Byla 2A-72-357/2015
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Andopas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Metoil“ ieškinį atsakovei UAB „Andopas“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Metoil“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Andopas“ priteisti 99.721.75 Lt skolos, 18.199.22 Lt delspinigių, patikslino ieškinį, padidino ieškinio reikalavimo sumą ir prašo iš atsakovės UAB „Andopas“ priteisti 99.739,75 Lt skolos, 18.202,50 Lt delspinigių, CK 6.210 straipsnyje numatytas metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl skolos ginčo nebuvo, atsakovė jos neginčijo, tačiau teikė teismui įrodymus, kad atsakovė sudarė vienašalį sandorį - įskaitymą - ir apie tai tinkamai pranešė ieškovei, todėl atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove baigėsi įskaitymu. Nurodė, kad atsakovė pateikė užklausimą paštui ir gavo atsakymą, kuriame lyg ir matosi, kad 2012-01-16 ieškovė gavo dokumentus, o atsakovė teigia, kad tai buvo paskutinė delspinigių sąskaita, viena iš sąskaitų, kurios pagrindu buvo daromas įskaitymas ir pats įskaitymo aktas, tačiau jokių papildomų duomenų ar įrodymų, kad ieškovei buvo išsiųstas įskaitymo aktas atsakovė teismui nepateikė, priešingai pateikė gautų dokumentų registracijos žurnalą bei dokumentą, t.y. sąskaitą-faktūrą išrašytą atsakovės (sąskaitos-faktūros Nr. 00598), kuri yra būtent ir registruota 2012-01-16 dieną. Ieškovė iš atsakovės gavo sąskaitą-faktūrą Nr. 00598, kuri yra visiškai nesusijusi su įskaitymų, nei ten buvo išrašyti delspinigiai, nei sąskaita už vežimo paslaugas, nei jokių papildomų dokumentų ten nebuvo. Pateikus ir tą sąskaitą-faktūrą Nr. 0598, ir registracijos žurnalą akivaizdu, kad sąskaita buvo registruota 2012-01-16 ir jai yra suteiktas ir registracijos numeris, kuris yra įvardintas ir žurnale, taigi ieškovė fiksavo, ką ji tą dieną gavo ir neužfiksavo įskaitymo gavimo fakto, o atsakovei neinformavus ieškovės apie atliktą įskaitymą, jis yra neteisėtas, nes apie įskaitymą skolininkas turi informuoti kreditorių, bet to padaryta nebuvo.

5Atsakovė UAB „Andopas“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė šį ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012-01-05 įskaitė 99739,51 Lt dydžio ieškovės skolą atsakovei kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ir liko skolinga ieškovei 13700,76 Lt, kuriuos vėliau sumokėjo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu priėmė ieškinio atsisakymą, patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „Andopas“ ieškovei UAB „Metoil“ 99.739,75 Lt skolos, 9.101,25 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013-07-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3.099,14 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Metoil“ atsakovei UAB „Andopas“ 65,39 Lt bylinėjimosi išlaidų; prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.

8Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovės akcentuojamą aplinkybę apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Todėl atsakovės atsikirtimai į ieškovės reikalavimą dėl 99.739,75 Lt dydžio skolos priteisimo laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, 0,1 procento dydžio delspinigiai, o tai sudaro 36,5 procento per metus, laikytini aiškiai per didelėmis netesybomis. Taigi, esant LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatytam pagrindui bei nesant byloje įrodymų apie ieškovės patirtus nuostolius, susijusius su atsakovės įsipareigojimų nevykdymu, šalių Sutartimis nustatytą delspinigių tarifą teismas mažino iki 0,05 procento tarifo, kas sudarytų 18,25 procento metinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog paskutinės atsakovei išrašytos sąskaitos mokėjimo terminas suėjo 2012-08-31, iš atsakovės ieškovei priteisė 9.101,25 Lt dydžio delspinigių sumą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

10Apeliantė, atsakovė UAB „Andopas“, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

121. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta sąlygų, dėl kurių atsakovė neturėjo teisės atlikti įskaitymo, taip pat nebuvo nustatyta, jog atlikto įskaitymo forma yra neaiški, nesuprantama ar dviprasmiška. Atsakovė teismo posėdžio metu procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko, įrodė tinkamai. Ieškovės teiginius, kad ieškovė iš atsakovės neužsakė krovinių pervežimo paslaugų, o už atliktas krovinių pervežimo paslaugas turėjo sumokėti krovinio gavėjas, nes toks buvo krovinio siuntėjo ir krovinio gavėjo susitarimas ir paaiškinimą, jog atsakovės siųstų CMR važtaraščių ir PVM sąskaitos-faktūros negavo, paneigia byloje esantys įrodymai. Ieškovė pateikė sutarčių priedus, pagal kuriuos parduoda naftos produktus Latvijos Respublikos valstybės bendrovei SIA „Morfeus“ ir dvišaliu susitarimu susitaria, jog naftos produktų transportavimo išlaidas apmokės Latvijos Respublikos valstybės bendrovė SIA „Morfeus“. Ieškovė žodžiu telekomunikacijų įrenginiais užsakė krovinių pervežimo paslaugas iš atsakovės. Atsakovė priimdama ieškovės užsakymą krovinio pervežimui vadovavosi teismų formuojama praktika ir ieškove visiškai pasitikėjo, raštiškos vežimo sutarties nesudarė nes tai nėra privaloma.

132. Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė gautų dokumentų registracijos žurnalą ir nurodė, jog 2012-01-16, 2011-04-20 gavo iš atsakovės kitus negu atsiliepime teigia atsakovė dokumentus, tačiau atkreiptinas teismo dėmesys, jog atsakovės siųsti dokumentai ieškovei pagal AB „Lietuvos paštas“ duomenis buvo įteikti 2011-05-02 d. 12:52 val., 2011-11-18 d. 13:20 val., 2012-01-17 d. 10:56 val., vertinant šiuos duomenis akivaizdu, kad 2 ieškovo įregistruoti dokumentai yra gauti anksčiau negu jų gavimo faktą nurodo AB „Lietuvos paštas“, o to būti negalėjo, todėl atsakovės teismui pateiktais pašto siunta siųstais dokumentais nėra pagrindo abejoti. Ieškovė su atsakove sudarytoje sutartyje ir jos prieduose savo buveinės adresą nurodė ( - ), atsakovė atlikusi įskaitymą, įskaitymo akto antrą egzempliorių išsiuntė ieškovei jos nurodytu adresu, ieškovė aktą gavo iš atsakovės 2012-01-17 pasirašytinai ir tai patvirtina AB „Lietuvos paštas“ informacija, šis įrodymas patvirtina, jog atsakovė ieškovę apie atliktą įskaitymą informavo tinkamai, vadinasi įskaitymas įvyko.

143. Įskaitymo aktas yra surašytas 2012-01-05, o ieškovei išsiųstas 2013-01-13. Joks teisės aktas ar norma nenustato, jog siunčiamiems dokumentams yra būtina surašyti lydraštį ar kt. dokumentą, todėl atsakovė tokiu būdu pateikdama įskaitymo aktą ieškovei, įstatymu nustatytos tvarkos nepažeidė. Ieškovė gavusi atlikto įskaitymo dokumentus jo neginčijo, nesutikimo ar prieštaravimo įskaitymui nepareiškė. Tai patvirtina atsakovės parengiamojo posėdžio metu pateiktas atsakovės bendrovės buhalterinis žiniaraštis, nes iki minėto įskaitymo atlikimo ieškovė iš atsakovės pagal sutarties priedų sąlygas reikalaudavo avansinių mokėjimų už perkamas prekes, o po įskaitymo, įskaitytą sumą pripažino, ieškovė už šią sumą atsakovei išdavė prekių, ir toliau pardavė prekes iš atsakovės imdama atsiskaitymą avansu, tai patvirtina byloje esantys ieškovės ir atsakovės pateikti buhalteriniai dokumentai.

154. Atsakovė teismui pateikė buhalterinį žiniaraštį „Klientų apyvarta“, žiniaraštis atspausdintas 2013-09-18, o įskaitymas atliktas 2012-01-05, dėl šios priežasties žiniaraštyje atsispindi atsakovės atliktas įskaitymas, bet tai jokiu būdu nereiškia, jog atsakovė savo apskaitoje faktiškai taikė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą apie tai nepranešdama ieškovei. Teismas tokią išvadą padarė nepagrįstai. Žiniaraštyje buvo parodomos visos vykdytos operacijos tarp ieškovės ir atsakovės nuo jų bendradarbiavimo pradžios, t.y. pateiktas teismui buhalterinis žiniaraštis buvo sukurtas specialiai šiai civilinei bylai. Teismas nepagrįstai atsakovės pateikto buhalterinio žiniaraščio „Klientų apyvarta“ nelaikė patikimu.

165. Atsakovė už pirktus naftos produktus yra laiku atsiskaičiusi su ieškove ir teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

17Ieškovė UAB „Metoil“ pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

191. Atsakovė sąskaitų išrašymui neturėjo jokio teisinio pagrindo. Jei atsakovei būtų kilę neaiškumų dėl apmokėjimo tvarkos, ji, kaip protingas verslo subjektas, kuriam keliami didesni atidumo reikalavimai, turėjo nepatvirtinti, jos nuomone, netinkamo krovinių važtaraščio. Atsakovės cituojamas 7 straipsnio c papunktis neįtvirtina ieškovės pareigos atlyginti nuostolius, nes jame kalbama apie duomenis ir instrukcijas, neteisingai pateiktas važtaraščiui pildyti ar į jį įtraukti. Šiuo atveju jokių neteisingai pateiktų duomenų važtaraščiuose nėra. Atsakovė be jokio teisinio pagrindo vežimo mokesčio reikalauja iš ieškovės. Ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios jokios minėtų prekių vežimo sutarties, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė užsakė iš atsakovės vežimo paslaugą, kurios pagrindu atsakovė būtų galėjusi išrašyti ieškovei sąskaitą.

202. Atsakovės išrašytos delspinigių sąskaitos yra nepagrįstos jokiomis sutarčių ar teisės aktų nuostatomis. Net ir atsižvelgiant į atsakovės pateiktas delspinigių paskaičiavimo lenteles, vadovaujantis tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių 10.4 punkto nuostatomis, kurios numato prievolę ieškovei mokėti 0.1 proc. dydžio delspinigius nuo neatkrautų prekių vertės už kiekvieną pavėluotą dieną, atsakovės priskaičiuoti 89.211,24 Lt delspinigiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais paskaičiavimais. Iš ieškovės pateiktų byloje įrodymų, delspinigių paskaičiavimo pažymų, matyti, kad atsakovės pagrįsti delspinigiai, galėtų būti iki 2000 Lt, tačiau jokiu būdu ne 89.211,24 Lt.

213. Delspinigių sąskaitų AND Nr. 0455 ir AND Nr. 0600 ieškovė iki ginčo pradžios nebuvo gavusi ir nežinojo apie jų egzistavimą. Atsakovės teikti pašto svetainės išrašai, kad ieškovė neva gavo minėtas sąskaitas-faktūras po jų išrašymo, neįrodo, kad ieškovei buvo siųsti būtent tie dokumentai. Tarp šalių bendradarbiavimo laikotarpiu vyko intensyvus susirašinėjimas, buvo pasirašyta daugiau kaip šimtas papildomų susitarimų prie sutarčių, išrašyta šimtai sąskaitų, didelė dalis dokumentų buvo siunčiama paštu, tad atsakovei nebuvo sunku surasti siunčiamos korespondencijos žymų panašiomis datomis. Keista aplinkybė, kad ieškovė vykdydama nuoseklią buhalterinių duomenų apskaitą ir tvarkingai registravusi kiekvieną atsakovės pateiktą sąskaitą, neįregistravo būtent tų sąskaitų, kurių pagrindu atsakovė neva atliko įskaitymą.

224. Apie įskaitymą nebuvo pranešta. Pagal atsakovės pateiktus įrodymus, AB „Lietuvos paštas“ 2013-09-27 pažymą Nr. 3-9302 „Apie registruotosios pašto korespondencijos siuntos įteikimą“, siunta RN356434788LT ieškovei buvo įteikta 2012-01-16, o ne 2012-01-17, kaip teigia atsakovė, remdamasis internetinės svetainės www.post.lt duomenų bazės išrašu. Minėta pažyma yra pasirašyta AB Lietuvos pašto klientų aptarnavimo departamento grupės vadovės ir adresuota konkrečiam informacijos prašančiam subjektui, t. y. UAB „Andopas“, taigi šis dokumentas turi didesnę įrodomąją galią negu išrašas iš internetinės svetainės, kuria remiasi atsakovė. Kaip matosi iš ieškovės pateikto gautų dokumentų registracijos žurnalo, ieškovė 2012-01-16 d. gavo atsakovės sąskaitą AND Nr. 0598, o ne įskaitymo aktą. 2013-06-10 d. ieškovės atstovė advokatė L. M. pateikė pretenziją UAB „Andopas“ dėl skolos padengimo UAB „Metoil“, kuria prašė sumokėti 99.721,75 Lt dydžio įsiskolinimą pagal rašte nurodytas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė 2013-06-20 d. pateikė atsakymą į ieškovės 2013-06-10 d. pretenziją, nurodydama, kad ji ieškovei neskolinga, kadangi buvo išrašiusi sąskaitas-faktūras AND Nr. 0455, AND Nr. 0562 ir AND Nr. 0600. Tačiau atsakyme į pretenziją atsakovė neužsiminė apie neva įvykdytą įskaitymą. Vien tas faktas, kad buvo išrašytos nepagrįstos sąskaitos-faktūros nereiškia, kad bendrovės viena kitai neskolingos.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

26Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino įskaitymui atlikti būtinų sąlygų, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokiu kaip šis atveju ieškinio nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais ir neatitiktų apeliacijos esmės, kurią sudaro teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, bei būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

27Dėl įskaitymo fakto

28Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

29Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2010-01-26 ieškovė UAB „Metoil“ ir atsakovė UAB „Andopas“ pradėjo bendradarbiauti perkant parduodant naftos produktus, pasirašydamos sutartį Nr. 01-26-2010/MET-AND (70 b. l., I t.), 2011-03-28 buvo sudaryta sutartis Nr. 1-28-2011 MET-AND (4-6 b. l., I t.). Pagal Sutartis ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei naftos produktus, o atsakovė įsipareigojo už juos atsiskaityti Sutartyse nustatyta tvarka. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį ieškovė pardavė atsakovei ir išrašė PVM sąskaitų faktūrų bendrai 19.336.560,00 Lt sumai (77-83 b. l., I t.). Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 17.182.278,71 Lt (73-76 b. l., I t.), ieškovė yra nusipirkusi iš atsakovės paslaugų už 143.566,41 Lt, kurie buvo įskaityti į atsakovės mokėtinas sumas ieškovei (84 b. l., I t.), dėl pasirašytų trišalių užskaitų atsakovės mokėtinos sumos ieškovei sumažėjo 1.910.975,13 Lt (85 b. l., I t.). Paskutinės ieškovės išrašytos atsakovei sąskaitos mokėjimo terminas suėjo 2012-08-31 (86 b. l., I t.). 2011-04-29 atsakovė surašė sąskaitą-faktūrą 33.625,42 Lt delspinigių sumai, 2011-11-15 – 10.528,27 Lt sumai už paslaugas bei 2011-12-30 – 55.585,82 Lt delspinigių sumai, adresuotas ieškovei (105, 109, 115 b. l., I t.). 2012-01-05 atsakovės direktorius A. P. surašė įskaitymo aktą, kuriame konstatavo, jog „1. UAB „Metoil“ įsiskolinimą UAB „Andopas“ viso 99.739,51 Lt įskaito kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą. 2. po 1 punkto įvykdymo, UAB „Andopas“ lieka skolinga UAB „Metoil“ 13.700,76 Lt“ (117 b. l., I t.).

30Vadovaujantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, todėl įskaitymas pripažįstamas vienašaliu sandoriu. Jam atlikti pakanka vienos prievolės šalies valios, išreiškiamos pareiškimu, kuriuo apie įskaitymą informuojama kita šalis. Vienai prievolės šaliai pareiškus apie įskaitymą, jo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios dėl šio sandorio, jeigu įskaitymas atliktas nepažeidžiant įstatyme nustatytų įskaitymo sąlygų.

31CK 6.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, numatanti, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Įstatymu nėra reglamentuota, kaip ir kada kitai prievolės šaliai pranešama apie ketinamą atlikti arba jau atliktą įskaitymą. CK 6.131 straipsnio 2 nėra nustatyti pareiškimo ar pranešimo kitai šaliai formos ar būdai ir detali tvarka, tačiau nurodytos principinės nuostatos. Jų esmė yra ta, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis, atitinkamą pranešimą įteikiant pasirašytinai arba kitomis priemonėmis, leidžiančiomis fiksuoti tokio pranešimo išsiuntimą. Svarbu, kad kilus dėl to suinteresuotų asmenų ginčui, teismas turėtų objektyvią galimybę įsitikinti tokio informavimo realumu, t.y. teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo. Taigi, apeliantė UAB „Andopas“ turi pareigą įrodyti, kad ieškovei UAB „Metoil“ tinkamai pateikė įskaitymo aktą.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pranešimą apie įskaitymą turi remtis teismų praktika (pvz., LAT nutartys civilinėse bylose 3K-3-7-2011, 3K-3-199-2006, 3K-3-504-2006, 3K-3-372/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad kritiškai vertintinas ieškovės teiginys, jog negavo įskaitymo akto, bet su pašto siunta gavo vien atsakovės sąskaitą AND Nr. 0598. Teisėjų kolegija pažymi, CPK numato, kad dokumentų įteikimas registruota pašto siunta kitai šaliai laikomas tinkamu įteikimu. Apeliantė įskaitymo akto pateikimą įrodinėja AB „Lietuvos paštas“ siuntų sąrašu (118 b. l., I t.) bei siuntos Nr. RN356434788LT įvykių išklotine (119 b. l., I t.), iš kurių matyti, jog korespondencijos siunta Nr. RN356434788LT, adresuota gavėjui UAB „Metoil“, 2012-01-13 buvo priimta pašte iš siuntėjo ir 2012-01-17 pristatyta ir įteikta gavėjui ar – pagal įgaliojimą – kitam asmeniui. Pažymėtina, kad dokumentus teikiant registruota pašto siunta pagal nusistovėjusią praktiką pašte nėra kaupiami duomenys apie konkrečius įteiktus dokumentus. Nagrinėjamoje byloje aktualu įvertinti nusistovėjusią šalių bendravimo praktiką, aptarti, ar šalys įprastai teikė viena kitai dokumentus, sąskaitas-faktūras registruotomis pašto siuntomis, ar tą darė faksu ar elektroniniu paštu.

33Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (toliau – BAĮ). Kadangi priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra ūkinė operacija, jis turi būti registruojamas BAĮ nustatyta tvarka. Byloje yra apeliantės dokumento, atitinkančio BAĮ 2 str. 2 p. (iki 2013-01-01 galiojusi straipsnio redakcija) numatyto apskaitos registro apibrėžimą kopija - „Klientų apyvarta“ - (87-97 b. l.). Sumos, kurias atsakovė įskaitė į ieškovės reikalavimą, buvo įtrauktos į apskaitą 2011-04-29, 2011-11-15 bei 2011-12-30 (91, 95-96 b. l., I t.), todėl šie duomenys rodo, jog atsakovė savo apskaitoje faktiškai taikė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teisma

34s neanalizavo ir nevertino įrodymų visumos kontekste, todėl bylą nagrinėjant iš naujo, būtina įvertinti minėtus dokumentus ir tik po to daryti išvadą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo fakto.

35Dėl įskaitymo pagrįstumo

36Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; kt.).

37Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, kad apeliantė taikė įskaitymą, dar nėra pakankama. Teismas turi įvertinti, ar įskaitymas atliktas teisėtai, t. y. ar atitinka CK 6.130 straipsnio reikalavimus.

38Įskaitymui atlikti yra būtinos ir kitos sąlygos, tarp jų ir tai, jog šalių priešpriešiniai reikalavimai būtų galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. T. įmonės „Hegvita“ v. UAB „Scania Lietuva“, bylos Nr.3K-3-479/2010). Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012).

39Apeliantė įskaitymo pagrįstumą grindžia tuo, kad ji 2011-11-15 išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą AND Nr. 0562, remdamasi tarptautiniais krovinių vežimo važtaraščiais Nr. 0712576, 0712559, 0421636, taip pat delspinigių sąskaitomis AND Nr. 0455 ir Nr. 0600.

40Byloje pateikti sutarčių priedai, pagal kuriuos ieškovė UAB „Metoil“ parduoda naftos produktus – tepalinę alyvą – Latvijos Respublikos bendrovei SIA „Morfeus“, o 7 puntas numato, kad pirkėjas turi pateikti transportą viso prekės kiekio apkrovai (45-50 b. l., II t.). Ieškovės teigimu, ji su atsakove nebuvo sudariusi jokios minėtų prekių vežimo sutarties, kurios pagrindu atsakovė būtų galėjusi išrašyti ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą AND Nr. 0562 už transporto paslaugas. Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai Nr. 0712576, 0712559, 0421636 patvirtina, kad krovinio siuntėjas yra ieškovė UAB „Metoil“, o gavėjas SIA „Morfejus“, vežėjas UAB „Andopas“ (110-112 b. l., I t.). Remiantis Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiais Nr. 0712576, 0712559, 0421636 atsakovė UAB „Andopas“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą AND Nr. 0562 už atliktas transporto paslaugas pervežant krovinius. Apeliantė nurodė, kad ieškovė žodžiu telekomunikacijų įrenginiais užsakė krovinių pervežimo paslaugas iš atsakovės, raštiškos vežimo sutarties nesudarė, nes tai nėra privaloma. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių 10.4 p. nustato, jog pardavėjas (ieškovė) praleidęs atitinkamame priede prie šios sutarties numatytus prekių partijos atkrovimo terminus įsipareigoja mokėti delspinigius pirkėjui (atsakovei). Remiantis šia sutarties nuostata, atsakovė už pradelstus prekių atkrovimo terminus išrašė ieškovei sąskaitas AND Nr. 0455 ir Nr. 0600. Ieškovės teigimu, atsakovės priskaičiuoti delspinigiai nepagrįsti jokiais objektyviais paskaičiavimais. Ieškovė su SIA „Morfejus“ buvo sudariusi prekių pirkimo-pardavimo sutartį (45-50 b. l., II t.), kurioje numatytos FCA prekių pristatymo sąlygos pagal CMR konvenciją: kai už prekių pristatymą vežėjo paslaugas apmoka prekių pirkėjas (gavėjas) - SIA „Morfejus“. Apeliantė UAB „Andopas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė krovinius pasikrovė ieškovės sandėlyje, o po pakrovimo ieškovė išrašė pakrautų krovinių važtaraščius; krovinių važtaraščiuose į 15 langelį „Apmokėjimo sąlygos“ ieškovė nieko neįrašė ir tuo pažeidė CMR konvenciją.

41CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punkte numatyta, kad važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys: a) važtaraščio surašymo vieta ir data; b) siuntėjo pavadinimas ir adresas; c) vežėjo pavadinimas ir adresas; d) krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta; e) gavėjo pavadinimas ir adresas; f) krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius - jo pavojingumo klasė ir numeris; g) krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeriai; h) krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis; i) su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento); j) muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos; k) nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios Konvencijos nuostatomis. CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje numatyta, kad siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų, numatytų 6 straipsnio 1 punkto “b”, “d”, “e”, “f”, “g”, “h” ir “j” papunkčiuose, „b“ papunktyje - duomenų, nurodytų 6 skyriaus 2 punkte, „c“ papunktyje - visų kitų siuntėjo duomenų ir instrukcijų, neteisingai pateiktų važtaraščiui pildyti ar į jį įtraukti. CMR 6 straipsnio 1 punkte „i“ papunktyje nurodyti su vežimu susiję mokėjimai neįeina į CMR 7 straipsnio 1 punkto „a“ papunktį. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo šių faktinių aplinkybių ir nenustatė bylos esmės. Taigi, nagrinėjant bylą iš naujo, šalys turi pateikti įrodymus, kurių pagrindu teismas turi spręsti, ar šalių prievolė galėjo pasibaigti įskaitymu, ar egzistavo ieškovo priešpriešinė prievolė atsakovui ir ar buvo teisinis pagrindas įskaitymą atlikti, bei nustatyti, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos.

42Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėtų išspręsti ar šios bylos nagrinėjamas ginčas turės įtaką tretiesiems asmenims ir spręsti klausimą dėl trečiojo asmens SIA „Morfejus“ įtraukimo į bylą.

43Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo įskaitymo sąlygų, jų teisėtumo, tinkamai neįvertino byloje esančio dokumento – Klientų apyvartos – reikšmės (87-97 b. l., I t.). Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įskaitymo aktas nebuvo įteiktas ieškovei, sprendimą priimdamas vien pranešimo apie įskaitymą aspektu, byloje liko neįvertinti visi šalių pateikti dokumentai, susiję su apeliantės įskaitytų delspinigių pagrįstumu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi analizuoti ir vertinti, kokiu būdu apskaičiuoti delspinigiai, ar jie apskaičiuoti pagrįstai, dėl kokių konkrečiai kitos šalies pažeidimų atsirado delspinigiai. Pažymėtina, kad ieškovė apeliantės delspinigius laiko nepagrįstais, nesutinka su jų dydžiu, todėl dėl delspinigių pagrįstumo teismas turi detaliai pasisakyti. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė jog apeliantė nepateikė priešieškinio nesudaro faktinio pagrindo netirti jos nurodytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais, priešingu atveju, būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Teismas turi įvertinti ar nėra pagrindo mažinti netesybas, pažymint, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

44Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi nagrinėjama byla grąžinta į pirmosios instancijos teismą dėl nepakankamo aplinkybių ištyrimo, minėtoje teismo nutartyje nurodyta, kad būtina išanalizuoti visas įskaitymo sąlygas. Tačiau pirmosios instancijos teismas vis tik nevertino įskaitymo sąlygų teisėtumo, sprendimą priėmė vien remdamasis pranešimo apie įskaitymą fakto nagrinėjimu. Teisėjų kolegija pasikartoja, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, taigi, pirmosios instancijos teismui neįvykdžius Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodytų reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje liko neįvertinta įrodymų visuma ir neatskleista nagrinėjamo ginčo esmė.

45Dėl bylos esmės atskleidimo

46Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas sprendimas dėl nurodytų argumentų nėra paremtas byloje esančiais įrodymais ir jų viseto įvertinimu. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Vadovaujantis LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas todėl, kad peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurina apeliacinių skundų apimtys. Pirmojoje instancijoje netyrus bylos aplinkybių bei įrodymų, neišsprendus klausimo dėl trečiojo asmens teisių bei pareigų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos išsprendimas negalimas apeliacinėje instancijoje, todėl tikslinga perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tuo nenusižengiama esminėms civilinio proceso nuostatoms, nes proceso operatyvumas yra viena iš principinių proceso nuostatų, tačiau tai nėra savitikslis dalykas ir jo taikymas turi būti tinkamas, siekiant geriau užtikrinti asmenų teisių įgyvendinimą. Bylos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai ir visapusiškai, o šalims turi būti suteikta teisė apeliuoti dėl, jų manymu, neteisėtų sprendimų. Byloje reikalingi faktai, kaip paminėta, apeliacinėje instancijoje gali būti nustatomi tik ribotai, o po jų nustatymo nesutinkanti su faktinių aplinkybių konstatavimu šalis netenka galimybės į pakartotinį jų persvarstymą. O grąžinus bylą pirmajai instancijai, rungimosi galimybės yra geresnės, o teisė į apeliaciją tuo aspektu, kad galima iš naujo patikrinti ir faktines aplinkybes, užtikrinama labiau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

47Bylą perdavus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nespręstinas. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškinio atsisakymą, kadangi ieškovė, patikslindama ieškinio sumą, t. y. ją padidindama, ieškinio neatsisakė.

48Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

49Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „Metoil“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš... 5. Atsakovė UAB „Andopas“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė šį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu priėmė... 8. Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 10. Apeliantė, atsakovė UAB „Andopas“, apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:... 12. 1. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta sąlygų, dėl kurių atsakovė... 13. 2. Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė gautų dokumentų registracijos... 14. 3. Įskaitymo aktas yra surašytas 2012-01-05, o ieškovei išsiųstas... 15. 4. Atsakovė teismui pateikė buhalterinį žiniaraštį „Klientų... 16. 5. Atsakovė už pirktus naftos produktus yra laiku atsiskaičiusi su ieškove... 17. Ieškovė UAB „Metoil“ pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą... 18. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 19. 1. Atsakovė sąskaitų išrašymui neturėjo jokio teisinio pagrindo. Jei... 20. 2. Atsakovės išrašytos delspinigių sąskaitos yra nepagrįstos jokiomis... 21. 3. Delspinigių sąskaitų AND Nr. 0455 ir AND Nr. 0600 ieškovė iki ginčo... 22. 4. Apie įskaitymą nebuvo pranešta. Pagal atsakovės pateiktus įrodymus, AB... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 26. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 27. Dėl įskaitymo fakto... 28. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas... 29. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2010-01-26 ieškovė UAB... 30. Vadovaujantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 31. CK 6.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, numatanti, kad... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 33. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (toliau... 34. s neanalizavo ir nevertino įrodymų visumos kontekste, todėl bylą... 35. Dėl įskaitymo pagrįstumo... 36. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, kad apeliantė taikė... 38. Įskaitymui atlikti yra būtinos ir kitos sąlygos, tarp jų ir tai, jog... 39. Apeliantė įskaitymo pagrįstumą grindžia tuo, kad ji 2011-11-15 išrašė... 40. Byloje pateikti sutarčių priedai, pagal kuriuos ieškovė UAB „Metoil“... 41. CMR konvencijos 6 straipsnio 1 punkte numatyta, kad važtaraštyje turi būti... 42. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 43. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 44. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi... 45. Dėl bylos esmės atskleidimo... 46. Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas sprendimas dėl nurodytų... 47. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 48. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 49. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti...