Byla 2A-258/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant: ieškovo atstovei J. J., atsakovų atstovui advokatui Tadui Kelpšui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-425-368/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Parex bankas“ (apeliacinės instancijos teisme procesinio teisių perėmimo pagrindu ieškovu byloje dalyvauja AS Parex banka) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių technika“ ir V. V. dėl įsiskolinimo išieškojimo. Trečiasis asmuo byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „4 Vėjai ir Ko“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas AB Parex bankas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. V. ir UAB „Šiaulių technika“ 440 000 Lt įsiskolinimą, iš atsakovo V. V. 465 423,36 Lt įsiskolinimą, iš atsakovų V. V. ir UAB „Šiaulių technika“ atitinkamai 5 ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už iš jų priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. gegužės 3 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „4 Vėjai ir Ko“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KS/082, kuria UAB „4 Vėjai ir Ko“ buvo suteiktas 900 000 Lt kreditas. Kredito gavėjas įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 3 d. grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas prievoles, tačiau jis netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus. Jo skola siekia 905 423,36 Lt (890 553,43 Lt negrąžinto kredito, 13 449,58 Lt nesumokėtų palūkanų bei 1 420,35 Lt delspinigių). Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi UAB „4 Vėjai ir Ko“ buvo iškelta bankroto byla, o 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo 905 423,36 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas 2007 m. gegužės 3 d. ir 2008 m. spalio 17 d. laidavimo sutartimis, pagal kurias atsakovai V. V. ir UAB „Šiaulių technika“ įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti bankui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „4 Vėjai ir Ko“ laiku ir tinkamai nevykdys savo prievolių. V. V. laidavo už prievolę, kurios dydis 900 000 Lt, o UAB „Šiaulių technika“ – už prievolę, kurios dydis 440 000 Lt. Už sutartinių prievolių nevykdymą iš atsakovų priteistinos ir netesybos.

6Atsakovai V. V. ir UAB „Šiaulių technika“ prašė ieškinį atmesti, o trečiojo asmens BUAB „4 Vėjai ir Ko“ atstovas - bylą spręsti teismo nuožiūra.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo V. V. 465 423,36 Lt įsiskolinimą, 6 709,87 Lt bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. sausio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 24,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iš atsakovo UAB „Šiaulių technika“ 440 000 Lt įsiskolinimą, 6 344,36 Lt bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. sausio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 22,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

9Teismas nurodė, kad 2007 m. gegužės 3 d. tarp ieškovo ir UAB „4 Vėjai ir Ko“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KS/082, kuria UAB „4 Vėjai ir Ko“ suteiktas 900 000 Lt kreditas. V. V. 2007 m. gegužės 3 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/044 užtikrino 900 000 Lt dydžio kredito grąžinimą, o UAB „Šiaulių technika“ 2008 m. spalio 17 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/087 užtikrino 440 000 Lt dydžio kredito grąžinimą su trečiuoju asmeniu UAB „4 Vėjai ir Ko“ įsipareigodami solidariai atsakyti už netinkamą prievolės vykdymą. Apie kredito sutarties Nr. KS/082 nutraukimą ieškovas trečiajam asmeniui pranešė 2008 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. K3-9/6314. Skola dėl kredito negrąžinimo sudaro 905 423,36 Lt. Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi UAB „4 Vėjai ir Ko“ iškelta bankroto byla, o 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtintas ieškovo 905 423,36 Lt kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Atsakovai pagal laidavimo sutarčių sąlygų 3.3. punktą prisiėmė įsipareigojimą atsakyti visu savo turtu bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad patvirtinus banko kreditorinį reikalavimą UAB „4 Vėjai ir Ko“ bankroto byloje kreditoriui nėra ribojimo reikšti ieškinį ir laiduotojams. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog patenkinus kreditoriaus reikalavimą, jis turėtų galimybę tą pačią skolą išsiieškoti du kartus (iš pagrindinio skolininko ir iš laiduotojų). Tiek V. V., tiek UAB „Šiaulių technika“ atsakyti solidariai įsipareigojo tik su kredito gavėju UAB „4 Vėjai ir Ko“. Teismo įsitikinimu, ieškovo argumentai, jog V. V., būdamas UAB „Šiaulių technika“ generaliniu direktoriumi, kaip privataus juridinio asmens dalyvis, privalo solidariai atsakyti su kitu atsakovu - UAB „Šiaulių technika“, yra nepagrįsti. Atsakovai, sudarydami laidavimo sutartis, įsipareigojo atsakyti ne tik už kredito grąžinimą bet ir už palūkanų, delspinigių sumokėjimą, nuostolių atlyginimą (3.2. p.). Ieškovas nereikalavo iš UAB „Šiaulių technika“ palūkanų ir delspinigių (priskaičiuotų už kredito negrąžinimą), todėl iš jo priteista tik laidavimu užtikrinta suma – 440 000 Lt skola. V. V. laidavimo sutartimi užtikrino 900 000 Lt dydžio kredito grąžinimą, todėl iš jo priteista tik ieškovo reikalaujama 465 423,36 Lt įsiskolinimo suma. Iš V. V. priteisti 5 procentai, o iš UAB „Šiaulių technika“ 6 procentai metinių palūkanų už iš jų priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi ieškinys V. V. atžvilgiu tenkintas 51,4 procento dydžiu, o UAB „Šiaulių technika“ atžvilgiu – 48,6 procentu dydžiu, ieškovui iš atsakovų proporcingai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovų UAB „Šiaulių technika“ ir V. V. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė CPK normas, t.y. pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Teismas išnagrinėjo bylą ir nusprendė dėl V. V. sutuoktinės N. V. teisių ir pareigų, nors klausimas dėl jos įtraukimo į bylą nebuvo svarstytas. N. V. nedalyvaujant teismo procese bei neturint galimybės pasinaudoti CPK įtvirtintomis teisėmis, bylos nagrinėjimas teisme pripažintinas niekiniu. Teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos N. V. turtiniams interesams, nes 2007 m. gegužės 3 d. laidavimo sutartis Nr. LS/044 buvo sudaryta V. V. esant santuokoje su N. V., o neužtekus V. V. asmeninio turto, likęs įsiskolinimas būtų išieškomas iš bendro sutuoktinių turto.
  2. BUAB „4 Vėjai ir Ko“ bankroto administratorius teismo posėdyje žodžiu patvirtino, kad ieškovui buvo pasiūlęs perimti kreditavimo sutartimi hipoteka įkeistą turtą, tačiau šis jį atsisakė priimti, o pareiškė reikalavimą laiduotojams grąžinti BUAB „4 Vėjai ir Ko“ nesumokėtą kreditą. Pagal CK 6.87 straipsnio 6 dalį laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės užtikrinimą. Hipoteka įkeisto turto, kuris yra pirminio skolininko BUAB „4 Vėjai ir Ko“ gautos paskolos grąžinimo užtikrinimas, perdavimas ieškovui yra tinkamas prievolės įvykdymas.
  3. Kredito gavėjui priėmus kreditą ir įsipareigojus mokėti periodines palūkanas, įmokos kredito gavėjui buvo paskirstytos pagal sutartą įmokų mokėjimo grafiką 10 metų, o laiduotojams atsakomybė sumokėti visą negrąžintą kreditą, palūkanas ir delspinigius atsiranda iš karto, vos pareikalavus kredito davėjui. Laiduotojai turi teisę į skolos sumokėjimą per 10 metų. Ieškovo reikalavimas priteisti iš laiduotojų 905 423,36 Lt iš karto, nesuteikiant galimybės ją sumokėti per tam tikrą terminą, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
  4. Ieškovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą BUAB „4 Vėjai ir Ko“ bankroto byloje, kuris bus patenkintas pirma eile iš parduoto įkeisto turto. Dalis ieškovo kreditorinio reikalavimo jau galėjo būti patenkinta ieškovui sutikus iš BUAB „4 Vėjai ir Ko“ bankroto administratoriaus perimti įkeistą turtą, tačiau tą padaryti šis atsisakė. Reikalavimas fiziniam asmeniui V. V. sumokėti visą skolą iš karto yra neprotingas ir nesąžiningas, sukelia nepagrįstai dideles pasekmes jam ir jo sutuoktinei. Šių pasekmių būtų galima išvengti sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą iki bus patenkintas ieškovo kreditorinis reikalavimas BUAB „4 Vėjai ir Ko“ bankroto byloje. Ieškovas, reikšdamas reikalavimus dėl viso kredito grąžinimo, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, atsižvelgdamas tik į savo ekonominius interesus, ir tokiu būdu piktnaudžiauja solidaraus laidavimo pagrindu įgytomis teisėmis. Teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos.
  5. Sprendimas grįstas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-428/2006 suformuluotais išaiškinimais, tačiau šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

11Ieškovas AB Parex bankas atsiliepime į atsakovų UAB „Šiaulių technika“ ir V. V. apeliacinį skundą prašo atsakovų skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad išieškojimas bus vykdomas tik iš atsakovams priklausančio turto, o iš V. V. sutuoktinės dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išieškojimas nebus vykdomas. Nebuvo pagrindo į bylą trečiuoju asmeniu patraukti V. V. sutuoktinės N. V.. Įkeisto turto vertė mažesnė už skolą bankui. Bankas turi teisę atsisakyti nerealizuoto iš varžytynių įkeisto turto ir gauti prievolės įvykdymą iš kito teisėto šaltinio. Turto vertės sumažėjimas nesumažina atsakovų skolos dydžio. Laidavimo sutartyse numatyta solidari laiduotojų atsakomybė, o banko reikalavimas laiduotojams yra pagrįstas ir teisėtas. Nebuvo pagrindo stabdyti bylos, kol bus išieškota iš įkeisto turto.

12Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikti prašymai dėl ieškovo pakeitimo byloje, kuriais prašyta pradinį ieškovą AB Parex banką pakeisti jo teisių perėmėju – AS Parex banka. Prašymas dėl ieškovo pakeitimo patenkintas protokoline teismo nutartimi.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies dėl įsiskolinimo pagal laidavimo sutartis priteisimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovų UAB „Šiaulių technika“ ir V. V. (apeliantų) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

16Iš bylos medžiagos matyti, kad AB Parex bankas (Bankas) ir UAB „4 Vėjai ir Ko“ (kredito gavėjas) 2007 m. gegužės 3 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KS/082, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 900 000 Lt dydžio kreditas (t. 1, b. l. 4-12). AB Parex bankas (Bankas) ir V. V. (Laiduotojas) 2007 m. gegužės 3 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. LS/044, pagal kurią šis laiduotojas laidavo už UAB „4 Vėjai ir Ko“ 2007 m. gegužės 3 d. Kreditavimo sutartį Nr. KS/082 900 000 Lt dydžio suma. Laiduotojas patvirtino, kad laidavimo sutartis sudaryta jo sutuoktinei sutinkant, sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams (t. 1, b. l. 13-15). AB Parex bankas (Bankas) ir UAB „Šiaulių technika“ (laiduotojas) 2008 m. spalio 17 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. LS/087, pagal kurią šis laiduotojas laidavo už UAB „4 Vėjai ir Ko“ 2007 m. gegužės 3 d. Kreditavimo sutartį Nr. KS/082 440 000 Lt dydžio suma (t. 1, b. l. 16-18). Laidavimo sutartyse numatyta, kad kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal Kreditavimo sutartį, Laiduotojas ir Kredito gavėjas atsako Bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (3.1 p.); Laiduotojas atsako bankui tiek pat kaip ir Kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, už palūkanų ir netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą (3.2 p.). Laidavimo sutarčių 9.1 punkto nuostatos numatė, kad laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių bankui pagal Kreditavimo sutartis įvykdymo. AB Parex bankas 2008 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. K3-9/6314, adresuotame UAB „4 Vėjai ir Ko“, nurodė, jog Bankas, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties KS/082 8.1, 8.2 punktais, praėjus 15 dienų terminui nuo rašto įteikimo dienos neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, sekančią dieną, einančią po minėto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia 2007 m. gegužės 3 d. Kreditavimo sutartį Nr. KS/082 ir pradės vykdyti priverstinį išieškojimą iš bendrovei ir laiduotojams priklausančio ir bankui įkeisto turto bei lėšų (t. 1., b. l. 23). Ieškovo reikalaujamos priteisti sumos pagrįstos pateiktais skaičiavimais (t. 1, b. l. 24). BUAB „4 Vėjai ir Ko“ bankroto byloje buvo patvirtintas 905 423,36 Lt dydžio AB Parex banko kreditorinis reikalavimas (t. 1, b. l. 69-76). Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius, pareiškęs reikalavimus vienam solidariam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį reikalavimą ir kitam solidariam bendraskoliui, todėl šiuo atveju patvirtinus ieškovo reikalavimą BUAB „4 Vėjai ir Ko“ bankroto byloje, nebuvo teisinio ribojimo reikšti reikalavimus ir laiduotojams.

17Teisėjų kolegija, vertindama bylos medžiagą, atmeta atsakovų skunde išdėstytus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas padarė jų nurodytus CPK normų pažeidimus. Teisėjų kolegija nesutinka su teiginiais, kad nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, konkrečiai – dėl V. V. sutuoktinės N. V. teisių ir pareigų. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-17/2011, 2007 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-159/2007). Taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė. Pažymėtina, kas skundžiamu teismo sprendimu atitinkamos sumos buvo priteistos tik iš paties V. V. jo sudarytos laidavimo sutarties pagrindu. Šią sutartį buvo sudaręs tik V. V., patvirtindamas, kad laidavimo sutartis sudaryta jo sutuoktinei sutinkant ir sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams. Toks sandoris – laidavimo sutartis - laikytinas asmenine jį sudarančio asmens prievole, kuri yra susijusi su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, o pagal ją atsakys tik V. V. savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-P-186/2010). Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo nuspręsta ir dėl V. V. teisių ir pareigų, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ar pareigų. Taigi argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo atmestini.

18Teisėjų kolegija nesutinka su skunde išdėstytais argumentais, esą laidavimas yra pasibaigęs, nes AB Parex bankas atsisakė perimti Kreditavimo sutarčiai Nr. KS/082 užtikrinti jam hipoteka įkeistą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju vertinant laiduotojų (atsakovų) sudarytų laidavimo sutarčių nuostatas, nėra pagrindo taikyti CK 6.87 straipsnio 6 dalies, jog laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal laidavimo sutarčių 6.1 punkto nuostatas, tuo atveju, jeigu kredito gavėjo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, Bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Nors UAB „4 Vėjai ir Ko“ gauto kredito grąžinimas buvo užtikrintas keliomis užtikrinimo priemonėmis (turto įkeitimu, laidavimu), tačiau laiduotojai (atsakovai) laisva valia sutiko, jog pats kredito davėjas (Bankas) turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.87 straipsnio 6 dalies nuostatų. Esant išdėstytiems argumentams skundo teiginiai apie įkeisto turto vertę yra nereikšmingi ir teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

19Be to, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-261/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 str. 2 d.). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-61/2011).

20UAB „4 Vėjai ir Ko“ nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, AB Parex bankas šią sutartį nutraukė. CK 6.874 straipsnio nuostatos numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. 2007 m. gegužės 3 d. Kreditavimo sutarties Nr. KS/082 (t. 1, b. l. 4-12) 8.1. punktas numato, kad Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti visą likusį kreditą kartu su paskaičiuotomis palūkanomis bei kitomis pagal sutartį mokėtinomis palūkanomis esant bent vienam iš šių pagrindų (8.1.1 p. - Kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nemoka palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų; 8.1.2 p. - Kredito gavėjas Kreditą ar jo dalį panaudoja ne pagal sutartyje numatytą paskirtį). Nutraukus kredito sutartį Bankas turėjo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų priteisimo iš karto, o tokia pati pareiga kilo ir laiduotojams pagal jų sudarytų Laidavimo sutarčių 3.1, 3.2 punktų nuostatas. Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti iš laiduotojų reikalaujamas sumas iš karto atitinka minėtų kreditavimo bei laidavimo sutarčių nuostatas, o vertinant jų turinį bei tai, kad šios sutartys nėra nuginčytos, negalima teigti, jog tai prieštarauja protingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principams.

21Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnio pagrindu teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį, ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Šiuo atveju atsakovai teismui tokio prašymo neteikė, o bylos medžiagos pagrindu nėra objektyvaus teisinio pagrindo spręsti minėtus klausimus paties teismo iniciatyva.

22Teisėjų kolegija nesutinka su skunde išdėstytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas stabdyti bylą pagal apeliantų nurodytas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla buvo sustabdyta teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi, tačiau pats pirmosios instancijos teismas, gavęs AB Parex banko atskirąjį skundą, nutartį dėl bylos sustabdymo panaikino, o tokia nutartis nebuvo skundžiama apeliacine tvarka. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, kas suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų - koncentruotumo ir ekonomiškumo - pažeidimo tikimybę, todėl teismas kiekvienu atveju, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad bylos sustabdymo atveju procesas nebus nepagrįstai užvilkintas ir tai nesukels neigiamų negrįžtamų pasekmių byloje dalyvaujantiems asmenims bei nepažeis jų ar kitų asmenų teisėtų interesų. Tai, kad AB Parex bankas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą BUAB „4 Vėjai ir Ko“ bankroto byloje, kuris gali būti patenkintas iš įkeisto turto, nesudaro pagrindo stabdyti nagrinėjamos civilinės bylos iki bus patenkintas ieškovo kreditorinis reikalavimas BUAB „4 Vėjai ir Ko“ bankroto byloje.

23CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Kai skolininkų prievolė yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju, kai banko pagrindinio skolininko prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas buvo užtikrintas turto įkeitimu bei atsakovų laidavimais pagal sutartis, įtvirtinančias solidariąją prievolę konkrečiu dydžiu, o kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, kreditorius AB Parex bankas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-364/2010). Vertinant atsakovų solidarų prievolės pobūdį nagrinėjamos bylos sustabdymas yra netikslingas, nes visos aplinkybės, susijusios su atsakovų, kaip laiduotojų, prievolėmis bankui gali būti nustatytos ir įvertintos šioje byloje, o bylos sustabdymas tik sudarytų sąlygas vilkinti nagrinėjamą bylą. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2–440/2008). Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui, o ieškovo pareiškimas bankroto byloje kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui, kuris su atsakovais šioje byloje yra bendraskoliai, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovams, kaip laiduotojams. Be to, aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo teigti, jog kreditorius, pareikšdamas reikalavimą tiek pagrindiniam skolininkui, tiek laiduotojui, elgiasi nesąžiningai bei piktnaudžiauja savo teisėmis.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, jog nagrinėdamas bylas, teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei taikomas tik konkrečios bylos kontekste. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas atitinkamas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Teisės išaiškinimai konkrečiame teismo procesiniame sprendime turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, savo faktinėmis aplinkybėmis panašias į tą bylą, kurią nagrinėdamas teismas aiškino atitinkamą teisės normą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-525/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartį byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-215/2009, kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagal bylos aplinkybes turėjo teisę vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006 pateiktais išaiškinimais, todėl skundo argumentai dėl minėtos kasacinio teismo nutarties laikytini nepagrįstais bei nereikšmingais vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

25Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovų apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmetamas. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

26Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti jų prašomų bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartimi (t. 1, b. l. 152) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi (t. 1, b. l. 176-178) buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio (po 2 000 Lt kiekvienam atsakovui – UAB „Šiaulių technika“ ir V. V.) už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Priimant procesinį sprendimą, kuriuo atmetamas atsakovų apeliacinis skundas, ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovų į valstybės biudžetą. Iš atsakovų taip pat lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 3 p., 93, 302 str.) (t. 2, b. l. 11). Nors atsiliepime į apeliacinį skundą išreikštas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymai apie tokias išlaidas teismui nebuvo pateikti.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ (j. a. k. 144703791) bei iš V. V. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą po 2 002,90 Lt (po du tūkstančius du litus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas AB Parex bankas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų... 5. Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. gegužės 3 d. tarp ieškovo ir trečiojo... 6. Atsakovai V. V. ir UAB „Šiaulių technika“ prašė ieškinį atmesti, o... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad 2007 m. gegužės 3 d. tarp ieškovo ir UAB „4 Vėjai ir... 10. Atsakovų UAB „Šiaulių technika“ ir V. V. atstovas apeliaciniu skundu... 11. Ieškovas AB Parex bankas atsiliepime į atsakovų UAB „Šiaulių technika“... 12. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikti prašymai dėl ieškovo pakeitimo... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB Parex bankas (Bankas) ir UAB „4 Vėjai ir... 17. Teisėjų kolegija, vertindama bylos medžiagą, atmeta atsakovų skunde... 18. Teisėjų kolegija nesutinka su skunde išdėstytais argumentais, esą... 19. Be to, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius... 20. UAB „4 Vėjai ir Ko“ nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pagal... 21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnio pagrindu teismas turi... 22. Teisėjų kolegija nesutinka su skunde išdėstytais argumentais, kad... 23. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai prievolė... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą... 25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 26. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti jų... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ (j. a....