Byla 2-1688/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir netenkintas prašymas dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. O. Š. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo bei atsisakymo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą pagrįstumo.

6Ieškovė J. O. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. K. 107 705 Lt skolos, 3 404,25 Lt palūkanų, 10 037,50 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas 121 146,75 Lt sumos. Nurodė, kad ieškinio reikalavimo suma laikytina didele, reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovė ilgą laiką buvo raginama gražiuoju spręsti skolos sumokėjimo klausimą, tačiau vengia atlikti prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko, siekiant užtikrinti galimą teismo sprendimo įvykdymą, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

7Atsakovės atstovas teismui pateikė prašymą įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, per teismo nustatytą terminą sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 121 146,75 Lt sumą arba pateikiant teismui atitinkamą banko garantiją. Prašyme nurodė, kad, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsirastų spaudimo ir disproporcijos civiliniame procese požymiai, atsakovė negalėtų naudotis areštuotomis piniginėmis lėšomis, kurios jai yra būtinos, kadangi visas lėšas investuoja į verslą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl areštuoto didelės apimties turto, atsakovė patirs tokio pat dydžio kaip arešto mastas (121 146,75 Lt) nuostolius, kadangi atsakovei priklausantis turtas laikinai taps nelikvidus ir dėl to bevertis.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir areštavo 86 105 Lt sumos atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau paliekant juos atsakovei saugoti ir naudotis, o šio turto nesant arba esant nepakankamai, areštavo likusios sumos atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove; teismas netenkino atsakovės prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

10Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimo suma (121 146,75 Lt) laikytina didele atsakovei kaip fiziniam asmeniui, atsakovė ilgą laiką buvo raginama gražiuoju spręsti skolos sumokėjimo klausimą, tačiau iki šiol vengia atlikti prisiimtus įsipareigojimus, o tai sudaro pagrindą jos atžvilgiu taikyti CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi dalis ieškinio reikalavimų (35 041,75 Lt sumos) jau yra užtikrinta laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl, atsižvelgdamas į patikslintame ieškinyje pareikštą bendrą reikalavimų sumą – 121 146,75 Lt, papildomai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones likusiai pareikštų turtinių reikalavimų daliai – 86 105 Lt sumai, ieškovės prašymą tenkindamas iš dalies.

11Be to, teismas sprendė, kad atsakovės atstovas nenurodė objektyvaus pobūdžio prielaidų apie galimų nuostolių tikimybę (galimybę), taip pat nepateikė preliminaraus tikėtinų nuostolių pagrindimo, t. y. duomenų, įrodančių grėsmę, jog dėl pritaikyto arešto turtui ir piniginėms lėšoms atsakovė patirs realius nuostolius. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikytina, jog laikinosios apsaugos priemonės, kai pirmiausia areštuojami nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o tik vėliau lėšos ir turtinės teisės, yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Taip pat teismas nurodė, kad nuostolių atlyginimo institutas yra skirtas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Atskiruoju skundu atsakovė R. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovė į bylą yra pateikusi duomenis, kad ji su ieškove atsiskaitė, likusios skolos ir delspinigių likutis sudaro tik 3 836,08 Lt, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, kuriuos teismas privalėjo taikyti, spręsdamas ieškovės prašymą dėl nurodytų priemonių taikymo.
  2. Teismui areštavus atsakovės turtą, atsakovė nebegali juo disponuoti, dėl to patiria nuostolius, kurių negali tiksliai įvardinti. Be to, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turtinės teisės pažeidžiamos žymiai labiau nei yra saugomos ieškovės turtinės teisės, todėl atsakovė nepagrįstai atsidūrė nevienodoje su ieškove padėtyje.

14Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė J. O. Š. prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį. Nurodo, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės reikalavimo sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, todėl apygardos teismas teisingai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Juolab kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog ji paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos. Ieškovė pažymėjo, kad, teismui palikus teisę apeliantei naudotis jos turtu ir jį saugoti, nebuvo pažeistos apeliantės teisės labiau nei būtina, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ateityje.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkinamas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

18Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011, 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visumą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele.

20Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas pradinio ieškinio reikalavimų sumos (35 041,75 Lt) atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar nepakankant - piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančios pas ją arba trečiuosius asmenis. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį (121 146,75 Lt sumos), byloje kilo ginčas, ar būtina taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei padidinus reiškiamą reikalavimą atsakovei.

21Pagal suformuotą teismų praktiką 86 105 Lt suma bei patikslinto ieškinio suma (121 146,75 Lt) fiziniam asmeniui vertinama kaip didelė ieškinio suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-153/2011, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1553/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepaneigė papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo, kurį sudaro didelės ieškinio sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju egzistavimas. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė ir nėra grėsmės, kad, ieškinio patenkinimo atveju, sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 178 str., 314 str.). Be to, apeliantė atskirajame skunde nurodydama, kad yra atsiskaičiusi su ieškove (likusi skola sudaro 3 836,08 Lt), nepateikė tinkamų skolos sumokėjimo aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Dėl pasakyto apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

22CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija.

23Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, taip pat atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).

24Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmos instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą realių nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei įrodymų, kad dėl ieškovės finansinės padėties gali būti apsunkintas atsakovės nuostolių atlyginimas, atskirajame skunde pati nurodydama, kad negali tiksliai įvardinti patiriamų nuostolių (CPK 178 str., 185 str., 314 str., 338 str.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

25Taip pat nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį ir apeliantės argumentas, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai bei šalių pusiausvyra. Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo.

26Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė pirmiausia areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik jo nesant, pinigines lėšas, todėl pirmosios instancijos teismo taikytas piniginių lėšų areštas, kaip paskutinė poveikio priemonė atsakovei, siekiant užtikrinti turtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymą, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, proporcingumo bei ekonomiškumo principus, nevaržo atsakovės teisių daugiau negu to iš tiesų reikia galimai teisėtam tikslui pasiekti.

27Išnagrinėjusi atskirąjį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.), ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1p.), o atskirasis skundas atmetamas.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo bei... 6. Ieškovė J. O. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama... 7. Atsakovės atstovas teismui pateikė prašymą įpareigoti ieškovę pateikti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą... 10. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimo suma (121 146,75 Lt) laikytina... 11. Be to, teismas sprendė, kad atsakovės atstovas nenurodė objektyvaus... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 13. Atskiruoju skundu atsakovė R. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011... 14. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė J. O. Š. prašo atmesti... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas netenkinamas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje... 19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog... 20. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui... 21. Pagal suformuotą teismų praktiką 86 105 Lt suma bei patikslinto ieškinio... 22. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, taikydamas laikinąsias... 23. Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų... 24. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmos instancijos teismui, nei... 25. Taip pat nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį ir... 26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė pirmiausia areštuoti... 27. Išnagrinėjusi atskirąjį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą....