Byla e2-2390-294/2016
Dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB Bijusta priešieškinį

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Laurai Timinskaitei, atsakovo atstovei advokatei Gretai Paskačimienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Ekologinė linija ieškinį atsakovui UAB Bijusta, dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB Bijusta priešieškinį,

Nustatė

2Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2015-07-03 UAB „Ekologinė linija“ ir BUAB „Vilpostus“ (į/k 125645821) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią BUAB „Vilpostus“ kreditorinis reikalavimas bei visi kiti su pastaruoju susiję papildomi reikalavimai UAB “Bijusta” atžvilgiu buvo perleisti UAB „Ekologinė linija“. Ieškovas 2015-08-10 pranešimu informavo atsakovą apie perleistą reikalavimo teisę, ragino gražiuoju įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėti naujajam kreditoriui skolą, nes priešingu atveju bus kreiptasi į teismą dėl skolos išieškojimo. Tarp BUAB „Vilpostus“ ir atsakovo buvo susiklostę paslaugų teikimo santykiai dėl pašto paslaugų teikimo ir liko neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros. BUAB „Vilpostus“ savo įsipareigojimus pristatyti siuntas įvykdė, atsakovui perdavė PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, atsakovas turėjo tinkamai atsiskaityti su ieškovu, tačiau iki šiol tinkamai neatsiskaitė už suteiktas paslaugas ir liko neatmokėtos PVM sąskaitos – faktūros, viso 865,50 EUR. 2015-08-10 atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl prievolės įvykdymo ieškovui. Atsakovas nesutiko su įsiskolinimu, kadangi atsakovo teigimu UAB “Bijusta” nėra skolinga, todėl atsisako sumokėti įsiskolinimą. BUAB „Vilpostus“ bankroto byla iškelta 2013-09-16. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog iki bankroto bylos iškėlimo atliko įskaitymą ir apie tai informavo BUAB „Vilpostus“ ir jog atliktas įskaitymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kadangi iki šios dienos atsakovas nėra įvykdęs prisiimtų įsipareigojimų, t.y. tinkamai sumokėti už suteiktas paslaugas, ir liko skolingas ieškovui, visi ieškovo prisiimti įsipareigojimai įvykdyti, PVM sąskaitos faktūros nėra nuginčytos, todėl atsakovui kyla pareiga tinkamai atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovui pareiga mokėti palūkanas atsirado antrąjį 2013 m. antrą pusmetį, taigi atsakovui priskaičiuota 151,46 EUR palūkanų. Ieškovo naudai dėl atsakovo veiksmų susidarė 865,50 EUR skola ir 151,46 EUR palūkanos, viso 1016,96 EUR. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 865,50 EUR skolos ir 151,46 EUR palūkanų (iš viso 1016,96 EUR), 6 proc. dydžio palūkas bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas UAB ,, Bijusta” teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, žemiau nurodytais motyvais. Atsakovas nurodo, kad UAB „Ekologinė linija“ ieškinyje nurodė, kad prie ieškinio prideda dokumentus: 2015-09-22 pranešimą, 2015-09-10 bei 2015-09-28 atsakymus, tačiau šie dokumentai prie ieškinio nepridėti. UAB ,,Bijusta” tokių dokumentų neturi ir nėra jų gavusi iš ieškovo. UAB ,,Bijusta” visas aplinkybes ir pagrindus yra išdėsčiusi 2015-10-29 atsakyme ieškovui, tačiau šio dokumento UAB „Ekologinė linija“ teismui nepateikė. Šiame atsakyme atsakovo teigimu yra išdėstyti pagrindai dėl ieškovo reikalavimų, kuriuos jis dabar reiškia ieškinyje.

4Atsakovas UAB ,,Bijusta” pateikė priešieškinį ieškovui UAB „Ekologinė linija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB "AUDATA". Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad ginčas tarp šalių kilo po to, kai 2015 m. liepos 3 d. ieškovui su BUAB „Vilpostus“, sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovui buvo perleistas 2988,40 Lt (865,50 EUR) kreditorinis reikalavimas bei visi kiti su pastaruoju reikalavimu susiję papildomi reikalavimai į atsakovą. Sudarius minėtą reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas 2015-08-10 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimo faktą bei paragino atsakovą gražiuoju atsiskaityti su naujuoju kreditoriumi, t. y. ieškovu, nes priešingu atveju bus kreiptasi į teismą dėl skolos išieškojimo. Atsakovas negalėdamas sutikti su 2015-08-10 pranešime išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo teisėtumu, 2015-08-28 informavo ieškovą, jog atsakovas neturi jokių įsiskolinimų BUAB „Vilpostus“, nes 2014-01-09 Vilniaus apygardos teismas, patvirtino atsakovo kreditorinį reikalavimą ieškovui 216,53 EUR (747,63 Lt) sumai, t.y. būtent tokią sumą, kuri liko nesumokėta atsakovui po UAB „Vilpostus“ ir atsakovo tarpusavio reikalavimų įskaitymo, kuris buvo atliktas dar iki bankroto bylos UAB „Vilpostus“ iškėlimo. Todėl atsakovas nėra ir negali būti skolingas BUAB „Vilpostus“, o tuo pačiu ir ieškovui, kuriam reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu buvo perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė. Ieškovas nesutikdamas su atsakovo 2015-08-28 pranešime išdėstyta pozicija pateikė atsakovui 2015-09-08 pranešimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, nes remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatomis BUAB „Vilpostus" iškėlus bankroto bylą, t. y. nuo 2013-09-16, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas BUAB „Vilpostus" atžvilgiu yra negalimas, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad toks įskaitymas būtų atliktas iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovas nesutikdamas su tokia ieškovo pozicija 2015 m. spalio 29 d. pateikė ieškovui išsamų atsakymą į 2015-09-08 pranešimą su visais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais minėtame atsakyme nurodytas aplinkybes. Minėtame atsakyme ieškovui atsakovas nurodė, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Vilpostus" buvo pateiktas 2013-08-13 tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktas Nr.74-81, kuriame nurodoma, kad atsakovas įskaito BUAB „Vilpostus" mokėtiną 2040,60 Lt sumą pagal BUAB „Vilpostus" 2013-07-31 PVM sąskaitą- faktūrą Nr. PPT-10734 į BUAB „Vilpostus" mokėtinas sumas atsakovui pagal atsakovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Pažymėtina, kad UAB „Vilpostus" 2013-07-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. PPT-10734 buvo paskutinė sąskaita, pateikta UAB „Bijusta" iki bankroto bylos UAB „Vilpostus" iškėlimo, o 747,63 Lt (216,53 EUR) suma buvo galutinis likutis, mokėtinas atsakovui UAB „Bijusta", įvertinus visus UAB „Vilpostus" ir UAB „Bijusta" reikalavimus pagal tarpusavio sąskaitas faktūras. Taip pat pažymėtina, kad tarp UAB "Bijusta" ir UAB "Vilpostus" buvo susiklosčiusi tarpusavio reikalavimų įskaitymo praktika, kai UAB "Vilpostus" nereikalavo sumokėti pagal šios įmonės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kadangi paprastai sumos pagal UAB "Bijusta" pateiktas sąskaitas viršydavo UAB "Vilpostus" sąskaitose nurodytas sumas (t.y. UAB "Vilpostus" paprastai būdavo skolingas pagal įmonių tarpusavio balansą), be to, net ir nepateikus tarpusavio skolų suderinimo akto, kas kelis mėnesius sumokėdavo UAB "Bijusta" skolą ar jos likutį, susidariusius pagal abiejų šalių pateiktų sąskaitų už paslaugas balansą. Atsakovo teigimu, tai patvirtina 2012-01-01 - 2013-08-13 atsiskaitymų su UAB "Vilpostus" žiniaraštis. Minėtame 2015-10-29 atsakyme į ieškovo 2015-09-08 pranešimą atsakovas papildomai atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad visas aukščiau nurodytas aplinkybes atsakovas dar prieš Vilniaus apygardos teismui 2014-01-09 nutartimi patvirtinant BUAB „Vilpostus" kreditorių sąrašą nurodė BUAB „Vilpostus" bankroto administratoriaus UAB "Audata" įgaliotam asmeniui M. U., kuris BUAB „Vilpostus" bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė patvirtinti 747,63 Lt (216,53 EUR) dydžio atsakovo kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilpostus", t.y. būtent tokią sumą, kuri liko nesumokėta atsakovui po UAB „Vilpostus" ir atsakovo tarpusavio reikalavimų įskaitymo pagal 2013-08-13 tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą Nr.74-B, tokiu būdu pripažindamas, kad atsakovo 747,63 Lt kreditorinis reikalavimas BUAB „Vilpostus" pagal PVM sąskaitas faktūras yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi tokio dydžio kreditorinis reikalavimas galėjo susidaryti tik po atlikto įskaitymo. 2015-10-29 atsakyme į 2015-09-08 pranešimą atsakovas papildomai nurodė ieškovui, jog jam apskritai kyla pagrįstų abejonių dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo teisėtumo, nes atsakovo turimais duomenimis atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bei BUAB „Vilpostus" bankroto administratoriaus UAB "Audata" įgaliotam asmeniui M. U. akivaizdžiai patvirtinus šio fakto teisėtumą, Atsakovas tapo nebeskolingu BUAB „Vilpostus", todėl atsakovui išvis nesuprantama, kokiu būdu neegzistuojanti reikalavimo teisė į atsakovą galėjo būti perleista ieškovui. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, atsakovas prašo pripažinti 2015 m. liepos 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį sudarytą tarp ieškovo UAB „Ekologinė linija", ir BUAB „Vilpostus", niekine ir negaliojančia dalyje dėl 2988,40 Lt (865,50 EUR) dydžio kreditorinio reikalavimo į atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „BIJUSTA" perleidimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas UAB „Ekologinė linija“ teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad su atsakovo priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, žemiau nurodytais motyvais. Ieškovas nurodo, kad 2015-07-03 UAB „Ekologinė linija“ ir BUAB „Vilpostus“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią BUAB „Vilpostus“ kreditorinis reikalavimas bei visi kiti su pastaruoju susiję papildomi reikalavimai UAB “Bijusta” atžvilgiu buvo perleisti UAB „Ekologinė linija“. Ieškovas 2015-08-10 pranešimu informavo atsakovą apie perleistą reikalavimo teisę, ragino gražiuoju įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėti naujajam kreditoriui skolą, nes priešingu atveju bus kreiptasi į teismą dėl skolos išieškojimo. Tarp BUAB „Vilpostus“ ir atsakovo buvo susiklostę paslaugų teikimo santykiai dėl pašto paslaugų teikimo ir liko neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros, viso 865,50 EUR. Atsakovas su pateiktu reikalavimu nesutinka, nes jo teigimu buvo atliktas įskaitymas ir prievolė pasibaigė. Atsakovas pateiktu priešieškiniu iš esmės ne reiškia naują reikalavimą, kuris galėtų turėti įtaka reikalavimų tenkinimui, tačiau atsikerta į pareikštą ieškinį, ką galėjo padaryti pateikiant atsiliepimą į ieškinį.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais, priešieškinį prašė atmesti.

7Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

8Ieškovo UAB „Ekologinė linija“ ieškinys atmestinas visiškai.

9Atsakovo UAB ,,Bijusta” priešieškinys tenkintinas visiškai.

10Iš ieškovo atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad 2015-07-03 UAB ,,Ekologinė linija” ir BUAB ,,Vilpostus” sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. 2015-08-28 ieškovas pranešime išdėstė savo poziciją. 2015 m. rugsėjo 8 d. UAB ,,Bijusta” pranešimu informavo UAB ,,Ekologinė linija”, kad ji neturi jokių įsiskolinimų BUAB ,,Vilpostus”, nes 2014-01-09 Vilniaus apygardos teismas patvirtino kreditoriaus UAB ,,Bijusta” kreditorinį reikalavimą 216,53 EUR sumai (elektroninės bylos priedo b. l. 4). 2015 m. spalio 29 d. UAB ,,Ekologinė linija” pateikė atsiliepimą į atsakovo 2015-09-08 pranešimą (elektroninės bylos priedo b. l. 5-7). Ieškovui ginčijant 2013-08-13 tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo akto Nr. 74-B įteikimą BUAB ,,Vilpostus”, pateikiami tai patvirtinantys pašto siuntų pristatymo lapai.

11Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 865,50 EUR skolos ir 151,46 EUR palūkanų (viso 1016,96 EUR), 6 proc. dydžio palūkas bei bylinėjimosi išlaidas.

12Dėl tarpusavio reikalavimo įskaitymo

13Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 865,50 EUR skolos ir 151,46 EUR palūkanų (viso 1016,96 EUR), 6 proc. dydžio palūkas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymu, jog iki bankroto bylos iškėlimo atliko įskaitymą ir apie tai tinkamai informavo BUAB ,,Vilposus”, jog atliktas įskaitymas atitinka CK 6.130 str., 6.131 str. nustatytus reikalavimus.

14Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 p. numato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

15Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes, minėta, reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje LAB ,,Argovegas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-484/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis UAB ,,Asotros veterinarija“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-591/2009;

16Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Orlen Lietuva“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-458/2014).

17Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pamario produktai“ v. UAB „Nordnet“, bylos Nr. 3K-3-445/2013). Kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Dėl juridinio asmens veiklos teisinio reglamentavimo įskaitymo, kaip ir kitų sandorių, sudarymas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, jų vertinimas turi būti paremtas nuoseklia visų įrodymų analize ir atitikti CPK normų bei teismų praktikos suformuotas bendrąsias įrodinėjimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010).

18Ieškovas teigė, kad atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas bei teismų praktiką akivaizdu, jog apie įskaitymą privalo būti pranešta ne žodžiu, bet raštu. Net ir tuo atveju, jei atsakovas savo apskaitoje atliko įskaitymą, tačiau to neišviešino ieškovui (teisių perėmėjui), pripažinti prievolės pabaigą įskaitymu nėra pagrindo, atsakovo neva atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir neįvykęs. Ieškovas savo pareikštame ieškinyje nurodė, kad Atsakovas negali būti laikomas atsiskaičiusiu su BUAB „Vilpostus" už 2013-06-28 PVM sąskaitos-faktūros PPT Nr. 10725, 2013-07-19 PVM sąskaitos-faktūros PPT Nr. 10733 ir 2013-07-31 PVM sąskaitos-faktūros PPT Nr. 10734 pagrindu BUAB „Vilpostus" jam suteiktas paslaugas, nes remiantis ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatomis, įsiteisėjus teismo nutarčiai BUAB „Vilpostus" iškelti bankroto bylą atsakovas negalėjo atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo BUAB „Vilpostus" atžvilgiu. Ieškovo teigimu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki bankroto bylos BUAB „Vilpostus" iškėlimo dienos (2013-09-16) jis atliko įskaitymą ir apie tai tinkamai informavo BUAB „Vilpostus", todėl privalo atsiskaityti su ieškovu, kuriam 2015-07-03 Reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „Vilpostus" perleido ieškovui 2988,40 Lt (865,50 EUR) dydžio kreditorinį reikalavimą, o dėl patirtų nuostolių, t. y. BUAB „Vilpostus" neapmokėtų sąskaitų už atsakovo jam suteiktas paslaugas privalo (privalėjo) pareikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilpostus" bankroto byloje, jog jis būtų patenkintas ĮBĮ 35 str. numatyta kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Tuo tarpu atsakovas priešieškinyje teigė, kad su tokia ieškovo pozicija kategoriškai nesutinka ir nori atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis LR CK 6.131 str. 2 ir 3 d., įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo faktą atsakovas BUAB „Vilpostus" informavo pateikdamas 2013-08-13 tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą Nr.74-B, kuris BUAB „Vilpostus" buvo įteiktas 2013-09-03, t. y. prieš Vilniaus apygardos teismui priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Vilpostus" (nutartis įsiteisėjo 2013-09-27). Tokiu atveju tampa akivaizdu, kad atsakovui minėtą įskaitymą atlikus iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Vilpostus", atsakovas negalėjo pažeisti nei LR CK 6.134 str., nei ĮBĮ nuostatų draudžiančių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atlikti po to, kuomet įsiteisėja nutartis iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Taip pat pažymėjo, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atlikimo teisėtumo klausimas buvo išspręstas dar 2013 m. pabaigoje, kuomet BUAB „Vilpostus" bankroto administratoriaus UAB "Audata" įgaliotam asmeniui M. U. buvo pateikti visi tarpusavio reikalavimų įskaitymo faktą bei teisėtumą pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, jog BUAB „Vilpostus" bankroto administratoriaus UAB "Audata" įgaliotas asmuo M. U., pripažino faktą, jog atsakovas ir BUAB „Vilpostus" tarpusavio reikalavimo įskaitymo atlikimas yra teisėtas ir pagrįstas bei Vilniaus apygardos teismui pateikė BUAB „Vilpostus" kreditorių sąrašą su jau po tarpusavio reikalavimų įskaitymo likusia atsakovo kreditorinių reikalavimų suma, kurią Vilniaus apygardos teismas savo 2014-01-09 nutartimi pripažino, todėl ginčo dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo teisėtumo apskritai negali būti. Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovas ir BUAB „Vilpostus" tinkamai atliko tarpusavio reikalavimo įskaitymą ir tai patvirtina 2014-01-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis, todėl ieškovo ieškinys priteisti sumą, kuri jau atlyginta reikalavimą perleidusiai šaliai, yra atmestinas.

19Dėl ieškinio senaties

20Atsakovas prašo byloje taikyti ieškinio senatį, nurodydamas kad ieškovas, atsakovo manymu, praleido ieškinio senaties terminą.

21CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties tikslas – sudaryti realią galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę.

22Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 6 mėnesių terminas reikalavimams, kylantiems iš įmonių santykių su klientais.

23Šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

24Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovas, tiek reikalavimą perleidusi įmonė BUAB Vilpostus buvo lygiaverčiai juridiniai subjektai (t.y. nei vienas jų nebuvo klientu kitai ryšių įmonei), teismas daro išvadą, kad taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, o CK 1.125 str. 6 d. įtvirtintas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas tokiems teisiniam santykiams negalioja.

25CK 1.131 str. 1 numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Kadangi bendrasis 10 metų terminas nėra suėjęs ieškinio padavimo dienai, todėl teismas ieškovo ieškinį neturi pagrindo atmesti kaip pareikštą praleidus įstatymo numatytą senaties terminą.

26Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia

27Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti 2015 m. liepos 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį sudarytą tarp ieškovo UAB „Ekologinė linija", ir BUAB „Vilpostus", niekine ir negaliojančia dalyje dėl 2988,40 Lt (865,50 EUR) dydžio kreditorinio reikalavimo į atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „BIJUSTA" perleidimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą, kartu išsaugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Init“ prieš UAB „Parabolė“, bylos Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje bendra Lietuvos–JAV įmonė UAB „ Sanitex“ prieš UAB „Šalvis“, bylos Nr. 3K-3-501/2007).

29CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu šių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės pašalinamos taikant sandorių negaliojimo institutą (CK IV skyrius).

30Sprendžiant, ar egzistuoja teisiniai sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai, reikia aiškintis sandorio teisinę prigimtį, paskirtį ir juo sukuriamų civilinių teisių bei pareigų pobūdį, taip pat sandorio sudarymo aplinkybes.

31Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusios G. N. įmonė v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Impronela Tours“ v. UAB „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

32Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (LR CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (LR CK 1.112 str. 2 d.). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri teisės moksle (doktrinoje) vadinama cesijos sutartimi. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (LR CK 6.101 str. 1 ir 5 d.). Kita vertus, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (LR CK 6.101 str. 1 d.). Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Be to, tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (LR CK 6.102 str.) arba sutarties.

33LR CK 6.102 str. 1 d. įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Nurodytas įstatymo reikalavimas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuomone, iš esmės reiškia tai, kad „kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tokį, kurį galima įgyvendinti. Negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės; teisės, kuri jau perleista; teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (LR CK 6.3 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Arisanda" v.s. UAB „2B Pack" ,bylos Nr. 3K-3-199/2008). Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą (LR CK 6.105 str. 1 d.)

34Pažymėtina, kad teisės doktrinoje laikomasi griežtos nuomonės, kad vienas iš esminių reikalavimų, kad prievolė galiotų, yra galimybė ją įvykdyti, t. y. ji inter alia turi atitikti įmanomumo reikalavimą. Prievolės įmanomumas grindžiamas protingumo principu, nes pripažįstama, jog galima įsipareigoti atlikti tik tai, kas įmanoma. Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (impossibillium nula obligatio est).

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad „teisėje galioja principas, jog niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus juris ad alium transferre potest quam in se haberet), todėl tai, kad pradinis kreditorius sutartimi įsipareigojo perduoti naujajam kreditoriui teises, kurių pats neturėjo, leidžia daryti išvadą, kad sutarties sudarymo metu sutarties dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimų. <...>, t. y. jos neįmanoma įvykdyti jau sutarties sudarymo metu, reiškia, kad tokia sutartimi pažeidžiamas teisės imperatyvas, kuris nors nėra expresis verbis nustatytas įstatyme, bet implicitiškai išvestinas iš prievolės esmės (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys)" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Reklamos laikraštis" v.s. UAB „Vilniaus skelbimai" ir UAB „Norekso valdos", bylos Nr. 3K-3-6/2008).

36Atsakovas teigia, šiuo atveju akivaizdu, kad 2015-07-03 Reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „Vilpostus" bankroto administratoriaus UAB "Audata" įgaliotas asmuo M. U., perleisdamas ieškovui 2988,40 Lt (865,50 EUR) dydžio kreditorinį reikalavimą į atsakovą, ieškovui perleido neegzistuojančią reikalavimo teisę.

37Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

38Atsakovas 2013-08-13 tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktu visiškai teisėtai bei pagrįstai atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl prievolei atsiskaityti su BUAB „Vilpostus" už PVM sąskaitų- faktūrų pagrindu suteiktas paslaugas pasibaigus įskaitymu (LR CK 6.130 str.), ieškovui negalėjo būti perleista reikalavimo teisė į prievolės įvykdymą, kuri yra pasibaigusi, t. y. nebeegzistuoja. Tokiu atveju BUAB „Vilpostus" bankroto administratoriaus UAB "Audata" įgalioto asmens M. U. ir ieškovo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia (LR CK 1.78 str.), nes tokia sutartis, kuria perleidžiama reikalavimo teisė į tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams (LR CK 1.80 str. ir 6.102 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai kas nurodyta, daro išvadą, kad BUAB „Vilpostus" perleisdamas ieškovui kreditinį reikalavimą perleido neegzistuojančią reikalavimo teisę ir tai patvirtina 2014-01-09 Vilniaus apygardos teismas, kuris patvirtino atsakovo kreditorinį reikalavimą ieškovui 216,53 EUR (747,63 Lt) sumai, t.y. būtent tokią sumą, kuri liko nesumokėta atsakovui po UAB „Vilpostus" ir atsakovo tarpusavio reikalavimų įskaitymo, kuris buvo atliktas dar iki bankroto bylos UAB „Vilpostus" iškėlimo, todėl atsakovas nėra skolingas BUAB „Vilpostus", taip pat ir ieškovui, kuriam Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu buvo perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė. Teismas daro išvadą, kad 2015 m. liepos 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp ieškovo UAB „Ekologinė linija", ir BUAB „Vilpostus", yra niekinė ir negaliojanti.

39Šiuo atveju aukščiau išdėstytais motyvais darytina išvada, kad teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų ieškovo reikalavimo pagrįstumą, teismo nuomone, sudarius Reikalavimo teisių perleidimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir ieškovas neįrodė savo ieškinio dėl skolos išieškojimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas visiškai, o atsakovo priešieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančių patenkintas.

40Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

41Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

42Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 str.).

43Kadangi atsakovo priešieškinys patenkintas visiškai, iš ieškovo UAB „Ekologinė linija“ atsakovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 31 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už pareikštą priešieškinį ir 2016-04-14 sumokėtų 180 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis LR CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į vykusių teismo posėdžių skaičių, į reikalavimo sumą, yra ne per didelės ir negali būti pripažintos neprotingomis. Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 180 EUR atstovavimo išlaidų dydis yra protingas, todėl ieškovo ieškinį atmetus jos priteistinos atsakovo naudai. Šios išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų pobūdį laikytinos pagrįstomis ir ne per didelėmis (CPK 93, 98 str.).

44Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nėra priteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis). Nurodytos išlaidos sudaro 1,68 EUR.

45Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

46Ieškovo UAB „Ekologinė linija“, juridinio asmens kodas 302418962, ieškinį visiškai atmesti.

47Atsakovo UAB ,,Bijusta“ juridinio asmens kodas 124101197, priešieškinį patenkinti visiškai ir pripažinti 2015 m. liepos 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį sudarytą tarp ieškovo UAB „Ekologinė linija", ir BUAB „Vilpostus", niekine ir negaliojančia dalyje dėl 2988,40 Lt (865,50 EUR) dydžio kreditorinio reikalavimo į atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „BIJUSTA" perleidimo.

48Priteisti iš ieškovo UAB „Ekologinė linija“, juridinio asmens kodas 302418962, atsakovo UAB ,,Bijusta“ juridinio asmens kodas 124101197, naudai 211 EUR (du šimtai vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

49Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2015-07-03 UAB „Ekologinė linija“ ir BUAB... 3. Atsakovas UAB ,, Bijusta” teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo,... 4. Atsakovas UAB ,,Bijusta” pateikė priešieškinį ieškovui UAB „Ekologinė... 5. Ieškovas UAB „Ekologinė linija“ teismui pateiktame atsiliepime į... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje... 7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės... 8. Ieškovo UAB „Ekologinė linija“ ieškinys atmestinas visiškai.... 9. Atsakovo UAB ,,Bijusta” priešieškinys tenkintinas visiškai.... 10. Iš ieškovo atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos... 11. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 865,50 EUR skolos ir 151,46... 12. Dėl tarpusavio reikalavimo įskaitymo... 13. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 865,50 EUR skolos ir 151,46... 14. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 p. numato, jog... 15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis draudimas reiškia ir... 16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam... 17. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų... 18. Ieškovas teigė, kad atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas bei... 19. Dėl ieškinio senaties... 20. Atsakovas prašo byloje taikyti ieškinio senatį, nurodydamas kad ieškovas,... 21. CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko... 22. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių... 23. Šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes... 24. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovas, tiek reikalavimą... 25. CK 1.131 str. 1 numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio... 26. Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia... 27. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti 2015 m. liepos 3 d. Reikalavimo... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių... 29. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai,... 30. Sprendžiant, ar egzistuoja teisiniai sandorio pripažinimo negaliojančiu... 31. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto... 32. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra... 33. LR CK 6.102 str. 1 d. įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą,... 34. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje laikomasi griežtos nuomonės, kad vienas... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad „teisėje galioja... 36. Atsakovas teigia, šiuo atveju akivaizdu, kad 2015-07-03 Reikalavimo perleidimo... 37. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 38. Atsakovas 2013-08-13 tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktu visiškai... 39. Šiuo atveju aukščiau išdėstytais motyvais darytina išvada, kad teismui... 40. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 41. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 42. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo... 43. Kadangi atsakovo priešieškinys patenkintas visiškai, iš ieškovo UAB... 44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nėra... 45. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 46. Ieškovo UAB „Ekologinė linija“, juridinio asmens kodas 302418962,... 47. Atsakovo UAB ,,Bijusta“ juridinio asmens kodas 124101197, priešieškinį... 48. Priteisti iš ieškovo UAB „Ekologinė linija“, juridinio asmens kodas... 49. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...