Byla 1-666-1078/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant Agnei Audickaitei, Ritai Dainelienei, Julijai Tiukšai, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukytei, kaltinamajam K. M., jo gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

2viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta ( - ), deklaruota gyv. vieta ( - ), Vilnius, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, statybininkas, neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

4Teismas

Nustatė

5K. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

6jis 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 23.27 val. Vilniuje, ( - ), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Polo, valstybinis numeris ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatytas 2.14 promilės girtumas). Šiais savo veiksmais K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

7Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis K. M. nurodė, jog kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Paaiškino, jog tiksliai datos nepamena, bet galimai 2018 m. rugsėjo 29 d. buvo pas draugą pirtyje, Fabijoniškių mikrorajone, vartojo alkoholį. Maždaug per porą valandų kartu su draugu dviese išgėrė 0.7 l. brendžio. Jiems būnant pirtyje, paskambino merginos, kurios kvietė atvažiuoti pas jas į Šeškinės mikrorajoną. Jis jautėsi pakankamai gerai, todėl sėdo už vairo, o važiuojant link Šeškinės, Ukmergės g. jį sustabdė policijos pareigūnai. Nurodė, kad tuo metu vairavo jo seneliui priklausančią transporto priemonę. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Nurodė, jog jei būtų žinojęs, kad už tai, kad vairuojant automobilį, kai girtumas viršija 1.5 prom., kyla baudžiamoji atsakomybė, kad gali būti konfiskuotas automobilis, paskirta didelė bauda, tai galbūt taip lengvabūdiškai ir nebūtų pasielgęs. Nurodė, jog labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, graužia sąžinę, dažnai galvoja apie tai, ką padarė, dažnai senelis tą primena. Paaiškino, kad tai nebuvo pirmas kartas, kada sėdo už vairo, būdamas neblaivus, praeityje buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo būdamas neblaivus. Po to, kai praeityje buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus, ėmėsi veiksmų, kad toks elgesys nebepasikartotų – kai išgerdavo alkoholio kam nors atiduodavo automobilio raktelius, bet šįkart tiesiog sugundė paskambinusios merginos, be to, ta pirtis, kurioje jie buvo, yra užkampyje, todėl nenorėjo ten ir automobilio palikti. Dėl šios priežasties nekvietė taksi, kad nuvažiuotų pas tas merginas. Be to, po to, kai praeityje buvo pagautas už vairo neblaivus, apie šią problemą kalbėjo su psichologu, buvo pas jį nuėjęs vieną kartą. Atsakydamas į prokurorės klausimą, kaltinamasis nurodė, jog, jo manymu, jam jokia speciali pagalba nėra reikalinga, kadangi jis nemano turintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamasis taip pat prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju prašė skirti jo mamą. Nurodė, kad mama jam gali daryti teigiamą įtaką, pamokys, kad nereikia gerti ir sėsti išgėrus už vairo. Šiuo metu su mama gyvena atskirai, bendrauja kiekvieną dieną.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

9Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. M. nurodė, kad apie pusę metų naudojasi savo senelio I. M. sutikimu, jam priklausančiu automobiliu VW Polo, valstybiniai Nr. ( - ) kurio rakteliai pastoviai yra jo namuose. 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 20.00 val., kartu su savo pažįstamu V. (pavardės nežino) vartojo alkoholinius gėrimus, kartu išgėrė 0.7 l butelį degtinės. Po to, apie 23.20 val., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo į kiemą, adresu ( - ), Vilnius, sėdo už automobilio VW Polo, valstybiniai Nr. ( - ) vairo, o jo kitas pažįstamas D. (pavardės nežino), sėdo į priekinę keleivio vietą ir išvažiavo į Vilniuje esantį naktinį barą. Netrukus, jam vairuojant automobilį Ukmergės gatvėje, Vilniuje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnų reikalavimu jis pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, bei papūtė į alkoholio matuoklį, kuris parodė 1,92 promilių girtumą. Nurodytas automobilis buvo uždarytas į saugojamą aikštelę, o jis buvo pristatytas į priklausomybių ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys tyrimams. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį VW Polo, valstybiniai Nr. ( - ) būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs (b. l. 27).

10Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. P. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 23.20 val., dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrule A. V. Ukmergės gatvėje pastebėjo automobilį VW POLO, valstybiniai Nr. ( - ) kurio vairuotojas įtartinai važiavo. Buvo nuspręsta patikrinti minėtą automobilį ir įjungus švyturėlius automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, Ukmergės g. 238. Jis nustatė, kad automobilį VW POLO, valstybiniai Nr. ( - ) vairavo K. M., gim. ( - ). Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesterio Alkotest 6810, Nr. ARYK-0104 pagalba jam buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 21).

11Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2018 rugsėjo 28 d. 23.48 val. užregistruotas įvykis, jog Ukmergės g., Vilniuje važiuoja automobilis VW Polo valstybiniai Nr. ( - ) kurio vairuotojas neblaivus (b. l. 4).

12Iš byloje esančio alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARYK-0104 kvito nustatyta, jog K. M. 2018 rugsėjo 28 d. apie 23.27 val., nustatytas 1,92 prom. girtumas (b. l. 5-6).

13Iš byloje esančios 2018 spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 9748/2018(01) nustatyta, kad K. M. kraujyje, paimtame 2019 m. rugsėjo 29 d., 00.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 prom. etilo alkoholio (b. l. 8).

14VšĮ Emprekis pateiktais duomenimis, vidutinė automobilio VW Polo 1.9 D kaina 990 Eur su PVM (be PVM – 819 Eur.) (b. l. 9).

15Iš byloje esančios VĮ Regitra pažymos nustatyta, kad automobilis VW Polo valstybiniai Nr. ( - ) valdytojas-savininkas yra I. M. (b. l. 10).

16Iš byloje esančio Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad K. M. vairuotas automobilis po įvykio buvo nuvežtas saugojimui į aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 12).

17Dėl veikos kvalifikavimo

18Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

19Teismo vertinimu, K. M. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo N. P. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, alkotesterio duomenys, pagal kurį K. M. kraujyje nustatyta 1,92 promilių etilo alkoholio koncentracija, alkotesterio patikros sertifikatas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, pagal kurią K. M. kraujyje buvo nustatyta 2,14 promilių etilo alkoholio. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog K. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

20Dėl kaltinimo tikslinimo

21Kaltinamajame akte kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodomas netikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas, o būtent, nors iš bylos medžiagos (alkotesterio kvito šaknelės, paties kaltinamojo parodymų, liudytojų parodymų, BIRT ataskaitų žiūryklės ir kt.) matyti, jog K. M. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonė 2018 m. rugsėjo 28 d., tačiau kaltinime nurodoma, jog jis nusikalstamą veiką padarė – 2019 m. rugsėjo 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad toks nusikalstamos veikos padarymo laikas yra aiškiai nurodytas klaidingai, kaltinimas tikslintinas, nurodant nusikalstamos veikos padarymo laiką – 2018 m. rugsėjo 28 d.

22Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje patikslintos kaltinimo aplinkybės neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybą.

23Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

24Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateikti kaltinamojo motinos D. R. prašymas atleisti K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

25Teismo posėdžio metu apklausta D. R. nurodė, kad ji yra kaltinamojo motina, be kaltinamojo dar turi dvi už kaltinamąjį jaunesnes dukras, su kaltinamuoju palaiko glaudžius santykius, daug ir atvirai bendrauja, jai yra žinoma, kad tai ne pirmas kartas, kai jos sūnus vairuoja automobilį neblaivus. Liudytoja nurodė, kad ji yra įsitikinusi, kad gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui, ateityje imsis veiksmų, kad toks jo elgesys nepasikartotų – stengsis, kad sūnus kuo daugiau laiko praleistų su ja, padėtų atlikti buities darbus, prižiūrėti jaunesnes seseris, kalbėsis apie tokį elgesį. Po teismo nagrinėjamo įvykio ji taip pat kalbėjo su sūnumi, K. M. labai pergyvena dėl tokio savo elgesio, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jos žiniomis, nagrinėjamo įvykio naktį jis važiavo automobiliu kartu su draugu, tą vakarą buvo vartojęs silpną alkoholinį koktelį ir automobiliu važiavo pas močiutę. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji nežino, kokių konkrečių veiksmų jos sūnus ėmėsi po to, kai praeityje jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, šiuo metu jos sūnui specialisto pagalba, jos manymu, nėra reikalinga.

26Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

27Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

28Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,14 prom.). Teisme apklaustas kaltinamasis nurodė, kad nagrinėjamas įvykis nebuvo pirmas kartas, kada jis buvo policijos pareigūnų sustabdytas ir nubaustas už tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog K. M. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-579-784/2012, buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai nustatytas lengvas girtumas 0,77 prom. Taip pat K. M. buvo baustas ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-497-266/2010, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0.50 prom.). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-3431-276/2015. K. M. buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, t. y. už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos, iš šio nutarimo matyti, jog ir šiuo atveju minėtoje byloje nukentėjusioji O. B. nurodė, jog automobilį vairavęs K. M. buvo neblaivus. Nors, kaip teisingai teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamojo gynėjas, minėtais teismo nutarimais K. M. paskirtos nuobaudos šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dienai jau yra negaliojančios, tačiau informacija apie ankstesnius K. M. baustumus laikytina kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 36) matyti, kad K. M., administracine tvarka buvo baustas ir už administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, kuriuos jis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo vertinimu, padarytų pažeidimų gausa ir jų pobūdis iš esmės rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų. Matyti ir tai, kad, kaip minėta, dalis administracinių pažeidimų (nusižengimų), kaip ir nagrinėjama nusikalstama veika, padaryti esant apsvaigus nuo alkoholio. K. M. nurodė, jog po to, kai praeityje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jis ėmėsi veiksmų, kad toks elgesys nepasikartotų – kai išgerdavo, automobilio raktelius atiduodavo kitiems asmenis, taip pat vieną kartą buvo nuėjęs pasišnekėti pas psichologą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, jog jo mama D. R. gali jam padaryti teigiamą įtaką, kuri pasireikštų tuo, jog ji jam duotų pamokymų, kad negalima sėsti už vairo apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklausta D. R. nurodė, jog su savo sūnumi kaltinamuoju K. M. artimai bendrauja, šneka apie jo padarytą veiką, tačiau jos nurodytos teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo kaltinamojo nurodytų aplinkybių, liudytoja nurodė, kad jos žiniomis sūnus gėrė lengvą koktelį ir nakties metu važiavo pas močiutę, kai tuo tarpu pats kaltinamasis nurodė, jog gėrė stiprų alkoholinį gėrimą (brendį), išgėrė jo pakankamai didelį kiekį ir automobiliu važiavo pas merginas. Ši aplinkybė rodo, jog D. R. ir jos sūnaus bendravimas nėra visiškai nuoširdus ir atvirtas. Taip pat teismas pažymi, jog galimybe kaltinamajam daryti teigiamą įtaką liudytoja įvardijo kaltinamojo apsigyvenimą kartu su ja, tačiau teismas pažymi, kad praeityje nei pokalbiai, bei bendravimas, nei gyvenimas kartu K. M. nesustabdė nuo automobilio vairavimo esant neblaiviam, glaudūs santykiai su motina kaltinamojo nesulaikė ir nuo šioje byloje nagrinėjamo įvykio.

29Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo, praeityje ne sykį bausto už šiurkščius KET pažeidimus, padaryta nusikalstama veika, kuria jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, buvo atsitiktinė ir kad toks kaltinamojo elgesys ateityje nepasikartos, o pats kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis nevertas pasitikėjimo, dėl ko atsisakytina kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybėn pagal laidavimą. Teismas pažymi ir tai, jog išvadą dėl to, jog K. M. negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagrindžia ir tas, kad kaltinamasis nei praeityje, nei šiuo metu iš esmės nesiima jokių aktyvių veiksmų, siekdamas spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu ir vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, praeityje jis lankėsi pas psichologą, siekdamas spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, tačiau pas psichologą lankėsi vos vieną kartą, paaiškindamas, kodėl nagrinėjamu atveju jis sėdo už vairo neblaivus pateikė tik itin menkavertę priežastį – sugundė merginos, pakvietusios atvažiuoti. Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti apie K. M. nekritinį požiūrį savo elgesio atžvilgiu ir negebėjimą spręsti su tokiu elgesiu susijusių problemų.

30Taip pat teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-130-654/2019, kuriuo kaip teisiniu precedentu rėmėsi kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, skirtingai nei šioje byloje kaltinamasis K. M., praeityje nebuvo baustas už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, o juo labiau už girto vairavimą. Būtent praeityje buvę asmens baustumai ir elgesio, pažeidžiančio teisės aktų reikalavimus, korekcijos stoka, o ne užimamos pareigos ar padėtis visuomenėje, kaip teigė gynėjas, nagrinėjamu atveju teismui leidžia spręsti, jog K. M. nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo.

31Dėl bausmės skyrimo

32Teismas, skirdamas bausmę K. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 36-38), dirbantis, turintis legalų pragyvenimo šaltinį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad K. M. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis bei dydis, t. y. bauda, kurios dydis artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

33Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

34Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, K. M. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. 23.27 val. iki 2018 m. rugsėjo 29 d., 14.14 val. (1 para) (b. l. 3-40).

35Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

36BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

37Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, pagal teismų praktiką tokioje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas (2,14 promilės). Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad praeityje K. M. yra baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Esant tokioms aplinkybėms, K. M. nustatytinas minėtos baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas, atitinkantis tokios priemonės taikymo vidurkį. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos 2018 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo paskirta K. M. kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 50-52; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

38Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – I. M. (b. l. 10). Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma (b. l. 9), kurioje automobilis VW Polo, įvertintas 990 eurų sumai, tačiau į šią sumą įtrauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc. PVM mokestis, kuris sudaro 171 eurus. Manytina, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju PVM mokestis iš 990 eurų sumos turėtų būti išskaičiuotas, kadangi nei kaltinamasis K. M., nei automobilio savininkas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo K. M. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio VW Polo 1.9 D, valstybinis numeris ( - ) vertė be pridėtinės vertės mokesčio, t.y. 819 Eur.

39Dėl kitų klausimų

40Ikiteisminio tyrimo metu K. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

42K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

43Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. M. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

44Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti K. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. 23.37 val. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. 14.14 val., kas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, atitinka 2 MGL dydžio baudą. Galutinį baudos dydį K. M. nustatyti 48 MGL, t. y. 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų).

45Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemones:

46·

47draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

48·

49turto konfiskavimą bei išieškoti iš K. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 819 Eur (aštuonis šimtus devyniolika eurų), į valstybės biudžetą.

50K. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - )) paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

51Nuosprendžiui įsiteisėjus K. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ) perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

52I. K. M., kad:

531. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

542. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

55Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281... 4. Teismas... 5. K. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,... 6. jis 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 23.27 val. Vilniuje, ( - ), pažeisdamas... 7. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis K. M. nurodė, jog kaltę... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. M. nurodė, kad apie pusę... 10. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. P. nurodė, kad dirba... 11. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2018 rugsėjo 28 d.... 12. Iš byloje esančio alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARYK-0104 kvito nustatyta,... 13. Iš byloje esančios 2018 spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos... 14. VšĮ Emprekis pateiktais duomenimis, vidutinė automobilio VW Polo 1.9 D kaina... 15. Iš byloje esančios VĮ Regitra pažymos nustatyta, kad automobilis VW Polo... 16. Iš byloje esančio Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto... 17. Dėl veikos kvalifikavimo... 18. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871... 19. Teismo vertinimu, K. M. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą... 20. Dėl kaltinimo tikslinimo ... 21. Kaltinamajame akte kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodomas netikslus... 22. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės... 23. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą... 24. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateikti kaltinamojo motinos D. R.... 25. Teismo posėdžio metu apklausta D. R. nurodė, kad ji yra kaltinamojo motina,... 26. Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo... 27. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas... 28. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis vairavo... 29. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog... 30. Taip pat teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d.... 31. Dėl bausmės skyrimo ... 32. Teismas, skirdamas bausmę K. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos... 33. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą... 34. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, K. M.... 35. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių... 36. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda... 37. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą,... 38. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame... 39. Dėl kitų klausimų... 40. Ikiteisminio tyrimo metu K. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 42. K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 43. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,... 44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 46. ·... 47. draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones)... 48. ·... 49. turto konfiskavimą bei išieškoti iš K. M. konfiskuotino turto vertę... 50. K. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo... 51. Nuosprendžiui įsiteisėjus K. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ) perduoti... 52. I. K. M., kad:... 53. 1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo... 54. 2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma... 55. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...