Byla 2-2570/2013
Dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (kreditorių) R. P. ir L. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria buvo atmestas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ kreditorių R. P. ir L. P. skundas dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ bankroto byloje.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo.

6Pareiškėjai (kreditoriai) R. P. ir L. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami:

  1. perduoti jų skundą nagrinėti kitam tos pačios kompetencijos teismui;
  2. pripažinti, kad B UAB „Plusta“ teisių ir pareigų perėmėjo bankroto administratoriaus kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ įgaliotas asmuo P. N. 2013 m. birželio 27 d. sušaukdamas B UAB „Plusta“ kreditorių komiteto posėdį, atsisakė klausyti įsakmių įstatymo leidėjo paliepimų, sąmoningai tyčia vykdė tęstinę nusikalstamą veiką - Lietuvos Respublikos piliečių apiplėšinėjimus;
  3. pripažinti, kad Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S. 2013 m. birželio 28 d. teismo nutartyje melagingai nurodydama, jog 2013 m. birželio 27 d. įvyko „kreditorių susirinkimas“ sąmoningai tyčia darė konstitucinį nusižengimą – nusikaltimą; dalyvauja bankroto administratoriaus kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ įgalioto asmens P. N. tęstinėje nusikalstamoje veikoje; vykdo Lietuvos Respublikos piliečių apiplėšinėjimus (A. V., R. P., L. P. atvejai);
  4. atitinkamu teisės aktu kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjos B. S. akivaizdžių nusikaltimų, bendrininkavimo nusikaltėliams įvertinimo;
  5. kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl B UAB „Plusta“ administratoriaus kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“, B UAB „Plusta“ kreditorių komiteto veiksmų įvertinimo (nusikaltimų, numatytų BK 281 str. (Turto prievartavimas), 282 str. (Sukčiavimas); 186 str. (Turtinės žalos padarymas apgaule), požymiai);
  6. į teismo posėdį kviesti pareiškėjus R. P. ir L. P..

7Pareiškėjai skunde teigė, kad išanalizavę bankroto administratoriaus 2013 m. liepos 23 d. raštą „Dėl dokumentų siuntimo“ kartu su atsiųstais dokumentais, nustatė, jog administratoriaus įgaliotas asmuo P. N. kartu su Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S. tęsia nusikalstamos veikos vykdymą, tyčia veikia priešingai teisinės demokratinės valstybės, protingumo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, teisės ir įstatymų principams. Pareiškėjai teisėjos neteisėtus veiksmus įrodinėja ir remdamiesi teisėjos 2013 m. birželio 21 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. B2-43-372/2013, kuriame teisėja prašė kreditorių susirinkime išspręsti klausimą dėl įmonės pabaigos arba bankroto procedūrų termino pratęsimo; bei teisėjos 2013 m. birželio 28 d. nutartimi, kurioje minimas kreditorių susirinkimas. Pareiškėjai pažymi, kad bankroto administratoriaus patalpose 2013 m. birželio 27 d. 14.00 val. įvyko kreditorių komiteto susirinkimas. Įstatymo leidėjas yra įsakmiai nurodęs, kad pratęsti šį terminą gali tik kreditorių susirinkimas. Pareiškėjai, iš šių aplinkybių daro išvadą, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo inscenizavo kreditorių susirinkimą, tyčia piktybiškai nesivadovauja įstatymo normomis, dirbtinai sukuria naujus kreditorius bei plėšikauja, o teisėja sąmoningai tyčia daro konstitucinį nusižengimą – nusikaltimą, melagingai nurodydama, kad kreditorių susirinkimas buvo nusprendęs kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo ir tokiu būdu dalyvauja bankroto administratoriaus vykdomose nusikalstamose veikose.

8Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi netenkino prašymo dėl teisėjos B. S. nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Nr. B2-43-372/2013; informavo Šiaulių apygardos prokuratūrą apie galimai pareiškėjų padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 232 straipsnyje, bei pateikė prokurorui visą susijusią medžiagą iš nagrinėjamos bylos. Nutartyje buvo pažymėta, kad reiškiamas pareiškimas dėl nušalinimo neturi jokio teisinio pagrindo, yra visiškai nekonkretus ir nemotyvuotas bei įžeidžiantis ir žeminantis teismą. Pareiškėjai reiškė nušalinimą dėl teisėjos padarytos techninės klaidos. Be to, šis pareiškimas yra pakartotinis ir analogiškas jau prieš tai reikštiems pareiškėjų nušalinimams teisėjai šioje bei kitose civilinėse bylose, kuriose nagrinėjami su ta pačia bankroto byla susiję klausimai.

9Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi klausimas dėl B UAB „Plusta“ bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų skirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka 2013 m. rugsėjo 27 d. 9.00 val. Šiaulių apygardos teisme.

10Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. P. pateikė prašymą stabdyti skundo nagrinėjimą kaip paduotą neteismingam Šiaulių apygardos teismui ir perduoti skundo nagrinėjimą Lietuvos apeliaciniam teismui arba skundą grąžinti pareiškėjams, pasiūlius jiems kreiptis patiems į Lietuvos apeliacinį teismą. Pareiškėjas nurodė, kad neturi teisinio išsilavinimo, negali samdytis brangiai apmokamų garsių advokatų, tačiau mano, kad jam reikėjo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl teisėjos B. S. priimtos neskundžiamos 2013 m. birželio 28 d. nutarties sąlygų, kurios jį suklaidino.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjų R. P. ir L. P. skundą dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų bei ištaisė rašymo apsirikimą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, nurodydamas, kad teismas nutartyje rėmėsi B UAB „Plusta“ kreditorių komiteto posėdžio Nr. 8 nutarimu dėl likvidavimo procedūros pratęsimo. Teismas nurodė, kad pareiškėja L. P. yra skolinga B UAB „Plusta“ 3 484 Lt, o pareiškėjas R. P. – 23 700 Lt. Šios skolos yra patvirtintos įsiteisėjusiais Šiaulių apygardos teismo sprendimais. Iš bankroto administratoriaus pateiktos ataskaitos kreditorių komitetui teismas nustatė, kad sprendimai vykdomi nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus veiksmai negali būti laikomi piliečių apiplėšinėjimu, įsakmių įstatymo normų pažeidimu, kai jis savo pareigas atlieka pagal jam įstatymo nustatytą kompetenciją. Teismas pratęsė terminą likvidavimo procedūrų vykdymui, kadangi sprendimų vykdymo procesas pareiškėjų ir skolininko A. V. bylose tik prasidėjo. B UAB „Plusta“ kreditorių susirinkime buvo patvirtintas kreditorių komiteto darbo reglamentas, kurio 4.6 punktu kreditorių susirinkimas suteikė teisę kreditorių komitetui svarstyti ir kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Todėl teismas padarė išvadą, kad kreditorių komitetas nepažeidė savo kompetencijos ribų pavesdamas bankroto administratoriaus įgaliotiniui kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo (Įmonių bankroto įstatymo 25 str. 3 d.).

13Teismas taip pat pripažino, kad 2013 m. birželio 27 d. jam buvo pateiktas kreditorių komiteto posėdžio protokolas Nr. 8, o Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje minimas kreditorių susirinkimas. Kadangi ši klaida nekeičia prašymo ir nutarties esmės, teismas nutarė ją ištaisyti (CPK 276 str.). Teismas dėl pareiškėjų argumentų apie teisėjos neteisėtus veiksmus ir nusikalstamas veikas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi teisėja nenušalinta nuo bylos nagrinėjimo, bei šia nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūra buvo informuota apie galimai padarytas pareiškėjų veikas, numatytas BK 232 straipsnyje. Teismas dėl pareiškėjo R. P. argumentų apie galimybę skųsti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui pažymėjo, kad šia nutartimi buvo pratęstas terminas, todėl ji neskundžiama ir teismas neturėjo pagrindo svarstyti pareiškėjų skundo dėl minėtos nutarties priėmimo klausimo (CPK 335 str.). Be to, pareiškėja L. P. buvo atstovaujama kvalifikuotos teisininkės.

14Teismas netenkino prašymo grąžinti skundo, nes jis jau yra išsiųstas atsakovui. Be to, skundą grąžinti prašė tik pareiškėjas R. P., todėl teismas, nesant atitinkamo pareiškėjos L. P. prašymo, skundą išnagrinėjo iš esmės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepasinaudojo teise atsisakyti skundo bei neįvardino nei vieno iš CPK 163-164 straipsniuose įtvirtintų civilinės bylos sustabdymo pagrindų.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

16Pareiškėjai (kreditoriai) R. P. ir L. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. CPK 66 straipsnyje įtvirtintas draudimas teisėjui nagrinėti tą pačią bylą bei nagrinėti teisėjui bylą dėl jo paties veiksmų. Pareiškėjai skunde kėlė teisėjos darytų nusikalstamų veikų klausimą, tačiau teisėja nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Jos nenušalino ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kuris informavo Šiaulių apygardos prokuratūrą apie galimai pareiškėjų padarytas BK 232 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas;
  2. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nenušalindamas teisėjos, siekia užgniaužti teisėjos atžvilgiu vykdomą teisėtą kritiką bei paveikti pareiškėjus, kad jie atsisakytų bandymų ginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus bei bandymus priversti teisėją ir bankroto administratorių elgtis pagal įstatymus. Minėti skyriaus pirmininko veiksmai patvirtina, kad Šiaulių apygardos teisme vykdoma antikonstitucinė veikla, persekiojami teismą kritikuojantys pareiškėjai, nuolankiai tarnaujama užsakovams – bankroto administratoriui ir jo vadovui J. G.. Teismo daromą spaudimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jau kitą dieną (2013 m. rugsėjo 6 d.) po teismo posėdžio advokato padėjėja G. Š. nutraukė atstovavimo sutartį;
  3. pareiškėjai formuluodami skundo dalyką ir pagrindą nesirėmė rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo pagrindais (CPK 276 str.), dėl ko teisėja negalėjo tokios klaidos ištaisyti. Be to, teisėja rėmėsi kažkokiu kreditorių komiteto darbo reglamentu, tačiau nenurodė kada jis buvo patvirtintas. Kadangi teisėja nurodė, kad šis reglamentas yra penktame bylos tome, pareiškėjai daro išvadą, kad jis buvo pateiktas jau po to, kai advokato padėjėja G. Š. nutraukė atstovavimo sutartį.

17Trečiasis asmuo (kreditorius) VMI pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Trečiasis asmuo antrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvams dėl kreditorių komiteto teisės kreiptis į teismą prašant pratęsti bankroto procedūrų terminą, dėl vykdomo išieškojimo iš pareiškėjų, dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Pažymi, kad pareiškėjai yra B UAB „Plusta“ kreditoriai, o pareiškėjas R. P. yra buvęs šios bendrovės vadovas. Pareiškėjai ne kartą inicijavo teisminius ginčus šioje bankroto byloje, todėl yra gerai susipažinę su visa bankroto bylos medžiaga bei kreditorių nutarimais. Šio aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis pateikia nepagrįstą skundą, remdamiesi rašymo apsirikimo ištaisymu.

18Atsakovo B UAB „Plusta“ bankroto administratorius kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad vykdo teisėtas pareigas bankroto procese, į kurias įeina ir ieškinių pateikimas teismui dėl skolų iš pareiškėjų priteisimo. Teismas pagrįstai ištaisė nutartyje padarytą rašymo apsirikimą. Jokių neteisėtų veiksmų nei teismas, nei bankroto administratorius neatliko.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas netenkinamas.

21Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas suponuoja būtinybę peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nenustačius viešojo intereso egzistavimo apeliantų keliamame ginče, atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas, nagrinėjant tik atskirajame skunde nurodytus šios nutarties neteisėtumo pagrindus. Kaip matyti iš apeliantų atskirojo skundo pagrindo, apeliantai pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą įrodinėja remdamiesi iš esmės trimis argumentais. Pirma, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusi teisėja buvo šališka. Antra, minėtos teisėjos nepagrįstai nenušalinęs pirmosios instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas elgėsi neteisėtai. Trečia, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nesant pareiškėjų prašymo buvo ištaisytas rašymo apsirikimas bei remtasi kreditorių komiteto protokolu, kuris apeliantams nežinomas bei į bylą buvo pateiktas vėliau.

22Dėl pirmojo apeliantų atskirojo skundo argumento pažymėtina, kad kiekvienam asmeniui yra garantuojama konstitucinė teisė, jog jo byla būtų išnagrinėta nešališko teismo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 2 d.), kas reiškia, jog prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos (CPK 65-66 str., 68-70 str.). Tačiau visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam teisėjui nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003).

23Nagrinėjamu atveju apeliantai teisėjos, priėmusios skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, šališkumą įrodinėja remdamiesi tuo, kad teisėja skundžiama nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą kitoje 2013 m. birželio 28 d. priimtoje teismo nutartyje. Apeliantai būtent šį teisėjos padarytą rašymo apsirikimą traktuoja kaip teisėjos vykdomą nusikalstamą veiką kartu su bankroto administratoriumi apeliantų atžvilgiu atsakovo bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog teisėja padarė rašymo apsirikimą ir vėliau, vadovaudamasi CPK 276 straipsnyje įtvirtinta teismo prerogatyva ištaisyti padarytą rašymo apsirikimą, jį ištaisė, savaime neįrodo teisėjos šališkumo (CPK 65-66 str.) ar/ir nusikalstamų veikų darymo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantų įvardintą prielaidą apie teisėjos šališkumą (CPK 12 str. ir 178 str.).

24Dėl antrojo apeliantų atskirojo skundo argumento pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu bei CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Apeliantai teigdami, kad pirmosios instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nepagrįstai nenušalino skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusios teisėjos nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, įvardino jokiais įrodymais nepagrįstas įžeidžiančio pobūdžio prielaidas apie pirmosios instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko vykdomą apeliantų persekiojimą, nusikalstamas veikas darančios teisėjos dangstymą bei kitų nusikalstamų veikų vykdymą. Iš šių apeliantų abstrakčių prielaidų galima daryti išvadą, kad apeliantai Civilinių bylų skyriaus pirmininko veiksmų neteisėtumą įrodinėja remdamiesi vien ta aplinkybe, kad nebuvo tenkintas apeliantės L. P. prašymas nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusią teisėją. Kadangi šioje nutartyje aukščiau nustatyta, kad apeliantai neįrodė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusios teisėjos nušalinimo pagrindo egzistavimo, atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas šios teisėjos nepagrįstai nenušalino. Dėl šios priežasties apeliantų atskirojo skundo abstraktaus pobūdžio prielaidos apie pirmosios instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko darytas nusikalstamas veikas, nenušalinant tesėjos nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, atmetamos kaip neįrodytos ir neįtakojančios skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo.

25Dėl trečiojo apeliantų atskirojo skundo argumento pažymėtina, kad CPK 276 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo prerogatyva ištaisyti procesiniame sprendime padarytą rašymo apsirikimą tiek byloje dalyvaujančio asmens prašymu, tiek savo iniciatyva. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva skundžiama nutartimi ištaisęs rašymo apsirikimą, padarytą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, jokių įstatyminių nuostatų nepažeidė, o priešingai – pasinaudojo įstatymo leidėjo suteikta prerogatyva ištaisyti teismo procesiniame sprendime padarytą rašymo apsirikimą, kurio ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatyminės nuostatoms apeliantų atskirojo skundo teiginiai, jog teismas, savo iniciatyva ištaisydamas skundžiama nutartimi rašymo apsirikimą, peržengė ginčo dalyko ribas bei pažeidė imperatyvias teisės normas. Be to, kaip neįtakojantys skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo atmetami ir tie apeliantų atskirojo skundo teiginiai, kuriais keliamas klausimas dėl B UAB „Plusta“ kreditorių komiteto protokolo pateikimo į bylą momento. Nepaisant to, kada kreditorių komiteto protokolas buvo pateiktas ar/ir įsiūtas į bylą bei nepaisant to, ar apeliantai buvo supažindinti su kreditorių komiteto protokolu, ši aplinkybė niekaip nepaneigia fakto, kad būtent B UAB „Plusta“ kreditorių komitetas 2013 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą pratęsti B UAB „Plusta“ likvidavimo procedūros terminą (b.l. 11), kas reiškia, jog Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje padarė akivaizdų rašymo apsirikimą, per klaidą nurodydamas, kad minėtą nutarimą priėmė ne kreditorių komitetas, o kreditorių susirinkimas. Minėtos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas laikydamasis įstatyme įtvirtintų reikalavimų pagrįstai savo iniciatyva skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ištaisė Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą.

26Apeliacine tvarka išnagrinėjus apeliantų L. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl apeliantų atskirasis skundas netenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Apeliantams už piktnaudžiavimą procesine teise skiriama bauda.

28CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga šalims naudotis sąžiningai joms priklausančiomis teisėmis bei siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Nustačius, jog šalis piktnaudžiauja jai suteikta procesine teise, nesąžiningai pareikšdama nepagrįstą ieškinį, atskirąjį skundą ar kitą procesinį dokumentą, teismas gali jai paskirti iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str., 302 str., 338 str.).

29Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų atskirojo skundo argumentų turinį, daro išvadą, kad apeliantai pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog šioje nutartyje teismo iniciatyva buvo ištaisytas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartyje padarytas rašymo apsirikimas, kuomet per klaidą vietoj kreditorių komiteto nutarimo, buvo nurodytas kreditorių susirinkimo nutarimas. Kadangi apeliantai yra B UAB „Plusta“ kreditoriai, kurie dalyvavo B UAB „Plusta“ 2010 m. lapkričio 23 d. vykusiame kreditorių susirinkime, išrinkusiame kreditorių komitetą (b.l. 5-9), apeliantai kaip ir bet kuris kitas analogiškoje situacijoje atsidūręs kreditorius negalėjo nesuvokti, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartyje padarė akivaizdų rašymo apsirikimą, kurį pagrįstai savo iniciatyva ištaisė skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pažymėtina, kad visos šios aplinkybės apeliantams buvo išaiškintos Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, kuria buvo atmestas apeliantės L. P. prašymas nušalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo teisėją B. S.. Nepaisant to, apeliantai teikė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, nurodydami tą patį teismo padarytą rašymo apsirikimą kaip teisėjos šališkumo pagrindą, kurį motyvavo įžeidžiančio pobūdžio teiginiais bei abstraktaus pobūdžio prielaidomis apie teisėjų daromas nusikalstamas veikas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų atskirojo skundo pagrindo akivaizdų nepagrįstumą bei apeliantų netuoleruotiną procesinį elgesį pagal bonus pater familias elgesio standartą, daro išvadą, kad apeliantai sąmoningai piktnaudžiauja procesine teise pateikti atskirąjį skundą, rodo nepagarbą teismui bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir sąmoningai veikia prieš greitą, ekonomišką ir teisingą procesą. Dėl šios priežasties kiekvienam apeliantui skiriama 2 000 Lt dydžio bauda, po 1 000 Lt iš kiekvienos baudos skiriant B UAB „Plusta“ (CPK 95 str. ir 106 str.).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Apeliantui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Šeduva, Radviliškio rajone) skirti 2 000 Lt baudą, iš kurios 1 000 Lt turi būti įmokėta į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ (įmonės kodas 271440790, registruotas buveinės adresas Laisvės a. 21, Šeduva, Radviliškio rajone, korespondencijos adresas Laisvės a. 16, Šeduva, Radviliškio rajone) banko sąskaitą.

33Apeliantei L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Šeduva, Radviliškio rajone) skirti 2 000 Lt baudą, iš kurios 1 000 Lt turi būti įmokėta į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ (įmonės kodas 271440790, registruotas buveinės adresas Laisvės a. 21, Šeduva, Radviliškio rajone, korespondencijos adresas Laisvės a. 16, Šeduva, Radviliškio rajone) banko sąskaitą.

34Apeliantai R. P. ir L. P. per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos gali prašyti Lietuvos apeliacinį teismą kiekvienam iš jų skirtą baudą panaikinti arba sumažinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo.... 6. Pareiškėjai (kreditoriai) R. P. ir L. P. kreipėsi į teismą su skundu,... 7. Pareiškėjai skunde teigė, kad išanalizavę bankroto administratoriaus 2013... 8. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2013 m.... 9. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi klausimas dėl B UAB... 10. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. P. pateikė prašymą stabdyti skundo... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė... 13. Teismas taip pat pripažino, kad 2013 m. birželio 27 d. jam buvo pateiktas... 14. Teismas netenkino prašymo grąžinti skundo, nes jis jau yra išsiųstas... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 16. Pareiškėjai (kreditoriai) R. P. ir L. P. pateikė atskirąjį skundą,... 17. Trečiasis asmuo (kreditorius) VMI pateikė atsiliepimą į atskirąjį... 18. Atsakovo B UAB „Plusta“ bankroto administratorius kooperatinė bendrovė... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Atskirasis skundas netenkinamas.... 21. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 22. Dėl pirmojo apeliantų atskirojo skundo argumento pažymėtina, kad kiekvienam... 23. Nagrinėjamu atveju apeliantai teisėjos, priėmusios skundžiamą pirmosios... 24. Dėl antrojo apeliantų atskirojo skundo argumento pažymėtina, kad... 25. Dėl trečiojo apeliantų atskirojo skundo argumento pažymėtina, kad CPK 276... 26. Apeliacine tvarka išnagrinėjus apeliantų L. P. ir R. P. atskirąjį skundą... 27. Apeliantams už piktnaudžiavimą procesine teise skiriama bauda.... 28. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga šalims naudotis sąžiningai... 29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų atskirojo skundo... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 31. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.... 32. Apeliantui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys... 33. Apeliantei L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys... 34. Apeliantai R. P. ir L. P. per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos...