Byla 2A-471-186/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „AGROMA“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rapslita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1194-413/2014 pagal ieškovo bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „AGROMA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rapslita“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutavusi žemės ūkio bendrovė (toliau – ir BŽŪB) „AGROMA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarp ieškovo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rapslita“ 2009 m. gegužės 29 d. sudarytą pasėlių pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui turto ekvivalentą pinigais, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškovas nurodė, kad ginčijama sutartimi ieškovas perleido atsakovui teisę į pasėlius (85 ha žieminių kviečių pasėlius ir 200 ha žieminių rapsų pasėlius) ir turtines teises į valstybės tiesiogines išmokas už 2009 metais deklaruotus pasėlius, o atsakovas įsipareigojo už jam perleidžiamą turtą sumokėti 85 500 Lt. Šio sandorio vertė yra daugiau kaip aštuonis kartus mažesnė už realią perleisto turto vertę, kadangi žieminių kviečių pasėlių auginimo sąnaudos sudarė 322 529,02 Lt, o žieminių rapsų pasėlių – 379 841,81 Lt. Šalys sandorio sudaryti neprivalėjo, sandoris buvo sudarytas su ieškovo dalyviu – pajininku, turinčiu 99 procentus BŽŪB „AGROMA“ pajų. Sandorio sudarymo metu ieškovui ir atsakovui vadovavo tas pats asmuo, t. y. R. J. Šis asmuo kartu su sutuoktine valdo 100 procentų atsakovo akcijų. Sandorio sudarymo metu tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad ginčijamas sandoris padidins ieškovo nemokumą ir pažeis jo kreditorių teises. Praėjus keliems mėnesiams, t. y 2009 m. rugsėjo 24 d., ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Apie tikėtiną sutarties neteisėtumą bankroto administratorius buvo informuotas BŽŪB „AGROMA“ 2011 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkime. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, nes bankroto administratorius 2010 m. birželio 29 d. ieškovo buhalterinius dokumentus, įskaitant ginčijamą sutartį, pagal apreikalavimą perdavė ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu atnaujino ieškovui BŽŪB „AGROMA“ terminą ieškiniui pareikšti, ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2009 m. gegužės 29 d. ieškovo BŽŪB „AGROMA“ ir atsakovo UAB „Rapslita“ sudarytą pasėlių pirkimo–pardavimo sutartį, taikė restituciją priteisiant ieškovui iš atsakovo 283 878,05 Lt, ieškovui iš atsakovo taip pat priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (283 878,05 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. gegužės 29 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui už 85 500 Lt pasėlius: 85 ha žieminių kviečių pasėlių bei 200 ha žieminių rapsų pasėlių su teise deklaruoti šiuos pasėlius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir gauti tiesiogines išmokas už 2009 metais deklaruojamus pasėlius. Už ieškovo deklaruotus žieminių kviečių ir žieminių rapsų pasėlius atsakovui buvo išmokėta iš viso 110 878,05 Lt tiesioginių išmokų. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovo direktoriaus R. J. iniciatyva ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Teismas nurodė, kad byloje esminė aplinkybė, leidžianti patvirtinti arba paneigti kreditorių interesų pažeidimo faktą, yra ta, ar kaina, už kurią buvo perleisti pasėliai ir turtinės teisės į valstybės tiesiogines išmokas, nebuvo per maža. Teismo nuomone, vien tik faktas, kad už ieškovo deklaruotus pasėlius atsakovas gavo 110 878,05 Lt tiesioginių išmokų, leidžia daryti išvadą, jog viso ginčijamo sandorio 85 500 Lt kaina buvo akivaizdžiai mažesnė už atsakovo gautą naudą pagal šio sandorio tik vieną iš dalių – ieškovo perleistas turtines teises į tiesiogines išmokas.

9Ieškovas, įrodinėdamas aplinkybę, kad atsakovui pasėliai buvo perleisti kelis kartus mažesne už tikrąją jų vertę kaina, rėmėsi 2009 m. gegužės 1 d. – 2009 m. birželio 1 d. registro „Augalininkystė“ išrašu, kuriame nurodomos lėšų sumos, investuotos į ginčijamu sandoriu perleistus pasėlius. Atsakovas teiginį, kad turtas buvo parduotas už realią kainą, grindė į bylą pateikta turto vertinimo išvada ir ataskaita. Pasėlių vertinimo teismo ekspertizės akte ekspertė A. K. konstatavo, kad 2009 m. gegužės 29 d. pasėlių pirkimo–pardavimo sutartimi perleistų 85 ha žieminių kviečių ir 200 ha žieminių rapsų pasėlių rinkos vertė ir jų savikaina sandorio sudarymo dienai buvo 258 000 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovo į bylą pateiktoje ataskaitoje ginčo sutartimi perleistų pasėlių vertė įvertinta 83 700 Lt kaina, o pasėlių rinkos vertei nustatyti taikytas lyginamosios vertės ir pajamų metodai. Teismas pažymėjo, kad turto vertintojo taikytam pirmajam (lyginamajam) metodui ataskaitoje nenurodytos šiam metodui taikyti būdingos sąlygos, t. y. kiti rinkoje įvykę panašūs ar analogiški sandoriai, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie ginčijamo sandorio kainą. Be to, pasėlių derlingumas (potencialas) atskaitoje nustatytas remiantis tik ieškovo (suinteresuotos šalies) pateiktais pasėlių apžiūros aktais, tačiau neanalizuoti vidutiniai žieminių kviečių ir žieminių rapsų derlingumo rodikliai Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis ir nėra išsamių paaiškinimų apie minėtų pasėlių savikainos nustatymo mechanizmą. Teismo nuomone, teismo ekspertizės aktas paminėtais klausimais yra išsamesnis, ekspertas atsižvelgė į šalių papildomai pateiktus duomenis, pasėlių savikaina apskaičiuota įvertinus pasėlių realų gyvavimo laikotarpį (57 proc.), dėl praradimų jų pakitusį plotą, vidutinį derlingumą, ieškovo finansines galimybes investuoti į likusią pasėlių savikainos dalį ir derliaus nuėmimą. Teismas sprendė, kad eksperto išvada yra išsami, patikima ir motyvuota, todėl abejoti ja teismas neturi pagrindo ir priimdamas sprendimą vadovavosi būtent šia išvada. Kadangi turtas (turtinės teisės) buvo parduotos už 85 500 Lt kainą, kai reali šio turto (turtinių teisių) vertė buvo 368 878,05 Lt (110 878,05 Lt + 258 000 Lt), teismo nuomone, sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

10Teismas pažymėjo, kad ieškovo balanso duomenys nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo pakankamai resursų pasėliams užauginti bei derliui nuimti, tačiau įvertinęs sandorio sudarymo aplinkybes teismas darė išvadą, kad ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovas neįrodė, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių ginčo turtą perleisti už kiek įmanomai didesnę kainą (kreipiantis į kitas analogiška veikla užsiimančias bendroves ar ūkininkus, viešai paskelbiant apie šio turto pardavimą ir pan.); ieškovas perleido atsakovui pasėlius ir turtines teises į valstybės tiesiogines išmokas už žymiai mažesnę kainą nei reali šio turto vertė. Be to, iš Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3102-259/2011 nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas dar prieš ginčijamo sandorio sudarymą pradėjo savo turto išpardavimą ir tai pačiai, su ieškovu susijusiai bendrovei (atsakovui), 2009 m. balandžio 17 d. pardavė nekilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog tikrieji ieškovo ketinimai (perleisti prieš bankroto bylos iškėlimą savo turtą susijusiam asmeniui) prieštarauja atsakovo deklaruojamam tikslui dėl privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį, kurį nulėmė objektyvios priežastys.

11Sudarydamos ginčo sandorį šalys buvo nesąžiningos, nes sandorio sudarymo metu abiems įmonėms vadovavo tas pats asmuo – R. J., kuris kartu su sutuoktine D. J. valdė 100 procentų atsakovo akcijų. Be to, ginčijamu sandoriu turtas buvo perleistas atsakovui už žymiai mažesnę kainą nei jo vertė.

12Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 29 d., t. y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui, bankroto administratorius pagal pareikalavimą perdavė įmonės dokumentus ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai. Byloje nepaneigta ir, priešingai, daugiau tikėtina teismas pripažino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad apie ginčijamą sandorį ir tikėtinas neigiamas jo pasekmes bankroto administratorius sužinojo 2011 m. rugsėjo 23 d., gavęs iš bendrovės kreditoriaus UAB „Baltic Agro“ duomenis apie ekonomiškai nenaudingą sandorį. Dėl šios priežasties teismas darė išvadą, kad įstatyme nustatytas terminas ieškiniui pareikšti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose vyrauja viešojo intereso elementai, todėl ieškinio senaties instituto taikymas vien tik formaliu pagrindu neatitiktų pagrindinio teisingumo tikslo – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą.

13Nustatęs, kad reali ginčijamo sandorio sudarymo vertė siekė 368 878,05 Lt (110 878,05 Lt + 258 000 Lt), o atsakovas pagal sandorį ieškovui sumokėjo 85 500 Lt, teismas sprendė, kad atsakovas turi grąžinti ieškovui turtą, kurio vertė 283 878,05 Lt (110 878,05 Lt + 258 000 Lt - 85 500 Lt). Kadangi turtas dėl savo specifikos nėra išlikęs, teismas taikė vienašalę restituciją piniginiu ekvivalentu, priteisiant ieškovui iš atsakovo 283 878,05 Lt.

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15Apeliantas (ieškovas) BŽŪB „AGROMA“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti, priteisiant ieškovui iš atsakovo 813 248,88 Lt ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, o atsakovui iš ieškovo priteisiant 85 500 Lt.

16Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Nustatant realią pasėlių vertę ginčijamos sutarties sudarymo metu vertintini ieškovo pateikti įrodymai ir argumentai, o ne teismo paskirtos ekspertizės išvada, kuria ginčo pasėlių rinkos vertė buvo nustatyta 258 000 Lt. Teismo paskirtos ekspertizės akte yra nurodyta, kad ekspertizėje pasėlių vertinimas yra pateikiamas kaip specialisto nuomonė apie preliminarią pasėlių vertę, o ne kaip vertinimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytus vertinimo ataskaitos turinio ir formos reikalavimus. Ekspertizė buvo atliekama neturint visų reikalingų dokumentų, nes jie buvo perduoti ikiteisminį tyrimą atliekančiai ikiteisminio tyrimo institucijai.
  2. Žieminių rapsų ir žieminių kviečių pasėlių rinkos kaina turi būti prilyginama jų auginimo sąnaudoms. Priešingu atveju, laikant, kad pasėliai rinkoje gali būti parduodami už ženkliai mažesnę kainą nei į juos buvo investuota (mažiau už savikainą), tai prieštarautų verslo logikai bei įmonės siekiui iš savo veiklos gauti pelno. Ieškovo nuomone, šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į pasėlių balansinę vertę.
  3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne tik rinkos vertė, tačiau ir balansinė vertė yra tinkama turto vertei nustatyti, ir, jeigu turtas perleistas ženkliai mažesne nei ši vertė, egzistuoja sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
  4. Negalima spręsti, kad ieškovas neturėjo galimybės investuoti į pasėlius, be to, ši aplinkybė nepatenka į eksperto kompetencijos ribas. 2008 m. ieškovas turėjo per vienerius metus gautinų sumų už 79 949 Lt, kito trumpalaikio turto – atsargų už 988 999 Lt, kurias per trumpą laikotarpį įmanoma realizuoti bei gauti lėšų pasėliams užauginti. Be to, negalima atmesti ir galimybės, kad ieškovas būtų galėjęs pritraukti investuotojų ar kitais būdais tęsti pasėlių auginimą. Dėl šios priežasties manytina, kad ekspertizėje nurodoma aplinkybė, jog ieškovas neva nebūtų galėjęs pats auginti pasėlių ir jų pardavimas buvo vienintelė ieškovo išeitis, negali būti lemiamas aspektas, dėl kurio yra mažintina pasėlių vertė sandorio sudarymo metu. Didesnę nei nustatyta pasėlių vertę patvirtina ir tai, kad atsakovas, pardavęs pasėlius, gavo naudos, kurios dydis gerokai viršija ekspertizėje nustatytą pasėlių vertę.
  5. Ieškovo vertinimu, pasėlių vertė buvo 702 370,83 Lt, todėl, nustačius tokią pasėlių vertę, taikytina restitucija ieškovui iš atsakovo priteisiant 813 248,88 Lt (702 370,83 Lt (pasėlių vertė) + 110 878,05 Lt (valstybės tiesioginės išmokos)), o, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovui už pasėlius yra sumokėjęs 85 500 Lt, ši suma priteistina iš ieškovo atsakovui.

17Apeliantas (atsakovas) UAB „Rapslita“ apeliaciniame skunde prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-38-408/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas.

18Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai išmokas už pasėlius sutapatino su atsakovo gauta nauda ir sprendė, kad ginčijamo sandorio kaina buvo per maža. Išmoka už pasėlius yra tik pajamos, tačiau pajamos negali būti sutapatinamos su nauda. Nauda turėtų būti sutapatinama su gautu pelnu, o ne su gautomis pajamomis. Be to, tam, kad gautų išmokas, atsakovas turėjo ir patyrė išlaidų, kurios atsispindi ir atsakovo pelno (nuostolio) ataskaitoje.
  2. Tuo atveju, jei atsakovas nebūtų įsigijęs pasėlių ir nebūtų sumokėjęs 85 500 Lt, ieškovas nebūtų gavęs jokių pajamų, o atitinkama produkcija (pasėliai) ir toliau būtų likę lauke nenuimti, nes ieškovas neturėjo finansinių galimybių tą padaryti. Tai reiškia, kad sandoris ieškovo kreditoriams buvo ne žalingas, o naudingas.
  3. Ieškovas neturėjo galimybių pasėlius parduoti už didesnę kainą nei kaina, už kuria pasėlius nusipirko atsakovas, nes ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad pasėlių rinka neegzistuoja, o sandoriai sudaromi tik tarp susijusių asmenų.
  4. Teismas apie pasėlių kainą sprendė tik iš į ekspertizės akte nurodytos pasėlių vertės – 258 000 Lt, tačiau ekspertė nustatė, kokia galėjo būti vidutinė atitinkamų pasėlių rinkos vertė, bet ne tai, kokia buvo reali atitinkamų pasėlių rinkos vertė, neatsižvelgiant ir į buvusią pasėlių faktinę būklę. Pasėlių vertinimas ekspertizės akte pateiktas kaip specialisto nuomonė apie preliminarią pasėlių vertę, o ne kaip vertinimas, atitinantis įstatyme nustatytus vertinimo ataskaitos turinio ir formos reikalavimus. Teismas, spręsdamas apie tikrąją pasėlių rinkos vertę, turėjo atsižvelgti ir į realųjį iš atitinkamo sandorio gautą pelną, bet ne tik į menamąjį ar vidutinės grūdinių kultūrų kainas atitinkamu laikotarpiu.
  5. Ieškovas turėjo galimybę atpirkti parduotus pasėlius, tačiau ja nepasinaudojo.
  6. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes ne atsakovas turėjo įrodinėti, kad kažkuri iš actio Pauliana sąlygų neegzistuoja, o ieškovas įrodyti, kad egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Teismas, reikalaudamas įrodyti, kad galbūt galėjo būti ir kitų pirkėjų, kurie būtų sumokėję didesnę kainą, rėmėsi tik prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Ekspertizės akte nurodyta, kad pasėlių rinka neegzistuoja, jog sandoriai dėl pasėlių sudaromi tik tarp susijusių asmenų, todėl šiuo atveju net nereikėjo įrodinėti, kad buvo imtasi visų įmonių priemonių ginčo turtą perleisti už kuo didesnę kainą. Byloje nėra įrodymų, kad nors vienas asmuo būtų sutikęs sumokėti didesnę kainą.
  7. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Tai, kad ieškovo dokumentai buvo perduoti ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai, netrukdė ieškovui pareikšti ieškinio, todėl ši aplinkybė negalėjo būti pripažinta kaip svarbi, objektyvi priežastis, sutrukdžiusi laiku pareikšti ieškinį. Be to, ieškovo bankroto administratorius dar iki dokumentų perdavimo buvo įvertinęs visus sandorius, įskaitant ir šią sutartį, bei sprendė, kad sutartis nepažeidė ieškovo kreditorių teisių. Įvertinus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas, akivaizdu, kad apie ginčijamą sandorį bei jo pasekmes ieškovo bankroto administratorius turėjo sužinoti nuo dokumentų jam perdavimo momento, t. y. nuo 2009 metų spalio mėnesio. Ieškinio senatis buvo praleista pakankamai žymiai, nes ieškinys buvo paduotas 2012 m. vasario 3 d.
  8. Teismas, atsisakydamas stabdyti bylą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punktą. Baudžiamoje byloje nustačius, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti (ar nepažeisti) kreditorių interesai, būtų nustatytos šioje byloje prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės. Be to, nustačius, kad ieškovo buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, negalėtų būti tenkinamas ieškovo ieškinys, kuriame remiamasi apskaitos registrais. Egzistavo ir šiuo metu egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys tarp nagrinėjamų bylų. Ieškovas nepateikė pirminių apskaitos duomenų, motyvuodamas tuo, kad šie dokumentai yra baudžiamoje byloje, ir užkirto galimybę atsakovui įrodyti, jog ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodyti dydžiai neatitinka tikrovės. Dėl šios priežasties atsakovas buvo priverstas prašyti teismo skirti byloje ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, kokia buvo pasėlių rinkos vertė. Šiuo metu baudžiamoje byloje baigiama atlikti ekspertizė, kurią įvertinęs teismas nuspręs, ar ieškovo apskaita buvo vedama tinkamai.

19Ieškovas BŽŪB „AGROMA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, atsisakyti sustabdyti civilinę bylą iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-38-408/2014, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą.

20Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ginčo sandoris pažeidė ieškovo kreditorių teises. Atsakovas sandoriu gavo ir išmoką, ir pasėlius, kuriuos vėliau pelningai pardavė. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad tam, jog gautų išmokas, jis pasėlius turėjo nuimti, nes tokio reikalavimo nenustato joks teisės aktas. Išmokos mokamos už pasėlių plotus pagal pasėlių deklaracijas.
  2. Ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, nes nebuvo įstatyme, sutartyje ir / ar teismo sprendime nustatytos prievolės sudaryti ginčo sandorį.
  3. Teismas ieškinio senaties terminą atnaujino pagrįstai, nes dokumentai buvo perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai, apie galimą sandorio ekonominį nenaudingumą buvo sužinota tik 2011 m. rugsėjo 23 d., pateikus informaciją vienam iš ieškovo kreditorių. Viešasis interesas sudaro pagrindą atnaujinti senaties terminą, vien tik formalus senaties taikymas neatitiktų teisingumo tikslo.
  4. Neegzistuoja pagrindas sustabdyti civilinę bylą, nes baudžiamojoje byloje R. J. bei kiti ieškovo įmonėje veikę asmenys kaltinami sukčiavimu, aplaidžiu apskaitos tvarkymu, o šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnį. Baudžiamoje byloje ši sutartis tiriama kaip viena iš aplinkybių, susijusių su sukčiavimu.

21Atsakovas UAB „Rapslita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl ieškovo skundžiamos dalies palikti nepakeistą.

22Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ieškovo reikalavimas nustatyti pasėlių rinkos vertę pagal vienintelį žiniaraštį ar jo pagrindu padarytus įrašus balanse, yra nepagrįstas. Be to, šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

25Ginčas byloje yra kilęs dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal actio Pauliana institutą reglamentuojančias teisės normas. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį apskundė tiek ieškovas, tiek atsakovas. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo taikyta restitucija, įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pasėlių vertę. Atsakovas įrodinėja, kad apskritai neegzistuoja sąlygos actio Pauliana institutui taikyti.

26Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. gegužės 29 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui nuosavybės teise pasėlius, kuriuose yra pasėtos žieminių kviečių ir rapsų kultūros (85 ha žieminių kviečių ir 200 ha žieminių rapsų pasėlių) ir įsipareigojo perleisti papilomas šioje sutartyje nurodytas su juo susijusias teises. Atsakovas iš ieškovo pagal sutartį įgijo minėtą kiekį pasėlių ir teisę deklaruoti įsigyjamus pasėlius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bei gauti tiesiogines išmokas už 2009 metais deklaruojamus pasėlius, sutartyje nustatyta kaina – 85 500 Lt (I t., b. l. 22-25). Ieškovas atsakovui 2009 m. gegužės 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija ŽŪB Nr. 017 85 500 Lt (I t., b. l. 25). Ginčo, kad sąskaita buvo apmokėta, nėra. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014 m. rašto Nr. BR6- turinys patvirtina, kad ieškovas už ieškovės deklaruotus žieminių kviečių ir žieminių rapsų pasėlius atsakovui išmokėjo 110 878,05 Lt tiesioginių išmokų (II t., b. l. 116-117).

27Dėl ieškovo apeliacinio skundo

28Kaip jau minėta, ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo taikyta restitucija ir ieškovui iš atsakovo priteista 283 878,05 Lt, prašo šią teismo sprendimo dalį panaikinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 813 248,88 Lt bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o atsakovui iš ieškovo priteisti 85 500 Lt.

29Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo į bylą pateikta turto vertės nustatymo ataskaita yra ydinga, tačiau mano, jog nustatant realią pasėlių vertę turėjo būti vertinami ieškovo pateikti įrodymai ir argumentai (ieškovas įrodinėjo, kad žieminių rapsų ir žieminių kviečių pasėlių rinkos kaina turi būti prilyginama jų auginimo sąnaudoms, todėl, ieškovo nuomone, turi būti atsižvelgiama į pasėlių balansinę vertę, kurioje atsispindi į pasėlius investuota suma), o ne teismo paskirtos ekspertizės išvada, kurioje ginčo pasėlių rinkos vertė buvo nustatyta 258 000 Lt.

30CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, vertindamas ekspertizės akto išvadas ir kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais šalys įrodinėjo pasėlių vertę ginčijamo sandorio sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek ekspertizės akto išvadas, tiek kitus byloje esančius įrodymus ir motyvavo, kodėl remiasi eksperto išvadomis, kodėl atmeta kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertas atsižvelgė į šalių papildomai pateiktus duomenis, pasėlių savikaina apskaičiuota įvertinus pasėlių realų gyvavimo laikotarpį (57 proc.), dėl praradimų jų pakitusį plotą, vidutinį derlingumą, ieškovo finansines galimybes investuoti į likusią pasėlių savikainos dalį ir derliaus nuėmimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ekspertizės akto išvada yra išsami, argumentuota, pagrįsta skaičiavimais. Nors ieškovas nesutinka su ekspertizės akte nurodytu teiginiu, kad ieškovas neturėjo galimybės investuoti į pasėlius, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo balanso duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo pakankamai resursų pasėliams užauginti bei derliui nuimti. Dėl šios priežasties ekspertas darydamas atitinkamas išvadas pagrįstai į šią aplinkybę atsižvelgė. Duomenų apie realias galimybes per trumpą laiką gauti lėšų, pritraukti investuoją ir / ar kitais būdais tęsti pasėlių auginimą ieškovas nepateikė. Be to, ieškovas teigia, kad ekspertizė buvo atliekama neturint visų reikiamų dokumentų, tačiau būtent jis nesiėmė priemonių tam, jog dokumentai būtų pateikti, apsiribodamas nurodymu, kad įmonės buhalteriniai ir kiti dokumentai pagal pareikalavimą perduoti ikiteisminį tyrimą atliekančiai ikiteisminio tyrimo institucijai. Be to, apeliantas konkrečiai nedetalizuoja, kokių, apelianto nuomone, dokumentų trūko, kokios aplinkybės eksperto liko neįvertintinos ir kokią tai įtaką būtų turėję ekspertizės išvadoms.

31Ieškovo į bylą pateiktuose įrodymuose, kuriais remdamasis jis įrodinėjo pasėlių vertę, t. y. registre „Augalininkystė“ bei įmonės balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė pasėlių vertei įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – minėtuose dokumentuose esantys duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar juose esantys duomenys patvirtina turto vertę (CPK 185 straipsnis). Pagal ieškovo balanso už 2008 metus duomenis, 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovo pasėlių vertė sudarė 365 006 Lt. 2008 metų balanso aiškinamajame rašte nurodyta, kad sutartimi perleista pasėlių vertė įvertinta realia pasigaminimo savikaina. 2009 m. gegužės 1 d. – 2009 m. birželio 1 d. registre „Augalininkystė“ nurodyta parduotų pasėlių auginimo savikaina lygi 72 370,83 Lt. Vertinant registro „Augalininkystė“ ir balanso, kaip atskirų įrodinėjimo priemonių, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi tikrąją turto vertę. Tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys ir jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.), tačiau į bylą nebuvo pateikti pirminiai apskaitos dokumentai, pagal kuriuos buvo padaryti atitinkami įrašai registre ir balanse. Nesant į bylą pateiktų pirminių apskaitos dokumentų, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu pasėlių vertė buvo 702 370,83 Lt. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie pasėlių vertę ginčijamo sandorio sudarymo metu, pagrįstai nesivadovavo vien tik subendrintais, išvestiniais iš kitų dokumentų, duomenimis, o, kaip jau minėta, rėmėsi ekspertizės akte pateiktomis išvadomis.

32Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, priimta pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai taikant materialiosios teisės normas dėl restitucijos taikymo.

33Dėl atsakovo apeliacinio skundo

34Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistavo visos actio Pauliana tenkinimo sąlygos.

  1. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

35Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kreditorių teisių pažeidimo, t. y. su teismo išvada, kad 2009 m. gegužės 29 d. pasėlių pirkimo–pardavimo sutartimi turtas (turtinės teisės) buvo parduotos už 85 500 Lt, kai reali šio turto (turtinių teisių) vertė buvo 368 878,05 Lt. Apeliantas nurodo, kad pagal tokį pirmosios instancijos teismo skaičiavimą atsakovas turėjo gauti ne mažesnį kaip 283 878,05 Lt pelną (368 878,05 – 85 500), tačiau atsakovas iš žemės ūkio veiklos uždirbo tik 48 548 Lt.

36Nagrinėjamu atveju, siekiant atsakyti į klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, buvo sprendžiama, ar ieškovo turtas buvo parduotas už mažesnę nei reali jo kaina. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta pasėlių verte ginčijamo sandorio sudarymo metu, šią vertę nepagrįstai tapatina su atsakovo gautu pelnu. Turto vertė ir iš jo vėliau gautas pelnas nėra tapatūs dalykai, po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo iš šio turto gautas pelnas priklauso nuo paties atsakovo veiksmų, t. y. kaip efektyviai jis įsigytą turtą panaudoja. Todėl tai, kad pagal atsakovo balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis atsakovas iš žemės veiklos uždirbo tik 48 548 Lt pelno, neleidžia spręsti, jog perleisto turto (turtinės teisės) vertė negalėjo būti 368 878,05 Lt. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jau vien tai, kad atsakovas už įsigytų pasėlių deklaravimą gavo 110 878,05 Lt tiesioginių išmokų, patvirtina atsakovo iš pirkimo–pardavimo sutarties gautą naudą. Nors atsakovas nurodo, kad tam, jog atsakovui būtų išmokėtos išmokos už pasėlius, pastarieji turėjo būti nuimti ir priduoti, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų neteikia. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nedelsiant po ginčo sandorio, t. y. jau 2009 m. birželio 12 d., deklaravo pasėlius ir gavo už juos išmokas 2009 metų gruodžio – 2010 metų vasario mėnesiais (II t., b. l. 155).

37Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu teismas nesivadovavo Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta pasėlių verte, todėl, pritardama argumentams dėl ataskaitos trūkumų, keliančių abejonių dėl vertinimo ataskaitos objektyvumo bei išsamumo, papildomai jų nekartoja.

38Atsakovo nuomone, į pasėlių vertę turėjo būti įskaičiuotos ir visos galimos gauti pajamos, įskaitant ir išmokas už pasėlius, o ne gauta išmokos suma padidinta ginčijamo sandorio vertė. Teisėjų kolegija šiam atsakovo argumentui nepritaria, atsižvelgdama į tai, kad ekspertizės išvadoje yra nurodyta sutartimi perleistų pasėlių rinkos vertė ir savikaina, t. y. išvada padaryta tik dėl vieno iš sutarties dalyko – nuosavybės teisės į pasėlius. Klausimas dėl sutarties pasirašymo dieną atsakovui perėjusios teisės deklaruoti pasėlius ir gauti tiesiogines išmokas už 2009 metais deklaruojamus pasėlius ekspertui nebuvo suformuluotas, apie šios turtinės teisės vertę pirmosios instancijos teismas sprendė iš kitų byloje esančių duomenų.

39Tai, kad ieškovas pagal ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties 6 dalį iki 2009 m. birželio 10 d. turėjo teisę pasinaudoti prekės atpirkimo teise (iki 2009 m. birželio 10 d. į atsakovo sąskaitą įmokant atpirkimo kainą (prie apmokėtos prekės kainos pridedant prekei auginti panaudotos agrocheminės produkcijos vertę bei priskaičiuojant 12 proc. metinių palūkanų)) nepaneigia, kad ginčijama sutartimi buvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo pasiekęs faktinio nemokumo būseną, be to, remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ieškovo direktorius R. J., kuris, beje, sandorio sudarymo metu buvo ieškovo ir atsakovo vadovas (I t., b. l. 52-55, 56-59), 2009 m. rugsėjo 17 d. padavė pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nurodydamas, jog įmonė yra nemoki. Tai reiškia, kad nepaisant sutartyje nustatytos teisės ieškovui susigrąžinti nuosavybės teises į perduotą turtą (turtinę teisę), ši sąlyga, atsižvelgiant į ieškovo turtinę–finansinę padėtį, vertintina labiau teorine nei praktiškai įgyvendinama ir ši aplinkybė šalims neabejotinai buvo žinoma jau pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

  1. Dėl sandorio sudarymo privalomumo

40Ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo įstatyme, sutartyje ir / ar teismo sprendime nustatytos prievolės sudaryti ginčijamą sutartį. Tai reiškia, kad ieškovas pagrindė, jog egzistuoja ši actio Pauliana instituto taikymo sąlyga. Visgi byloje buvo įvertinta aplinkybė, kad susiklosčiusi faktinė situacija (ieškovas buvo faktiškai nemokus, pasėliams auginti ir prižiūrėti buvo reikalingos lėšos) lėmė, kad pasėliai turėjo būti perleisti ar kitaip realizuoti. Tačiau, nustačius šią aplinkybę, priešingai nei nurodo atsakovas, įrodyti, kad susiklosčiusi situacija įpareigojo sandorį sudaryti būtent su atsakovu, turėjo atsakovas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su atsakovo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas šalims netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsnis).

41Visų pirma nekvestionuodama to, kad dėl ieškovo finansinių galimybių pačiam ieškovui toliau auginti ir prižiūrėti pasėlius galėjo būti sudėtinga ir kad ieškovas turėjo jais pasirūpinti, teisėjų kolegija pažymi, jog sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo siekį pasėlius parduoti už kaip įmanoma didesnę kainą, t. y. kad apie pasėlių pardavimą buvo paskelbta viešai ar kad buvo siūloma pasėlius pirkti ne tik susijusiai (R. J. vadovaujamai) įmonei, o bent jau vienam ar keliems panašia kaip ieškovo veikla užsiimantiems subjektams. Atsakovas, įrodinėjamas ginčijamo sandorio sudarymo privalomumą, nepagrindė aplinkybės, jog jis buvo vienintelis asmuo, galėjęs ir norėjęs įsigyti ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties dalyku buvusį turtą ir turtinę teisę, kad nebuvo kitų asmenų, kurie būtų turėję susidomėjimą perleistais pasėliais ir turtine teise. Ieškovo finansinei padėčiai esant sudėtingai, šiam turint kreditorių, ieškovo veiksmai parduodant pasėlius ir turtinę teisę gauti išmoką su ieškovo susijusiam asmeniui, nesiūlant turto įsigyti kitiems asmenims, neatitinka atidaus, apdairaus ir protingo asmens, veikiančio išimtinai kreditorių interesais, elgesio. Atsakovo argumentas, kad pasėlių rinka iš esmės neegzistuoja ir tokio pobūdžio sandoriai paprastai sudaromi tarp susijusių asmenų, nepaneigia to, jog ieškovas turi dėti maksimalias pastangas tam, jog turtas (turtinė teisė) būtų parduotas už įmanomai didžiausią kainą.

  1. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

42Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas.

43Byloje nustatyta, kad bankroto administratoriui ieškovo dokumentai buvo perduoti 2009 m. spalio 6 - 16 d. (I t., b. l. 121, 122). 2010 m. birželio 29 d. (I t., b. l. 129), ikiteisminio tyrimo įstaigai pareikalavus, ieškovo dokumentai buvo perduoti ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai. Ieškinys buvo išsiųstas 2012 m. vasario 1 d. ir teisme gautas 2012 m. vasario 3 d. (I t., b. l. 4, 69).

44Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl teismas, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą terminą atnaujina ir pažeistą teisę gina (CK 1.131 straipsnio 3 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; kt.).

45Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškios pozicijos, jog tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).

46Bankroto administratoriaus dispozicijoje buvę ieškovo dokumentai pagal pareikalavimą buvo pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, todėl bankroto administratoriui buvo apribotos galimybės įvertinti ieškovo sudarytus sandorius kreditoriaus (-ių) interesus pažeidimo aspektu. Kreditoriui UAB „Baltic Agro“ nurodžius aplinkybes apie tikėtiną sandorio nenaudingumą ir kreditorių susirinkimui įpareigojus bankroto administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu (2011 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 8, I t., b. l. 19-24), bankroto administratorius ėmėsi aktyvių veiksmų tam, jog būtų gauti ir įvertinti duomenys, susiję su ginčijamo sandorio sudarymu. Šiuo atveju ginami bankrutavusios bendrovės kreditorių interesai. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą tenkinti ieškovo prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovui ginčyti 2009 m. gegužės 29 d pirkimo–pardavimo sutartį. Pabrėžtina, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas nėra tapatus ieškinio patenkinimui iš esmės, o tik sudaro teisines prielaidas ginti galbūt pažeistas teises ir interesus teisme, naudojantis teisminės gynybos priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

  1. Dėl bylos sustabdymo

47Apeliantas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-38-408/2014, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktą.

48Sprendžiant klausimą dėl iškeltos baudžiamosios bylos prejudicijos nagrinėjant civilinę bylą, turi būti išsiaiškinta, kokios nustatinėjamos baudžiamojo proceso tvarka aplinkybės yra svarbios nagrinėjamai civilinei bylai. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir pripažinto negaliojančiu sandorio pasekmių taikymo. Atsakovo nuomone, privalu sustabdyti bylą dėl to, kad ieškovas sandorio negaliojimą grindžia tuo, jog sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai, be to, sandorio negaliojimą įrodinėja tik ieškovo apskaitos registrų duomenimis. Atsakovas pažymi, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-408/2014, be kitų klausimų, yra sprendžiamas klausimas, ar šioje byloje ginčijama 2009 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo padaryta žala ieškovo kreditoriams, ar ieškovo apskaita buvo vedama neaplaidžiai. Atsakovo nuomone, baudžiamojoje byloje nustačius, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti (ar nepažeisti) kreditorių interesai, būtų nustatytos šioje byloje ir prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės.

49Vien tai, kad kitoje byloje nustatinėjami faktai gali turėti teisinę galią stabdomoje byloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą ir sustabdyti bylą. Šios normos formuluotė suponuoja išvadą, kad faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla reiškia, kad teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka nustatyti faktų, kurie nustatinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau yra reikšmingi ir civilinėje byloje. Teismas gali neturėti galimybės gauti įrodymų civilinio proceso tvarka dėl to, kad bylai reikšmingas aplinkybes civiliniame ginče įrodinėja privatūs asmenys, o jų teisės renkant įrodymus yra ribotos, palyginti su baudžiamojo proceso įrodymų rinkimo tvarka, būdais ir galimybėmis. Baudžiamajame procese, naudojant tik šiame procese taikomus įrodymų rinkimo būdus (krata, poėmis, asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, pasiklausymas, slaptas sekimas, galimybė atlikti tyrimo veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės ir kt.), kuriuos gali taikyti tik įgaliotos valstybės institucijos, yra galimybių surinkti daugiau informacijos, galinčios būti įrodymais civilinėje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios bylos duomenys sudaro ikiteisminio tyrimo paslaptį ir negali būti viešinami be sutikimo (BPK 177 straipsnis), perduodant baudžiamąją bylą teismui, jie tampa vieši ir šalių gali būti naudojami kaip įrodymai civilinėje byloje. Sprendžiant dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo nepakanka abstrakčiai nurodyti, kad teismas negali išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išspręsta kita baudžiamoji byla. Būtina nurodyti, kokios konkrečiai baudžiamojoje byloje nustatinėtinos aplinkybės turės įrodomąją ir (ar) prejudicinę galią stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Turi būti pagrindžiama, kad šioms aplinkybėms nustatyti taikytos ar taikomos specialiosios baudžiamojo proceso priemonės, kurios gautos nepažeidžiant BPK ir kitų įstatymų reikalavimų. Jeigu dėl tokių aplinkybių bent dalies civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita baudžiamoji byla. Įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantas abstrakčiai nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje sprendžiama dėl apelianto vadovo R. J. nusikalstamų veiksmų, be kita ko, ir sudarant ginčijamą 2009 m. gegužės 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat aplaidaus apskaitos tvarkymo, konkrečiai nepagrindė, kokios aplinkybės, nustatytos baudžiamajame procese, turėtų prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje ir kodėl jų negalima nustatyti civilinėje byloje, remiantis civilinio proceso normomis. Vien ta aplinkybė, kad dalis civilinei bylai svarbių aplinkybių (asmens veiksmai, tarp jų – sudaryti sandoriai) yra nagrinėjamos baudžiamojoje byloje ir joje gali būti kvalifikuotos kaip nusikaltimas, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą, nes nepakanka argumentų padaryti išvadai, kad dėl baudžiamosios bylos išsprendimo negalima išnagrinėti civilinės bylos. Šią aplinkybę patvirtina pats atsakovas, nurodydamas, kad jis, neturėdamas galimybės pateikti į bylą ieškovo pirminių apskaitos dokumentų ir įrodinėti, jog atitinkamuose ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodyti dydžiai neatitinka tikrovės, prašė skirti byloje ekspertizę, kuri ir buvo atlikta. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia atsakovas, nesustabdžius bylos nagrinėjimo nebuvo užkirsta galimybė ieškovui ir atsakovui įrodinėti civilinei bylai reikšmingas aplinkybes. Vien ta aplinkybė, kad tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas būtų tenkinęs atsakovo prašymą ir sustabdęs bylą, atsakovui nebūtų reikėję prašyti skirti ekspertizę, nesudaro pagrindo spręsti dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto netinkamo taikymo.

50Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas bankrutavusi žemės ūkio bendrovė (toliau – ir BŽŪB)... 5. Ieškovas nurodė, kad ginčijama sutartimi ieškovas perleido atsakovui teisę... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu atnaujino ieškovui... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. gegužės 29 d. sudarė... 9. Ieškovas, įrodinėdamas aplinkybę, kad atsakovui pasėliai buvo perleisti... 10. Teismas pažymėjo, kad ieškovo balanso duomenys nesudaro pagrindo... 11. Sudarydamos ginčo sandorį šalys buvo nesąžiningos, nes sandorio sudarymo... 12. Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 29 d., t. y. nepasibaigus ieškinio... 13. Nustatęs, kad reali ginčijamo sandorio sudarymo vertė siekė 368 878,05 Lt... 14. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 15. Apeliantas (ieškovas) BŽŪB „AGROMA“ apeliaciniame skunde prašo Kauno... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    17. Apeliantas (atsakovas) UAB „Rapslita“ apeliaciniame skunde prašo... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
      19. Ieškovas BŽŪB „AGROMA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 20. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
      1. Ginčo... 21. Atsakovas UAB „Rapslita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo... 22. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
        1. Ieškovo... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 25. Ginčas byloje yra kilęs dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal actio... 26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m.... 27. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 28. Kaip jau minėta, ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo... 29. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo į... 30. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir... 31. Ieškovo į bylą pateiktuose įrodymuose, kuriais remdamasis jis įrodinėjo... 32. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su... 33. Dėl atsakovo apeliacinio skundo... 34. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo,... 35. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kreditorių... 36. Nagrinėjamu atveju, siekiant atsakyti į klausimą, ar ginčijamu sandoriu... 37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių... 38. Atsakovo nuomone, į pasėlių vertę turėjo būti įskaičiuotos ir visos... 39. Tai, kad ieškovas pagal ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties 6 dalį iki... 40. Ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo įstatyme, sutartyje ir... 41. Visų pirma nekvestionuodama to, kad dėl ieškovo finansinių galimybių... 42. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovas... 43. Byloje nustatyta, kad bankroto administratoriui ieškovo dokumentai buvo... 44. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl... 45. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad kasacinio teismo... 46. Bankroto administratoriaus dispozicijoje buvę ieškovo dokumentai pagal... 47. Apeliantas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė sustabdyti civilinės... 48. Sprendžiant klausimą dėl iškeltos baudžiamosios bylos prejudicijos... 49. Vien tai, kad kitoje byloje nustatinėjami faktai gali turėti teisinę galią... 50. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytomis... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą....