Byla 2K-651/2012
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S.-B., V. S. ir E. B. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio.

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžiu nuteisti:

3E. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 30 MGL (3900 L) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies

51 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio

61 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK

7222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda.

8Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl 78 044,05 Lt sumos), 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, jo veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties.

9S. S.-B. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisinta, nesant jos veiksmuose nusikaltimo sudėties.

10V. S. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

11UAB „B“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

12Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta nuoroda, jog E. B. PVM sąskaita faktūra nepagrindė paslaugų už 6499,99 Lt suteikimo M. R. pagal 2007 m. liepos 13 d. sudarytą sutartį Nr. 70629-02 bei pajamų orderiu nepagrindė 3199,99 Lt, gautų iš M. R., gavimo, neregistravo 3 199,99 Lt gavimo apskaitos registruose: 2007 m. liepos mėn. „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 272 Kasa“, „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 500, Pardavimo pajamos (langai)“.

13E. B. veika iš BK 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 184 straipsnio 1 dalį ir paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su subendrintomis bausmėmis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei atitinkamai pagal 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir bausme, paskirta už BK 222 straipsnio 1 dalį, galutinė paskirta bausmė 90 MGL (11 700Lt) dydžio bauda.

14Nuteistųjų V. S. ir S. S.-B. apeliaciniai skundai atmesti.

15Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą, susipažinusi su byla,

Nustatė

16E. B. nuteistas už tai, kad:

17pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą kito asmens naudai, pagamino netikrą dokumentą ir jį realizavo, t. y. būdamas UAB „ESSB“, įm. kodas 177430147, Klaipėda, Dubysos g. 72, direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinės, komercinės veiklos vykdymą, nenustatytoje vietoje ir laiku, turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tyčia pagamino, t. y. atspausdino, patvirtino savo parašu ir UAB „ESSB“ antspaudu bei perdavė UAB „ESSB“ direktoriaus pavaduotojai S. S.–B., taip realizavo netikrą dokumentą – 2007 m. liepos 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, suteikusį S. S.–B. žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. reikalauti bendrovės UAB „ESSB“ sumokėti 146 450 Lt tam, kad ji šią žinomai netikrą teisę realizuotų įstatymų numatyta tvarka. E. B. duomenų apie 2007 m. liepos 26 d. paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimą UAB „ESSB“ direktoriaus pavaduotojai S. S.–B. UAB „ESSB“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo. Nusikaltimo jis nebaigė ir didelės vertės svetimo turto kito asmens naudai neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes S. S.–B. atlikus visus būtinus veiksmus žinomai neturėtos turtinio reikalavimo teisės įgyvendinimui: 2007 m. rugsėjo 7 d. pateikus L. N. antstolių kontorai, esančiai Klaipėdoje, Bokštų g. 9, kaip vykdytiną, pagamintą netikrą dokumentą – 2007 m. liepos 26 d. vekselį, pagal vykdyti notarės L. P. patvirtiną vykdomąjį išrašą, norėtos užvaldyti apgaulės būdu tokios vertės turto – 146 450 Lt UAB „ESSB“ neturėjo;

18pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, pagamino netikrą dokumentą, jį realizavo: būdamas UAB „ESSB“ direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinės, komercinės veiklos vykdymą, turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tyčia pagamino, t. y. atspausdino, patvirtino savo parašu ir UAB „ESSB“ antspaudu bei UAB „ESSB“ statybos direktoriui V. S. perdavė ir tokiu būdu realizavo netikrą dokumentą – 2007 m. liepos 22 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, suteikusį V. S. žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. reikalauti bendrovės UAB „ESSB“ sumokėti 13 830 Lt tam, kad V. S. šią žinomai netikrą reikalavimo teisę realizuotų įstatymų numatyta tvarka. E. B. duomenų apie 2007 m. liepos 22 d. paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimą UAB „ESSB“ statybos direktoriui V. S. UAB „ESSB“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo. Nusikaltimo jis nebaigė ir svetimo turto kito asmens naudai neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. S. atlikus visus būtinus veiksmus žinomai neturėtos turtinės teisės įgyvendinimui: 2007 m. rugsėjo 7 d. pateikus L. N. antstolių kontorai, esančiai Klaipėdoje, Bokštų g. 9, kaip vykdytiną, pagamintą netikrą dokumentą – 2007 m. liepos 22 d. vekselį, pagal vykdyti notarės L. P. patvirtiną vykdomąjį išrašą, norėtos užvaldyti apgaulės būdu tokios vertės turto – 13 830 Lt UAB „ESSB“ neturėjo.

19Be to, E. B. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nuo 2006 m. liepos 19 d. iki 2007 m. liepos 27 d., būdamas UAB „ESSB“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies bei 4 dalies reikalavimus, nuo 2007 m. liepos 6 d. iki 2007 m. liepos 27 d. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „ESSB“ buhalterinę apskaitą: 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir neregistravo apskaitos registruose - kasininko apyskaitoje bei Apyvartos žiniaraštyje sąskaita Nr. 272 – apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 11 600 Lt gavimą iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Hansabankas“, ir 6650 Lt gavimą iš mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB Vilniaus bankas. Dėl to laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 6 d. iki 2007 m. liepos 27 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „ESSB“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

20Taip pat jis nuteistas už tai, kad iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, būdamas UAB „ESSB“ direktoriumi ir būdamas atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jo žinioje esantį UAB „ESSB“ turtą – lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, neteisėtai leido trečiajam asmeniui - S. S.–B. disponuoti UAB „ESSB“ mokėjimo kortelėmis, kuri AB banke „Hansabankas” bankomate Klaipėdoje, Taikos 98, iš UAB „ESSB“ sąskaitos ( - ) 2007 m. liepos 12 d. paėmė 1610 Lt, 2007 m. liepos 25 d. per keturis kartus paėmė 9990 Lt ( 4000 Lt + 4000 Lt + 1900 Lt + 90 Lt), iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB bankas, bankomate Klaipėdoje, Vilniaus pl. 1, 2007 m. liepos 6 d. paėmė 200 Lt, 2007 m. liepos 18 d. bankomate Klaipėdoje, Taikos pr. 139, per keturis kartus paėmė 6450 Lt (2000 Lt + 2000 Lt + 2000 Lt + 450 Lt). Šie pinigai (iš viso 18 250 Lt) į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti ir nebuvo pateikti jų panaudojimo pagrįstumą patvirtinantys dokumentai.

21S. S.–B. nuteista už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą: būdama UAB „ESSB“ direktoriaus pavaduotoja, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą – UAB „ESSB“, įm. kodas 177430147, Klaipėda, Dubysos g. 72, didelės vertės turtą – 146 450 Lt, veikdama kartu su UAB „ESSB“ direktoriumi E. B., nenustatytoje vietoje ir laiku įgijo žinomai netikrą dokumentą – 2007 m. liepos 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasirašytą UAB „ESSB“ direktoriaus E. B. ir patvirtintą UAB „ESSB“ antspaudu, suteikusį jai žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. reikalauti iš bendrovės UAB „ESSB“ sumokėti jai 146 450 Lt. Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto šeštojo notarų biuro, esančio Klaipėdoje, S. Daukanto g. 2, notarei L. P., žinodama, kad neturi teisėtos turtinio reikalavimo teisės, tyčia pateikė prašymą dėl pinigų išieškojimo iš skolininko UAB „ESSB“, pateikdama ir taip panaudodama nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamintą netikrą dokumentą – 2007 m. liepos 26 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, ir, gavusi vykdomąjį įrašą išieškoti iš UAB „ESSB“ žinomai netikro vekselio pateikėjos S. S.–B. naudai 146 450 Lt, šį vykdomąjį įrašą 2007 m. rugsėjo 7 d. pateikė vykdyti L. N. antstolių kontoros, esančios Klaipėdoje, Bokštų g. 9, antstolio padėjėjui Ž. P.. Nusikaltimo S. S.–B. nebaigė ir didelės vertės svetimo turto neužvaldė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes vykdymo veiksmų atlikimo metu UAB „ESSB“ siekto apgaulės būdu užvaldyti turto neturėjo.

22V. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą: nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. iki 2007 m. liepos 31 d. dirbęs UAB „ESSB“ statybos direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą – UAB „ESSB“, įm. kodas 177430147, Klaipėda, Dubysos g. 72, turtą – 13 830 Lt, veikdamas kartu su UAB „ESSB“ direktoriumi E. B., nenustatytoje vietoje ir laiku įgijo žinomai netikrą dokumentą – 2007 m. liepos 22 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pasirašytą UAB „ESSB“ direktoriaus E. B. ir patvirtintą UAB „ESSB“ antspaudu, suteikusį jam žinomai neturimą turtinio reikalavimo teisę nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. reikalauti iš bendrovės UAB „ESSB“ sumokėti jam 13 830 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto šeštojo notarų biuro, esančio Klaipėdoje, S. Daukanto g. 2, notarei L. P., žinodamas, kad neturi teisėtos turtinio reikalavimo teisės, pateikė prašymą dėl pinigų išieškojimo iš skolininko UAB „ESSB“, pateikdamas ir taip panaudodamas nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamintą netikrą dokumentą – 2007 m. liepos 22 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Gavęs vykdomąjį įrašą išieškoti iš UAB „ESSB“ žinomai netikro vekselio pateikėjo V. S. naudai 13 830 Lt, šį vykdomąjį įrašą 2007 m. rugsėjo 7 d. pateikė vykdyti L. N. antstolių kontoros, esančios Klaipėdoje, Bokštų g. 9, antstolio padėjėjui Ž. P.. Nusikaltimo V. S. nebaigė ir svetimo turto neįgijo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes vykdymo veiksmų atlikimo metu UAB „ESSB“ norėto apgaulės būdu užvaldyti vertės turto neturėjo.

23Nuteistasis E. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

24Kasaciniame skunde nurodoma, kad vekseliui yra nustatyti griežti formalumo reikalavimai, kurie reiškia, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jos atsiradimo pagrindo ir yra be išlygų, todėl vekselis gali būti ginčijamas tik remiantis formaliais vekselio trūkumais. Pasak kasatoriaus, tokiu atveju, sprendžiant dėl paprastojo vekselio tikrumo, svarbūs Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje numatyti formalūs šio dokumento rekvizitai bei vekselio davėjo ir gavėjo valia sukurti tokį civilinį teisinį santykį. Kasatorius teigia, kad paprastieji vekseliai buvo pagaminti ir surašyti jo, t. y. asmens, neturinčio teisės tai padaryti. Kasatoriaus manymu, jis, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymu bei būdamas vienasmenis bendrovės valdymo organas, veikiantis bendrovės vardu ir turintis teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, teisėtai bei pagrįstai transformavo bendrovės skolą V. S. bei S. S.-B. surašydamas paprastąjį vekselį. Be to, skunde pažymima, kad surašius vekselį nebuvo pažeistas Vekselių naudojimo taisyklių 10 punktas, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai neanalizavo ir nepaneigė, jog vekseliai išrašyti nepažeidžiant vekselių naudojimo taisyklių.

25Kasaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada dėl vekselių išrašymo nepagrįstumo, nes, pasak kasatoriaus, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad įmonė nuolat turėjo finansinių problemų, dirbo nepelningai, kad V. S. buvo paskolinęs įmonei 13 830 Lt, o jis (kasatorius) buvo įnešęs į įmonės kasą savo asmeninius pinigus - 145 000 Lt. Nuteistasis taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra prieštaravimų, teismas pripažino, kad byloje kasos pajamų orderis yra, tačiau nusprendė, jog nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog V. S. buvo paskolinęs UAB „ESSB“ 13 830 Lt. Kasatoriaus manymu, kasos pajamų orderis yra pakankamas įrodymas, kad V. S. paskolino UAB „ESSB“ 13 830 Lt, todėl jis teisėtai išrašė jam vekselį. Taip pat skunde pažymima, kad vekselio išrašymo metu įmonėje nebuvo buhalterio, todėl jis per nežinojimą ir rūpesčių gausą neapskaitė vekselių pagal būtinas taisykles.

26Kasatorius teigia, kad skolos reikalavimo teisės perleidimas S. S.-B. nesurašius atitinkamos sutarties nėra jo kaltės įrodymas. Skolos reikalavimo teisė buvo perleista ne pašaliniam asmeniui, o sutuoktinei, su kuria juos sieja bendra jungtinė nuosavybė, todėl tai, kas priklauso jam, priklauso ir jo sutuoktinei. Be to, net jei tai ir buvo pažeidimas, tai jis turėjo būti vertinamas civilinės, o ne baudžiamosios teises prasme.

27Kasatorius neigia apgaulės požymį jo veiksmuose, pažymėdamas, kad įmonei buvo paskolinti jo asmeniniai o ne svetimi pinigai, kuriuos jis siekė susigrąžinti teisėtu būdu, kad jis pateikė ne melagingus duomenis, o tikrovę atitinkančius faktus. Pasak kasatoriaus, objektyvi tiesa nebuvo iškreipta, nes objektyvi tiesa yra tai, kad jis paskolino savo asmeninius pinigus įmonei ir ji jam liko skolinga, kad jis jokio tikslo suklaidinti UAB „ESSB“ neturėjo ir net negalėjo suklaidinti, kad jis dėl skolos galėjo kreiptis į teismą ir civilinio proceso tvarka, tačiau to nedarė. Jo sutuoktinė S. S.-B. antstolių kontorai pateikė objektyvią tikrovę atitinkančią informaciją, t.y. pateikė vekselį norėdama išreikalauti ne svetimus, o jų šeimai priklausančius pinigus, kuriuos jis buvo laikinai paskolinęs UAB „ESSB“.

28Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš banko paimti ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityti pinigai sukėlė visus BK 222 straipsnyje numatytus padarinius. Iš banko paimti pinigai nebuvo tinkamai apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tačiau remiantis banko duomenimis yra nustatyta tiksli paimtų pinigų suma, t. y. 18 250 Lt, taigi žinant, kokia tiksli pinigų suma buvo paimta, galima apskaičiuoti, kokia tiksli pinigų suma liko, o žinant, kokia suma liko, negalima teigti, kad neįmanoma nustatyti UAB „ESSB“ nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ar bedrovės veiklos. Kasatorius, cituodamas kasacinę nutartį 2K-143/2009, teigia, kad kaltinime nurodyti buhalteriniai pažeidimai nebuvo tokio masto ir trukmės, jog būtų galėję sukelti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, juo labiau kad specialistė savo išvadoje viską konkrečiai nustatė ir apskaičiavo. Pasak kasatoriaus, sumažinus kaltinime nurodytų pažeidimų skaičių, iš esmės nebuvo ar dėl nustatytų pažeidimų taip pat negalima buvo iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto ir kt., t. y. ar kilo BK numatytos pasekmės. Ginčydamas specialisto išvados pagrįstumą, kasatorius nurodo, kad specialistė išvadoje įtraukė ne tik jo tariamus pažeidimus, bet ir B. S., kuris UAB „ESSB“ vadovavo jau po jo. Eliminavus beveik visus inkriminuotus pažeidimus ir pripažinus jį kaltu tik dėl 10 vienarūšių tariamų pažeidimų – pinigų išgryninimo iš bankomato (nustačius, kad išgryninimo veiksmą atliko kasininkė S. S.-B.), teismai tik formaliai įvertino jo kaltės klausimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Sumažėjus tariamų pažeidimų skaičiui, inkriminuotos pasekmės liko tos pačios.

29Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, kuris jam ikiteisminiame tyrime nebuvo inkriminuotas. Pagal EŽTT suformuotą praktiką (Sipavičius v. Lithuania, no 49093/99, judgement of 21 February 2002) bei nacionalinę teismų praktiką (kasacinė nutartis 2K-197/2012) kaltinamojo teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį, teisę į gynybą ir teisingą teismą pažeidžiama ir tada, kai inkriminuojama veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, tačiau pritaikant kitokį teisinį požymį, būtiną šią veiką pripažinti nusikalstama, neįspėjus kaltinamojo apie tokią galimybę ir nesudarius galimybių atitinkamai gintis. Skunde nurodoma, kad jei kaltinimas yra keičiamas ne vien tik siaurinant kaltinimo apimtį, baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti iš anksto pranešama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos išsakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti užtikrinta galimybė gintis ir nuo inkriminuojamos veikos perkvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2008; 2K-7-228/2008). Kasatoriaus teigimu, nusikalstamos veikos aplinkybės, nustatytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu jis buvo kaltinamas ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiais. Nors teismas veiką perkvalifikavo pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, tačiau pritaikė kitokį teisinį požymį – išvaistymą.

30Skunde nurodoma, kad jis buvo kaltinamas dėl turto pasisavinimo, vėliau, kasininkei S. S.-B. prisipažinus, kad ji paėmė pinigus iš banko sąskaitos, apeliacinės instancijos teismas jo veiką kvalifikavo kaip turto išvaistymą, nors S. S.-B. nebuvo pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo, todėl, nepripažinus jos kalta dėl pasisavinimo, negalėjo kilti baudžiamoji atsakomybė dėl išvaistymo. Tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog įmonėje įsakymo, kas turėjo vykdyti kasininko pareigas ir visiškos materialinės atsakomybės sutarties su kasininku nebuvo, neįrodo, jog tokio įsakymo realiai nebuvo, jis greičiausiai nebuvo pateiktas su visa įmonės buhalterine medžiaga, be to, ir teismai jo neišsireikalavo.

31Nuteistoji S. S.-B. kasaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą dėl jos nutraukti.

32Nuteistoji teigia nesutinkanti su teismų išvada, kad paprastasis vekselis buvo pagamintas ir surašytas asmens, neturinčio teisės tai daryti, nes E. B., išrašydamas vekselį, buvo UAB „ESSB“ direktorius. Teismų išvada, kad vekselyje buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, yra neteisinga. Pateikusi vekselį antstoliui, ji, siekdama įrodyti, kad UAB „ESSB“ jų šeimai yra skolinga, veikė teisėtai ir pagrįstai.

33Skunde nurodoma, kad teismai netyrė aplinkybių, jog bendrovė turėjo finansinių problemų, dirbo nepelningai, visa veikla buvo finansuojama iš paskolų. Jos ir jos mamos skolos (120 000 Lt) buvo padengtos E. B. įnešus į bendrovę asmeninius (šeimos) pinigus (145 000 Lt). Įnešti pinigai yra šeimos pinigai, todėl ji turėjo pagrįstą teisę šiuos pinigus atgauti. Kad E. B. turėjo teisę reikalauti iš bendrovės sugrąžinti skolą, patvirtina ir specialisto išvada. Tačiau, kadangi E. B. negalėjo būti ir vekselį išrašęs žmogus (kaip įmonės direktorius), ir tas, kuriam išrašomas vekselis, todėl surašė vekselį savo sutuoktinei, turinčiai teisę reikalauti atgauti šeimos pinigus. Nuteistoji teigia, kad turtas yra svetimas, kai jis nepriklauso nuosavybės teise, tačiau šiuo atveju bendrovei buvo paskolinti šeimos pinigai, kuriuos ji siekė susigrąžinti teisėtu būdu. Be to, nebuvo ir apgaulės požymio, nes ji pateikė ne melagingus duomenis, o tikrovę atitinkančius faktus, nieko neslėpdama bei neiškreipdama objektyvios tiesos kreipėsi pas notarą bei antstolį, kad įgytų turtinę teisę į savo šeimos laikinai UAB „ESSB“ paskolintus pinigus. Teismo manymu E. B. liko UAB „ESSB“ kreditoriumi ir turėjo teisę reikalauti iš įmonės 145 000 Lt, tačiau teismas nevertino to, kad jis nereikalavo iš bendrovės 145 000 Lt, savo, kaip kreditoriaus, teisių jis neįgyvendino, nes reikalavimo teisę buvo perleidęs jai.

34Nuteistasis V. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

35Nuteistasis teigia, kad jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, nes jis tik paskolino pinigus bendrovei UAB „ESSB“ ir vėliau, panaudodamas vekselį, siekė juos susigrąžinti. Jo veiksmuose nėra apgaulės požymių, nes objektyvi tiesa, jog jis paskolino bendrovei asmeninius pinigus ir ši jam liko skolinga, nebuvo iškreipta, jis neturėjo tikslo suklaidinti UAB „ESSB“.

36Skunde pažymima, kad UAB „ESSB“ skolą jam patvirtina kasos pajamų orderis, kuris teismui buvo pateiktas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra dokumento, kuris patvirtintų skolą, o apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog orderis byloje yra, tačiau abejotina, kad jis pasirašytas pagrįstai. Taip, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas prieštaravo pats sau nurodydamas, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis buvo paskolinęs UAB „ESSB“ 13 830 Lt. Kasatorius nesutinka su tokia išvada ir mano, kad kasos pajamų orderis yra pakankamai objektyvus įrodymas, kad jis paskolino pinigus ir dėl to E. B. teisėtai išrašė jam vekselį.

37Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos tenkinti iš dalies, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

38Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė apeliacinio nagrinėjimo taisykles, netinkamai išnagrinėjo dalį skundų argumentų (pasikėsinimai sukčiauti), suvaržė kaltinamojo padėtį pakeisdamas kaltinimus, esmingai skirtingus faktinėmis aplinkybėmis.

39Prokuroras atsiliepime nurodo, kad epizoduose dėl netikrų dokumentų (vekselių) pagaminimo ir jų realizavimo bei pasikėsinimo užvaldyti kito asmens naudai 146 450 Lt bei

4013 830 Lt visų kasatorių argumentai iš esmės analogiški, siejami su E.B. skoliniais santykiais tarp jo ir įmonės, todėl aptariami bendrai.

41Atsiliepime teigiama, kad teismų sprendimuose nepaneigtas faktas, jog E.B. įmonė „ESSB“ buvo skolinga 145 000 Lt. Tai, kad jis, būdamas įmonės vadovu ir 2007 m. liepos 27 d. parduodamas savo akcijas, kaip vienintelis akcininkas, bei perduodamas įmonę ir jos valdymą kitiems akcininkams bei valdytojams, transformavo savo turėtą skolą surašydamas vekselius savo šeimos narės – žmonos S. S.-B. vardu, o V. S. irgi išdavė vekselį tai sumai, kurią jis buvo investavęs arba paskolinęs E. B. verslui vystyti, nereiškia, kad turtiniai–prievoliniai santykiai tarp įmonės ir E. B. neegzistavo arba buvo išnykę ir jis prarado reikalavimo teisę skolą susigrąžinti. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas analogiškus apeliacinio skundo klausimus aptarė formaliai, nepašalino abejonių, nesvarstė klausimo dėl tariamų teisių į skolą netinkamo realizavimo variantų, o tai turi lemiamos reikšmės veikos kvalifikavimui kaip sukčiavimas ar savavaldžiavimas, kartu ir civilinių prievolinių santykių atribojimui nuo neteisėto veikimo. Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, jog išrašius vekselį žmonos vardu E. B. vis tiek liko UAB „ESSB“ kreditoriumi 145 000 Lt sumai, nes iš bylos dokumentų, susijusių su bankroto byla, matyti, kad E. B. net nesikreipė ir nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Prokuroras pažymi, kad skolos neįforminimas tarp įmonės ir E. B. rašytinės paskolos pagrindu, o tik supaprastinto vekselio surašymas nepakeičia ir nepanaikina prievolinių santykių fakto, o formos reikalavimų neatitikimas ar netinkamumas gali turėti reikšmės tik paties fakto įrodinėjimo procesui. Be to, nė vienu ginčijamu sprendimu nenuneigtas skolos egzistavimo faktas, todėl aplinkybių interpretavimas laikytinas netinkamu skundo argumentų nagrinėjimu.

42Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl vekselio 13 830 Lt sumai išdavimo V. S. grindė prielaidomis, nes pripažino, kad byloje yra kasos pajamų orderis, patvirtinantis paskolinimo bendrovei faktą, tačiau kolegija nurodė abejojanti, kad jis surašytas pagrįstai. Tokiu atveju teismas turėjo abejones pašalinti, o nesant galimybių jų pašalinti jas vertinti nuteistojo naudai.

43Prokuroras atsiliepime sutinka su kasatoriaus E. B. skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva numatęs kaltinimo pakeitimo kitokiu kaltinimu galimybę iš esmės nepateikė kito kaltinimo variantų ir taip suvaržė galimybes gintis, nes nebuvo aišku, nuo ko reikia gintis apskritai. Naujas kaltinimas nebuvo suformuluotas ir proceso dalyviams nepateiktas, tačiau ginčijamame nuosprendyje jis išdėstytas nurodant, kad po bylos svarstymo apeliacinis teismas laiko nustatyta, jog E. B. leido trečiajam asmeniui – S. S.–B. disponuoti UAB „ESSB“ įmonės mokėjimo kortelėmis ir jomis iš bankomatų per kelis kartus išgryninti tam tikras įmonės lėšas, kurios į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos, todėl laikytina, jog jis, kaip įmonės vadovas, atsakingas už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą ir lėšas, iššvaistė jo žinioje buvusias lėšas. Tokia teksto formuluotė iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių, nes minima apie perleidimą banko mokėjimo instrumento trečiajam asmeniui naudotis, apie trečiojo asmens tam tikrus veiksmus išgryninant pinigus ir pan. Šiuo atveju kasatorius teisus, nurodydamas, jog iš ginčijamo sprendimo turinio kyla klausimas apskritai dėl atsakomybės atsiradimo trečiajam asmeniui, o ne kasatoriui. Apeliacinės instancijos teismas tokių galimybių nesvarstė, nesiūlė prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, nors įžvelgė netinkamą akto surašymą šiame epizode. Prokuroras mano, kad šis pažeidimas yra esminis, todėl kiti skundų argumentai netenka prasmės. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad epizodas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo taip pat susijęs su tariamo turto pasisavinimo epizodu, nes visos bankinės operacijos išgryninant pinigus bankomatuose inkorporuotos į kaltinimą, darytina išvada, jog ir ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis netinkamai surašyta.

44Kasaciniai skundai iš dalies tenkintini, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

45Dėl apeliacinį procesą reglamentuojančių nuostatų taikymo

46Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė minėto įstatymo reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, savo išvadas dėl baudžiamojo proceso ir baudžiamojo įstatymo taikymo padarė neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, išsamiai nepatikrinęs baudžiamojo įstatymo normų, pagal kurias kvalifikuojamos nuteistųjų veikos, taikymo tinkamumo.

47Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

48E. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 ir 2 dalis nuteistas už tai, kad būdamas UAB „ESSB“ direktorius (pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį – vienintelis šios bendrovės akcininkas), turėdamas tikslą apgaule kito asmens naudai įgyti svetimą turtą, pagamino du netikrus dokumentus – 2007 m. liepos 26 d. ir 2007 m. liepos 22 d. paprastuosius vekselius, suteikusius reikalavimo teises, t. y. S. S.-B. nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. reikalauti iš UAB „ESSB“ 146 450 Lt, o V.S. nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. reikalauti 13 830 Lt, šiuos netikrus dokumentus perdavė S. S.-B. bei V.S., tačiau nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 bei 2 dalyse, nebaigė, nes S. S.-B. bei V. S. pateikus vykdomuosius įrašus vykdyti UAB „ESSB“ tokios vertės turto neturėjo. S. S.-B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, o V.S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. už tai, kad įgiję iš E. B. netikrus dokumentus – minėtus vekselius, juos panaudodami gavo notaro patvirtintus vykdomuosius įrašus ir pateikė juos vykdyti anstolių kontorai, tačiau nusikalstamų veikų nebaigė, svetimo turto neįgijo, nes UAB „ESSB“ tokio turto neturėjo.

49Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.97 straipsnio 1 dalį civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. CK 1.105 straipsnio 1 dalyje išaiškinta vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvoka, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą.

50Pagal byloje esančius duomenis, E. B., būdamas UAB „ESSB“ direktoriumi, bendrovės darbuotojams V. S. ir S. S.-B. 2007 m. liepos 22 d. bei 2007 m. liepos 26 d. išdavė paprastuosius vekselius, pagal kuriuos įsipareigojo V. S. iki 2007 m. rugsėjo 3 d. sumokėti 13 830 Lt, o S. S.-B. iki 2007 m. rugpjūčio 23 d. sumokėti 146 450 Lt.

51Apeliaciniuose skunduose nuteistieji, pateikdami išsamius argumentus, teigė, kad UAB „ESSB“ jiems buvo skolinga, todėl vekseliai buvo išrašyti siekiant supaprastinta tvarka susigrąžinti paskolintus pinigus. E. B. (taip pat kaip ir S. S.-B.) teigė, kad paskolinti bendrovei pinigai buvo bendras šeimos turtas, kad išduotu vekseliu žmonai (S. S.-B.) buvo tik patvirtinama (transformuojama) realiai egzistuojanti prievolė, jog vekselis V.S. buvo išduotas, nes bendrovė jam nebuvo grąžinusi iš jo pasiskolintų (vekselyje nurodytų) pinigų.

52Teisėjų kolegija pažymi, kad turtas BK 182 straipsnio prasme yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kai nei kaltininkas, nei trečiasis asmuo, kurio naudai veikia kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr.

532K-7-255/2012).

54Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas konstatavo, kad kaltinamųjų parodymai apie jiems faktiškai egzistavusias bendrovės skolas reikšmės jų veikų kvalifikavimui neturi, nes nustatyta, jog jų elgesys, net ir turint teisę reikalauti žalos atlyginimo, peržengė leistino elgesio ribas. Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų prašymus bei juos pagrindžiančius argumentus atmetė nurodęs, kad: 1) byloje esančios paskolos sutartys patvirtina, jog S. S.-B. UAB „ESSB“ skolindavo pinigus (taip pat kaip ir jos motina – R. S.), tačiau pagal sudarytas sutartis bendrovė jai neliko skolinga, t. y. pagal jas su S. S.-B. buvo atsiskaityta 2007 m. liepos 26 d.; 2) pagal byloje esančius duomenis, bendrovė 145 000 Lt liko skolinga E. B., o ne S. S.-B., todėl išduoti jai paprastąjį vekselį nebuvo jokio teisinio pagrindo; 3) kad dokumento, jog 145 000 Lt bendrovės skola E.B. perėjo sutuoktinei, E. B. nesurašė.

55Toks apeliacinių skundų atmetimo argumentavimas yra iš esmės neatsakantis į esminius nuteistųjų keltus klausimus dėl paprastųjų vekselių išdavimo teisėtumo, sukčiavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymo, visų teisiškai reikšmingų baudžiamojo įstatymo už pasikėsinimą sukčiauti aplinkybių vertinimo.

56Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio fakto, jog V. S. paskolino bendrovei 13 830 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog kasos pajamų orderis, patvirtinantis, kad V. S. paskolino pinigus, yra, tačiau „kasos pajamų orderis duoda pagrindą abejoti, kad jis išrašytas pagrįstai“. Toks teiginys reiškia teismo abejonę kasos pajamų orderio tikrumu, o kartu ir nuteistųjų parodymais, kad V. S. paskolino bendrovei pinigus – 13 830 Lt, todėl šiai sumai ir buvo išrašytas paprastasis vekselis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl jame jokių abejonių negali likti.

57Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį E. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „ESSB“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto reikalavimus, nuo 2007 m. vasario 14 d. iki 2007 m. liepos 27 d. tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. PVM sąskaita faktūra nepagrindė paslaugų už 6 499,99 Lt suteikimo M. R. pagal 2007 m. liepos 13 d. sudarytą sutartį Nr. 70629-02 bei pajamų orderiu nepagrindė 3 199,99 Lt, gautų iš M. R., gavimo, neregistravo 3 199,99 Lt gavimo apskaitos registruose: 2007 m. liepos mėn. „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 272 Kasa“; „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 500, Pardavimo pajamos (langai)“; 10 atvejų kasos pajamų orderiais nepagrindė ir neregistravo apskaitos registruose: kasininko apyskaitoje bei „Apyvartos žiniaraštyje sąskaita Nr. 272“, pagrindžiančių 11 600 Lt gavimą iš sąskaitos Nr. LT ( - ), esančios AB banke „Hansabankas“, ir 6 650 Lt gavimą iš mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB Vilniaus bankas. Dėl to nuo 2007 m. 2007 m. vasario 14 d. iki 2007 m. liepos 27 d. nebuvo galima nustatyti UAB „ESSB“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalino tai, kad E.B. PVM sąskaita faktūra nepagrindė paslaugų už 6499,99 Lt suteikimo M. R. pagal 2007 m. liepos 13 d. sudarytą sutartį Nr. 70629-02 bei pajamų orderiu nepagrindė 3199,99 Lt, gautų iš M. R., gavimo, neregistravo 3 199,99 Lt gavimo apskaitos registruose: 2007 m. liepos mėn. „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 272 Kasa“; „Apyvartos žiniaraštis sąskaita Nr. 500, Pardavimo pajamos (langai)“, ir nustatė, kad jis tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 6 d. iki 2007 m. liepos 27 d. Taip sumažinus kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apimtį, žymiai sutrumpėjus veikos padarymo laikui, kasatorius pagrįstai kelia klausimą, kuo remdmasis teismas konstatavo, kad 18 250 Lt, paimtų iš sąskaitų bankuose, nepagrindimas kasos pajamų orderiais bei neįregistravimas apskaitos registruose sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, t. y. kad dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „ESSB“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

58Teismo išvados dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl kelia abejonių jų teisingumu.

59E. B. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už 18 250 Lt buvusio UAB „ESSB“ turto pasisavinimą, t. y. už tai, kad, būdamas atsakingu už įmonės turtą, per 10 kartų skirtingu laiku (2007 m. liepos 12 d., 2007 m. liepos 25 d., 2007 m. liepos 6 d., 2007 m. liepos 18 d., ) ir iš skirtingų bankomatų paėmė atitinkamas pinigų sumas, tačiau jų į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė ir nepateikė jų panaudojimo pagrįstumą patvirtinančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo skundą, kuriuo jis prašė dėl šio kaltinimo jį išteisinti, E. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 184 straipsnio 1 dalį ir nuteisė už tai, kad, būdamas įmonės direktoriumi atsakingu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, atsakingu už jo žinioje esantį UAB „ESSB“ turtą, neteisėtai leido trečiajam asmeniui S. S.-B. disponuoti bendrovės mokėjimo kortelėmis, kuri per keletą kartų iš įvairių banko sąskaitų paėmė bendrai 18 250 Lt. Šie pinigai į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti ir nebuvo pateikti jų panaudojimo pagrįstumą patvirtinantys dokumentai.

60Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jo gynybos teises, nes savo iniciatyva numatęs kaltinimo pakeitimo kitokiu kaltinimu galimybę ir iš esmės nepateikęs kito kaltinimo variantų suvaržė galimybes gintis, jam nebuvo aišku, nuo ko reikia gintis apskirtai.

61BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį tik prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Pagal BPK 256 straipsnio 4 dalį šios nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.

62Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę kaltinamajam, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Tai, ar, keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo gindamasis nuo jam pareikštų įtarimų ar kaltinimų neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų. Jei kaltinimo apimtis nėra vien tik siaurinama, baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui apie tai iš anksto turi būti pranešama ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos išsakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-36/2010, 2K-233/2008, 2K-7-228/2008).

63Apeliacinės instancijos teismas pažeidė E. B. procesines teises, nesuteikdamas jam galimybės teismo posėdyje gintis nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyto veikos kvalifikavimo.

64Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2012 m. kovo 29 d. posėdyje kolegijos pirmininkas informavo, jog teisėjų kolegija nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą, nes teismas laiko, kad vienas iš kaltinimų, pagal kurį E. B. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl jo žinioje buvusio UAB „ESSB“ turto 18 250 Lt pasisavinimo, gali būti perkvalifikuotas į lengvesnį kaltinimą, t. y. turto išvaistymą, ir iškarto pasiūlė nuteistiesiems duoti paaiškinimus dėl galimo kaltinimo pakeitimo. Taigi šis teismas pranešė, kad kaltinimas gali būti pakeistas lengvesniu, pats nurodė, kad kaltinimas gali būti pakeistas keičiant faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau nesuformulavo ir nenurodė, kokios faktinės aplinkybės gali būti pakeistos, taip apribodamas E. B. gynybos teises iš esmės ginčyti jam inkriminuotos veikos kvalifikavimą pagal BK 184 straipsnį.

65Keičiant veikos kvalifikavimą iš esmės buvo pakeistos ir faktinės bylos aplinkybės – E. B. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad pats, pasinaudodamas mokėjimo kortelėmis, iš bankomatų paėmė atitinkamas pinigų sumas ir jas, t. y. 18 250 Lt, pasisavino, o apeliacinės instancijos teismas E. B. pripažino kaltu už tai, kad jis neteisėtai leido trečiajam asmeniui – S. S.-B. disponuoti mokėjimo kortelėmis ir taip jai per kelis kartus iš bankomatų paėmus atitinkamas pinigų sumas ir neįtraukus jų į buhalterinę apskaitą, nepateikus jų panaudojimo pagrįstumą patvirtinančių dokumentų, iššvaistė bendrovės turtą – 18 250 Lt. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neteisėtas leidimas trečiajam asmeniui disponuoti mokėjimo kortelėmis grindžiamas E. B. padarytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 23, 25, 30 punktų pažeidimais, dėl kurių jis nebuvo kaltinamas. Teismas dviem atvejais pakeitė ir pinigų paėmimo iš bankomatų laiką.

66Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pažeista veikos esminių aplinkybių keitimo ir jų kvalifikavimo tvarka, pažeistos E. B. gynybos teisės bei rungimosi principas (BPK 7, 10, 44 straipsniai).

67Padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

69Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos

702012 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžiu... 3. E. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 30 MGL (3900 L)... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 5. 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1... 6. 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio... 7. 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė... 8. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl 78 044,05 Lt... 9. S. S.-B. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 22... 10. V. S. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt)... 11. UAB „B“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.... 12. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 13. E. B. veika iš BK 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 184 straipsnio... 14. Nuteistųjų V. S. ir S. S.-B. apeliaciniai skundai atmesti.... 15. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą,... 16. E. B. nuteistas už tai, kad:... 17. pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą kito asmens naudai,... 18. pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, pagamino netikrą dokumentą, jį... 19. Be to, E. B. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą,... 20. Taip pat jis nuteistas už tai, kad iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą... 21. S. S.–B. nuteista už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės... 22. V. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą: nuo... 23. Nuteistasis E. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad vekseliui yra nustatyti griežti formalumo... 25. Kasaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada dėl vekselių išrašymo... 26. Kasatorius teigia, kad skolos reikalavimo teisės perleidimas S. S.-B.... 27. Kasatorius neigia apgaulės požymį jo veiksmuose, pažymėdamas, kad įmonei... 28. Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 29. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino... 30. Skunde nurodoma, kad jis buvo kaltinamas dėl turto pasisavinimo, vėliau,... 31. Nuteistoji S. S.-B. kasaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 32. Nuteistoji teigia nesutinkanti su teismų išvada, kad paprastasis vekselis... 33. Skunde nurodoma, kad teismai netyrė aplinkybių, jog bendrovė turėjo... 34. Nuteistasis V. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 35. Nuteistasis teigia, kad jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, nes jis tik... 36. Skunde pažymima, kad UAB „ESSB“ skolą jam patvirtina kasos pajamų... 37. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 38. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė apeliacinio... 39. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad epizoduose dėl netikrų dokumentų... 40. 13 830 Lt visų kasatorių argumentai iš esmės analogiški, siejami su E.B.... 41. Atsiliepime teigiama, kad teismų sprendimuose nepaneigtas faktas, jog E.B.... 42. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl vekselio... 43. Prokuroras atsiliepime sutinka su kasatoriaus E. B. skundo teiginiu, kad... 44. Kasaciniai skundai iš dalies tenkintini, apeliacinės instancijos teismo... 45. Dėl apeliacinį procesą reglamentuojančių nuostatų taikymo... 46. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas... 47. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 48. E. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio... 49. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.97 straipsnio 1... 50. Pagal byloje esančius duomenis, E. B., būdamas UAB „ESSB“ direktoriumi,... 51. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji, pateikdami išsamius argumentus, teigė,... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtas BK 182 straipsnio prasme yra svetimas,... 53. 2K-7-255/2012).... 54. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas... 55. Toks apeliacinių skundų atmetimo argumentavimas yra iš esmės neatsakantis... 56. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje nėra... 57. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį E. B. pirmosios instancijos teismo... 58. Teismo išvados dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo nepagrįstos išsamiu... 59. E. B. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK... 60. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jo gynybos... 61. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas... 62. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos iš esmės... 63. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė E. B. procesines teises,... 64. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2012 m.... 65. Keičiant veikos kvalifikavimą iš esmės buvo pakeistos ir faktinės bylos... 66. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 67. Padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus teisėjų kolegija... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 69. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 70. 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti...