Byla 2A-732-330/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LITGRID akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-408-460/2013 pagal ieškovo LITGRID akcinės bendrovės ieškinį atsakovams A. B., A. Č. ir B. Č. dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, ir pagal atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. priešieškinį ieškovui LITGRID akcinei bendrovei dėl nuostolių atlyginimo (kompensacijos) priteisimo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas LITGRID AB kreipėsi į teismą, prašydamas pagal pridedamą planą nustatyti 3,8373 ha ploto servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame ir trečiojo asmens naudai įkeistame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos prižiūrėti, išmokant sklypo savininkams 33 540,61 Lt (9 714,03 Eur) kompensaciją. Ieškinyje nurodė, kad servitutas būtinas, nes atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje planuojama įrengti 330 kV elektros perdavimo oro liniją Klaipėda-Telšiai. Dėl servituto nustatymo atsiradusiems nuostoliams atlyginti ieškovas prašė priteisti atsakovams 33 540,61 Lt (9714,03 Eur) kompensaciją, jos dalis ir išmokėjimo terminus nustatant teismo nuožiūra.

5Atsakovai A. B., A. Č. ir B. Č. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 700 000 Lt (202 734 Eur) (kiekvienai šeimai po 350 000 Lt) kompensaciją už servituto nustatymą. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovai, panaudodami iš trečiojo asmens kreditan gautas lėšas, įsigijo ir nuosavybės teisėmis įregistravo 22 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įkeitė trečiajam asmeniui tinkamam prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti. Atsakovų teigimu, įsigyjant sklypą nebuvo nustatyta jokių jo naudojimo ribojimų, jie ruošėsi pakeisti žemės sklypo paskirtį ir įrengti modernų kaimo sodybų tipo kvartalą. Dėl servituto nustatymo sklypas neteko dalies vertės, o bendri nuostoliai sudaro net apie 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur). Atsižvelgdami į teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl sumažindami nuostolių dydį, atsakovai prašė jiems priteisti 700 000 Lt (202 734 Eur) nuostolių atlyginimą, jį išmokant per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo nutraukė, atsakovų priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas A. B. priteisė iš ieškovo LITGRID AB 328 771,53 Lt (95 218,82 Eur), A. Č. ir B. Č. – 325 274,03 Lt (94 205,87 Eur) kompensaciją, susijusią su servituto nustatymu, iš ieškovo LITGRID AB priteisė atsakovui A. B. 5 000 Lt (1 448,10 Eur), o atsakovams A. Č. ir B. Č. – po 2 250 Lt (651,64 Eur) bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui 3 000 Lt (868,86 Eur) nepanaudotų lėšų iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad servitutas 3,8373 ha atsakovų žemės sklypo daliai buvo nustatytas administraciniu aktu, kad žemės savininkams nutarta išmokėti vienkartinę 49 451,95 Lt (14 322,27 Eur) kompensaciją, o ieškovas dėl to atsiėmė ieškinį, nutraukė bylos dalį pagal ieškinio reikalavimus (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Spręsdamas dėl atsakovams priteistinos kompensacijos dydžio, teismas nustatė, kad prieš atsakovams sudarant kredito sutartis UAB „Lituka“ ir Ko atliko žemės sklypo vertinimą; jame nurodyta sklypo rinkos vertė 2006 m. sausio 20 d. – 594 000 Lt (172 034,92 Eur) ir pažymėta, jog atlikus detalųjį planavimą galima sklypą suskaidyti į mažesnius sklypus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai turėjo realų verslo projekto planą – 2006 m. vasario 8 d. už 500 000 Lt (144 810,01 Eur) įsigiję žemės sklypą, kuriam nebuvo nustatyta jokių naudojimo ribojimų, nedelsdami ėmėsi sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo darbų (2006 m. birželio 2 d. gavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos leidimą ir Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus sąlygas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (žemės ūkio paskirties sklypą padalyti į 22 žemės sklypus; vėliau ketino sklypą padalyti į 25 arų ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties sklypus); 2006 m. rugpjūčio 23 d. buvo patvirtintos planavimo sąlygos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti; 2006 m. gruodžio 29 d. atsakovai kreipėsi dėl sklypo žemės ūkio paskirties pakeitimo į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirtį; Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2007 m. kovo 9 d. raštu patvirtino, kad bus keičiami Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai, pasiūlant atsakovams dalyvauti jų keitimo viešame svarstyme. Atsižvelgęs į nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad ieškovai gavo Klaipėdos rajono savivaldybės leidimą keisti sklypo pagrindinę paskirtį į gyvenamąją dar iki 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos specialiojo plano patvirtinimo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462. Atsakovai, siekdami žemės sklype statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, 2008 m. sudarė sutartį su UAB „Ekosistema“. Ši pradėjo rengti sklypo detalųjį planą (2009 m. gruodžio 16 d. sudarė sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybe dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, 2010 m. vasario 24 d. gavo žemės sklypo planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras tik 2008 m. gegužės 27 d. priėmė įsakymą dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos specialiojo plano rengimo; tuo metu dar nebuvo nustatyta, per kokias teritorijas bus nutiesta elektros linija; atsakovai į pirmą viešą specialiojo plano sprendinių svarstymą buvo pakviesti tik 2009 m. pabaigoje. Teismo vertinimu, atsakovų ir valstybės institucijų veiksmų visetas patvirtina, kad atsakovai, dar nieko nežinodami apie 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybą, įsigijo sklypą nuosavybės teise ir aktyviais savo veiksmais siekė realizuoti verslo planą: žemės sklypo paskirtį pakeisti į gyvenamosios paskirties, padalyti žemės sklypą į maždaug 80 sklypų, juos parduoti ir gauti pelną (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai), tačiau sprendimai dėl 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai statybos atsakovų planų įgyvendinimą pavertė netikslingu. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad byloje atliktos ekspertizės išvados padarytos remiantis negaliojančiomis teisės normomis, nurodė, kad ekspertai atsižvelgė į higienos normos HN104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 4, nuostatas, tačiau nesivadovavo ja kaip individualia teisės norma, kurios pagrindu būtų padarytos išvados, o rėmėsi kitais teisės aktais ir mokslininkų straipsniais. Teismas pažymėjo, kad nurodytos higienos normos reglamentavimas netgi palankesnis ieškovui, nes joje įtvirtinta, jog projektuojant 330 kV įtampos elektros oro liniją turi būti nustatytas ne mažesnis kaip 250 m atstumas nuo jos iki gyvenamųjų namų, o naujesnėje higienos normos redakcijoje nustatytas 300 m atstumas (ekspertams remiantis pastarąja nuostata, atsakovų negautos pajamos būtų apskaičiuotos dar didesnės). Teismo nuomone, sanitarine zona laikydami 250 m atstumą nuo kraštinių 330 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos laidų, ekspertai nepakeitė nustatytos sanitarinės apsaugos zonos ribų, tačiau vertino, kad joks investuotojas ar pirkėjas nenorės statyti namo šalia sanitarinės apsaugos zonos, t. y. 40 m - 250 m atstumu nuo laidų, toks sprendimas būtų neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas. Teismas nusprendė, kad turto vertinimo ekspertizė atlikta tiksliai laikantis įstatymų reikalavimų, vadovaujantis verslo logika ir principais, todėl yra pagrindas vadovautis joje pateiktomis išvadomis (CPK 185, 218 straipsniai). Ekspertizės akte nurodyta, kad nustačius servitutą, atsakovams priklausančio ginčo žemės sklypo vertė sumažėjo 356 800 Lt (103 336,42 Eur). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai nuosekliai siekė padalyti 22 ha žemės sklypą į 73 žemės sklypus po 25 arus (servituto plotui tektų 16 vienetų 25 arų dydžio žemės sklypų); kad, ekspertizės duomenimis, vieno 25 arų mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypo kaina, jei nebūtų nustatytas servitutas, sudarytų 83 600 Lt (24 212,23 Eur) sumą, teismas nusprendė, jog nustatyto servituto plote galėjusių būti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypų kaina sudaro 1 337 600 Lt (387 395,74 Eur) ir tai yra atsakovų negautos pajamos. Teismas konstatavo, kad bendra atsakovų nuostolių suma dėl neįgyvendinto projekto sudaro 2 194 400 Lt (635 542,17 Eur), t. y. 1 337 600 Lt (387 395,74 Eur) servituto plote galėjusių būti žemės sklypų kaina + 356 800 Lt (103 336,42 Eur) sklypo vertės sumažėjimas + 400 000 Lt (115 848,01 Eur) kreditas + 100 000 Lt (28 962 Eur) kredito palūkanų. Teismas, įvertinęs, kad atsakovai aktyviai bei nuosekliai siekė pakeisti žemės sklypo paskirtį, jį padalyti į mažesnius atskirus sklypus, juos parduoti ir gauti pelną, o nėra duomenų, jog atsakovai būtų atsisakę šio projekto ar valstybės institucijos būtų užkirtusios kelią jį vykdyti ir realizuoti, atsižvelgęs į ekonominę situaciją, galimą kainų kritimą, taip pat į aplinkybę, kad galėjo būti nupirkti ne visi sklypai, konstatavo, jog atsakovų prašymas priteisti dalies nuostolių (700 000 Lt) (202 734,01 Eur) atlyginimą atitinka teisėtų (tačiau neįgyvendintų) lūkesčių ir proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5, 4.10, 4.129, 6.249 straipsniai), todėl iš dalies patenkino priešieškinį, sumažindamas priteistiną nuostolių atlyginimo sumą atsakovams jau išmokėta kompensacijos dalimi.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliantas (ieškovas) LITGRID AB apeliaciniame skunde pareiškė alternatyvius prašymus: Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti priešieškinio reikalavimai, panaikinti ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį atmesti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; nustačius, kad byloje nepagrįstai buvo nepaskirta papildoma ar pakartotinė ekspertizė, sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovų nurodytas verslo planas padalinti jų turimą sklypą į 80 vnt. sklypų ir pakeisti jų paskirtį atitinka teisėtų lūkesčių principą. Atsakovai, reikalaudami atlyginti nuostolius, turėjo įrodyti, kad jų lūkesčiai buvo teisėti. Nagrinėjamu atveju atsakovai turėjo įrodyti, kad jie turėjo teisę žemės sklype statyti mažaaukščius namus, sklypą padalinti į 80 sklypų bei realią galimybę pakeisti jų paskirtį bei suformuoti sklypus po 25 arus. Atsakovai šių aplinkybių neįrodė. Be to, tiek ginčo žemės sklypo įsigijimo metu nebuvo galimybės, tiek 2011 m. vasario 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu bendruoju planu neleista išdalinti žemės sklypo į 80 atskirų sklypų ir juose statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus. Tai, kad atsakovai aktyviai veikė sprendžiant su žemės sklypo valdymu susijusius klausimus, nesuteikia jiems jokių papildomų teisių.

112. Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. 221-1-5-949 atsakovams buvo suteiktas leidimas pakeisti žemės paskirtį. Žemės paskirtis yra pakeičiama parengus žemės sklypo detalųjį planą, kuris yra patvirtintas savivaldybės taryboje. Nagrinėjamu atveju toks detalusis planas negalėjo būti patvirtintas, nes jis neatitiktų Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinių.

123. Teismas nepagrindė savo išvados, kodėl sprendimai dėl elektros perdavimo linijos tiesimo atsakovų verslo planus pavertė netikslingais. Sprendimą rengti teritorijos specialųjį planą priėmė ne ieškovas, o Lietuvos Respublikos ūkio ministras. Be to, teisės aktų neatitinkantys atsakovų ketinimai nesudaro pagrindo teigti, kad jie turėjo teisėtų lūkesčių.

134. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi netinkamai atliktos ekspertizės išvadomis bei nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą skirti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Ekspertai savo išvadoje rėmėsi negaliojančia teisės norma. Teismo ekspertai savo išvadoje nurodė daug didesnį nei iš tikrųjų yra nustatytas sanitarinės apsaugos zonos plotą. Nagrinėjamu atveju ši zona sutampa su nustatytu servituto plotu. Ekspertizės akte taip pat nepagrįstai nurodyta, kad buvo įsiteisėjęs sprendimas padalinti atsakovų turimą žemės sklypą į 22 sklypus.

145. Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepagrįstai rėmėsi netinkamai atliktos ekspertizės išvadomis, prielaidomis ir žodiniais atsakovų paaiškinimais. Atsakovams, laikantis teisės aktų reikalavimų, buvo paskirta 49 451,95 Lt vienkartinė kompensacija. Teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir nesprendė, ar atsakovai turi teisę į papildomą kompensaciją. Teismo ekspertai nepagrįstai nustatė, kad 22 ha žemės sklypo vertė iki servituto nustatymo buvo 545 000 Lt, o nustačius servitutą – tik 188 200 Lt. Tokia ekspertų išvada buvo padaryta dėl netinkamai apskaičiuoto sanitarinės apsaugos zonos ploto. Atsakovai nepagrindė patirtos žalos dydžio, nenurodė, kokias išlaidas jie patyrė.

15Atsakovai A. B., A. Č. ir B. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovo LITGRID AB apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos nesutikimo su skundu argumentus:

161. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovų deklaruotas verslo planas neatitinka teisėtų lūkesčių principo. Atsakovai žemės sklypą įgijo turėdami tikslą suskaidyti jį į mažesnius žemės sklypus ir suformuoti autentiškų sodybų gyvenamąjį kvartalą. Atsakovai kryptingai siekė pakeisti žemės sklypo paskirtį, padalyti į mažesnius žemės sklypus, juos parduoti ir gauti pelną. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovai neturėjo realios galimybės padalinti žemės sklypą į 73 mažesnius 25 arų ploto sklypus. UAB „Ekosistema“ paruoštame priešprojektiniame pasiūlyme detaliajam planui rengti į Bendrojo plano sąlygas buvo atsižvelgta, numatytas sklypų užstatymo tankis 10 procentų, likusi sklypo dalis numatyta želdynams formuoti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams buvo išduotos planavimo sąlygos, galima daryti išvadą, kad kompetentingos institucijos nenustatė atsakovų ketinimų prieštaravimo galiojantiems teisės aktams ar nuostatoms bei galiojantiems teritorijų planavimo sprendiniams.

172. Atsakovams įsigijus žemės sklypą, šiam nebuvo nustatyti jokie apribojimai, atsakovų planai buvo realūs, teisėti ir įgyvendinami. Dėl 3,8373 ha sklypo plotui nustatyto servituto atsakovai negalės šio ploto panaudoti savo numatytiems tikslams, o netoli elektros perdavimo linijos esantys plotai nebus patrauklūs pirkėjams. Šios aplinkybės patvirtina, kad verslo planas investuoti lėšas į žemės sklypą, detaliojo planavimo procesą ir gauti iš to pelną, tampa nerealus pastačius elektros perdavimo oro liniją.

183. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad byloje yra netinkamai atlikta ekspertizė. Nors formuojant sanitarinės apsaugos zonas buvo numatyta jas sutapatinti su servituto ribomis, specialiajame plane buvo siūloma tarp oro linijos ir gyvenamųjų namų išlaikyti 250 m atstumą. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad higienos normoje HN104:2011 numatyti elektros linijų elektromagnetinio lauko parametrai niekuo nesiskiria nuo anksčiau galiojusioje higienos normoje HN104:2000 nustatytų parametrų. Be to, ekspertizės metu buvo sprendžiama ne dėl sanitarinės apsaugos zonos, o dėl sklypo rinkos vertės ir jos pokyčio.

194. Atsakovai žemės sklypą įsigijo už 500 000 Lt, šiam tikslui iš banko pasiskolino 400 000 Lt, sumokėjo 86 194,80 Lt palūkanų. Teismas, priteisdamas 700 000 Lt kompensaciją, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

20Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovams A. B., A. Č. ir B. Č. priteista kompensacija dėl servituto nustatymo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. reikalavimus priteisti 700 000 Lt (202 734,01 Eur) kompensaciją iš LITGRID AB už servituto nustatymą atmetė; priteisė ieškovui LITGRID AB iš atsakovo A. B. 750 Lt (217,21 Eur) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, 3 500 Lt (1 013,67 Eur) ekspertizės išlaidoms padengti, 3 952,50 Lt (1 144,72 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei iš atsakovų A. Č. ir B. Č. po 375 Lt (108,60 Eur) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, po 1 750 Lt (506,83 Eur) ekspertizės išlaidoms padengti, po 1 976,25 Lt (572,36 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. reikalavimas priteisti tiesioginių nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimą, ir šią bylos dalį perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, o kitą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apelianto (šiuo atveju – ieškovo) apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacine tvarka, taip pat įvertinama aplinkybė dėl sprendžiamo teisinio ginčo likusios apimties po to, kai kasacinis teismas paliko galioti dalį šioje byloje priimto Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo (tiek sprendimo rezoliucinės, tiek motyvuojamosios dalių atžvilgiu).

24Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių, kilusių dėl servituto nustatymo, atlyginimo dydžio. Bylos duomenimis, atsakovai priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti A. B., A. Č. bei B. Č. (kiekvienai šeimai) po 350 000 Lt (po 101 367,01 Eur) kompensaciją už servituto nustatymą.

25CPK 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Ši įstatymo nuostata yra privaloma tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta nagrinėjamoje byloje, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. reikalavimas priteisti tiesioginių nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimą, ir šią bylos dalį perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje pareikštais priešieškinio reikalavimais atsakovai, be kita ko, siekė patvirtinti, jog dėl servituto jų žemės sklype nustatymo esmingai sumažėjo žemės sklypo rinkos vertė ir šiai aplinkybei pagrįsti atsakovų prašymu pirmosios instancijos teismas skyrė ekspertizę ginčo žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovų atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išdėstytų aplinkybių dėl tiesioginių nuostolių, kildinamų būtent dėl žemės sklypo nuvertėjimo, dydžio ir jų atlyginimo. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje nevertinti atsakovų argumentai dėl tiesioginių nuostolių, susijusių su žemės sklypo vertės sumažėjimu nustačius servitutą, panaikino, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylos dalį, turi ištirti ir įvertinti šalių pateikiamas aplinkybes, patvirtinančias (paneigiančias) faktą, kad atsakovų žemės sklypo vertė sumažėjo ir kad tai įvyko dėl jų žemės sklype ieškovo naudai nustatyto servituto tikslu tiesti bei prižiūrėti požemines ir antžemines komunikacijas, ar įvyko dėl kitų, su servituto nustatymu nesusijusių, aplinkybių.

26Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pagal ieškovo paduotą apeliacinį skundą iš naujo patikrina Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaudamasis šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje pateiktais nurodymais, taip pat remdamasis joje išdėstytomis išvadomis ir išaiškinimais.

27Dėl tiesioginių nuostolių, susijusių su servituto nustatymu, atlyginimo ir jo dydžio

28Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2010/2012).

29Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti yra teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.).

30Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2006 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovai A. B., A. Č. ir B. Č. įsigijo 22 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kiekvienai šeimai atitenkant po ½ dalį sklypo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9-10). Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2008 m. gegužės 27 d. priėmė įsakymą Nr. 4-222 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“, o 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialųjį planą. Atsakovams priklausančiai įsigyto sklypo 3,8373 ha ploto daliai administraciniu aktu buvo nustatytas servitutas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika buvo apskaičiuota bei atsakovams išmokėta 49 451,95 Lt vienkartinė kompensacija (t. 4, b. l. 10, 21-22).

31Byloje pareikštame priešieškinyje atsakovai nesutiko su administraciniu aktu nustatytos ir išmokėtos kompensacijos už servituto jiems priklausančio žemės sklypo dalyje nustatymą dydžiu, nurodydami, jog dėl servituto jų žemės sklype nustatymo šis sklypas tapo praktiškai bevertis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje paskirtos turto ekspertizės aktu Nr. 2013/IVTE-05-001, nustatė, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo vertė ekspertizės atlikimo metu sudarė 545 000 Lt, o nustačius minėtam žemės sklypui servitutą, jo rinkos vertė sudarė 188 200 Lt, taigi vertė sumažėjo 356 800 Lt suma, kurią teismas ir laikė atsakovų patirtais nuostoliais. Apeliantas ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodydamas, kad teismas rėmėsi netinkamai atliktos ekspertizės išvadomis. Apelianto teigimu, ekspertizės akto neteisingumo pagrindu laikytinas ekspertų laikymasis klaidingos nuostatos dėl 250 m pločio sanitarinės apsaugos zonos nuo elektros perdavimo oro linijos kraštinių laidų nustatymo. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais.

32Nagrinėjamoje byloje pateiktoje ekspertizės išvadoje (ekspertizės akto 57 psl.) nustatyta, kad vertinamojo nekilnojamojo turto – 22 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, 2012 m. birželio 15 d. sudarė 545 000 Lt. Ekspertizės išvadoje (ekspertizės akto 61 psl.) taip pat nurodyta, kad vertinamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas rinkos vertės požiūriu turi A ir B zonas, B zona – 16,53 ha ploto apima sanitarinės apsaugos zoną, nustatytą iki 250 m atstumu nuo kraštinių elektros linijos laidų, o zona A – 5,47 ha ploto likusią sklypo dalį; pagal higienos normą HN 104:2000, projektuojant 330 kV įtampos elektros perdavimo oro linijas, siūloma nuo šio tipo linijų iki gyvenamųjų pastatų išlaikyti 250 m atstumą; atsižvelgus į tai, vertinamam žemės sklypui priimama sanitarinė apsaugos zona, kuri sudaro 250 m atstumą nuo kraštinių 330 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos laidų. Ekspertizės akte nustačius, kad realiausia vertinamojo žemės sklypo dalies, kuri apima sanitarinės apsaugos zoną bei kurioje nustatytas servitutas, 1 ha rinkos vertė yra 3 183,44 Lt (921,98 Eur), o žemės sklypo, kurios neapima sanitarinės apsaugos zona, dalies 1 ha rinkos vertė lygi 24 792,19 Lt (7 180,31 Eur) (ekspertizės akto 42 psl.), padaryta išvada, kad 22 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė po servituto nustatymo sudaro 188 200 Lt (54 506,48 Eur) (3 183,44 Lt x 16,53 ha + 24 792,19 Lt x 5,47 ha). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad ekspertizės akto išvados dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų (apimties) nustatymo neatitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtinto 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano. Specialiojo plano 5 dalyje numatytos taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai. Specialiojo plano 5.1 dalyje reglamentuojama 330 kV elektros perdavimo oro linijos apsaugos zona: ,,Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, VI skyriaus nurodymus elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti). Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą. Kadangi planuojamos elektros perdavimo oro linijos tarp Klaipėdos 330 kV TP ir Telšių 330 kV TP įtampa yra 330 kV, tai apsaugos zona jai nustatoma po 30 m nuo kraštinių laidų. Apie 12 km ilgio atkarpoje nuo Klaipėdos 330 kV TP planuojamos elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonos plotis sutapatinamas su šiai atkarpai nustatytu sanitarinės apsaugos zonos pločiu – 40 m nuo kraštinių laidų.“ Specialiojo plano 5.2 dalyje nustatyta, kad: ,,Elektros perdavimo oro linijos apsaugos zona nustatoma vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 ir vėlesnėmis jo redakcijomis, VI skyriaus reikalavimais. Tokiu būdu planuojamai 330 kV elektros perdavimo oro linijai Klaipėda - Telšiai formuojant sanitarinės apsaugos zoną, numatyta ją sutapatinti su apsaugos zona – 30 m į abi puses nuo kraštinio laido. Apie 12 km ilgio atkarpoje nuo Klaipėdos 330 kV TP planuojamos elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonos plotis – 40 m nuo kraštinių laidų, kadangi plano sprendinių derinimo su visuomene metu, atsižvelgiant į visuomenės poziciją, nuspręsta iškelti esamą 330 kV OL Klaipėda-Sovietskas iš Baičių gyvenvietės. Sprendinių atkarpoje Klaipėda-Baičiai sutapatinama planuojama oro linija su esama, o atkarpoje Baičiai-Piktožiai, atvirkščiai – esama linija perkeliama į naujai suplanuotos vietą.“ Taigi vadovaujantis specialiojo plano sprendiniais, suprojektuotų servitutų plotai sutampa su elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonos ir sanitarinės apsaugos plotais. Nors ekspertizės akte buvo padaryta teisinga išvada, kad pagal 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybos investicinį projektą Nr. PB4300300, 22 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. 5501-0001-0051) numatyta sanitarinės apsaugos zona yra 3,8373 ha ploto (ekepertizės akto 59 psl.), t. y. ji sutampa su nustatyto servituto plotu, tačiau ekspertai be pagrindo padarė išvadą, kad vertinamam žemės sklypui priimtina tokio ploto sanitarinė apsaugos zona, kuri sudaro 250 m atstumą nuo 330 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos kraštinių laidų, o tai sudaro žemės sklypo 16,53 ha ploto dalį jo bendrame 22 ha plote. Ekspertizės akte neteisingai skaičiavus vertinamąjį nekilnojamąjį turtą – 22 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą kertančios elektros perdavimo oro linijos sanitarinės apsaugos zonos dydį, atitinkamai buvo neteisingai apskaičiuota šio žemės sklypo rinkos vertė po 3,8373 ha ploto servituto tame sklype nustatymo.

33CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).

34Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, laikosi nuostatos, kad ekspertizės akto išvados, kuriomis nustatyta, kad atsakovams priklausančio 22 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertė po servituto nustatymo sudaro 188 200 Lt, todėl nustačius tame žemės sklype servitutą sklypo kaina sumažėjo 356 800 Lt suma, yra neteisingos, todėl šiomis ekspertų išvadomis nesivadovauja. Kaip minėta, eksperto išvada turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. galutinė teismo išvada turi būti daroma nustačius ir įvertinus visus bylos duomenis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovams priklausančiame 22 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytos tiesti elektros perdavimo oro linijos sanitarinės apsaugos zona yra 3,8373 ha ploto, kuris sutampa su nustatyto servituto plotu. Įvertinus ekspertizės akte apskaičiuotą žemės sklypo dalies, kuri apima sanitarinės apsaugos zoną bei kurioje nustatytas servitutas, 1 ha rinkos vertę – 3 183,44 Lt (921,98 Eur), skaičiuotina, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo 3,8373 ha ploto dalies, kurioje nustatytas servitutas, rinkos vertė sudarytų 12 216 Lt (3 537,99 Eur) sumą (3,8373 ha x 3 183,44 Lt). Pagal ekspertizės akte nustatytą žemės sklypo dalies, kurios neapima sanitarinės apsaugos zona, 1 ha rinkos vertę – 24 792,19 Lt (7 180,31 Eur), apskaičiuotina, kad tuo atveju, jeigu atsakovams priklausančio žemės sklypo 3,8373 ha ploto daliai servitutas nebūtų nustatytas, šios sklypo dalies rinkos vertė sudarytų 95 135 Lt (27 553 Eur) sumą (3,8373 ha x 24 792,19 Lt). Remiantis pirmiau pateiktais skaičiavimais daroma išvada, kad minėtame žemės ūkio paskirties žemės sklype nustačius 3,8373 ha ploto servitutą, šios sklypo dalies vertė sumažėjo 82 919 Lt (24 015 Eur) (95 135 Lt – 12 216 Lt) suma, kurios dydžiu atsakovams atlygintini atsiradę tiesioginiai nuostoliai dėl servituto nustatymo. Kaip minėta, atsakovams jau yra išmokėta apskaičiuotos bendros 49 451,95 Lt (14 322,27 Eur) sumos kompensacija dėl servituto žemės sklypui nustatymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš tos bendros sumos atsakovui A. B. buvo išmokėta 21 228,47 Lt kompensacija, o dar 3 497,50 Lt suma įskaityta už ieškovui iš atsakovo teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas kitoje byloje (t. 4, b. l. 21); atsakovei B. Č. buvo išmokėta 24 725,97 Lt kompensacija (t. 4, b. l. 22). Įvertinus nurodytas aplinkybes dėl 49 451,95 Lt dydžio kompensacijos atsakovams sumokėjimo fakto, konstatuojama, kad iš ieškovo priteistinas atsakovams 9 692,73 Eur (33 467,05 Lt) (82 919 Lt – 49 451,95 Lt) tiesioginių nuostolių atlyginimas, jį paskirstant po 4 846,36 Eur (16 733,53 Lt) atsakovui A. B. bei atsakovų Albino ir B. Č. šeimai.

35Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovo apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo priteista atsakovui A. B. 328 771,53 Lt kompensacija, o atsakovams A. Č. ir B. Č. – 325 274,03 Lt kompensacija, susijusi su servituto žemės sklype nustatymu, pakeistina, priteisiant iš ieškovo atsakovui A. B. 4 846,36 Eur tiesioginių nuostolių, atsakovams A. Č. ir B. Č. – 4 846,36 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su servituto 3,8373 ha ploto žemės sklypo dalyje nustatymu, atlyginimą.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37Iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pareikšto priešieškinio, pakeičiama ir ta sprendimo dalis, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovai prašė jiems priteisti iš ieškovo 700 000 Lt (202 734,01 Eur) dydžio kompensaciją. Tačiau nagrinėjamu atveju pripažinta atsakovų teisė į 24 015 Eur (82 919 Lt) tiesioginių nuostolių kompensavimą (į tą sumą įskaityta bylos nagrinėjimo eigoje ieškovo išmokėta atsakovams 49 451,95 Lt (14 322,27 Eur) kompensacija, bei šia nutartimi priteisiamas 9 692,73 Eur (33 467,05 Lt) nuostolių atlyginimas). Pripažinus atsakovų teisę į 82 919 Lt (24 015 Eur) dydžio nuostolių kompensaciją, laikytina, kad proporcingai pareikšto priešieškinio sumai (700 000 Lt), atsakovų reikalavimai patenkinti maždaug 12 procentų dydžiu, o atmesti reikalavimai – 88 procentų dydžiu. Remiantis tokia procentine atsakovų patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, skirstytina dalis ginčo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų bei priteisiamos valstybei iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

38Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 7 300 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 165-179, taip pat žr. t. 4, b. l. 130). Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pirmiau priimtame 2014 m. liepos 18 d. sprendime, kuris buvo palankus ieškovui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nuostatomis, ieškovo turėtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą sumažino iki 1 500 Lt sumos. Ieškovas atsiliepime į atsakovų kasacinį skundą prašė palikti galioti ankstesnį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, įskaitant ir jo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Įvertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad šiuo atveju ieškovui iš atsakovų priteistinų advokato pagalbos išlaidų protingas ir teisingas dydis sudarytų 434,43 Eur (1 500 Lt) sumą.

39Ieškovas turėjo 10 000 Lt išlaidų teismo ekspertizės atlikimui apmokėti, iš kurių 3 000 Lt yra grąžinta ieškovui (t. 4, b. l. 70, 137). Tokiu būdu spręstina dėl likusios šių ieškovo išlaidų dalies – 7 000 Lt atlyginimo. Atsakovai turėjo tokias su teismo ekspertizės atlikimu susijusias išlaidas: A. B. – 3 500 Lt (1013,67 Eur) (t. 2, b. l. 112, 139), B. Č. – 2 000 Lt (579, 24 Eur) (t. 3, b. l. 111, 139), A. Č. – 1 500 Lt (434,44 Eur) (t. 2, b. l. 111, 139). Paskirstant tarp šalių turėtas teismo ekspertizės atlikimo išlaidas atsižvelgiama į tai, kad ieškovas prašė ekspertų išvadomis apskritai nesivadovauti, laikydamas jas nepagrįstomis bei klaidingomis, ir pageidavo pakartotinės ekspertizės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi dalimi ekspertizės akto išvadų, o konkrečiai – ekspertų išvadomis įvertinant žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuvertėjimo laipsnį nustatyto servituto ploto dalyje, šias išvadas laikydamas pagrįstomis, ir neturėjo pagrindo spręsti dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinumo. Kita vertus, teisėjų kolegija nesivadovavo ekspertų išvadų dalimi dėl elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonos išplėtimo viršijant nustatyto servituto ploto ribas, laikydamasi nuostatos, kad toks apsaugos zonos išplėtimas buvo taikomas neteisingai, todėl žemės vertės pokyčių skaičiavimas (vertės sumažėjimo aspektu) sklypo dalyje, nepatenkančioje į nustatyto servituto ploto ribas, ekspertų buvo atliekamas nepagrįstai. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, kad dalis ekspertizės išvadų, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, labiau palankios ieškovui, o dalis – atsakovams, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad teisinga ir protinga ginčo šalims kompensuoti ½ dalį jų turėtų išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą, tokią dalį atitinkamai paskirstant pagal kiekvieno iš bylos dalyvių faktiškai turėtas šias išlaidas. Likusių pirmiau neaptartų šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas atliktinas pagal minėtas atsakovų patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, išreikštas procentiniais dydžiais (12 proc. ir 88 proc.). Pagal tokį principą sprendžiama dėl ieškovo sumokėto 7 905 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, taip pat atsakovų turėtų žyminio mokesčio už priešieškinį ir kasacinį skundą bei advokato pagalbos (atstovavimo) išlaidų atlyginimo paskirstymo.

40Laikantis tokio skaičiavimo būdo bylinėjimosi išlaidos paskirstymas atliekamas taip:

411.1 Ieškovui LITGRID AB priteisiant iš atsakovo A. B. – 217,22 Eur (750 Lt) advokato pagalbos išlaidų, 506,84 Eur (1 750 Lt) ekspertizės atlikimo išlaidų, 1 007,36 Eur (3 478,20 Lt) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą išlaidų;

421.2 Ieškovui LITGRID AB priteisiant iš atsakovės B. Č. – 108,61 Eur (375 Lt) advokato pagalbos išlaidų, 253,42 Eur (875 Lt) ekspertizės atlikimo išlaidų, 503,68 Eur (1 739,10 Lt) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą išlaidų;

431.3 Ieškovui LITGRID AB priteisiant iš atsakovo A. Č. – 108,61 Eur (375 Lt) advokato pagalbos išlaidų, 253,42 Eur (875 Lt) ekspertizės atlikimo išlaidų, 503,68 Eur (1 739,10 Lt) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą išlaidų;

442. Atsakovui A. B. priteisiant iš ieškovo LITGRID AB – 29,54 Eur (102 Lt) žyminio mokesčio už priešieškinį ir kasacinį skundą išlaidų, 278,04 Eur (960 Lt) advokato pagalbos išlaidų, 506,84 Eur (1 750 Lt) ekspertizės atlikimo išlaidų;

453. Atsakovei B. Č. priteisiant iš ieškovo LITGRID AB – 12,16 Eur (42 Lt) žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų, 289,62 Eur (1 000 Lt) ekspertizės atlikimo išlaidų;

464. Atsakovui A. Č. priteisiant iš ieškovo LITGRID AB – 217,22 Eur (750 Lt) ekspertizės atlikimo išlaidų.

47Esant tokiam atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apskaičiavimui, tikslinga atlikti šalims priteistinų sumų įskaitymą. Kadangi ieškovui iš atsakovų priteistinų išlaidų atlyginimas viršija atsakovams priteistinų iš ieškovo išlaidų atlyginimą, po atlygintinų sumų įskaitymo fiksuojamas toks galutinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas: ieškovui LITGRID AB iš atsakovo A. B. – 917 Eur; ieškovui LITGRID AB iš atsakovės B. Č. – 563,93 Eur; ieškovui LITGRID AB iš atsakovo A. Č. – 648,49 Eur.

48Remiantis atsakovų patenkintų ar atmestų reikalavimų proporcijomis, iš šalių priteisiamos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos: iš ieškovo LITGRID AB – 8,50 Eur, iš atsakovų A. B., B. Č. ir A. Č. – lygiomis dalimis po 20,77 Eur.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

50Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

51,,Civilinės bylos dalį pagal ieškovo LITGRID AB patikslintą ieškinį atsakovams B. Č., A. Č., A. B., akcinei bendrovei SEB bankui dėl kompensacijos priteisimo nutraukti.

52Atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. priešieškinį ieškovui LITGRID AB, trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl kompensacijos, susijusios su servituto nustatymu, tenkinti iš dalies:

  • iš ieškovo LITGRID AB (juridinio asmens kodas 302564383) priteisti atsakovui A. B. (asmens kodas ( - ) 4 846,36 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su servituto nustatymu, atlyginimą;
  • iš ieškovo LITGRID AB (juridinio asmens kodas 302564383) priteisti atsakovams A. Č. (asmens kodas ( - ) ir B. Č. (asmens kodas ( - ) 4 846,36 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su servituto nustatymu, atlyginimą.

53Priteisti ieškovui LITGRID AB iš atsakovo A. B. – 917 Eur, iš atsakovės B. Č. – 563,93 Eur, iš atsakovo A. Č. – 648,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54Priteisti iš ieškovo LITGRID AB – 8,50 Eur, iš atsakovų A. B., B. Č. ir A. Č. – lygiomis dalimis po 20,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

55Ieškovui LITGRID AB grąžinti iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos 3 000 Lt nepanaudotų lėšų už ekspertizės atlikimą.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas LITGRID AB kreipėsi į teismą, prašydamas pagal pridedamą planą... 5. Atsakovai A. B., A. Č. ir B. Č. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinės bylos... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliantas (ieškovas) LITGRID AB apeliaciniame skunde pareiškė alternatyvius... 10. 1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovų nurodytas verslo planas... 11. 2. Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad Klaipėdos rajono... 12. 3. Teismas nepagrindė savo išvados, kodėl sprendimai dėl elektros perdavimo... 13. 4. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi netinkamai atliktos ekspertizės... 14. 5. Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepagrįstai rėmėsi netinkamai... 15. Atsakovai A. B., A. Č. ir B. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė... 16. 1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovų deklaruotas verslo planas... 17. 2. Atsakovams įsigijus žemės sklypą, šiam nebuvo nustatyti jokie... 18. 3. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad byloje yra netinkamai atlikta... 19. 4. Atsakovai žemės sklypą įsigijo už 500 000 Lt, šiam tikslui iš banko... 20. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu Klaipėdos... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 24. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių, kilusių dėl... 25. CPK 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kasacinio teismo nutartyje... 26. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pagal ieškovo paduotą... 27. Dėl tiesioginių nuostolių, susijusių su servituto nustatymu, atlyginimo ir... 28. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 29. Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio,... 30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2006 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo... 31. Byloje pareikštame priešieškinyje atsakovai nesutiko su administraciniu aktu... 32. Nagrinėjamoje byloje pateiktoje ekspertizės išvadoje (ekspertizės akto 57... 33. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir... 34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, laikosi nuostatos, kad... 35. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, teisėjų... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 37. Iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios... 38. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 7 300 Lt... 39. Ieškovas turėjo 10 000 Lt išlaidų teismo ekspertizės atlikimui apmokėti,... 40. Laikantis tokio skaičiavimo būdo bylinėjimosi išlaidos paskirstymas... 41. 1.1 Ieškovui LITGRID AB priteisiant iš atsakovo A. B. – 217,22 Eur (750 Lt)... 42. 1.2 Ieškovui LITGRID AB priteisiant iš atsakovės B. Č. – 108,61 Eur (375... 43. 1.3 Ieškovui LITGRID AB priteisiant iš atsakovo A. Č. – 108,61 Eur (375... 44. 2. Atsakovui A. B. priteisiant iš ieškovo LITGRID AB – 29,54 Eur (102 Lt)... 45. 3. Atsakovei B. Č. priteisiant iš ieškovo LITGRID AB – 12,16 Eur (42 Lt)... 46. 4. Atsakovui A. Č. priteisiant iš ieškovo LITGRID AB – 217,22 Eur (750 Lt)... 47. Esant tokiam atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apskaičiavimui,... 48. Remiantis atsakovų patenkintų ar atmestų reikalavimų proporcijomis, iš... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti, jo... 51. ,,Civilinės bylos dalį pagal ieškovo LITGRID AB patikslintą ieškinį... 52. Atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. priešieškinį ieškovui LITGRID AB,... 53. Priteisti ieškovui LITGRID AB iš atsakovo A. B. – 917 Eur, iš atsakovės... 54. Priteisti iš ieškovo LITGRID AB – 8,50 Eur, iš atsakovų A. B., B. Č. ir... 55. Ieškovui LITGRID AB grąžinti iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės...