijai pareikšti, taigi atsakovas teisus teigdamas, kad jo prievolė atlyginti žalą yra pasibaigusi ir ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas.

18Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

19Apeliacinį skundą patenkinti.

20Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UADB „Seesam Lietuva“ atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė apeliacine... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV)... 4. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 30 d. Klaipėdoje eismo įvykio, kurio... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovo reikalavimą.... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ prašo panaikinti... 8. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu prašo apeliacinį skundą... 9. Byloje keliamas ginčas dėl ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimo... 10. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka... 11. Esminis byloje keliamas klausimas – ar ieškovo ir atsakovo teisiniams... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad remtis teismų... 13. Teismas pažymi, kad teismų praktika bylose, susijusiose su privalomojo... 14. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad reikšdamas reikalavimą jam, kaip žalą... 15. Nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į atsakingą už žąlą asmenį ir... 16. Ieškovo reikalavimo teisė, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, atsirado... 17. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas reikalavimą dėl... 18. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio... 19. Apeliacinį skundą patenkinti.... 20. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą...