Byla 2A-117-826/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K., V. K. ir atsakovo R. F. apeliacinius skundus dėl 2016 m. rugsėjo 14 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. K. ir V. K. ieškinį atsakovui R. F. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai kreipėsi su ieškiniu (bylos nagrinėjimo metu patikslino) į teismą prašydami priteisti iš atsakovo 4 868,76 Eur turtinės žalos, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad jų butas, adresu ( - ), Pagėgiai, buvo 2016 m. sausio 12 d. aplietas. Aiškinantis buto užliejimo aplinkybes paaiškėjo, kad trūko vamzdžiai virš jų buto esančiame bute, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Moteris, prižiūrinti šį butą, B. F. patvirtino, kad atsakovo butą prižiūri ji, nes jis dirba užsienyje. Po įvykio iškvietus UAB „Šilutės būstas“ darbuotojus dėl vandentiekio avarijos atsakovo bute, darbuotojai paaiškino, kad vandentiekio avarija galbūt įvyko dėl nešildomo atsakovo buto, dėl to trūko vandentiekio vamzdis ir buvo užlietas ieškovų remontuojamas butas. Po vandentiekio avarijos ieškovai išpjovė gipso sienose ir lubose kvadratines plokštes, kad ištekėtų vanduo, vėdino patalpas, konsultavosi su specialistais, kokią temperatūrą palaikyti bute, šildė butą tiek prieš vandentiekio avariją, tiek po jos. Ieškovai bandė tartis su atsakovu gražiuoju, tačiau nesėkmingai. Kadangi atsakovas, turintis butą daugiabučiame name, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko nukentėjo ieškovų turtas, jis privalo atlyginti padarytą 4 868,76 Eur žalą (nuostolius).
  3. Taip pat, ieškovų teigimu, dėl buto užliejimo jie patyrė dvasinių išgyvenimų ir neturtinę žalą, kurią įvertino 500,00 Eur.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovams J. K. ir V. K. iš atsakovo R. F. 3 826,09 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 826,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2016 m. vasario 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 341,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:
    1. Atsakovas yra kaltas dėl žalos atsiradimo, nes jo neveikimas, t. y. buto nešildė laikotarpiu, kai oro temperatūra 2016 m. sausio pirmomis savaitėmis siekdavo iki -18,6°C, nepasirūpino derama izoliacija, sąlygojo žalos atsiradimą ir buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su padaryta žala.
  2. Teismas nesivadovavo atsakovo pateikta 2016 m. gegužės 27 d. UAB „Frostas“ atlikta buto remonto darbų sąmata, kur kaina – 513,28 Eur, motyvuodamas tuo, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog yra įmanoma visiškai atkurti iki užliejimo buvusią ieškovų buto būklę, atliekant darbus mažesne apimtimi pagal UAB „Frostas“ lokalinę sąmatą. Iš šios sąmatos analizės darytina išvada, kad didžioji dalis remontų darbų bus apdailos darbai, o ne aplietų medžiagų pakeitimas naujomis, be to, sąmatoje numatyta atlikti gerokai mažiau remonto darbų, negu reikia žalai likviduoti. Dėl to bus pažeisti ieškovų turtiniai interesai.
    1. Teismas nurodė, kad yra pagrindas mažinti priteistiną žalos atlyginimo dydį, nurodytą 2016 m. liepos 7 d. UAB „Arto statyba“ sąmatoje, t. y. 4 384,76 Eur sumą, ir vadovautis pirmine ieškovų pateikta sąmata, nes 2016 m. liepos 7 d. sąmatoje yra įtraukti papildomi darbai, t. y. pelėsio naikinimas, kuriuos sąlygojo pačių ieškovų neveikimas. Ieškovai galėjo atlikti veiksmus pelėsio išplitimui užkirsti, tačiau to nepadarė, todėl privalo prisiimti sau atsakomybę.
    2. Teismas nepriteisė neturtinės atlyginimo žalos motyvuodamas tuo, kad ieškovai neįrodė, kad turtinės žalos padarymas nagrinėjamu atveju juos ypatingai sukrėtė, dėl to jie patyrė ypač didelių išgyvenimų, emocinę depresiją, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Šiuo atveju dėl turtinės žalos padarymo ieškovams galėjo būti padaryta tik mažareikšmė neturtinė žala, kurios atlyginimą priteisti iš atsakovo nebūtų protinga, teisinga ir sąžininga, o ieškovų reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinamas iš dalies, t. y. teisės pažeidimo pripažinimas ir teisės apgynimas šioje byloje, yra pakankama satisfakcija ieškovams.
    3. Teismas priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 826,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. vasario 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovas R. F. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimo dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų ieškinį visiškai. Skundo motyvai:
    1. Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes dėl žalos atsiradimo:
      1. Byloje nėra įrodymų, jog įvykio metu visi daugiabučio namo butai (namas pastatytas 1935 metais), kurie yra šildomi krosnimi ir kuriuose yra komunalinis vandentiekis, buvo šildomi. Aplinkybė, jog vandentiekio vamzdis trūko tik atsakovo buto patalpose, neduoda pagrindo išvadai, jog atsakovo butas šildomas nebuvo, o ieškovų butas buvo šildomas.
      2. Teismas neatsižvelgė į liudytojo UAB „Frostas“ vadovo S. Š. parodymus teismo posėdžio metu, kai jis nurodė, jog įvykio metu ieškovų butas negalėjo būti šildomas dėl to, jog tam nebuvo techninių sąlygų, bute buvusi krosnis jau buvo demontuota.
      3. Teismas neatsižvelgė į ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad dar iki įvykio pastebėjo iš atsakovo buto vandens pratekėjimo žymes, tačiau apie tai neinformavo vandentiekį prižiūrinčios administratorės UAB „Šilutės būstas“.
      4. Teismas neatsižvelgė į ieškovų nurodytas aplinkybes, jog jie keitė bendrą vandentiekio vamzdyną savavališkai. Duomenų, kad darbai buvo atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, nėra. Ieškovų veiksmai galėjo nulemti įvykio kilimą.
      5. Byloje nėra įrodymų, kokia oro temperatūra šiuose butuose buvo įvykio metu.
    2. Teismas netinkamai nurodė asmenį, atsakingą už žalos atsiradimą. UAB „Šilutės būstas“ yra atsakinga už bendro naudojimo objektų priežiūrą, gauna už tai mokestį, tad privalėjo pasirūpinti vamzdžiais, tačiau savo pareigos nevykdė.
    3. Teismas netinkamai nustatė žalos dydį:
      1. Teismas netinkamai nurodė, kad už 513,28 Eur sumą visiškai neįmanoma pašalinti žalos, t. y. atkurti tą buto būklę, kokia ji buvo iki buto užliejimo vandeniu. Byloje apklaustas UAB „Frostas“ vadovas, turintis reikiamą kvalifikaciją ir tikrai didelę patirtį, paaiškino, jog jis pats apžiūrėjo ieškovų butą, įvertinęs apgadinimų mastą, atliko skaičiavimus ir padarė išvadą bei papildomai pateikė siūlymą garantuodamas, jog už 513,28 Eur sumą įmonė bus pajėgi pašalinti žalą ieškovų bute.
      2. Teismas turėjo iš priteistino žalos atlyginimo dydžio minusuoti 391,21 Eur už patalpų džiovinimą, nes byloje apklaustas UAB „Arto statyba“ atstovas paaiškino, jog patalpos yra išdžiūvusios ir jų džiovinti nereikia.
      3. Žalos dydis turėjo būti mažintinas iki 1 500,00 Eur sumos, nes ieškovai patys siūlydami taikų ginčo išsprendimo būdą nurodė šią sumą. Ieškovai buto remontui (iki įvykio) atlikti nesamdė rangovų, t. y. kad ir UAB „Arto statyba“, o visus remonto darbus atliko patys savo jėgomis ir lėšomis, nes taip, pasak ieškovų, buvo pigiau, be to, į bylą nėra pateikta jokių remonto atlikimą patvirtinančių įrodymų.
    4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo klausimą, nes neatsižvelgė į tai, jog šios bylos procesas užsitęsė tik dėl ieškovų kaltės. Jiems buvo siūlyta sumokėti 513,28 Eur žalos atlyginimą, kurį būtų iš karto sumokėjęs.
  2. Ieškovė J. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad skundas nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas. Atsiliepimo motyvai:
    1. Nors atsakovas skunde nurodė, kad ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau apeliaciniame skunde nieko apie tai nėra pasisakyta. Taigi, visiškai nėra aiški jo pozicija šiuo klausimu.
    2. Atsakovo nurodyti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai (dėl remonto darbų sąmatų, liudytojų parodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo) yra pagrįsti atsakovo subjektyviu šių įrodymų vertinimu, neatitinkančiu byloje nustatytų aplinkybių.
    3. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių gyvenamojo namo administratoriaus kaltę.
  1. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 14 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė atmesti ieškinio dalį dėl 1 042,67 Eur turtinės žalos atlyginimo, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą dėl šios dalies – papildomai priteisti iš atsakovo R. F. ieškovams J. K. ir V. K. 1 042,67 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundo motyvai:

1026.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė viso prašomo turtinės žalos atlyginimo.

1126.1.1. Paduodant ieškinį dėl pažeistų teisių apgynimo nebuvo galima numatyti, jog turtinė žala padidės, t. y. atsiras pelėsis ir reikės papildomų išlaidų šiai žalai panaikinti. Civilinės bylos nagrinėjimas truko pusę metų, pelėsis atsirado per šį laiko tarpą, tad teismas nepagrįstai nepriteisė papildomai atsiradusios 800,67 Eur žalos atlyginimo.

1226.1.2. Specialistas A. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad pirmą kartą apžiūrėjus butą (praėjus devynioms dienoms po užliejimo), bute nebuvo jokių pelėsio požymių. Taigi, akivaizdu, kad pelėsis išplito dėl buto užliejimo vandeniu. Nepriteisdamas viso žalos atlyginimo, teismas nepagrįstai perkėlė visą atsakomybę dėl pelėsio išplitimo ieškovams nurodydamas, kad nebuvo imtasi priemonių, kad pelėsis neatsirastų.

1326.2. Teismas visiškai nemotyvuotai, pažeisdamas visiško nuostolių atlyginimo principą, priteisė tik 242,00 Eur už vieną remonto sąmatą. Siekiant nustatyti būtinų remonto darbų kainas, galiojančias teismo sprendimo dieną, bei atsižvelgiant į pasikeitusią faktinę situaciją (išplitusį pelėsį), buvo užsakyta pakartotinė sąmata.

1426.3. Teismas nepagrįstai nepriteisė prašomo neturtinės žalos atlyginimo. Dėl atsakovo veiksmų patyrė nepatogumų, nes prieš užliejimą vandeniu buto remontas ėjo į pabaigą, jame planavo apsigyventi, gyveno nuomojamame bute, o šio savininkė raštu ragino išsikraustyti. Pakankamai lėšų buto remontui neturėjo. Dėl šių aplinkybių patyrė stresą ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, susirūpinimą dėl jų mažamečio vaiko gyvenamojo būsto.

1526.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą:

1626.4.1. Teismas nepagrįstai sumažino priteistinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį. Nustatė, kad 2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. birželio 14 d. parengiamieji teismo posėdžiai truko mažiau nei 30 min., todėl vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, nepriteisė išlaidų už atstovavimą šiuose teismo posėdžiuose (40,00 Eur).

1726.4.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, detalizavo tik ieškovų pateiktus duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismas taikė dvigubus standartus, neatsižvelgė į tai, kad abiejų šalių atstovai dalyvavo tos pačios civilinės bylos nagrinėjime, tuose pačiuose teismo posėdžiuose.

  1. Atsakovas R. F. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktines bylos aplinkybes remdamasis liudytojų parodymais, šalių pateikta medžiaga, motyvuodamas ieškovų kaltę dėl pelėsio atsiradimo.
    1. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti visas išlaidas, susijusias su abiejų sąmatų sudarymu, yra neteisinga, nes teismas vadovavosi ne abejomis sąmatomis, o tik viena jų. Vertinama ir tai, jog sąmatos, išskyrus jų dalį dėl pelėsio, yra identiškos.
    1. Nors apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jiems neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šį reikalavimą jie pateikė tik nagrinėjant bylą teisme, jų teigimu, neturtinę žalą patyrė dėl bylinėjimosi teisme bei dėl to, jog nepavyko pasiekti taikaus susitarimo. Patys ieškovai, teisme teikdami reikalavimą atlyginti ir neturtinę žalą, nurodė, jog toks reikalavimas yra simbolinis, taigi tokia pačių ieškovų pozicija rodo tai, jog ieškovai nepatyrė neturtinės žalos arba, jei ir patyrė, tai tik simboliškai – mažareikšmiai, ką konstatavo ir teismas.
    1. Nepagrįstas apeliantų argumentas, jog teismas netinkamai sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovo atstovo pateikta detali bylinėjimosi užmokesčio pažyma yra daug informatyvesnė ir aiškesnė nei ieškovų, be to, atsakovo atstovo pateikta pažyma apima daug didesnės apimties teisinių paslaugų teikimą, taip pat apima ir kitokių nei ieškovų nurodytų jų prašyme teisinių paslaugų teikimą, visos suteiktos teisinės paslaugos atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius ir jų neviršija, atitinka teismų praktiką. Ieškovams atstovavo advokato padėjėja, o jam – advokatas, tad ir skiriasi bylinėjimosi išlaidų dydžiai.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo – netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

20Faktinės bylos aplinkybės

21

  1. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, adresu ( - ), Pagėgiai, unikalus Nr. ( - ), po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. K. ir J. K.. 2016 m. sausio 12 d. šis butas buvo užlietas, trūkus vandentiekio vamzdžiui iš buto, adresu ( - ), Pagėgiai, unikalus numeris ( - ). Butas, adresu ( - ), Pagėgiai, asmeninės nuosavybės teise nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. priklauso atsakovui R. F.. Atsakovo butas yra virš ieškovų buto.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

23

  1. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje

    24Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Taigi, šiuo atveju ieškovams teko pareiga įrodyti faktą, kad buto, adresu Žemaičių g. 13-1, Pagėgiai, užpylimo židinys yra atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

  3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo butas, adresu ( - ), Pagėgiai, yra virš ieškovų buto, adresu ( - ), Pagėgiai. Apeliantas R. F. neginčija, kad ieškovų butas buvo užlietas dėl jo bute esančių vamzdžių trūkimo. Įvykio metu atsakovas šiame bute negyveno, buvo išvykęs į užsienį. Atsakovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis, o ne namo administratorė UAB „Šilutės būstas“ yra atsakinga už šių vamzdžių priežiūrą. UAB „Šilutės būstas“ turėjo imtis visų nuo jos priklausančių priemonių, kad būtų išvengta vandentiekio avarijos. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta apelianto skundo argumentų pagrįstais.
  4. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK4.82 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pastato bendrojo naudojimo objektams, be kitų, priklauso bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti, kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 str. nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
  5. UAB „Šilutės būstas“ administruoja namą, adresu ( - ), Pagėgiai. Ginčo byloje nėra, kad trūkę vamzdžiai buvo atsakovo bute. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad už bute esančių centrinio šildymo sistemos vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumą yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie sutrūkus vamzdžiams patys turi prisiimti kylančias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2005, 2009 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga). Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-483/2005 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios, tačiau 2005 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2005 suformuluota taisyklė, kad už bute esančios bendros pastato sistemos dalių tvarkingumą atsako to buto, kuriame jos yra, savininkai, taikytina ir nagrinėjamoje byloje. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamas atsakovas šioje byloje yra R. F., o ne namo administratorė UAB „Šilutės būstas“.
  6. Apeliantas R. F. nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad būtent tik jo butas buvo nešildomas. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Iš 2016 m. gegužės 20 d. UAB „Šilutės būstas“ rašto Nr. SB-RS-16-0198 matyti, kad įvykio vietoje buvę darbuotojai nustatė, kad įvykis, kurio metu trūko bendroji namo inžinerinė įranga – vandentiekio vamzdynas, kurio dalis yra privačiame bute, galbūt kilo dėl nešildomų patalpų bute Nr. 3. Name, adresu ( - ), Pagėgiai, taip pat ir patalpose Nr. 3 nėra centrinio šildymo, yra įrengta krosnis, o patalpų savininkas įvykio metu buvo išvykęs į užsienį (1 t., b. l. 58). Atsakovas pats atsiliepime pripažino, kad jo butas nebuvo šildomas, jis buvo užsienyje. Duomenų, kad ir kiti namo butai nebuvo šildomi, atsakovas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį dar į tai, kad byloje ginčo nėra, jog ieškovų bute buvo daromas remontas, t. y. buvo daroma sienų apdaila gipso plokštėmis, buto grindyse tuo metu jau buvo išvedžiota šildymo sistema, kuri nešildant galėjo užšalti. Vykdant šiuos darbus būtina šiluma, nes priešingu atveju būtų padaryta žala.
  7. Apeliantas R. F. nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie įvykio metu buvusią temperatūrą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos raštu Nr. 41, kuriame nurodyta, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Pagėgiuose temperatūra buvo minusinė, t. y. žemiausia temperatūra -12,1, -15,2, -17,4, -13,1. -16,8, -18,6, -17,1, -18,6, -11,6, -8, -3,3, -5,2 (1 t., b. l. 104). Pagal šios tarnybos nuostatų 8.3.7 punktą tarnyba teikia turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Vadinasi, šios tarnybos pateikti duomenys apie įvykio metu buvusią temperatūrą yra oficialūs ir jais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas.
  8. Kitų duomenų, kurie atsakovą atleistų nuo atsakomybės (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, dėl nenugalimos jėgos, didelio nukentėjusiojo neatsargumo), apeliantas R. F. teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
  9. Įvertinęs šiuos įrodymus bei vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vandens išsiliejimo ir ieškovų buto užpylimo priežastis (vamzdžių trūkimas) yra atsakovo bute, adresu Žemaičių g. 13-3, Pagėgiai. Vadinasi, žala atsirado dėl atsakovo veiksmų, dėl vandens pratekėjimo į apačioje esantį butą. Todėl yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, nerūpestingumu prižiūrint bute įrengtus santechnikos prietaisus ir apsaugant nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių kitus asmenis, t. y. jis neatliko savo pareigų dėl saugios šių įrenginių eksploatacijos, o tai reiškia neteisėtą neveikimą (CK 1.5 straipsnis, 6.122 straipsnio 1 dalis).

25Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo

26

  1. Civilinėje byloje turtinės žalos dydis įrodinėjamas keturiomis žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimais – sąmatomis. Ieškovai, pateikdami ieškinį, pateikė 2016 m. sausio 21 d. UAB „Arto statyba“ atliktą buto remonto darbų sąmatą, kurioje buvo nurodyta, kad buto remontas kainuos 3 584,09 Eur. Vėliau, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pateikė 2016 m. liepos 7 d. UAB „Arto statyba“ atliktą antrinę buto remonto darbų sąmatą dėl išplitusio pelėsio bute, kurioje buvo nurodyta, kad buto remontas kainuos 4 384,76 Eur. Atsakovas pateikdamas atsiliepimą į ieškinį pateikė S. Š. įmonės atliktą 1 655,46 Eur sumos lokalinę sąmatą, atliktą pagal 2015 m. spalio mėn. kainas. Vėliau pateikė 2016 m. gegužės 27 d. UAB „Frostas“ atliktą 513,28 Eur sumos buto remonto darbų sąmatą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovų pateikta pirmine 2016 m. liepos 1 d. UAB „Arto statyba“ atlikta 3 584,09 Eur sumos sąmata, motyvuodamas tuo, kad ši sąmata buvo sudaryta kelios dienos po žalos atsiradimo ir labiausiai atitinka sumą, reikalingą žalos padariniams likviduoti. Atsakovo pateiktoje 513,28 Eur sumos sąmatoje numatyta atlikti gerokai mažiau remonto darbų, negu reikia žalai likviduoti. Ieškovai ir atsakovas apeliaciniais skundais skundžia teismo nurodytą priteistino žalos atlyginimo dydį.
  2. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.
  3. Apeliantas R. F. skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo jo pateikta 513,28 Eur sumos buto remonto sąmata, nes už šią sumą visiškai įmanoma pašalinti žalą, t. y. atkurti tą buto būklę, kokia ji buvo iki buto užliejimo vandeniu. Kiekviena šalis privalo pateikti įrodymus savo argumentams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių duomenų nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad didžioji dalis remontų darbų pagal sąmatą yra nurodyti kaip apdailos darbai, o ne aplietų medžiagų pakeitimas naujomis. Remiantis šia sąmata nebūtų galima atkurti buto iki jo iki teisės pažeidimo buvusios būsenos, o taip būtų pažeisti ieškovų interesai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar į tai, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į skundą buvo pateikęs S. Š. įmonės 1 655,46 Eur sumos lokalinę sąmatą, atliktą pagal 2015 m. spalio mėn. kainas. Sąmatą sudarė tas pats asmuo, kainos nuo 2015 m. spalio mėn. iki sprendimo priėmimo momento padidėjo, o ne sumažėjo. Atsakovo pateikta 513,28 Eur sumos sąmata laikytina neobjektyvia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo byloje priimdamas sprendimą.
  4. Atsakovas R. F. skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovų sąmatoje nurodytą 391,21 Eur sumą už patalpų džiovinimą. Byloje apklaustas UAB „Arto statyba“ atstovas paaiškino, jog patalpos yra išdžiūvusios ir jų džiovinti nereikia. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu. Iš 2016 m. liepos 7 d. lokalinės sąmatos matyti, kad darbai už patalpų džiovinimą nėra įtraukti į naują sąmatą. Dėl kitų darbų, kurie įtraukti į sąmatą, atsakovas nepasisakė.
  5. Apeliantai J. K. ir V. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jų pateikta 2016 m. liepos 7 d. UAB „Arto statyba“ atlikta antrine buto remonto darbų sąmata, į kurią buvo įtraukti išplitusio pelėsio naikinimo darbai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl pelėsio atsiradimo kalti ieškovai, nes nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad neatsirastų pelėsis. Su tokiu pirmosios instancijos teismo motyvu nesutiktina.
  6. Iš pirminės ieškovų pateiktos 2016 m. sausio 21 d. UAB „Arto statyba“ atliktos buto remonto darbų sąmatos matyti, kad kelios dienos po įvykio apžiūrint butą pelėsio nebuvo. Iš 2016 m. gegužės 26 d. apžiūros metu darytų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti ant sienų atsiradęs pelėsis (1 t., b. l. 64–76). Tą patvirtino ir 2016 m. birželio 27 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius mikrobiologinio tyrimo protokolu Nr. MA-KL 1340 (MA 5109-MA 5118)/2016 (1 t., b. l. 132–133). Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. paaiškino, kad stengėsi šildyti patalpas, jas vėdinti. Liudytojas A. Š. teismo posėdžio patvirtino, jog ieškovų atliekamų veiksmų pelėsiui pašalinti neužteko, nes tam buvo reikalingi specialūs prietaisai, kurie nuomojami fiziniams asmenims už atitinkamą mokestį (užstatas – pusė įrenginio vertės plius nuomos mokestis, nuomos punktai yra tik Klaipėdoje ar Kaune). Liudytojas A. Š. posėdžio metu paliudijo, jog ir atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad pas ieškovus neatsirastų pelėsio. Pirminės apžiūros metu matė, kad iš atsakovo buto dar bėga vanduo, jokių veiksmų dėl džiovinimo šis nesiėmė. Remiantis šiomis aplinkybėmis matyti, kad pelėsio atsiradimo priežastis yra buto užliejimas, o ne ieškovų nerūpestingumas. Civilinės bylos nagrinėjimas truko pusę metų, pelėsis atsirado per šį laiko tarpą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 800,67 Eur turtinės žalos atlyginimo už pelėsio panaikinimą.
  7. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2016 m. sausio mėn. atlikta sąmata dėl žalos ieškovų bute likvidavimo, todėl netinkamai nustatė priteistino žalos atlyginimo dydį. Ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo priteistinas 4 384,76 Eur žalos atlyginimas pagal 2016 m. liepos 7 d. sudarytą sąmatą.
  8. J. K. ir V. K. prašė priteisti iš atsakovo 484,00 Eur už 2 sąmatų atlikimą. Šią sumą jie nurodė kaip protingas išlaidas, įskaičiuotas į nuostolius, susijusius su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies ir priteisė tik už vieną sąmatą, t. y. 242,00 Eur. Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jiems nepriteisė už 2 sąmatas, nes jos buvo teikiamos teisingam žalos dydžiui nustatyti civilinėje byloje.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovų nurodytos sumos nelaikytinos nuostoliais civilinės atsakomybės taikymo prasme, nes yra pernelyg tolimas atsakovo elgesio padarinys, t. y. šios išlaidos nėra taip susijusios su atsakovo veiksmais, kad pagal savo ir civilinės atsakomybės prigimtį galėtų būti laikomos atsakovo veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovai sąmatos skaičiavimais rėmėsi kaip ieškinio reikalavimų pagrįstumą patvirtinančiomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl UAB „Arto statyba“ sumokėtos sumos yra procesinio pobūdžio ir priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams iš atsakovo 242,00 Lt nuostolių atlyginimo, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovų prašytą priteisti sumą priskyrus prie bylinėjimosi išlaidų, jos paskirstytinos tarp šalių pagal CPK nuostatas.

27Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

28

  1. Apeliantai J. K. ir V. K. apeliaciniame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jiems nepriteisė 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl įvykio jie patyrė išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, buvo priversti nuomotis būstą. Su šiuo apeliacinio skundu argumentu nesutiktina.
  2. Dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad teisės pažeidimas savaime nėra pagrindas pripažinti, kad yra padaryta ir neturtinė žala. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
  3. Kiekvieno žmogaus jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, o ieškovas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų.
  4. Iš pateikto ieškovų 2013 m. liepos 23 d. gimimo liudijimo Nr. 79 matyti, jog ieškovai augina mažametį vaiką G. K., gim. 2013 m. gegužės 1 d. (1 t., b. l. 105). 2016 m. birželio 13 d. ieškovė J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad į neturtinę žalą įeina išlaidos už buto nuomą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš D. E. rašto matyti, jog ieškovai gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu ( - ), Pagėgiai, neatlygintinės panaudos sutarties pagrindu, t. y. nemokėdami nuomos mokesčio (1 t., b. l. 106). Kitų duomenų, kurie pagrįstų, jog ieškovai moka nuomos mokestį, jie nepateikė. Išrašas iš VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės patvirtina, jog J. K. turi išvaržą, sveikatos problemų (1 t., b. l. 107–110). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų, kad ši liga susijusi su įvykiu dėl buto užliejimo, ieškovė nepateikė (CPK 185 str.). Aplinkybė, jog ieškovė dėl taikos sutarties sudarymo galimybės važiavo iš reabilitacijos į Pagėgius susitikti su atsakovu, tik patvirtina, jog ieškovai dėjo pastangas susitarti dėl taikaus ginčo išsprendimo. Kitų duomenų, kurie pagrįstu ieškovų nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos buvimo, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, kad turtinės žalos padarymas nagrinėjamu atveju juos ypatingai sukrėtė, dėl to jie patyrė ypač didelių išgyvenimų, emocinę depresiją, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas ir teisės apgynimas šioje byloje yra pakankama satisfakcija ieškovams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimą dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė (CK 1.5 straipsnio 4 dalies).
  5. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai taikė materialinės ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, spręsdamas dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

30

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Sutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
  3. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 384,76 Eur turtinės žalos, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 484,00 Eur išlaidų, susijusių su sąmatos parengimu. 48–49 punkte nurodyta, kad išlaidos, patirtos rengiant sąmatas, yra priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl į šią sumą sprendžiant dėl patenkintų / atmestų reikalavimo dalies neatsižvelgtina. Pakeitus teismo sprendimą nutarta priteisti ieškovams 4384,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. patenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų. Dėl to ieškovai turi teisę į 90 proc. pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  4. Ieškovai pateikė duomenis, kad jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 1 639,23 Eur, t. y. 920,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 153,00 Eur žyminis mokestis, 484,00 Eur už sąmatų parengimą, 14,73 Eur už pažymą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, 67,50 Eur už Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos paslaugas.
  5. Iš rašytinės civilinės bylos medžiagos matyti, jog ieškovai pateikdami ieškinį sumokėjo 153,00 Eur žyminio mokesčio: 115,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 17), 15,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 111), 18,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 141), 5,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 142). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokėtinas žyminis mokestis už 4868,76 Eur ieškinio reikalavimą yra 146,00 Eur, todėl permokėto žyminio mokesčio dalis – 7 Eur – grąžintina ieškovams.
  6. Ieškovai pateikė duomenis, kad jie turėjo 566,25 Eur išlaidų, t. y. 242,00 Eur ir 242,00 Eur, už sąmatų parengimą, 14,75 Eur už Lietuvos hidrometeorologijos pažymos parengimą, 67,50 Eur už Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos paslaugas, kurios priskirtinos prie kitų pagrįstų ir protingų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė ieškovai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
  7. Ieškovai prašė priteisti 920,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro 40,00 Eur už teisines konsultacijas, 160,00 Eur už ieškinio suruošimą, 20,00 Eur už prašymą UAB „Šilutės būstas“, 40,00 Eur už pranešimą teismui apie atstovavimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui 2016 m. gegužės 3 d., 20,00 Eur už atstovavimą teismo 2016 m. gegužės 3 d, posėdyje (30 min.), 2016 m. gegužės 2 d. prašymą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai, 2016 m. birželio 7 d. taikos sutarties projekto parengimą, 2016 m. birželio 13 d. raštą teismui dėl taikos sutarties, 80,00 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, 20,00 Eur už atstovavimą posėdyje 2016 m. birželio 14 d. (30 min.), 120,00 Eur už 2016 m. birželio 14 d. patikslinto ieškinio suruošimą, 20,00 Eur už prašymą Nacionalinei visuomenės sveikatos biuro laboratorijai, 40,00 Eur už prašymą teismui dėl liudytojų apklausos, 160,00 Eur už 2016 m. liepos 11 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko keitimo, 120,00 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui, dalyvavimą 2016 m. liepos 13 d. teismo posėdyje, baigiamąsias kalbas (3 val.) (1 t., b. l. 16, 153–159).
  8. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
  9. Šioje byloje ieškovai atstovavimo išlaidas patyrė (atstovei sumokėjo) 2016 m. gegužės 27 d. ir 2016 m. birželio 1 d., t. y. 2016 m. II ketvirtį. Užpraėjusio, t. y. 2015 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 756,90 Eur.
  10. Ieškovai patyrė 280,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti už teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, pasirengimą teismo ar parengiamajam posėdžiui (4 val. + 1 val. (posėdžiai gegužės 3 d. – 9.30 iki 9.48 val., birželio 14 d. 9.30 iki 9.50 val., liepos 13 d. 9.30 val. iki 10.10 val.) maksimali priteistina už šias išlaidas suma yra 302,76 Eur (0,8x 5 x 0,1 x 756,90 Eur = 378,45 Eur) (Rekomendacijų 5 ir 8.19 p.). Už ieškinio parengimą ieškovai patyrė 160,00 Eur (4 val.) išlaidų, už patikslinto ieškinio parengimą - 120,00 Eur (3 val.) (maksimali priteistina suma - 0,8 x 2,5 x 756,90 Eur = 1 513,80 Eur) (Rekomendacijų 5 ir 8.2. p.). Ieškovų atstovė pateikė prašymą UAB „Šilutės ūkis“, prašymą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai, prašymą Nacionalinei visuomenės sveikatos biuro laboratorijai, už šių dokumentų parengimą maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 18,17 Eur (0,8x 3 x 0,01 x 756,90 Eur = 18,17 Eur) (Rekomendacijos 5 ir 8.18. p). Ieškovai prašė išlaidas teisinei pagalbai apmokėti: 40,00 Eur už taikos sutarties projekto parengimą (1 val.), raštą teismui dėl taikos sutarties – 20,00 Eur (0,5 val.), prašymą teismui dėl liudytojų 40,00 Eur (1 val.), iš viso 100,00 Eur. Už šių dokumentų parengimą maksimali priteistina suma sudaro (0,8x 3 x 0,1 x 756,90 Eur = 181,66 Eur) (Rekomendacijos 5 ir 8.17. p.). Ieškovai prašė priteisti 160,00 Eur už prašymo dėl ieškinio dalyko pakeitimą, už šio dokumento parengimą maksimali priteistina suma sudaro 242,21 Eur ( 0,8 x 0,4 x 756,90 Eur = 242,21 Eur) (Rekomendacijų 5 ir 8.16. p.). Remiantis šiomis aplinkybėmis pagrįstomis pripažintinos ieškovų patirtos 838,17 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.
  11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai pirmos instancijos teisme turėjo 1 550,42 Eur (146+566,25+838,17=1 550,42) bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškovų reikalavimą 90 procentais, iš atsakovo lygiomis dalims ieškovams priteistina 1 395,38 Eur jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
  12. Atsakovas pateikė duomenis, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 1 750,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 50,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti už teisės patarimus bylos klausimais (sumokėjo 2016 m. kovo 7 d., maksimali priteistina suma sudaro: 1 x 0,1 x 735,10 = 73,51), 50,00 Eur teisės patarimai žodžiu bylos klausimais (sumokėjo 2016 m. gegužės 24 d., maksimali priteistina suma sudaro: 1 x 0,1 x 756,9 = 75,69) (1 t., b. l 84-85) (Rekomendacijų 8.19 p.); 500,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengimą (sumokėjo 2016 m. kovo 10 d., maksimali priteistina suma sudaro: 1 x 2,5 x 735,1 = 1 837,75) (Rekomendacijų 8.2 p.); 50,00 Eur – už pasiūlymo sudaryti taikos sutartį parengimą (sumokėjo 2016 m. gegužės 30 d., maksimali priteistina suma sudaro:1 x 0,1 x 756,9 = 75,69 ) (Rekomendacijų 8.17 p.) (1 t., b. l. 82), 250,00 Eur už atsiliepimo į pareikštą patikslintą ieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdyje 2016 m. liepos 13 d. 9.30 val. (1 t., b. l. 145-147), (sumokėta 2016 m. liepos 7 d., maksimali priteistina suma sudaro 1 x 2,5 x 748 =1 870.00 Eur) (Rekomendacijų 8.2 p.), 350,00 Eur už 2016 m. rugpjūčio 3 d. atsiliepimo į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, atstovavimą 2016 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje, kelionės išlaidos (2 t., b. l. 15-17) (sumokėta 2016 m. rugpjūčio 4 d. maksimali priteistina suma sudaro 1 x 2,5 x 748 =1 870.00 Eur) (Rekomendacijų 8.2 p.). Atsakovas prašė priteisti: 250,00 Eur - už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje 2016 m. gegužės 3 d. 9.30 val., pasirengimą bylos nagrinėjimui, kelionę Klaipėda-Tauragė-Klaipėda (1 t., b. l. 44-51), 250,00 Eur - už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje 2016 m. birželio 14 d. 9.30 val., pasirengimą bylos nagrinėjimui, kelionę Klaipėda-Tauragė-Klaipėda (1 t., b. l. 86-88). Šios išlaidos nėra detalizuotos (kiek laiko konkrečiai advokatas užtruko pasiruošdamas bylų nagrinėjimui, nepateikti duomenys apie kelionės išlaidas (nedetalizuota kiek automobilis ima kuro, kokį konkretų atstumą km advokatas nuvažiavo, duomenys apie tai, kiek išlaidų advokatas turėjo pildamasis kuro). Remiantis šiomis aplinkybėmis bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šios išlaidos paskaičiuotinos pagal faktinį bylų nagrinėjimo laiką 75,69 Eur už 1 val. (posėdžiai gegužės 3 d. – 9.30 iki 9.48 val., birželio 14 d. 9.30 iki 9.50 val.) tai 1 x 0,1 x 756,90 Eur = 75,69 Eur) (Rekomendacijų 8.9 p.). Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad atsakovo pagrįstos išlaidos advokato teisinei pagalbai yra 1 325,69 Eur. Atmetus 10 procentų ieškovų reikalavimo, atsakovui iš ieškovų priteistina 132,56 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
  13. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, ieškovams iš atsakovo lygiomis dalimis priteistina 1 262,82 Eur jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

32

  1. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies patenkinti ieškovų apeliacinį skundą, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  2. Ieškovai pateikė duomenis, kad jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 685,00 Eur, t. y. 35,00 Eur žyminio mokesčio, 350,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 300,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t., b. l. 57, 65-66).
  3. Ieškovų apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. tenkinta 68 procento skundo reikalavimų, todėl ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo priteistina 465,80 Eur jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
  4. Atsakovas pateikė prašymą iš ieškovų priteisti 786,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 500,00 Eur už apeliacinio skundo suruošimą, 200,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą suruošimą ir 86,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 t. b. l. 48, 50, 73, 75). Atsižvelgus į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovų.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

34Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

35ieškinį tenkinti iš dalies.

36Priteisti ieškovams J. K. ir V. K. lygiomis dalimis iš atsakovo R. F. 4 384,76 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 76 ct) turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 384,76 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių Eur 76 ct) Eur sumą nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2016 m. vasario 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 262,82 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt du Eur 82 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

37Kitą ieškinio dalį atmesti.

38Grąžinti ieškovams 7,00 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį.

39Priteisti ieškovams J. K. ir V. K. iš atsakovo R. F. lygiomis dalimis 465,80 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 80 ct) Eur jų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovai kreipėsi su ieškiniu (bylos nagrinėjimo metu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Atsakovas R. F. dėl pirmosios instancijos teismo... 10. 26.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė viso prašomo... 11. 26.1.1. Paduodant ieškinį dėl pažeistų teisių apgynimo nebuvo galima... 12. 26.1.2. Specialistas A. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad pirmą kartą... 13. 26.2. Teismas visiškai nemotyvuotai, pažeisdamas visiško nuostolių... 14. 26.3. Teismas nepagrįstai nepriteisė prašomo neturtinės žalos atlyginimo.... 15. 26.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi... 16. 26.4.1. Teismas nepagrįstai sumažino priteistinų išlaidų už advokato... 17. 26.4.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo –... 20. Faktinės bylos aplinkybės... 21.
        1. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad... 22. Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo... 23.
          1. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai atsakovo... 24. Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014;... 25. Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo... 26.
            1. Civilinėje byloje turtinės žalos dydis... 27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo... 28.
              1. Apeliantai J. K. ir V. K. apeliaciniame nurodė,... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme... 30.
                1. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme... 32.
                  1. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 34. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti... 35. ieškinį tenkinti iš dalies.... 36. Priteisti ieškovams J. K. ir V. K. lygiomis dalimis iš atsakovo R. F. 4... 37. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 38. Grąžinti ieškovams 7,00 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį.... 39. Priteisti ieškovams J. K. ir V. K. iš atsakovo R. F. lygiomis dalimis 465,80...