Byla 2S-58-577/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 8 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Nustatė

2Pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su pakartotiniu pareiškimu ir prašė priverstinai išieškoti iš skolininko UAB „( - )“ 411 846,33 eurų skolą, 133 Lt žyminį mokestį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, ir parduoti iš varžytinių hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus ( - ), nuosavybės teise priklausantį R. D. ir V. D..

3Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-06-08 nutartyje nurodė, kad užtikrinant UAB „( - )“ suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060024033, AB DnB NORD bankui buvo įkeistas R. D. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas daiktas – butas su terasa, unikalus ( - ). To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui sudaryti UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančio kilnojamo turto įkeitimo lakštai Nr. 05220070002897 ir Nr. 05220080000094. Taip pat nustatė, kad UAB „( - )“ Šiaulių apygardos teismas 2009-08-29 nutartimi iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas 1 422 023,01 Lt kreditorinis reikalavimas. Todėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja nutarė nukreipti išieškojimą pagal įsiteisėjusią Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-359-372/2010, 1 422 023,01 Lt sumai į hipotekos lakštais Nr. 011220060024033, Nr. 05220070002897 ir Nr. 05220080000094 įkeistą turtą. Priverstinai parduoti iš varžytinių R. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą su terasa, unikalus Nr( - ).

4Skolininkas R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-08 nutartį ir išspręsti klausimus iš esmės – pareiškėjo pakartotinį pareiškimą atmesti, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis L. D., UAB „( - )“, UAB „( - )“ bei V. D., taip pat sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-1303-372/2010 Šiaulių apygardos teisme dėl 2006-10-06 Kreditavimo sutarties Nr. 5192 nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Nurodo, kad pareiškėjas 2006-10-06 Kreditavimo sutartį Nr. 5192 nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai. Taip pat nesutinka su išieškotinos sumos dydžiu, todėl turėtų būti įtraukti tretieji asmenys. Be to, civilinė byla turėtų būti sustabdyta, atsižvelgiantį tai, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjamas ieškinys dėl Kreditavimo sutarties nutrakimo pripažinimo neteisėtu. Apeliantas nurodo, kad butas, esantis ( - )priklauso jam kartu su sutuoktine V. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes buvo įsigytas santuokoje. Tačiau hipotekos teisėjo ginčijama nutartis V. D., kuri gyvena ( - ), nebuvo išsiųsta, todėl nutartis laikytina neteisėta.

5Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad hipotekos teisėjas neturi pareigos aiškintis klausimų dėl skolos susidarymo aplinkybių, skolos dydžio bei kitų tarp skolininko ir kreditoriaus kylančių ginčų. Tretieji asmenys į bylą gali būti įtraukiami iki bylos išnagrinėjimo, o hipotekos teisėjui priėmus nutartį parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui, bylos nagrinėjimas ne ginčo tvarka yra laikomas baigtu, todėl trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą nėra galimas. Dėl civilinės bylos sustabdymo kreditorius nurodo, kad hipotekos teisėjas nestabdo hipotekos procedūrų išieškoti skolą, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad V. D. nebuvo įspėta apie apelianto skundžiamą nutartį, kadangi pagal hipotekos registrą ir nekilnojamo turto registrą įkeisto nekilnojamo turto savininku nurodytas tik apeliantas. Be to, netgi pripažinus, kad V. D. yra įkeisto buto bendrasavininkė, atsižvelgiant į tai, kad R. D. buvo tinkamai informuotas, laikytina, jog ir jo sutuoktinė V. D. buvo informuota apie hipotekos nutartį. Kreditorius prašo priteisti atstovavimo išlaidas – 363 Lt iš apelianto kreditoriaus naudai.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

8Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė skolininko skundžiamą nutartį.

9Iš bylos medžiagos nustatyta, kad užtikrinant UAB „( - )“ suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060024033 AB DnB NORD bankui buvo įkeistas R. D. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas daiktas – butas su terasa, unikalus ( - ). To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui sudaryti UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančio kilnojamo turto įkeitimo lakštai Nr. 05220070002897 ir Nr. 05220080000094. UAB „( - )“ Šiaulių apygardos teismas 2009-08-29 nutartimi iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas 1 422 023,01 Lt kreditorinis reikalavimas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja nutarė nukreipti išieškojimą pagal įsiteisėjusią Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-359-372/2010, 1 422 023,01 Lt sumai į hipotekos lakštais Nr. 011220060024033, Nr. 05220070002897 ir Nr. 05220080000094 įkeistą turtą. Priverstinai parduoti iš varžytinių R. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą su terasa, unikalus ( - ).

10Skolininkai savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad kreditorius nesutinka su skolos dydžiu bei Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumu ir pagrįstumu.

11Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. CPK 558 str. reglamentuojama pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, t. y. CK 4.192 str. nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo įgyvendinimo procedūra. Gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas. Įkeisto daikto areštas yra privaloma šios procedūros dalis, tačiau neatskiriama jos dalis yra ir skolininko bei įkaito davėjo įspėjimas apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą – nurodytos teisės normos pagrindu priimta nutartimi hipotekos teisėjas ne tik areštuoja įkeistą daiktą, bet ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduodamas iš varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti. Įspėjimas, kuris suteikia skolininkui galimybę įvykdyti prievolę ir taip išvengti priverstinio išieškojimo iš įkeisto daikto, turi būti jam įteiktas, ir tai taip pat yra privaloma sąlyga išieškojimo iš įkeisto turto procedūrai pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Per minėtoje nutartyje nurodytą vieno mėnesio įspėjimo terminą skolininkai skolos, delspinigių negrąžino, todėl kreditorius su pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

12Plėtodamas šių taisyklių aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 Nr. 3K-3-211/2008). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kreditavimo sutartis sudaryta tarp kreditorius UAB DnB NORD banko ir UAB „( - )“ apyvartinėms lėšoms padildyti. Kredito sutartyje nurodytos kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės – hipotekos lakštais bankui įkeičiamas nekilnojamas turtas butas su terasa, unikalus Nr. ( - ), kilnojamas turtas – perkami įrenginiai, adresas Linkaičių k., Radviliškio r.; UAB „( - )“ bei L. D. laidavimai, įforminti laidavimo sutartimis. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos ir hipotekos vartojimo sutartis.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia klausimų, kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Tokia nuostata yra įtvirtinta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005). Tai reiškia, kad ginčas dėl reikalavimo teisės ir kiti iš sutarties kilę ginčai yra nagrinėtini CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.

14Dėl hipotekos bylos sustabdymo CPK 163 str. 3 p. pagrindu teismas pažymi, kad civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teismo pareigą tokiu atveju sustabdyti bylą, visų pirma, siekia išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, antra – bereikalingo tų pačių faktinių aplinkybių nustatymo. Pažymėtina, jog pagrindiniu kriterijumi CPK 163 str. 3 d. nustatytu pagrindu bylai sustabdyti yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kai bylai iš esmės nagrinėti reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

15Atsižvelgiant į tai, kad hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo procedūrų vykdymo teisėtumą, įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų (CPK 443 str. 7 d.), o šiuo klausimu suformuota teismų praktika aiškiai pasisako dėl tokių ginčų sprendimo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo negalimumo, tokių ginčų buvimo faktas nesudaro ir teisinių prielaidų sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2010-01-11 nutartis c.b. 3K-3-50/2010).

16Kaip aukščiau minėta, bylų dėl hipotekos teisinių santykių pobūdis nulemia šių bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 542 str. 1 d. įtvirtintą reglamentavimą bylas dėl hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka. Nesant specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta atitinkamo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005). Kadangi CPK XXXVI skyriuje nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2009), CPK 163 str. 3 p. nuostatoms, reglamentuojančioms procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, privalomą sustabdymą, taikyti nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad bylos sustabdymo galimybių CPK XXXVI skyriaus ar CK atitinkamos nuostatos iš viso nenumato – tai neabejotinai sudaro vieną iš CPK 443 str. 1 d. įvardijamų CPK V dalyje numatytų išimčių. Dėl išdėstyto apelianto prašymas dėl bylos sustabdymo CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kol bus išnagrinėta civilinė byla Šiaulių apygardos teisme dėl 2006-10-06 Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu netenkintinas ir atmestinas.

17Netenkintinas apelianto prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis L. D., UAB „( - )“, UAB „( - )“ bei V. D.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 47 str. tretieji asmenys į bylą gali būti įtraukiami iki bylos išnagrinėjimo. Hipotekos teisėjai priėmus nutartį parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui, bylos nagrinėjimas ne ginčo tvarka yra laikomas baigtu, todėl trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą nėra galimas. Be to, kadangi, kaip jau minėta, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos vadovaujantis specialiomis CPK XXXVI skyriaus normomis, šalimis tokio pobūdžio bylose paprastai yra kreditorius, pagrindinis skolininkas ir įkeisto turto savininkas.

18Kaip matyti iš bylos medžiagos, hipotekos lakšte nurodyti įkeisto turto savininkai R. D. ir V. D. nuolat pranešimais buvo informuojami apie vykdomą priverstinio skolos išieškojimo procedūrą. Pagal CPK 558 str. 2 d. nuostatas apie nutartį, kuria hipotekos teisėjas nutarė už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių, turi būti pranešta raštu įkeisto daikto savininkui. Byloje nėra duomenų, kad skundžiama teismo nutartis buvo siunčiama V. D.. Tačiau ta aplinkybė galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl nutarties apskundimo termino skaičiavimo nutarties negavusio asmens atžvilgiu, tuo tarpu skundžiamos nutarties neišsiuntimo turto savininkui faktas pats savaime nedaro teismo nutarties neteisėta. Todėl apelianto argumentas, kad bankui įkeisto buto bendrasavininkei apelianto sutuoktinei V. D. nebuvo išsiųsta skundžiama nutartis, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo. Be to, šis argumentas atmestinas ir dėl to, kad apeliantas nepateikė jokių nutarties negavusio asmens įgaliojimų ją skųsti minėtu aspektu.

19Dėl aukščiau nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

20Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, spręstinas ieškovės kreditoriaus AB DnB NORD prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą. Kaip matyti, kreditorius turėjo 363 Lt išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų kriterijų, todėl priteistina kreditoriui (CPK 98 str.).

21Vilniaus apygardos teismo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 336-339 str.,

Nutarė

22Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

23Iš apelianto R. D., a.k. ( - ) kreditoriui AB DnB NORD bankui, į.k. ( - ), priteisti 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas kreipėsi į Vilniaus miesto... 3. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-06-08 nutartyje... 4. Skolininkas R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo... 5. Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad hipotekos teisėjas... 6. Atskirasis skundas atmestinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas... 9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad užtikrinant UAB „( - )“ suteikto... 10. Skolininkai savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad kreditorius nesutinka... 11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios proceso teisės... 12. Plėtodamas šių taisyklių aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjas... 14. Dėl hipotekos bylos sustabdymo CPK 163 str. 3 p. pagrindu teismas pažymi, kad... 15. Atsižvelgiant į tai, kad hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma,... 16. Kaip aukščiau minėta, bylų dėl hipotekos teisinių santykių pobūdis... 17. Netenkintinas apelianto prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis L.... 18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, hipotekos lakšte nurodyti įkeisto turto... 19. Dėl aukščiau nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios... 20. Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, spręstinas ieškovės... 21. Vilniaus apygardos teismo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 321,... 22. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 8... 23. Iš apelianto R. D., a.k. ( - ) kreditoriui AB DnB NORD bankui, į.k. ( - ),...