Byla 2-768-381/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir akcinės bendrovės DNB banko atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės akcinės bendrovės DNB banko skundas dėl restruktūrizuojamos individualios įmonės „APOIL“ 2015 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo, taip pat dėl 2016 m. sausio 15 d. nutarties, kuria patvirtinti restruktūrizuojamos individualios įmonės „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimai, civilinėje byloje Nr. B2-32-123/2016 pagal ieškovo individualios įmonės „APOIL“ savininko P. Z. ieškinį atsakovei individualiai įmonei „APOIL“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė individualiai įmonei „APOIL“ (toliau – RIĮ “APOIL”) restruktūrizavimo bylą, įmonės administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę “Klaipėdos administratorių biuras” (toliau – UAB „Klaipėdos administratorių biuras”), įpareigojo paskirtą administratorių per 4 mėnesius pateikti teismui įmonės restruktūrizavimo planą. Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi nustatytas terminas įmonės restruktūrizavimo planui pateikti buvo pratęstas iki 2010 m. lapkričio 29 d.

5Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtintas RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo planas, restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiui administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi patvirtinti RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimai: perkelti įmonės mokėjimų kreditoriams pagal restruktūrizavimo planą terminai, nustatant, kad galiojančiame plane numatytos 2012 m. mokėtinos sumos kreditoriams yra išmokamos iki 2013 m. gruodžio 31 d., 2013 m. mokėtinos sumos išmokamos iki 2014 m. gruodžio 31 d., o 2014 m. mokėtinos sumos išmokamos iki 2015 m. gruodžio 31 d., pratęstas RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo terminas vieneriems metams. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtinti nauji RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimai: atidėti RIĮ „APOIL“ kreditorių finansinių reikalavimų, kurių mokėjimas numatytas iki 2014 m. gruodžio 31 d., mokėjimo terminus iki 2015 m. gruodžio 31 d., kreditorės AB DNB banko 40 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo įvykdymo terminą atidėti iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustatant, jog šiai kreditorei lėšos išmokamos prieš kitų kreditorių finansinių reikalavimų, kurie turi būti įvykdyti iki 2015 m. gruodžio 31 d., tenkinimą.

6RIĮ „APOIL“ kreditorių 2015 m. lapkričio 10 d. susirinkimo metu 2 –uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimo. Kreditorių susirinkimui pateiktame įmonės restruktūrizavimo plano patikslinimo projekte buvo numatyta, kad įmonė atstatė savo mokumą ir užbaigia restruktūrizavimo procedūrą; likusių kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami po restruktūrizavimo procedūros pabaigos per trejus metus nuo sprendimo užbaigti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos; kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo laikotarpiu kreditoriams mokamos palūkanos. Balsavimo metu kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 1 347 133,36 Eur (91,80 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos) balsavo „už“ pasiūlytą įmonės restruktūrizavimo plano patikslinimo projektą, likę kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 27 444,90 Eur (1,87 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos) balsavo „prieš“. Kreditorių balsų dauguma buvo nutarta patvirtinti siūlomą RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimo projektą.

7Kreditorė AB DNB bankas, nesutikdama su RIĮ „APOIL“ kreditorių 2015 m. lapkričio 10 d. susirinkime patvirtintu įmonės restruktūrizavimo plano patikslinimo projektu, 2015 m. lapkričio 24 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui skundą, kuriame prašė panaikinti RIĮ „APOIL“ 2015 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime 2 – uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą patvirtinti RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimo projektą (t. III, b. l. 154 – 155).

8Kreditorė AB DNB bankas skunde nurodė, kad skundžiamas RIĮ „APOIL“ kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, nes šiuo nutarimu patvirtinti RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimai prieštarauja ĮRĮ nuostatoms, imperatyvioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatoms, be to, RIĮ „Apoil“ 2015 m lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime priimdami nutarimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo RIĮ „Apoil“ kreditoriai viršijo savo teises, nustatytas ĮRĮ. Restruktūrizavimo plano pakeitimais iš esmės siekiama pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimą dar 3 metų laikotarpiui, taip pažeidžiant maksimalius ĮBĮ nustatytus restruktūrizavimo proceso terminus. Pagal šiuo metu galiojančią teismo patvirtintą RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo plano redakciją yra nustatyta maksimali 5 metų restruktūrizavimo proceso trukmė (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis), t. y. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pagal šį planą visų kreditorių finansiniai reikalavimai, išskyrus kreditorės AB SEB banko, kuri sutiko atidėti dalies (900 000 Lt) savo kreditorinio reikalavimo grąžinimo terminą iki bus užbaigta restruktūrizavimo procedūra, turėjo būti visiškai patenkinti penkerių restruktūrizavimo proceso metų laikotarpiu, t. y. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Skundžiamu RIĮ „APOIL“ kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintuose restruktūrizavimo plano pakeitimuose keičiamas plano 11 dalies 11.1 punkto pavadinimas bei jame nurodoma, kad po restruktūrizavimo plano įvykdymo lieka nepatenkinta iš viso 1 467 499,66 EUR kreditorių finansinių reikalavimų, taip pat keičiamas plano 11.2 punktas, nurodant, kad užbaigus RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo procedūrą, likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami per 2016-2018 metus pagal priede nustatytą grafiką. Minėtais RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimais išeinama už ĮRĮ reglamentuoto restruktūrizavimo plano ribų, nes nustatomi ne tik įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu, kuris negali būti ilgesnis nei 5 metai, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo terminai ir tvarka, bet ir šių reikalavimų tenkinimo tvarka dar 3 metus po restruktūrizavimo proceso pabaigos. Tokiu būdu iš esmės yra siekiama pratęsti restruktūrizavimo procesą dar 3 metų laikotarpiui, užkirsti kelią kreditoriams dar trejus metus išieškoti skolas iš IĮ „APOIL“, kuri, 2015 m. gruodžio 31 d. užbaigus restruktūrizavimo procedūras ar restruktūrizavimo bylą nutraukus, nebeteks restruktūrizuojamos įmonės statuso ir savo prievoles kreditoriams toliau turės vykdyti bendra tvarka. Be to, ĮRĮ restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimui suteikia tik teisę pritarti (nepritarti) restruktūrizavimo plano projektui ir jo pakeitimams, t. y. svarstyti tik tuos klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su įmonės restruktūrizavimo procesu ir gali būti nustatyti įmonės restruktūrizavimo plane (jo pakeitimuose). Nei ĮRĮ, nei kiti teisės aktai nesuteikia teisės restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimui tvirtinti tvarką, kaip restruktūrizavimo procesą baigianti įmonė turėtų toliau, t. y. po restruktūrizavimo proceso pabaigos, tenkinti savo kreditorių finansinius reikalavimus. Todėl skundžiamu nutarimu patvirtindamas RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, kuriais be kita ko sprendžiamas klausimas dėl kreditorių finansinių reikalavimų terminų (grafiko) baigus restruktūrizavimo procedūras, kreditorių susirinkimas viršijo savo teises, nustatytas ĮRĮ. RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimai pažeidžia sutarčių laisvės principą. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sutartis, įskaitant ir jos sąlygas dėl prievolių vykdymo terminų, jų atidėjimo ir/ar pratęsimo, gali būti pakeista šalių susitarimu. RIĮ „APOIL“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, šios įmonės skolų kreditoriams grąžinimo terminai ir tvarka restruktūrizavimo laikotarpiu buvo išdėstyti vadovaujantis specialiu teisiniu reglamentavimu – ĮRĮ nuostatomis. Tačiau pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui, nei restruktūrizuojama įmonė vienašališkai, nei kreditoriai kvalifikuota balsu dauguma, nei restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės spręsti RIĮ „APOIL“ ir jos kreditorių sudarytų sutarčių vykdymo klausimų, t. y. atidėti ir/ar išdėstyti finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus dar kelerių metų laikotarpiui. Be to, RIĮ „APOIL“ mokumas restruktūrizavimo proceso laikotarpiu nebuvo atkurtas, įmonė per 5 metus patenkino tik 765 014,30 Eur teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, t. y. 2,5 kartų mažiau nei buvo planuota, todėl nėra pagrindo keisti restruktūrizavimo planą ir formaliai pripažinti, kad restruktūrizavimo procesas yra tinkamai baigtas. AB DNB bankas nesutinka, kad likusios restruktūrizavimo proceso metu bankui negrąžintos 19 251,96 EUR dydžio skolos mokėjimas būtų išdėstytas dar 3 metų laikotarpiui, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

9RIĮ „APOIL“ vadovas ir savininkas P. Z., administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, kreditorės uždaroji akcinė bendrovė „L. B.“ (toliau – UAB „L. B.“), akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ (toliau – AB „ORLEN Lietuva“), akcinė bendrovė SEB bankas (toliau – AB SEB bankas) ir akcinė bendrovė „Kaišiadorių paukštynas“ (toliau – AB „Kaišiadorių paukštynas“) atsiliepimuose į kreditorės AB DNB banko skundą prašė skundą atmesti (t. III, b. l. 171 – 177, 183 – 186, t. IV, b. l. 24 – 25, 43 – 45, 51, 57 - 58).

10Kreditoriai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius) ir valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimuose į kreditorės AB DNB banko skundą prašė skundą tenkinti (t. IV, b. l. 19 – 23, 31 - 32).

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi kreditorės AB DNB banko skundą atmetė.

13Teismas nurodė, kad atsakovei esant restruktūrizuojamu juridiniu asmeniu, tiek įstatymų leidėjas, tiek teismų praktika teikia prioritetą reabilitaciniam tikslui siekiant išsaugoti veikiantį rinkos dalyvį, o ne jo pašalinimui iš rinkos. Minėto tikslo pasiekimui numatytos priemonės reglamentuojamos ĮRĮ, kuriame taip pat išdėstyta ir speciali įmonės restruktūrizavimo įgyvendinimo tvarka. Vienas iš pagrindinių šios tvarkos požymių yra tas, jog visi svarbiausi iškylantys klausimai yra sprendžiami kolegialiai kreditorių susirinkimuose, o nutarimų priėmimui esminiais klausimais įtvirtintas kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimas.

14Teismas nesutiko su skundo argumentais dėl 2015 m. lapkričio 10 d. vykusio RIĮ „APOIL“ kreditorių susirinkimo įgaliojimų ar kompetencijos viršijimo, nes ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia kreditorių susirinkimui teisę pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir jo pakeitimams.

15Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įstatymų leidėjas suteikė teisę kreditorių susirinkimui nustatyti tam tikrus kreditorių teisių apribojimus, t. y. teisės reikalauti grąžinti visas pradelstas skolas iš karto, kurie yra privalomi visiems kreditoriams, siekiant užtikrinti atitinkamoje situacijoje socialiai reikšmingesnio tikslo pasiekimą, sprendė, jog kreditorių susirinkimui patvirtinus visų kreditorių reikalavimų (o ne tik kreditorės AB DNB banko) patenkinimo tvarką per 3 metus po restruktūrizavimo bylos užbaigimo, nebuvo pažeistas sutarčių laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

16Teismas nustatė, kad už skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą balsavo net 91,80 proc. visų patvirtintų reikalavimų sumos turintys kreditoriai, nesutiko tik 1,87 proc. balsų turintys kreditoriai, kas patvirtina, jog dauguma kreditorių mano, jog RIĮ „APOIL“ pateiktas pasiūlymas yra ekonomiškai pagrįstas, o pati restruktūrizuojama įmonė atstatė savo mokumą ir atitinkamu būdu galės patenkinti visus kreditorių reikalavimus.

17Teismas nurodė, kad įstatyme nustatytas reikalavimas įvykdyti restruktūrizavimo procesą per 4 metus (ar 5 metus) ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalyje nesiejamas su kreditorių reikalavimų visišku įvykdymu, o siejamas tik su įmonės mokumo atstatymu, nes, priešingu atveju, būtų keliamas įmonės bankroto klausimas.

18Teismas nurodė, kad RIĮ „APOIL“ kreditorių susirinkimas nesprendė klausimo dėl restruktūrizavimo proceso pratęsimo bei nepriėmė jokio su tuo susijusio nutarimo. Teismas sprendė, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sutikimas atidėti savo finansinių reikalavimų tenkinimo terminus po restruktūrizavimo bylos užbaigimo negali būti kvalifikuojamas restruktūrizavimo proceso pratęsimu, o turi būti vertinamas kaip gera valia restruktūrizuojamai įmonei suteikta lengvata, kuria siekiama stabilizuoti verslo partnerio veiklą, atkurti jo mokumą ir atgauti visą skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 67/2015).

19Teismas konstatavo, kad pagal restruktūrizavimo plano pakeitimą nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 1 467 499,66 EUR, 91,80 proc. finansinių reikalavimų turintys kreditoriai sutiko su mokėjimo terminų atidėjimu, todėl šie reikalavimai kvalifikuotini nepradelstais. Todėl net ir baigus atsakovės restruktūrizavimo bylą ir likusiems kreditoriams mokėjimo terminų neatidėjus, pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudarytų ne daugiau nei 120 334,97 EUR, o jiems padengti užtektų kreditorei AB DNB bankui įkeisto žemės sklypo realizavimo pagal minėtame restruktūrizavimo plane numatytą kainą (160 000 Eur). Be to, atsakovė turi žymiai daugiau turto, administratoriaus duomenimis jo vertė siekia apie 1 200 000 EUR, todėl akivaizdu, kad atsakovė pasiekė restruktūrizavimo proceso tikslus ir atkūrė savo mokumą.

20Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtino RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimus pagal 2015 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2 – uoju darbotvarkės klausimu.

21Teismas, nustatęs, kad įmonės savininkas savo motyvuotu prašymu inicijavo restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimą, administratorius ir kreditoriai, įvertinę įmonės veiklos rezultatus ir galimybes, pritarė pateiktam įmonės savininko sprendimui, o 2015 m. lapkričio 10 d. įvykęs kreditorių susirinkimas nutarimu iš esmės pritarė IĮ „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimo turiniui ir tvarkai, restruktūrizavimo plano pakeitime numatytos įmonės galimybės visiškai atsiskaityti su kreditoriais, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, numatytus 2015 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime.

22III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23Kreditorius AB DNB bankas atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 15 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės AB DNB banko skundą tenkinti, netvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimų. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

241. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino skundžiamu RIĮ „APOIL“ kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinto restruktūrizavimo plano pakeitimo sąlygas ir nepagrįstai atmetė skundo argumentus, jog patvirtintais restruktūrizavimo plano pakeitimais iš esmės siekiama pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimą dar trijų metų laikotarpiui, taip pažeidžiant maksimalius ĮRĮ nustatytus restruktūrizavimo proceso terminus.

252. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad RIĮ „APOIL“ kreditorių susirinkimas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neviršijo savo kompetencijos, nustatytos ĮRĮ. Nei ĮRĮ, nei kiti teisės aktai nesuteikia restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimui teisės tvirtinti tvarką, kaip restruktūrizavimo procesą baigianti įmonė turėtų toliau, t. y. po restruktūrizavimo proceso pabaigos, tenkinti savo kreditorių finansinius reikalavimus. Todėl skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinus restruktūrizavimo plano pakeitimus, kuriais be kito ko sprendžiamas klausimas dėl kreditorių finansinių reikalavimų vykdymo tvarkos ir terminų baigus restruktūrizavimo procedūras, kreditorių susirinkimas viršijo savo teises, nustatytas ĮRĮ.

263. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias prievolių pagal sutartis vykdymą, vykdymo terminų atidėjimo ir/ar pratęsimo klausimus, ko pasėkoje nepagrįstai sprendė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai pažeidžia sutarčių laisvės principą. Pasibaigus restruktūrizavimo procesui, nei restruktūrizuojama įmonė vienašališkai, nei įmonės kreditoriai kvalifikuota balsų dauguma, nei restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas, neturi teisės spręsti klausimų dėl įmonės ir jos kreditorių sudarytų sutarčių vykdymo, t. y. atidėti ar/ir išdėstyti finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus dar kelerių metų laikotarpiui.

274. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju RIĮ „APOIL“ mokumas restruktūrizavimo proceso laikotarpiu buvo atkurtas, todėl nėra pagrindo keisti restruktūrizavimo planą ir formaliai pripažinti, kad restruktūrizavimo procesas yra tinkamai baigtas. Pagal teismui pateiktus restruktūrizavimo plano pakeitimus, likusių nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 1 467 499,66 Eur, kas patvirtina, jog penkių metų laikotarpyje buvo patenkinta finansinių reikalavimų 2,5 kartus mažiau nei buvo planuota tvirtinant restruktūrizavimo planą. Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad RIĮ „APOIL“ mokumas buvo atkurtas iki 2015 m. gruodžio 31 d., kai baigėsi restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas.

28Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 15 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės AB DNB banko skundą tenkinti, klausimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

291. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertindamas vien tai, kad už ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą balsavo 91,80 proc. visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos, nepagrįstai sprendė, jog kitų kreditorių, balsavusių prieš šį nutarimą, teisėtų interesų pažeidimų nėra.

302. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimu teisėtumo, nevertino restruktūrizavimo plano atitikties ĮRĮ nuostatoms bei bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

313. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju RIĮ “APOIL” kreditorių susirinkimas nesprendė klausimo dėl restruktūrizavimo proceso pratęsimo bei nepriėmė jokio su tuo susijusio nutarimo, atsakovės kreditoriai sutiko atidėti savo finansinių reikalavimų tenkinimo terminus po restruktūrizavimo procedūros užbaigimo. Nors RIĮ „APOIL“ kreditorių susirinkimo teikiamas nutarimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu projektas ir įvardintas kaip įmonės restruktūrizavimo plano tikslinimas, tačiau iš jo turinio akivaizdu, jog tokiu būdu faktiškai pratęstas maksimalus penkių metų RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo procesas dar trijų metų laikotarpiui, kas prieštarauja ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatai.

324. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad vadovaujantis 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu kreditorių susirinkimui suteikta teisė pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir jo pakeitimams, todėl kreditorių susirinkimas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neviršijo ĮRĮ nustatytos kompetencijos ribų.

335. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visos restruktūrizuojamos įmonės skolos turi būti padengtos restruktūrizavimo proceso laikotarpiu, todėl kreditorių susirinkimui nustačius, kokia tvarka ir terminais po įmonės restruktūrizavimo pabaigos bus tenkinami visų įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, buvo pažeistas sutarčių laisvės principas, nes šis klausimas turėjo būti sprendžiamas savarankiškai su visais kreditoriais atskirai.

34RIĮ „APOIL“ administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepime į kreditorės AB DNB banko atskiruosius skundus prašė bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nutraukti, netenkinus šio prašymo – kreditorės AB DNB banko atskiruosius skundus atmesti. RIĮ „APOIL“ administratorės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

351. Kreditorė AB DNB bankas neturi teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai. Kreditorių susirinkimo nutarimas patvirtinti (patikslinti) įmonės restruktūrizavimo planą negalėjo būti skundžiamas teismui, nes visi ginčai turi būti sutelkiami teisminio restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu, o šiuo klausimu pradėtos civilinės bylos turi būti nutraukiamos. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, kuria yra išaiškinęs, kad iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme kreditoriai negali teismine tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu. Jei kreditorius pareiškia savarankišką reikalavimą, prieštaraudamas restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimui, nesilaikydamas įstatyme nustatytos restruktūrizavimo plano patikros tvarkos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) tiek, kiek tai susiję su plano tvirtinimu. Taigi nagrinėjamu atveju kreditorės AB DNB banko skundas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo neturėjo būti priimtas ir nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011, 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

362. Atskirųjų skundų argumentai, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas nesprendė klausimo dėl restruktūrizavimo proceso pratęsimo bei nepriėmė jokio su tuo susijusio nutarimo. Be to, ĮRĮ nėra numatyta, kad įmonės mokumas gali būti atkurtas ir byla užbaigiama tik patenkinus visus kreditorių reikalavimus. Priešingai, ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis mokumo atkūrimo priemonių sąrašas, kuria taip pat laikytinas kreditorių pagalbos suteikimas atidedant mokėjimo terminus.

373. Atskirųjų skundų argumentai, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu yra pažeidžiamas sutarčių laisvės principas, taip pat nepagrįsti. Atsakovei esant restruktūrizuojamu juridiniu asmeniu, tiek įstatymų leidėjas, tiek teismų praktika teikia prioritetą reabilitaciniam tikslui siekiant išsaugoti veikiantį rinkos dalyvį, o ne jo pašalinimui iš rinkos. Nagrinėjamu atveju už mokėjimo terminų atidėjimą balsavo net 91,80 proc. visų patvirtintų reikalavimų sumos turintys kreditoriai, o su tokiu pasiūlymu nesutiko tik 1,87 proc. balsų turintys kreditoriai. Taigi absoliuti dauguma mano, kad atsakovės pateiktas pasiūlymas yra racionalus, ekonomiškai pagrįstas, o pati restruktūrizuojama įmonė atstatė savo mokumą ir atitinkamu būdu galės patenkinti visus kreditorių reikalavimus.

384. Atskirųjų skundų argumentai dėl neva neatstatyto restruktūrizuojamos įmonės mokumo prieštarauja byloje esantiems duomenims, patvirtinantiems, kad net ir nebaigus restruktūrizavimo procedūros ir likusiems kreditoriams terminų neatidėjus, pradelsti atsakovės įsipareigojimai sudarytų ne daugiau kaip 120 334,97 eur, o jiems padengti užtektų vien tik atsakovės įkeisto žemės sklypo realizavimo pagal minėtame restruktūrizavimo plane numatytą kainą.

39RIĮ „APOIL“ vadovas ir savininkas P. Z. atsiliepimuose į kreditorių AB DNB banko ir VSDFV Klaipėdos skyriaus atskiruosius skundus prašė atskiruosius skundus atmesti. P. Z. atsiliepimas į atskiruosius skundus iš esmės grindžiamas analogiškais argumentais, kaip nurodyti RIĮ „APOIL“ administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepimuose į atskiruosius skundus.

40Kreditorė AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į kreditorių AB DNB banko ir VSDFV Klaipėdos skyriaus atskiruosius skundus prašė atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepime kreditorė AB „ORLEN Lietuva“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 13 ir sausio 15 d. nutartimis iš esmės teisingai išsprendė klausimą dėl įmonės restruktūrizavimo plano tikslinimo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma, taip pat į tai, kad sėkmingam restruktūrizavimo procesui būtinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebūtinai turi būti apribotos restruktūrizavimo proceso laikotarpiu.

41Kreditorė AB SEB bankas atsiliepime į kreditorių AB DNB banko ir VSDFV Klaipėdos skyriaus atskiruosius skundus prašė nutraukti apeliacinį procesą pagal atskiruosius skundus. Atsiliepime kreditorė AB SEB bankas nurodė, kad pagal teismų suformuotą praktiką jokie kreditorių ginčai ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo motyvais pagrįsti atskiri procesai dėl teismo nutarčių, kuriomis patvirtintas restruktūrizavimo planas ar plano pakeitimai, yra negalimi. Kadangi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys nėra peržiūrėjimo teismų instancine tvarka objektas, todėl apeliacinis procesas dėl jų turi būti nutrauktas.

42IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

44Atskiruosiuose skunduose keliamas klausimas dėl teismo nutarčių, kuriomis atmestas kreditorės AB DNB banko skundas dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo patikslinti restruktūrizavimo planą bei patvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

45Dėl restruktūrizavimo proceso tikslus ir restruktūrizavimo proceso termino paskirtį reguliuojančių teisės normų aiškinimo

46Nagrinėjamu atveju RIĮ „APOIL“ administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir įmonės kreditorė AB SEB bankas atsiliepimuose į atskiruosius skundus kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamų nutarčių, kaip peržiūrėjimo teismų instancine tvarka objektų. Administratorės ir kreditorės AB SEB banko teigimu, nagrinėjamu atveju kreditorė AB DNB bankas neturėjo teisės skųsti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimai, nes visi ginčai, susiję su restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimu sprendžiami šių klausimų teisminio nagrinėjimo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame teisme metu. Be to, anot administratorės ir kreditorės AB SEB banko, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimai yra galutinė ir neskundžiama, todėl negali būti apeliacijos objektu. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su tokiais administratorės ir kreditorės AB SEB banko argumentais, toliau pasisako dėl restruktūrizavimo proceso tikslus ir šio proceso termino paskirtį reguliuojančių teisės normų (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 3 dalis) aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje.

47Kasacinis teismas išaiškino, jog restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 3 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procese gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai. Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (ir privačių, ir valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Taigi, įmonės restruktūrizavimas – tai procesas, per kurį siekiama atgaivinti sunkumų turinčios įmonės veiklą įvairiomis priemonėmis. Gali būti atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą. Iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, gali būti suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas. Įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, patenkančių į šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įmonės restruktūrizavimo apibrėžtį, turi būti įvykdytos per ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Pagrindinė šių procedūrų paskirtis – ilgalaikio įmonės mokumo atkūrimas. Sėkmingai užbaigus restruktūrizavimo procesą, įmonė gali atsiskaityti su kreditoriais ir vėl pelningai dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010).

48ĮRĮ nenustatyta, kad visos įmonės skolos privalo būti padengtos būtent per restruktūrizavimo proceso laikotarpį, priešingai, šiame įstatyme reglamentuojama, jog sėkmingam restruktūrizavimo procesui būtinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebūtinai turi būti apribotos restruktūrizavimo proceso laikotarpiu. Jeigu bendrovės kreditoriai sutinka savo reikalavimų įvykdymą išdėstyti terminui, ilgesniam nei pats restruktūrizavimo proceso laikotarpis, tai yra jų gera valia restruktūrizuojamai įmonei suteikta lengvata, kuria siekiama stabilizuoti verslo partnerio veiklą, atkurti jo mokumą ir atgauti visą skolą. Tokią išvadą, be kita ko, suponuoja ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų nuostatos, reglamentuojančios, kad restruktūrizavimo plane turi būti nurodyta kreditorių reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai, taip pat turi būti numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimas, reikalavimų (jų dalies) atsisakymas, piniginės prievolės pakeitimas kita prievole (atsiskaitymas įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

49Bylos duomenimis nustatyta, kad RIĮ „APOIL“ kreditorių 2015 m. lapkričio 10 d. susirinkimo metu 2 –uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimo (patikslinimo). Kreditorių susirinkimui pateiktame įmonės restruktūrizavimo plano patikslinimo projekte buvo numatyta, kad įmonė atstatė savo mokumą ir užbaigia restruktūrizavimo procedūrą; likusių kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami po restruktūrizavimo procedūros pabaigos per trejus metus nuo sprendimo užbaigti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos; kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo laikotarpiu kreditoriams bus mokamos palūkanos. Kreditorė AB DNB bankas, nesutikdama su siūlomu įmonės restruktūrizavimo plano patikslinimo projektu, siūlė nustatyti restruktūrizavimo plane papildomas sąlygas, t. y. numatyti, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. bankui turi būti pateikta sutartis su bankui priimtina turto pardavimui tarpininkaujančia bendrove dėl tarpininkavimo parduodant bankui įkeistą žemės sklypą, taip pat numatyti, kad bankui įkeistas žemės sklypas turi būti parduotas iki 2016 m. gruodžio 31 d., o lėšos, gautos pardavus žemės sklypą, turi būti išmokėtos banko reikalavimo patenkinimui. Kreditorių susirinkimo metu RIĮ „APOIL“ vadovas ir savininkas P. Z. sutiko su kreditorės AB DNB banko sąlygomis bei įsipareigojo pateikti bankui prašomą sutartį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kreditorių susirinkimas 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu išsprendė įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimo ir prievolių vykdymo terminų atidėjimo pagal pakeistą restruktūrizavimo planą klausimą, o teismas pakeistą restruktūrizavimo planą 2016 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtino, o įmonės restruktūrizavimo trukmės klausimas nebuvo nagrinėjamas. ĮRĮ suteikia įgaliojimus būtent kreditorių susirinkimui spręsti esminius įmonės restruktūrizavimo proceso klausimus: pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui ir jo pakeitimams (ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo (25 straipsnio 1 dalies 8 punktas), prašyti teismo pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį (25 straipsnio 1 dalies 10 punktas) etc. ĮRĮ nenumato, kad tokio pobūdžio klausimus galėtų spręsti atskiras kreditorius, nes kreditoriai savo interesus turi teisę ginti tik kreditorių susirinkimuose, kurių nutarimus įstatymo numatytais atvejais gali skųsti teismui (ĮRĮ 24 straipsnio 1 ir 7 punktai). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nagrinėjamu atveju restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai pritardami įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimams viršijo ĮRĮ jiems nustatytos kompetencijos ribas.

50Kreditorė AB DNB bankas savo nesutikimą su RIĮ „APOIL“ kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinti siūlomą įmonės restruktūrizavimo plano patikslinimo projektą, iš esmės grindžia argumentais, kad restruktūrizavimo proceso metu nebuvo atsiskaityta su visais kreditoriais, todėl įmonės mokumas per maksimalų ĮRĮ numatytą penkių metų terminą nebuvo atkurtas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju 91,80 proc. finansinių reikalavimų turintys kreditoriai sutiko su mokėjimo terminų atidėjimu, todėl likusiems 120 334,97 Eur dydžio restruktūrizuojamos įmonės pradelstiems įsipareigojimams padengti užtektų kreditorei AB DNB bankui įkeisto žemės sklypo realizavimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip jau buvo minėta, restruktūrizavimo procese būtinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebūtinai turi būti apribotos restruktūrizavimo proceso laikotarpiu, restruktūrizavimo planas gali būti vykdomas ir pasibaigus ĮRĮ bei restruktūrizavimo plane nustatytiems įmonės restruktūrizavimo terminams. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 91,80 proc. finansinių reikalavimų turintys kreditoriai sutiko, kad jų reikalavimų įvykdymas būtų atidėtas ilgesniam, nei restruktūrizavimo proceso laikotarpiui. Tokios restruktūrizuojamos įmonės kreditorių lengvatos negali būti traktuojamos kaip neatitinkančios jų ar restruktūrizuojamos įmonės interesų, nes jos vertintinos kaip kreditorių išreikšta gera valia restruktūrizuojamai įmonei, siekiant stabilizuoti jos veiklą bei sudarant galimybę kreditoriams atgauti visą skolą. Dėl to yra nepagrįstas ir apeliantės AB DNB banko argumentas, kad 2015 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu bei teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi buvo faktiškai pratęstas maksimalus penkių metų RIĮ „APOIL“ restruktūrizavimo procesas dar trijų metų laikotarpiui, kas prieštarauja ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostatai.

51ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatytas įmonės mokumo atkūrimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Šiame sąraše tarp numatytų įmonės mokumo atkūrimo priemonių, kaip minėta, numatyta kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimas, reikalavimų (jų dalies) atsisakymas, piniginės prievolės pakeitimas kita prievole (atsiskaitymas įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis). Todėl RIĮ „APOIL“ kreditoriams sutikus atidėti įsipareigojimų mokėjimo terminus ir tokiu būdu suteikti restruktūrizuojamai įmonei pagalbą, ją numatant restruktūrizavimo plano pakeitime, nebuvo pažeistos ĮRĮ numatytos imperatyvios normos. Priešingai, įmonės kreditoriams gera valia restruktūrizuojamai įmonei suteikus lengvatas, buvo sudaryta galimybė įmonei stabilizuoti savo, kaip verslo partnerio, veiklą, o patiems kreditoriams galimybė atgauti visą skolą. Bylos duomenys patvirtina, kad restruktūrizavimo proceso metu įmonė padengė 765 014,30 Eur dydžio kreditorių finansinius reikalavimus, šiuo metu įmonei priklausančio turto vertė yra daugiau nei dvigubai didesnė, nei pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, kas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju pasiektas restruktūrizavimo proceso tikslas – atkurtas įmonės mokumas, todėl užbaigus restruktūrizavimo procesą įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais ir vėl pelningai dirbti.

52Dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinto restruktūrizavimo plano pakeitimo projekto patikros procedūrų

53Remiantis ĮRĮ 24 straipsnio 7 punktu kiekvienas restruktūrizuojamos įmonės kreditorius turi teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus per 14 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos nutarimus. ĮRĮ nėra atskirai aptariama kreditoriaus teisė skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą restruktūrizavimo plano projektą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo teisinės galimybės glaudžiai susijusios su restruktūrizavimo proceso tikslais ir jiems įgyvendinti keliamais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011). Nurodytoje byloje įvertinusi įstatymu įtvirtintą restruktūrizavimo plano projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūrą, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad jei plano tinkamumo aspektu būtų leidžiama ginčyti tarpinius veiksmus, tai plano patvirtinimo ir apskritai viso restruktūrizavimo proceso įgyvendinimo praktinės galimybės taptų teisiškai neapibrėžtos, o procedūrų sparta nepatenkinama, tai iš esmės paneigtų įmonės restruktūrizavimo tikslus ir restruktūrizavimo paskirtį. Tai reiškia, kad iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismine tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo plano projekto svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu. Jei būtų priešingai, kiltų pavojus ne tik restruktūrizavimo procedūrų operatyvumui ir sėkmei, bet ir būtų išvengta imperatyviosios ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama, nes šis draudimas būtų apeinamas skundžiant tarpinius veiksmus. Visi ginčai, susiję su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu, turi būti nagrinėjami plano teisminio tvirtinimo metu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditorius, prieštaraujantis restruktūrizavimo plano projektui, tokius prieštaravimus gali pareikšti nagrinėjant šį klausimą kreditorių susirinkime, po to – restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje. Jei kreditorius pareiškia teisme savarankišką reikalavimą, prieštaraudamas plano projekto tvirtinimui, nesilaikydamas įstatyme nustatytos restruktūrizavimo plano patikros tvarkos, t. y. iškeldamas atskirą civilinę bylą, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį tiek, kiek tai susiję su plano tvirtinimu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Iškelta byla turi būti pabaigiama ją nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalį restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka, kaip ir restruktūrizavimo planas.

54Tokiu būdu nors bendroji taisyklė (ĮRĮ 24 straipsnio 7 punktas) numato kreditoriaus teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismui, tačiau specialiosios ĮRĮ nuostatos, nustatančios restruktūrizavimo plano ir jo pakeitimų svarstymo kreditorių susirinkime bei tvirtinimo teisme tvarką, nenumato kreditoriui galimybės šiais klausimais priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą skųsti teismui, o restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio ir restruktūrizavimo procesą kontroliuojančio pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį patvirtinti restruktūrizavimo planą ar jo pakeitimus - skųsti apeliacine tvarka (ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalis). Ši kreditoriaus teisė negali būti diferencijuojama ir priklausomai nuo kreditoriaus (šiuo atveju – apelianto) dėstomų argumentų pobūdžio ir reikšmingumo. Teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą ar teismo nutartį lemia nagrinėjamo klausimo pobūdis (objektas), bet ne klausimo išsprendimo rezultatas bei, juo labiau, atitinkamą rezultatą nulėmę kreditorių daugumos, teismo ar apeliantės argumentai.

55Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą bei jo aiškinimą teismų praktikoje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su RIĮ „APOIL“ administratorės ir kreditorės AB SEB banko argumentais, kad nagrinėjamu atveju kreditorė AB DNB bankas neturėjo teisės skųsti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimai, kadangi visi ginčai, susiję su restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimu turėjo būti sprendžiami šių klausimų teisminio nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo planas – tai pagrindinis dokumentas, nustatantis restruktūrizuojamos įmonės tikslus ir patį procesą, kurio įgyvendinimas laiku ypač svarbus atkuriant įmonės veiklą ir mokumą, todėl šio dokumento patikros procedūros negali būti išskaidytos taip, kad neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų bei pagrindinių principų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorės AB DNB banko pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodyti argumentai turėjo būti nagrinėjami restruktūrizavimo plano pakeitimų projekto nagrinėjimo ir tvirtinimo teisme tvarka, kuri negalėjo būti paneigta kreditorei pareiškus savarankišką reikalavimą, iškeliant atskirą civilinę bylą dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtintas restruktūrizavimo plano pakeitimų projektas, panaikinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas kreditorės AB DNB banko skundo priėmimo stadijoje tokį skundą turėjo atsisakyti priimti, o nustatęs šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu – bylą nutraukti. Pagal CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį ir bylą nutraukia, jeigu nustatomos CPK 293 straipsnyje nurodytos aplinkybės.

56Nagrinėjamu atveju kreditorė AB DNB bankas ir VSDFV Klaipėdos skyrius taip pat pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimai. Vadovaujantis ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalimi, teismas, gavęs administratoriaus restruktūrizavimo plano projektą, per 15 kalendorinių dienų rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl restruktūrizavimo plano; teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama. Remiantis to paties straipsnio 11 dalimi, restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas. Taigi, sistemiškai aiškinant šias teisės nuostatas, teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus taip pat yra galutinė ir neskundžiama bei negali būti apeliacijos objektas. Kadangi apeliacinis procesas pagal kreditorės AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties buvo pradėtas nesant tam teisinio pagrindo, todėl apeliacinis procesas dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

57Dėl kreditoriaus (apelianto) VSDFV Klaipėdos skyriaus atsisakymo nuo atskirųjų skundų dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 15 d. nutarčių

582016 m. vasario 26 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas kreditoriaus (apelianto) VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymas dėl atsisakymo nuo atskirųjų skundų dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 15 d. nutarčių. Prašyme kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinti patikslinti RIĮ „APOIL“ kreditorių finansiniai reikalavimai, VSDFV Klaipėdos skyrius išbrauktas iš įmonės kreditorių sąrašo, kadangi restruktūrizuojama įmonė su šiuo kreditoriumi atsiskaitė. Prašyme kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius patvirtino, kad jam yra aiškios ir suprantamos atsisakymo nuo atskirųjų skundų teisinės pasekmės.

59Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens iniciatyva. Kartu toks atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 308 straipsnio 1 dalimi ir 338 straipsniu, atskirąjį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus (apelianto) VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymą dėl atsisakymo nuo atskirųjų skundų, nenustatė, kad atskirųjų skundų atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Prašymas dėl atsisakymo nuo atskirųjų skundų pateiktas CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kreditorius (apeliantas) patvirtino, kad jis neturi jokio suinteresuotumo toliau dalyvauti įmonės restruktūrizavimo procese, jam yra aiškios ir suprantamos atskirųjų skundų atsisakymo teisinės pasekmės (CPK 308 straipsnio 3 dalis).

60Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos, būtinos kreditoriaus (apelianto) VSDFV Klaipėdos skyriaus atsisakymui nuo atskirųjų skundų priimti ir tuo pagrindu apeliacinį procesą nutraukti (CPK 308 straipsnio 2 dalis). Tačiau, kita vertus, pagrindas svarstyti atsisakymo nuo atskirojo skundo priėmimo klausimą yra tik tuomet, kai atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties, kuri apskritai gali būti apeliacijos objektas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnio 1 dalis), o atskirąjį skundą padavęs asmuo yra apeliacijos subjektas (CPK 305 straipsnis). VSDFV Klaipėdos skyrius padavė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, nors nebuvo padavęs teismui skundo dėl kreditorių susirinkimo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kurio teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas skundžiama teismo nutartimi. Taigi VSDFV Klaipėdos skyrius dėl šios bylos dalies nėra dalyvaujantis byloje asmuo ir jau vien dėl to negalėjo paduoti ir atskirojo skundo. Ši aplinkybė būtų savarankiškas pagrindas nutraukti apeliacinį procesą pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis). Tačiau, kaip minėta anksčiau, dėl kreditorių susirinkimo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimo restruktūrizavimo plano pakeitimo klausimu teisėtumo savarankiškas reikalavimas (byla) pagal AB DNB banko skundą apskritai negalėjo būti iškelta, toks klausimas atskirai užvestoje byloje nenagrinėtinas teisme ir jį priimti nagrinėti turėjo būti atsisakyta. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta pagal pateiktą AB DNB bankas skundą dėl kreditorių susirinkimo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimo, panaikinta ir byla pagal AB DNB bankas skundą nutraukta, neliko ir apeliacijos objekto, dėl kurio galėjo būti paduotas VSDFV Klaipėdos skyriaus atskirasis skundas. Anksčiau taip pat nurodyta, kad apeliacijos objektu negali būti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo. Todėl VSDFV Klaipėdos skyriaus procesinio prašymo dėl atsisakymo nuo atskirųjų skundų svarstymas neturi jokios teisinės reikšmės galutiniam procesiniam rezultatui byloje.

61Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei AB DNB bankui nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

63Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 338 straipsniu,

Nutarė

64Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, kuria išspręstas kreditorės akcinės bendrovės DNB banko skundas dėl restruktūrizuojamos individualios įmonės „APOIL“ 2015 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime 2 – uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo patvirtinti restruktūrizuojamos individualios įmonės „APOIL“ restruktūrizavimo plano pakeitimo projektą teisėtumo klausimas ir skundas atmestas, panaikinti ir bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės DNB banko skundą dėl restruktūrizuojamos individualios įmonės „APOIL“ 2015 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime 2 – uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumo nutraukti.

65Apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir akcinės bendrovės DNB banko atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties, nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė... 5. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtintas RIĮ... 6. RIĮ „APOIL“ kreditorių 2015 m. lapkričio 10 d. susirinkimo metu 2... 7. Kreditorė AB DNB bankas, nesutikdama su RIĮ „APOIL“ kreditorių 2015 m.... 8. Kreditorė AB DNB bankas skunde nurodė, kad skundžiamas RIĮ „APOIL“... 9. RIĮ „APOIL“ vadovas ir savininkas P. Z., administratorė UAB „Klaipėdos... 10. Kreditoriai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi kreditorės AB DNB... 13. Teismas nurodė, kad atsakovei esant restruktūrizuojamu juridiniu asmeniu,... 14. Teismas nesutiko su skundo argumentais dėl 2015 m. lapkričio 10 d. vykusio... 15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įstatymų leidėjas suteikė teisę... 16. Teismas nustatė, kad už skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą... 17. Teismas nurodė, kad įstatyme nustatytas reikalavimas įvykdyti... 18. Teismas nurodė, kad RIĮ „APOIL“ kreditorių susirinkimas nesprendė... 19. Teismas konstatavo, kad pagal restruktūrizavimo plano pakeitimą nepatenkinti... 20. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtino RIĮ... 21. Teismas, nustatęs, kad įmonės savininkas savo motyvuotu prašymu inicijavo... 22. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 23. Kreditorius AB DNB bankas atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Klaipėdos... 24. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino skundžiamu RIĮ... 25. 2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad RIĮ „APOIL“... 26. 3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas,... 27. 4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju... 28. Kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti... 29. 1. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertindamas vien tai, kad už... 30. 2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo... 31. 3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju... 32. 4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad... 33. 5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visos... 34. RIĮ „APOIL“ administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“... 35. 1. Kreditorė AB DNB bankas neturi teisės skųsti pirmosios instancijos teismo... 36. 2. Atskirųjų skundų argumentai, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo... 37. 3. Atskirųjų skundų argumentai, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo... 38. 4. Atskirųjų skundų argumentai dėl neva neatstatyto restruktūrizuojamos... 39. RIĮ „APOIL“ vadovas ir savininkas P. Z. atsiliepimuose į kreditorių AB... 40. Kreditorė AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į kreditorių AB DNB banko ir... 41. Kreditorė AB SEB bankas atsiliepime į kreditorių AB DNB banko ir VSDFV... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 43. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 44. Atskiruosiuose skunduose keliamas klausimas dėl teismo nutarčių, kuriomis... 45. Dėl restruktūrizavimo proceso tikslus ir restruktūrizavimo proceso termino... 46. Nagrinėjamu atveju RIĮ „APOIL“ administratorė UAB „Klaipėdos... 47. Kasacinis teismas išaiškino, jog restruktūrizavimo proceso paskirtis yra... 48. ĮRĮ nenustatyta, kad visos įmonės skolos privalo būti padengtos būtent... 49. Bylos duomenimis nustatyta, kad RIĮ „APOIL“ kreditorių 2015 m. lapkričio... 50. Kreditorė AB DNB bankas savo nesutikimą su RIĮ „APOIL“ kreditorių... 51. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatytas įmonės mokumo atkūrimo priemonių... 52. Dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinto... 53. Remiantis ĮRĮ 24 straipsnio 7 punktu kiekvienas restruktūrizuojamos įmonės... 54. Tokiu būdu nors bendroji taisyklė (ĮRĮ 24 straipsnio 7 punktas) numato... 55. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą bei jo aiškinimą teismų... 56. Nagrinėjamu atveju kreditorė AB DNB bankas ir VSDFV Klaipėdos skyrius taip... 57. Dėl kreditoriaus (apelianto) VSDFV Klaipėdos skyriaus atsisakymo nuo... 58. 2016 m. vasario 26 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas kreditoriaus... 59. Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą... 60. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 63. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 64. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, kuria išspręstas... 65. Apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorių Valstybinio socialinio...