Byla 2K-233/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant J. Švabaitei, dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui, gynėjui advokatui A. Cemnolonskui, nuteistajam J. K., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Vytauto Barkausko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

2Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis pakeistas – J. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl Lietuvos santarvės fondo turto pasisavinimo 80 MGL (10000 Lt) dydžio bauda. Pašalintas iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginys, kad „J. K., būdamas Lietuvos santarvės fondo, kodas 9168153, registruotos Ukmergėje, Kauno g. 8, direktorius nuo 2002 m. liepos 12 d. iki 2003 m. gruodžio 8 d. pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį ir fondui priklausantį turtą už 6890 litų“, o iš rezoliucinės dalies – J. K. pripažinimas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir nubaudimas pagal šį straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio 1, 4 dalių taikymo ir bausmių subendrinimo. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 punkto taikymo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 221 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį bei šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė J. K. paskirta laisvės atėmimas 9 mėnesiams su 96 MGL (12000 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant J. K. be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nuspręsta konfiskuoti iš J. K. 1750 Lt valstybei. Pašalintas iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginys, jog dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo 2003 metais iš dalies nebuvo galima nustatyti Lietuvos santarvės fondo veiklos, turto ir įsipareigojimų 2001, 2002 metais. Kita nuosprendžio dalis nekeista.

3Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu:

4J. K. buvo nuteistas pagal BK 221 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2500 Lt) bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3750 Lt) bauda; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė J. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams su 40 MGL (5000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį J. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. J. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6J. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas Lietuvos santarvės fondo, kodas 9168153, registruoto Ukmergėje, Kauno g. 8, direktorius, nuo 2003 m. lapkričio 24 d. iki 2003 m. gruodžio 8 d. pasisavino svetimo, jo žinioje buvusio ir fondui priklausančio, turto už 1750 Lt.

7J. K. taip pat nuteistas už deklaracijų nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą bei aplaidų apskaitos tvarkymą (BK 221-223 straipsniai), tačiau dėl šių nusikalstamų veikų kasacine tvarka nesiskundžiama, todėl jų padarymo aplinkybės nedetalizuojamos.

8Generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis, J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl Lietuvos santarvės fondo turto – 1750 Lt – pasisavinimo, panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, iš esmės neišnagrinėjęs prokurorės ir nuteistojo J. K. apeliacinių skundų, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kuris sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad, panaikindamas apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. K. buvo nuteistas už 6890 Lt pasisavinimą, apeliacinės instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo BPK 256 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimu, tačiau visiškai nekreipė dėmesio į to paties straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo J. K. veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (kuo jis buvo kaltinamas) į to paties straipsnio 1 dalį, t.y. nuteisė J. K. už lengvesnį nusikaltimą, negu jis buvo kaltinamas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad nuosprendyje nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo pateiktųjų kaltinime, nes esminiu faktinių aplinkybių pasikeitimu laikomi atvejai, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodų, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, būdas, vieta ir pan., jei tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Pirmosios instancijos teismas gi tik pakeitė fondo lėšų pasisavinimo laikotarpį, jį prailgindamas, tačiau nekeisdamas jo pabaigos, kuri būtent ir turi įtakos nusikaltimo baigtumo momento nustatymui, veikos kvalifikavimui, bausmei ir kitiems teisiniams padariniams (pvz., senaties terminams). Patikslinus laikotarpį, jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios būtų kaip nors įtakoję minėtus faktorius, nustatyta nebuvo. Nebuvo suvaržyta ir J. K. teisė į gynybą, nes jis galėjo pasinaudoti ir pasinaudojo teise apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka, apeliacinio teismo posėdyje žodžiu pasisakyti dėl visų jam reikšmingų nuosprendžio teisės ir faktų klausimų. Nuteistasis J. K. klausimo dėl kaltinimo pakeitimo nekėlė, tačiau ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės pasisavinus 6980 Lt pagrįstumą. Kaip tik dėl šių nuteistojo argumentų Lietuvos apeliacinis teismas motyvuotai nepasisakė, o nereikšmingą nusikalstamos veikos padarymo laiko patikslinimą nepagrįstai traktavo kaip esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Taip pat teismas nepagrįstai J. K. nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį siejo su nuteistojo teismui pateiktomis sąmatomis, patvirtinančiomis apie įvairiems fondo organizuotiems renginiams išleistas lėšas, ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent kaltinime nurodytu laikotarpiu jis pasisavino 1750 Lt. Kitų kaltinime nurodytų lėšų pasisavinimu, anot apeliacinės instancijos teismo, J. K. negalima apkaltinti dėl to, kad pagal J. K. pateiktas sąmatas renginiai ir pasiruošimas jiems vyko kitu, nei nurodyta kaltinime, laikotarpiu. Tačiau, prokuroro įsitikinimu, tokia teismo išvada neparemta bylos įrodymais. Nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokiu konkrečiu laiku buvo pasisavinta minėta suma, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje lėšų pasisavinimą siejo su periodu, kai J. K. pats asmeniškai tvarkė fondo buhalterinę apskaitą. Nusikaltimo baigtumo momentas, turintis įtakos veikos kvalifikavimui, visur minimas tas pats – 2003 m. gruodžio 8 d., t.y. data, kai buvo nustatytas lėšų trūkumas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas motyvavo, jog 1750 Lt trūkumo pateisinti pateiktomis sąmatomis negalima, nes šios sąmatos nėra pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau būtent jomis teismas iš esmės rėmėsi konstatuodamas, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2003 m. lapkričio 24 d. iki 2003 m. gruodžio 8 d., buvo pasisavinta tik 1750 Lt. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai BPK 256 straipsnio 1 dalies pažeidimą pripažinęs esminiu bei, tuo remdamasis, iš esmės neišnagrinėjęs prokurorės apeliacinio skundo argumentų dėl J. K. kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taip pat neišnagrinėjęs J. K.l apeliacinio skundo argumentų dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už 6890 Lt pasisavinimą pagrįstumo, neišnagrinėjo paduotų apeliacinių skundų ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

9Skundas atmestinas.

10Dėl kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, dėl esminių reikalavimų keičiant kaltinimą teisme

11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų Baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių – teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

12Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui, taip pat ir tais atvejais, kai kaltinimo faktinis pagrindas bei jame išdėstytų aplinkybių apimtis turi įtakos veikos kvalifikavimui pagal kitą, sunkesnį baudžiamąjį įstatymą. Į šiuos reikalavimus ne kartą yra atkreipęs dėmesį ir Europos Žmogaus teisių teismas, pabrėždamas, jog proceso teisingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į proceso visumą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos rodo, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą (Europos Žmogaus teisių teismo sprendimų santraukos (Teismų praktika Nr.24, 274-275 psl.).

13Esminis kasacinio skundo argumentas šioje byloje yra tai, kad veikos kvalifikavimui reikšmingas yra tik veikos pabaigos momentas, todėl veikos laikotarpio trukmės prailginimas retrospektyviniu aspektu, kasatoriaus manymu, nelaikytinas esminiu faktinių aplinkybių pakeitimu, o yra tik kaltinimo patikslinimas. Su tokia argumentacija teisėjų kolegija negali sutikti. BPK 219 straipsnio 4 punkte pažymėta, kad kaltinamajame akte turi būti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

14Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl nusikalstamos veikos trukmės yra glaudžiai susijęs su kaltinamojo teise žinoti, kuo jis kaltinamas, ir su jo teise turėti procesines galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pirmosios instancijos teismas pakeitė ikiteisminio bylos tyrimo metu inkriminuotos nusikalstamos veikos trukmę, nurodydamas, kad J. K. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą ne laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 24 d. iki 2003 m. gruodžio 8 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, o laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 12 d. iki 2003 m. gruodžio 8 d. Kolegijos nuomone, tokiu būdu buvo išplėstos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 255 straipsnis), nes nusikalstamos veikos laikotarpio išplėtimas nėra formali aplinkybė, kadangi ši dimensija reiškia ne tik atskaitos tašką laike ar tam tikrą laiko atkarpą, bet apima teisiškai reikšmingą Lietuvos santarvės fondo veiklos laikotarpį bei atitinkamus J. K. veiksmus per šį laikotarpį, kurie nebuvo išdėstyti kaltinamajame akte. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 6890 litų suma, dėl kurios pasisavinimo pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs J. K. kaltu, neįeina į J. K. ikiteisminio bylos tyrimo metu pateikto kaltinimo laikotarpį, nes sąmatos apie panaudotas fondo lėšas buvo sudarytos arba iki 2003 m. lapkričio 24 d., arba po 2003 m. gruodžio 8 d., kiti byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina kaltinimo dėl turto pasisavinimo per jame nurodytą laikotarpį – nuo 2003 m. lapkričio 24 d. iki 2003 m. gruodžio 8 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pakeitęs kaltinime išdėstytas aplinkybes iš esmės skirtingomis, jas išplėtė ir nepagrįstai nuteisė J. K., nesant BPK 256 straipsnio 1 dalyje išvardintų proceso dalyvių prašymo, ir taip pažeidė šio straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija teisingai pažymėjo, kad taip buvo pažeistos J. K. teisės į gynybą, nes jam nebuvo pranešta apie naują kaltinimą ir bylos aplinkybių pasikeitimą, kartu pažeidžiant ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose įtvirtintus reikalavimus.

15Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, pateikdamas išsamius motyvus į visus esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus. Prokuroro kasacinio skundo teiginys, jog nebuvo išnagrinėtas nuteistojo apeliacinis skundas, nepagrįstas, be to, toks reikalavimas viršija prokuroro įgaliojimus šiame kasaciniame procese, todėl jis nenagrinėtinas.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai