Byla 2-1521/2013
Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Regrista“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“, ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 397 135,11 Lt skolos; 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį butą, esantį ( - ).

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui už 397 135 Lt areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankuose, turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Antstolė N. Š., vykdydama šią teismo nutartį, areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą: butą, unikalus Nr. ( - ), 1/100 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), 80/2386 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1/30 dalį inžinierinių įrenginių, unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), esančius ( - ).

5Atsakovė J. K. pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausančią poilsio patalpą, unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ), bei 1/24 d. požeminio garažo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Prašymą motyvavo tuo, jog areštuotam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jos teisėtus interesus; nuolat gyvendama Vilniuje, areštuotu turtu nesinaudoja, esant draudimui šį turtą išnuomoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, turtas negali generuoti jokių pajamų, o jo išlaikymas atsakovei tapo nuostolingas. 2012 m. gruodžio 12 d. sudarytos preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirkėjas jau sumokėjo atsakovei sutartyje aptartą avansą. Esant tokiai situacijai yra teisinis pagrindas areštuotam turtui taikytą areštą naikinti bei uždėti jį kitam atsakovės turimam nekilnojamam turtui. Pagal 2013 m. vasario 18 d. UAB „Ober-Haus“ pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą turto rinkos vertė ataskaitos dieną sudarė 630 000 Lt. Taigi turtas, kuris yra laisvas nuo areštų, hipotekų ar kitų suvaržymų, savo verte visiškai pakankamas ieškovo reikalavimams užtikrinti.

6Ieškovas su atsakovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad siūloma pakeitimui poilsio patalpa ir 1/24 d. požeminio garažo yra pastate, esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje nuo 2012 m. gegužės 31 d., patalpai registruota hipoteka, duomenų, įrodančių pilną atsiskaitymą, prie bankroto administratoriaus gauto prašymo nebuvo pateikta.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovės J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

9Teismas nustatė, kad prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovė grindžia UAB „Ober-Haus“ atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, pagal kurią siūlomo areštuoti turto rinkos vertė ataskaitos dieną sudarė 630 000 Lt. Tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, byloje oficialiu rašytiniu įrodymu laikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, kuriuose poilsio patalpos, esančios ( - ), vertė yra 134 000 Lt ir 1/24 d. negyvenamosios patalpos – parkingo, esančio ( - ), vertė – apie 1 900 Lt. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad poilsio patalpos ir 1/24 d. požeminio garažo vertė yra mažesnė, nei nurodyta atsakovės pateiktame UAB ‚,Ober-Haus“ atliktame vertinime. Be to, teismas pažymėjo, kad UAB „Ober-Haus“ ataskaitoje nurodyta turto vertė daugiau nei 4,5 k. didesnė už Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo kainą. Turto vertinimų atlikimo datos nėra ženkliai nutolusios viena nuo kitos (apie vienerius metus), todėl neaišku, kas lėmė žymų turto kainos padidėjimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsižvelgė ir į poilsio patalpos specifinę paskirtį, kas priverstinio vykdymo atveju sudarytų papildomus sunkumus realizuojant šį turtą. Teismas padarė išvadą, kad pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – poilsio patalpą bei 1/24 d. požeminio garažo, kurių vertė gali būti mažesnė nei ieškovo pateikti reikalavimai, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, todėl atsakovės prašymą atmetė.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pakeisti atsakovės turtą, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. panaikinti areštą atsakovės turtui, esančiam ( - ) (butui, unikalus ( - ); 1/100 daliai automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. ( - ); 80/2386 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); 1/30 daliai inžinerinių įrenginių, unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - )) bei ieškovo reikalavimams užtikrinti uždėti areštą atsakovės turtui, esančiam ( - ) (poilsio patalpai, unikalus Nr. ( - )bei 1/24 daliai požeminio garažo, unikalus Nr. ( - )). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bylose, nepagrįstai vadovavosi NTR masinio vertinimo būdu nustatyta prašomo areštuoti turto vidutine rinkos verte, o ne individualiai nustatyta šio turto rinkos verte.
  2. Teismas nemotyvavo, kodėl kvalifikuotų turto vertintojų ataskaita neatrodo patikima. Pažymi, kad vertinimą atlikusi UAB „Ober-Haus“ yra juridinis asmuo, turintis teisę verstis turto vertinimo veikla, ataskaitą rengė kvalifikuoti turto vertintojai.
  3. NTR užfiksuoti masinio vertinimo, atlikto 2012 m. sausio 26 d., duomenys, kai dar nebuvo baigta pastato rekonstrukcija, o tai ženkliai sumažino NTR duomenų bazėje atsispindinčią turto rinkos vertę.
  4. UAB „Ober-Haus“ turto vertintojai atsižvelgė į vertinamo objekto specifinę paskirtį – poilsio patalpa bei parkingo dalis. Nesutinka su teismo išvada, jog dėl turto specifinės paskirties būtų sunkumų šį turtą realizuoti, kadangi pastatas, kuriame yra prašomas areštuoti turtas, ir pastatas, kuriame yra jau areštuotas turtas, yra vienas šalia kito, rekreacinėje miesto dalyje, abiejų objektų realizavimo galimybės analogiškos. Prašomo areštuoti turto priverstinio pardavimo kaina 441 000 Lt, ji visiškai pakankama ieškinio reikalavimams užtikrinti. Prašomas areštuoti turtas nesuvaržytas.
  5. Areštuotam turtui taikomi apribojimai pernelyg varžo apeliantės interesus, sudaro prielaidas nuostoliams atsirasti, šiam turtui jau atsiradęs pirkėjas. Nepakeitus areštuoto turto, sukeliamas šalių interesų disbalansas, neadekvatūs padariniai apeliantei. Egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovas, kuriam iškelta bankroto byla, bus nepajėgus atlyginti apeliantės nuostolių, kuriuos ji patirs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konkrečiai, negautų pajamų dėl draudimo nuomoti šį turtą bei jį parduoti. Pirkėjas jau yra sumokėjęs 80 000 Lt avansą.

12Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas nepateikė.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas tenkinamas.

15Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vieno nekilnojamojo turto areštą kitu turtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

16Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

17Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 str. 1 d.), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantis atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų tiek ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, bei į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos nepakeitus jų masto, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-817/2013).

18Nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, jog byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – jai nuosavybės teise priklausančio buto, dalies automobilių stovėjimo aikštelės, dalies žemės sklypo, inžinerinių įrenginių, esančių ( - ), areštas, pernelyg varžo jos interesus, be to, šiam turtui atsirado pirkėjas, kuris jau yra sumokėjęs avansą, ieškinio reikalavimų užtikrinimui siūlė areštuoti kitą, taip pat apeliantei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ( - ). Minėta, kad jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantis atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrįsti apeliantės argumentai dėl proceso šalių interesų pusiausvyros pažeidimo, esant į bylą pateiktiems duomenims apie sudarytą preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį ir sumokėtą avansą (civ. bylos Nr. 2-3606-781/2013 303-310 b. l., t. 3). Taip pat sutiktina, jog ieškovui iškėlus bankroto bylą, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovas nebus pajėgus atlyginti apeliantei nuostolius, kuriuos ji patirs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl egzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui, siekiant išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šiuo aspektu nepasisakė ir sprendė, kad prašomo areštuoti kito turto vertė, nurodyta oficialiuose dokumentuose, yra mažesnė už ieškinio sumą ir šio turto nepakaktų ieškinio reikalavimams užtikrinti, todėl prašymo netenkino.

19Nagrinėjamoje byloje ieškinio suma – 397 135,11 Lt. Norint nustatyti, ar prašomo areštuoti turto pakaktų ieškinio reikalavimams užtikrinti, reikia nustatyti šio turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su prašomo areštuoti turto vertės nustatymo įvertinimu, nepagrįstumo.

20Prašomo areštuoti turto vertei pagrįsti apeliantė pateikė UAB „Ober-Haus“ atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos kopiją (civ. bylos Nr. 2-3606-781/2013 5-29 b. l., t. 4), kurios duomenimis negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos su 1/24 parkingo dalimi, ( - ), rinkos vertė 2013 m. vasario 18 d. buvo 630 000 Lt. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, kaip oficialiu ir dėl to didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro išrašais, kuriuose atsakovei priklausančių poilsio patalpos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 134 000 Lt, o 1/24 d. negyvenamosios patalpos – parkingo vertė – apie 1 900 Lt. Taigi byloje yra skirtingi duomenys apie turto vertę: 2012 m. sausio 26 d. atliktas masinis vertinimas ir 2013 m. vasario 18 d. – individualus vertinimas.

21Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį turto rinkos vertė, tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pagal šio straipsnio 2 dalį individualusis turto vertinimas – turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje; pagal 4 dalį masinis turto vertinimas – vienarūšio turto (rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų) vienu metu vertinimas, atsižvelgiant į šio turto būklę tam tikrą dieną, pagal atitinkamą turto vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, ir šį vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.

22Apeliantė teisi, kad individualus prašomo areštuoti turto vertinimas, labiau atitinka tikrąją turto vertę, nei masinis. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1402/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-283/2011, pasisakydamas dėl masinio ir individualaus turto vertės nustatymo santykio prioritetą teikia individualiam turto vertinimui. Atsakovės pateikta UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, jog neaišku, kas lemia tokį verčių skirtumą, apeliantė pagrįstai nurodo, kad masinio vertinimo atlikimo metu turtas dar buvo rekonstruojamas – statybos darbų baigtumas 95 %, UAB „Ober-Haus“ atlikto vertinimo metu nustatyta, kad faktiškai statybos darbų baigtumas jau 100 %. Sutiktina, kad pastato rekonstrukcijos darbų pabaigimas, lėmė didesnę turto vertę. Taip pat sutiktina, jog 2009 m. spalio 15 d. nutarties pagrindu areštuotas ir apeliantės prašomas areštuoti turtas yra netoli nuo jau areštuoto turto, rekreacinėje miesto dalyje ir šių nekilnojamojo turto objektų realizavimo galimybės yra analogiškos. Be to, vertinimo ataskaitoje nustatyta ir prašomo areštuoti turto priverstinio pardavimo vertė, kuri viršija ieškinio sumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo turto realizavimo galimybių nėra pagrįstos objektyviais duomenimis.

23Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad prašomas areštuoti turtas savo verte neužtikrintų ieškinio reikalavimų patenkinimo ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas apeliantės prašymą taikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita tenkinti. Tokiu atveju skundžiama nutartis dėl netinkamo įrodymų vertinimo naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atsakovės prašymą patenkinant (CPK 148 str. 1 d., 185 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti.

26Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi (Turto arešto akto Nr. ( - )) ieškovo BUAB „Regrista“ ieškiniui apsaugoti taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti:

27panaikinti atsakovei J. K. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) priklausančio nekilnojamojo turto: buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); 1/100 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ); 80/2386 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); 1/30 dalies inžinierinių įrenginių, unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), esančių ( - ), areštą;

28areštuoti atsakovei J. K. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) nuosavybės teise priklausančią poilsio patalpą, unikalus Nr. ( - ), ir 1/24 dalį požeminio garažo, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).

29Kitus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartyje nustatytus areštuoto turto suvaržymus palikti galioti.

30Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 397 135,11... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovo reikalavimų... 5. Atsakovė J. K. pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos... 6. Ieškovas su atsakovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad siūloma pakeitimui... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovės J. K.... 9. Teismas nustatė, kad prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 12. Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas nepateikė.... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 14. Atskirasis skundas tenkinamas.... 15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas... 16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 17. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs... 18. Nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, jog byloje taikytos laikinosios... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškinio suma – 397 135,11 Lt. Norint nustatyti, ar... 20. Prašomo areštuoti turto vertei pagrįsti apeliantė pateikė UAB... 21. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį turto... 22. Apeliantė teisi, kad individualus prašomo areštuoti turto vertinimas, labiau... 23. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad prašomas... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 25. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti.... 26. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi (Turto arešto akto... 27. panaikinti atsakovei J. K. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) priklausančio... 28. areštuoti atsakovei J. K. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) nuosavybės teise... 29. Kitus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartyje nustatytus... 30. Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui....