Byla e2-1235-657/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė,

2Sekretoriaujant Rasai Juronienei,

3Dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VĮ „Valstybės turto fondas“ atstovei R. K., Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovėms A. P., S. J.,

4Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ „Valstybės turto fondas“, Kaišiadorių rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarei R. B., Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarei D. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

5Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais 2005 m. lapkričio 21 d. privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį ir 2005 metų lapkričio 22 d. nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą, 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 175Ž-05 ir 2006-01-19 perdavimo-priėmimo aktą, 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalį, kuria A. K. po M. K. mirties paveldėjo administracinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), bendras plotas – 332,90 kv.m, tūris 1895 kub.m, pažymėjimas plane lB2p, kodas – 50002893, garažą (unikalus Nr. ( - )), bendras plotas – 120,50 kv.m, tūris 584 kub.m, pažymėjimas plane 3CHp, kodas – 50002895, garažą (unikalus Nr. ( - )), užstatytas plotas – 44 kv.m, tūris 175 kub.m, pažymėjimas plane 2Glp, kodas 50002894, ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), užstatytas plotas – 18 kv.m, tūris 73 kub.m, pažymėjimas plane 4Bp, kodas – 50002896, ir kiemo statinius (kiemo aikštelė; tvora; lauko tualetas; estakada; anglių saugykla) (unikalus Nr. ( - )), 1/1 priklauso pastatui Nr. ( - ), bei 1,4140 ha valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ); taikyti restituciją ir priteisti valstybei natūra nurodytus statinius ir 1,2305 ha valstybinės žemės sklypą, esančius ( - ), o ieškovui iš valstybės priteisti 307.814,63 Lt, iš Kaišiadorių rajono savivaldybės – 10.622,90 Lt; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad M. K. nurodytus statinius įsigijo 2005 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Objektas M. K. nuosavybėn perduotas 2005 m. lapkričio 22 d. nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktu. Privatizavimo objektui buvo priskirtas 1,4140 ha žemės sklypas ( - ). Pagal sutartį visa privatizavimo objekto kaina yra 313.000,00 Lt, iš jų privatizavimo objekto kaina – 273.043,00 Lt, žemės sklypo kaina – 39.957,00 Lt. M. K. 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo 1,4140 ha valstybinės žemės sklypą. Pagal sutarties 5 punktą sumokėjo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių – 12.207,06 Lt savivaldybei, todėl visa sklypo kaina buvo 52.164,06 Lt, o ne 39.957,00 Lt, kaip nurodyta privatizavimo sutartyje. Sudarant privatizavimo sutartį, M. K. buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys jos įgyjamo turto apimtį, ir jai nekilo jokių abejonių, kad sudarydama aukščiau nurodytas sutartis, ji nuosavybės teisėmis įgyja tiek privažiavimą į sklype esančius statinius, tiek privažiavimo gale esančią aukštelę, tiek ir žemės sklypą po šiais statiniais. Sandoriai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Tačiau teismas nustatė, kad privažiavimas į ( - ) gatvę ir įvažiavimo pabaigoje esanti aikštelė yra ( - ) gatvė, kuri negalėjo būti privatizavimo objektu, ir 2006-01-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 1835 kv.m. ploto pripažino negaliojančia. Taigi, iš esmės buvo pripažinta negaliojanti sutarties sąlyga, kuria remiantis šalys susitarė dėl M. K. parduodamo žemės sklypo ploto. Pritaikius restituciją ir konstatavus, kad įvažiavimas ir kiemo aikštelė, nepriklauso ieškovui nuosavybės teise, iš esmės pasikeitė ieškovo turimos nuosavybės teisės apimtis, ji iš esmės skiriasi nuo turto apimties, kuri buvo M. K. įsigyjant sklypą. Be privažiavimo, aikštelės ir žemės po jais, M. K. sandorio nebūtų sudariusi. Sąlygos, kuria šalys susitarė dėl žemės sklypo ploto, negaliojimas daro negaliojančia tiek visą 2006-01-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tiek 2005 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175-05. Kadangi M. K. atsakovo buvo suklaidinta, abi sutartys CK 1.90 straipsnio pagrindu turėtų būti pripažintos negaliojančiomis visa apimtimi ir taikyta restitucija. Minėtas M. K. suklydimas yra esminis, kadangi be privažiavimo kelio bei jo gale esančios aikštelės pasidaro iš esmės negalimas pastatų ir žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį. Pripažinus nurodytas pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, pripažintinas iš dalies negaliojančiu ir 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Ieškovas A. K. turi teisę ginti M. K. pažeistas teises, kadangi ieškinyje nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti sandorius negaliojančiais, paaiškėjo jau po M. K. mirties.

6Reikalavimus grindė: paveldėjimo teisės liudijimo kopija, planais, architekto paskaičiavimais, inventorizacijos bylos kopija, teismo sprendimo, nutarties kopijomis.

7Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė prašė ieškinį atmesti dalyje dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Nurodė, kad gatvės dalis neįėjo į parduodamo turto sąrašą ir nebuvo parduota. Ieškovas neteisingai nurodo, kad M. K. be nuosavo privažiavimo nebūtų sudariusi žemės sklypo pirkimo sandorio, nes ( - ) gatvės dalis nebuvo įrašyta jokiuose privatizavimo dokumentuose, nei Nekilnojamojo turto registre, nei M. K. nuosavybės, turto inventorizavimo dokumentuose. Pirkimo dokumentus pasirašė pagal M. K. įgaliojimą pats ieškovas, pretenzijų dėl gatvės nekėlė ir visu žemės sklypu naudojosi nuo pat 2006 metų. Faktas, kad žemės dalis po ( - ) gatvės dalimi teismo sprendimu buvo grąžinta valstybei, niekaip nepaveikė ieškovo teisių, nes ta gatvės dalimi sėkmingai naudojosi. Ieškovas, po M. K. mirties priimdamas palikimą, taip pat turėjo ir galėjo žinoti, kad ( - ) gatvės dalies nėra nuosavybės dokumentuose ir nereiškė jokių pretenzijų. Faktas, kad teismas pripažino negaliojančia valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl 1835 kv.m ploto po ( - ) gatvės dalimi iš bendro 1,4140 ha ploto, negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. ( - ) gatvės dalis nepriklausė nei M. K., nei ieškovui A. K., todėl valstybei grąžinta žemės dalis po gatve niekaip nepažeidė nei jų teisių, nei interesų, neapribojo ir nepakeitė naudojimosi sklypu tvarkos. Ieškovas neįrodė, kad M. K. būtų nukentėjusi dėl sutarties sudarymo, ir kad ieškovo A. K. interesai ar teisės būtų pažeisti.

8Atsakovė Lietuvos Respublika atstovaujama VĮ Turto bankas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju paties žemės sklypo kaina buvo daug mažesnė už M. K. įsigytų statinių kainą ir, įvykdžius restituciją pagal teismų sprendimus, ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo tik labai nedidele dalimi. Tai, kad pagal ginčijamas pirkimo – pardavimo sutartis M. K. didžiąją kainos dalį (87 proc.) sumokėjo už statinius, esančius ( - ), reiškia, jog būtent statiniai buvo pagrindinis jos sandorių su Turto fondu tikslas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovui netekus nedidelės žemės sklypo dalies, priskirtos ( - ) gatvės atkarpai, ieškovo turimos nuosavybės teisės apimtis iš esmės pasikeitė. Ieškovo argumentai, kad be privažiavimo kelio ir aikštelės jis neva negali eksploatuoti pastatų yra nepagrįsti. Ieškovo teisę naudotis ( - ) gatvės dalimi iki pat privažiavimo prie jam priklausančių pastatų nustato įstatymas ir nėra jokio pagrindo teigti, kad ši teisė šiuo metu yra apribota. Be to, ieškovas neturi subjektinės teisės ginčyti 2005 m. lapkričio 21 d. privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį ir 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, tuo tarpu ieškovas nebuvo ginčijamų sandorių šalimi, o tik atstovavo pirkėją M. K.. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu taikęs restituciją ir priteisęs ieškovo naudai piniginę kompensaciją už valstybei grąžintą žemės sklypo dalį, pakankamai atsižvelgė į ieškovo turtines teises ir interesus, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovo ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis visa apimtimi.

9Ieškinys atmestinas.

10Dėl pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Daiktų pirkimas – pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą (CK 6.419 str. 1 d.). Pardavėjas gali nustatyti pradinę parduodamo daikto kainą arba bet kokias kitas aukciono sąlygas. Nepaskelbtos aukciono sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius, išskyrus atvejus, kai aukciono vedėjas šias sąlygas paskelbė aukciono dalyviams prieš gaudamas pasiūlymą (CK 6.420 str. 1 d.). Viešas paskelbimas apie parduodamą prekę ir jos pardavimo sąlygas nenustatytam asmenų skaičiui yra viešoji oferta (CK 6.171 str.). Ji išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 str.). Ofertos priėmimas (akceptas) sukelia teisinius padarinius (CK 6.173 str.), t.y. aukciono dalyvis, pasiūlydamas kainą už parduodamą daiktą, išreiškia sutikimą įsigyti daiktą paskelbtomis sąlygomis. Taigi paskelbtos aukciono sąlygos teisiškai saisto tiek pirkėją, tiek pardavėją.

11CK 1.90 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2015 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 3K-3-77-378/2015). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2012, 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

12Byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymu Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“ buvo patvirtintas apie 14140 kv.m valstybinės žemės sklypo ( - ) detalusis planas (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – administracinių pastatų statybai). Kauno apskrities viršininko 2005 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 02-04-4040 šis žemės sklypas buvo priskirtas prie VĮ Valstybės turto fondas patikėjimo teise valdomo pastato ir teiktinas nuomoti ar parduoti privatizavimo objektų pirkimo – pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims.

132005 m. rugpjūčio 26 d. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 28(318) buvo paskelbta apie valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, kurį sudaro 2 aukštų 332,90 kv.m administracinis pastatas su kiemo statiniais, 1 aukšto mūrinis garažas, užstatytas plotas 44 kv.m, 1 aukšto mūrinis garažas, užstatytas plotas 120,50 kv.m, 1 aukšto mūrinis ūkinis pastatas užstatytas plotas 18 kv.m ir šiems statiniams priskirtas 1,4140 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), esantys ( - ), pardavimą viešo aukciono būdu.

14M. K. 2005 m. spalio 13 d. pateikė paraišką dalyvauti viešame aukcione ir tapo aukciono, įvykusio 2005 m. spalio 14 d. nugalėtoja, pasiūliusi didžiausią kainą – 313.000,00 Lt, iš kurios objekto pardavimo kaina 273.043,00 Lt, objektui priskirto žemės sklypo pardavimo kaina – 39.957,00 Lt. Pardavėjas valstybės įmonė Valstybės turto fondas ir pirkėja M. K. 2005 m. lapkričio 21 d. sudarė privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 175 – 05, pagal kurią pirkėja M. K. įsigijo administracinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), bendras plotas – 332,90 kv.m, tūris 1895 kub.m, pažymėjimas plane lB2p, kodas – 50002893, garažą (unikalus Nr. ( - )), bendras plotas – 120,50 kv.m, tūris 584 kub.m, pažymėjimas plane 3CHp, kodas – 50002895, garažą (unikalus Nr. ( - )), užstatytas plotas – 44 kv.m, tūris 175 kub.m, pažymėjimas plane 2Glp, kodas 50002894, ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), užstatytas plotas – 18 kv.m, tūris 73 kub.m, pažymėjimas plane 4Bp, kodas – 50002896, ir kiemo statinius (kiemo aikštelė; tvora; lauko tualetas; estakada; anglių saugykla) (unikalus Nr. ( - )), 1/1 priklauso pastatui Nr. ( - ), bei 1,4140 ha valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ). Sutartis sudaryta pagal pirkėjos M. K. 2005 m. spalio 13 d. paraišką dalyvauti viešame aukcione ir Privatizavimo komisijos 2005-08-26 sprendimu pritartą objekto privatizavimo programą protokolo Nr. 2V-28(428). Šia sutartimi pardavėjas perdavė, o pirkėjas priėmė nuosavybėn įsigytą turtą, 2005 m. lapkričio 22 d. pasirašytas privatizavimo objekto (ilgalaikio materialinio turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktas. Pagal sutarties 14 punktą pirkėja įsipareigojo sudaryti atskirą šiam privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. 2006 m. sausio 19 d. pardavėjas VĮ Valstybės turto fondas ir pirkėja M. K. pasirašė 1,4140 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 175ž-05 bei turo perdavimo – priėmimo aktą. M. K. nuosavybės teises įregistravo Nekilnojamojo turto duomenų registre.

15Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu panaikino Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymą Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“, dalyje dėl po ( - ) gatvės dalimi esančios 1835 kv.m ploto valstybinės žemės priskyrimo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) riboms; panaikino Kauno apskrities viršininko 2005-04-26 įsakymą Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (Kaišiadorių r.)“, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims; pripažino negaliojančia 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05 ir tos pačios dienos valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, pardavimo ir perdavimo nuosavybėn; pripažino negaliojančiu 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą Nr. 2386, 1 punktą, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, paveldėjimo. Pritaikius restituciją natūra, M. K. teisių perėmėjas A. K. buvo įpareigotas grąžinti natūra valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalį, esančią po ( - ) gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, o M. K. teisių perėmėjui A. K. iš valstybės priteista 5.185,37 Lt, o iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 1.584,16 Lt.

16Ieškovo teigimu, po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo paaiškėjo, jog aukcione įsigyta prekė (privatizuotas objektas) neatitinka atsakovės VĮ Valstybės turto bankas paskelbtos informacijos apie privatizuojamą objektą, M. K. buvo perduotas ne tokios apimties turtas, kuris buvo parduodamas aukcione; žinodama tokią turto apimtį, kad nebus privatizuojamas įvažiavimas į sklypą ir jo gale esanti asfaltuota aikštelė, M. K. objekto nebūtų pirkusi. Ieškinys pareikštas CK 1.90 straipsnio pagrindu, t.y. ginčo sutartis sudaryta suklydus dėl esminių sandorio aplinkybių. Ieškovo teigimu, M. K. suklydimą lėmė tai, kad atsakovas, pateikdamas informaciją privatizavimo biuletenyje, neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo esminės reikšmės sudarant sandorį. Su tokiais argumentais teismas nesutinka.

17Byloje nėra ginčo, jog VĮ Valstybės turto fondas visą privalomą informaciją, kuri reikalinga atskleisti privatizavimo biuletenyje pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, nurodė. Pats ieškovas neįrodinėjo, kad skelbiant nurodytą informaciją, susijusią su privatizavimo objektu, buvo pažeisti imperatyvūs reikalavimai. Iš privatizavimo biuletenio matyti, kad VĮ Valstybės turto fondas, paskelbdamas duomenis apie privatizuojamą objektą, laikėsi Privatizavimo įstatymo nustatytos tvarkos, pateikė trumpą privatizuojamo objekto charakteristiką.

18Ieškovo teigimu, M. K. buvo suklaidinta, kadangi privatizavimo biuletenyje buvo nurodytas privatizavimo objektui priskirtinas 1,4140 ha žemės sklypas su asfaltuotu įvažiavimu ir kiemo aikštele. Atsakovų teigimu, asfaltuotas įvažiavimas ir aikštelė yra ( - ) g. dalis ir nuosavybės teise priklauso Kaišiadorių rajono savivaldybe, todėl privatizavimo ir ginčo sutarčių sudarymo metu nebuvo įtraukta į privatizavimo objektą.

19Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo (redakcija nuo 2002-10-23) 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą savivaldybių nuosavybei priskirtini miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, tame tarpe, gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis bei antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis). Pagal LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2005-01-01) 1 straipsnio 3 dalies nuostatas privatizavimo objektas yra akcijos ir kitas turtas, kuris viešosios nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei ir kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukia į privatizavimo objektų sąrašą.

20Iš privatizavimo biuletenyje paskelbtos informacijos matyti, jog prie privatizuojamų objektų priskiriama kiemo aikštelė bei 1,4140 ha žemės sklypas. Iš prijungtoje civilinėje byloje esančių įrodymų – ( - ) gatvės techninės apskaitos bylos, inventorinis Nr. 2389, 1999-05-31 Kaišiadorių miesto gatvių schemos, 1999-05-24 ( - ) gatvės dangos ir želdinių plano, 1999-05-24 gatvės dangos bei želdinių techninio paso, 2000-02-23 Kaišiadorių rajono tarybos sprendimo Nr. 685 patvirtinti Kaišiadorių miesto bendrąjį planą kartu su detaliuoju planu, ištraukos iš 1999-03-24 sudaryto Kaišiadorių miesto gatvių sklypų schematinio plano ir iš Kaišiadorių miesto bendrojo plano, 1997-10-01 miesto laidojimo paslaugų pagrindinių priemonių suvestinės, 1997-10-01 miesto gerovės priemonių sąrašo, 1998-01-08 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų perduodamų Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo akto, 2002-01-31 Kaišiadorių rajono tarybos sprendimo dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Nr. 461 su priedu, Kaišiadorių miesto seniūnijos 2002-12-16 ilgalaikio turto – ( - ) gatvės inventorinės kortelės Nr. 000024, 2010-11-25 Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu V17-335, patvirtintų bendrųjų planų ištraukos – nustatyta, jog privažiavimas ir asfaltuota aikštelė yra Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė, tačiau dėl nežinomų priežasčių ši gatvės dalis detaliajame plane iki žemės sklypo privatizavimo nebuvo pažymėta kaip neprivatizuotina žemė. ( - ) gatvės dalis su asfaltuota aikštele taip pat nebuvo ir negalėjo būti privatizuojamo objekto priklausiniais ar antraeiliais daiktais CK 4.14 straipsnio prasme, kaip teigė ieškovo atstovė. Kaišiadorių nuosavybės teisė į ( - ) gatvę įregistruota Nekilnojamojo turto duomenų registre nuo 1999-06-09. Byloje nėra įrodymų, jog prie privatizuojamų statinių buvo priskirta ( - ) g. dalis ir jos gale esanti asfaltuota aikštelė. Nors žemės sklypo ribų plane matomas kelias – įvažiavimas iš pagrindinės gatvės ir aikštelė prie privatizuojamo objekto, tačiau visos aukščiau nurodytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas, neleidžia daryti išvados, jog šis turtas, viešosios nuosavybės teise priklausantis Kaišiadorių rajono savivaldybei, nustatyta tvarka nebuvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši. Taigi faktą, kad privatizavimo objektui nepriskirtina ( - ) gatvė, buvo atskleista, ir M. K. šią informaciją galėjo sužinoti susipažinusi su privatizavimo biuletenyje nurodytais objektais ir jų dokumentais.

21Ieškovas nurodo, kad žinant, jog privažiavimas ir asfaltuota aikštelė nėra privatizuojami kartu su kitais statiniais, M. K. nebūtų sudariusi sandorio, nes neturint stovėjimo aikštelės ir privažiavimo nėra galimybės naudoti statinių pagal paskirtį, o naujų įvažiavimo ir stovėjimo aikštelės įrengimas pareikalautų didelių lėšų. Su tokiais ieškovo teiginiais nesutiktina. Pirma, savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gatvės yra bendro naudojimo objektas, todėl iki ieškovui priklausančių statinių galima privažiuoti ( - ) gatve, neįrengiant atskiro įvažiavimo. Antra, pagal LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2005-01-01) 22 straipsnio 3 dalį, potencialus pirkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nuosavybės teise įsigyjantis pastatus ar įrenginius, turi teisę su pastatu ar įrenginiu įsigyti ir žemės sklypą, kuris nustatyta tvarka yra priskirtas šiam pastatui ar įrenginiui eksploatuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Byloje nėra įrodymų, jog prieš turto privatizavimą gatvė ir asfaltuota aikštelė buvo priskirti prie privatizuojamų administracinių pastatų ir skirti jų tiesioginei paskirčiai, pagal sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, faktinį žemės sklypo naudojimą, jo ploto atitikimą įregistruotą gamybos ar veiklos paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, jog pirkėją M. K. atstovavo ieškovas, todėl jis matydamas duomenis, paskelbtus informaciniame privatizavimo biuletenyje, elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo pasidomėti dokumente nurodytais duomenimis apie privatizuojamą objektą, juo labiau, kad tokiuose sandoriuose dalyvavo ne pirmą kartą. Teismo nuomone, toks neatidus pirkėjos elgesys nesusipažįstant su privatizavimo objekto dokumentais, kurie nurodyti pačiame privatizavimo biuletenyje, yra nepateisinamas, ir rizika, susijusi su tuo, kad pirkėja M. K., sudarydama sandorį, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, tenka pačiai pirkėjai. Be to, pati M. K. ieškinio nereiškė, o ieškovas sandorį ėmė ginčyti po gana ilgo laiko.

22Visa tai leidžia spręsti, jog pirkėja, atstovaujama ieškovo, buvo susipažinusi su bendra privatizavimo objekto būkle, dėl jos pretenzijų neturėjo. Tai reiškia, jog pirkėjai M. K. visas šalių sudarytų sutarčių turinys buvo žinomas, byloje nėra įrodyta, jog į privatizuojamą objektą buvo įtraukta ( - ) gatvės ir su asfaltuota aikštele dalis, kad pirkėja objektą privatizavo tik dėl gatvės dalies, nevertindama kito įsigyjamo turto, jo paskirties, naudojimo būdo, kad ji buvo suklaidinta ar tyčia apgauta, todėl negalima teigti, kad ji neteisingai suvokė sandorio turinį ar buvo neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės, kad jai buvo perduotas ne tokios apimties daiktas, kokį ji įsigijo, ir tai nesudaro įstatyme įtvirtinto pagrindo ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo (CK 1.90 str., 6.189 str. 1 d.).

23Netenkinus ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, netenkintinas ir išvestiniai reikalavimai – pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalį, kuria A. K. po M. K. mirties paveldėjo administracinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), bendras plotas – 332,90 kv.m, tūris 1895 kub.m, pažymėjimas plane lB2p, kodas – 50002893, garažą (unikalus Nr. ( - )), bendras plotas – 120,50 kv.m, tūris 584 kub.m, pažymėjimas plane 3CHp, kodas – 50002895, garažą (unikalus Nr. ( - )), užstatytas plotas – 44 kv.m, tūris 175 kub.m, pažymėjimas plane 2Glp, kodas 50002894, ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), užstatytas plotas – 18 kv.m, tūris 73 kub.m, pažymėjimas plane 4Bp, kodas – 50002896, ir kiemo statinius (kiemo aikštelė; tvora; lauko tualetas; estakada; anglių saugykla) (unikalus Nr. ( - )), 1/1 priklauso pastatui Nr. ( - ), bei 1,4140 ha valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ) ir restitucijos taikymo.

24Dėl ieškovo reikalavimo teisės. Atsakovų teigimu, ieškovas A. K. neturi reikalavimo teisės, nes CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o ieškovas A. K. yra tik M. K. turto paveldėtojas. Teismas sutinka, kad ieškovas nebuvo sandorio šalimi. Nors pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau pripažinti sandorį CK 1.90 straipsnio pagrindu galima tik pagal sandorį sudariusio asmens ieškinį, nes suklydus sudaryti sandoriai priskiriami prie sandorių, turinčių valios trūkumų, t.y. šiuo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Nagrinėjamu atveju M. K. pati ieškinio nereiškė, ieškovas A. K. ieškinį pareiškė 2014 m. lapkričio mėnesį, t.y. pardėjus devyneriems metams po sandorio sudarymo, paaiškėjus aplinkybėms, kad buvo parduota dalis žemės sklypo esanti po ( - ) gatve. Kaip jau minėta suklydimas apibūdinamas kaip klaidingas faktų ir teisės normų, esančių sudarant sutartį, suvokimas, todėl vėliau pasikeitus faktams ar teisės normoms, negalima sandorio pripažinti negaliojančiu dėl to, kad jis sudarytas dėl suklydimo, ne pagal neva klydusios šalies, o, šiuo atveju, ieškovo ieškinį.

25Nenustačius, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo, ieškinį pareiškus ne pačiai klydusiai šaliai nėra pagrindo tenkinti ieškinio, todėl jis atmestinas kaip nepagrįsta ir neįrodytas (CPK 185 str.).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus iš ieškovo A. K. valstybei 7,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

Nutarė

28Ieškinį atmesti.

29Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas ( - ) valstybei 7,30 Eur (septynis eurus trisdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ), AB Swedbank, įmokos kodas 5660).

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė,... 2. Sekretoriaujant Rasai Juronienei,... 3. Dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,... 4. Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais... 6. Reikalavimus grindė: paveldėjimo teisės liudijimo kopija, planais,... 7. Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybė prašė ieškinį atmesti dalyje... 8. Atsakovė Lietuvos Respublika atstovaujama VĮ Turto bankas prašė ieškinį... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Dėl pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Daiktų... 11. CK 1.90 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta, kad suklydimu laikoma klaidinga... 12. Byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos... 13. 2005 m. rugpjūčio 26 d. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 28(318)... 14. M. K. 2005 m. spalio 13 d. pateikė paraišką dalyvauti viešame aukcione ir... 15. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu... 16. Ieškovo teigimu, po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio... 17. Byloje nėra ginčo, jog VĮ Valstybės turto fondas visą privalomą... 18. Ieškovo teigimu, M. K. buvo suklaidinta, kadangi privatizavimo biuletenyje... 19. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vietinės reikšmės... 20. Iš privatizavimo biuletenyje paskelbtos informacijos matyti, jog prie... 21. Ieškovas nurodo, kad žinant, jog privažiavimas ir asfaltuota aikštelė... 22. Visa tai leidžia spręsti, jog pirkėja, atstovaujama ieškovo, buvo... 23. Netenkinus ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,... 24. Dėl ieškovo reikalavimo teisės. Atsakovų teigimu, ieškovas A. K. neturi... 25. Nenustačius, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo, ieškinį pareiškus ne... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus iš ieškovo A. K. valstybei... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270... 28. Ieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas ( - ) valstybei 7,30 Eur (septynis... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...