Byla 2A-392-259/2013
Dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo pripažinimo (tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. L.)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. L. ir R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7974-877/2012 pagal ieškovų R. L. ir R. L. ieškinį atsakovams A. K., K. K. – K., S. K. dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo pripažinimo (tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. L.).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 34-37) prašė pripažinti ieškovams teisę be atsakovų A. K., S. K. ir K. K.-K. sutikimo gauti statybas leidžiantį dokumentą pastatyti teisės norminių aktų reikalavimus atitinkančius nuotekų tinklus žemės sklypuose ( - ), ir ( - ), pagal G. V. parengtą projektą ir tokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas ( - ), kuris ribojasi su atsakovams ir trečiajam asmeniui V. L. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ( - ). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai 2010-02-26 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SS A-100-100226-00051 ir 2010-02-26 statybos sustabdymo aktą, kuriuo nustatyta, kad statytoja R. L. namų valdoje ( - ), kuri tuo metu priklausė atsakovui A. K. ir trečiajam asmeniui V. L., o šiuo metu priklauso atsakovams A. K. bei K. K.-K. ir trečiajam asmeniui V. L., įrengė du šulinius be žemės sklypo savininkų sutikimų, o trečias šulinys įrengtas R. L. ir R. L. priklausančioje namų valdoje ( - ). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-02-22 surašė savavališkos statybos aktą už savavališką išvalyto vandens šulinio (kaupimo rezervuaro), adresu ( - ), savavališkos statybos ir 2011-03-10 iš R. L. buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2011-09-10 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šis reikalavimas iki šiol nėra įvykdytas. Siekdami pašalinti savavališkos statybos padarinius nustatyta tvarka gaunant statybas leidžiantį dokumentą, ieškovai parengė projektinę dokumentaciją. Žemės sklypo ( - ), bendraturtė V. L. savo sutikimą išreiškė pareiškimu, atsakovai sutikimo neduoda.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu (t. 2, b. l. 71-79) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų solidariai valstybei 61,68 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismas nurodė, jog kad ieškovai, vykdydami Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokiam dokumentui būtinas gretimo sklypo savininko sutikimas, tačiau atsakovai atsisako duoti sutikimą, nurodydami, kad ieškovai galėjo nuotekų sistemą įsirengti savo sklype, jiems nepatinka vietinė kanalizacija, kadangi nuo jos sklinda nemalonus kvapas, teršiama aplinka, yra visos galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, todėl ieškovai privalo jungtis prie centralizuotų tinklų, kaip kad nurodyta VĮ Registrų centras išraše. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai savavališkai įrengtus nuotekų tinklus eksploatuoja pažeisdami aplinkos apsaugos reikalavimus. Remdamasis byloje surinktais dokumentais, teismas darė išvadą, kad ieškovai, įsirengdami vietinius nuotekų tinklus, elgėsi nesąžiningai. Iš 1991 m. sklypo ( - ) sutvarkymo plane esančių suderinimo žymių matyti, kad vietinę kanalizaciją šiame sklype buvo leista įsirengti tik laikinai – Kauno miesto valst. san. inspektorius 1991-10-17 sprendimu Nr. 540 nurodė, kad sklypo sutvarkymo planą suderina su sąlyga, kad iki pasijungimo prie miesto kanalizacijos tinklų pirmame statybos etape įrengti vietinę išgriebimo duobę; Kauno miesto aplinkos apsaugos inspekcija suderino su pastaba, kad gyvenamojo namo vidaus kanalizacijos nerengti, kol nėra galimybės pasijungti prie miesto tinklų, plane buvo numatyta konkreti kanalizuojamo vandens rezervuaro vieta (38 kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 19/13684 lapas). Teismas nurodė, jog valstybės įgaliotos institucijos rengiant žemės sklypo sutvarkymo planą nebuvo numačiusios jokios galimybės įrengti nuolatinius vietinius nuotekų tinklus ir ieškovams įsigijus nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą tai turėjo būti žinoma. Gyvenamojo namo po rekonstrukcijos 2001 m. gruodžio 27 d. pripažinimo tinkamai naudoti akte nurodyta centralizuota kanalizacija, šis juridinis faktas įregistruotas viešame registre ir lig šiol nenuginčytas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tuo metu ( - ) veikė centralizuotas nuotekų šalinimas, priešingai, šalys savo paaiškinimais teigė, kad tuo metu jo dar nebuvo. Ieškovai nesąžiningai elgėsi ir atsakovų atžvilgiu - įsigiję iš jų žemės dalį žemės sklypo, jo kaip buvo susitarta neatidalijo ir su savo sklypu nesujungė, tačiau be atsakovų sutikimo įsirengė jame nuotekų tinklus toli nuo savo pastato, greta atsakovų naudojamos sklypo dalies, o vėliau šią bendrai naudojamo sklypo dalį neatlygintinai perleido V. L., nors to daryti nebuvo būtinybės. Toks ieškovų elgesys vertintinas kaip sudarantis prielaidas kilti ginčams su atsakovais ir piktnaudžiavimas savo teisėmis. Apsunkinus žemę statiniais, o ypač nuotekų valymo sistemomis, kurioms nustatoma 5 metrų apsaugos zona, žemės vertė žymiai sumažėja, apribojama jos naudojimo galimybė, nuotekų tinklų eksploatavimui gali atsirasti būtinybė nustatyti servitutą. Be to, Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - reikalinga sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rašytinis žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas reikalingas, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose nenumatyta, kad teismo sprendimu priverstinai gali būti nustatoma galimybė asmeniui įgyvendinti statytojo teisę žemės sklype, kurios jis nevaldo nuosavybės teise ir jam nėra suteikta teisė žemės sklypą valdyti ir naudoti įstatymo nustatyta tvarka, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Ieškovai, neatlygintinai perleisdami savo žemės sklypo dalį trečiajam asmeniui, prarado teisę šį žemės sklypą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Be to, teismas nurodė, jog G. V. parengtas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi jame visiškai nėra numatyti privažiavimai prie nuotekų valymo sistemos įrenginių, kaip tai numato 2006 m. rugsėjo 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-412 patvirtintas Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento 21.4 punktas. Nors reguliarų nuotekų išvežimą patvirtina į bylą pateikti kvitai už suteiktas paslaugas, tačiau ieškovas nurodė, kad prie vieno iš šulinių privažiuojama per gretimus kol kas neužstatytus sklypus bei paaiškino, kad reikalui esant būtų galima prie jo patekti ir per kiemą. Kaip matyti iš ieškovų pateiktos schemos ir paaiškinimų posėdžio metu, šiuo metu galimybės su asenizacijos automobiliu patekti prie infiltracijos šulinio ne per atsakovams ir trečiajam asmeniui V. L. priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise sklypą, kuriuo naudojasi V. L., ar per gretimų sklypų savininkų sklypus nėra. Taigi nenumačius projekte privažiavimo prie šulinių, pažeidžiami teisės aktuose nurodyti reikalavimai projektui. Teismui pateiktas projektas nėra suderintas nei su viena valstybės įgaliota institucija, kadangi ieškovų pateiktoje atskirai nuo projekto toponuotraukos kopijoje (t. 1, b. l. 63) esančios suderinimo žymos yra 2011 m. rugpjūčio mėn., o teismui pateiktas projektas parengtas 2012 m. Tai rodo, kad naujai parengtas projektas nėra suderintas. Be to, projekte (t. 1, b. l 55) nurodyta, kad užsakovui būtina sudaryti sutartį su UAB „Traidenis“ dėl valymo įrenginių įrengimo, todėl pagrįstai kyla abejonės, ar apskritai tokia nuotekų sistema yra įrengta ir ar visi nuotekų šuliniai yra funkciškai susiję. Teismas darė išvadą, kad teismas, leisdamas įteisinti savavališkas statybas pagal projektą, 2012 m. parengtą G. V. savavalinės statybos (nuotekų tinklų) įteisinimui ( - ), kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų, savo sprendimu įteisintų galimybę ieškovams piktnaudžiauti teise.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Ieškovai R. L. ir R. L. apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 91-95) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas teigdamas, kad bus pažeistos atsakovų teisės, nes apsunkinus žemę statiniais, o ypač nuotekų valymo sistemomis, kurioms nustatoma 5 metrų apsaugos zona, žemės vertė žymiai sumažėja, apribojama jos naudojimo galimybė, nevertino aplinkybės, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 nustatė žemės sklypo ( - ), naudojimosi tvarką, o Kauno apygardos teismas 2012-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-76-510/2012 paliko galioti šį sprendimą. Tuo pačiu teismo sprendimu V. L. buvo suteikta teisė įrengti tvorą žemės sklype ( - ), bei tokiu būdu atriboti naudojimuisi priskirtas šio žemės sklypo dalis. Šiuo metu galiojančia žemės sklypo( - ), naudojimosi tvarka, trečiajam asmeniui V. L. yra priskirta naudotis žemės sklypo dalis, kurioje yra įrengti du UAB „Traidenis“ šuliniai. Su anksčiau nurodyta teismo pozicija nesutiktina dar ir dėl to, jog vienintelis asmuo, kurio galimybė naudotis ( - ), žemės sklypo dalimi, kurioje yra sumontuoti nuotekų valymo įrenginiai dėl jų apsaugos zonos bus galimai apsunkinta, yra trečiasis asmuo V. L., tačiau ji savo sutikimą jau yra išreiškusi. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų (žemės sklypo schemų, t. 1, b.l. 56, 63), nuotekų valymo įrenginių apsaugos zona nepatenka į atsakovams A. K., S. K. ir K. K.-K. priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, ir atsakovų teisės naudotis jiems priskirta naudotis žemės sklypo dalimi nėra ir nebus pažeidžiamos. Teismo prielaidos esą ateityje gali iškilti būtinybė nustatyti servitutą, bus apsunkintos galimybės naudotis žemės sklypo dalimi atsakovams, niekuo neparemtos, nepagrįstos ir paneigtos byloje esančiais įrodymais. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 nustatyta žemės sklypo ( - ), naudojimosi tvarka nenumatant jokių bendro naudojimosi plotų, V. L. priskirta žemės sklypo dalis faktiškai yra sujungta su ieškovams priklausančiu žemės sklypu( - ), į šią žemės sklypo dalį patenkama iš žemės sklypo ( - ), V. L. yra ieškovės R. L. motina;
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog neatlygintinai perleisdami savo žemės sklypo dalį trečiajam asmeniui V. L., ieškovai prarado teisę šį žemės sklypą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti jo sklype statinius, toks asmuo netgi neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo ginčyti. Akivaizdu, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad šioje byloje yra kilęs ginčas ne dėl naujos statybos, o dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo gaunant statybas leidžiantį dokumentą;
  3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aaukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad ta aplinkybė, kad įstatymo teisės įgyvendinimo poreikį turintis asmuo nėra gavęs kito žemės sklypo savininko rašytine forma išreikšto sutikimo statyti nesudėtingą statinį, nereiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, nes jis gali būti išreikštas ir žodine forma. Kito žemės sklypo savininko duodamas rašytinis sutikimas laikomas vienašaliu sandoriu. Pagal CK 1.72 straipsnį žodžiu gali būti sudaromi sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Tuo metu galiojusi STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ redakcija) - neturi įstatymo galios, jis yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas (Lietuvos Aaulščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011). Pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, biologinio nuotekų valymo įrenginys „Traidenis“, modelis Nr. NV-1, buvo pastatytas apie 1999 m., ir atsakovai A. K. bei Sch. K. jokių pretenzijų nereiškė iki 2009 m. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad toks teismo sprendimo motyvas, kad kaimyninio sklypo savininkui atsisakius duoti sutikimą statyti jo sklype statinius, statytojas negali tokio atsisakymo ginčyti yra paneigtas byloje surinktais įrodymais;
  4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog G. V. parengtas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas savo sprendime minėdamas 2006 m. rugsėjo 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-412 patvirtintą Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento 21.4 punktą ir nurodydamas, jog G. V. parengtame projekte nenumatyta privažiavimo prie šulinių netinkamai šį aktą cituoja ir taiko. Minėto norminio akto p. 21 nustato projektuotojui pareigą projekte pateikti valymo įrenginio (visos nuotekų valymo sistemos) technologinę schemą ir jos aprašymą, brėžinius, įrenginių išdėstymo planą statybos vietoje su pažymėtomis naudojimo ir kontrolės vietomis bei privažiavimais/priėjimais prie jų (p. 21.4). Teismas pasisakydamas, jog nėra projekte numatytas privažiavimas, visiškai nenurodė, jog tai gali būti ir priėjimas, kuris akivaizdžiai yra. Priėjimas prie valymo įrenginio yra būtinas tam, kad būtų galima paimti kontrolinius mėginius, išvalyti šulinius ir pan. Šis norminis aktas nenurodo, jog tai turi būti kažkoks ypatingas patekimas prie valymo įrenginių. Aplinkybę, jog patekimas prie valymo įrenginių yra galimas patvirtina ieškovų pateikti įrodymai, kad iš šulinių yra išsiurbiamos nuotekos (t. 2, b. l. 142-148). Be to, 2012 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. KM2-246 Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas E. V. nurodė, kad pagal S. K. skundus vietinių valymo įrenginių būklė ir priežiūra buvo įvertinta ir tikrinta aštuonis kartus. Akivaizdu, jog patekimas iki valymo įrenginių yra tinkamas. Taip pat savo sprendime teismas pripažino, kad 2011-05-16 raštu Nr. 54-920 UAB „Kauno vandenys“ leido ieškovams projektuoti ūkio-buities nuotekų nuvedimui vietinius nuotekų valymo įrenginius pagal aplinkos ministro patvirtintus Nuotekų tvarkymo reglamentą bei Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentą bei nustatyta tvarka gauti UAB „Kauno vandenys“ pritarimą projektui (t. 1, b. l. 40), tačiau vėlgi šio sutikimo nelaikė tinkamu įrodymu, kad projektas atitinka projektavimo sąlygas. Teismas visiškai nevertino byloje esančių rašytinų įrodymų, kurie patvirtina, kad projektas pilnai atitinka norminių aktų reikalavimams. Byloje yra pateiktas 2011 m. gegužės 5 d. ieškovų kreipimasis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrių, prašant leisti parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kas leistų įteisinti buitinių nuotekų įrenginius ( - ) (t. 1, b. l. 26), 2011 -04-06 raštu Nr. 40-2-572 ieškovams buvo nurodyti trūkumai ir reikalingi papildomi dokumentai (t. 1, b. l. 128), 2011-05-10 apie trūkumus buvo pranešta pakartotinai (t. 1, b. l. 129), 2011 m. rugsėjo 21d. ieškovai pateikė prašymą Urbanistikos skyriui raštu pritarti G. V. parengtam Nuotekų tinklų į gyvenamąjį namą statybos projektui ( - ) (t. 2, b. l. 30-31). 2011 m. rugsėjo 27 d. Urbanistikos skyrius raštu Nr. 40-24-300 pritarė statinio projektui (t. 2, b. l. 85). 2011-12-09 raštu Nr. 40-2-2632 rašytinis pritarimas projektui buvo atšauktas (t. 1, b. l. 130), motyvuojant, jog parengtas nuotekų tinklų statinio projektas naujai statybai, nenurodant, kad tai savavališkos statybos padarinių šalinimas. Tokia Urbanistikos skyriaus pozicija tik patvirtina, kad projektas atitinka visus reikalavimus ir gali būti patvirtintas patikslinus statybos rūšį. Teismui suabejojus ar G. V. parengtas ir teismui pateiktas kartu su ieškiniu projektas atitinka ar neatitinka norminių aktų reikalavimams, teismas privalėjo į bylą įtraukti Kauno miesto savivaldybės administraciją, kaip išvadą teikiančią instituciją, kuri pateiktų savo išvadą apie G. V. parengto ir teismui pateikto kartu su ieškiniu projekto atitikimą norminių aktų reikalavimams. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jokių pastabų G. V. parengtam ir teismui kartu su ieškiniu pateiktam projektui jokių pastabų neturėjo.

9Trečiasis asmuo V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti (t. 3, b. l. 106-112). Trečiasis asmuo nurodo, jog visiškai sutinka su apeliaciniu skundu, pažymi, jog ji yra davusi sutikimą įrengti nuotekų valymo įrenginius. Taip pat trečiasis asmuo nurodo, jog pagal LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį, rašytinis sutikimas šiuo atveju yra nereikalingas, kadangi atsakovai pretenzijas ieškovams dėl valymo įrenginių pradėjo reikšti tik nuo 2009 metų. Trečiasis asmuo pažymi, jog teismas nepagrįstai ginčo santykiui netaikė LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatų. Kiti trečiojo asmens V. L. atsiliepime nurodyti argumentai yra tie patys, kuriuos apeliantai nurodė apeliaciniame skunde.

10Atsakovės K. K. – K, S. K. paaiškinimuose (t. 3, b. l. 115-117) nurodo, jog V. L. yra žemės sklypo, ( - ), bendrasavininkė kartu su A. K., todėl ji jokio sutikimo juridiniams veiksmams atlikti šiame žemės sklype negali duoti. V. L. nepagrįstai nurodo, jog šis ginčas kilo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kadangi iš ieškinio formuluotės matyti, kad ieškovai siekia gauti statybas leidžiantį dokumentą pastatyti teisės norminių aktų reikalavimus atitinkančius nuotekų valymo įrenginius. G. V. neturėjo teisės be detaliųjų žemės sklypo planų sudaryti projektą per du žemės sklypus, o įvardinti projekto adresą tik vienu adresu, t.y. ( - ). V. L. nepagrįstai teigia, jog atsakingos institucijos neturėjo priekaištų G. V. parengtam projektui.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

12Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, neturint iš suinteresuotų asmenų sutikimo gauti statybas leidžiantį (savavališką statybą įteisinantį) dokumentą.

13Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai, neturėdami gretimo žemės sklypo bendrasavininkių atsakovų rašytinio sutikimo, pastariesiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengė butinių nuotekų iš savo gyvenamojo namo šalinimo sistemos elementus, kuriuos siekia įteisinti pareikštu ieškiniu byloje, teismui pripažinus ieškovams teisę be atsakovų A. K., S. K. ir K. K.-K. sutikimo gauti statybas leidžiantį (savavališką statybą įteisinantį) dokumentą.

14Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė tas faktines aplinkybes, jog ieškovams asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ( - ), kuriame yra jiems priklausantis gyvenamasis namas. Gretimai esantis žemės sklypas ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams A. K., Sh. K., K. K.-K. ir trečiajam asmeniui V. L.. Byloje nustatyta, kad ieškovai apie 1999 metus žemės sklype ( - ) yra įrengę du nuotekų šalinimo sistemos šulinius, šiuos šulinius įsirengė tuo laikotarpiu, kai jie buvo žemės sklypo ( - ) bendrasavininkiai su atsakovais A. K. ir Sh. K., vėliau savo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį ieškovai yra perleidę R. L. motinai trečiajam asmeniui V. L..

15Ieškovai savo poziciją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde įrodinėjo tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog gretimo žemės sklypo su atsakovais bendrasavininkė V. L. yra davusi ieškovams sutikimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, V. L., o ne atsakovai įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kuriame yra savavališkos statybos objektas, atsakovai praeityje galimai yra davę žodinį sutikimą įrengti savavališkos statybos objektą jiems priklausančiame žemės sklype. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino neteisingai, todėl mano, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o pareikštas ieškinys turėtų būti patenkintas.

16Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą faktinę aplinkybę, kad ieškovai L. nėra atsakovams priklausančio žemės sklypo ( - ) bendrasavininkiai, tačiau pareikštu ieškiniu siekia apginti ir įgyvendinti savo turtines teises kitiems fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Savo ruožtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje pabrėžiama, kad valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių turinį (LR CK 4.37 str.), nuosavybės teisių apsaugos principus, apimtį ir būdus (LR CK 4.93 str., 4.98 str.). Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog be nuosavybės turėtojo išreikštos valios ir sutikimo ieškovai negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių gynimo ir apsaugos gretimame žemės sklype. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas teismo sprendime žemės sklypo savininkas ir net neprivalo motyvuoti atsisakymo leisti įteisinti savo sklype gretimo žemės sklypo savininko turtinių vienetų priežasčių.

17Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kur nurodoma, kaip svarbi aplinkybė ieškiniui tenkinti, kad vienas iš gretimo žemės sklypo bendrasavininkių V. L. jau yra davusi ieškovams sutikimą pašalinti ieškovų savavališkos statybos padarinius žemės sklype ( - ). Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti žemės sklypo ( - ) bendrasavininkiai atsakovai nėra saistomi vieno iš bendrasavininkių duoto sutikimo ieškovams atlikti tam tikrus veiksmus žemė sklype ( - ). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypas ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems atsakovams ir trečiajam asmeniui V. L., žemės sklypas tarp bendrasavininkių neatidalintas (3 t. b.l. 97), minėto žemės sklypo bendrasavininkiai 2011 06 23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (1 t. b.l. 47, 48) yra tik nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal turimas idealines žemės sklypo dalis. Esant šioms konstatuotoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog ieškovams priklausantys butinių nuotekų šuliniai yra tik toje žemės sklypo ( - ) dalyje, kuria šiuo metu naudojasi V. L. ir kad ši žemės sklypo dalis faktiškai ribojasi su ieškovų žemės sklypu. Iš nustatytų aplinkybių byloje matyti, kad visas žemės sklypas atsakovams ir trečiajam asmeniui V. L. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

18Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo motyvą, jog teismas, spręsdamas šalių ginčą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Apeliantai kaip pavyzdį nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. Martjanovas v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje K. J. M., T. M. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-312/2009; kt.).

19Nagrinėjamu atveju apeliantai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovų V. V. ir B. V. ieškinį atsakovams A. S., S. S. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės apsaugos ir reikalavimų panaikinimo ir pagal atsakovų A. S. ir S. S. priešieškinį ieškovams V. V., B. V. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo ir neteisėtų statinių nugriovimo, kur buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl atraminės sienelės, pastatytos ant šalims priklausančių gretimų žemės sklypų ribos, pastatymo teisėtumo ir pagrįstumo, neatkreipdami dėmesio į tai, jog minimoje LAT byloje ir nagrinėjamoje byloje nesutampa nei faktinis ieškinio pagrindas, nei ieškinio dalykas.

20Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose yra dėstomoms tos aplinkybės, kad jog patekimas prie butinių nuotekų valymo įrenginių, esančių atsakovų žemės sklype yra galimas, o G. V. parengtas ieškovams priklausančių butinių nuotekų valymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kad ieškovų ieškinio patenkinimas iš esmės pažeistų įstatymo leidėjo įtvirtintus imperatyvius atsakovų turtinius interesus ir turtines teises, šios apeliaciniuose skunduose minimos aplinkybės neturi jokios reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

21Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

22Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 34-37) prašė pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Ieškovai R. L. ir R. L. apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 91-95) prašo Kauno... 9. Trečiasis asmuo V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti... 10. Atsakovės K. K. – K, S. K. paaiškinimuose (t. 3, b. l. 115-117) nurodo, jog... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl savavališkos statybos... 13. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai, neturėdami gretimo žemės sklypo... 14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė tas... 15. Ieškovai savo poziciją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek... 16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą faktinę aplinkybę, kad ieškovai... 17. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kur... 18. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo motyvą, jog... 19. Nagrinėjamu atveju apeliantai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta... 20. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų,... 21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat... 22. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą palikti...