Byla 2-2570/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (kreditorių) R. P. ir L. P. prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskirtų baudų panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų (kreditorių) R. P. ir L. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų (kreditorių) R. P. ir L. P. skundas dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ bankroto byloje.

3Teisėjas

Nustatė

4pareiškėjai (kreditoriai) R. P. ir L. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami:

  1. perduoti jų skundą nagrinėti kitam tos pačios kompetencijos teismui;
  2. pripažinti, kad B UAB „Plusta“ teisių ir pareigų perėmėjo bankroto administratoriaus kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ įgaliotas asmuo P. N. 2013 m. birželio 27 d. sušaukdamas B UAB „Plusta“ kreditorių komiteto posėdį, atsisakė klausyti įsakmių įstatymo leidėjo paliepimų, sąmoningai tyčia vykdė tęstinę nusikalstamą veiką - Lietuvos Respublikos piliečių apiplėšinėjimus;
  3. pripažinti, kad Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S. 2013 m. birželio 28 d. teismo nutartyje melagingai nurodydama, jog 2013 m. birželio 27 d. įvyko „kreditorių susirinkimas“ sąmoningai tyčia darė konstitucinį nusižengimą – nusikaltimą; dalyvauja bankroto administratoriaus kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ įgalioto asmens P. N. tęstinėje nusikalstamoje veikoje; vykdo Lietuvos Respublikos piliečių apiplėšinėjimus (A. V., R. P., L. P. atvejai);
  4. atitinkamu teisės aktu kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjos B. S. akivaizdžių nusikaltimų, bendrininkavimo nusikaltėliams įvertinimo;
  5. kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl B UAB „Plusta“ administratoriaus kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“, B UAB „Plusta“ kreditorių komiteto veiksmų įvertinimo (nusikaltimų, numatytų BK 281 str. (Turto prievartavimas), 282 str. (Sukčiavimas); 186 str. (Turtinės žalos padarymas apgaule), požymiai);
  6. į teismo posėdį kviesti pareiškėjus R. P. ir L. P..

5Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi netenkino prašymo dėl teisėjos B. S. nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Nr. B2-43-372/2013; informavo Šiaulių apygardos prokuratūrą apie galimai pareiškėjų padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 232 straipsnyje, bei pateikė prokurorui visą susijusią medžiagą iš nagrinėjamos bylos.

6Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi klausimas dėl B UAB „Plusta“ bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka 2013 m. rugsėjo 27 d. 9.00 val. Šiaulių apygardos teisme.

7Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. P. pateikė prašymą stabdyti skundo nagrinėjimą kaip paduotą neteismingam Šiaulių apygardos teismui ir perduoti skundo nagrinėjimą Lietuvos apeliaciniam teismui arba skundą grąžinti pareiškėjams, pasiūlius jiems kreiptis patiems į Lietuvos apeliacinį teismą.

8Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjų R. P. ir L. P. skundą dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų bei ištaisė rašymo apsirikimą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, nurodydamas, kad teismas nutartyje rėmėsi B UAB „Plusta“ kreditorių komiteto posėdžio Nr. 8 nutarimu dėl likvidavimo procedūros pratęsimo.

9Pareiškėjai (kreditoriai) R. P. ir L. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai (kreditoriai) pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą įrodinėjo remdamiesi iš esmės trimis argumentais. Pirma, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusi teisėja buvo šališka. Antra, minėtos teisėjos nepagrįstai nenušalinęs pirmosios instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas elgėsi neteisėtai. Trečia, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nesant pareiškėjų prašymo buvo ištaisytas rašymo apsirikimas bei remtasi kreditorių komiteto protokolu, kuris apeliantams nežinomas bei į bylą buvo pateiktas vėliau.

10Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį paliko nepakeistą bei pareiškėjams (kreditoriams) skyrė 2 000 Lt dydžio baudas, nurodant, jog po 1 000 Lt iš skirtų baudų turi būti įmokėta į B UAB „Plusta“ banko sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamoje dalyje dėl baudos skyrimo nurodė, kad apeliantai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės grindė tuo, jog šioje nutartyje teismo iniciatyva buvo ištaisytas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartyje padarytas rašymo apsirikimas, kuomet per klaidą vietoj kreditorių komiteto nutarimo buvo nurodytas kreditorių susirinkimo nutarimas. Kadangi apeliantai yra B UAB „Plusta“ kreditoriai, kurie dalyvavo B UAB „Plusta“ 2010 m. lapkričio 23 d. vykusiame kreditorių susirinkime, išrinkusiame kreditorių komitetą, pareiškėjai kaip ir bet kuris kitas analogiškoje situacijoje atsidūręs kreditorius negalėjo nesuvokti, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartyje padarė akivaizdų rašymo apsirikimą, kurį pagrįstai savo iniciatyva ištaisė skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad visos šios aplinkybės apeliantams buvo išaiškintos Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, kuria buvo atmestas apeliantės L. P. prašymas nušalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo teisėją B. S.. Nepaisant to, apeliantai teikė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, nurodydami tą patį teismo padarytą rašymo apsirikimą kaip teisėjos šališkumo pagrindą, kurį motyvavo įžeidžiančio pobūdžio teiginiais bei abstraktaus pobūdžio prielaidomis apie teisėjų daromas nusikalstamas veikas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų atskirojo skundo pagrindo akivaizdų nepagrįstumą bei apeliantų netoleruotiną procesinį elgesį pagal bonus pater familias elgesio standartą, padarė išvadą, kad apeliantai sąmoningai piktnaudžiavo procesine teise pateikti atskirąjį skundą, rodė nepagarbą teismui bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir sąmoningai veikė prieš greitą, ekonomišką ir teisingą procesą (CPK 95 str., 302 str., 338 str.).

11Apeliantai (kreditoriai) R. P. ir L. P. pateikė prašymą panaikinti jiems Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskirtas 2 000 Lt baudas bei pripažinti, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Egidijus Žironas sąmoningai tyčia nesilaikė įstatymo leidėjo įsakmių paliepimų – terminų (CPK 106 str. 2 d.), vykdė piliečių persekiojimą už naudojimąsi teisės teikiamomis galimybėmis. Apeliantai teigia, kad teisėjas Egidijus Žironas parodė, jog Lietuvos Respublika nėra teisinė demokratinė valstybė, nes už viešą, motyvuotą, argumentuotą nepasitikėjimą teisėju paskyrė apeliantams tūkstantines baudas ir pradėjo baudžiamąjį persekiojimą. Be to, teisėjas Egidijus Žironas sąmoningai tyčia nesilaikė CPK 106 straipsnio 2 dalies, nes teismo nutartį raštinės specialistui perdavė tik po 7 dienų nuo nutarties priėmimo. Apeliantai teigia, kad teisėja B. S. dalyvauja bankroto administratoriaus tęstinėje nusikalstamoje veikloje bei vykdo Lietuvos Respublikos piliečių (apeliantų bei A. V.) apiplėšinėjimus. Apeliantų teigimu, šias aplinkybes patvirtina tai, kad teisėja B. S. nesustabdė Šiaulių apskrities VMI prašymo dėl atsakovo bankroto paskelbimo tyčiniu nagrinėjimu iki tol, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl kaltų asmenų nustatymo už atsakovo bankrotą (CPK 163 str. 1 d. 4 p.); sudarė sąlygas bankroto administratoriui praleidus terminus išieškoti skolas iš kreditorių; „gaminti“ naujus kreditorius bei atiminėti iš Lietuvos piliečių (apeliantų bei A. V.) turtą. Be to, įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatyta, kad R. P. neatliko veiksmų pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 208 str. (Skolininko nesąžiningumas), 209 str. (Nusikalstamas bankrotas), 184 str. (Turto iššvaistymas). Apeliantai teigia, jog dalyvavo atsakovo kreditorių susirinkime, vykusiame 2010 m. lapkričio 23 d., kurio metu išrinkti kreditorių komiteto nariai patvirtino 2013 m. rugpjūčio 16 d. vykusiame kreditorių susirinkime pateiktą kreditorių komiteto darbo reglamento tvarką, kas įrodo, jog esminis teisėjos rašymo apsirikimo įrodymas buvo pateiktas į bylą tik po apeliantų skundo išnagrinėjimo. Apeliantė L. P. 2013 m. rugsėjo 5 d. teisminio proceso metu palaikė savo atstovę advokato padėjėją G. Š., kuri prašė teisėjos nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o ne reiškė šiai teisėjai nušalinimą.

12Apeliantų (kreditorių) R. P. ir L. P. prašymas dėl baudų panaikinimo netenkinamas.

13Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 20 000 Lt baudą, jei yra nustatoma, kad pastarasis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą atskirąjį skundą (CPK 302 str., 338 str.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujantis asmuo piktnaudžiavo procesine teise paduoti atskirąjį skundą, turi būti nustatytos dvi aplinkybės – atskirojo skundo nepagrįstumas bei byloje dalyvaujančios asmens, pareiškusio atskirąjį skundą, nesąžiningumas.

14Nagrinėjamu atveju apeliantų atskirojo skundo, paduoto dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, nepagrįstumo faktą patvirtina tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi apeliantų atskirasis skundas buvo atmestas. Be to, apeliantų atskirojo skundo motyvais iš esmės buvo įrodinėjamas tik skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumas, remiantis teisėjos atliktu procesiniu veiksmu - padaryto rašymo apsirikimo ištaisymu, kas yra leidžiama teisėjui, nagrinėjančiam bylą, vadovaujantis CPK 276 straipsniu. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismui nepagrįsto apeliantų atskirojo skundo argumentų turinys, įvertinus apeliantų procesinį elgesį viso atsakovo bankroto bylos nagrinėjimo metu, pagrįstai sukėlė abejonių dėl apeliantų sąžiningumo paduodant tokio pobūdžio atskirąjį skundą.

15Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. „Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus [...]. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-278/2010).

16Nagrinėjamu atveju apeliantų atskirojo skundo argumentai bei prašymo panaikinti baudą argumentai patvirtina, kad apeliantai ir toliau įrodinėja Šiaulių apygardos teismo teisėjos, kuri priėmė nepalankią apeliantams nutartį, šališkumą, remdamiesi vien tik jos atliktais procesiniais veiksmais bei jos priimtais procesiniais sprendimais, kurie buvo nepalankūs apeliantams. Be to, kaip matyti iš apeliantų argumentų turinio, pastarieji įvairias bylos faktines aplinkybes bei taikytinas įstatymines nuostatas interpretuoja tik sau palankia linkme bei visus teisėjų/teismų atliktus procesinius veiksmus ir priimtus procesinius sprendimus, kurie apeliantams yra nepalankūs, laiko sąmoningais tyčiniais įstatymų normų pažeidinėjimais, nusikalstamų veiksmų atlikimais bei apeliantų persekiojimu. Įvertinus tokius apeliantų tendencingus teiginius, kuriais jie iš esmės atkartoja atskirojo skundo argumentus, taip pat įvertinus šių teiginių nepagrįstumą bei įžeidžiamą pobūdį teismų atžvilgiu, darytina išvada, kad apeliantai nepaneigė apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria apeliantams buvo paskirta bauda, padarytos išvados, jog apeliantai sąmoningai pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą, ko analogiškoje situacijoje nebūtų daręs normaliai atidus, sąžiningas ir protingas byloje dalyvaujantis asmuo (bonus pater familias). Toks apeliantų procesinis elgesys laikytinas akivaizdžiai nesąžiningu bei pagrįstai buvo pripažintas piktnaudžiavimu procesine teise pateikti atskirąjį skundą, už ką apeliantams pagrįstai buvo paskirtos 2 000 Lt dydžio baudos (CPK 95 str.).

17Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų prašymo panaikinti baudą argumentų, kuriais apeliantai iš naujo įrodinėja Šiaulių apygardos teismo teisėjos šališkumą, atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo teisėtumo (CPK 95 str., 106-107 str.).

18Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis į raštinę buvo perduota kitą dieną po jos priėmimo (CPK 179 str. 3 d.). Be to, apeliantams išaiškintina, kad apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties (kuria buvo ne tik paskirta bauda, bet ir išnagrinėtas atskirasis skundas) išsiuntimui pagal įstatymo analogiją taikomas 5 darbo dienų, o ne 1 darbo dienos (kaip teigia apeliantai), terminas, kuris šiuo atveju nebuvo praleistas (CPK 333 str., 338 str.).

19Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantai nepaneigė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 31 d. nutartimi nustatyto jų piktnaudžiavimo procesine teise pareikšti atskirąjį skundą (CPK 12 str. ir 178 str.). Dėl šios priežasties netenkinamas apeliantų prašymas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi apeliantams paskirtų 2 000 Lt dydžio baudų už nesąžiningą nepagrįsto atskirojo skundo pareiškimą (CPK 95 str., 106 str. 1 d.).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 107 straipsniu ir 302 straipsniu,

Nutarė

21atmesti apeliantų (kreditorių) R. P. ir L. P. prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties dalies, kuria apeliantams paskirtos baudos, panaikinimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjas... 4. pareiškėjai (kreditoriai) R. P. ir L. P. kreipėsi į teismą su skundu,... 5. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2013 m.... 6. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi klausimas dėl B UAB... 7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. P. pateikė prašymą stabdyti skundo... 8. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė... 9. Pareiškėjai (kreditoriai) R. P. ir L. P. pateikė atskirąjį skundą,... 10. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi Šiaulių... 11. Apeliantai (kreditoriai) R. P. ir L. P. pateikė prašymą panaikinti jiems... 12. Apeliantų (kreditorių) R. P. ir L. P. prašymas dėl baudų panaikinimo... 13. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas... 14. Nagrinėjamu atveju apeliantų atskirojo skundo, paduoto dėl Šiaulių... 15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje... 16. Nagrinėjamu atveju apeliantų atskirojo skundo argumentai bei prašymo... 17. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų prašymo panaikinti baudą... 18. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantai, iš Lietuvos teismų... 19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantai... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 21. atmesti apeliantų (kreditorių) R. P. ir L. P. prašymą dėl Lietuvos...