Byla e2-1299-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ bankroto administratoriaus atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. nutarčių, kuriomis buvo priimtas pareiškėjo Danske Bank A/S pareiškimas dėl skundo atsisakymo, civilinėje byloje Nr. e2-4096-661/2016, pagal pareiškėjo Danske Bank A/S skundą atsakovui BUAB „VIPC Klaipėda“, dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2016 m. vasario 12 d. nutarimo darbotvarkės klausimu Nr. 1, panaikinimo, suinteresuoti asmenys E. U. U., AB „Invalda INVL“, UAB „Asreta“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

5Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti BUAB „VIPC Klaipėda“ 2016-02-12 įvykusio kreditorių komiteto nutarimą 1 darbotvarkės klausimu; įpareigoti BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą ir pateikti jam svarstyti klausimą dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ priklausančio turto, t. y. 8 žemės sklypų su statiniais, esančiais adresu Bangų g. 22, 24, 26, 28, 30, 34 ir Kooperacijos g. 13, 15, Klaipėdoje, pradinės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

6Pareiškėjas 2016 m. balandžio 25 d. teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo, kuriuo prašė priimti atsisakymą nuo skundo dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ 2016-02-12 kreditorių komiteto nutarimo darbotvarkės klausimu Nr. 1 ir bylą pagal skundą dėl kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo nutraukti. Nurodė, kad 2016-04-14 įvyko pareiškėjo ir kitų bendrovės kreditorių komiteto narių derybos, kurių metu bendrovės komiteto nariams pavyko iš esmės sutarti dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos, kuri būtų priimtina tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi, kurios rašymo apsirikimai buvo ištaisyti 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje, priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir civilinę bylą pagal pareiškėjo Danske Bank A/S pareiškimą atsakovei BUAB „VIPC Klaipėda“, dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2016-02-12 nutarimo darbotvarkės klausimu Nr. 1, panaikinimo nutraukė. Priteisė iš pareiškėjo atsakovei BUAB „VIPC Klaipėda“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, suinteresuotam asmeniui UAB „Asreta“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Kita papildoma 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi teismas iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui E. U. U. priteisė 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nurodė, kad pareiškėjo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl pareiškėjo atsisakymą nuo skundo priėmė ir nutraukė bylą pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą.

11Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 94 str. 1 d. numato, jog tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Suinteresuoti asmenys UAB „Asreta“ ir E. U. U. bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl pareiškėjo veiksmų, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus buvo priversti rengti procesinius dokumentus teismui. Kadangi suinteresuotų asmenų UAB „Asreta“ ir E. U. U. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą patvirtintų maksimalių dydžių (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), teismas visiškai patenkino šių asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 94 str. 1 d.).

12Teismas netenkino suinteresuotų asmenų prašymo dėl baudos pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, paskyrimo. Kadangi pareiškėjas pareiškimą atsiėmė po 2016-04-14 vykusių kreditorių komiteto narių derybų, kurio metu buvo pasiektas susitarimas dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo veiksmus pripažinti neteisėtais ir atmetė suinteresuotų asmenų prašymą paskirti pareiškėjui šalių prašomą baudą.

13III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14Pareiškėjas (apeliantas) Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. ir 2016 m. balandžio 29 nutarčių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kiek laiko sugaišo jiems atstovaujantys advokatai.

162. Bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos, o nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo E. U. U. nepateikė dokumento, jog jam šioje byloje atstovauja advokatas Irmantas Balsys, kurio 2016 m. kovo 21 d. išrašytą sąskaitą jis pateikė teismui.

173. Iš skundžiamų Vilniaus apygardos teismo 2016-04-26 ir 2016-04-29 nutarčių nėra aišku, kurį Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą patvirtintų maksimalių dydžių (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) punktą teismas taikė. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų Rekomendacijų 8 punkte nėra įvardintos tokios teisinės paslaugos kaip „už atsiliepimą į skundą“, todėl apelianto nuomone, taikytinas šių Rekomendacijų 8.16 punktas, t. y. „už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai“, taikant 0,4 koeficientą.

184. Teismas, nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, nebuvo prašęs įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų UAB „Asreta“ bei E. U. U.. Teismas šiuos asmenis į bylą įtraukė jų pačių prašymu, todėl vadovaujantis bendraisiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, šių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos, jeigu jos iš tiesų buvo patirtos už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą, neturėtų būti priteistos iš pareiškėjo.

19Atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorė pateikė teismui atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta paskirti pareiškėjui baudą ir išspręsti klausimą iš esmės – paskirti pareiškėjui 5 000 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos paskiriant BUAB „VIPC Klaipėda“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Bankroto administratorės nuomone, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, pareikšdamas nepagrįstą skundą. Pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdžius, savo nuomonę visada išreiškia raštu, tai rodo, kad jis nėra linkęs bendradarbiauti su kitais kreditorių komiteto nariais. Dėl pareiškėjo reikalavimų bankroto administratorius priverstas atlikti papildomus darbus, kurie iš esmės vilkino bankroto procesą ir didina administravimo išlaidas.

212. Pareiškėjas jau ne pirmą kartą skundžia kreditorių komiteto nutarimus, kurie teismo nutartimis vėliau buvo pripažinti nepagrįstais. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo siekė tik vilkinti bankroto procedūrą.

22Suinteresuotas asmuo UAB „Asreta“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisti iš pareiškėjo 200 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma suinteresuotam asmeniui UAB „Asreta“ neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (757 Eur x 0,4), todėl ši suma yra pagrįsta ir nėra pagrindo ją keisti.

23Suinteresuotas asmuo UAB „Asreta“ atsiliepime į administratoriaus atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti ir paskirti pareiškėjui 5 000 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos paskiriant BUAB „VIPC Klaipėda“. Nurodė, kad pareiškėjas siekia išimtinai tik savo, kaip įkaitos turėtojo, interesų patenkinimo ir neatsižvelgia į kitų kreditorių interesus. Pareiškėjas nuolat teikia skundus, kurie yra nepagrįsti, tačiau tokiu būdu yra vilkinama bankroto procedūra.

24Suinteresuotas asmuo E. U. U. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalies prašo jį atmesti ir skundžiamas nutartis palikti nepakeistas; priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, priteisiant suinteresuotam asmeniui 278,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl pareiškėjo skundo. E. U. U. pateikė teismui visus įrodymus, pagrindžiančius jo bylinėjimosi išlaidas, o teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo kriterijus ir neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

25Suinteresuotas asmuo E. U. U. atsiliepime sutiko su bankroto administratoriaus argumentais dėl baudos pareiškėjui skyrimo.

26Atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą; priteisti iš pareiškėjo 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad šalys bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl nepagrįsto pareiškėjo skundo. Administratorės nuomone, teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir proporcingos bei neprieštarauja Rekomendacijose nustatytiems maksimaliems dydžiams.

27Pareiškėjas atsiliepime į BUAB „VIPS Klaipėda“ atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės teiginiais, jos pareiškėjas nebendradarbiauja su kreditorių komiteto nariais. Priešingai, pareiškėjas siekia tik ginti savo interesus ir įgyvendinti kreditorių komiteto nario pareigas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog ankstesni jo skundai buvo atmesti, dar nereiškia, jog jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

29CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

31Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas teismui bylą nutraukus (nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės) bei atsisakymas skirti pareiškėjui baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32Dėl pareiškėjo atskirojo skundo

33Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

34Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti BUAB „VIPC Klaipėda“ 2016-02-12 įvykusio kreditorių komiteto nutarimą 1 darbotvarkės klausimu; įpareigoti BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą ir pateikti jam svarstyti klausimą dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ priklausančio turto, t. y. 8 žemės sklypų su statiniais, esančiais adresu Bangų g. 22, 24, 26, 28, 30, 34 ir Kooperacijos g. 13, 15, Klaipėdoje, pradinės pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Tik po 2016 m. balandžio 14 d. įvykusių kreditorių komiteto narių derybų, kurių metu šalys susitarė dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos, pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė savo pareikšto skundo dėl 2016-02-12 įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo 1 klausimu. Kadangi iki pareiškėjo skundo atsiėmimo tiek atsakovė, tiek kiti suinteresuotieji byloje asmenys pateikė teismui atsiliepimus dėl pareikšto skundo, akivaizdu, jog jie patyrė ir bylinėjimosi išlaidas, kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir priteisė iš pareiškėjo.

35Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad tiek atsakovė, tiek suinteresuoti asmenys nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė dėl atsiliepimo į pareiškėjo skundą surašymą patyrė 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 43–44), suinteresuotas asmuo UAB „Asreta“ patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 139–144), o E. U. U. turėjo 629,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 153–154). Taigi, visi byloje dalyvaujantys asmenys pateikė įrodymus, kuriais pagrindė savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nors pareiškėjas teigė, jog suinteresuoti asmenys į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti teismo iniciatyva, todėl teismas turėjo įvertinti šią aplinkybę ir netenkinti šių asmenų prašymo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi teismo pareiga yra įtraukti visus suinteresuotus asmenis į bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju įtrauktieji į bylą suinteresuoti asmenys veikė procese aktyviai, procesiniais dokumentais išreiškė savo pozicijas dėl pareiškėjo skundo. Teismui nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, būtų pagrindas tokį teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

36Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog nėra aišku, kuriuo Rekomendacijose nurodytų dydžiu vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šalims jų prašomas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dalyvaujantiems byloje asmenims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų prašymus tenkino visiškai, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, į nagrinėjimo trukmę, aplinkybę, jog pareiškėjas pats atsisakė nuo skundo, taip pat nesilaikė Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, t. y., jog rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjo skundas buvo pareikštas bankroto byloje, todėl jis negali būti prilyginamas ieškiniui. Kadangi Rekomendacijose nėra numatytas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į pareiškėjo skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskaičiuojant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, turi būti vadovaujamasi Rekomendacijų 8.16 punktu, kuriame nustatytas 0,4 maksimalus dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ir paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutartys yra priimtos 2016 metų antrąjį ketvirtį, bylinėjimosi išlaidos turi būti skaičiuojamos pagal 2015 metų ketvirtojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris 2015 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 756,90 Eur. Todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimą į pareiškėjo skundą, negali viršyti 302,76 Eur. Dėl nurodytų argumentų, pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, iš pareiškėjo BUAB „VIPC Klaipėda“ ir E. U. U. priteistas bylinėjimosi išlaidas mažinant iki 300 Eur.

37Dėl atsakovės atskirojo skundo

38Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, kuria buvo atsisakyta paskirti pareiškėjui 5 000 Eur dydžio baudą, pateikė teismui atskirąjį skundą, nurodydama, jog pareiškėja teikdama skundus teismui, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

39Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių nenustatyta. Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 str., gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). Pagal CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 str., taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Nagrinėjamu atveju jokių piktnaudžiavimo procesu atvejų nėra nustatyta, be to, pats pareiškėjas atsiėmė skundą, nurodydamas, jog pavyko susitarti su kreditorių komitetu dėl visiems kreditoriams priimtinų sąlygų parduodant atsakovės turtą. Tokių aplinkybių suinteresuoti asmenys neneigia. Pareiškėjas skundą teismui dėl kreditorių komiteto susirinkimo padavė gindamas savo teisėtus interesus, nes ši jo teisė yra numatyta ĮBĮ. Todėl pareiškėjo teisių įgyvendinimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine padėtimi. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjas piktybiškai teikia skundus teismui dėl visų kreditorių komitetų susirinkimų. Tai, jog pareiškėjas dėl 2011-04-19, 2013-03-05 ir 2013-11-20 kreditorių komitetų nutarimų kreipėsi į teismą, o jo skundai teismų buvo atmesti, dar nereiškia, jog pareiškėjas piktnaudžiavo procesine padėtimi, o tiesiog teisėtais būdais siekė apginti savo neva pažeistas jo teises ir teisėtus interesus. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl baudos pareiškėjui skyrimo.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

41CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.).

42Nagrinėjamoje byloje atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ pateikė teismui prašymą priteisti jai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, suinteresuotas asmuo E. U. U. prašė teismo priteisti jam 278,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, o suinteresuotas asmuo UAB „Asreta“ prašė teismo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

43Jau minėtų Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už atsiliepimus maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4. Remiantis Statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 748 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacijoje sprendžiamas procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų ir baudos paskyrimo nėra sudėtingas, taip pat į tai, kad pareiškėjo skundas yra tenkintas iš dalies, apeliacinės instancijos teismas mažina atsakovės ir suinteresuotų asmenų prašomas priteisti išlaidas ir priteisia UAB „Asreta“, E. U. U. ir BUAB „VIPC Klaipėda“ iš pareiškėjo po 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).

44Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutartys, dalyse dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra keistinos (CPK 337 str. 1 d. 4 p., 338 str., 329 str. 1 d.).

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. nutartis bei papildomos 2016 m. balandžio 29 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

47Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį ir 2016 m. balandžio 29 d. nutartį išdėstyti taip:

48„Priteisti iš pareiškėjo Danske Bank A/S, į. k. 61126228, BUAB „VIPC Klaipėda“, į. k. 300007510, 300 eurų bylinėjimosi išlaidų“.

49Likusią 2016 m. balandžio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

50Vilniaus apygardos teismo papildomą 2016 m. balandžio 29 d. nutartį išdėstyti taip:

51„Priteisti iš pareiškėjo Danske Bank A/S, į. k. 61126228, E. U. U. 300 eurų bylinėjimosi išlaidų.“

52Priteisti iš pareiškėjo Danske Bank A/S atsakovei BUAB „VIPC Klaipėda“, suinteresuotiems asmenims UAB Asreta“ ir E. U. U. po 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.