Byla 2A-431/2014
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Signeda“, uždaroji akcinė bendrovė „A-Spedition“, P. M. V

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „DK PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1167-590/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „IG Trans“ ir uždarajai akcinei bendrovei „DK PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Signeda“, uždaroji akcinė bendrovė „A-Spedition“, P. M. V..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „IG Trans“ ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 157 540,24 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog 2011 m. kovo 14 d. UAB „Signeda“ (toliau – krovinio siuntėjas) ir UAB „A-Spedition“ sudarė krovinių vežimo sutartį, pagal kurią UAB „A-Spedition“ įsipareigojo nuvežti krovinį (automobilių detales), kurio bendras svoris – 5 800 kg, vertė – 64 113,62 USD (toliau – krovinys), iš Kauno raj. (Lietuva) į Maskvą (Rusija) krovinio gavėjui OOO „UNITEK LIMITED“ (toliau – krovinio gavėjas). UAB „A- Spedition“ krovinio vežimą vykdė ne pats, o pasitelkė atsakovą UAB „IG Trans“ (toliau – vežėjas). Teigė, kad 2011 m. kovo 17 d. krovinys buvo pakrautas į vilkiką IVECO (registracijos Nr. duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (registracijos Nr. duomenys neskelbtini)) ir 2011 m. kovo 18 d. išvežtas. Taip pat nurodė, kad 2011 m. kovo 31 d. Rusijoje kelyje Sankt Peterburgas – Maskva, 547 kilometre apie 40 kilometrų iki Novgorodo 1:56 val. vilkike kilo gaisras ir vilkikas su kroviniu sudegė – gaisro metu prarastas visas krovinys.

6Krovinys buvo apdraustas ieškovo draudimo kompanijos AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas priėmė sprendimą, kad įvykis, kurio metu prarastas krovinys, yra draudiminis ir išmokėjo 157 540,24 Lt draudimo išmokos (ši suma gauta iš krovinio vertės (159 040,24 Lt) atėmus 1 500 Lt dydžio besąlyginę išskaitą). Dėl krovinio praradimo žalą patyrė krovinio gavėjas, kuris nurodė draudimo išmoką mokėti krovinio siuntėjui.

7Ieškovo teigimu, kadangi jis, kaip draudikas, išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiojo asmens nurodytam asmeniui, pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį ieškovui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens – vežėjo ir jo civilinės atsakomybės draudiko. Ieškovo teigimu, Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarčių konvencijos (toliau – CMR) 17 straipsnio 1 punkte yra įtvirtinta vežėjo atsakomybė be kaltės, jeigu krovinys prarastas tuo metu, kai jis buvo vežėjo žinioje. Vežėjas priėmė krovinį iš krovinio siuntėjo, tačiau krovinio gavėjui jo nepristatė, nes dėl gaisro krovinys buvo prarastas. Kadangi krovinys prarastas tuo metu, kai buvo vežėjo žinioje, vežėjas, pasak ieškovo, laikytinas atsakingu už padarytą žalą ir privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Kadangi tarp vežėjo ir atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ yra sudaryta vežėjų kelių transporto civilinės atsakomybės draudimo sutartis, UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai su vežėju privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, t. y. 157 540,24 Lt. Pažymėjo, jog atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, atsakydamas į ieškovo pretenziją, draudimo išmoką mokėti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad krovinys prarastas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 str. 2 d.), taigi vežėjui nekyla atsakomybė atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl krovinio praradimo. UAB DK „PZU Lietuva“, norėdamas pasinaudoti šiuo atleidimo nuo atsakomybės pagrindu, ieškovo teigimu, turi įrodyti neišvengiamas aplinkybes, dėl kurių krovinys buvo prarastas. UAB DK „PZU Lietuva“ vežėjo atleidimo nuo atsakomybės aplinkybių neįrodė, todėl vežėjas laikomas atsakingu už krovinio praradimą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė solidariai iš atsakovų UAB „IG Trans“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 157 540,24 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 157 540,24 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „IG Trans“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 4 151 Lt žyminio mokesčio ir 5 000 Lt už advokato pagalbą.

10Teismas atmetė atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ argumentus, kad ieškovo reikalaujamas nuostolių dydis viršija CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nurodytą kompensacijos už prarastą krovinį dydžio apribojimą, teigdamas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovo reikalaujama 157 540,24 Lt nuostolių atlyginimo suma viršija minėto straipsnio 3 punkte numatytą kompensacijos ribą.

11Teismas pažymėjo, jog šioje byloje atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad krovinį vežėjas prarado dėl aplinkybių, kurių negalėjo išvengti, o padariniams dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Vien tai, kad krovinys buvo sunaikintas dėl gaisro, teismo vertinimu, nepaneigia atsakovų atsakomybės, nes šiuo atveju svarbus ne tiek gaisro faktas, kiek jo priežastis. Nustačius, kad gaisras kilo dėl žaibo arba dėl automobilio techninės būklės, vežėjo atsakomybės klausimas būtų sprendžiamas skirtingai. Todėl būtent gaisro priežastis, o ne jo faktas šioje byloje turi lemiamą reikšmę, ir tik nustačius gaisro priežastį, galima būtų spręsti apie krovinio vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą ir jos laipsnį arba kad tokios atsakomybės nėra, todėl atsakovai, siekdami paneigti savo atsakomybę už prarastą krovinį, šioje byloje turėjo įrodyti, kad gaisras kilo dėl tokios priežasties, kurios jie negalėjo numatyti ir išvengti.

12Teismas pažymėjo, kad atsakovai, remdamiesi Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos Priežiūrinės veiklos valdybos Novgorodo rajono priežiūrinės veiklos skyriaus išvada, LLOYD‘S agentūros tyrimo ataskaita, Rusijos VRM Čiudovo rajono tardymo skyriaus raštu apie pradėtą ir sustabdytą tyrimą baudžiamojoje byloje, automobilio vairuotojo trečiojo asmens P. M. V. paaiškinimais ir liudytojo A. G. parodymais, įrodinėjo, kad gaisro priežastis buvo užsidegimo šaltinio įnešimas į automobilio vidų iš išorės. Teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina jokios gaisro priežasties, iš jų neįmanoma nustatyti, dėl kokių priežasčių kilo gaisras, todėl teismas sprendė, kad atsakovai neturi pagrindo teigti, jog gaisras kilo dėl tokios priežasties, kurios jie negalėjo numatyti ir išvengti. Teismas taip pat pažymėjo, kad baudžiamosios bylos pradėjimo faktas gaisro priežasčių nei nepatvirtina, nei paneigia. Pateikto Rusijos VRM Čiudovo rajono tardymo skyriaus rašto pagrindu teismas nustatė, kad yra tiriamos kelios gaisro priežastys: degiųjų medžiagų, esančių gaisro židinyje, užsiliepsnojimas nuo atviros ugnies – degtuko, žiebtuvėlio deglo ir panašios liepsnos bei nuo mažos galios uždegimo šaltinio, pavyzdžiui smilkstančio tabako gaminio. Šio rašto pagrindu teismas nustatė, jog nei viena priežastis nėra nustatyta ar atmesta, o baudžiamoji byla sustabdyta, nenustačius asmens, kuris turi būti traukiamas kaltinamuoju. Teismas, nustatęs, kad Novgorodo rajono priežiūrinės veiklos skyriaus išvada ir LLOYD‘S agentūros tyrimo ataskaita patvirtina, jog labiausiai tikėtina gaisro atsiradimo priežastis - užsidegimo šaltinio įnešimas iš išorės, sprendė, kad ši išvada nėra paremta jokiomis faktinėmis tyrimo aplinkybėmis, o yra vien tik išvadą pasirašiusio pareigūno prielaida, kad pakankamą galią turinčio užsidegimo šaltinio įnešimas iš išorės gali uždegti krovinio, esančio automobilio kėbulo viduje, pakuotę. Teismo vertinimu, šios išvados taip pat nepatvirtina civilinėje byloje surinkti įrodymai. Gaisro (užsidegimo) aktas, pasak teismo, patvirtina, kad gaisras kilo automobiliui važiuojant greitkeliu apie 2 val. nakties. Trečiojo asmens P. M. V. paaiškinimų pagrindu teismas nustatė, kad prieš tai jis stovėjo degalinėje, kur kalbėjosi su dviem vyrais, siūliusiais pirkti telefoną; gaisrą pastebėjo po pokalbio praėjus 20-25 minutėms, automobiliui važiuojant jau 10-15 min.; liepsną jis pastebėjo per dešinį šoninį automobilio veidrodėlį - sustojęs ir apžiūrėjęs automobilį, pamatė ugnį, kylančią iš krovininio automobilio kėbulo per tento plyšį užpakalinėje kėbulo dalyje, kairioji (vairuotojo) automobilio pusė, automobilio kabina ir priekaba tuo metu nedegė. Teismas taip pat nurodė, jog pagal vairuotojo nurodytas aplinkybes gaisro priežastį tyręs Rusijos pareigūnas padarė išvadą, kad gaisro židinio vieta buvo automobilio kėbulo viduje. Atsižvelgęs į tai, kad gaisras kilo automobiliui važiuojant tentu apdengto automobilio kėbulo viduje ir nėra užsidegimo šaltinio įnešimą į automobilio vidų iš išorės patvirtinančių įrodymų, teismas sprendė, kad atsakovų nurodyta gaisro priežastis yra mažai tikėtina, nes atsakovų pateiktų įrodymų visumos pagrindu negalima padaryti labiau tikėtinos išvados, kad krovinys užsidegė dėl užsidegimo šaltinio įnešimo į automobilio vidų iš išorės. Teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė jų atsakomybę šalinančių aplinkybių, todėl privalo solidariai atlyginti 157 540,24 Lt krovinio praradimo nuostolius.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

15Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Teismas neįvertino visų aplinkybių, iš kurių matyti, jog gaisro priežastis - užsidegimo šaltinio įnešimas iš išorės, o ne vežėjo kaltė, dėl kurios kiltų atsakomybė. Anot atsakovo, vežėjas ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių bei padarė viską, ką galėtų padaryti sąžiningas ir pareigingas vežėjas (transporto priemonė buvo tvarkinga). Atsakovo teigimu, teismas priimdamas sprendimą, nevertino gaisro priežasties pagal ieškovo užsakytus ekspertus, taip pat Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos Priežiūrinės veiklos valdybos Novgorodo rajono priežiūrinės veiklos skyriaus išvados bei tai, kad, tokios žalos padarymo UAB „IG Trans“ negalėjo numatyti ir vežėjas negalėjo imtis kokių nors priemonių prieš tokio pobūdžio žalos atsiradimą bei veikos padarymą, todėl jam negali kilti civilinė atsakomybė.

172. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų krovinio praradimo nuostolius, tokiu būdu nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę. Atsakovo teigimu, pagal draudimo sutartį atsakovai susitarė, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas (draudėjas) atlygins išskaitą, o bylą nagrinėjęs teismas šio aspekto neįvertino ir taikydamas atsakovams solidariąją atsakomybę, netinkamai konstatavo, kad išskaitą (franšizę) privalo atlyginti bet kuri šalis, taigi ir draudikas, nors tokios pareigos pagal draudimo sutartį šis neturėjo. Išskaitos dydis yra susijęs su vieno iš atsakovų pagal draudimo sutartį prisiimta pareiga ją atlyginti, todėl išskaita (franšizė) negali būti priteista solidariai iš abiejų atsakovų (draudiko ir draudėjo).

183. Anot apelianto, net ir tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas tiek draudėjui, tiek draudikui, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes, ją pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012).

19Prisidėjimu prie atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo atsakovas UAB „IG Trans“ prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

20Prisidėjimą prie apeliacinio skundo grindžia šiais argumentais:

211. Atsakovo UAB „IG Trans“ nuomone, teismas pažeisdamas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei tyrimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai pripažino, jog byloje nėra įrodyta, kad byloje nurodytos aplinkybės (kilęs gaisras, kurio metu ir buvo nepataisomai sugadintas krovinys), laikytinos tokiomis, kurių atsakovas UAB „IG Trans“ negalėjo išvengti, todėl teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu (neteisėtu) ir turi būti panaikintas. Byloje galima neginčijamai konstatuoti, jog 2011 m. kovo 31 d. vežant krovinį kilęs gaisras laikytas aplinkybe, kurios UAB „IG Trans“ negalėjo išvengti, o gaisro padariniai – krovinio praradimas (nepataisomas sugedimas).

222. Atsakovas pažymi, jog akivaizdu, kad atvejais, kada yra įmanoma nustatyti neginčijamą gaisro, kaip faktinės aplinkybės, kilimo priežastį (vadovaujantis teismo argumentacija), kaip pavyzdžiui, žaibas, arba vežėjo techninės įrangos sugedimai, tokių aplinkybių nustatymas sąlygotų skirtingus padarinius vežėjui. Tačiau akivaizdu ir tai, jog šioje byloje nei viena, nei kita aplinkybė nebuvo nustatyta, o į bylą pateiktų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog ginčijamu sprendimu išnagrinėtoje byloje negali ir negalėjo būti pripažinta įrodyta, jog gaisras (nors ir nenustačius neginčijamos jo kilimo priežasties) kilo dėl aplinkybių, kurias galėjo numatyti ir kurių galėjo išvengti atsakovas UAB „IG Trans“ (kaip vežėjas). Atsakovo UAB „IG Trans“ teigimu, vadovaujantis į bylą pateiktų įrodymų visuma, nei viena iš įrodinėjimo priemonių neleidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas UAB „IG Trans“ nors ir hipotetiškai galėjo numatyti gaisrą, o ypač, jog jis galėjo jo išvengti.

233. Anot atsakovo, būtent pagal CMR konvencijos nuostatas, ginčijamu sprendimu nepagrįstai buvo konstatuota, jog atsakovui UAB „IG Trans“, kaip ir jo draudikui (atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“) kyla pareiga atlyginti ieškovui ieškinyje nurodytą (ir jo), kaip draudimo išmoką išmokėtą sumą. Teismas, neteisingai nustatęs ginčo dalyką ir nepagrįstai nenustatęs, jog 2011 m. kovo 31 kilęs gaisras laikytinas aplinkybe, kurios atsakovas UAB „IG Trans“ negalėjo numatyti ir jos padarinių išvengti, netinkamai taikė ir aiškino CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį.

244. Atsakovo UAB „IG Trans“ teigimu, pagal į bylą pateiktus įrodymus, jam būnant sąžiningu, apdairiu ir rūpestingu, užtikrinusiu aukščiausius transportavimo standartus, negali būti pripažintas atsakingu už krovinio praradimą vien remiantis tuo, jog konkrečiu atveju nebuvo nustatyta tiksli ir neginčijama gaisro kilimo priežastis. Akivaizdu, jog atsakovai, t.y. UAB „IG Trans“, kaip vežimo sutarties, o UAB DK „PZU Lietuva“, kaip civilinės atsakomybės draudikas remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalimi, byloje nustačius, jog krovinys prarastas dėl aplinkybių (gaisro), kurių atsakovas UAB „IG Trans“ negalėjo išvengti (numatyti pasekmių) negali būti materialiai atsakingi už ieškovo prašomų priteisti sumų atlyginimą - teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus pareikštoje apimtyje.

25Atsiliepimu į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo skundą atmesti. Taip pat iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas

26Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

271. Atsakovai visiškai neįrodinėjo CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte numatytų aplinkybių egzistavimo krovinio vežimo, gaisro kilimo ir krovinio praradimo metu. Dėl šių priežasčių teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, šalinančių vežėjo atsakomybę ir ieškinį tenkino pagrįstai. Ieškovo teigimu, teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriuose buvo nurodytos jokiu specialiu tyrimu neparemtos ir iš esmės tik hipotetinio pobūdžio prielaidos apie galimas technines gaisro kilimo priežastis, visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovų pateikti įrodymai nepatvirtina jokios gaisro priežasties ir nėra pagrindo teigti, kad gaisro atsiradimo aplinkybių vežėjas negalėjo išvengti, o gaisro padariniams negalėjo užkirsti kelio. Anot ieškovo, gaisro židinio automobilio kėbulo viduje buvimas ir hipotetinės priežastys: užsiliepsnojimas nuo atviros ugnies - degtuko, žiebtuvėlio, deglo ir pan. arba net nuo smilkstančio tabako gaminio, visiškai neįrodo, kad gaisras kilo dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti.

282. Ieškovo manymu, dėl jo tiesioginio reikalavimo teisės, kylančios iš įstatymo (Draudimo įstatymo 108 str.) ir atsakovų tarpusavyje sudarytos vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutarties fakto, proceso pirmos instancijos teisme metu ginčo lyg ir nekilo. Draudimo išmokos problema buvo iškelta tik apeliaciniame skunde. Ieškovo teigimu, nėra jokių abejonių, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką priklauso nuo draudžiamojo įvykio fakto buvimo, todėl reikia atkreipti dėmesį į tai, kad apelianto parengtose draudimo taisyklėse nenustačius draudžiamojo įvykio apibrėžimo, taikomas Draudimo įstatymo 105 straipsnyje nustatytas draudžiamojo įvykio apibrėžimas. Šioje byloje teismui pagrįstai pritaikius vežėjui civilinę atsakomybę, tuo pačiu buvo konstatuotas ir Draudimo įstatymo 105 straipsnio apibrėžto draudžiamojo įvykio faktas, todėl teismui priteisus iš draudiko žalos atlyginimą, Draudimo įstatymo 105 straipsnis ir CK 6.987 straipsnis nebuvo pažeisti.

293. Proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovai, matydami ieškinio reikalavimą, jokių motyvuotų atsikirtimų, susijusių su išskaitos taikymu, nekėlė, apie tai nediskutavo ir vežėjas. Franšizės taikymo problematiką apeliantas motyvuotai iškėlė tik apeliaciniame skunde, todėl kyla klausimas, ar draudimo polise esanti individuali sąlyga dėl išskaitų ir jų dydžių iš tikrųjų kalba apie besąlygines išskaitas. Ieškovo manymu, atsižvelgiant į CK 6.193 straipsnio 5 dalį (elgesį po sutarties sudarymo ir teismo proceso metu), poliso sąvoka „Išskaitos/kiekvienam įvykiui“ turi būti aiškinama kaip susitarimas dėl sąlyginių išskaitų taikymo (draudimo teisės doktrinoje yra žinomos dvi franšizių rūšys: besąlyginė ir sąlyginė. Esant besąlyginei franšizei, draudimo išmoka visuomet mažinama franšizės dydžiu, tuo tarpu esant sąlyginei franšizei, jei žalos dydis viršija franšizę, draudikas moka visą žalos atlyginimą, nieko iš išmokos neišskaičiuodamas, o jei žalos dydis neviršija franšizės - draudikas įvykio neadministruoja ir nieko nemoka), todėl žalai viršijus nurodytus dydžius, draudikas turėjo mokėti visą žalos dydį atitinkančią draudimo išmokos sumą.

304. Ieškovas pažymi, jog apelianto minėta byla Nr. 3K-3-435/2012 yra visiškai nesusijusi nei su krovinio vežimo sutartimi, nei su vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, todėl ja vadovautis šioje byloje nėra galimybių.

31Teisėjų kolegija konstatuoja:

32Apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimas naikintinas.

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

35Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų UAB „IG Trans“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ civilinės atsakomybės už krovinio praradimą ar jo sugadinimą.

36Pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, konstatavęs, jog atsakovai neįrodė jų atsakomybę šalinančių aplinkybių, todėl privalo solidariai atlyginti

37157 540,24 Lt krovinio praradimo nuostolius.

38Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ savo apeliaciniu skundu, be kita ko, teigia, jog teismas neįvertino visų aplinkybių, iš kurių matyti, kad gaisro priežastis - užsidegimo šaltinio įnešimas iš išorės, o ne vežėjo kaltė, dėl kurios kiltų atsakomybė. Anot atsakovo, vežėjas ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių bei padarė viską, ką galėtų padaryti sąžiningas ir pareigingas vežėjas (transporto priemonė buvo tvarkinga). Atsakovo teigimu, teismas priimdamas sprendimą, nevertino gaisro priežasties pagal ieškovo užsakytus ekspertus, taip pat Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos Priežiūrinės veiklos valdybos Novgorodo rajono priežiūrinės veiklos skyriaus išvados bei tai, kad tokios žalos padarymo UAB „IG Trans“ negalėjo numatyti ir vežėjas negalėjo imtis kokių nors priemonių prieš tokio pobūdžio žalos atsiradimą bei veikos padarymą, todėl jam negali kilti civilinė atsakomybė.

39Atsižvelgdama į šiuos bei kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pripažinta, kad visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje nurodytus požymius: vežama kelių transporto priemone, sausumos keliais, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimai sprendžiami pagal CMR konvencijos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013 ir kt.).

40Bylos duomenų pagrindu nustatyta, jog 2011 m. kovo 14 d. tarp krovinio siuntėjo UAB „Signeda“ ir UAB „A-Spedition“ buvo sudaryta krovinių vežimo sutartis-užsakymas Nr. duomenys neskelbtini), kuria UAB „A-Spedition“ įsipareigojo nuvežti krovinį (automobilių detales), kurio bendras svoris – 5 800 kg, iš Kauno raj. (Lietuva) į Maskvą (Rusija) (29 b. l., 1 t.). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „A-Spedition“ krovinio vežimą vykdė ne pats, o pasitelkė atsakovą UAB „IG Trans“ - 2011 m. kovo 17 d. krovinys buvo pakrautas į vilkiką IVECO (registracijos Nr. ( - )) su puspriekabe (registracijos Nr. duomenys neskelbtini)) (27-33 b. l., 1 t.).

41Byloje esančio gaisro (užsidegimo) akto pagrindu nustatyta, kad 2011 m. kovo 31 d. Rusijoje kelyje Sankt Peterburgas – Maskva, 547 kilometre, apie 40 kilometrų iki Novgorodo 1:57 val. vilkike kilo gaisras ir jis sudegė (94-96 b. l., 1 t.).

42Iš byloje esančios Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos Priežiūrinės veiklos valdybos Novgorodo rajono priežiūrinės veiklos skyriaus išvados matyti, kad gaisro metu prarastas visas krovinys (97-109 b.l., 1 t.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraudęs krovinį, todėl 2011 m. liepos 22 d. krovinio siuntėjui UAB „Signeda“ sumokėjo 157 540,24 Lt draudimo išmoką (34-36 b. l., 1 t.).

43Pažymėtina, jog CMR konvencija įtvirtina griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 str.). Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju – kai krovinys vežimo metu sugadinamas ar prarandamas – nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 dalyje. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013; 2013 m. vasario 20 d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013; ir kt.).

44Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik nustačius gaisro priežastį, galima būtų spręsti apie krovinio vežėjo atsakomybę ir jos laipsnį už krovinio praradimą, arba tokios atsakomybės nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl gaisro priežasties nustatymo, pažymėjo, jog atsakovai, remdamiesi Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos Priežiūrinės veiklos valdybos Novgorodo rajono priežiūrinės veiklos skyriaus išvada, LLOYD‘S agentūros tyrimo ataskaita, Rusijos VRM Čiudovo rajono tardymo skyriaus raštu apie pradėtą ir sustabdytą tyrimą baudžiamojoje byloje, automobilio vairuotojo trečiojo asmens P. M. V. paaiškinimais ir liudytojo A. G. parodymais įrodinėjo, kad gaisro priežastis buvo užsidegimo šaltinio įnešimas į automobilio vidų iš išorės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, paminėti įrodymai jokios gaisro priežasties nepatvirtino, t.y. iš teismo vertinimu, negalima nustatyti, dėl kokių priežasčių kilo gaisras, todėl padarė išvadą, kad atsakovai neturi pagrindo teigti, jog gaisras kilo dėl tokios priežasties, kurios jie negalėjo numatyti ir išvengti.

45Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

46Kaip minėta, iš byloje esančios Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos Priežiūrinės veiklos valdybos Novgorodo rajono priežiūrinės veiklos skyriaus išvados turinio matyti, kad 2011 m. kovo 31 d. 01 val. 58 min. Rusijos NSM „01“ tarnybos (Velikij Novgorod m.) dispečeris gavo pranešimą telefonu apie gaisrą krovininiame automobilyje šalia Novgorodo srities Novgorodo rajono Miasnoj Bor kaimo. Atvykę iš Velikij Novgorod miesto 02. 53 min., priešgaisrinės apsaugos padaliniai pastebėjo atvira ugnimi per visą ilgį degantį krovininį automobilį ir priekabą (97-109 b.l., 1 t.). Šioje išvadoje konstatuota, kad atsižvelgiant į sukauptus aukščiau aprašytus terminių automobilio konstrukcijų pažeidimus, darytina išvada, jog gaisro židinys (pradinio degimo vieta) yra automobilio kėbulo viduje, užpakalinėje jo dalyje (105 b. l., 1 t.); taip pat padaryta išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro atsiradimo priežastis – užsidegimo šaltinio įnešimas iš išorės (109 b. l., 1 t.). Atkreipiamas dėmesys į tai, jog tiriant gaisro atsiradimo priežastis, buvo tiriamos ir kitos galimos priežastys: automobilio aparatūros elektros tinko avarinis darbo režimas, statinė elektra, gamtos (atmosferos) reiškiniai (žaibo trenksmas), automobilio kuro sistemos išsihermetizavimas, savaiminis krovinio užsidegimas, mechaninės energijos šiluminė apraiška trinties metu, kelių eismo įvykis (susidūrimas) bei neatsargus elgesys su ugnimi vairuotojui rūkant (106-108 b. l., 1 t.). Pažymėtina, jog visos šios galimos gaisro atsiradimo priežastys atmestos.

47Iš byloje esančios LLOYD‘S agentūros tyrimo ataskaitos matyti, kad ieškovo paskirtų nepriklausomų ekspertų atlikto tyrimo metu buvo padaryta prielaida, jog gaisras kilo dėl padegimo (12-26 b. l., 2 t.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir šio tyrimo metu taip pat buvo tiriamos ir kitos galimos gaisro atsiradimo priežastys: gaisras sunkvežimio ir priekabos elektros sistemoje; elektrostatinė iškrova; žaibas; slėgio kuro sistemoje sumažėjimas, kuro pratekėjimas ir užsidegimas; krovinio savaiminis užsidegimas; trinties sukeltas užsidegimas; eismo įvykio sukeltas užsidegimas; vairuotojo rūkymas - visos šios priežastys taip pat buvo atmestos.

48Pažymėtina, jog byloje esantis gaisro (užsidegimo) 2011 m. kovo 31 d. aktas patvirtina, kad gaisras kilo automobiliui važiuojant greitkeliu apie 2 val. nakties (94 b. l., 1 t.). Byloje esančių trečiojo asmens P. M. V. paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad prieš tai jis stovėjo degalinėje, kur kalbėjosi su dviem vyrais, siūliusiais pirkti telefoną; gaisrą pastebėjo po pokalbio praėjus 20-25 minutėms, automobiliui važiuojant jau 10-15 min.; liepsną jis pastebėjo per dešinį šoninį automobilio veidrodėlį - sustojęs ir apžiūrėjęs automobilį, pamatė ugnį, kylančią iš krovininio automobilio kėbulo per tento plyšį užpakalinėje kėbulo dalyje, kairioji (vairuotojo) automobilio pusė, automobilio kabina ir priekaba tuo metu nedegė (105, 109 b. l., 1 t.; 88-89 b. l., 2 t.).

49Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

50Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi prerogatyvą nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

51Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013.).

52Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina jokios gaisro priežasties. Priešingai, aukščiau aptarti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad gaisras automobilyje, vežančiame krovinį, kilo dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos – padegimo. Ieškovui nepateikus jokių kitų įrodymų, leidžiančių spręsti apie kitokias gaisro kilimo priežastis, aplinkybė, kad pateiktuose gaisro priežastis tyrusių specialistų dokumentuose (išvadose, tyrimo ataskaitoje) yra pateikiamos ne kategoriškos, bet tikėtinos išvados dėl gaisro kilimo priežasčių, atsižvelgiant į minėtą civiliniame procese taikomą tikimybių pusiausvyros principą, nesudaro pagrindo teigti, kad gaisro priežastis nėra nustatyta. Taigi, akivaizdu, kad tokių aplinkybių, dėl kurių buvo sugadintas (sunaikintas) krovinys, vežėjas išvengti objektyviai negalėjo.

53Tokiu būdu, byloje surinkti duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad vežėjas krovinį prarado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir padariniams dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio, todėl yra pakankamas pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą (sunaikinimą) CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu.

54Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos faktinės aplinkybės taip pat sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai neturi pagrindo teigti, kad gaisras kilo dėl tokios priežasties, kurios jie negalėjo numatyti ir išvengti, padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis ir netinkamai pritaikius bei išaiškinus vežėjo atsakomybę šalinančią CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, ir dėl šių pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai.

55Nustačius, kad krovinio vežėjui UAB „IG Trans“ prievolė atlyginti dėl krovinio praradimo atsiradusius nuostolius nekilo ir pagrindo taikyti jiems civilinę atsakomybę nėra, vežėjo ir draudiko civilinės atsakomybės apimties klausimas teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako.

56Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo, šiame sprendime išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, netinkamai įvertino faktinius bylos duomenis, netinkamai aiškino vežėjo atleidimą nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą reglamentuojančias CMR konvencijos nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai neturi pagrindo teigti, jog gaisras kilo dėl tokios priežasties, kurios jie negalėjo numatyti ir išvengti, ir dėl šios priežasties bylą iš esmės išsprendė neteisingai ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

57Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, o taip pat išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 str. 5 d.).

58Atsakovas UAB ,,IG Trans“ pirmosios instancijos teisme patyrė 6 601,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir prašymą jas priteisti iš ieškovo (2 t., 65-85 b. l.). Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priimtu nauju sprendimu ieškinį atmetus, šios atsakovo išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 98 str.).

59Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme nepareiškė ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).

60Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ už apeliacinį skundą valstybei sumokėjo 4 151 Lt (115 b. l., 2 t.). Patenkinus apeliacinį skundą, šios apelianto bylinėjimosi išlaidos jam priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 1, 3 d.). Prašymo dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nepareiškė ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).

61Atsakovas UAB ,,IG Trans“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 3049,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir prašymą jas priteisti iš ieškovo (2 t., 142-145). Patenkinus atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus bei ieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovui priteisiamos iš ieškovo (CPK 98 str.).

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

63Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

64Ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

65Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DK PZU Lietuva“ (į. k. 110057869) 4 151 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

66Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,IG Trans“ 9650,53 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt litų ir 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą... 5. Ieškinyje nurodė, jog 2011 m. kovo 14 d. UAB „Signeda“ (toliau –... 6. Krovinys buvo apdraustas ieškovo draudimo kompanijos AB „Lietuvos... 7. Ieškovo teigimu, kadangi jis, kaip draudikas, išmokėjo draudimo išmoką... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino:... 10. Teismas atmetė atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ argumentus, kad ieškovo... 11. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad... 12. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, remdamiesi Rusijos NSM Novgorodo srities... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos... 15. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 16. 1. Teismas neįvertino visų aplinkybių, iš kurių matyti, jog gaisro... 17. 2. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų krovinio praradimo nuostolius,... 18. 3. Anot apelianto, net ir tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas tiek... 19. Prisidėjimu prie atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo... 20. Prisidėjimą prie apeliacinio skundo grindžia šiais argumentais:... 21. 1. Atsakovo UAB „IG Trans“ nuomone, teismas pažeisdamas procesines... 22. 2. Atsakovas pažymi, jog akivaizdu, kad atvejais, kada yra įmanoma nustatyti... 23. 3. Anot atsakovo, būtent pagal CMR konvencijos nuostatas, ginčijamu sprendimu... 24. 4. Atsakovo UAB „IG Trans“ teigimu, pagal į bylą pateiktus įrodymus, jam... 25. Atsiliepimu į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą ieškovas... 26. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:... 27. 1. Atsakovai visiškai neįrodinėjo CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte... 28. 2. Ieškovo manymu, dėl jo tiesioginio reikalavimo teisės, kylančios iš... 29. 3. Proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovai, matydami ieškinio... 30. 4. Ieškovas pažymi, jog apelianto minėta byla Nr. 3K-3-435/2012 yra... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 32. Apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d.... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 34. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 35. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų UAB „IG Trans“ ir... 36. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino,... 37. 157 540,24 Lt krovinio praradimo nuostolius.... 38. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas UAB DK „PZU... 39. Atsižvelgdama į šiuos bei kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų... 40. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, jog 2011 m. kovo 14 d. tarp krovinio... 41. Byloje esančio gaisro (užsidegimo) akto pagrindu nustatyta, kad 2011 m. kovo... 42. Iš byloje esančios Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos... 43. Pažymėtina, jog CMR konvencija įtvirtina griežtą vežėjo atsakomybę, jo... 44. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik... 45. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.... 46. Kaip minėta, iš byloje esančios Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios... 47. Iš byloje esančios LLOYD‘S agentūros tyrimo ataskaitos matyti, kad... 48. Pažymėtina, jog byloje esantis gaisro (užsidegimo) 2011 m. kovo 31 d. aktas... 49. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas įvertina byloje esančius... 50. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami... 51. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis... 52. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti... 53. Tokiu būdu, byloje surinkti duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti... 54. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos faktinės aplinkybės taip pat... 55. Nustačius, kad krovinio vežėjui UAB „IG Trans“ prievolė atlyginti dėl... 56. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią civilinę bylą... 57. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują... 58. Atsakovas UAB ,,IG Trans“ pirmosios instancijos teisme patyrė 6 601,33 Lt... 59. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų... 60. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ už apeliacinį skundą valstybei sumokėjo... 61. Atsakovas UAB ,,IG Trans“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 3049,20 Lt... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 63. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti... 64. Ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl nuostolių... 65. Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (į. k.... 66. Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (į. k....