Byla 2-638-287/2017
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

2sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,

3nedalyvaujant šalims,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

5Teismas

Nustatė

6Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. N. 5317,42 Eur skolos, 1108,64 Eur palūkanų, 2870,32 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. gruodžio 27 d. notariškai patvirtintomis valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimis (notarinio registro Nr. 3648, Nr. 3651, Nr. 3653) tarp pardavėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir pirkėjo V. N. buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartys, kuriomis pirkėjas įsigijo 1.3101 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 6548/0002:506), 2.3677 ha ploto žemės sklypą, (kadastro Nr.6548/0002:201), 1.1001 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 6548/0002:199) Dausiškių k., Pakruojo r. sav., išsimokėtinai iki 2015 metų sausio 15 d. Tačiau atsakovas sutartyse numatytų sutartinių prievolių neįvykdė. Ieškovas kelis kartus ragino atsakovą tinkamai atsiskaityti, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas yra ieškovui skolingas bendrą 9296,38 Eur sumą.

7Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

8Atsakovas V. N. teismui pateikė prieštaravimus dėl 2017 m. balandžio 27 d. teismo priimto preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jos yra sumokėjęs skolą ir palūkanas, tačiau nesutinka su priteistų delspinigių dydžiu – 0,05 proc. dydžiu, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad net 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną yra neproporcingai dideli ir lupikautojiški, todėl delspinigiai negali būti iš jo priteisti. Dėl šių priežasčių prašė panaikinti preliminarų sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo.

9Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo V. N. prieštaravimus, kuriuo prašė atsakovo prieštaravimus atmesti, o byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo turtui, palikti galioti. Nurodė, jog delspinigiai yra nustatyti valstybinės žemės sklypų 2012 m. gruodžio 27 d. pirkimo - pardavimo sutarčių (Nr. 3648, Nr. 3651, Nr. 3653) 3.2.3. punkte: už nustatytu laiku nesumokėtas metines įsiskolinimo sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojama 0,05 % delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl remiantis šia sutartine nuostata, Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, t.y. CK 6.71, 6.73, 6.189, 6.256, 6.258 straipsniais, jog už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti nustatomos ir taikomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t., todėl šalims, netesybas (delspinigius) nustačius sutartyje, ši nuostata yra privaloma ir kreditoriui sutartimi nustatytų netesybų, laikytinų iš anksto numatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, nereikia įrodinėti, todėl kreditorius turi teisę reikalauti sutartinių netesybų neįrodinėdamas jų dydžio. Kadangi atsakovas yra praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis, remiantis CK nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, privalo mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius.

10Ieškovo atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, taip pat nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime (91 b. l.)

11Atsakovas V. N. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat nurodė, kad savo prieštaravimus palaiko, o sprendžiant ginčą dėl netesybų priteisimo prašė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismine praktika, nes preliminariu sprendimu priteisti delspinigiai yra žymiai per dideli – jų suma sudaro 53,98 proc. pagrindinės skolos sumos, o pagal kasacinio teismo praktiką,- priteisiamų netesybų suma neturėtų viršyti 10 proc. pagrindinės skolos sumos (89 b. l.).

12Teismas

konstatuoja:

13Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. preliminarus sprendimas pakeistinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

14Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Lietuvos Respublikos, kuriai atstovavo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovo V. N. 2012 m. gruodžio 27 d. buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys (toliau – Sutartys), notarinio registro Nr. 3648, Nr. 3651, Nr. 3653, pagal kurias atsakovas nusipirko iš valstybės 1.3101 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 6548/0002:506, 2.3677 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr.6548/0002:201 ir 1.1001 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 6548/0002:199, esančius Dausiškių kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje. Šiuos žemės sklypus atsakovas nusipirko išsimokėtinai atitinkamai: 1.3101 ha ploto žemės sklypą už 5900 Lt kainą, 2.3677 ha ploto žemės sklypą už 9300 Lt kainą, 1.1001 ha ploto žemės sklypą už 5200 Lt kainą, išsimokėtinai iki 2015 metų sausio 15 d. Sudarant minėtas sutartis atsakovas sumokėjo pardavėjui pradinius įnašus už perkamus žemės sklypus (10 procentų nustatytos žemės sklypų pardavimo kainos) (Sutarčių 3.2.1 punktai), įsipareigodamas likusias žemės sklypų pardavimo kainas sumokėti iki 2015 m. sausio 15 d. pagal sutarties Priedą Nr. 1 Įmokų ir palūkanų mokėjimo grafiką, t.y. mokėdamas metines įmokas atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos (Sutarčių 3.2.4 punktai, Priedai Nr. 1). Taip pat šalys susitarė, kad atsakovas mokės 5 procentus metinių palūkanų už skolos likutį, palūkanas pradėdamas mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, o nustatytu laiku nesumokėjus metinės skolos sumos ir palūkanų, - bus skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarčių 3.2.3. punktai). Ieškovo atsakovui adresuoti 2016 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. 1SD-5147-(4.85.) bei 2016 m. spalio 19 d. raštas Nr. 1SD-5564-(4.85.) patvirtina, kad ieškovas paragino atsakovą sumokėti pagal minėtas sutartis iki 2015 m. sausio 15 d. jo nesumokėtas įmokas ir palūkanas, o taip pat dėl šių laiku nesumokėtų sumų paskaičiuotus sutartinius 0,05 proc. dydžio delspinigius. Tačiau atsakovui savo sutartinių prievolių neįvykdžius ir po ieškovo raginimų, t.y. 2017 m. kovo 3 d. paskaičiuotų likusių įsiskolinimų: 5317,42 Eur nesumokėtų įmokų, 1108,64 Eur palūkanų bei 2870,32 Eur delspinigių, už nusipirktus žemės sklypus pagal Sutartis nesumokėjus, ieškovas pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo V. N. kreipėsi į teismą. 2017 m. kovo 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą dėl šių sumų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. N. (CPK 436 straipsnis). Tačiau skolininkui pareiškus prieštaravimus, ieškovas pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka (CPK 439 straipsnis) ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. preliminariu sprendimu ieškovo naudai iš atsakovo V. N. priteista 5317,42 Eur nesumokėtų įmokų, 1108,64 Eur palūkanų ir 2870,32 Eur delspinigių, 5 procentai metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (9296,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 139,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

15Atsakovo V. N. teismui pateikti prieštaravimai dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. preliminaraus sprendimo ir prie jų pridėti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas šalių sudarytų sutarčių bei jo nesumokėtų žemės sklypų įsigijimo sumų: metinių įmokų ir palūkanų, neginčija, 5317,42 Eur skolos ir 1108,64 Eur palūkanų sumokėjo 2017 m. gegužės 23 d., t.y. skolą ir palūkanas atsakovas sumokėjo iškėlus bylą teisme bei teismui priėmus preliminarų sprendimą. Šios aplinkybės lemia, kad atsakovas įstatymo nustatytu terminu (CPK 430 straipsnio 1 dalis) teismo preliminarų sprendimą įvykdė iš dalies, sumokėdamas tik pagrindinę skolos sumą ir palūkanas, o būtent dalyje dėl delspinigių neįvykdė, pareikšdamas dėl jų prieštaravimus (CPK 430 straipsnio 9 dalis.)

16Teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovui kreipiantis į teismą ir teisme iškėlus bylą (2017 m. kovo 7 d.) atsakovo V. N. įsiskolinimas pagal 2012 m. gruodžio 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 3648, Nr. 3651, Nr. 3653) ieškovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo atitinkamai 5317,42 Eur skolos ir 1108,64 Eur palūkanų. Šiuos bylos duomenis patvirtina ieškovo atsakovui adresuoti raginimai sumokėti šiuos įsiskolinimus ir ieškovo 2017 m. vasario 28 d. mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelė Nr. 29-6, o po teismo 2017 m. balandžio 27 d. preliminaraus sprendimo priėmimo 2017 m. gegužės 23 d. atsakovas V. N. ieškovui sumokėjo būtent 5317,42 Eur dydžio skolą ir 1108,64 Eur palūkanų sumą pagal šalių 2012 m. gruodžio 27 d. pasirašytas sutartis. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, - į tai, kad atsakovas po teismo priimto preliminaraus sprendimo sumokėjo skolą ir palūkanas, teismas sprendžia, jog yra pagrindas 2017 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą pakeisti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas), šioje dalyje ieškinį atmetant.

17Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutartinių netesybų (delspinigių). Ir nors atsakovo pozicija dėl sutartinių delspinigių nėra labai nuosekli, t.y. jam teigiant, jog delspinigiai negali būti iš jo priteistini, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ir 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną yra neproporcingai dideli ir lupikiški, bei netesybų suma neturėtų viršyti 10 proc. pagrindinės skolos sumos, kai šiuo atveju delspinigių suma sudaro net 53,98 proc. pagrindinės skolos sumos, tačiau akivaizdu, jog atsakovas ginčija delspinigių dydį.

18Teismas pažymi, kad ne kartą kasacinio teismo praktikoje išaiškinta netesybų paskirtis ir prievolės jas mokėti atsiradimo pagrindai ir sąlygos, nurodant, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 ir kt.).

19Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovas savo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo kildina iš šalių 2012 m. gruodžio 27 d. pasirašytų valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių (notarinio registro Nr. 3648, Nr. 3651, Nr. 3653). Teismas pažymi, kad šių sutarčių 3.2.3. punktai patvirtina, kad šalių valia sutartyse nustatytos priemonės – netesybos (delspinigiai), skatinančios atsakovą – žemės sklypų pirkėją įvykdyti sutartines prievoles tinkamai ir kompensuojančiai valstybei, atstovaujamai ieškovo, atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo, kurių ieškovui nereikia įrodinėti, jei atsakovas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartines prievoles. Kaip minėta aukščiau, bylos duomenys liudija, jog atsakovas V. N. tinkamai ir laiku neįvykdė savo sutartinių prievolių pagal šalių 2012 m. gruodžio 27 d. pasirašytas sutartis, nes nemokėjo nustatytų metinių įmokų ir sutartyje įtvirtintų palūkanų už išsimokėtinai iki 2015 m. sausio 15 d. pirktus žemės sklypus, nes bendrą 5317,42 Eur dydžio skolą ir 1108,64 Eur palūkanas sumokėjo tik po teismo 2017 m. balandžio 27 d. preliminaraus sprendimo priėmimo (2017 m. gegužės 23 d.), taip pažeisdamas sutartines prievoles (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Tokiu atveju šalys sutarčių 3.2.3. punktuose įtvirtino, kad nustatytu laiku nesumokėjus atsakovui metinių skolos sumų ir palūkanų, skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas, remiantis pastarosiomis sutarčių nuostatomis, turi (ir turėjo) teisinį pagrindą apskaičiuoti ir reikalauti iš atsakovo sumokėti sutartyje numatytas netesybas, t.y. delspinigius. Todėl darytina išvada, jog atsakovo prievolė atsakyti pagal šį ieškovo reikalavimą yra pilnai pagrįsta.

20Vertinant atsakovo V. N. argumentus dėl delspinigių dydžio sumažinimo, nes jos yra neproporcingai didelės ir lupikiškos, pažymėtina, jog sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą, jei šis neįrodo, jog faktiškai patirti nuostoliai yra didesni už netesybas. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013 ir kt.). Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Be to, skolininko prašymas mažinti netesybas, be kitų atvejų, gali būti pareikštas teikiant atsiliepimą ar kitos formos atsikirtimus į kreditoriaus teisme pareikštą reikalavimą priteisti netesybas. Toks prašymas turi būti argumentuotas, jame turi būti pagrįsta, kodėl kreditoriaus prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, pateikti nurodytus argumentus patvirtinantys įrodymai. Tik esant argumentuotam skolininko reikalavimui mažinti netesybas, kyla kreditoriaus pareiga, atsikertant į skolininko argumentus, įrodyti, kad netesybų dydis pagrįstas, jos atitinka kreditoriaus nuostolius ar kitus turtinius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

21Nagrinėjamu atveju atsakovo V. N. prieštaravimuose nurodyti teiginiai dėl netesybų - delspinigių, sumažinimo nurodant, kad delspinigiai yra žymiai ir neproporcingai per dideli, yra iš esmės ne tik neargumentuoti, dar daugiau,- nepatvirtinti jokiais įrodymais. Tokiu, kaip šiuo, atveju, remiantis aukščiau nurodyta teismine praktika, darytina išvada, jog ieškovui nekilo ir pareiga įrodinėti netesybų dydžio pagrįstumo, kad toks netesybų dydis atitinka kreditoriaus nuostolius ir pan., ko, beje, ieškovas pagrįstai ir neįrodinėjo. Be to, ieškovas prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusio atsakovo tik netesybas, t.y. delspinigius, ir nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl ir neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių dydžio. Tuo tarpu vertinant atsakovo nurodomus kasacinio teismo nustatytus netesybų dydžius: 0,02 proc. dydžio delspinigių ar 10 proc. pagrindinės skolos sumos, pažymėtina, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad kasacinis teismas yra nustatęs konkrečius priteistinus delspinigių dydžius, iki kurių turi būti jie sumažinti. Šie argumentai deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą sprendė netesybų mažinimo klausimus, aiškindamas juos įtvirtinančias įstatymo normas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis), nes teisės aktai nenurodo, koks netesybų dydis yra aiškiai per didelis, neprotingai didelis ar lupikiškas, todėl nurodė, jog šis klausimas priklauso teismų praktikos sričiai. Tačiau kasacinio teismo praktika nėra vienareikšmė ir nekintanti. Pabrėžtina, jog kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis buvo pripažįstami atvejai, kai netesybos siekia 0,1?0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, todėl jie mažintini iki 0,02 proc. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Tačiau jau nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo ir toliau formuoja praktiką ta linkme, kad nustatant, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir sprendžiant iki kokio dydžio jas mažinti, būtent teismas kiekvienu individualiu atveju konkrečioje byloje turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negalima laikyti, kad teismų praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams, o tuo pačiu reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Be to, teismui sprendžiant dėl sutartinių netesybų mažinimo, be kitų, aukščiau nurodytųjų, gali turėti reikšmės tam tikri specialiųjų įstatymų arba verslo praktikos nustatyti kriterijai, teisinių santykių specifika, unikalūs pirkimo objektai, specifinės sutarčių šalys ir t.t. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

22Šiuo nagrinėjamu atveju ginčo šalys – valstybė, atstovaujama ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovas – fizinis asmuo, o šalių 2012 m. gruodžio 27 d. sudarytose valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių 3.2.3 punktai įtvirtina, kad laiku atsakovui nesumokėjus mokėtinos sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. mokėtinos sumos. Pagal šių valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (nauja redakcija nuo 2011-05-05) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 26 punkto nuostatas, įtvirtinančias atsiskaitymą už perkamus išsimokėtinai iš valstybės žemės sklypus, pirkėjui už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos: metinės įmokos ir palūkanų. Pastaroji nuostata, akivaizdu, ir buvo įtvirtinta šalių 2012 m. gruodžio 27 d. pasirašytų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių 3.2.3 punktuose. Todėl teismas sprendžia, jog šalių nustatyti delspinigiai nėra aiškiai per dideli ar neprotingi, jie pagrįsti ir paskaičiuotas delspinigių dydis (0,05 proc.) tinkamas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nėra pagrindo jo mažinti. Be to šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, o teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

23Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas dėl 2870,32 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo V. N. yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

24Teismui nustačius, kad atsakovas V. N. praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovui ir teismui priėmus dėl to galutinį teismo sprendimą, atsakovui kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovo ieškinys šiuo atveju tenkinamas iš dalies ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. preliminarus sprendimas pakeistinas, nes atsakovas ieškovo reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo įvykdė (2017-05-23), o byloje įrodžius, jog ieškovo reikalavimas dėl 2870,32 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo V. N. yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, keistina ir teismo preliminaraus sprendimo dalis dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas), nurodant, jog ieškovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovo V. N. priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos nuo priteistos 2870,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o ieškinys tenkintas tik dalyje dėl delspinigių priteisimo, kas sudaro 38,87 proc., todėl iš atsakovo V. N. į valstybės pajamas priteistina 43,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo priteistinos CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

26Šioje byloje Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo V. N. turtui ieškovo bendrų reikalavimų 9296,38 Eur sumai (turto arešto akto identifikavimo kodas 2017012035), taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio teismo galutinio sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis), tačiau keistinas taikomo arešto mastas. Įvertinus tai, jog galutiniu sprendimu pakeičiamas teismo 2017 m. balandžio 27 d. preliminarus sprendimas ir priteistina iš atsakovo suma sumažėja iki priteistinų 2870,32 Eur delspinigių, vadovaudamasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, inter alia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui, yra pagrindas pakeisti taikomo atsakovui turto arešto mastą, t.y. teismas sumažina Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi šioje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto mastą iki 2870,32 Eur (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovo prašymas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti visa apimtimi, vertinamas kaip teisiškai nepagrįstas ir negalimas, nes bylos duomenys patvirtina, jog po teismo preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovas dalį ieškovo reikalavimų, t.y. dėl 5317,42 Eur skolos ir 1108,64 Eur palūkanų, įvykdė, kas ieškovui tapo žinoma, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas tiesiogiai priklauso nuo ieškinio sumos (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

Nutarė

28Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą.

29Ieškinį tenkinti iš dalies.

30Priteisti iš atsakovo V. N. , a. k. ( - ) gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, Linkuvoje, Mūšos g. 5-7, 2870,32 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų ir 32 centus) delspinigių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2870,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, buveinė - Vilnius, Gedimino pr. 19, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT25 7300 0101 2326 4005 banke „Swedbank“, AB.

31Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

32Priteisti iš atsakovo V. N. , a. k. ( - ) gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, Linkuvoje, Mūšos g. 5-7, 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės pajamas, sumokant jį į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

33Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, palikti galioti iki šio teismo galutinio sprendimo įvykdymo, pakeičiant taikomo arešto mastą - nutartyje nurodytą sumą mažinant iki 2870,32 Eur (turto arešto akto identifikavimo kodas 2017012035).

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,... 2. sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,... 3. nedalyvaujant šalims,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 5. Teismas... 6. Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu... 7. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. preliminariu... 8. Atsakovas V. N. teismui pateikė prieštaravimus dėl 2017 m. balandžio 27 d.... 9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo V. N. prieštaravimus, kuriuo... 10. Ieškovo atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta... 11. Atsakovas V. N. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta... 12. Teismas... 13. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. preliminarus... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Lietuvos Respublikos, kuriai atstovavo... 15. Atsakovo V. N. teismui pateikti prieštaravimai dėl Pakruojo rajono apylinkės... 16. Teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra... 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutartinių netesybų (delspinigių).... 18. Teismas pažymi, kad ne kartą kasacinio teismo praktikoje išaiškinta... 19. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovas savo reikalavimą dėl... 20. Vertinant atsakovo V. N. argumentus dėl delspinigių dydžio sumažinimo, nes... 21. Nagrinėjamu atveju atsakovo V. N. prieštaravimuose nurodyti teiginiai dėl... 22. Šiuo nagrinėjamu atveju ginčo šalys – valstybė, atstovaujama ieškovo... 23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovo... 24. Teismui nustačius, kad atsakovas V. N. praleido terminą įvykdyti piniginę... 25. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos... 26. Šioje byloje Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270... 28. Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d.... 29. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti iš atsakovo V. N. , a. k. ( - ) gyvenančio Pakruojo rajono... 31. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 32. Priteisti iš atsakovo V. N. , a. k. ( - ) gyvenančio Pakruojo rajono... 33. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...