Byla 2A-65-553/2015
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7320-432/2013 pagal ieškovės G. N. patikslintą ieškinį atsakovei J. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pagal 2013-05-21 M. K. parengtą žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projektą nustatyti tokią bendraturčių G. N. ir J. T. naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

  • G. N. priskirti naudotis sklypo dalimi pažymėta plane indeksu B1, taškais Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 25, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 14, 15, 16, 17, 1 ir indeksu B2, taškais Nr. 8, 9, 10, 26, 27, 8.
  • J. S. priskirti naudotis sklypo dalimi pažymėta plane indeksu A1, taškais Nr. 5, 6, 7, 8, 27, 28, 29, 24, 25, 5 ir indeksu A2, taškais Nr. 10, 11, 12, 13, 14, 18, 19, 20. 21, 22, 23, 26, 10.
  • G. N. ir J. T. priskirti bendrai naudotis sklypo dalimi pažymėta indeksu C, taškais Nr. 23, 24, 29, 28, 27, 26, 23.

5Priteisti iš atsakovės J. T. bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

6Nurodė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2200 m2 žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Ieškovė kreipėsi į M. K. ir užsakė žemės sklypo planą, tam kad nustatyti naudojimosi tvarką tarp ieškovės ir atsakovės (CK 4.81 str., 4.75 str.). 2012-08-15 buvo parengtas Žemės sklypo plano naudojimo tvarkos projektas ir nusiųstas prašymas atsakovei pateikti nuomonę. Iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos atsakovė jokių pasiūlymų nepateikė ir šalims nepavyko tarpusavio susitarimu nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Žemės sklype yra ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1094-0416-4014, kurio 41/100 dalis priklauso atsakovei, o likusi 59/100 priklauso ieškovei. Taip pat ieškovei ir atsakovei priklauso pastatas-ūkinis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė susipažinusi su atsakovės atsiliepime siūloma bendro naudojimosi žemės tvarka sutiko iš dalies. Ieškovei priskirtas didesnis plotas „nepatogios žemės“. Ieškovės siūlomas variantas jos nuomone yra kur kas proporcingesnis ir racionalesnis.

7Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė nustatyti naudojimosi 2200 m2 Žemės sklypu kaip tai nurodyta UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2013-02-12 žemės sklypo plane, o būtent:

  • Ieškovė G. N. naudosis žemes sklypo dalimis, apibrėžtomis taškais 43, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6, 37, 36, 35, 20, 19, 33, 34, 38, 39, 43 bei 30, 42, 32, 41, 30.
  • Atsakovė J. T. naudosis Žemės sklypo dalimis, apibrėžtomis taškais 41, 3, 4, 5, 37, 36, 35, 20, 19, 33, 32, 41 ir 1, 30, 42, 31, 34, 38, 39, 43, 1.
  • Ieškovė G. N. ir atsakovė J. T. bendrai naudosis Žemės sklypo dalimi, apibrėžta taškais 34, 31, 42, 32, 33, 34.

8Priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

9Paaiškino, kad sutinka su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu, tačiau kategoriškai nesutinka su ieškovės siūloma tvarka. Ieškovė pradiniame ieškinyje nenumatė kaip šalys naudosis Žemės sklypo dalimi su ūkiniu pastatu. Kadangi ūkinis pastas priklauso abiems šalims, o atsakovė bus priversta leisti ieškovei naudotis atsakovės žemės sklypo dalimi, kad ji patektų į ūkinį pastatą, ir nereikėtų nustatyti servituto, siūloma nustatyti, kad Žemės sklypo dalimi, apibrėžta taškais 34, 31, 42, 32, 33, 34, naudosis ieškovė ir atsakovė bendrai. Taip pat tikslinga būtų kiekvienai šaliai nustatyti tinkamos naudojimui ir netinkamos naudojimui žemės sklypo dalis, kurios sutaptų su idealiomis žemės sklypo dalimis. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad nėra pateikusi nuomonės dėl jos siūlomos tvarkos, kadangi atsakovė bendravo su ieškove ir pasakė savo nuomonę, su kuria ieškovė nesutinka.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė naudojimosi 2 200 m2 ploto Žemės sklypu tvarką pagal atsakovės J. T. pateiktą UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2013-02-13 paruoštą planą, ieškovei G. N. skyrė naudotis žemės sklypo dalį 2, pažymėtą taškais 43, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6, 37, 36, 35, 20, 19, 33, 33, 38, 39, 43 bei 30, 42, 32, 41, 30, kurios bendras plotas -1 284 m2 ; atsakovei J. T. skyrė naudotis žemės sklypo dalį 1, pažymėtą taškais 41, 3, 4, 5, 37, 36, 35, 20, 19, 33, 32, 41 ir 1, 30, 42, 31, 34, 38, 39, 43, 1, kurios bendras plotas – 900 m2 ; abiem šalims bendrai naudotis skyrė Žemės sklypo dalį, pažymėtą taškais 34, 31, 42, 32, 33, 34, kurios plotas 16 m2. Kitus byloje pareikštus reikalavimus atmetė. Priteisė ieškovei G. N. iš atsakovės J. T. bylinėjimosi išlaidas 72,00 Lt.

11Teismas nurodė, kad CK 4.75 str. 1 d. įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalies, kurios naudojimosi tvarka nustatoma sprendimu, plotas yra 2 184 m2 (bendras plotas minus dalis, skirta šalims bendrai patekti į ūkio pastatą). Šalių nuosavybės dalis atitiktų tokios bendriems tikslams neskirto naudotis Žemės sklypo dalys: 1 288,56 m2 ieškovei ir 895,44 m2 atsakovei. Abiejų šalių brėžiniuose šios dalys yra atitinkamai 1 284 m2 ir 900 m2, nukrypimai nedideli ir šalys sutinka su tokiomis Žemės sklypo dalimis. Teismas pripažino, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ teisingai apibūdino ir nustatė naudotis netinkamos Žemės sklypo dalies ribas. Kadangi ieškovė pateikusi plane išvestą skardžio ribą nepateikė orientyrų, leidžiančių patikrinti skardžio ribos vietos teisingumą, teismas nusprendė, kad naudoti tinkama ir netinkama sklypo dalimis geriau nustatė atsakovė, todėl šalims nustatė tokius plotus: ieškovei 59% (568,17 m2), atsakovei 41% (394,83 m2). Teismas konstatavo, kad ieškovės siūlomas naudojimosi Žemės sklypo tvarkos nustatymo projektas nėra teisingas, todėl naudojimosi ieškinyje nurodytu žemės sklypu tvarka nustatė pagal atsakovės parengtą projektą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovė G. N. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimą c.b. Nr. 2-7320-4432/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilnai , t.y. nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą 2013-05-21 M. K. žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projektą.

13Nurodo, kad:

  1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)17 straipsnį ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą vadovaudamasis tik vienos šalies pateiktais įrodymais, o kitos šalies įrodymų išvis nevertino. Iš atsakovės 2013-02-12 žemės sklypo plano bei UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ pateikto 2013-06-18 paaiškinimo akivaizdu, jog paaiškinime pateikti duomenys neatitinka duomenų pačiame atsakovės teiktame žemės sklypo plane. Matininko A. V. paaiškinime nurodyti nenaudojamos žemės plotai, atitinkamai 41,27% atsakovei ir 58,73% ieškovei yra parašyti vien tam, kad pateisintų jo sudaryto plano teisingumą, bet realiai jie yra iškreipti ieškovės nenaudai. Matininko M. K. 2013-07-09 paaiškinime yra teisingai nurodyta, jog pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktą žemės sklypo planą, nenaudojamos žemės sklypo dalis ieškovei sudaro apie 70%, o atsakovei apie 30%.
  2. Iš UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ paaiškinimo, fotonuotraukų bei žemės sklypo plano neįmanoma nustatyti netinkamos žemės sklypo dalies ribos, nes ši riba nėra pažymėta, fotonuotraukos yra neinformatyvios, pateiktos ne kaip antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės. Lyginant ieškovės pateiktame projekte nurodytą skardžio ribą ir atsakovės plane išvedus ribą pagal jos nurodomus skardžio ribos taškus, vizualiai matyti, jog abiejuose projektuose tos ribos beveik sutampa. Teismas privalėjo išspręsti tik padalijimo lygiavertiškumo klausimą, kurį išsprendė ne pagal proporcingumo principą, o atsakovės naudai.
  3. Teismas, spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties bendraturčių interesams, lygindamas šalių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bei kitus įrodymus, akivaizdžiai pažeidė teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimosi teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovės siūlomas projektas yra neracionalus, pažeidžiantis ieškovės teises, nes atsakovei pagal tokią teismo nustatytą tvarką, atiteko kur kas daugiau naudingosios žemės. Atsakovei tenkantis žemės sklypas yra viename masyve ir taisyklingos formos, tuo tarpu ieškovei tenkantis žemės sklypas yra netaisyklingos formos, dėl ko apsunkintas naudojimasis juo.

14Atsakovė J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimą c. b. Nr. 2-7320-432/2013.

15Nurodo, kad:

  1. Teismas sprendime mini matininko M. K. 2013-07-09 paaiškinimą, todėl ieškovės teiginiai, kad teismas nevertino šio dokumento, yra nepagrįsti ir klaidinantys.
  2. Teismas, nustatydamas, kuris iš planų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo laikytinas tikslesniu ir patikimesniu, įvertino aplinkybę, jog ant atsakovės pateikto žemės sklypo plano yra pažymėtas orinės elektros linijos stulpas, o ant ieškovės pateikto plano jis pažymėtas nebuvo. Stulpo pažymėjimas plane, stulpo ir skardžio ribos nufotografavimas ir paaiškinimas teismui leido nustatyti, kur iš tikro eina skardžio riba ir kurie taškai ją žymi. Nuotraukų užfiksavimas antstolio pagalba, būtų reikalingas jei ieškovė būtų pateikusi nuotraukas, kurios iš esmės skirtųsi nuo nuotraukų, padarytų atsakovės, o ieškovė jokių nuotraukų nepateikė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, jog ieškovės pateiktas planas yra teisingesnis ir labiau atitinkantis visų šalių interesus.
  3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo nesąžininga, kadangi, teikdama ieškinį ir planą, nepaminėjo fakto, kad ir ieškovė naudosis ūkiniu pastatu. Teikiamame pradiniame ieškovės plane šis pastatas įėjo į atsakovei siūlomo naudotis žemės sklypo dalį „A“. Kadangi pastatas yra abiejų šalių, akivaizdu, kad atsakovė būtų priversta leisti ieškovei naudotis atsakovės žemės sklypo dalimi, kad ji patektų į ūkinį pastatą, tuo pažeidžiant atsakovės teises. Todėl atsakovės projekte buvo nustatyta naudojimosi tvarka pagal kurią ieškovė ir atsakovė prie ūkinio pastato prieis bendro naudojimo sklypo dalimi. Pradiniame ieškovės plane projekte ir ieškinyje nebuvo nieko paminėta, kad dalis žemės yra nenaudojamos ir ieškovės siūlymu neproporcingai didelė nenaudojamos žemės dalis būtent ir buvo skirta atsakovei, tai buvo padaryta tik patikslinus ieškinį.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

18Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

19Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

20Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė žemės naudojimosi tvarką.

21Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2 200 m2 ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 1 292/2200 (59/100) dalys, o atsakovei 908/2200 (41/100) dalys šio žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra abiems šalims priklausantis gyvenamasis namas, kurio užstatytas plotas – 68,77 m2 ir ūkinis pastatas, kurio užstatytas plotas – 22,10 m2.

22Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Bendraturčiams geranoriškai nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, sprendžiant, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011 ir kt. ).

23Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti adekvati bendraturčių turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Remiantis CK 4.81 str. 1 d., naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tad bendraturčiams paskiriamos naudotis realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9562007-06-22; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).

24Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į žemės, kaip turto objekto, specifiką, šalys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projektą (b. l. 17), su patikslintu ieškiniu – M. K. parengtą, vadovaujantis UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu žemės sklypo planu, naudojimosi tvarkos projektą (b. l. 43), o atsakovė su atsiliepimu – UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą (b. l. 25). Ginčui aktualūs du pastarieji ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai, nes pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą, nustatė naudojimosi tvarką pagal UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 2013-02-12 paruoštą planą.

25Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2 200 m2 ploto žemės sklypas: ieškovei priklauso 59/100, o atsakovei – 41/100 šio sklypo dalys. Žemės sklype yra abiems šalims priklausantis gyvenamasis namas, kurio užstatymo plotas 68,77 m2, bei ūkinis pastatas, kurio užstatymo plotas – 22,10 m2. Tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą yra numatyta, kad priėjimui prie ūkinio pastato yra būtinas 16 m2 praėjimas, kurį šalys sutinka naudotis bendrai. Dėl visų šių išdėstytų aplinkybių tarp ieškovės ir atsakovės ginčo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žemės sklypo dalies, kurios naudojimosi tvarka nustatoma nagrinėjamojoje byloje, plotas yra 2 184 m2 (iš bendro ploto atėmus ūkio pastato dalį), kurio pagal turimų idealiųjų dalių proporciją ieškovei atskirai naudotis priklausytų 1 288,56 m2, o atsakovei - 895,44 m2. Tiek pagal ieškovės, tiek ir pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą kiekvienai iš šalių atskirai naudotis atitektu vienodas žemės sklypo plotas: ieškovei 1284 m2, o atsakovei - 900 m2. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo taip pat nėra.

26Ieškovės pateiktame patikslintame žemės sklypo plane, parengtame M. K., vadovaujantis UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu žemės sklypo planu, žemės sklypas dalinamas atitinkamomis dalimis lygiagrečia linija sklypo atžvilgiu, nustatant, kad keliu nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato ieškovė su atsakove naudosis bendrai. Atsakovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, kurį parengė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, žemės sklypas yra dalinamas netaisyklingomis formomis, nustatant tokią pačią kelio nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato naudojimosi tvarką. Kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, ieškovė su atsakove iš esmės nesutaria dėl naudotis tinkamos žemės dalies naudojimosi tvarkos nustatymo, nes dalis ginčo sklypo yra skardis, todėl netinka naudojimui pagal žemės sklypo paskirtį. Visų pirma, šalys nesutaria dėl naudojimui tinkamos žemės sklypo dalies dydžio. Pagal atsakovės pateiktą UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2013-06-18 paaiškinimą, nenaudojama žemės sklypo dalis, esanti tarp taškų 1, 30, 31, 39, 12, 13, 14, yra 963 m2 ploto. Todėl šalims proporcingai buvo padalintas tai, kad ieškovei atitenka 58,73 % (565,57 m2), o atsakovei 41,27 % (397,43 m2). Ieškovės matininko M. K. 2013-07-09 paaiškinime nurodyta, kad nenaudojamos žemės plotas yra 867 m2, todėl jis šalims proporcingai padalintas taip, kad ieškovei atitenka ~ 55 % (476 m2), atsakovei ~ 45 % (391 m2). Tokiu būdu akivaizdu, kad pagal ginčo šalių pateiktus planus naudojimui netinkamos žemės sklypo dalies dydis skiriasi net 96 m2, o tai reiškia, kad naudojimui tinkamos žemės sklypo dalis gali būti nustatyta su atitinkama paklaida. Ši aplinkybė turi ypatingą reikšmę, nes kiekvieno bendraturčio interesas naudotis lygiavertaus kokybine prasme turto dalimi pagal turimą idealiųjų dalių proporciją yra pagrįstas ir turi būti ginamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šalių pateiktų ginčo žemės sklypo planų nėra objektyvios galimybės nustatyti ribos, žyminčios skardžio pradžią, ir tiksliai apskaičiuoti, kokio ploto yra tinkamos ir netinkamos naudojimui sklypo dalys. Pirmosios instancijos teismas, šalims neįvykdžius pareigos pateikti įrodymus, kurie leistų tiksliai nustatyti atitinkamus duomenis, vadovavosi atsakovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, kurį parengė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, pažymėtais taškais, šios bendrovės paaiškinimu bei tam tikrais orientyrais. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyti pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo klausimu nepaneigia ženklios ginčo sklypo skirtingos kokybės žemės plotų dydžių paklaidos ir apeliantės interesų pažeidimo. Pateikti planai nėra pakankamai tikslūs ir informatyvūs, todėl jų pagrindu negali būti tinkamai, užtikrinant ginčo šalių interesų pusiausvyrą, nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka.

27Pagal adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų – nustatant naudojimosi daiktu tvarką, paskiriama naudotis daikto dalis turi atitikti dalį bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Nustačius aplinkybes, kad objektas, dėl kurio naudojimosi tvarkos yra sprendžiamas šalių ginčas, nėra lygiavertis kokybine prasme, būtina tiksliai nustatyti tokių dalių dydį. Atitinkamai, naudojimosi tvarka turi būti nustatoma, vadovaujantis šalių turimomis idealiosiomis dalimis santykyje su tinkamos ir netinkamos naudoti žemės plotu. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į kitus kriterijus, pvz. į naudojimuisi paskirtų sklypų formą bei išsidėstymą, vengiant netaisyklingos formos nustatymo ar kitokio naudojimosi apsunkinimo. Nagrinėjamuoju atveju, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo motyvu, kad pagal skundžiamą teismo sprendimą jai atitenkantis žemės sklypas yra netaisyklingos formos, kas apsunkina naudojimąsi.

28Atsižvelgdama į bylos šalių dispozityvumo ir rungimosi principą, kolegija nurodo, kad CK 4.75 straipsnis turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti bendraturčių tokių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo tvarką. Tokiu atveju nesutariantys bendraturčiai turi pareigą pateikti teismui kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą, atitinkantį tikslumo ir informatyvumo reikalavimus.

29Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė visų esminių ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą sudarančių aplinkybių, o pagal byloje esančius įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pagal... 5. Priteisti iš atsakovės J. T. bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.... 6. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise... 7. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies.... 8. Priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.... 9. Paaiškino, kad sutinka su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu,... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-20 sprendimu ieškinį tenkino iš... 11. Teismas nurodė, kad CK 4.75 str. 1 d. įpareigoja bendraturčius,... 12. Ieškovė G. N. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto... 13. Nurodo, kad:
  1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos... 14. Atsakovė J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 15. Nurodo, kad:
    1. Teismas sprendime mini matininko M. K.... 16. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 18. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 19. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 21. Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės... 22. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata nustato,... 23. Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti adekvati bendraturčių turimoms... 24. Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į... 25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios... 26. Ieškovės pateiktame patikslintame žemės sklypo plane, parengtame M. K.,... 27. Pagal adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų –... 28. Atsižvelgdama į bylos šalių dispozityvumo ir rungimosi principą, kolegija... 29. Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą...