Byla 2A-95/2013
Dėl sutarties nutraukimo esant esminiam pažeidimui ir pinigų grąžinimo, tretieji asmenys A. Č., A. K., AB DNB bankas (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-923-524/2011 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovams K. A. Č. (teisių perėmėja S. Č.) ir S. Č. dėl sutarties nutraukimo esant esminiam pažeidimui ir pinigų grąžinimo, tretieji asmenys A. Č., A. K., AB DNB bankas (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės ir dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo.

52009 m. sausio 29 d. bylos šalys sudarė žemės sklypo su 127,13 kv.m. bendro ploto sodo pastato, jo priklausinio – šiltnamio, sandėlio, esančių s.b. „Dobilas“, Dobilo g. 21, Kulių km., Klaipėdos r., pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės teigimu, ji nusipirko netinkamą gyventi namą, kadangi atlikus namo termovizinį tyrimą nustatyta, kad namas yra netinkamos kokybės ir jame negalima gyventi, reikalingas kapitalinis remontas, tačiau dėl šių aplinkybių nebuvo informuota. Ieškovės vertinimu, esant esminiam sutarties pažeidimui ji turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti pinigus, sumokėtus už namą. Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti sandorį negaliojančiu, kaip sudarytą apgaulės būdu bei priteisti iš atsakovų K. A. Č. ir S. Č. 287 968 Lt AB DnB NORD bankui dengiant įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį Nr. 0200-2009-55737, likusią sumą grąžinant ieškovei.

6Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškovė pirko ne gyvenamąjį namą, o žemės sklypą sodininkų bendrijoje su sodo pastatu ir priklausiniais. Prieš sandorio sudarymą ieškovei buvo sudaryta galimybė turtą apžiūrėti ir įvertinti jo kokybę. Be to, įvertinę galimas ieškovės išlaidas, nekilnojamąjį turtą atsakovai pardavė pigiau nei tuo metu kainavo analogiškas turtas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad ginčo sandoriu atsakovai pardavė ieškovei žemės sklypą ir jame esančius sodo pastatą bei jo priklausinius už 320 000 Lt. Ieškovė sandorį prašė naikinti CK 1.91 straipsnio pagrindu - dėl apgaulės, bei nurodė, jog reiškia ieškinį ir dėl atsisakymo nuo sutarties dėl esminių jos sąlygų pažeidimo. Teismas nustatė, kad šalių veiksmai, jų nurodomos faktinės aplinkybės įrodo, jog ieškovė pirko kietuoju kuru šildomą sodo tipo namą, kuriame ketino nuolat gyventi, ir namo tipas buvo išviešintas viešame Nekilnojamojo turto registre bei pažymėtas pirkimo-pardavimo sutartyje. Byloje nėra jokių įrodymų, jog šie dokumentai nebuvo ieškovei žinomi iki sandorio sudarymo bei jo sudarymo metu. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ir yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad ieškovė turėjo galimybę iki sandorio sudarymo pasinaudoti kitų asmenų, specialistų patarimais įvertinant namo būklę; pažymėjo, kad ginčo sandoris buvo sudarytas sausio mėnesį, t. y. šildymo laikotarpiu, todėl ieškovė turėjo realią galimybę išsiaiškinti temperatūrą perkamame name šildymo sezono metu. Be to, ginčo sutarties 12.1 punktu ieškovei buvo pasiūlyta atlikti namo energinio naudingumo sertifikavimą, tačiau ji to nepageidavo. Įvertinęs ginčo namo įregistravimo dokumentus, teismas padarė išvadą, jog ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl atsakovų apgaulės yra neįrodytos, nes atsakovai buvo išviešinę namo tipą – sodo namas, ir parodė ieškovei, jog namas šildomas malkomis. Ieškovės pateiktas skelbimas patvirtina, kad buvo nurodytas parduodamo namo tipas – sodo namas. Atsakovai patvirtino, kad ginčo namą statė ūkio būdu gyventi sau, statybos darbus vykdė trečiasis asmuo A. Č., tačiau jie nuolat šiame name negyveno, nors patvirtina skelbime nurodomą aplinkybę, jog jame galima gyventi. Ieškovė nepaneigė atsakovų paaiškinimų dėl papildomo radiatoriaus pastatymo, katilinės modernizavimo. Dėl namo apšiltinimo 15 cm polistirenu, teismas pasisakė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje ši aplinkybė, kaip esminė sutarties sąlyga neaptarta, todėl nevertintina kaip apgaulė. Teismas pažymėjo, jog sutartyje pagal CK 6.396 straipsnio reikalavimus buvo nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą – sodo pastatas – ir jo paskirtis pažymėta kita (sodų); šie duomenys perrašyti iš ieškovei parodytos prieš sandorį nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, projekto bei namo tipas nurodytas skelbime. Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui tik daiktą, dėl kurio šalys susitarė, todėl paminėti įrodymai neleidžia padaryti ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog šio sandorio šalys buvo susitarusios dėl gyvenamojo namo perdavimo. Byloje įrodyta, kad ieškovės perkamo namo paskirtis yra sodo, ir atsakovų pareiga buvo perduoti tokios paskirties namą, ieškovės pateiktas termovizinis tyrimas neįrodo, jog nupirktas namas negali būti naudojamas pagal savo paskirtį – sodo. Teismas sprendė apie pagrindo išvadai, kad atsakovai apgavo ieškovę dėl esminių sandorio aplinkybių – sandorio dalyko – namo tipo, nebuvimo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovė I. Danieliūtė prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi ir advokatės atstovavimo išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas.
  2. Pasak atsakovų, parduodamas namas buvo tinkamas naudoti kaip gyvenamasis namas. Apie netinkamumą gyventi name ar kapitalinio remonto reikalingumą informacijos nebuvo nei raštu, nei žodžiu. Atlikus namo termovizinį tyrimą, nustatyta, kad namas neatitinka reikalavimų, jame nėra galimybės gyventi. Atsakovas ir trečiasis asmuo buvo apeliantės pažįstami, todėl ji negalėjo tikėtis apgaulės, žinojo, kad atsakovai turėjo nekilnojamąjį turtą nuo seniai, taigi buvo išbandę privalumus ir trūkumus, tačiau sąmoningai juos nuslėpė. Atsakovai pasielgė nesąžiningai, dėl to atsakingi už paslėptų defektų pašalinimo išlaidas arba privalo atlyginti dėl to apeliantės patirtus tiesioginius nuostolius.
  3. Apeliantės teigimu, egzistuoja visi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 6.399 straipsnyje nurodyti pagrindai, todėl yra pagrindas nutraukti sutartį ir grąžinti apeliantei už namą sumokėtus pinigus. Nesutinka su teismo argumentu, kad šalių išreikšta valia sutapo pasirašant sandorį, taip teismas iškreipė apeliantės nuolat dėstytą poziciją, kad pirko gyvenamąjį namą, o ne sodą. Vien viešajame registre įregistruoto daikto tipas nedaro to daikto blogesniu, nei apie jį deklaruojama žodžiu, norint įsiūlyti pirkti. Dėl namo kokybės ir paskirties – gyvenimui, liudijo jo kaina.
  4. Kaip prieštaraujantis CK protingumo, sąžiningumo principams vertintinas teismo argumentas, kad negalima laikyti apgaule aplinkybės, jog namas neapšiltintas 15 cm polistirolu, nes tai nebuvo pirkimo-pardavimo sutartyje. Neįmanoma visko, kas ir taip yra norma, aptarti sutartyje.
  5. Nesutinka su argumentais, jog pateiktas termovizinis tyrimas neįrodo, kad namas negali būti naudojamas kaip sodo.
  6. Įrodymai įvertinti netinkamai, sprendimas yra be aiškių motyvų, priimtas nesilaikant CPK normų, netinkamai išaiškintos ir pritaikytos materialiosios teisės normos.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas vadovavosi pagrindiniais teisėjų elgesio principais, nedemonstravo simpatijų ar antipatijų jokiems asmenims.
  2. Apeliantės ieškinyje formuluojami reikalavimai naikinti sandorį CK 1.91 straipsnyje nurodytu pagrindu dėl apgaulės bei tuo pačiu formuluojant ir reikalavimą dėl atsisakymo nuo sutarties dėl esminių jos sąlygų pažeidimo, neįrodyti ir nepagrįsti. Kaip pagrįstai konstatavo teismas, šalys, pasirašydamos sutartį, atskirai neaptarė sąlygos dėl sodo namo apšiltinimo, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovai apgavo apeliantę dėl esminių sandorio aplinkybių.
  3. Reikalavimas nutraukti sutartį esant esminiam pažeidimui, turi būti vertinamas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose išvardintus kriterijus. Šalys, pasirašydamos pirkimo-pardavimo sutartį neįtraukė sąlygos, kokių sutartinių prievolių tinkamas neįvykdymas laikytinas esminiu pažeidimu, kuriam esant galimas vienašališkas sutarties nutraukimas.
  4. Apeliantė į teismą kreipėsi tik tada, kai vekselio pagrindu iš jos buvo pareikalauta likusi nesumokėta skola už nupirktą nekilnojamąjį turtą.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantė nepateikia nei vieno pagrįsto argumento, kuris leistų abejoti teismo nešališkumu.
  2. Didžiąją apeliacinio skundo dalį sudaro ieškinio faktinių aplinkybių pakartojimas. Apeliantė akcentuoja, kad yra vieniša mama, besilaukianti antrojo kūdikio, tačiau pareiga pasirūpinti vaikais priklauso tėvams. Nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei kreditavimo sutartyje ir sutartinės hipotekos lakšte nėra nurodyta pastato paskirtis kaip gyvenamojo. Tai, kad apeliantė, įsigydama sodo namą tikėjosi jame gyventi, nereiškia, kad ji įsigijo gyvenamosios paskirties namą.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

151. Pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė sudarė asmeniškai, ne per įgaliotinį. Su ginčo sutarties turiniu, joje išdėstytomis bei su pardavėju sulygtomis sąlygomis ieškovė susipažino prieš sutarties sudarymą, prieš pasirašant sutartį jai buvo išaiškinta sudaromo sandorio esmė ir teisiniai padariniai.

162. Pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte užfiksuota, kad parduodamą turtą pardavėjai atlaisvino ir perdavė pirkėjai prieš sutarties sudarymą, pirkėja turtą priėmė ir pretenzijų dėl jo kokybės neturi.

173. Ginčo sutartimi ieškovė nupirko sodų paskirties pastatą, tokia nekilnojamojo daikto paskirtis jai buvo žinoma. Pirkėja nepageidavo atlikti perkamo turto energetinio naudingumo sertifikavimą ir patvirtino pretenzijų dėl daikto kokybės neturėjimą (sutarties 12.1 punktas).

184. Notaro veiksmai, tvirtinant ginčo sutartį, atitiko teisės aktų reikalavimus. Sutarties sąlygose įtvirtinta šalių valia. Pardavėjų nesąžiningumas neįrodytas.

19Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovas K. A. Č. pakeistas jo teisių perėmėja S. Č..

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Apeliantė abejoja bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu; nurodo, jog buvo pareiškusi teisėjai nušalinimą, tačiau teisėja nenusišalino ir sprendime matyti teisėjos šališkumas. Šie apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo šališkumo nepagrįsti.

23Apeliantė nurodo teisingus argumentus, susijusius su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtintu nešališkumo vertinimu, jog teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Teismų praktikoje konstatuota, jog subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

24Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pagal CPK 6 straipsnį teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Vykdydamas teisingumą, teismas kiekvienu atveju turi diskrecijos teisę įvertinti byloje esančius įrodymas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir priimti dėl ginčo atitinkamą procesinį sprendimą (CPK 185 str.). Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus sprendimas, dar nereiškia, kad teismas (ar teisėjas) yra šališkas ir neobjektyvus. Jokių konkrečių duomenų ar įrodymų dėl galimo teisėjos suinteresuotumo konkretaus klausimo baigtimi šioje civilinėje byloje apeliantė nepateikia, apsiribodama vien tik deklaratyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais. Pažymėtina, kad teisėjos nušalinimo klausimas šioje byloje jau buvo išspręstas (t. 2, b. l. 7).

25Apeliaciniu skundu keliamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorio pripažinimą negaliojančiu, bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, tinkamo taikymo klausimas.

26Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

27Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 29 d. bylos šalys sudarė sutartį, kuria pardavėjai (atsakovai) pardavė, o pirkėja (ieškovė) nupirko žemės sklypą, esantį Klaipėdos r. sav. Kulių k. Dobilo g. Nr. 21, turintį 0,0600 ha ploto, ir šiame žemės sklype esančius: sodo pastatą, registro Nr. 50/171863, unikalus Nr. 5500-3000-4017, paskirtis: kita (sodų), pažymėjimas plane 1S1p, turintį 127,13 kv.m bendro ploto, sandėlį, sodo pastato priklausinį – šiltnamį; turtas parduotas už 320 000 Lt (t. 1, b. l. 8-10).

28Ieškovės teigimu, nupirktas namas netinkamas gyventi, kadangi neapšiltintas, todėl jam reikalingas remontas, šias aplinkybes, kurių, pasak apeliantės, atsakovai jai neatskleidė, ji vertina ir kaip apgaulę, ir kaip esminį sutarties sąlygų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė privalėjo įrodyti, kad sandorio sudarymo metu jos valia formavosi ydingai dėl atsakovų apgaulės bei kad atsakovai pažeidė esmines ginčo sutarties sąlygas.

29Dėl apgaulės

30Apeliantė nurodo, jog, anot turtą pardavusių atsakovų, namas yra tinkamas naudoti kaip gyvenamasis; apie netinkamumą gyventi name ar kapitalinio remonto reikalingumą informacija nebuvo jai suteikta; atsakovai ir trečiasis asmuo A. Č. buvo apeliantės pažįstami, todėl ji negalėjo tikėtis apgaulės. Apeliantė jaučiasi apgauta, kadangi už per didelę kainą nupirko namą, kuriam nebuvo numatytas, tačiau reikalingas kapitalinis remontas.

31CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaulė pagal CK 1.91 straipsnį – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį; apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti; sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008). Ieškovė ginčo sandoriu įsigijo žemės sklypą ir šiame žemės sklype esančius sodo pastatą bei kitus statinius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bylos medžiaga įrodo, jog sandorio sudarymo metu namo rūšis – sodo pastatas, ir paskirtis – kita (sodų), buvo nurodytos ginčo sutarties 1 punkte (t. 1, b. l. 8), nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, viešo registro pažymėjime (t. 2, b. l. 8) ir namo projekte (t. 2, b. l. 35). Taip pat šalių sudarytoje sutartyje išviešinti dokumentai, kurių pagrindu parduodamo turto nuosavybės teisė atsiradusi atsakovams, tarp jų ir 2003 m. vasario 3 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Apeliantė nepaneigė ir byloje nėra jokių įrodymų, jog šie dokumentai nebuvo jai žinomi iki sandorio sudarymo bei jo sudarymo metu.

32Apeliantė teigia, jog vien viešajame registre įregistruoto daikto tipas nedaro to daikto blogesniu, nei apie jį deklaruojama žodžiu, norint įsiūlyti pirkti, tačiau pripažįsta, kad neginčija ir neigia Registrų centro užfiksuotų ginčo nekilnojamojo turto duomenų. Pirmosios instancijos teismas teisus, kad įstatyme įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), o pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, viešojo registro duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią. Apeliantei neginčijant viešųjų registrų duomenų, kurie sandorio sudarymo metu jai buvo žinomi, nėra pagrindo jais nesivadovauti.

33Apeliantė, įrodinėdama atsakovų apgaulę dėl namo kokybės ir paskirties, pateikia tik subjektyvius savo vertinimus, kuriuos bando pagrįsti 2010 m. atliktu termoviziniu tyrimu (t. 1, b. l. 13-40). Šis tyrimas negali paneigti nurodytų oficialių įrodymų duomenų. Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, termovizinis tyrimas neįrodo, jog nupirktas sodo pastatas negali būti naudojamas pagal savo paskirtį.

34Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, susijusias su ginčijamo sandorio sudarymu, išklausė ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, patvirtinusius, jog ieškovė kelis kartus apžiūrėjo perkamą objektą, turėjo galimybę iki sandorio sudarymo pasinaudoti kitų asmenų, specialistų patarimais įvertinant namo būklę. Taip pat teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ginčo sandoris buvo sudarytas šildymo laikotarpiu, todėl ieškovė turėjo realią galimybę išsiaiškinti temperatūrą perkamame name šildymo sezono metu. Be to, kaip matyti iš ginčo sutarties 12.1 punkto, ieškovei buvo pasiūlyta atlikti namo energinio naudingumo sertifikavimą, tačiau ji to nepageidavo (t. 1, b. l. 10). Apeliaciniame skunde apeliantė nepateikia pagrįstų argumentų paneigiančių šias teismo išvadas.

35Apeliantės teigimu, atsakovai ją apgavo, nes skelbime nurodė, kad namas apšiltintas 15 cm polistireno. Pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės nevertindamas kaip apgaulės, pagrįstai vadovavosi šalių pasirašyta ir notariškai patvirtinta sutartimi, patvirtinančia, kad tokia sąlyga sutartyje neaptarta, o ne skelbimo tekstu. Be to, kaip minėta, apeliantė pati kelis kartus namą apžiūrėjo ir galėjo įsitikinti skelbime nurodytų duomenų atitikimu tikrovei, turėjo galimybę tokią sąlygą įtraukti į pasirašomą pirkimo-pardavimo sutartį.

36Dėl sutarties esminių sąlygų pažeidimo

37Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

38Nagrinėjamu atveju šalys sudarė žemės sklypo ir jame esančių sodo pastato bei kitų statinių pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiai sutarčiai keliami reikalavimai įtvirtinti CK 6 knygos aštuntajame skirsnyje; viena iš esminių sutarties sąlygų yra sutarties dalykas; pagal CK 6.369 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui. Ieškovė siekė įrodyti, kad jai parduotas netinkamos kokybės daiktas ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau byloje nustatyta, kad ginčo sutartyje pagal CK 6.396 straipsnio reikalavimus buvo nurodyti duomenys apie parduodamą nekilnojamąjį daiktą – sodo pastatas, taip pat nurodyta jo paskirtis – kita (sodų). Taip pat byloje nustatyta, kad duomenys apie nekilnojamąjį turtą atitinka nurodytiems duomenims, esantiems viešuosiuose registruose, kurių apeliantė neginčija. Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, susijusias su ginčijamo sandorio sudarymu; ieškovei buvo pasiūlyta atlikti namo energinio naudingumo sertifikavimą, tačiau ji to nepageidavo. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Apeliantė nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad jai buvo perduotas neatitinkantis šalių sudarytos sutarties nuostatų daiktas – namas. Taip pat iš nustatytų faktinių aplinkybių (viešuosiuose registruose užfiksuotas namo tipas, apeliantė kelis kartus apžiūrinėjo perkamą objektą, konsultavosi su kitais asmenimis) nėra pagrindo išvadai, kad sandorio šalys buvo susitarusios dėl gyvenamojo namo perdavimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal bylos duomenis apeliantė pirko sodo paskirties namą ir atsakovų pareiga buvo perduoti tokį daiktą. Apeliantė šių teismo išvadų nepaneigė.

39Konstatavus, kad ginčo sutartimi buvo nupirktas sodo paskirties namas, teismas ieškovės pateiktą termovizinį tyrimą pagrįstai vertino kaip neįrodantį, jog nupirktas nekilnojamasis daiktas negali būti naudojamas pagal savo paskirtį. Toks vertinimas nepažeidžia įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str. 1 d.) bei neprieštarauja kitoms nagrinėjamoje byloje padarytoms išvadoms.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Trečiojo asmens AB DNB sumokėti advokatui 726 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, trečiajam asmeniui iš apeliantės priteistini 726 Lt bylinėjimosi išlaidų.

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti trečiajam asmeniui AB DNB bankui (į. k. 112029270) iš ieškovės I. D. (a. k. ( - ) 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio... 5. 2009 m. sausio 29 d. bylos šalys sudarė žemės sklypo su 127,13 kv.m. bendro... 6. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškovė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad ginčo sandoriu atsakovai pardavė ieškovei žemės... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė I. Danieliūtė prašo panaikinti skundžiamą... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo pirmosios instancijos... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo... 15. 1. Pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė sudarė asmeniškai, ne per... 16. 2. Pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte užfiksuota, kad parduodamą turtą... 17. 3. Ginčo sutartimi ieškovė nupirko sodų paskirties pastatą, tokia... 18. 4. Notaro veiksmai, tvirtinant ginčo sutartį, atitiko teisės aktų... 19. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovas K. A. Č.... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 22. Apeliantė abejoja bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu; nurodo, jog... 23. Apeliantė nurodo teisingus argumentus, susijusius su Europos Žmogaus Teisių... 24. Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai... 25. Apeliaciniu skundu keliamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 26. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 27. Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 29 d. bylos šalys sudarė sutartį, kuria... 28. Ieškovės teigimu, nupirktas namas netinkamas gyventi, kadangi neapšiltintas,... 29. Dėl apgaulės... 30. Apeliantė nurodo, jog, anot turtą pardavusių atsakovų, namas yra tinkamas... 31. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris... 32. Apeliantė teigia, jog vien viešajame registre įregistruoto daikto tipas... 33. Apeliantė, įrodinėdama atsakovų apgaulę dėl namo kokybės ir paskirties,... 34. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes,... 35. Apeliantės teigimu, atsakovai ją apgavo, nes skelbime nurodė, kad namas... 36. Dėl sutarties esminių sąlygų pažeidimo... 37. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl... 38. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė žemės sklypo ir jame esančių sodo... 39. Konstatavus, kad ginčo sutartimi buvo nupirktas sodo paskirties namas, teismas... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti... 44. Priteisti trečiajam asmeniui AB DNB bankui (į. k. 112029270) iš ieškovės...