Byla 2-474/2012
Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. ir atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dinavas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. B2-3379-104/2011 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dinavas“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo komandiruočių metu turėtų su darbo santykiais susijusių išlaidų priteisimo.

5Ieškovas nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. dirbo atsakovo vairuotoju. Vykdydamas darbo funkcijas, 25 kartus vilkiku vyko į užsienį. Ieškovas teigia, kad kelionių išlaidas – kurą ir kelių mokesčius, apmokėdavo savo lėšomis. Atsakovas kompensavo tik dviejų paskutinių 2008 m. gruodžio mėn. kelionių išlaidas, o ankstesnių kelionių išlaidų atleidimo iš darbo dieną nesumokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo 118 308 Lt su darbo santykiais susijusių išlaidų, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Audata“; 2010 m. kovo 19 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 59 968, 37 Lt skolą ir su šia reikalavimo suma įrašė ieškovą į atsakovo trečios eilės kreditorių sąrašą, kitose dalyse ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai, o ne darbo teisiniai santykiai. Teismas nustatė, kad ieškovo vardu išrašyti 59 968, 37 Lt 2008 m. vasario – balandžio mėn., 2008 m. birželio - rugsėjo mėn. kasos išlaidų orderiai (1 t., 80-86, 137-139 b.l.) ieškovo, kaip pinigus gavusio asmens, nėra pasirašyti, todėl laikė, kad pinigai pagal minėtus išlaidų orderius ieškovui nebuvo išmokėti. Atsakovui neįrodžius šiuose mokėjimo dokumentuose nurodytų sumų išmokėjimo ieškovui, 59 968, 37 Lt teismas priteisė. Teismo vertinimu, byloje nėra kitų mokėjimo dokumentų, leidžiančių spręsti apie susitarimą išmokėti ieškovui 118 308 Lt skolą, o avansinės apyskaitos (1 t., 96, 109, 121, 136, 156 b. l.) ir administratoriaus pateikti įrodymai (1 t., 101, 185, 276 b. l.) nepasirašyti atsakovo vadovo, todėl teismas sprendė, kad šie dokumentai negali būti pagrindu priteisti ieškovui apyskaitose nurodytų sumų. Iš atsakovo 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. balandžio 17 d. kasos knygos Nr. 2 teismas nustatė, kad 2008 m. vasario 5 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 21 ieškovui buvo išmokėti 5 681, 95 Lt, 2008 m. kovo 10 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 57 - 7 100 Lt ir 2008 m. balandžio 4 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 57 - 4 155 Lt. Byloje nesant nurodytus mokėjimus paneigiančių įrodymų, t. y. nepateikta nepasirašytų ieškovo kasos išlaidų orderių, teismas sprendė, kad šios pinigų sumos ieškovui buvo išmokėtos. Ieškovo piniginį reikalavimą teismas kvalifikavo ne kaip darbo užmokestį, todėl spendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki visiško atsiskaitymo. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ir 5 proc. procesines palūkanas, motyvuodamas tuo, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla, o Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalis draudžia bankrutuojančiai įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų mokėjimą. Teismas vertino, kad priteistų pinigų iš bankrutuojančios įmonės išieškoti negalima, o tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl įtraukė ieškovą į atsakovo trečios eilės kreditorių sąrašą su 59 968, 37 Lt kreditoriniu reikalavimu.

9III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10Atsakovas BUAB „Dinavas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas nevertino visų buhalterinės apskaitos dokumentų sistemiškai, o vadovavosi tik pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Dalis kasos išlaidų orderių, kuriais remdamasis teismas priteisė ieškovui 59 968,38 Lt, buvo pasirašyti tik buhalterės, o dalis šių orderių iš viso nepasirašyti buhalterės ir direktoriaus, todėl, apelianto nuomone, šie mokėjimo dokumentai yra negaliojantys ir pagal juos negalėjo būti priteista.

122. Kelionės išlaidos ieškovui buvo išmokamos pagal avansinę apyskaitą, o kelionės metu viršijus gautą sumą turėtos išlaidos buvo kompensuojamos ieškovui sugrįžus. Ieškovas neįrodė, kad kelionės išlaidas apmokėdavo iš savo lėšų, taip pat, kad atsakovas nesumokėdavo ieškovui pagal avansinę apyskaitą būsimų išlaidų.

133. Šilutės apylinkės teisme nagrinėjamoje atsakovo buvusiam vadovui A. E. iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-82385/2011 dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų teikimo ieškovas pripažino, kad artimai bendrauja su buvusiu bendrovės vadovu, todėl ieškovo pateiktų duomenų pagrįstumas kelia abejonių.

14Ieškovas A. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties dalis, kuriomis ieškinys atmestas, panaikinti ir ieškinį patenkinti visiškai - įtraukti ieškovą į atsakovo pirmos eilės kreditorių sąrašą su 150 526,87 Lt reikalavimu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Išlaidos ieškovui turi būti atlygintos ne susitarimo, o teisės aktų, reglamentuojančių komandiruočių metu turėtų išlaidų kompensavimą, pagrindu, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų dėl šalių susitarimo išmokėti ieškovui 118 308 Lt.

162. Teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Aplinkybė, kad atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai nepasirašyti atsakovo vadovo rodo tik netvarkingą buhalterinės apskaitos vedimą, tačiau nepaneigia ieškovo komandiruočių metu turėtų ir darbdavio nekompensuotų išlaidų.

173. Atleidžiamam iš darbo darbuotojui darbdavys turi išmokėti ne tik darbo užmokestį, bet ir atlyginti kitas su darbo santykiais susijusias jo turėtas išlaidas. Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti tarnybinių komandiruočių metu turėtas išlaidas, ir tai yra iš darbo teisinių santykių kilęs reikalavimas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui nepriklauso vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, ir nepagrįstai ieškovą įtraukė į trečios atsakovo kreditorių sąrašą.

184. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti 5 proc. procesines palūkanas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Pagal CK 6.37 straipsnį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę į 4 618,87 Lt procesines palūkanas nuo 2009 m. vasario 4 d., t. y. nuo ieškinio padavimo teismui dienos, iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo - 2009 m. lapkričio 16 d. ( CK 6.37 str. 2 d.).

19Atsakovas BUAB „Dinavas“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį panaikinti, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais įrodymais:

201. Atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai liudija, kad su ieškovu buvo atsiskaitoma. Kadangi buhalterinė apskaita įmonėje buvo vedama netvarkingai ir atsakovui iškelta bankroto byla, ieškovas piktnaudžiauja susidariusia padėtimi ir antrą kartą siekia gauti apmokėjimą už turėtas išlaidas. Ieškovas neįrodė, kad kelionės išlaidas dengė savo lėšomis.

212. Prašomos priteisti išlaidos nėra susijusios su darbo teisiniais santykiais, todėl ieškovo reikalavimas įtraukti jį į pirmos eilės kreditorių sąrašą yra nepagrįstas ir ieškovui nepriklauso vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

24Pagal ieškovo ir atsakovo atskirųjų skundų, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus apeliacijos dalyką sudaro ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir iš šių santykių išplaukiančių atsakovo teisių ir pareigų nustatymo bei įrodymų vertinimo atitikties CPK nuostatoms klausimai.

25Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo

26Byloje nustatyta, kad nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovas dirbo atsakovo įmonėje vairuotoju. Ieškovo teigimu, vykdydamas darbo funkcijas, jis 25 kartus vilkiku vyko į užsienį, tačiau kelionių išlaidas – už kurą ir kelių mokesčius, apmokėdavo savo lėšomis. Atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, nekompensavo komandiruočių metu turėtų visų išlaidų, todėl ieškovas teismo prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, nes šioje byloje priimta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį (1 t., 11 b. l.), todėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką netenkino ir su nustatyta skolos suma įrašė ieškovą į trečios eilės atsakovo kreditorių sąrašą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokios rūšies civiliniai teisiniai santykiai siejo šalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius.

27DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis; jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Kompensacinių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės (Žin. 2003, Nr. 11-396) (toliau - Taisyklės) ir Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 patvirtinta Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarka (Žin. 2004, Nr. 162-5905) (toliau - Tvarka). Pagal Taisyklių 2 punktą, su komandiruote į užsienį susijusiomis išlaidomis laikomos dienpinigių išlaidos, kelionės į užsienio valstybę ir jos teritorijoje visų rūšių transporto priemonėmis transporto išlaidos, komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, jeigu į komandiruotę buvo važiuojama vieneto transporto priemone, mokėjimas už kelius, valiutos keitimo ir kitos Tvarkoje numatytos išlaidos. Pagal tokį teisinį reglamentavimą, komandiruotės metu patirtos kuro ir kelių mokesčių išlaidos priskirtinos prie su darbo teisiniais santykiais susijusių išlaidų. Bylos medžiaga liudija, kad šalys buvo susijusios darbo teisiniais santykiais. Atsakovas nekvestionuoja faktinių aplinkybių, kad ieškovo darbas buvo susijęs su užsienio komandiruotėmis, kad jis turėjo degalų įsigijimo ir kelių mokesčių išlaidų, kad atsakovo turimi dokumentai patvirtina šių išlaidų faktą. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia apie teismo išvadų, kuriomis paneigtas ieškovo piniginio reikalavimo ryšys su darbo teisiniais santykiais, nepagrįstumą. Pripažinus, kad ieškinys yra kilęs iš darbo teisinių santykių, reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką ir kreditorių eilės, kurioje turi būti ieškovo reikalavimas, nustatymas turi būti sprendžiami kitaip, nei išsprendė pirmosios instancijos teismas.

28Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

29Ieškovo atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai nustatė, kad bylos duomenys patvirtina tik 59 968, 37 Lt nekompensuotų komandiruočių išlaidų. Tuo tarpu atsakovo teigimu, avansinės apyskaitos dokumentai patvirtina, kad prieš komandiruotes ieškovui buvo išmokamas avansas kelionės išlaidoms, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas su juo neatsiskaitė. Taigi, apeliantų atskirųjų skundų dalyką sudaro atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų pirmosios instancijos teisme neteisingas vertinimas ir padarytų išvadų nepagrįstumas.

30Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 punktą, apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Juridinių asmenų finansinės operacijos grynaisiais pinigais turi būti atliekamos laikantis teisės aktais reglamentuotų kasos operacijų atlikimo taisyklių. Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkte nurodyta, kad pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma.

31Juridinio asmens darbuotojui suteiktas tikslinis avansas, t. y. išmokėta tam tikra lėšų suma, yra ūkinė finansinė operacija - ūkio subjekto veikla, keičianti turimo finansinio turto dydį, todėl turi būti fiksuojama bei apskaitoma atitinkamais ūkinę operaciją pagrindžiančiais dokumentais. Ūkio subjekto išmokėto avanso faktą ir dydį turi įrodyti apskaitos dokumentai, nes tik jie atitinka leistinumo reikalavimą (CPK 177 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo vardu išrašyti bendrai 59 968, 37 Lt sumai 2008 m. vasario – balandžio mėn., 2008 m. birželio - rugsėjo mėn. kasos išlaidų orderiai (1 t., 80-86, 137-139 b.l.) ieškovo, kaip pinigus gavusio asmens, nėra pasirašyti, todėl laikė, kad pinigai pagal šiuos išlaidų orderius nebuvo jam išmokėti. Teismas vertino, kad 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. balandžio 17 d. atsakovo kasos knygos Nr. 2 duomenys patvirtina, jog pagal 2008 m. vasario 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21 ieškovui buvo išmokėti

325 681, 95 Lt, pagal 2008 m. kovo 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 57 - 7 100 Lt ir pagal 2008 m. balandžio 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 57 - 4 155 Lt; kad byloje nėra nurodytus mokėjimus paneigiančių įrodymų (nepateikta ieškovo nepasirašytų kasos išlaidų orderių), todėl sprendė, kad šios sumos ieškovui buvo išmokėtos. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos bylos duomenis, konstatuoja, kad tiek kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos teismas priteisė ieškovui išlaidas, tiek kasos išlaidų orderiai, kuriuos teismas laikė įrodančiais juose nurodytų sumų ieškovui išmokėjimą, ieškovo nepasirašyti (1 t., 137-139 b. l.), todėl apeliantai pagrįstai kelia netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo klausimą.

33Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis-faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005, 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004), tačiau kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ch. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje esantys atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai – 2007 m. sausio 1 d. – 2008 balandžio 17 d. kasos knyga, ir avansinės apyskaitos dokumentai - kasos kvitai, sąskaitos faktūros, komandiruočių ataskaitos, prie kurių pridėti šias išlaidas patvirtinantys kvitai ir kelionių lapai, pinigų priėmimo kvitai, bankiniai pavedimai, ir kiti atsakovo ūkinių operacijų dokumentai liudija, kad beveik visi šie dokumentai nepasirašyti visų atsakingų asmenų, o kasos išlaidų orderiai nepasirašyti ir juose nurodomų, kaip lėšas gavusių, asmenų. Nors pateikti avansinės apyskaitos dokumentai yra ne viso laikotarpio, už kurį ieškovas prašo priteisti turėtas komandiruočių išlaidas, tačiau šie duomenys yra pakankami išvadai, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vedama netinkamai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šilutės apylinkės rajono teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-15-385-2012, kurioje kaltinimai sukčiavimu, turto pasisavinimu, apgaulingos apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų teikimu pareikšti buvusiam atsakovo vadovui. Tai nepaneigia fakto, kad bendrovė vykdė veiklą ir iš šios veiklos turėjo pajamų ir išlaidų. Šiuo aspektu turėjo būti įvertinti buvusios ieškovo buhalterės parodymai apie komandiruotės išlaidų mokėjimą iš neapskaitytų lėšų, kurį atliko įmonės vadovas asmeniškai. Ieškovas siekia įrodyti, kad jam vykstant į komandiruotes nebuvo išmokamas avansas ir beveik metus laiko komandiruočių išlaidas jis dengė savo lėšomis. Tiek bankroto bylos atsakovui iškėlimas, tiek ieškovo reikalavimas priteisti su darbo santykiais susijusias išlaidas lemia, kad teismas turėjo būti aktyvus renkant įrodymus. Tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos įrodyti, kad ieškovui buvo išmokėtas avansas komandiruočių išlaidoms, ir ieškovo pareigos ieškinio faktinį pagrindą pagrįsti įrodymais.

34Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įstatyme reglamentuotomis įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas į užsienį vilkiku vykdavo du – tris kartus per mėnesį. Pagal ieškovo nurodytus skaičiavimus, kurių dalį pagrindžia atsakovo avansinės apyskaitos dokumentai, vienos kelionės kuro ir kelių mokesčių išlaidos siekė nuo 2 349 Lt iki 9 800,14 Lt. Ieškovo paskaičiavimais, bendrovės įsiskolinimas jam yra 118 308 Lt. Pirmąjį darbo mėnesį ieškovas turėjo 15 298,46 Lt komandiruočių išlaidų, antrąjį – 17 929,53 Lt. Ieškovas nebuvo nei įmonės dalyvis, nei įmonės valdymo organo narys, todėl jo suinteresuotumas savo lėšomis vykti į komandiruotes, kitaip tariant kredituoti įmonę, kai ieškovo darbo užmokestis bendrovėje, neatskaičius mokesčių, siekė tik 1 100 Lt, teisėjų kolegijos vertinimu, prasilenkia su sveika logika ir kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovo nurodomų aplinkybių pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo finansinis pajėgumas beveik vienerius metus apmokėti tokio dydžio komandiruočių išlaidas kas mėnesį, taip pat kelia pagrįstų abejonių. Pateikdamas teismui ieškinį, ieškovas prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą grįsdamas mažomis šeimos pajamomis ir VĮ Registrų centro išrašais apie turimą turtą. Ieškovo pateikti duomenys liudija, kad jo sutuoktinės vidutinės mėnesio pajamos per 2008 metus siekė tik apie

351 286,33 Lt, o Nekilnojamo turto registro duomenimis sutuoktiniai nuosavybės teise turi 59.33 kv. m. 1994 m. įsigytą butą (1 t., 21 b. l.) ir 1993 m. įsigytą garažą. Nors ieškovo teigimu jis po tėvo mirties paveldėjo turtą, iš kurio turėjo galimybę apmokėti minėtas išlaidas, tačiau byloje nėra jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, liudijančių palikimo priėmimą, iš kurių būtų galima spręsti apie paveldėto turto pobūdį ir apimtis. Taip pat būtina pažymėti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovo atstovas akcentavo atsakovo finansinį pajėgumą, per savaitę pervežamus didelius kiekius automobilių ir milijonines bendrovės mėnesio apyvartas. Taigi ir šios aplinkybės pagrindžia abejones dėl būtinybės ieškovui dengti bendrovės išlaidas. Vertinant kitų atsakovo darbuotojų (vairuotojų) kreditorinius reikalavimus, matyti, kad jų didžiausi reikalavimai siekia

369 393,20 Lt, nors pagal bendrovės avansinę apyskaitą jų kelionių išlaidos buvo panašios į ieškovo. Įvertinus ieškovo reikalavimo dydį ir teismo patvirtintus kitų darbuotojų (vairuotojų) kreditorinių reikalavimų dydžius, tikėtina, kad tik ieškovas, skirtingai nei kiti vairuotojai, teigia savo lėšomis dengęs komandiruočių išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių.

37Kasacinis teismas, formuojantis vienodą ir nuoseklią teismų praktiką, yra ne kartą plačiai pasisakęs dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nors pagal kasacinio teismo praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais, tačiau tokiu atveju, kai iš atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad beveik visi atsakovo kasos pajamų ir išlaidų orderiai yra be visų atsakingų asmenų parašų, o buvusiam atsakovo vadovui iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, bendrovės turto pasisavinimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų teikimo, buvo būtina vertinti ir remtis ne tik atsakovo kasos išlaidų orderiais, bet ir kitų byloje esančių įrodymų bei jais nustatinėjamų faktinių aplinkybių visuma, taip pat įvertinti Šilutės apylinkės rajono teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-385-2012 esančia specialisto išvada ar revizijos aktu. Nagrinėjamu atveju pirmiau aptartos bylos teisingam išnagrinėjimui svarbios aplinkybės liko neištirtos ir neįvertintos.

38Apeliacinės instancijos teismui yra suteikta kompetencija spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl šis teismas gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagrindai yra reglamentuoti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; kt.).

39Nagrinėjamu atveju byloje kyla naujų tirtinų įrodymų išreikalavimo ir įvertinimo poreikis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių pobūdis leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimas bus susijęs su jos tyrimu visa apimtimi naujais aspektais, todėl spręstina, kad neatskleista bylos esmė ir egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išreikalauti 2008 m. vasario mėn. - 2008 m. spalio mėn. atsakovo avansinės apyskaitos dokumentus, 2008 m. balandžio 18 d. – 2008 m. gruodžio mėn. kasos knygą, ieškovo finansinį pajėgumą apmokėti komandiruočių išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus, tikslinga apklausti kaip liudytojus buvusius bendrovės vairuotojus bei įmonės vadovą apie nusistovėjusią bendrovėje tvarką dėl atsakovo deklaruojamų avansinių mokėjimų komandiruotėms, įvertinti atsakovo balanso už 2008 metus duomenis bei Šilutės apylinkės rajono teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-385-2012 esančius revizijos aktą ar specialisto išvadą. Tik įvertinus šių nagrinėjamai bylai svarbių įrodymų visumą, būtų galima spręsti apie ieškovo reikalavimų pagrįstumą ir ieškovo įtraukimą į atsakovo pirmos eilės kreditorių sąrašą.

40Teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl prašomų priteisti procesinių palūkanų. Pagal CK 6.37 straipsnį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę į procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. kovo 9 d. (CPK 137 str. 1 d.) (1 t., 2 b. l.) iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ( CK 6.37 str. 2 d.).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo komandiruočių metu turėtų su darbo... 5. Ieškovas nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. dirbo atsakovo... 6. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovui iškelta... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškinį tenkino... 9. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 10. Atsakovas BUAB „Dinavas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 11. 1. Teismas nevertino visų buhalterinės apskaitos dokumentų sistemiškai, o... 12. 2. Kelionės išlaidos ieškovui buvo išmokamos pagal avansinę apyskaitą, o... 13. 3. Šilutės apylinkės teisme nagrinėjamoje atsakovo buvusiam vadovui A. E.... 14. Ieškovas A. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 15. 1. Išlaidos ieškovui turi būti atlygintos ne susitarimo, o teisės aktų,... 16. 2. Teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Aplinkybė,... 17. 3. Atleidžiamam iš darbo darbuotojui darbdavys turi išmokėti ne tik darbo... 18. 4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti 5... 19. Atsakovas BUAB „Dinavas“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo... 20. 1. Atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai liudija, kad su ieškovu buvo... 21. 2. Prašomos priteisti išlaidos nėra susijusios su darbo teisiniais... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 24. Pagal ieškovo ir atsakovo atskirųjų skundų, kuriais ginčijamas pirmosios... 25. Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo... 26. Byloje nustatyta, kad nuo 2008 m. sausio 14 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.... 27. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į... 28. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo... 29. Ieškovo atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai... 30. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės... 31. Juridinio asmens darbuotojui suteiktas tikslinis avansas, t. y. išmokėta tam... 32. 5 681, 95 Lt, pagal 2008 m. kovo 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 57 - 7 100... 33. Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės... 34. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įstatyme... 35. 1 286,33 Lt, o Nekilnojamo turto registro duomenimis sutuoktiniai nuosavybės... 36. 9 393,20 Lt, nors pagal bendrovės avansinę apyskaitą jų kelionių išlaidos... 37. Kasacinis teismas, formuojantis vienodą ir nuoseklią teismų praktiką, yra... 38. Apeliacinės instancijos teismui yra suteikta kompetencija spręsti tiek fakto,... 39. Nagrinėjamu atveju byloje kyla naujų tirtinų įrodymų išreikalavimo ir... 40. Teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas neteisingai... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą...