Byla e2A-420-381/2018
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-688-730/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferteksos transportas“ patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta” dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ferteksos transportas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei AB „Klaipėdos nafta“, prašydama priteisti iš atsakovės 300 000 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijoje Laistų kaime esantys žemės sklypai: sklypas, kadastro Nr.5552/0001:411, kurio plotas – 2,0 ha, sklypas, kadastro Nr.5552/0001:58, kurio plotas – 4,9962 ha, ir sklypas, kadastro Nr.5552/0001:25, kurio plotas – 2,8006 ha. Dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos šiems ieškovės žemės sklypams buvo nustatyti servitutai ir specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos. Nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo ieškovei buvo atlyginti –atsakovė sumokėjo ieškovei 5 441,84 Eur (18 789,56 Lt). Nuostolių susijusių su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, atlyginimas ieškovei nepaskirtas.
  3. Ieškinio dėl nuostolių atlyginimo už servitutų nustatymą senaties termino pradžia laikytina 2013 m. rugpjūčio 29 d., kai servitutai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Tą pačią dieną ieškovė gavo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) skyriaus pranešimą bei įsakymus dėl servitutų nustatymo. Ieškinio dėl žalos atlyginimo už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą senaties termino pradžia laikytina 2015 m. sausio 21 d., kai ieškovei buvo pranešta apie magistralinio dujotiekio apsaugos zonos jos sklypuose įregistravimą. Ieškovės nuomone, 1 metų kreipimosi į teismą terminas, numatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje, nėra ieškinio senaties terminas. Jeigu teismas vis dėlto plečiamai išaiškintų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalies normą dėl kreipimosi į teismą termino ir manytų, jog ieškovė šį terminą yra praleidusi, ieškovė prašė šį terminą atnaujinti, kadangi būtų jį praleidusi dėl neaiškaus teisinio reguliavimo.
  4. Dėl žemės sklypams nustatytų servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo ieškovei padaryta turtinė žala, kurios reikšminga dalis susidarė dėl to, jog žemės sklypai prarado žymią dalį rinkos vertės. Todėl ieškovei turi būti atlyginti nuostoliai dėl žemės sklypų nuvertėjimo. Šiuos nuostolius privalo atlyginti atsakovė, suplanavusi ir įrengusi ieškovės sklypuose nuosavybės apribojimus ir, tuo pačiu, sklypų nuvertėjimą sukeliantį dujotiekį. Nuostoliai dėl nustatytų servitutų, suteikiančių atsakovei teisę naudoti žemės sklypus dujotiekio statybai, aptarnavimui ir naudojimui neatskiriamai susiję su nuostoliais dėl sklypams taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
  5. Ieškovė, naudodamasi savo žemės sklypais ir vykdydama juose ūkinę veiklą, privalo įvertinti bei laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimosi sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213, Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 (su 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-249 padarytais pakeitimais) bei dar 75 teisės aktuose, nurodytuose Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių priede, nustatytų reikalavimų.
  6. Nurodytuose teisės aktuose aprašytos sąlygos taikomos dujotiekio apsaugos zonoje ieškovės trijų sklypų bendrame 2,4293 ha plote, kuriuo neterminuotai, nemokėdama jokio nuomos mokesčio, savo pelno gavimo tikslu naudosis atsakovė: sklypo Nr. 5552/0001:411 0,4407 ha plote (22,04 proc. sklypo ploto), sklypo Nr. 5552/0001:58 1,0652 ha plote (21,32 proc. sklypo ploto), sklypo Nr. 5552/0001:25 0,9234 ha plote (32,97 proc. sklypo ploto). Nors įregistruota dujotiekio apsaugos zona apima tik nurodytą plotą, iš tiesų tokia svarbi nuosavybės teisę ribojanti sąlyga, kaip draudimas statyti pastatus, taikoma žymiai didesnėje teritorijoje. Nutiesto išorinio dujotiekio vamzdžio skersmuo yra 0,711 m, todėl naudojant faktinius dujotiekio parametrus ir Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių 45 punkto formuluotę, draudimas statyti pastatus taikomas 29,33 m. atstumu nuo dujotiekio vamzdžio ašies. Atsižvelgiant į tokį atstumą, galimybę statyti sklypuose pastatus ieškovė prarado 2,8622 ha plote: sklypo Nr. 5552/0001:411 0,5203 ha plote (26,02 proc. sklypo ploto), sklypo Nr. 5552/0001:58 1,2561 ha plote (25,14 proc. sklypo ploto), sklypo Nr. 5552/0001:25 1,0858 ha plote (38,77 proc. sklypo ploto).
  7. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 26.1 punkte numatyta, kad magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose statyti pastatus ir įrenginius draudžiama be raštiško juos eksploatuojančių įmonių sutikimo, taigi statybos galimybė ieškovei sklypuose tarsi būtų, nors ir apsunkinta, nes siejama su atsakovės sutikimu. Tačiau Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių 44.1 punkte nurodyta, kad draudžiama statyti bet kokius pastatus, pavojingų medžiagų talpyklas, įrengti sąvartynus; 44.2 punkte numatytas draudimas įrengti sporto, žaidimų aikšteles; 45 punkte numatytas draudimas statyti, rekonstruoti, remontuoti, griauti statinius ir įrenginius, perstatyti, užstatyti įspėjamuosius ženklus siejamas su dujotiekį eksploatuojančių asmenų sutikimu, tačiau iš teisės akto akivaizdu, kad šiame punkte kalbama tik apie statinius, nepriklausančius 44.1, 44.2 punktuose nurodytiems statiniams. Šiai bylai aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punktas) išaiškino, kad pastatai yra viena statinių rūšių ir kad statiniais, nesančiais pastatais, pripažintini tik inžineriniai statiniai. Taigi, net ir gavus atsakovės sutikimą, ieškovei nebūtų galima statyti pastatų, o iš kitų statinių būtų galima statyti, gavus atsakovės leidimą, tik inžinerinius statinius, nepriskirtus Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių 44.1, 44.2 punktuose nurodytiems statiniams.
  8. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo taisyklių 25.4 papunkčio pagrindu taikoma projektinių dokumentų derinimo zona apima visų trijų ieškovės sklypų visą plotą. Tai reiškia, kad net ir likusioje sklypų dalyje bet kokių statinių statybos ar sklypų projektavimo galimybė dabar priklauso tik nuo atsakovės valios, nes teisės aktai, numatantys būtinybę suderinti projektinę dokumentaciją, nenustato visiškai jokių kriterijų, kada dujotiekio savininkas privalo ją suderinti, o kada gali atsisakyti derinti. Šiuo atveju turi būti vertinama, kokią įtaką toks derinimų būtinumas turėtų sklypų rinkos kainai juos parduodant, kadangi potencialiam pirkėjui ieškovė negalėtų užtikrinti, jog jis tikrai gaus atsakovės suderinimus ir sutikimus statyti statinius dujotiekio apsaugos zonoje.
  9. Vertinant protingai, pats potencialiai pavojingo įrenginio buvimo sklypuose faktas ir visi suvaržymai, susiję su ieškovės sklypų užstatymo galimybėmis, su būtinybe gauti atsakovės sutikimą projektavimui, statybai bei įvairioms veikloms sklypuose, o taip pat kiti apribojimai, neterminuotai taikytini pagal teisės aktus ieškovės sklypams, negali neįtakoti ieškovės žemės sklypų rinkos kainos, nes bet kuris bent minimaliai apdairus, rūpestingas pirkėjas, ketindamas įsigyti sklypą būtinai atsižvelgtų į tokius apribojimus.
  10. Ypatingai didelė žala padaryta ieškovės sklypui Nr. 5552/0001:25, kadangi servitutas neracionaliai nustatytas ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos sklypo daliai, kuri yra sklypo viduryje ir atskiria vieną nuo kitos likusias dvi nedideles dalis, kurios pagal savo dydį ir konfigūraciją aiškiai nebetinkamos bet kokiai ūkinei veiklai. Padalinamas ir sklypas Nr. 5552/0001:58, kuriame apribojimai nustatyti sklypo daliai, atskiriančiai nuo pagrindinės sklypo dalies siaurą žemės ruoželį, kurio panaudoti bet kokiai veiklai nebus realios galimybės. Didžiąją metų dalį sklypų aplink dujotiekį dalyse, apytiksliai specialiųjų sąlygų taikymo plote, telkšo vanduo, kuris ne tik neleidžia panaudoti užlietų sklypų dalių, bet ir nutraukia susisiekimą tarp sklypų ir atskirų jų dalių.
  11. Sklypų nuvertėjimas akivaizdus net ir sprendžiant, ar sklypai gali būti naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, kadangi dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama vykdyti visą eilę darbų, akivaizdžiai būdingų žemės ūkio veiklai(Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 26.2, 26.3, 26.4, 26.5, 26.9, 26.18 punktai, Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių 45.7, 45.15 punktai). Statyti ūkininko sodybos nėra galima teritorijoje po 29,33 metrus abipus dujotiekio (Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių 45 punktas), o bet kokia statyba visoje sklypo teritorijoje yra įmanoma tik suderinus su atsakove (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25.4 punktas). Be to, sklypų užliejimas vandeniu žemės ūkio veiklą padaro apskritai neįmanoma reikšmingoje sklypų dalyje.
  12. Ieškovės nuostoliai dėl sklypų nuvertėjimo, kurių atlyginimo prašoma šiuo ieškiniu, sudaro tik dalį tikrųjų ieškovės nuostolių. Dar didesnė žala ieškovei padaryta dėl to, kad ieškovė nebeturi galimybės naudoti sklypų savo ūkinei veiklai vystyti ir gauti iš to pajamas, ką ketino padaryti įsigydama sklypus. Ieškovės sklypai yra ties Klaipėdos miesto ir rajono riba, komerciškai patrauklioje vietoje, šalia bendro naudojimo kelių, itin arti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir geležinkelio stoties „Draugystė“. Tokioje vietoje esantys sklypai yra labai vertingi verslo vystymo požiūriu ir neracionalu naudoti juos žemės ūkio veiklai, nors įregistruota jų žemės paskirtis ir yra žemės ūkio paskirtis. Todėl Klaipėdos rajono bendrasis planas net ir nenumato šios teritorijos naudojimo pagal žemės ūkio paskirtį. Pagal Klaipėdos rajono bendrąjį planą ieškovės sklypai yra teritorijoje, pažymėtoje „T“ – inžinerinės infrastruktūros teritorija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 patvirtino dar aukštesnio lygmens Klaipėdos apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą, pagal kurį ieškovės sklypai patenka j teritoriją tipas „PIU“ (pramonės, intensyvios infrastruktūros plėtros, intensyvios urbanizacijos). Šis bendrasis planas buvo rengiamas jau nuo 2004 metų, ieškovei buvo žinoma apie jo projekte numatytus sprendinius, tad ieškovė turėjo visiškai pagrįstus lūkesčius naudotis savo žemės sklypais ne pagal žemės ūkio paskirtį.
  13. Ieškovės ūkinė veikla su žemės ūkiu visiškai nesusijusi ir sklypus ieškovė įsigijo ne žemės ūkio veiklai vykdyti, bet susijusių įmonių grupės verslo plėtrai pagal parengtą verslo planą. Ketindama sklypų žemės naudojimo paskirtį pakeisti ir naudoti juos ne pagal žemės ūkio paskirtį, ieškovė iki sužinodama apie numatomą dujotiekio tiesimą buvo sudariusi 2012 m. birželio 6 d. detaliojo plano rengimo sutartį Nr. SPS 12/22-2, kreipėsi dėl planavimo sąlygų sąvado išdavimo. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2013 m. balandžio 10 d. pateiktų planavimo sąlygų 9.9 punkte nurodė rezervuoti teritorijas, jų dalis inžinerinių tinklų plėtrai, o tai reiškia –dujotiekio statybai, nes jokių kitų inžinerinių tinklų nebuvo ketinama tiesti, t. y. ieškovei buvo įsakmiai nurodyta tam tikros jos privačių sklypų dalies neplanuoti ir palikti ją nenaudojamą dėl būsimo dujotiekio. Taigi ieškovės žemės paskirties keitimas ir sklypų planavimas iš esmės prarado prasmę dėl nutiesto dujotiekio, nes nustačius servitutus ir pritaikius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ieškovės planai pritaikyti sklypus jos ūkinei veiklai yra sugriauti ir racionalaus sklypų naudojimo galimybės atimtos.
  14. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 161228LCH-01 (toliau – Ekspertizės aktas) nustatyta, kad ieškovės trijų žemės sklypų rinkos vertė dėl apribojimų, susijusių su atsakovės nutiestu magistraliniu dujotiekiu, sumažėjo 212 300 Eur, tačiau ieškovė reiškia didesnį, t. y. 300 000 Eur dydžio reikalavimą, nes mano, kad ekspertė neįvertino arba nepakankamai įvertino visus faktorius, turinčius įtakos sklypų vertės sumažėjimui, todėl ekspertės nustatytas sklypų nuvertėjimas yra per mažas, neatitinkantis tikrojo sklypų vertės sumažėjimo. Negavusi teismo leidimo gauti duomenis apie lyginamųjų žemės sklypų tikslią buvimo vietą ir todėl neturėdama tokių duomenų, teismo ekspertė, nustatydama iki dujotiekio nutiesimo buvusią žemės sklypų vertę, tiesiog neturėjo galimybės nustatyti visų svarbių sklypų vertei įtakos turinčių faktorių ir negalėjo palyginti jų su vertinamo sklypo atitinkamomis savybėmis; tą ekspertė pažymėjo ekspertizės akte. Ieškovės žemės sklypai tiesiogiai susisiekia su Klaipėdos miestu ir faktiškai yra tiek pat vertingi kaip ir sklypai, esantys pačiame mieste, tad vien jau dėl šios aplinkybės jų vertė iki dujotiekio nutiesimo turėtų būti nustatoma daug didesnė negu ekspertės parinktų 8 lyginamųjų sklypų, kurie visi tikrai negali būti greta Klaipėdos. Ieškovės sklypai ribojasi su asfaltuotu Klaipėdos miesto keliu ir su žvyruotu rajoniniu keliu, todėl susisiekimo su sklypais galimybės yra itin geros. Nė vienas iš kaimų, kuriuose yra 8 lyginamieji sklypai, nėra taip arti nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, geležinkelio stoties kaip ieškovės sklypai, esantys tik už kelių šimtų metrų nuo uosto teritorijos kraštinės. Todėl darytina išvada, kad tokia savybė kaip nedidelis ieškovės sklypų atstumas nuo uosto duoda pagrindą vertinti šiuos sklypus buvus iki dujotiekio nutiesimo brangesnius, nei nurodyta ekspertizės išvadoje. Ekspertizės akte paminėtas nedidelis atstumas nuo ieškovės sklypų iki geležinkelio stoties „Draugystė“, tačiau į šį sklypų privalumą neatsižvelgta nustatant sklypų vertę. Nustatydama ieškovės sklypų 2015 m. sausio mėn. vertę, ekspertė neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad didelė dalis ieškovės sklypų aplink dujotiekio trasą yra užlieta vandeniu. Tai dalį žemės padaro ne tik visiškai nenaudojamą, bet ir neigiamai veikia susisiekimo tarp sklypų/sklypų dalių kaip vieno komplekso ir jų naudojimo galimybes.
  15. Ekspertizės akte nepakankamai įvertinta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų ieškovės sklypui, įtaka. Ekspertė iš esmės vertino tik tai, kad specialiosios sąlygos galioja25 m atstumu abipus dujotiekio, tačiau, kaip minėta, pastatų statybos draudimo zona apima teritoriją po 29,33 m abipus dujotiekio, o 350 m projektinių dokumentų derinimo zona apima visą trijų sklypų plotą. Taigi iš tiesų specialiosios sąlygos taikomos visam ieškovės sklypų plotui. Ieškovės nuomone, ekspertė be pagrindo atsižvelgė į sklypų rinkos kainų 9 proc. kritimo įtaką per 2012–2014 metus Klaipėdos rajone. Ekspertės išanalizuotų sandorių skaičius pernelyg mažas, kad būtų galima daryti išvadą apie tokią tendenciją, o apžvelgiant Lietuvos statistikos departamento pateikiamas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainas tiek Klaipėdos apskrityje, tiek visoje Lietuvoje, konstatuotinas ne kainų mažėjimas, o jų kilimas.
  16. Ieškovė gavo iš atsakovės 5441,84 Eur nuostolių atlyginimą, tame tarpe, 639,51 Eur nuostolių atlyginimą dėl pasėlių sunaikinimo ir 4802,33 Eur nuostolių atlyginimą dėl galimybės naudoti sklypus ar jų dalis pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Toks nuostolių atlyginimas apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, visiškai nevertinant nuostolių dėl žemės sklypų rinkos vertės sumažėjimo, nes tokios rūšies nuostolių atlyginimo metodika nenumato. Tačiau ieškovė, nurodydama patirtos žalos 300000 Eur dydį, į gautą kompensaciją atsižvelgė.
  17. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams tiek servitutą, tiek specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atlyginimo. Atsakovės nuomone, sprendžiant dėl žalos, padarytos nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams servitutą, atlyginimo, taikytinas 3 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties termino eigos pradžia 2013 m. rugpjūčio 19 d., pabaiga – 2016 m. rugpjūčio 19 d. Sprendžiant dėl žalos, padarytos nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atlyginimo, taikytinas 1 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje, ieškinio senaties termino eigos pradžia 2015 m. sausio 21 d., kai ieškovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 12SD-(14.12.104.)-323, pabaiga – 2016 m. sausio 21 d.
  18. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose suformuotą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-525-355-13), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas senaties termino nesilaikymas atima teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo:„<...>kaip ir servitutų nustatymo atveju, žemės sklypo savininkas(-ai) turi teisę į nuostolių, patirtų dėl Nekilnojamo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimą, šalių susitarimu ar teismo tvarka. Pažymėtina, jog šia tvarka pasinaudoti galima tik per įstatyme nustatytą terminą, t. y. dėl nuostolių atlyginimo kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie šių sąlygų nustatymą gavimo dienos“.
  19. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė nuostolių fakto ir dydžio, priežastinio ryšio. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo įvairius apribojimus, kurių jai galbūt kilo dėl žemės sklypams nustatytų žemės specialiųjų naudojimo sąlygų. Ieškinio reikalavimą ir kilusius nuostolius ieškovė sieja ne su visais įmanomais apribojimais, o su tuo, kad ieškovė negalės žemės sklypų naudoti pagal žemės ūkio paskirtį. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovė ne tik nepateikė jokių įrodymų, tačiau taip pat nenurodė jokio teisės akto, kuris draustų vykdyti žemės ūkio veiklą. Nustačius servitutus, specialiąsias žemės sklypų naudojimo sąlygas, žemės sklypų naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 patvirtintos Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintos Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklės. Iš šių aktų turinio matyti, kad nėra draudžiama ieškovei ginčo sklypuose vykdyti žemės ūkio veiklos. Priešingai, paminėtuose teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad žemės ūkio veikla yra galima, todėl ieškovė gali naudoti žemės sklypus pagal tikslinę paskirtį – žemės ūkio. Žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos netrukdo ieškovei žemės sklypus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį (žemės ūkio).
  20. Ieškovės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo, kurie grindžiami tariamu žemės sklypų nuvertėjimo faktu, taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi ieškovė neįrodė nuostolių dydžio bei vienos iš esminių sąlygų – priežastinio ryšio tarp nustatytų servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei tariamo žemės sklypų nuvertėjimo. Savo reikalavimą ieškovė grindžia ekspertės L. C. parengtu Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 161228LCH-01, kuriame konstatuota, kad ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. 5552/0001:411, Stragnų k. v., plotas 2,000 ha, vertė sumažėjo 49 400 Eur; ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. 5552/0001:58, Stragnų k. v., plotas 4,9962 ha, vertė sumažėjo 93 300 Eur; ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. 5552/0001:25, Stragnų k. v., plotas 2,8006 ha, vertė sumažėjo 69 600 Eur,iš viso vertė sumažėjo 212 300 Eur. Likusios sumos dalies – 87 700 Eur ieškovė niekaip nepagrindžia, tiesiog teigia, kad, ieškovės manymu, ši suma turėtų būti priteista.
  21. Atsakovės nuomone, Ekspertizės aktu negali būti vadovaujamasi, nes jis parengtas turint per mažai duomenų, todėl yra neobjektyvus. Ekspertizės aktas parengtas neobjektyviai, nes lyginamieji objektai parinkti tendencingai: nustatant žemės sklypų vertę 2013 m. tikslingai parinkti žemės sklypai, kurių vertė buvo didesnė, o nustatant 2015 m. vertę – mažesnės vertės objektai, taip siekiant gauti kaip galima didesnį kainų skirtumą. Ekspertizės akte padaryta šiurkščių aritmetinių klaidų, kurios sudaro pagrindą abejoti skaičiavimų pagrįstumu, neobjektyviai įvertinta rinkos pokyčių įtaka sklypų vertei. Ekspertizės akte nenuosekliai naudoti pataisų koeficientai. Ekspertizės akte neįvertintos visos būtinos įvertinti aplinkybės – sklypų faktinė būklė ir konfigūracija, sklypams nustatytų apsunkinimų įtaka vertei. Visi trys lyginamieji objektai turi ne tik tarnaujančius servitutus (teisė naudoti požemines, antžemines komunikacijas), bet ir – Nr. 1 ir Nr. 3 palyginamų sklypų atveju – 100 proc. sklypą apimančias apsaugos zonas, o Nr. 2 atveju – 65 proc. sklypo apimančias elektros linijų ir kitas apsaugos zonas. Akivaizdu, kad visi nurodyti lyginamieji objektai turi itin reikšmingo dydžio (nuo 65 proc. iki 100 proc. sklypo dydžio) apsaugos zonas, kurios mažina sklypų vertę.
  22. Ekspertizės akte nėra pagrįsta, jog būtent servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas lėmė žemės sklypų nuvertėjimą, nėra pagrįstas priežastinis ryšys. Ekspertizės akte ir 2013 m. balandžio 16 d. UAB „Resolution valuations“ (Newsec) turto vertinimo ataskaitoje, kurią kartu su pradiniu ieškiniu pateikė ieškovė, nurodytos žemės sklypų vertės skiriasi daugiau nei 5 kartus. Tokia situacija faktiškai yra negalima ir tik sustiprina abejones dėl Ekspertizės akto patikimumo. Pati ieškovė pritaria, kad Ekspertizės aktas yra neobjektyvus.
  23. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovei dėl nuostolių, patirtų dėl žemės servituto nustatymo, atlyginimo yra priimti i Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo įsakymai, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 100 435 Eur kompensaciją, nuo šios sumos 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijoje Laistų kaime esantys žemės sklypai: sklypas, kadastro Nr.5552/0001:411, kurio plotas – 2,0 ha, sklypas, kadastro Nr.5552/0001:58, kurio plotas – 4,9962 ha, ir sklypas, kadastro Nr. 5552/0001:25, kurio plotas – 2,8006 ha. Atsakovė organizavo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano rengimą. Šis planas patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.1-130.
  3. Remdamasis Specialiojo plano sprendiniais ir atsakovės prašymu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr.12 VĮ-(14.12.2)-1093 1 punktu ieškovės sklypui Nr.5552/0001:411 nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę šio sklypo 0,4407 ha plote: tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Šie servitutai 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr.12 VĮ-(14.12.2)-1094 1 punktu nustatyti ir ieškovės sklypui Nr.5552/0001:58 1,0652 ha plote ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr.12 VĮ-(14.12.2)-1095 1 punktu –ieškovės sklypui Nr.5552/0001:25 0,9234 ha plote. Šių įsakymų 2.1 punkte nurodyta, jog viešpataujantysis daiktas yra centralizuoti (bendro naudojimo) dujotiekio inžineriniai tinklai. Pagal įsakymų 2.2 punktą, jų savininkė yra atsakovė.
  4. Įsakymo Nr.12 VĮ-(14.12.2)-1093 2.4 punktu paskirtas ieškovės nuostolių dėl žemės servitutų sklypui Nr.5552/0001:411 nustatymo atlyginimas, išmokant ieškovei 2550,78 Lt vienkartinę kompensaciją. Įsakymo Nr.12 VĮ-( 14.12.2)-1094 2.4 punktu paskirtas ieškovės nuostolių dėl žemės servitutų sklypui Nr.5552/0001:58 nustatymo atlyginimas, išmokant ieškovei 9772,90 Lt vienkartinę kompensaciją. Įsakymo Nr.12 VĮ-(14.12.2)-1099 2.4 punktu paskirtas nuostolių dėl žemės servitutų nustatymo sklypui Nr.5552/0001:25 atlyginimas, išmokant ieškovei 6465,88 Lt vienkartinę kompensaciją. Iš viso ieškovei įsakymais nustatyta ir atsakovės sumokėta piniginė kompensacija sudaro 18789,56 Lt arba 5441,84 Eur.
  5. Nutiesus Specialiuoju planu suprojektuotą dujotiekį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimus Nr.12SK(14.12.110)-2535, Nr. 12SK(14.12.110)-2543, Nr. 12SK(14.12.110)-2542 dėl ieškovės sklypų kadastro duomenų pakeitimo. Šių įsakymų pagrindu Nekilnojamojo turto registre ieškovės sklypo Nr.5552/0001:411 0,4407 ha plote, sklypo Nr.5552/0001:58 1,0652 ha plote ir sklypo Nr.5552/0001:25 0,9234 ha plote buvo įregistruota magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona, kurioje ieškovės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VII skyriuje.
  6. Teismas pripažino, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos prašomų nuostolių tiek dėl servituto, tiek dėl specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nustatymo atlyginimo, praleidusi ieškinio senaties terminą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo (išskyrus atvejus, kai papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu) turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių dėl šioje dalyje nurodytų nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymą gavimo dienos. Šioje dalyje nurodytų žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka sprendžia teismas.
  7. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu yra nustatytas ne ieškinio senaties terminas, o procedūrinis terminas. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 29 straipsnis, 292 straipsnio 3 dalis ir kt.), terminai, susiję su juridinio asmens veiklos vidinėmis procedūromis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.91 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo26 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnio 3 dalis ir kt.). Nuo ieškinio senaties terminų procedūrinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedūrinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme.
  8. Atsakovė argumentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-525-355-13, yra pateikti teismo išaiškinimai, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nurodytas terminas yra ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos dėl specialiųjų sąlygų nustatymo, atlyginimo. Teismo vertinimu, bylų faktinės aplinkybės atsakovės nurodomoje administracinėje byloje ir šioje nagrinėjamoje byloje nėra tapačios, todėl nėra pagrindo atsakovės nurodytoje administracinėje byloje pateiktus teismo išaiškinimus taikyti šioje nagrinėjamoje byloje. Be to, teismo vertinimu, atsakovės nurodomoje administracinėje byloje nėra pateikiamos teismo išvados dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nurodyto termino pripažinimo ieškinio senaties terminu.
  9. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, kad yra pagrindas padaryti išvadą, jog servituto ir specialiųjų sąlygų nustatymas yra vienas nuo kito neatsiejami ieškovės teisių suvaržymai, kadangi abiejų suvaržymų nustatymo tikslai sutampa, tai yra magistralinio dujotiekio įrengimų pastatymas ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose. Būtent tuo tikslu buvo būtina apriboti ieškovės teises į žemės sklypus – nustatyti servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Tokią išvadą padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, jog vienos iš bylos šalių siekis atsietai traktuoti servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas yra nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-360-241/2017). Tai sudaro pagrindą ieškovės teisių apribojimus, nustatant servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, vertinti kaip tęstinį ieškovės teisių pažeidimą. Esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų arba neveikimo, atliktų tą dieną, tai yra dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK1.127 straipsnio 5 dalis).Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl servituto ir specialiųjų sąlygų nustatymu, jos vertinimu, padarytų nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, todėl šiuo atveju taikytinas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
  10. Teismas pripažino, jog ieškovė apie servitutų nustatymą sužinojo ne anksčiau kaip 2013 m. rugpjūčio 29 d. ir būdama apdairi ir rūpestinga apie tai anksčiau sužinoti neturėjo galimybės. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai apie tai, jog iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. ieškovei buvo pranešta apie numatomus nustatyti servitutus, faktiškai jiems nesant nustatytiems, tai yra nesant ieškovės teisių suvaržymų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios (atsakovės 2013 m. sausio 7 d. pranešimas Nr. (4.5)A6-40) ieškovei).
  11. Teismo vertinimu, yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovei apie specialiųjų sąlygų nustatymą tapo žinoma 2015 m. sausio 2 d. Byloje yra 2015 m. sausio 2 d. pranešimo Nr. 12SD-(14.12.7)-2 kopija su spaudu, kad pranešimą ieškovė gavo 2015 m. sausio 5 d., kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovei apie specialiųjų sąlygų nustatymą buvo pranešta anksčiau, nėra. Tuo pagrindu teismas pripažino, jog šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2015 m. sausio 5 d. Kadangi šiuo atveju taikytinas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas dėl žalos, padarytos nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atlyginimo nėra praleistas.
  12. Ieškovės ginčo sklypams nustačius magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonas, taikytini suvaržymai, reglamentuoti Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343), Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213), Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėse (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12). Byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog ieškovės ieškinyje nurodyti šiais norminiais aktais nustatyti suvaržymai yra taikomi ieškovės ginčo sklypams. Toks nurodytas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad servitutai, specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos ieškovės ginčo sklypams yra nustatyti įstatymo pagrindu ir ieškovės žemės sklypai yra tarnaujantieji daiktai atsakovės SGD terminalo kaip viešpataujančio daikto tinkamam naudojimui užtikrinti (CK 4.111, 4.124 straipsniai). Tuo pagrindu ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti dėl nustatytų servitutų, specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nustatymo atsiradusius nuostolius.
  13. Prašomų priteisti 300 000 Eur patirtų nuostolių dydį dėl žemės sklypų nuvertėjimo, nustačius servitutus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ieškovė įrodinėjo teismo byloje paskirtos ir atliktos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 161228LCH-01. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog dėl servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo vertinamų žemės sklypų vertės sumažėjimas galėjo būti: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr.4400-2405-7849, vertė sumažėjo 49 400 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr.5552-0001-0058,vertė sumažėjo93 300 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr.5552-0001-0025, vertė sumažėjo 69 600 Eur, iš viso vertė sumažėjo212 300 Eur. Įrodymų dėl likusios nuostolių dydžio dalies ieškovė nepateikė. Ekspertizės metu buvo atliktas ieškovės ginčo sklypų iki servitutų nustatymo, tai yra iki 2013 m. rugpjūčio 29 d., ir po specialiųjų sąlygų nustatymo, tai yra 2015 m. sausio mėn., vertinimas.
  14. Teismas, vertindamas Ekspertizės išvadą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais apie ginčo žemės sklypų vertę (Juridinių asmenų registre esantys įregistruoti duomenys apie žemės sklypų vertę, 2013 m. balandžio 16 d. UAB „Resolution valuations“ atlikta Turto vertinimo ataskaita), vadovaudamasis civilinio proceso įstatymo nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, sutiko, kad yra pagrindas iš dalies sutikti su atsakovės nurodytais argumentais, sudarančiais pagrindą abejoti atliktos ekspertizės objektyvumu, nustatant ginčo sklypų rinkos vertę. Šalys prašymų atlikti pakartotinę ekspertizę neteikė.
  15. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog žemės sklypų rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio mėnesį iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. galėjo būti: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr.4400-2405-7849, 59 000 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr.5552-0001-0058, 113 500 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr.5552-0001-0025, 83 000 Eur. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro išrašuose yra nurodyta, jog ginčo sklypų vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr.4400-2405-7849, 2012 m. balandžio 27 d. yra 7 675 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr.5552-0001-0058, 2010 m. liepos 9 d. yra 52 132 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr.5552-0001-0025, 2010 m. liepos 9 d. yra 23 807 Eur.
  16. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad ginčo sklypų rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo ir individualaus vertinimo būdu, skiriasi kelis kartus, tai yra ekspertizės metu nustatyta vertė yra kelis kartus didesnė: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr.4400-2405-7849, daugiau ne 7 kartus, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr.5552-0001-0058, daugiau nei 2 kartus, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. 5552-0001-0025 daugiau nei 3 kartus. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms apie ginčo sklypų rinkos vertę, jog ekspertizės metu nustatyta žemės sklypų vertė gerokai, tai yra nuo 2 iki 7 kartų, skiriasi nuo masinio vertinimo metu nustatytos ginčo žemės sklypų vertės, kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos ginčo žemės sklypų vertės 2013 m. rugpjūčio mėnesį iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. ir negalima jos vienareikšmiškai laikyti įrodyta.
  17. 2013 m. balandžio 16 d. UAB „Resolution valuations“ Ataskaitoje yra pateikta ginčo sklypų rinkos vertė 2013 m. balandžio 15 d. su specialiąja prielaida. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad rinkos vertė nustatyta su specialiąja prielaida, kad pagal parengtą SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą vertinamuose sklypuose bus nustatyti servitutai, suteikiantys teisę nurodytose žemės sklypų dalyse tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, jais naudotis ir juos aptarnauti (pagal ataskaitos prieduose pateiktus sklypų su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei servitutu planus). Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad žemės sklypų rinkos vertė su specialiąja prielaida 2013 m. balandžio 15 d. yra: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr.4400-2405-7849,23 170 Eur (80 000 Lt),žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr.5552-0001-0058,55 028 Eur (190 000 Lt), žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr.5552-0001-0025,28 962 Eur (100 000 Lt).Byloje nėra duomenų, kad 2013 m. balandžio 16 d. UAB „Resolution valuations“ atlikta ginčo sklypų Turto vertinimo ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog žemės sklypų rinkos vertė 2015 m. sausio mėnesį (po servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) galėjo būti: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. 4400-2405-7849, 4 300 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr.5552-0001-0058, 10 000 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr.5552-0001-0025, 5 900 Eur.
  18. Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad ekspertizės metu nustatyta rinkos vertė po servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo ir atliekant ginčo sklypų vertinimą nustatyta rinkos vertė Turto vertinimo ataskaitoje, numatant servitutų ir specialiųjų sąlygų nustatymą, skiriasi kelis kartus, tai yra ekspertizės metu nustatyta rinkos vertė yra kelis kartus didesnė: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr.4400-2405-7849, daugiau nei 5 kartus, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr.5552-0001-0058, daugiau nei 5 kartus, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr.5552-0001-0025,beveik nei 5 kartus. Teismo vertinimu, tai, jog ekspertizės metu nustatyta žemės sklypų rinkos vertė gerokai, tai yra apie 5 kartus, skiriasi nuo UAB „Resolution valuations“ Turto vertinimo ataskaitoje nustatytos rinkos vertės, o duomenų, jog ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, nėra, todėl Ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė, sudaro pagrindą kilti abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos ginčo žemės sklypų rinkos vertės 2015 m. sausio mėnesį ir neleidžia vienareikšmiškai pripažinti jos įrodyta.
  19. Kitus atsakovės argumentus dėl ekspertizės akto nepagrįstumo, išvadų neteisingumo teismas pripažino nepagrįstais. Teismo vertinimu, pačios atsakovės iškeltos abejonės, grindžiamos tik atstovo paaiškinimais dėl ekspertizės akte netinkamai taikyto lyginamojo metodo aplinkybių, netinkamų pataisos koeficientų taikymo, netinkamo tam tikrų skaičiavimų atlikimo, nenurodant konkrečių Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos pažeidimų, nepateikiant įrodymų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes, nesudaro pagrindo pripažinti, jog dėl šių aplinkybių ginčo sklypų vertinimas buvo atliktas netinkamai, ir visiškai nevertinti ekspertizės išvados kitų įrodymų kontekste ir ja nesivadovauti (CPK 218 straipsnis). Teismo vertinimu, ekspertės L. C. pateikti paaiškinimai dėl ekspertizės išvados tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog abejonės yra pagrįstos.
  20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė, turėdama pareigą, neįrodė konkrečių jos prašomų priteisti 300 000 Eur nuostolių, patirtų dėl ginčo žemės sklypų nuvertėjimo, nustačius servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, dydžio (CPK 178 straipsnis). Tačiau aplinkybė, kad tarnaujančiojo daikto savininkas neįrodė dėl turto nuvertėjimo atsiradusių nuostolių konkretaus dydžio, nesudaro pagrindo jam iš viso nepriteisti kompensacijos, tuo atveju teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo, teismas sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio.
  21. Teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų pagrindu(Juridinių asmenų registre esantys įregistruoti duomenys apie žemės sklypų vertę, 2013 m. balandžio 16 d. UAB „Resolution valuations“ atlikta Turto vertinimo ataskaita, Teismo ekspertizės išvados)įvertintą ginčo sklypų rinkos vertės vidurkį iki servitutų ir specialiųjų sąlygų nustatymo ir po nustatymo, sprendė, kad pagrįstas ir teisingas kompensacijos dydis būtų100 435 Eur.
  22. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog žemės sklypų rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio mėnesį iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. (iki servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) galėjo būti: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr.4400-2405-7849, 59 000 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr.5552-0001-0058,113 500 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr.5552-0001-0025, 83 000 Eur. Nekilnojamojo turto registro išrašuose(iki servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) yra nurodyta, jog ginčo sklypų vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr.4400-2405-7849, 2012 m. balandžio 27 d. yra 7675 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr.5552-0001-0058, 2010 m. liepos 9 d. yra 52 132 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr.5552-0001-0025, 2010 m. liepos 9 d. yra 23 807 Eur. Rinkos verčių vidurkis sudarytų: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr.4400-2405-7849, 33 338 Eur (7675+59000:2), žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr.5552-0001-0058, 82 816 Eur (52132+113500:2),žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr.5552-0001-0025, 53 404 Eur (23 807+83 000:2).
  23. Ekspertizės akte pateiktos išvados, jog žemės sklypų rinkos vertė 2015 m. sausio mėnesį (po servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) galėjo būti: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. 4400-2405-7849, 4 300 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr.5552-0001-0058,10 000 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr.5552-0001-0025, 5 900 Eur. Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad žemės sklypų rinkos vertė su specialiąja prielaida (vertinant, jog bus nustatyti servitutai ir specialiosios sąlygos) 2013 m. balandžio 15 d. yra: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. 4400-2405-7849, 80 000 Lt (23 170 Eur), žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr.5552-0001-0058, 190 000 Lt (55 028 Eur), žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. 5552-0001-0025, 100 000 Lt (28 962 Eur). Rinkos verčių vidurkis (po servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) sudarytų: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr.4400-2405-7849, 13 735 Eur (23 170+4300:2), žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. 5552-0001-0058, 32 514 Eur (55 028+10 000:2),žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr.5552-0001-0025, 17 431 Eur (28 962+5900:2).
  24. Vertinant pagal byloje esančius įrodymus ginčo sklypų rinkos vertės vidurkį iki servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo ir po servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo, rinkos vertė būtų 105 877 Eur (33 338 – 13735 = 19 603; 82 816 – 32 514=50 302; 53 404 – 17 431 = 35 973). Minusavus pagal Metodiką apskaičiuotą ir išmokėtą kompensaciją, kompensacija sudarytų 100 435 Eur.
  25. Tiek servitutai, tiek specialiosios žemės naudojimo sąlygos ieškovės ginčo žemės sklypams nustatytos neterminuotai. Žemės sklypai ribojasi su Klaipėdos miesto Taikos prospektu ir Kairių gatve, kuri veda į tarptautinį keleivių ir krovinių terminalą, esantį Smeltės pusiasalyje, todėl žemės sklypai yra strategiškai patogioje vietoje, šalia plento ir geležinkelio linijos. Aukšto slėgio magistralinio dujotiekio vamzdynas praeina per visų žemės sklypų teritorijas. Žemės sklype 2,8006 ha (unikalus Nr. 5552-0001-0025) bendro ploto, magistralinio dujotiekio vamzdynas praeina sklypo centrinėje dalyje, nustatyti servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos 0,9234 ha plote atskiria sklypą į dvi dalis ir užima 32,97 proc. sklypo ploto. Žemės sklype, 4,9962 ha (unikalus Nr. 5552-0001-0058) bendro ploto, magistralinio dujotiekio vamzdyno nustatyti servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos 1,0652 ha plote atskiria sklypą nuo pagrindinės dalies ir užima 21,32 proc. sklypo ploto. Žemės sklype, 2,0000 ha (unikalus Nr. 4400-2405-7849) bendro ploto, magistralinio dujotiekio vamzdyno nustatyti servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos 0,4407 ha plote užima 22,04 proc. sklypo ploto. Akivaizdu, jog šios žemės sklypų dalies, esančios patogioje vietoje, ieškovė netenka galimybės naudoti pagal žemės sklypų paskirtį, gauti tam tikrą naudą iš jai nuosavybės teise priklausančio turto, vykdydama kitoje dalyje tam tikrą veiklą pagal paskirtį turi gauti atsakovės sutikimą. Ieškovės žemės sklypuose yra aukštesniojo lygio pavojingumo objekto dalis. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis, yra pagrindas išvadai padaryti, jog įrengus SGD terminalą, jo infrastruktūrą, atsakovės turtinė padėtis pagerėjo. Atsakovei pradėjus valdyti SGD terminalą, atsakovės pelnas gerokai išaugo ir didžioji pajamų dalis yra gaunama iš SGD terminalo veiklos. Atsakovės pajamos iš SGD terminalo 2015 metais sudarė 69,9 mln. Eur, 2016 m. metais – 67 mln. Todėl, teismo vertinimu, nustatyta 100 435 Eur kompensacijos suma būtų teisingas nuostolių atlyginimas ieškovei už jos patiriamus suvaržymus ir nepažeistų šalių interesų pusiausvyros(CK4.129 straipsnis). Ieškovės iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 161228LCH-01 parengtas turint per mažai duomenų, todėl yra neobjektyvus, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir TEĮ) 24 straipsnio 6 dalį, kurioje įtvirtinta imperatyvi nuostata numatanti, kad jeigu ekspertizei pateiktos medžiagos nepakanka išvadai pateikti ir nėra galimybės gauti papildomos medžiagos arba teismo ekspertui pateikti klausimai išeina už jo specialių žinių ribų, ekspertas surašo aktą, kuriame motyvuotai išdėsto atsisakymo pateikti išvadą priežastis.
  2. Ekspertizės akte vertinamieji sklypai turėjo būti vertinami kaip žemės ūkio paskirties, kurių geriausias panaudojimo būdas – žemės ūkio, o ne inžinerinės infrastruktūros. Taip dirbtinai padidinta žemės sklypų vertė. Ekspertizės aktas parengtas neobjektyviai, nes palyginamieji objektai parinkti tendencingai: nustatant žemės sklypų vertę 2013 m. tikslingai parinkti žemės sklypai, kurių vertė buvo didesnė, o nustatant 2015 m. vertę – mažesnės vertės objektai, taip siekiant gauti kaip galima didesnį kainų skirtumą. Ekspertizės akte padarytos grubios matematinės klaidos (žemės sklypo, kadastro Nr. 5552/0001:411, Stragnų k. v., plotas 2,000 ha, pataisos koeficientai apskaičiuoti neteisingai – turėjo būti naudojamas 0,88 koeficientas, o ne 0,94; žemės sklypo, kadastro Nr. 5552/0001:58, Stragnų k. v., plotas 4,9962 ha, pataisos koeficientai apskaičiuoti neteisingai – turėjo būti naudojamas koeficientas 0,83, o ne 0,91), kurios sudaro pagrindą abejoti skaičiavimų pagrįstumu, neobjektyviai įvertinta rinkos pokyčių įtaka sklypų vertei (Ekspertizės akte 2013 ir 2014 metais yra pateikti duomenys tik už 11 mėnesių, nepaaiškinta, kodėl nesivadovaujama 12 mėnesių laikotarpiu; neteisingai paskaičiuota aro vidutinė kaina – 2012-2013 metų vidurkis (viso 23 mėn.): 206 Eur/a, o ne 216 Eur/a, kaip paskaičiuota Ekspertizės akte; 2014 metų vidurkis – 149,5 Eur/a, o ne 199 Eur/a, kaip nurodyta Ekspertizės akte; matematiškai teisingas rinkos kainų sumažėjimo koeficientas yra ne 9 proc., o 38 proc. Ekspertizės akte rinkos įtaka sumažinta daugiau nei 4 kartus).
  3. Ekspertės parinkti palyginamieji objektai nėra lygiaverčiai ginčo žemės sklypams – pasirinktiems lyginamiesiems objektams Nr. 1 ir Nr. 3 yra nustatytos Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, kurios užima visą šių žemės sklypų plotą, tačiau tokių sanitarinės apsaugos ir taršos poveikių zonų nėra nustatyta žemės sklypams. Lyginamuosiuose objektuose nustatytos sanitarinės apsaugos zonos lemia itin apribotas galimybes vystyti veiklą žemės sklypuose, taip pat, akivaizdu, jog šiuose sklypuose yra itin didelis taršos lygis, daroma žala gyvenamajai aplinkai, todėl niekaip negali būti pritaikoma pramonei, gamybai ir net žemės ūkio veiklai. Tuo tarpu ginčo žemės sklypuose žemės ūkio veikla yra galima, taip pat galima kitokio pobūdžio veikla gavus atsakovės pritarimą. Be to, parinktas palyginimas Nr. 2 yra kitoje verčių zonoje nei ginčo žemės sklypai, t. y. žemės sklypai patenka į 21.6 verčių zoną, o palyginimas Nr. 2 – 21.14 zoną. Taigi, Ekspertizės akto išvados dėl žemės sklypų verčių yra nepagrįstos.
  4. Ekspertizės akte nenuosekliai naudoti pataisų koeficientai(nėra nurodyta ir/ar paaiškinta, kodėl nebuvo taikyti 1,4 dydžio vietos pataisos koeficientai visiems trims lyginamiesiems objektams, skaičiuojant 2015 metų rinkos vertes. Visi trys lyginamieji objektai yra Dovilų seniūnijos teritorijoje. Skaičiuojant 2013 metų vertes, lyginamieji Nr. 2 ir Nr. 5 irgi parinkti iš Dovilų seniūnijos ir jiems pritaikytas 1,4 dydžio (40 proc. vertę didinantis) koeficientas. Nuosekliai laikantis vertinimo logikos, skaičiuojant 2015 metų vertes, visiems lyginamiesiems objektams privalėjo būti pritaikyti 1,4 dydžio koeficientai, kurie padidintų sklypų vertes 2015 m., taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 58.2 ir 62.3 punktų reikalavimus.
  5. Ekspertizės akte neįvertintos visos būtinos įvertinti aplinkybės – sklypų faktinė būklė ir konfigūracija, sklypams nustatytų apsunkinimų įtaka vertei ir pan. Ekspertizės akte nėra pagrįsta, jog būtent servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas lėmė žemės sklypų nuvertėjimą, t. y. pagrįstas priežastinis ryšys. Ekspertizės akte ir UAB „Resolution valuations“ (Newsec) turto vertinimo ataskaitoje nurodytos žemės sklypų vertės skiriasi daugiau nei 5 kartus. Tokia situacija faktiškai yra negalima ir tik sustiprina abejones dėl Ekspertizės akto patikimumo. Teismas pripažino, kad Ekspertizės aktas yra neobjektyvus, tačiau juo vis tiek rėmėsi.
  6. Teismas, nustatydamas žemės sklypų vertę iki servitutų ir specialiųjų sąlygų nepagrįstai vadovavosi tiek Ekspertizės aktu, tiek Nekilnojamojo turto registro išrašu, nes turto vertinimas yra atliekamas skirtingais metodais, t. y. Ekspertizės akte pateiktas individualus turto vertinimas, o Nekilnojamojo turto registre – masinis. Byloje yra kilęs itin specifinis ginčas, kuomet yra vertinami žemės sklypai, kuriems net ir prieš servituto nustatymą buvo įregistruotos specialiosios naudojimo sąlygos, tad akivaizdu, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra itin aktualūs, nes masinio vertinimo metu nėra atsižvelgiama į tokias specifines nekilnojamojo daikto charakteristikas. Todėl teismas nepagrįstai savo iniciatyva atliko aritmetinius skaičiavimus, vadovavosi itin skirtingomis žemės sklypų vertėmis (pavyzdžiui žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-2405-7849) Ekspertizės akte bei Nekilnojamojo turto registro išrašuose pateiktos vertės skiriasi net 7,5 kartus), kurios buvo nustatytos visiškai skirtingais metodais (individualiu bei masiniu). Taip pat teismas nepagrįstai skaičiavo Ekspertizės akte ir Ataskaitoje padarytų išvadų vidurkius. Teismas turėjo atmesti nepagrįstus įrodymus arba pasirinkti vieną iš įrodymų, kaip patikimesnį ir atitinkamai priimti sprendimą, o ne išvedinėti vidurkį. Įvertinus Ekspertizės akto nepatikimumą teismas apskritai neturėjo pagrindo vadovautis šiuo dokumentu. Teismo netinkamai pasirinktas žalos nustatymo metodas iš esmės lėmė neteisėtą sprendimą.
  7. Nei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 patvirtintos Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintos Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklės nedraudžia vykdyti žemės ūkio veiklos. Priešingai, paminėtuose teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad žemės ūkio veikla yra galima, todėl ieškovė gali naudoti žemės sklypus pagal tikslinę paskirtį – žemės ūkio. Todėl ieškovės teisės nėra pažeistos ar suvaržytos, o jos reikalavimas priteisti nuostolius dėl negalėjimo naudotis žemės sklypais pagal tikslinę jų paskirtį – yra nepagrįstas. Apskritai ieškovė nepagrindė, kad ji negali vykdyti žemės ūkio veiklos (pripažino, kad tokios apskritai nevykdo) ir dėl to patyrė nuostolių.
  8. Sprendimu priteista suma 100 435 Eur yra itin didelė, nepagrįsta jokiais išsamiais duomenimis ir įrodymais. Ieškovė neįrodė neva padarytos žalos fakto, todėl neegzistuoja joks teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis būtų galima priteisti ieškovei jos neva patirtus nuostolius. Sprendimu buvo sukurtos prielaidos ieškovei nepagrįstai praturtėti.
  9. Atsakovės gaunama nauda iš SGD terminalo veiklos nebuvo šios bylos dalykas. Šalys savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose neteikė jokių įrodymų dėl atsakovės gaunamos naudos. Teismas rėmėsi bendra informacija bei skaičiais (gauta iš viešų šaltinių), bet net neatsižvelgė į atsakovės investicijas, veiklos sąnaudas bei kitas itin svarbias aplinkybes, neįvertino, kad suskystintų gamtinių dujų skirstymo veikla yra reguliuojama valstybės. Net jeigu atsakovės gaunama nauda iš SGD terminalo veiklos ir būtų susijusi su šia byla, tuomet būtų privalu vertinti apeliantės gaunamą naudą būtent iš žemės sklypų, o ne bendras metines pajamas. Teismui padarius minėtas išvadas, buvo pažeista ir atsakovės teisė būti išklausytai, nes buvo užkirstas kelias duoti paaiškinimus, susijusius su aukščiau nurodytomis aplinkybėmis. Teismas neturėjo pagrindo išeiti už bylos ribų, tokio savo sprendimo nemotyvavo ir taip pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą.
  10. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje įtvirtina, jog žemės savininkas <...> dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo <...> turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Teisė kreiptis dėl nuostolių atlyginimo nėra siejama išimtinai su neteismine procedūra, o priešingai, aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog žemės savininkas turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą ne vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymą gavimo dienos. Todėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta būtent CK 1.125 straipsnio išimtis, t. y. vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 2 dalimi – įstatymas nustato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl akivaizdu, jog teismas netinkamai aiškino įstatymą bei priėmė neteisingą sprendimą. Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-525-355/2013 faktinės aplinkybės nėra identiškos, tačiau pažymėtina, jog nurodomoje byloje buvo analizuojami tokie klausimai kaip servituto nustatymas, žemės sklypų savininkui priklausanti kompensacija bei kt. aspektai, kurie yra ir šios bylos dalykas, o svarbiausia – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio taikymas. Todėl negalima sutikti su teismo išvada, jog neegzistuoja pagrindas vadovautis administracinėje byloje Nr. A-525-355/2013 pateiktomis išvadomis. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje numatytas vienų metų terminas yra ieškinio senaties terminas, nes minimoje nutartyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad šis terminas taikytinas reiškiant reikalavimus ir teismine tvarka. Nei teismas, nei ieškovė nenurodo jokios kitos aktualios teismų praktikos, kurioje būtų padarytos priešingos išvados.
  11. Sprendime teismas konstatavo, jog šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2015 m. sausio 5 d. Atsižvelgiant į teismo išvadą ir išdėstytas aplinkybes, ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nustatymo baigėsi 2016 m. sausio 5 d., kadangi ieškinys pareikštas 2016 m. rugpjūčio 24 d., ieškovė šio termino atnaujinti neprašo, ieškinys privalėjo būti atmestas.
  12. Teismo išvada, jog ieškovei nustatyti apribojimai yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną yra nelogiška. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalies analizę, tęstiniu pažeidimu galima pripažinti tik tokį pažeidimą, kai kiekvieną dieną asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo. Atsakovė teisėtai nustatė žemės sklypams servitutus bei specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Būtent nuo tos dienos, kai buvo nustatyti apribojimai ieškovės žemės sklypams, jai kilo tam tikri veiklos ir žemės naudojimo suvaržymai. Servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas įsakymai
  1. Ieškovė UAB „Ferteksos transportas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo jokiomis procesinėmis galimybėmis įtakoti ekspertizės atlikimą bei jos rezultatus (prieštaravo ekspertizės skyrimui, neteikė ekspertui klausimų, neprašė teismo paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę). Tuo atsakovė siekė, kad byloje atliktos ekspertizės aktu nebūtų remiamasi, o ieškovė neturėtų galimybių įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, kadangi visiškai tiksliam turto nuvertėjimui apskaičiuoti nėra jokios konkrečios metodikos bei jokių algoritmų ir joks kitas ekspertas taip pat negalėtų absoliučiai tiksliai apskaičiuoti žemės vertės ir neginčijamai pagrįsti, kad ji gali būti tiktai tokia.
    2. Ekspertė neturėjo visiškai tikslių ir išsamių duomenų apie visų lyginamųjų žemės sklypų dislokaciją, konfigūraciją, susisiekimo su sklypais galimybes, sklypams taikomus Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius, kadangi teismas 2017 m. vasario 9 d., 2017 m. kovo 3 d. nutartimis nusprendė nesuteikti teisės ekspertei gauti VĮ „Registrų centras“ informaciją, iš kurios būtų galima surinkti visus reikalingus duomenis. Tačiau ekspertė turėjo duomenų netgi daugiau, nei įprastai gauna turto vertinimą atliekantys specialistai, todėl ekspertė tikrai turėjo galimybę remdamasi tais duomenimis, Ekspertizės akte išvardintais šaltiniais bei savo patirtimi pakankamai objektyviai ir teisingai nustatyti, kokia galėjo būti ieškovės žemės sklypų rinkos kaina atitinkamais laikotarpiais.
    3. Jeigu ekspertė būtų gavusi informaciją apie sklypų tikslią buvimo vietą, faktinę jų būklę, sklypų panaudojimo pagal Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius galimybes, ieškovės sklypai 2013 m. datai būtų įvertinti dar brangiau, o 2015 m. datai – pigiau ir jų nuvertėjimas būtų nustatytas tik didesnis nei ginčijamame ekspertizės akte.
    4. Vertindama sklypus, ekspertė akte aiškiai nurodė, kad vertinamų sklypų žemės paskirtis yra žemės ūkio paskirtis. Tokia pat žemės ūkio paskirtis yra ir visų pasirinktų lyginamųjų sklypų. Remdamasi Tarptautiniais vertinimo standartais ekspertė tik pareiškė nuomonę, kad iki dujotiekio nutiesimo naudingiausia ieškovės sklypus buvo panaudoti ne pagal žemės ūkio paskirtį, o kaip inžinerinės infrastruktūros teritoriją. Tačiau į tokią sklypų panaudojimo galimybę nebuvo atsižvelgta ekspertizės akte nustatant sklypų rinkos vertę, jokie vertę koreguojantys koeficientai dėl to nebuvo pritaikyti, todėl ekspertės nuomonė dėl žemės naudojimo galimybių galutinio ekspertizės rezultato neįtakojo. Taigi ta aplinkybė, kad nustatant vertinamų sklypų rinkos kainą nebuvo atsižvelgta į tikrai plačias jų naudojimo galimybes, kaip tik naudinga atsakovei.
    5. Ekspertė akte nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog iš VĮ „Registrų centras“ prašė duomenų apie parduotus žemės sklypus, kurie pagal savo žemės paskirtį, plotą, dydį, vietą ir t.t. labiausiai atitiktų vertinamus sklypus, kurie taip pat turėtų apribojimus, įtakojančius sklypų vertę; po to iš gautų duomenų atrinko duomenis apie sklypus, kurių kaina buvo artima visų sklypų kainų vidurkiui, atmesdama pigiausiai ir brangiausiai parduotų sklypų kainas. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose atsakovė nepareikalavo, kad ekspertė pateiktų duomenis apie visus analizuotus sandorius. Vis dėlto, teismui pateikdama 2017 m. gegužės 9 d. raštą Nr.02-05/2017 ekspertė pridėjo lentelę su duomenimis net apie 827 sandoriais parduotų sklypų kainas, iš kurios matyti, kad palyginimui ekspertė parinko būtent už rinkos kainų vidurkius atitinkančią kainą parduotų sklypų duomenis.
    6. Ekspertizės akto 36 lape nurodyta, jog įvertinus sklypo Nr. 5552/0001:411 pelkių plotą jo vertė mažėja koeficientu 0,88, bet tai – sumažėjimas lyginant su to paties sklypo verte, jeigu jame pelkių ploto nebūtų, o ne lyginant su lyginamuoju sklypu Nr. 1. Tuo tarpu lyginamajame sklype apribojimų plotas sudaro 91 proc. Ekspertė lyginamajam sklypui Nr. 1 toliau taiko koeficientą 1 tiesiog kaip sutartinį dydį, o, ne todėl, kad sklypas neturėtų apribojimų. Todėl tam, kad būtų galima palyginti sklypo Nr. 5552/0001:411 ir lyginamojo sklypo vertes, koeficientai 0,88 ir 1 sudedami iš dalinami iš dviejų, tokiu būtų nustatant, kad sklypas Nr. 5552/0001:411 yra mažiau vertingas už lyginamąjį sklypą Nr. 1 koeficientu 0,94. Jeigu laikantis atsakovės pozicijos būtų nustatytas koeficientas 0,88, tai reikštų, kad lyginamajam sklypui nėra taikomi visiškai jokie apribojimai.
    7. Ekspertizės akto 53 lape esančiame ekspertės parengtame 14 paveikslėlyje nebuvo įkelti duomenys apie kainų vidurkius už 2013 ir 2014 m. gruodžio mėn., bet įkelti duomenys apie 2012 m. 12 mėn., todėl 54 lape apskaičiuotas rinkos kainų 9 procentų pokytis tarsi neatitiktų paveikslėlio duomenų. Tačiau minėtame 2017 m. gegužės 9 d. rašte Nr.02-05/2017 ekspertė paaiškino, kad 14 paveikslėlio netikslumas atsirado tik dėl techninės klaidos neįkėlus duomenų už 2013 ir 2014 m. 12 mėnesį ir kad skaičiavimuose ji rėmėsi ne 11, o visų 12 mėnesių duomenimis, todėl skaičiavimo rezultatai teisingi. Aplinkybes, susijusias su 14 paveikslėlio netikslumu, ekspertė taip pat paaiškino 2017 m. birželio 6 d. teismo posėdyje. Todėl atsakovė bando klaidinti teismą, apeliaciniame skunde tvirtindama, kad rinkos kainų pokytis esą buvo ne 9, bet 38 proc. ir kad ekspertė pokyčiui apskaičiuoti naudojusi tiktai nepilnus 2013 ir 2014 m. duomenis.
    8. Joks teisės aktas nereikalauja, kad taikant lyginamąjį vertinimo metodą vertinamas turtas būtų lyginamas su visiškai lygiaverčiu turtu. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. lK-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 57, 58.2 punktai nurodo, kad palyginimui naudotinas analogiškas ar panašus turtas ir, vertinant skirtumus, daromos reikiamos kainų pataisos.
    9. Ieškovės žemės sklypų kadastro duomenys, servitutai ir specialiosios sąlygos, nepakito per visą laikotarpį nuo dujotiekio statybos planavimo pradžios iki su dujotiekiu susijusių servitutų bei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įregistravimo. Taigi tik su dujotiekiu susiję veiksniai ir galėjo lemti sklypų vertės sumažėjimą, išskyrus bendrą rinkos tendenciją, kurią įvertino ekspertė (žemės kainų Klaipėdos rajone 9 proc. kritimą).
    10. UAB „Resolution valuations“ vertinimo ataskaita buvo parengta atsižvelgiant į specialiąją prielaidą, jog ieškovės sklypuose bus nutiestas dujotiekis, tačiau realiai jis dar nebuvo nutiestas, su juo susiję servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo nustatytos, palyginimui naudoti sandoriai buvo paimti ne iš to laikotarpio, kuris buvo aktualus įregistruojant su dujotiekiu susijusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ieškovės sklypams, lyginamieji objektai buvo pasirinkti neturintys jokių specialiųjų sąlygų, vertinamų sklypų vertė buvo nustatyta dar nežinant būsimos rinkos tendencijos, dėl kurių vėliau žemės kaina sumažėjo 9 proc. ir į ją neatsižvelgus. Dėl šių priežasčių teismas negalėjo remtis šios ataskaitos išvadomis, tačiau nustatydamas nuostolių dydį protingai atsižvelgė ir į UAB „Resolution valuations“ vertinimo ataskaitos duomenis.
    11. Atsakovė nepagrįstai remiasi sklypų verte, nustatyta VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu, teigdama, kad ekspertizėje nustatyta sklypų vertė, buvusi iki nutiesiant dujotiekį, yra užaukštinta (masinio vertinimo duomenimis nepagrįstai pasirėmė ir teismas). Vertinant turtą nuostolių nustatymo tikslu turi būti atliekamas individualus vertinimas. Be to, masinio vertinimo būdu nustatoma vertė, kuria remiasi atsakovė, buvo perskaičiuojama tik kas penkerius metus ir ji buvo nustatyta: sklypo Nr. 5552/0001:411 – 2012 m. balandžio 27 d., o sklypų Nr. 5552/0001:25 ir Nr. 5552/0001:58 – 2010 m. liepos 9 d., t. y. gerokai anksčiau nei data, kuriai turtą vertino ekspertė.
    12. Remdamasi UAB „Resolution valuations“ vertinimo ataskaita ir masinio vertinimo duomenimis, atsakovė nėra nuosekli, nes ignoruoja tai, jog po dujotiekio nutiesimo iš naujo nustačius ieškovės sklypų rinkos kainą masinio vertinimo būdu, jų rinkos vertė yra daugiau nei dvigubai mažesnė už UAB „Resolution valuations“ nustatytą vertę, t. y., atsakovė tiesiog manipuliuoja byloje esančiais įrodymais kaip jai naudinga, keldama nepagrįstas abejones ekspertizės patikimumu.
    13. Ieškovė mano, kad teismas, nurodęs ekspertizės akto trūkumus, pagrįstai įvertino jį tarp kitų įrodymų kaip iš dalies pagrindžiantį ieškovės reikalavimus ir pagrįstai pasirėmė juo iš dalies patenkindamas ieškinį.
    14. Atsakovė skunde išvardijo draudimus, kurie taikomi gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose, tačiau kažkodėl nenurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 71 punktą, gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama įvairių pastatų statyba ir įvairiapusė ūkinė veikla. Tuo tarpu ieškovės sklypams dėl nutiesto dujotiekio ne tik taikoma keliasdešimt griežtų apribojimų, kuriuos išvardinome ieškinyje, bet ir žymiai susiaurėja sklypų užstatymo galimybės.
    15. Išanalizavusi visas vertinamiesiems ir lyginamiesiems sklypams taikomas specialiąsias sąlygas, jų plotą, keliamus apribojimus pagal teisės aktų reikalavimus, kartu ir leistiną veiklą, atsižvelgdama į tai, kad specialiųjų sąlygų taikymo teritorijos iš dalies sutampa, ekspertė turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad vertinami žemės sklypai ir palyginamieji objektai šiuo požiūriu yra apytiksliai lygiaverčiai, todėl nustatė, kad koreguojantis koeficientas dėl servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įtakos yra lygus 1,0.
    16. Ieškovė visuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nuosekliai ir vienareikšmiškai prašė priteisti jai tik nuostolius dėl sklypų nuvertėjimo, o ne dėl to, kad jai būtų trukdoma vykdyti žemės ūkio ar kitokią veiklą, kartu nurodydama, jog žemės ūkio veikla ji apskritai nesiverčia. Ieškovė niekada neneigė, jog sklypai po dujotiekio nutiesimo gali būti naudojami žemės ūkio veiklai, tačiau vien tik šitokiu būdu naudojama žemė ir yra rinkoje pati pigiausia, o ta aplinkybė, kad dėl dujotiekio sklypų naudojimas net ir žemės ūkio veiklai yra apribotas dar turi įtakos tam, kad sklypai realiai nebėra vertingi netgi tiek, kiek rinkoje kainuoja žemės ūkiui naudojami sklypai, neturintys apribojimų.
    17. Teismo sprendimo motyvas negali būti vertinamas kaip ieškinio pagrindo keitimas. Teismas tik nustatė priteistinų nuostolių dydį pasinaudodamas diskrecijos teise ir remdamasis teismų praktikoje suformuotais kriterijais. Be to, patikslintame ieškinyje ir dublike, o taip pat teismo posėdžiuose ieškovė rėmėsi ta aplinkybe, kad atsakovė, būdama privatus juridinis asmuo, neterminuotai eksploatuos dujotiekį gaudama iš to turtinę naudą ir su šia aplinkybe siejo reikalaujamos priteisti kompensacijos dydį, kaip proporcingą ir nepažeidžiantį tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų teisių pusiausvyros. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus šalių argumentus bei įrodymus, tinkamai pasinaudojo CK 6.249 straipsnio 1 dalimi jam suteikta diskrecijos teise nustatyti nuostolių atlyginimo dydį, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, ir skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei teisingą ir tikrai ne per didelį nuostolių atlyginimą.
  2. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ši civilinė byla yra susijusi su ieškovės ir atsakovės teisėmis bei pareigomis, todėl trečiasis asmuo dėl pareikšto apeliacinio skundo teisėtumo palieka spręsti teismui.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

11Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, aprašytas šios nutarties 25-28 punktuose, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nekonstatuoja bei vertina pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų kontekste. Apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl pirmosios instancijos teismo pasirinkto ginčo žemės sklypų vertės nustatymo būdo, byloje atlikos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto vertinimo, ieškinio senaties termino taikymo byloje bei nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypams pritaikytų apribojimų, dydžio.

12Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009; kt.). Apribojus savininko teises, turi būti sprendžiamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačios kompensacijos priteisimo klausimas, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, nurodanti, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal LR žemės įstatymą žemės savininkas turi teisę reikalauti nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ar servitutų nustatymo, atlyginimo (22 straipsnio 14 dalis, 23 straipsnio 7 ir 8 dalys). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Nuostolių atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis. Sprendžiant dėl nuostolių, padarytų teisėtais veiksmais, gali būti taikomos tos civilinę atsakomybę reglamentuojančios normos, kurios nustato teisingam žalos kompensavimui svarbias nuostatas. Visų pirma tai yra nuostatos, reglamentuojančios žalą ir nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sąsają tarp apribojimų nustatymo ir atsiradusios žalos ar nuostolių, kaip jų nustatymo padarinių. Tuo tarpu nuostatos dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės neturi būti taikomos. Todėl, sprendžiant dėl pagrindo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl apribojimų savininko žemės sklypo nustatymo, yra svarbus nuostolių faktas ir jų ryšys su savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl nurodytų daikto savininko teisių suvaržymų gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas, patirtos ar būsimos išlaidos. Nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2016 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2016).
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).
  4. Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlygintini ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti yra teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Nurodyti kriterijai taikytini taip pat savininko žemės sklypui nustačius kitus apribojimus.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuota, kad būtų nepagrįsta, sprendžiant nuostolių kompensavimo dėl taikytų apribojimų žemės sklypui klausimą, atsietai traktuoti servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-360-241/2017). Kadangi nustatytų UAB „Ferteksos transportas“ servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bendras tikslas yra užtikrinti magistralinio dujotiekio įrengimų pastatymą bei apsaugą ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotas sutampa (žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2405-7849, servituto ir magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona apima tą patį 0,4407 ha žemės sklypo plotą, žemės sklypo, unikalus Nr. 5552-0001-0058 – tą patį 1,0652 ha plotą, žemės sklypo, unikalus Nr. 5552-0001-0025 – tą patį 0,9234 ha plotą), apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo teismo sprendimo išvadai, jog ieškovės teisių apribojimai, nustačius servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, yra vienas nuo kito neatsiejami ieškovės teisių suvaržymai. Todėl, sprendžiant dėl pagrindo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto ir/ar specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, turi būti konstatuotas nuostolių faktas ir jų ryšys su savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl nurodytų daikto savininko teisių suvaržymų gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas, patirtos ar būsimos išlaidos. Nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

13Dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio įrodinėjimo, ekspertizės byloje skyrimo, ekspertizės akto išvadų vertinimo bei jo atitikimo teisės aktų reikalavimams

  1. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose yra teisėtai, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymais (nutarties 25 ir 27 punktai), nustatyti servitutai bei specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos, su kuriais ieškovė sieja savo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusios iki nustatytų apribojimų ir po jų nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis). <...> tam jis gali pateikti turto vertintojo išvadą dėl turto vertės, ekspertizės išvadą dėl turto vertės, kompetentingų institucijų, atliekančių vertinimus, teikiamus duomenis apie turto vertę ir jos pokyčius dėl nustatytų apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Patirtų nuostolių dydžiui įrodyti ieškovė būtent ir pasirinko žemės sklypų verčių skirtumo iki ir po apribojimų sklypams taikymo nustatymo būdą. Siekiant įvertinti tokio reikalavimo pagrįstumą, būtinos specialios žinios nekilnojamojo turto vertinimo srityje. Teismas nuostolių dydį nustatė išvedęs trijuose skirtinguose ginčo žemės sklypų vertę nustačiusiuose dokumentuose numatytų verčių aritmetinį vidurkį, taip pat vadovavosi įstatymo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) teismui suteikta diskrecija. Apeliantė kritikuoja teismo pasirinktą nuostolių dydžio, išvedant skirtingos paskirties dokumentuose atlikto sklypų vertinimo metu nustatytų verčių vidurkius, ieškovė taip pat nesutinka, kad nuostoliams nustatyti būtų remiamasi Turto vertinimo ataskaitoje bei masinio vertinimo būdu nustatytomis sklypų vertėmis (nutarties 49.6, 50.10, 50.11 ir 50.12 punktai).
  1. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje specialiosios žinios apibūdinamos kaip išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (ex officio). Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212 – 216 straipsniai). Atsižvelgiant į tai eksperto išvadą galima apibrėžti kaip įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstytą nuomonę, gautą atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Dėl to skiriant ekspertizę svarbu ne tik nuspręsti, ar nustatant bylai reikšmingas aplinkybes tam tikram klausimui išaiškinti reikia specialių žinių, tinkamai suformuluoti klausimus ekspertui, bet ir parinkti tokį ekspertą, kurio nešališkumas ir kompetencija pateikti išvadą nekeltų abejonių. Taip užtikrinamas eksperto išvados objektyvumas, išsamumas ir patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).
  2. Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnis). TEĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizės aktas susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: ekspertizės akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti teismo ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, eksperto kvalifikacija, darbo ekspertu stažas); tyrimų pradžios ir pabaigos datos; papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus. Jeigu ekspertizei pateiktos medžiagos nepakanka išvadai pateikti ir nėra galimybės gauti papildomos medžiagos arba teismo ekspertui pateikti klausimai išeina už jo specialių žinių ribų, ekspertas surašo aktą, kuriame motyvuotai išdėsto atsisakymo pateikti išvadą priežastis (TEĮ 24 straipsnio 1-4, 6 dalys).
  3. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).
  4. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; kt.).
  5. Minėta, kad pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Taigi teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).Taip pat ekspertizės akto formos ir (ar) turinio išdėstymo teisės aktuose keliamiems reikalavimams neatitiktis gali būti vienas iš pagrindų suabejoti ekspertizės išvados patikimumu. Tačiau net ir tada, kai nekonstatuojama jokių ekspertizės akto formos ir (ar) turinio išdėstymo trūkumų, ekspertizės išvada, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, gali būti pripažinta nepatikima ir ja nesivadovaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013).
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės prašymą, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi paskyrė retrospektyvaus vertinimo teismo ekspertizę, pavedė ją atlikti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytai ekspertei L. C. – nekilnojamojo turto vertinimo ekspertei. Ta pačia nutartimi teismas pavedė minėtai ekspertei atsakyti į klausimus: apie ieškovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (duomenys nurodyti šios nutarties 25 punkte) rinkos vertę 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m rugpjūčio 29 d. įregistruojant servitutus, suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (aukšto slėgio magistralinį dujotiekį), apie ginčo žemės sklypų rinkos vertę 2015 m. sausio mėn. ir kiek šiai vertei turėjo įtakos nustatyti servitutai, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių zona, įregistruota 2015 m. sausio 6 d., reikalavimai taikomi dėl su nutiestu magistraliniu dujotiekiu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VII skyrių, Magistralinių dujotiekių apsaugos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 ir Magistralinio dujotiekio įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu, Nr. 1-12 (pagal teisės aktų redakcijas, aktualias magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos įregistravimo momentu 2015 m. sausio 6 d.).
  7. 2017 m. kovo 24 d. byloje gauto Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto išvadoje ekspertė nurodė, jog žemės sklypų rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio mėnesį iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. (iki servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) galėjo būti: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. 4400-2405-7849, 59 000 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. 5552-0001-0058, 113 500 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. 5552-0001-0025, 83 000 Eur; žemės sklypų rinkos vertė 2015 m. sausio mėnesį (po servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) galėjo būti: žemės sklypo, bendras plotas 2,0000 ha, unikalus Nr. 4400-2405-7849, 4 300 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 4,9962 ha, unikalus Nr. 5552-0001-0058,10 000 Eur, žemės sklypo, bendras plotas 2,8006 ha, unikalus Nr. 5552-0001-0025, 5 900 Eur. Pirmosios instancijos teismas, abejodamas pateikto Ekspertizės akto išvadomis, tačiau atsižvelgdamas į Ekspertizės akte, Juridinių asmenų registro išraše ir kartu su ieškiniu pateiktoje 2013 m. balandžio 16 d. UAB „Resolution valuations“ atliktoje Turto vertinimo ataskaitoje esančius duomenis, įvertino ginčo sklypų rinkos vertės vidurkį iki servitutų ir specialiųjų sąlygų nustatymo ir po nustatymo, ir sprendė, kad pagrįstas ir teisingas kompensacijos dydis būtų 100 435 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis jam įstatymo suteikta dikrecija (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) nuostolių dydį nustatė išvedęs trijuose skirtinguose ginčo žemės sklypų vertę nustačiusiuose dokumentuose numatytų verčių aritmetinį vidurkį. Apeliantė tokį pirmosios instancijos teismo ginčo žemės sklypų rinkos vertės skaičiavimą kritikuoja, teigdama, jog teismas turėjo atmesti nepagrįstus įrodymus ir pasirinkdamas vieną iš įrodymų, kaip patikimesnį, priimti sprendimą, o ne išvedinėti vidurkį. Dėl Turto vertinimo ataskaitoje bei turto masinio vertinimo būdu pateiktų duomenų panaudojimo, nustatant nuostolių dydį, atsiliepime į apeliacinį skundą prieštarauja ir ieškovė. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės ir ieškovės argumentais iš esmės sutinka.
  8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį individualusis turto vertinimas – turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Tuo tarpu masinis turto vertinimas apibūdinamas kaip vienarūšio turto (rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų) vienu metu vertinimas, atsižvelgiant į šio turto būklę tam tikrą dieną, pagal atitinkamą turto vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, ir šį vertinimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad masinis turto vertinimas negali būti lygiavertis individualiam, be to, įprastai taip nustatyta turto vertė yra žemesnė, nei atliekant individualų vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-31-823/2016). Individualusis turto vertinimas yra tikslesnis ir šiuo būdu nustatyta turto vertė labiau atitinka tikrąją vertinamo turto rinkos vertę nei masiniu turto vertinimo būdu nustatyta turto rinkos vertė. Dėl šios priežasties teismas, esant į bylą pateiktam individualiam ir masiniam turto vertinimui, prioritetą, nustatant tikrąją turto rinkos vertę, teikia individualiam turto vertinimui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje. byloje Nr. 2-1521/2013, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje. byloje Nr. 2-1402/2012 ir kt.).
  9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir pažymėjęs masinio bei individualaus turto vertinimo metodų skirtumus, tačiau spręsdamas dėl ginčo žemės sklypų vertės 2013 m. rugpjūčio mėnesį iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. (iki servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo), ne tik rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta ginčo sklypų vidutine rinkos verte, kuri nustatyta masinio vertinimo būdu, tačiau galiausiai šias vertes susumavo su Ekspertizės akte nustatyta ginčo sklypų verte, nustatyta individualaus turto vertinimo būdu, bei taip išvedė verčių vidurkį. Ekspertizės akte nustatyta ginčo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė remiantis individualiu turto vertinimu byloje aktualiais dviem laikotarpiais. Minėta, kad masinis bei individualus turto vertinimas iš esmės skiriasi. Masinis žemės vertinimas yra toks žemės vertinimas, kai, naudojantis Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenimis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi žemės verčių zonų žemėlapiai ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami žemės sklypai ir parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančių žemės sklypų vertinimo ataskaita. Be to, masinio vertinimo būdu nustatoma vertė yra perskaičiuojama tik kas keletą metų. Taigi masinio žemės vertinimo metu konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamą turtą analizės būdu nustatomos verčių zonų, apimančių teritorijas su panašiomis savybėmis, ribos. Tuo tarpu individualus turto vertinimas atliekamas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo specialias nuostatas. Individualaus turto vertinimo metu įvertinamas konkretus turtas atsižvelgiant į faktinę turto būklę bei savybes, didinančias ar mažinančias šio turto vertę rinkoje. Taigi aplinkybė, kurią akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, kad masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė turto rinkos vertė gali nesutapti (ir dažniausiai nesutampa) su individualaus turto vertinio metu nustatyta verte, yra iš esmės pateisinama. Todėl tai, kad nagrinėjamu atveju masinio vertinimo būdu ir individualaus vertinimo būdu ginčo žemės sklypų vertė skiriasi kelis kartus, t. y. ekspertizės metu nustatyta vertė yra kelis kartus didesnė, jokiu būdu negali reikšti, kad ekspertizės akte nustatyta ginčo žemės sklypo vertė yra neteisinga, ar juo labiau turi būti artima ar prilyginama masinio vertinimo būdu nustatytai vertei. Minėta, kad masinis turto vertinimas negali būti lygiavertis individualiam. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas ginčo žemės sklypų vertės 2013 m. rugpjūčio mėnesiui nustatymo būdas yra nepagrįstas teisės aktų reikalavimais.
  10. Analogiška išvada yra daroma ir dėl pirmosios instancijos teismo pasirinkto būdo, nustatant žemės sklypų rinkos vertę 2015 m. sausio mėnesį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo žemės sklypų vertę 2015 m. sausio mėn. (po servitutų, specialiųjų sąlygų nustatymo) susumavo Ekspertizės akte bei 2013 m. balandžio 16 d. UAB „Resolution valuations“ atliktoje Turto vertinimo ataskaitoje nustatytas sklypų vertes ir tokiu būdu nustatė ginčo sklypų vertės vidurkį. Tačiau teismas neįvertino, kad Turto vertinimo ataskaita buvo atlikta 2013 m. balandžio 16 d., t. y. dar iki magistralinio dujotiekio nutiesimo bei su juo susijusių servitutų ir specialiųjų sąlygų nustatymo, Turto vertinimo ataskaitoje palyginimui naudoti sandoriai buvo paimti ne iš to laikotarpio, kuris buvo aktualus įregistruojant su dujotiekiu susijusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ieškovės sklypams, lyginamieji objektai buvo pasirinkti neturintys jokių specialiųjų sąlygų, vertinamų sklypų vertė buvo nustatyta dar nežinant būsimos rinkos tendencijos, dėl kurių vėliau žemės kaina sumažėjo 9 proc. Taigi, Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta vertinamo turto rinkos vertė su specialiąja prielaida 2013 m. balandžio 15 dienai, kad vertinimo dieną pagal parengtą „Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos“ specialųjį planą vertinamuose sklypuose bus nustatyti servitutai, suteikiantys teisę nurodytose žemės sklypų dalyse tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Turto vertinimo ataskaitoje, remiantis Europos vertinimo standartais, įsigaliojusiais 2012 m. birželio 1 d., nurodyta, kad specialioji prielaida – skirtingai nuo prielaidos, kurią vertintojas turi padaryti, kad pradėtų vertinimo užduotį, vertintojas daro specialiąją prielaidą, kai preziumuoja, dažniausiai gavęs nurodymą, tokį faktą arba aplinkybę, kuri skiriasi nuo vertės nustatymo dieną galimų patikrinti faktų ir aplinkybių. Gautas rezultatas laikomas rinkos verte su konkrečia specialiąja prielaida. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje nėra duomenų, kad aptariama Turto vertinimo ataskaita formaliai neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, tačiau nagrinėjamu atveju teismas, byloje gavęs Ekspertizės aktą, kuriame žemės sklypų vertė nustatyta pagal atlikimo momentu realiai egzistuojančias aplinkybes, neturėjo remtis 2013 m. atliktu turto vertinimu su specialiąja prielaida. Vertinti Turto vertinimo ataskaitą, pateiktą dar iki nuostolius sukėlusių juridinių faktų atsiradimo (servitutų ir specialių naudojimo sąlygų nustatymo), kaip nuostolių dydį patvirtinantį įrodymą, nėra jokio teisinio pagrindo. Tokį dokumentą galima traktuoti tik kaip galimų nuostolių atsiradimo prielaidą, prognozę, kuri gali būti pagrindu suinteresuotiems asmenims planuoti savo teisinius veiksmus ateičiai. Nuostolių faktą ir dydį gali patvirtinti tik turto vertinimas, atliktas po teisės pažeidimo ar teisėto veiksmo, sukėlusių nuostolių atsiradimą. Teismo nurodoma aplinkybė dėl to, kad Ekspertizės akte ir Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta žemės sklypų rinkos vertė ženkliai skiriasi, niekaip neįrodo Ekspertizės akto nepatikimumo. Be to, kaip akcentavo ir apeliantė, teismas net ir abejodamas Ekspertizės akto patikimu, šiuo aktu vis tiek remiasi. Teismas pritaria apeliantei, kad šiuo atveju teismas turėjo atmesti, jo nuomone, nepagrįstus įrodymus ir pasirinkti vieną iš įrodymų, kaip patikimesnį, o ne išvedinėti vertinamo turto verčių, nustatytų skirtingais vertinimo būdais ir tikslais, vidurkį.
  11. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, kaip ir apeliantė, abejones dėl Ekspertizės akto patikimumo iš esmės siejo su viena aplinkybe – žemės sklypų rinkos vertės ženkliu skirtumu tarp Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose ir Turto vertinimo ataskaitoje nurodytomis vertėmis. Tuo tarpu šioje nutartyje cituotoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, dėl ekspertinės išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais – išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams – ir dėl abejojimo jos patikimumu – dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik nenustatė nei vienos iš nurodytų aplinkybių, bet taip pat nurodė, kad apeliantės bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės dėl ekspertizės akto nepagrįstumo, išvadų neteisingumo grindžiamos tik atstovo paaiškinimais dėl ekspertizės akte netinkamai taikyto lyginamojo metodo aplinkybių, netinkamų pataisos koeficientų taikymo, netinkamo tam tikrų skaičiavimų atlikimo, nenurodant konkrečių Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 1K-159, reikalavimų pažeidimų, nepateikiant įrodymų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes. Taigi, pirmosios instancijos teismas, iš esmės abejodamas Ekspertizės aktu, galiausiai padarė išvadą, kad šis aktas yra patikimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, juo galima remtis ir faktiškai juo rėmėsi, spręsdamas šalių ginčą. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Ekspertizės akto išvadų nepatikimumo yra prieštaringa ir dėl to nepagrįsta, taip pat ji iš esmės nulėmė teismo neteisingą pasirinkimą taikyti ginčo žemės sklypų rinkos verčių vidurkių apskaičiavimo, nustatant nuostolių dydį, būdą.
  12. Kaip minėta, apeliantė pirmosios instancijos teisme teigė, kad Ekspertizės aktas parengtas neobjektyviai, su matematinėmis ir metodinėmis klaidomis, todėl tai nėra patikimas įrodymas, kuriuo vadovautis nėra pagrindo. Šiomis aplinkybėmis atsakovė grindė ir savo apeliacinį skundą, abstrakčiai nurodydama, kad Ekspertizės aktas neatitinka CPK, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytų reikalavimų.
  13. Pagal 2016 m. gruodžio 28 d. –2017 m. kovo 24 d. atlikto turto vertinimo metu galiojusios redakcijos (Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika), patvirtintos 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159, 8 punktą vertinimas atliekamas šiais tikslais: finansinių ataskaitų sudarymo; apmokestinimo, draudimo, nuostolių nustatymo; įkeitimo; nuosavybės teisės perleidimo; ir kitais tikslais (Metodikos 8.1. – 8.6. punktai). Vertinimas pradedamas gavus vertinimo užsakovo prašymą nustatyti turto arba verslo vertę ir vertinimo įmonei arba nepriklausomam vertintojui ir užsakovui sudarius rašytinę vertinimo sutartį prie kurios. šalių susitarimu gali būti pridedama techninė užduotis, atitinkanti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus (Metodikos 27 punktas). Vertintojas vertindamas atsižvelgia į vertinimo sritį bei tikslą ir surenka duomenis apie: vertinamo turto arba verslo buvimo vietos ekonominius, socialinius rodiklius; vertinamo turto arba verslo rinkos konjunktūrą ir finansavimo sąlygas; vertinamo turto arba verslo teisinį režimą (nuosavybės teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, specialios naudojimo sąlygos ir kt.); turto arba verslo plėtros galimybes ir (arba) alternatyvų panaudojimą (Metodikos 28, 28.1. – 28.4. punktai). Vertintojas vertindamas naudojasi informacija, kuri jam yra pateikta ir (arba) viešai prieinama, rodanti padėtį iki turto arba verslo vertinimo dienos ir vertinimo metu (Metodikos 29 punktas). Vertintojas vertindamas privalo nustatyti, kad vertinamas turtas arba verslas egzistuoja (egzistavo), o objekto apžiūros metu objektas turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas, pagal Metodikoje nustatytus reikalavimus (Metodikos 31, 35 punktai).Atliekant retrospektyvinį vertinimą (vertinimas, kai nustatoma praeityje buvusi turto arba verslo vertė (Metodikos 2 punktas)): galima remtis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje);galima remtis tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, kurios buvo iki nurodytos turto arba verslo vertės nustatymo dienos (praeityje); ir turi būti vadovaujamasi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo iki ir nurodytą turto arba verslo vertės nustatymo dieną (praeityje) (Metodikos 43, 43.1. – 43.3. punktai).
  14. Vertinant turtą taikomi: lyginamasis metodas; išlaidų (kaštų) metodas; pajamų metodas; ir šių metodų deriniai (Metodikos 54, 54.1. – 54.4. punktai). Turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais; jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje (Metodikos 55 punktas). Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 161228LCH-1 vertinamo objekto – trijų žemės sklypų – vertinimui pasirinktas lyginamasis metodas (Ekspertizės akto 2.9.1 punktas). Lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 56-57 punktai). Taikant lyginamąjį metodą: surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (Metodikos 58, 58.1. – 58.2. punktai). Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.) (Metodikos 59 punktas).Darydamas (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas, turto vertintojas taiko kiekybinius ir (arba) kokybinius skaičiavimo modelius (Metodikos 60 punktas). Jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius (Metodikos 61 punktas). Turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo: lyginamojo metodo taikymo ar netaikymo pagrindimo aplinkybes; analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes; padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes; taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus (Metodikos 62, 62.1. – 62.4. punktai). Kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama. Šiais atvejais turto vertinimas atliekamas taikant kitą turto vertinimo metodą (Metodikos 63 punktas).
  15. Byloje esančio Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 161228LCH-1 2.2. punkte nurodyta, kad ekspertizės atvejis – rinkos vertės nustatymas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto vertinimas), tikslas – kitais tikslais. Ekspertizės akte aprašyta ekspertizės objekto vieta ir ekonominiai ir socialiniai rodikliai, situacija nekilnojamojo turto rinkoje 2013 m. rugpjūčio mėn. bei 2015 m. sausio mėn. (2.6 punktas), taip pat trumpai apžvelgta Lietuvos Respublikos ekonominė padėtis 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 2015 m. sausio mėn. (2.6.1. – 2.6.2 punktai). Ekspertizės akto 2.6.2.1. ir 2.9.4.3. punktuose nurodyta, kad ekspertė atliko 2012-2014 m. Klaipėdos rajone įvykusių žemės sklypų žemės ūkio paskirties sandorių duomenų analizę bei palyginusi 2012, 2013 ir 2014 metų duomenis, nustatė, kad 2014 metais vieneto kainos vidurkis buvo 199 Eur/a, 2012-2013 m. kainų vidurkis sudarė 216 Eur/a; vieneto kaina sumažėjo 9 proc. ((216-199)/199 x 100). Todėl ekspertė sprendė, jog pagal bendras tendencijas vertinamų žemės sklypų vertė 2015 m. pradžioje galėjo sumažėti 9 proc. Apibūdindama vertinamo turto juridinę-techninę charakteristiką (Metodikos 2.8.1. punktas) ekspertė nurodė, kad ekspertizės objektų detalūs aprašymai pateikiami remiantis 2013 m. balandžio 15 d., 2015 m. sausio 6 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais; juridinė charakteristika nustatyta naudojantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo duomenimis, o faktiniai duomenys – vertinamo turto natūriniais stebėjimais, duomenimis bei foto medžiaga, užfiksuotais turto apžiūros metu. Žemės sklypai žemės ūkio paskirties 2,0000 ha, 4,9962 ha, 2,8006 ha bendro ploto ribojasi tarpusavyje ir sudaro 9,7968 ha žemės masyvą. Žemės sklypai netaisyklingos formos, nelygaus reljefo, neužstatyti. Žemės sklypo 4,9962 ha plote yra vandens telkinys. Sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Pagal Klaipėdos r. verčių žemėlapį vertinamas žemės sklypas (visi trys sklypai) patenka į21.6verčių zoną; zonos pavadinimas: Sendvario sen. (Budrikų k.); Dovilų sen. (Dumpių k., Kaspariškių k., Laistų k., Rimkų k., Švepelių k., Toleikių k.). Žemės sklype 2,8006 ha (unikalus Nr. 5552-0001-0025) bendro ploto magistralinio dujotiekio vamzdynas praeina sklypo centrinėje dalyje. Nustatyti servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos 0,9234 ha plote atskiria sklypą į dvi dalis ir užima 32,97 proc. sklypo ploto. Žemės sklype 4,9962 ha (unikalus Nr. 5552-0001-0058) bendro ploto magistralinio dujotiekio vamzdyno nustatyti servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos 1,0652 ha plote atskiria sklypą nuo pagrindinės dalies ir užima 21,32 proc. sklypo ploto. Žemės sklype 2,0000 ha (unikalus Nr. 4400-2405-7849) bendro ploto magistralinio dujotiekio vamzdyno nustatyti servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos 0,4407 ha plote užima 22,04 proc. sklypo ploto (Ekspertizės akto 2.8.2. punktas).
  16. Minėta, kad vertinamo objekto – trijų žemės sklypų – vertinimui pasirinktas lyginamasis metodas atsižvelgiant į tai, kad šis metodas grindžiamas analogiško vertinamajam turtui pirkimo-pardavimo sandorių kainų lyginimu (Ekspertizės akto 2.9.1 punktas). Ekspertė nurodė, kad šiuo atveju buvo tikslingiausia naudoti lyginamąjį metodą, kadangi vertinamas turtas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas –objektas, kurį ekspertė gali palyginti su rinkoje parduotais analogiškais ir/ar panašiais objektais, šio metodo taikymas yra objektyvus ir tinkamas nustatant vertinamo turto vertę. Išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji vertė ir šis metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma, ir tik esant nurodytoms aplinkybėms, išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte. Kadangi lyginamuoju metodu vertinamo turto vertę nustatyti įmanoma, be to vertinamas turtas nėra priskirtinas specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų kategorijai – išlaidų (kaštų) metodo taikymas nustatant vertinamo turto rinkos vertę nėra tinkamas. Pajamų metodu taip pat nustatoma turto rinkos vertė, šio metodo esmė yra turto teikiamos naudos –grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodu gali buti vertinamas tiktas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas. Vertinamas turtas – žemės ūkio paskirties objektas – nėra tipinis pajamas nešantis turtas ir investiciniais tikslais yra įsigyjamas retai. Atsižvelgiant į maksimalų ir geriausią vertinamo turto panaudojimą(žemės ūkio paskirtis), pajamų metodu atlikti skaičiavimai netiksliai atspindės vertinamo turto vertę atviroje rinkoje. Todėl, ekspertės nuomone, lyginamojo metodo taikymas, netaikant kitų vertės nustatymo metodų, t.y. išlaidų (kaštų) metodo ir pajamų metodo, buvo visiškai pakankamas ir pagristas (Ekspertizės akto 2.9.3. punktas).
  17. Iš Ekspertizės akto matyti, kad ekspertė atliko vertinamo turto analizę, t. y. surinko duomenis apie panašių objektų pardavimus. Siekdama nustatyti žemės sklypų rinkos vertę, ekspertė parinko informaciją apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, skaičiuodama patikslinimų dydžius ekspertė panaudojo tiesinių charakteristikų analizės būdą, kuris remiasi vertinamo objekto ir analogo charakteristikų analize, nustatydama ploto pataisas. Ekspertė naudojo rinkos duomenis, atliko sandorių analizę, skaičiavo kitus pataisos koeficientus. Taip pat kaip pagalbinis buvo naudotas ekspertinis vertės nustatymo būdas, kuris yra pagrįstas eksperto nuomone apie vertinamo objekto privalumus ir trūkumus palyginamųjų objektų atžvilgiu (šiuos patikslinimus ekspertė atlieka remdamasi rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimu, stebėjimo rezultatais bei savo žiniomis ir patirtimi). Skaičiuojant sklypų atstumo iki Klaipėdos miesto ribos įtakos pataisas, ekspertė atliko nekilnojamojo turto pardavimo srities specialistų, dalyvavusių pardavimuose, apklausą. Pateikta informacija leido ekspertei apytiksliai nustatyti žemės sklypų dislokacijos vietas žemėlapyje ir išmatuoti atstumus iki Klaipėdos miesto ribų. Patikslinimai, priklausomai nuo duomenų kokybės ir tikslumo, gali būti daromi procentiniu pagrindu arba išreikšti absoliučiais dydžiais. Šiame ekspertizės akte palyginamiesiems objektams patikslinimai buvo skaičiuojami procentiniu pagrindu, nustatant šiuos pataisos koeficientus: laiko pataisos koeficientas, parodantis rinkos vertės kitimo dydį; jo reikia tada, kai palyginimui imamas gerokai anksčiau įvykusio sandorio pavyzdys (analogas) ir yra žinoma, kad per tą laiką rinkos konjunktūra pakito; vietovės pataisos koeficientas, kai palyginamieji vertinamo objekto analogai yra kitoje vietovėje, kurios rinkos konjunktūros sąlygos kitokios negu vertinamo objekto vietovėje, šis koeficientas parodo vietovių rinkos skirtumus; ir kiti pataisos koeficientai, išreiškiantys vertinamo objekto ir palyginamojo analogo fizinių savybių ir naudojimo sąlygų skirtumus (Ekspertizės akto 2.9.1 punktas).
  18. Siekdama nustatyti žemės sklypų vertę 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio 29 d., ekspertė analizavo žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorius įvykusius nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., verčių zonoje 21.6 ir iš dalies gretimoje Klaipėdos miesto 21.5 verčių zonoje, nes šių sandorių objektai artimi dislokacija ir atstumu iki miesto. Skaičiavimuose ekspertė palygino net 8 žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai; sandorių tipai – pirkimas; dokumentų tipai – pirkimo-pardavimo sutartys; vieta – Klaipėdos r. sav., kainos tipas – vieno daikto įsigijimo kaina; sklypų plotai – nuo 37 iki 260 arų; įsigytas visas sklypas, o ne jo dalys; sandorio datos 2011 m. liepos mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. Mažiausios ir didžiausios vieneto kainos reikšmės buvo išskirtos (eliminuotos) iš analizuojamos imties. Ekspertė nustatė, kad per analizuojamą laikotarpį žemės sklypų kainų vidurkis sudarė 340 Eur/a.
  19. Siekdama nustatyti žemės sklypų vertę 2015 m. sausio mėn., ekspertė analizavo 2013 – 2014 m. sandorius, įvykusius dėl panašių objektų, esančių Klaipėdos r. sav. teritorijoje 10 km spinduliu nuo vertinamų žemės sklypų dislokacijos. Buvo lyginami 3 žemės ūkio paskirties su įregistruotomis kitomis daiktinėmis teisėmis (servitutais) ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygomis žemės sklypai; sandorių tipai– pirkimas; sandorio rūšys – pirkimo-pardavimo sutartys; kainos tipai – vieno daikto įsigijimo kaina; sklypų plotai nuo 544 iki 755 arų; įsigytas visas sklypas, o ne jo dalys; sandorio datos 2013 m. spalio mėn. – 2014 m. rugpjūčio mėn. Atrinkti žemės sklypų sandoriai, kuriems yra įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kitos daiktinės teisės – servitutai, sudarantys virš 14 proc. nuo žemės sklypo ploto.
  20. Apeliantė teigia, kad Ekspertizės aktas yra neišsamus ir ekspertinis tyrimas atliktas neturint pakankamai duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu vien tai, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. kovo 3 d. nutartimis nusprendė nesuteikti teisės ekspertei gauti VĮ „Registrų centras“ informaciją, iš kurios būtų galima surinkti visus ekspertiniam tyrimui reikalingus duomenis, savaime neįrodo, kad Ekspertizės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytų reikalavimų. Kaip nurodyta šios nutarties 70-72 punktuose ekspertė turėjo galimybę iš turimų duomenų, gautų iš įvairių šaltinių, bei remdamasi savo patirtimi galėjo pakankamai tiksliai bei motyvuotai nustatyti, kokia buvo ginčo žemės sklypų vertė atitinkamais laikotarpiais. Be to, teismui pateiktame 2017 m. gegužės 9 d. rašte Nr. 02-05/2017 ekspertė pridėjo lentelę su duomenimis net apie 827 sandoriais parduotų sklypų kainas, iš kurios matyti, kad palyginimui ekspertė parinko būtent už rinkos kainų vidurkius atitinkančią kainą parduotų sklypų duomenis.
  21. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija, sprendžia, kad Ekspertizės aktas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, taip pat teismo ekspertizių atlikimui nustatytus metodinius reikalavimus.
  22. Apeliantė teigia, kad ekspertizė atlikta remiantis klaidingais matematiniais paskaičiavimais. Atsakovės nuomone, žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 5552/0001:411 Stragnų k. v. pelkių, pažeistos ir nenaudojamos žemės pataisos koeficientai paskaičiuoti neteisingai – turėjo būti naudojamas 0,88 koeficientas, o ne 0,94; žemės sklypui, kadastro Nr. 5552/0001:58, turėjo būti naudojamas 0,83, o ne 0,91 koeficientas. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-2405-7849, kadastro Nr. 5552/0001:411 Stragnų k. v., 2,000 ha, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXX. Pelkė ir šaltinynai, apimančios 0,30 ha plotą, kas atitinka 15 proc. nuo viso sklypo ploto. Kaip teisingai nurodė ieškovė, įvertinus šio žemės sklypo pelkių plotą jo vertė mažėja koeficientu 0,88, tačiau šis sumažėjimas yra nustatytas lyginat su paties žemės sklypo verte, jeigu jame pelkių ploto nebūtų, t. y. pirmiausia Ekspertizės akte nustatomas ginčo sklypo vertę koreguojantis (mažinantis) koeficientas jo nelyginant su palyginamaisiais žemės sklypais. Tuo tarpu palyginamajam sklypui Nr. 1 ekspertė, atsižvelgdama į tai, kad šio sklypo apribojimai yra nežymūs (lyginamojo žemės sklypo Nr. 1 plotas yra 0,61 ha, tuo tarpu Elektros linijų apsaugos zonos plotas sudaro tik 0,04 ha, o Kelių apsaugos zonos plotas 0,14 ha, kas atitinka 9 proc. nuo viso žemės sklypo ploto) laikė, kad apskaičiuojamas ir priimamas koeficientas yra 1,00. Tam, kad būtų galima palyginti ginčo žemės sklypo ir lyginamojo žemės sklypo Nr. 1 vertes, koeficientai 0,88 ir 1 sudedami ir dalinami iš 2, tokiu būdu nustatant, kad ginčo žemės sklypas yra mažiau vertingas už lyginamąjį sklypą Nr. 1 koeficientu 0,94. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė ieškovė, kad laikantis apeliantės pozicijos būtų nustatytas koeficientas 0,88, tai reikštų, kad lyginamajam sklypui Nr. 1 nėra taikomi visiškai jokie apribojimai, nors, kaip nurodyta, tokie apribojimai egzistuoja. Analogiškai pasisakytina ir dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 5552-0001-0058, kadastro Nr. 5552/0001:58 Stragnų k. v., kuriam taip pat yra įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XXX. Pelkės ir šaltyninai, apimančios 1,0825 ha plotą, XXVIII. Vandens telkiniai, apimančios 1,2289 ha plotą ir VI. Elektros linijų apsaugos zonos, apimančios 0,0742 ha. Nurodyto sklypo plotas su apribojimais apima 47,75 proc. nuo viso sklypo ploto, todėl, kaip teisingai paskaičiuota Ekspertizės akte, vertę koreguojantis koeficientas yra 0,83. Šis ginčo žemės sklypas lyginamas su palyginamuoju sklypu Nr. 1, kurio koeficientas yra 1,00. Taigi, tam, kad būtų galima palyginti ginčo žemės sklypo ir lyginamojo žemės sklypo Nr. 1 vertes, koeficientai 0,83 ir 1 sudedami ir dalinami iš 2, tokiu būdu nustatant, kad ginčo žemės sklypas yra mažiau vertingas už lyginamąjį sklypą Nr. 1 koeficientu 0,91.
  23. Apeliantė taip pat tvirtina, kad Ekspertizės akte 2013 ir 2014 m. yra pateikti duomenys tik už 11 mėnesių, neteisingai apskaičiuota aro vidutinė kaina – 2012 – 2013 metų vidurkis yra 206 Eur/a, o ne 216 Eur/a,2014 m. vidurkis – 149 Eur/a, o ne 199 Eur/a. Taip pat matematiškai teisingas rinkos kainų sumažėjimo koeficientas yra ne 9 proc., o 38 proc. Ekspertizės akto 53 puslapyje 14 paveikslėlyje „Sandorių kainų vidurkiai“ iš tiesų matyti, kad 2013 ir 2014 m. duomenys apimta tik 11 mėnesių laikotarpį. Vienok, byloje esančiame teismo ekspertės L. C., atlikusios ekspertinį tyrimą byloje, 2017 m. gegužės 9 d. rašte „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ ekspertizės akto Nr. 161228LCH-01 komentarų“ nurodyta, kad Ekspertizės akte pavaizduotame 14 paveikslėlyje dėl techninės klaidos nesimato viso analizuojamo laikotarpio iki 2015 m. sausio mėn. Tačiau skaičiuojant kainų vidurkių laikotarpius buvo remiamasi duomenimis nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2015 m. sausio mėn. Tuo tarpu apeliantė, teigdama, kad 2012 – 2013 metų vidurkis yra 206 Eur/a, o ne 216 Eur/a, o 2014 m. vidurkis – 149 Eur/a, o ne 199 Eur/a iš esmės skaičiuoja ne bendrą 12 mėnesių vidurkį, bet ignoruodama minėtą ekspertės raštą, kuriame pastaroji ne tik paaiškino neatitikimą, bet ir nurodė, kad aro kainos vidurkis skaičiuojamas nuo atitinkamų metų vasario mėnesio iki sekančių metų sausio mėn. imtinai, bet 11 mėnesių vidurkį. Pavyzdžiui, susumavus 2014 m. duomenis (172 + 124 + 164+ 229 + 170 + 70+ 165 + 163 + 140 + 142 + 106) ir juos padalinus iš 11 mėn., gaunama apeliantės nurodyta suma – 149 Eur/a. Tuo tarpu ekspertė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. sausio mėn. gaunamas kainų vidurkis yra 201,6667 Eur/a. Nurodytas vidurkio dydis absoliučiai atitinka prie ekspertės rašto pridėto VĮ “Registrų centras” pirkimo-pardavimo kainų vidurkių duomenis. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ekspertizės akte aritmetinių klaidų nėra ir rinkos kainų sumažėjimo koeficientas 9 proc. nustatytas teisingai.
  24. Apeliantės vertinimu, Ekspertizės akte nenuosekliai taikyti vietovės pataisos koeficientai, t. y. 1,4 dydžio vietos koeficientas nebuvo taikytas visiems trims lyginamiesiems objektams, skaičiuojant 2015 metų rinkos vertes. Visi trys lyginamieji objektai yra Dovilų seniūnijos teritorijoje, todėl jiems, kaip ir skaičiuojant 2013 metų vertes lyginamiesiems objektams Nr. 2 ir Nr. 5, esantiems Dovilų seniūnijoje, turėjo būti pritaikytas 1,4 dydžio koeficientas. Pagal Ekspertizės akto duomenis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 1,4 dydžio vietos koeficientas, skirtingai nei nurodo apeliantė, buvo taikomas visiems lyginamiesiems objektams, esantiems Dovilų seniūnijos teritorijoje, t. y. palyginamiesiems objektams Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 6., skaičiuojant 2013 m. rinkos vertes. Kaip teisingai nurodo apeliantė, šis koeficientas nebuvo taikomas trims lyginamiesiems objektams, esantiems Dovilų seniūnijos teritorijoje, skaičiuojant 2015 metų rinkos vertes. Vienok ekspertė pagrindė (Ekspertizės akto 47-48 psl.) priežastį, kodėl nurodytas koeficientas nebuvo taikomas nustatant žemės sklypų vertę 2015 metais: nustatant žemės sklypų rinkos vertę 2015 m. sausio mėn. datai vietos pataisos nebuvo taikytos, kadangi palyginamieji objektai, kaip ir vertinami žemės sklypai turi įregistruotų specialių žemės naudojimo sąlygų (dujotiekio, elektros linijos apsaugos zonų), kurios apriboja arba draudžia žemės sklypuose ūkinę veiklą. Dėl šių faktorių žemės sklypų vieta nėra reikšminga. Nurodyta aplinkybė paneigia apeliantės argumentus apie tai, kad Ekspertizės akte nenuosekliai taikyti koeficientai ar nepaaiškinti jų taikymo skirtumai.
  25. Analogiškai pasisakytina ir dėl atsakovės argumentų, kad Ekspertizės akte neobjektyviai parinkti lyginamieji objektai, t. y. kad siekiant nustatyti ginčo žemės sklypų vertę 2015 m. buvo pasirinkti trys palyginamieji žemės sklypai, iš kurių dviem – Nr. 1 ir Nr. 3 - nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. Apeliantės nuomone, tai įrodo, kad Ekspertizės akte pasirinkti lyginamieji objektai yra visiškai nelygiaverčiai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės vertinimu. Iš Ekspertizės akto 46 puslapyje esančios lentelės matyti, kad visi trys palyginamieji sklypai yra Dovilų seniūnijos teritorijoje bei patenka į tą pačią verčių zoną - 21.6. Visiems objektams yra nustatyti servitutai. Palyginamiesiems žemės sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytos: IX. Dujotiekio apsaugos zonos, XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos, II. Kelių apsaugos zonos. Visiems palyginamiesiems objektams nustatyta: VI. Elektros linijų apsaugos zonos ir XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Palyginamajam objektui Nr. 1 nustatytos ryšių linijų apsaugos zonos, o palyginamajam objektui Nr. 3 yra nustatytos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad parinkti palyginamieji žemės sklypai yra nelygiaverčiai.
  26. Minėta, kad apeliantė labiausiai akcentuoja aplinkybę dėl palyginamuosiuose objektuose Nr. Nr. 1 ir Nr. 3 nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. Tačiau šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentu, jog taikant lyginamąjį vertinimo metodą vertinamas turtas neprivalo būti lyginamas su visiškai lygiaverčiu turtu, ką patvirtina ir Metodikos 57 ir 58.2 punktų nuostata, kad palyginimui naudotinas analogiškas arba panašus turtas ir tokiu būdu įvertinami jų skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų požiūriu. Be to, nors apeliantė tvirtina, kad palyginamuosiuose sklypuose dėl nustatytų gamybinių ir sanitarinių zonų nėra galima statyba, žemės ūkio veikla, tai paneigia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 71.1.-71.3 punktai, kuriuose nurodoma, kad gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama statyti įmones (išskyrus maisto) ir jų pastatus bei įrenginius, žemesnės kenksmingumo klasės negu tie objektai, kuriems nustatytos sanitarinės apsaugos zonos; statyti gaisrines, skalbyklas, pirtis, garažus, ne maisto produktų sandėlius, administracinius pastatus, konstravimo biurus, darbuotojų mokymo pastatus, taip pat parduotuves, valgyklas, poliklinikas, mokslo tiriamąsias laboratorijas, kurios aptarnauja tą įmonę arba atitinkamo pramonės rajono darbuotojus; įrengti budėtojo, avarines, apsaugos personalo patalpas, visuomeninio ir individualaus transporto aikšteles, tiesti vietines ir tranzitines komunikacijas, statyti elektros stotis, transformatorines, tiesti naftos ir dujų vamzdynus, įrengti artezinius techninio vandens gręžinius, vandens šaldymo, techninio vandens paruošimo įrenginius, geriamojo ir kanalizacijos vandens siurblines, apytakinio vandens įrenginius, požeminius rezervuarus, įveisti medelynus, skirtus įmonių teritorijoms ir sanitarinėms apsaugos zonoms apželdinti. Nurodyto teisės akto 72 punkte nurodyta, kad gamybinių objektų taršos poveikio zonoje, taikant žemės kainos, nuomos ir žemės mokesčio lengvatas (nuolaidas), apskrities valdytojo administracijos sprendimu, suderintu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija, gali būti reglamentuojama žemės ūkio kultūrų sudėtis ir sėjomaina, ūkio pobūdis. Tuo tarpu ieškovės sklypams dėl nutiesto dujotiekio ne tik taikoma keliasdešimt griežtų apribojimų, bet ir žymiai susiaurėja sklypų užstatymo galimybės, nes šią veiklą ieškovė realiai galėtų vykdyti tik gavusi atsakovės sutikimą.
  27. Atsakovės nuomone, Ekspertizės akte vertinamieji žemės sklypai turėjo būti vertinami kaip žemės ūkio paskirties, kurių geriausias būdas – žemės ūkio. Tuo tarpu vertinant, kad sklypai galėjo būti panaudoti kitai veiklai vykdyti pakeitus jų paskirtį, nepagrįstai padidinama sklypų vertė. Teisėjų kolegija sutinka, kad ekspertė, nustatinėdama ginčo žemės sklypų vertę, Ekspertizės akto 2.7. punkte nurodė, kad vertinamo turto dislokacija iki 2013 m. rugpjūčio mėn. labiausiai buvo patraukli inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimui (pakeitus žemės sklypų naudojimo paskirtį). Tai atitiktų ir Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius, kuriuose ši teritorija apibūdinama kaip visų rūšių transporto, inžinerinių, energetinių statinių bei inžinerinių tinklų teritorija. Tačiau Ekspertizės akte taip pat ne kartą yra nurodyta, kad vertinama žemės sklypų paskirtis yra – žemės ūkio paskirtis. Vien tai, kad ekspertė paminėjo aplinkybę, kad šie sklypai galėtų būti naudojami ir ne pagal savo paskirtį, neįrodo, kad nustatinėjant ginčo žemės sklypų vertes tai turėjo reikšmės. Kaip teisingai nurodė ieškovė, jokie vertę koreguojantys koeficientai dėl to nebuvo pritaikyti, ko neginčija ir apeliantė, o nurodytas aplinkybes galima vertinti kaip ekspertes nuomonę. Šią nuomonę ekspertė pareiškė remdamasi faktinėmis aplinkybėmis dėl Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinių, 2012 m. rugsėjo 6 d. UAB „Ferteksos transportas“ pasirašyto detaliojo plano rengimo sutarties Nr. SPS 12/22-2, kuria buvo siekiama pakeisti žemės sklypų paskirtį bei bendrovės vykdomos transporto veiklos pobūdžio. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia apeliantės argumentus dėl to, kad UAB „Ferteksos transportas“ ieškinio reikalavimą dėl kilusių nuostolių sieja su tuo, kad ji negalės žemės sklypų naudoti pagal (žemės ūkio) paskirtį. Ieškovė ne kartą akcentavo, kad ji reikalauja priteisti nuostolius dėl sklypų nuvertėjimo, o ne dėl to, kad jai būtų trukdoma vykdyti žemės ūkio veiklą. UAB „Ferteksos transportas“ yra bendrovė, besiverčianti logistikos, ekspedijavimo, transporto paslaugų teikimu, todėl apeliantės argumentai niekuo nepagrįsti ir iš esmės akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytiems faktams.
  28. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai, atsižvelgdamas į Ekspertizės akte, Juridinių asmenų registro išraše ir kartu su ieškiniu pateiktoje 2013 m. balandžio 16 d. UAB „Resolution valuations“ atliktoje Turto vertinimo ataskaitoje esančius duomenis, įvertino ginčo sklypų rinkos verčių vidurkį iki servitutų ir specialiųjų sąlygų nustatymo ir po nustatymo, ir nustatė, kad pagrįstas ir teisingas kompensacijos dydis būtų 100 435 Eur. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis dėl žemės sklypų vertės sumažėjimo masto. Tai reiškia, jog ginčo žemės sklypų vertės sumažėjimas yra netgi didesnis, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tačiau, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (ieškovė apeliacinio skundo dėl priteisto kompensacijos dydžio nepateikė), draudimą priimti apeliantui blogesnį sprendimą (CPK 313, 320 straipsniai), teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovės patirtų nuostolių dydį nėra.
  29. Ekspertizės akte nustatytą ieškovės žemės sklypų vertės sumažėjimo po apribojimų sklypams nustatymo dydį patvirtina ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys, kuriuos apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina, spręsdamas dėl ieškovės patirtų nuostolių kompensavimo proporcingumo ir teisingumo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės akto medžiaga patvirtina, jog mažiausia palyginimui parinktuose žemės sklypų pirkimo pardavimo sandoriuose nurodyta vieno aro ploto pardavimo kaina 2013 m. buvo 178,05 Eur, o 2015 m. didžiausia palyginimui parinktuose žemės sklypų pirkimo pardavimo sandoriuose nurodyta vieno aro ploto pardavimo kaina buvo 28,67 Eur (ekspertės pakoreguota sąlyginė 1 aro ploto kaina sudarė 35 Eur, įvertinus pritaikytus pataisos koeficientus). Bendras ginčo sklypų plotas yra 9,7962 ha, kas atitinka 979,62 a. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes matyti, kad mažiausiai ginčo sklypų vertė 2013 m., pritaikius 9 proc. rinkos pokytį 2012-2014 metais, galėjo būti 158 723,42 Eur (979,62 arų x 178,05 Eur – 9 proc.), didžiausia ginčo sklypų vertė 2015 m. galėjo būti 28 085 Eur (979,62 arų x 28,67 Eur) arba (pakoregavus sąlyginę vieno aro ploto kainą) 34 287 Eur (979,62 arų x 35 Eur). Taigi, net pasirinkus palankiausią atsakovei ginčo sklypų vertės sumažėjimo skaičiavimo būdą, ginčo žemės sklypų vertės sumažėjimas yra didesnis, nei sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas (130 638,11 Eur (158 723,42 Eur – 28 085 Eur) arba bent 124 436,11 Eur (158 723,42 Eur – 34 287 Eur), įskaitant ir aplinkybę, jog ieškovė už nustatytus sklypams apribojimus jau yra gavusi 5 441,84 Eur kompensaciją (atitinkamai sklypų vertės sumažėjimas ir ieškovės patirti nuostoliai būtų 125 196,27 Eur arba 118 994,27 Eur).
  30. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vertinant ieškovės patirtų nuostolių dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tiek servitutai, tiek specialiosios žemės naudojimo sąlygos ieškovės ginčo žemės sklypams nustatytos neterminuotai. Žemės sklypai ribojasi su Klaipėdos miesto Taikos prospektu ir Kairių gatve, kuri veda į tarptautinį keleivių ir krovinių terminalą, esantį Smeltės pusiasalį, todėl žemės sklypai yra strategiškai patogioje vietoje, šalia plento ir geležinkelio linijos. Aukšto slėgio magistralinio dujotiekio vamzdynas kerta visus ieškovės žemės sklypus, juos padalija pusiau arba mažą sklypo dalį atskiria nuo sklypo pagrindinės dalies, kas pažeidžia sklypų vientisumą ir apsunkina sklypų panaudojimą pagal jų paskirtį. Žemės sklype 2,8006 ha (unikalus Nr. 5552-0001-0025) bendro ploto, magistralinio dujotiekio vamzdynas praeina sklypo centrinėje dalyje, nustatyti servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos 0,9234 ha plote atskiria sklypą į dvi dalis ir užima 32,97 proc. sklypo ploto. Žemės sklype, 4,9962 ha (unikalus Nr. 5552-0001-0058) bendro ploto, magistralinio dujotiekio vamzdyno nustatyti servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos 1,0652 ha plote atskiria sklypą nuo pagrindinės dalies ir užima 21,32 proc. sklypo ploto. Žemės sklype, 2,0000 ha (unikalus Nr. 4400-2405-7849) bendro ploto, magistralinio dujotiekio vamzdyno nustatyti servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – apsaugos zonos 0,4407 ha plote užima 22,04 proc. sklypo ploto. Akivaizdu, jog šių patogioje dislokacijos vietoje esančių žemės sklypų dalies, ieškovė netenka galimybės naudoti pagal žemės sklypų paskirtį, gauti tam tikrą naudą iš jai nuosavybės teise priklausančio turto, vykdydama tam tikrą veiklą pagal paskirtį turi gauti atsakovės sutikimus, ieškovės žemės sklypuose esantis atsakovei priklausantis objektas yra aukštesniojo pavojingumo lygio.

14Dėl priežastinio ryšio

  1. Kritikuodama Ekspertizės aktą, apeliantė nurodė, kad Ekspertizės akte nėra pagrįsta, jog būtent servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas lėmė ginčo žemės sklypų nuvertėjimą, t. y. nepagrįstas priežastinis ryšys tarp taikytų žemės sklypams apribojimų ir kilusių nuostolių. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta 2013 m. spalio 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (nagrinėjamu atveju - jeigu nebūtų teisėto veiksmo - žemės sklypams taikytų apribojimų). Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
  2. Nutarties 27 punkte nustatyta, kad administraciniais aktais buvo nustatyta ir ieškovei atsakovės sumokėta 5 441,84 Eur kompensacija dėl nustatytų servitutų. Byloje esantis 2013 m. liepos 11 d. AB „Klaipėdos nafta“ raštas ieškovei patvirtina, kad pati apeliantė informavo ieškovę apie specialiojo plano sprendiniuose numatytą suskystintų gamtinių dujų terminalo magistralinio dujotiekio apsaugos zoną, į kurią patenkantiems žemės sklypams nustatytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Prie šio rašto pridėtas informacinio pobūdžio dokumentas patvirtina, kad ieškovė, naudodamasi savo žemės sklypais ir vykdydama juose ūkinę veiklą, privalo įvertinti bei laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimosi sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213, Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 (su 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-249 padarytais pakeitimais) bei dar 75 teisės aktuose, nurodytuose Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių priede, nustatytų reikalavimų (nutarties 5-9 punktai). Teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovės argumentais, kad tik dėl nutiesto dujotiekio jos žemės sklypams yra taikoma keliasdešimt apribojimų, tuo tarpu ieškovės žemės sklypų kadastro duomenys, servitutai ir specialiosios sąlygos, nepakito per visą laikotarpį nuo dujotiekio statybos planavimo pradžios iki su dujotiekiu susijusių servitutų bei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įregistravimo. Taigi tik su dujotiekio nutiesimu susijusios aplinkybės ir galėjo lemti sklypų vertės sumažėjimą, išskyrus bendrą rinkos tendenciją, kurią įvertino ekspertė (žemės kainų Klaipėdos rajone 9 proc. kritimą). Be to, Ekspertizės akto 2.9.4.1. punkte yra nurodyta, kad nuo informacijos paviešinimo (2012 m. spalio 22 d.) apie magistralinio dujotiekio statybą, žemės sklypų sandorių skaičius Dovilų seniūnijos teritorijoje, kur ir yra ginčo žemės sklypai, mažėjo. Pranešimai apie magistralinio dujotiekio statybas buvo siunčiami sklypų savininkams jau 2013 m. sausio mėn., tuomet rinka fiksavo sklypų įsigijimo vieneto kainos minėtoje teritorijoje mažėjimą. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina egzistuojant priežastinį ryšį tarp servitutų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir ginčo žemės sklypų nuvertėjimo. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad priežastinio ryšio nustatymas nepriskirtas eksperto kompetencijai, tai yra teismo prerogatyva. Todėl apeliantės argumentas dėl priežastinio ryšio Ekspertizės akte nenustatymo yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.

15Dėl ieškinio senaties

  1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuos apeliantė prašė teismo taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams. Ji teigė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje įtvirtina, jog žemės savininkas <...> dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo <...> turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Teisė kreiptis dėl nuostolių atlyginimo nėra siejama išimtinai su neteismine procedūra, o priešingai, aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog žemės savininkas turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą ne vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymą gavimo dienos. Todėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta būtent CK 1.125 straipsnio išimtis, t. y. vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 2 dalimi – įstatymas nustato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas šį terminą vertino kaip procedūrinį, todėl ieškinio senaties netaikė.
  2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo (išskyrus atvejus, kai papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo nustatytos žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu) turi teisę kreiptis į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių arba tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis arba kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorių dėl šioje dalyje nurodytų nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymą gavimo dienos. Šioje dalyje nurodytų žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio arba kito naudotojo susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
  3. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo kaip nepagrįstus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nustatytas vienerių metų terminas – tai terminas kreiptis su pretenzija tiesiogiai į nuostolius padariusį asmenį (pretenzinis terminas). Lietuvos Respublikos žemės įstatyme numatyta nuostolių patyrusio asmens alternatyvi teisė kreiptis į priešingą šalį arba teismą, taigi įstatyme nėra nustatyta privaloma tvarka kreiptis į kitą santykio šalį prieš kreipiantis į teismą. Šis vienerių metų terminas nustatytas tik nuostolių patyrusiai šaliai kreiptis į priešingą šalį, tačiau ir šio termino praleidimas jokių teisinių padarinių nesukelia, nes tokių nenumato įstatymas. Tokiu būdu šalis tiesiog skatinama per protingą vienerių metų terminą įgyvendinti pažeistą teisę, kreipiantis į priešingą šalį tiesiogiai dėl ginčo sureguliavimo bendru sutarimu. Pasibaigus šiam terminui priešinga šalis turi teisę atsisakyti svarstyti nuostolių atlyginimo klausimą bendru sutarimu, tačiau kitų teisinių padarinių dėl to nekyla. Suinteresuotam asmeniui kreipusis į priešingą šalį ir šalims nepavykus susitarti, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, priešingai, nei skunde teigia apeliantė, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nėra numatyta, jog žemės savininkas turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą ne vėliau kaip per vienus metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui (ar jo daliai) nustatymą gavimo dienos, kadangi į teismą ieškovė turėjo teisę kreiptis (ir kreipėsi) ir tiesiogiai, prieš tai nesikreipusi į atsakovę, todėl įstatyme nustatytas pretenzinis terminas nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės.
  4. Taip pat nėra pagrindo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje nustatytą terminą kvalifikuoti ir kaip naikinamąjį materialiosios teisės terminą, kuriam pasibaigus išnyksta subjektinė teisė. Įstatymo leidėjo ketinimas nustatytą terminą teisės įgyvendinimui pripažinti naikinamuoju turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, kadangi toks terminas sukelia esminių padarinių – subjektinės teisės pasibaigimą. Toks įstatymo leidėjo ketinimas aptariamoje įstatymo nuostatoje nėra suformuluotas.
  5. Nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo vienerių metų terminą kvalifikavo kaip procedūrinį, tačiau padarė iš esmės teisingą išvadą, jog tai nėra ir ieškinio senaties terminas, kurį taikyti be teisinio pagrindo prašo atsakovė. Nurodytas pretenzijos pateikimo terminas neturi jokios įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui, nes ieškinio senaties eiga pradedama skaičiuoti nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Reikalauti nuostolių, nepriklausomai nuo to ar jie kilo iš sutarties ar iš delikto, taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas, įskaitant ir atvejus, kai reikalaujama nuostolių (kompensacijos) atlyginimo dėl teisėtų kito asmens veiksmų. Šią aplinkybę pagrindžia ir kasacinio teismo praktika, kurioje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo ieškinio senaties terminas nustatytinas vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, išaiškinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, iš kokios rūšies civilinės atsakomybės santykių (sutartinių ar deliktinių) toks reikalavimas kyla.
  6. Ieškinio senaties termino eiga negali prasidėti anksčiau nei dieną, kurią padarytas pažeidimas ar atliekamas nuostolių sukėlęs teisėtas veiksmas, be to ne anksčiau nei ieškovė subjektyviai suvokė ar turėjo suvokti, kad dėl atsakovės veiksmų jam priklausantys žemės sklypai neteko dalies vertės. Taigi ieškinio senaties terminas negalėjo prasidėti anksčiau, nei ieškovės sklypams buvo nustatyti servitutai ir specialios žemės sklypų naudojimo sąlygos. Pagrįsta teismo išvada, jog servituto ir specialiųjų sąlygų nustatymas yra vienas nuo kito neatsiejami ieškovės teisių suvaržymai, todėl pagrįstai buvo siekiama nustatyti, kokiu mastu sumažėjo sklypų vertė dėl visų šių apribojimų bendrai ir ieškinio senaties termino eiga reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo galėjo prasidėti tik ieškovei gavus duomenų apie turto vertės sumažėjimą dėl visų nurodytų apribojimų.
  7. Pagrindas ieškinio senaties termino eigos pradžiai skaičiuoti – ne servitutų ar specialiųjų sklypų naudojimo apribojimų nustatymo data, nes nuo to momento savininkas dar negali žinoti apie apribojimų nustatymo padarinius, kol nėra atliktas vertinimas. Taigi apie nuostolių atsiradimą dėl servitutų ir specialiųjų sąlygų sklypams nustatymo ieškovė galėjo sužinoti ne anksčiau kaip tik nustačius servitutus ir specialiąsias sąlygas, t. y. ne anksčiau kaip 2015 m. sausio mėnesį, taip pat ne anksčiau nei ieškovė suvokė ar turėjo suvokti, kad ji patyrė nuostolių. Tai buvo galima nustatyti tik atlikus turto, kuriam nustatyti apribojimai, retrospektyvinį vertinimą. Toks vertinimas atliktas jau nagrinėjant bylą, todėl pradinis ieškinys 2016 m. rugpjūčio 24 d. pareikštas iš esmės net neprasidėjus ieškinio senaties termino eigai, t. y. tik ieškovei darant prielaidą, kad nuostoliai patirti ir preliminariai pasirinkus nuostolių dydžio apskaičiavimo būdą (skirtumą tarp sklypų įsigijimo vertės ir Turto vertinimo ataskaitos su specialia prielaida nustatytos sklypų vertės), o apie realų teisių pažeidimo mastą ieškovė sužinojo tik atlikus byloje teismo ekspertizę. Net vertinant, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo anksčiau, t. y. iš karto po servituto ar specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, ir šiuo atveju trijų metų ieškinio senaties terminas iki pradinio ieškinio pateikimo nebuvo pasibaigęs.
  8. Pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neturėjo pagrindo ieškovės teisių apribojimus, nustatant servitutą ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, vertinti kaip tęstinį ieškovės teisių pažeidimą, kadangi sklypų vertės sumažėjimas yra vienkartinis pažeidimas ir pati ieškovė pažeidimą susiejo su konkrečiu laikotarpiu nustatytais apribojimais žemės sklypams. Tačiau ši teisės aiškinimo klaida nelėmė teisinio rezultato byloje, nes, kaip konstatuota anksčiau, ieškinio senaties termino kreiptis su reikalavimu į teismą ieškovė nepraleido.
  9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismo pasirinktas kompensacijos ieškovei apskaičiavimo būdas bei dydis nebuvo tinkamai nustatytas ir pagrįstas, tačiau keisti priteistos kompensacijos dydį nėra teisinio pagrindo. Priteistos kompensacijos dydis atitinka bylos aplinkybes ir ieškovės interesus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
  1. Ieškovė UAB „Ferteksos transportas“ pateikė prašymą dėl 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą už teisines apslaugas su suteiktų teisinių paslaugų išklotine bei pavedimo kopiją). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija nurodytose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (8.11. punktas (1,3 x 817,6 Eur (2017 m. I ketv. bruto darbo užmokestis) = 1 063 Eur), todėl ieškovei iš apeliantės priteisiama 1 063 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.
  2. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti nėra teisiškai reikšmingi, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ferteksos transportas (j. a. k. 141039755) iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ (j. a. k. 110648893) 1 063 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai