Byla 2A-546-212/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, Kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, Dalyvaujant ieškovui R. K. ir jo atstovei adv. Vidai Leonovienei, Atsakovei J. J. ir jos atstovui adv. Virgilijui Kaupui, Trečiojo asmens Ž. D. atstovui adv. Linui Meškiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. K. ieškinį atsakovei J. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Ž. D., G. L., Anykščių regioninio parko direkcijai dėl servituto nustatymo

Nustatė

3Ieškovas prašė atsakovei J. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), nustatyti neatlygintinai kelio servitutą – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 3 m. pločio keliu, kurio ilgis 272,91 m., važiuojamosios dalies plotas – 819 m2 , bendras plotas – 1067 m2, pažymėtame J. Š. geodezinių darbų įmonės paruoštame „Kelio, esančio žemės sklype Nr. 344000020016, ( - ).“ brėžinyje. Nurodė, kad šis kelias yra vienintelis jo bei kitų gyventojų kelias privažiavimui prie Rubikio ežero ir nuo pat žemės atkūrimo, t.y. nuo 1994 metų šiuo keliu naudojasi.

4Anykščių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino ir J. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) nustatė neatlygintinai kelio servitutą - leisti eiti, važiuoti, ginti gyvulius keliu, kurio ilgis 272, 91 m., pažymėtame J. Š. geodezinių darbų įmonės paruoštame „Kelio, esančio žemės sklype Nr. 344000020016 ( - )“ brėžinyje. Priteisė iš atsakovės ieškovui, tretiesiems asmenims ir valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškovui priklauso 8,95 ha žemės sklypas, kadastro Nr. 3440/0002:20, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Iš antstolės N. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad ( - ), posūkyje link Rubikių ežero ant išvažinėto kelio pastatyti metaliniai vartai. Kelias eina link ieškovo sodybos. Kelias eina per privačią teritoriją iki stovėjimo aikštelės. Ieškovas naudojasi privažiavimu į savo žemės sklypą per atsakovės sklypą, tačiau servitutas nenustatytas. Kito privažiavimo į savo sklypą ieškovas neturi. Nesant galimybės ieškovui patekti į savo žemės sklypą, jis objektyviai negalėtų tinkamai naudoti savo turto ir jį prižiūrėti. Utenos apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija 2009-06-15 išvadoje nustatė, kad ieškovas neturi kitos galimybės privažiuoti iki savo žemės sklypo, ( - ) kaimo žmonės, norėdami privažiuoti iki Rubikių ežero taip pat naudojasi šiuo privažiavimu. Teismas sprendė, kad kelio servituto nustatymas būtinas. Nors atsakovė teigė, jog toje vietoje, kurioje ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, kelio niekada nebuvo, tačiau tokius jos paaiškinimus paneigė byloje nustatytos aplinkybės. Apklausti liudytojai patvirtino, jog ginčo kelias, kuriuo prašoma nustatyti servitutą yra naudojamas seniai, nes tai buvo susisiekimo priemonė iki ežero. Liudytoja D. G. patvirtino, jog keliukas buvo, kai apie tą teritoriją kūrėsi sodybos. Dabar keliukas yra fiskuotas atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Atsakovė pateikė alternatyvius kelio servituto variantus, tačiau jie prieštarauja ekonomiškumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų išlaidų, prieštarauja ir saugomų teritorijų reikalavimams. Tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnyba ir Anykščių regioninio parko direkcija nurodė, jog tikslingiausia ir optimaliausia nustatyti kelio servitutą jau esamame kelyje, nes vienas iš pagrindinių saugomų teritorijų uždavinių yra kuo mažiau paliesti natūralią gamtą.

5Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai jas aiškinant ir taikant, netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus bei nustatant faktines aplinkybes. Priimtas sprendimas prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikai. Teismas neištyrė ir neįvertino visų galimų kelio servituto nustatymo vietų bei krypčių, turinčių esminės reikšmės materialinės teisės normų taikymui ir tuo pažeidė CPK 176, 179, 265, 320 straipsnių nuostatas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismo argumentai ir byloje surinkti įrodymai yra nepakankami, kad būtų galima konstatuoti, jog atsakovės siūlytos servitutinio kelio vietos prieštarauja ekonomiškumo kriterijams, naujo kelio įrengimas reikalauja papildomų neprotingai didelių išlaidų, prieštarauja saugomų teritorijų reikalavimams.

6Teismas nepagrįstai išvadą, kad atsakovės siūlomi alternatyvūs kelio variantai prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, grindė įvykio vietos apžiūros protokolu, nes apžiūros metu buvo tik apžiūrima vietovė, t. y. nebuvo tiriama, nustatinėjama, vertinama siūlomų kelio servituto vietų ekonomiškumas.

7Teismas nepagrįstai savo išvadą, jog atsakovės siūloma kelio servituto vieta per J. J. ir Z. D. sklypą būtų kelis kartus ilgesnė ir įrengimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis, grindė ieškovo byloje pateikta Utenos apskrities viršininko administracijos 2009-06-15 išvada. Ši išvada neturi ir negali turėti įtakos šioje byloje, nes tik teismas turi įgaliojimus nustatyti kelio servitutą teismo sprendimu.

8Utenos apskrities viršininko administraciją, neturėdama jokių objektyvių įrodymų nusprendė, kad kelio servituto įrengimas atsakovės siūlomoje vietoje reikalautų daug išlaidų. Utenos apskrities viršininko administracija nepagrįstai atsakovės siūlomo kelio servituto turinį praplėtė, t.y. vertino tai, kokiu būdu ieškovas savo žemės sklype galėtų suformuoti kelio servitutą, patekimui iki esamų pastatų. Viešpataujančio daikto savininko pasirinkimas kaip jis savo sklype formuos kelio servitutą, kokio ilgio kelio servitutas bus ir kiek išlaidu viešpataujančio daikto savininkas patirs įrengdamas kelią savo sklype, neturi jokios reikšmės, nes pagal servituto esmę, kelio servituto tikslas yra viešpataujančio daikto savininkui patekti i savo sklypą, o ne siekti suformuoti kelio servitutą, kuris patogiausiai, racionaliausiai leistu viešpataujančio daikto savininkui naudotis savo žemės sklypu. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas byloje nenustatė ir netyrė galimus kelio servituto variantus - kiek servitutinis kelias užimtų tarnaujančio daikto, kiek kainuotų kelio įrengimas, ar kelio servituto vieta užtikrina tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų interesų pusiausvyrą. Anykščių regioninio parko direkcijos atstovas nenurodė, jog J. J. siūlomi kelio servituto variantai prieštarauja saugomų teritorijų reikalavimams. Byloje nėra jokio objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovės siūlyti kelio servituto variantai prieštarauja saugomų teritorijų reikalavimams. Be to, Anykščių regioninio parko direkcija ir neturėjo pagrindo konstatuoti jog J. J. siūlomi kelio servituto variantai prieštarauja saugomų teritorijų reikalavimams, nes Anykščių regioninio parko direkcija netyrė ir nenagrinėjo konkrečių atsakovės pasiūlytų kelio servituto įregimo vietų, netyrė ir nevertino siūlomų kelio servituto vietų atitikimo teisės aktų, įskaitant ir saugomų teritorijų, reikalavimams. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad J. J. siūlomi kelio servituto variantai prieštarauja saugomų teritorijų reikalavimams. Teismas byloje netyrė ir nevertino konkrečių atsakovės byloje pasiūlytų servitutinio kelio įrengimo vietų, t.y. nenustatė galimų kelio servituto apimčių, jų galimo atitikimo teisės aktų nustatytiems reikalavimams, galimų kelio servituto įrengimo kaštų, taip patnetyrė ir nevertino kaip konkrečiai kiekvienu atveju būtų suvaržomos tarnaujančio daikto savininko teisės. Teismas nepilnai ir nevisapusiškybė ištyrė svarbias bylos aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

9Anykščių rajono apylinkės teismas visiškai netyrė ir nevertino ar ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas, einantis per atsakovės žemės sklypo vidurį, mažiausiai pažeidžia tarnaujančio daikto savininko teises, ar teismo nustatytas servitutas užtikrina tarnaujančio ir viešpataujančio daikto interesų pusiausvyrą. Tai lėmė procesinių teisės normų pažeidimą, netinkamą materialinių teisės normų taikymą ir nukrypimą nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo praktikos.

10Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl kelio servituto nustatymo, privalėjo įrodyti, kad nėra jokio kito kelio, kuriuo būtu galima privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, kad tokio privažiavimo (įvažiavimo) įrengimas žymiai viršija „normalių sąnaudų“ sąvoką, kad tokio privažiavimo neįmanoma įrengti kuo mažiau suvaržant kitų asmenų nuosavybės teises. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovės pateiktų argumentų, įrodymų, kad ieškovo siūlomo nustatyti kelio servituto vieta neproporcingai pažeidžia tarnaujančio daikto savininko teises. Atsakovė savo sodyboje nuo 2004 metų vykdo kaimo turizmo veiklą. Teismo nustatytas kelio servitutas greta atsakovės įrengtos pavėsinės blogina kaimo turizmo veiklos vykdymą. Toks ribojimas neproporcingai varžo atsakovės laisvą nuosavybės naudojimą, turizmo veiklos vykdymą. Kelio servitutas, einantis per atsakovės žemės sklypo vidurį, užkerta galimybę racionaliai ir vientisai išnaudoti bei plėsti savo sklypą ir sodybą, kaip vientisai išsidėsčiusią poilsio vietą ateityje, nepagrįstai ir neproporcingai riboja laisvai ir netrukdomai vykdyti ūkinę veiklą sodyboje. Teismas neįvertino, jog ieškovas, jo tėvai žemės sklype negyveno ir negyvena, o kelio servituto nustatymas reikalingas vykdant kaimo turizmo veiklą, t. y. kad poilsiautojai galėtų atvykti ir apsistoti sodyboje. Šis nustatytas kelio servitutas yra labai patogus ieškovui, nes jam nebereikia išnaudoti savo žemės sklypo patekimui prie namelių. Teismo išvada, kad kito privažiavimo patekti į ieškovo sodybą nėra, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams: VĮ Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, www.maps.lt ortofotografiniams žemėlapiams, iš kurių yra aiškiai matyti, kad per ieškovo žemės sklypą iki bylos iškėlimo buvo susiformavęs pravažiavimas, kurį ieškovas naudojo patekimui į savo sklypą. Šią aplinkybę taip pat patvirtina trečiojo asmens Z. D. pateiktas antstolės N. J. 2010-04-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 3, iš kurio nuotraukų matyti susiformavusios pravažiavimo vežios ieškovo žemės sklype ir šalia Z. D. tvoros. Teismo nustatyta kelio servituto vieta šiuo atveju užtikrina vien tik viešpataujančio daikto savininko interesus tarnaujančio daikto savininko žemės sklypo sąskaita. Ieškovas neišnaudodamas savo žemės sklypo, išsaugodamas savo žemės sklypo vientisumą bei patrauklumą savo klientų atžvilgiu, atsakovės žemės sklypo sąskaita gali patekti į savo žemės sklypą bei verstis kaimo turizmo veikla.

11Teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovės žemės sklype naudojamu pravažiavimu, neturi jokios esminės, įrodomosios reikšmės nustatant kelio servitutą. Aplinkybė, kad ieškovas iki kelio servituto nustatymo naudojosi J. J. žemės sklype savavališkai suformuotu pravažiavimu, jokios esminės įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi, kadangi ieškovas teismo prašė naudojamu pravažiavimu nustatyti kelio servitutą kurio niekada nebuvo. Ši aplinkybė būtų svarbi tik tuomet, jei ieškovas jau nustatytame kelio servitute, kuriame nebuvo nustatyta kelio (tako) vieta ir kriptis, prašytų teismo nustatyti kelio servituto vietą ir kriptį remiantis CK 4. 121 straipsniu.

12Byloje esantys pirminiai atsakovės žemės sklypo planai patvirtina, kad nei kelio, nei pačio kelio servituto jos valdomame žemės sklype niekuomet nebuvo. Ieškovas jos žemės sklype esantį pravažiavimą naudojo, nes jam tai buvo patogiausia vieta patekti į sodybą bei tuo siekdamas padidinti savo sklypo naudingą plotą, nenaudojant žemės sklypo dalies važinėjimui bei išsaugojant sklypo vientisumą. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovės teisės į kompensaciją pagal CK 4.129 str., nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė neatlygintiną servitutą, tuo pažeidė CK 4.129 str., CPK 270 str. 4 d. nuostatas bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Utenos apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija nustatė, kad ginčo kelias yra vienintelis ieškovo bei kitų gyventojų kelias privažiavimui prie Rubikių ežero. Pati atsakovė patvirtino, jog neprieštaravo dėl kelio gerinimo ir nedraudė juo naudotis. Šiuo keliu ieškovas naudojosi nuo 1999 metų, kai pradėjo vystyti kaimo turizmo veiklą. Anykščių parko direkcija dar 1998 metais parengė projektą dėl laikinos poilsiavietės įrengimo prie Rubikių ežero ir pagal šį projektą ieškovo sklypas atitiko visus reikalavimus. Projektas laikinai poilsiavietei įrengti buvo atliktas įvertinus privažiavimą iki jos būtent ginčo keliu ir tai užfiksuota pačiame projekte. Apklausti liudytojai patvirtino, jog kelias buvo ir juo buvo naudojamasi. Formuojant žemės sklypą, t. y. valstiečių ūkį atsakovės sutuoktiniui, kelias realiai jau buvo ir privalėjo būti pažymėtas kadastriniuose planuose, tačiau dėl matininkų aplaidumo tai nebuvo padaryta. Be to, valstiečių ūkis buvo formuojamas iš dviejų žemės sklypų, tarp kurių visada buvo griovis, o šalia jo buvo privažiavimas (ginčo kelias) prie ežero, kuriuo visi važinėjo. Todėl atmestini bet kokie apeliacinio skundo teiginiai apie savavališkai suformuotą pravažiavimą ir apie neva atsakovės teisių pažeidimus. Atsakovė paveldėjusi žemės sklypą po sutuoktinio mirties, jį paveldėjo su jau realiai egzistuojančiu keliu ir visą laiką naudojosi ir tebesinaudoja pati savo reikmėms šiuo keliu. Apeliacinio skundo teiginiai apie kitą neva ieškovo naudotą privažiavimą ir net susiformavusias vežas yra visiškai nieko nepagrįsti, nes pati atsakovė patvirtino, jog ieškovui priklausančiu žemės sklypu daug metų panaudos ir nuomos pagrindais naudojosi pati, važinėjo savo suformuotu pravažiavimu – ganė gyvulius, vežiojo jiems vandenį, šienavo ir pan. Be to, byloje esančiose aerofotonuotraukose nebuvo ir nėra užfiksuotas apeliantės nurodytas kitas pravažiavimas. Procesiniuose dokumentuose išsamiai, pagrindžiant rašytiniais įrodymais išanalizuota visų atsakovės pateikiamų variantų neigiami aspektai, todėl nesutinka su apeliantės teiginiu, kad jos siūlomi variantai nebuvo analizuojami ir svarstomi. Be to, atsakovė visiškai neįrodinėjo savo siūlomų kelio servitutų pagrįstumo, negalėjo paaiškinti kodėl naujas kelias nepažeistų jos interesų, o senas kelias pažeidžia. Teismas išklausė šalis bei liudytojus, nuvyko į vietą ir apžiūrėjo visus atsakovės siūlomus variantus, realiai ir vietoje įvertino visas galimybes. Teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ginčo keliukas fiksuotas atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, atsakovės siūlomi alternatyvūs kelio variantai prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, naujo kelio įrengimas reikalautų papildomų išlaidų, tikslingiausia ir optimaliausia nustatyti kelio servitutą jau esamame kelyje. Visos teismo išvados pagrįstos byloje surinkta rašytine medžiaga, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais. Be to, ginčo kelias yra užfiksuotas Anykščių regioninio parko tvarkymo plane bei Anykščių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Iš liudytojos D. G. parodymų bei byloje esančių duomenų matyti, jog keliukas yra seniai, juo naudojasi ne tik ieškovas bet ir Aniūnų kaimo žmonės, norėdami privažiuoti iki Rubikių ežero. Mano, kad servitutas turėtų būti nustatytas realiai esančiam, istoriškai susiformavusiam privažiavimo keliui per atsakovės sklypą: šis kelias buvo naudojamas iki nuosavybės teisių atkūrimo ieškovui. Šiuo keliu ieškovas daugiau kaip 10 metų naudojosi ir tvarkė, atsakovė tam neprieštaravo. Mano, kad teismas įvertino visas servituto nustatymo sąlygas, tinkamai ištyrė ir įvertino visas galimas kelio servituto nustatymo vietas bei kryptis. Alternatyvūs keliai, kuriais siūlyta nustatyti servitutą yra atmestini dėl vietovės reljefo specifikos (kalnuota vietovė su daubose esančiomis šlapynėmis, Rubikių ežero apsaugos juostos ir zonos reikalavimai t.t.), nerealių jų įrengimo sąnaudų, dokumentacijos sudėtingumo (vietovė yra Anykščių regioninio parko teritorijoje, dėl alternatyvių kelių įrengimo turėtų būti tikslinamos kelių schemos ir pan.). Atsakovė nesutikdama su neatlygintinu servitutu galėjo pareikšti priešieškinį dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos mokėjimo, pateikdama įrodymus dėl servituto nustatymo atsiradusiems nuostoliams pagrįsti.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Ž. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas buvo aktyvus ir atliko visą eilę įrodinėjimo ir objektyvios tiesos nustatymo veiksmų, o sprendime šie duomenys buvo susisteminti ir pateiktas bendras teismo vertinimas, t. y. teismui nebuvo būtinybės detaliai pažodžiui atkartoti kituose šios civilinės bylos dokumentuose užfiksuotos informacijos. Atsižvelgiant į vietos apžiūrą, Utenos apskrities viršininko administracijos 2009-06-15 išvadą, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės nurodomų alternatyvių servitutinių kelių įrengimas būtų susijęs su neprotingomis sąnaudomis, t. y. neatitiktų CK 4.126 str. 1 d. reikalavimų, o tai sudarė pagrindą pagrįstai ir teisėtai išvadai, jog ieškovo reikalavimas, neesant kitų pranašesnių alternatyvų, turėjo būti patenkintinas. Teismas pagrįstai pasirėmė Utenos apskrities viršininko administracijos 2009-06-15 išvada, kurioje yra užfiksuotos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės servituto nustatymui. Atsakovė šios išvados neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ji turi įrodamąją galią šioje byloje. Atsakovės nurodomi alternatyvūs keliai iš esmės eina prie pat Rubikių ežero kranto, o tai yra Rubikių hidrografinio draustinio dalis ir patenka į paviršutinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą. Remiantis Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2 p., pakrantės apsaugos juoste draudžiama tiesti kelius. Toks įtvirtintas teisinis reguliavimas imperatyviai uždraudžia atsakovės nurodomose alternatyviose vietose įrengti bet kokį kelią, kuriuo būtų galima privažiuoti iki ieškovo kaimo turizmo sodybos. Visi aktualūs žemės sklypai patenka į Anykščių regioninio parko teritoriją, todėl kelių įrengimas akivaizdžiai sukeltų nepateisinamą regimąją aplinkos taršą ir sąlygotų aplinkos apsaugos atžvilgiu svarbaus gamtinio kraštovaizdžio esminį pakitimą, nes turėtų būti sunaikintas natūralus pavasarinis Rubikių ežero ir pelkės susisiekimas, kuris užtikrina šio gamtinio kraštovaizdžio ir ekosistemos vientisumą ir natūralumą, bei atlikta visa eilė kitų neigiamų įtaką turinčių darbų. Teismas pagrįstai ir visapusiškai įvertinęs nustatytas aplinkybes nustatė, kad atsakovės siūlomi alternatyvūs servitutiniai keliai prieštarauja teisės aktų, reglamentuojančių saugomas teritorijas, reikalavimams. Nesutinka su atsakovės pateikta LAT praktika, nes šioje bylojesprendžiamas alternatyvių servitutų klausimas, o ne klausimas ar apskritai ieškovo interesai gali būti patenkinami be servituto nustatymo. Be to, nustačius atsakovės nurodomus servitutus, trukdytų ieškovui tinkamai naudoti viešpataujančiuosius daiktus, t. y. patekti prie savo kaimo turizmo sodybos, nes susidurtų su visa eile faktinių ir teisinių kliūčių, kurios neleistų ieškovui tinkamai naudoti viešpataujančiųjų daiktų. Atsakovė nepagrindė ir neįrodė, jog jos siūlomi alternatyvūs servitutiniai keliai išties yra pranašesni, o ieškovas tinkamais ir leistinais įrodymais bei aplinkybėmis pagrindė ieškinio reikalavimą. Sprendimas buvo priimtas tinkamai ir visapusiškai įvertinus šios bylos įrodymus, inter alia susijusius su galimybe nustatyti atsakovės siūlomus alternatyvius servituto variantus, o tai sudarė sąlygas tinkamai pritaikyti materialinės teisės normas ir nepažeisti atsakovės nurodomų procesinių teisės normų. Atsakovė jokiais konkrečiais įrodymais nepagrindė jos teisių suvaržymo, ji vykdė ir vykdo kaimo turizmo veiklą ir nei karto nebuvo išreiškusi savo pozicijos, jog esamas kelias kaip nors įtakotų jos galimybę vykdyti šią veiklą, naudoti žemės sklypą sodybos plėtimui. Atsakovės nurodomos vėžios negali būti įvardijamos pravažiavimu ar keliu, nes byloje esantys duomenys, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, fotonuotraukos įrodo, jog jokio kito pravažiavimo nėra. Byloje esantys duomenys įrodo, jog ginčo keliu ilgą laiką naudojosi ne tik ieškovas, bet kiti asmenys norėdami patekti prie ežero, atsakovė leido tuo keliu naudotis ir leido šį kelią pagerinti. Teismas savo sprendime pagrįstai atsižvelgė į šias nurodytas aplinkybes. Atsakovė nei viename iš savo procesinių dokumentų ar žodžiu neprieštaravo ieškovo prašomo servituto neatlygintinumo faktui, todėl teismui nebuvo pagrindo sprendimu nustatyti atlygintiną servitutą. Be to, atsakovė ateityje turės teisę siekti dėl galimų nuostolių atlyginimo dėl nustatyto servituto. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės apeliaciniame skunde pateikti motyvai yra tiek faktiškai, tiek teisiškai nepagrįsti, o sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo G. L. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimą palikti nepakeistą. Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertinęs visus byloje pateiktus šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, tinkamai ir išsamiai ištyrė bei įvertino ieškovo ieškiniu prašomą kelio servituto nustatymo vietą ir pateiktas atsakovės galimas keturias kelio servituto nustatymo vietas. Ieškovas keliu per atsakovės sklypą naudojosi patekti į savo sodybą, kitų privažiavimų nėra ir jų įrengti nėra galimybės, tai patvirtina byloje esantys duomenys ir teismas juos įvertino. Nors ieškovas per atsakovės sklypą keliu privažiuoti į savo sklypą naudojasi nuo 1994 m., o nuo 1999 m. pastoviai savo lėšomis jį gerina, tačiau atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad tam ji būtų prieštaravusi. Todėl jokiais įrodymais nepagrįstas atsakovės tvirtinimas, kad ieškovas savavališkai įrengė kelią, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir išdėstytoms aplinkybėms. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje, įvertinęs vietos apžiūros protokolą, konstatavo, kad atsakovės siūlomi alternatyvūs kelio variantai prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, nes naujo kelio įrengimas reikalautų papildomų išlaidų. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės siūlomų kelių įrengimas būtų susijęs su neprotingomis ir didelėmis išlaidomis. Be to, ieškovės siūlomi kelio variantai prieštarauja saugomų teritorijų reikalavimams.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Anykščių regioninio parko direkcija prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimą palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde klaidingai yra teigiama, kad ieškovas naudojasi savavališkai suformuotu pravažiavimu einančiu per atsakovės žemės sklypą. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad šis pravažiavimas susiformavo žymiai ankščiau nei prasidėjo žemės reforma. Atsakovei žemės sklypas buvo sugrąžintas jau su susiformavusiu pravažiavimu. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės siūlomi trys alternatyvūs kelio variantai prieštarautų ekonomiškumo kriterijams, tai pagrįsdamas vietos apžiūros protokolu. Buvo įvertinti visi siūlymai, teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, pakankamai vertino visus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

19Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Anykščių rajono valdybos 1994-02-25 potvarkiu Nr. 45 p-v A. K. atkurta nuosavybės teisė į 8,95 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Atkuriant nuosavybės teises įvažiavimo į žemės sklypą, žemės sklypo servitutų nenustatyta (Anykščių rajono valdybos pareigų ir teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos). Šį sklypą jis 2001-10-25 sutartimi dovanojo sūnui, ieškovui R. K. (t. 1, b. l. 9-11, 38).

20Anykščių rajono valdybos 1991-10-17 potvarkiu Nr. 228 p-v nuosavybės teisė į 13,29 ha žemės sklypą ( - ) atkurta B. J.. Apribojimų, kelių ar servitutų žemės sklype nėra. Šią nuosavybę po jo mirties paveldėjo atsakovė J. J. (t. 1, b. l. 48-54, priedo prie bylos b. l. 77).

21Tretysis asmuo Ž. D. nuosavybės teise valdo 1,1 ha žemės sklypą ( - ) nuo 2001-03-01 (1 ha) ir nuo 2007-05-22 (0,1 ha). Žemės sklype servitutai nenustatyti (t. 1, b. l. 107-109).

22Tretysis asmuo G. L. Aniūnų k., Anykščių rajone nuosavybės teise valdo 11,1589 ha žemės sklypą nuo 1999-05-26. Jos sklype nustatytas kelio servitutas, leidžiant kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius esamu 4 m. pločo keliu. Šis sklypas ribojasi su ieškovo, atsakovės ir ž. D. žemės sklypais (t. 1, b. l. 180-183, t. 2, b. l. 25, 116).

23Tiek ieškovas, tik atsakovė savo valdose teikia kaimo turizmo paslaugas (t. 1, b. l. 13-16, 55-58). Ieškovas R. K. šoje valdoje negyvena, ją nuomoja poilsiautojams, o atsakovė J. J. gyvena nuolat ir turi ūkį.

24Ieškovas R. K. CK 4. 124 straipsnio pagrindu prašė atsakovės J. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyti neatlygintinai kelio servitutą ir leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius esamu 3 m. pločo keliu. Anykščių rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino ir nustatė J. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neatlygintiną kelio servitutą konstatuodamas, kad kito pravažiavimo į savo žemės sklypą ieškovas neturi.

25Servituto sąvoką reglamentuota CK 4.111 straipsnyje. Iš įstatymo normos matyti, kad servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Todėl servituto turinyje turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 str. 1 d.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4. 113 str. 1 d., 4. 117 str.).

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose: 2005-04-04, bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007-06-11, byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009-04-03, byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010-06-22, byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad dalyvaujantys byloje asmenys 2011-04-12 vyko į vietos apžiūrą, kur buvo siūlomi net keturi servituto variantai (t. 2, b. l. 168-170). Teismo sprendime šie variantai neaptarti, išvadų, kodėl tinka tik vienas variantas, kodėl netinka kiti, nėra. Teiginys, jog atsakovės siūlomi variantai prieštarauja ekonomiškumo kriterijams, neparemtas jokiais įrodymais (kelių projektai, įrengimo paskaičiavimai ir pan.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo neaišku, kokiais įrodymais ir argumentais remdamasis teismas patenkino ieškinį. Nustatydamas kelio servitutą, pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kokiais pagrindais nustatoma absoliuti servituto teisė (kam yra būtinybė ginti gyvulius šiuo keliu), nemotyvavo, neatlygintino servituto nustatymo, visiškai nepasisakė dėl žemės savininkės patiriamų nuostolių atlyginimo. Atsakovė pateikė žemės sklypo įvertinimo ataskaitą iš kurios matyti, kad servituto nustatymas žemės sklypo vertę mažina 150 000 Lt (t. 2, b. l. 137), tačiau kas ir kaip atlygins atsakovės nuostolius teismas nesprendė.

27CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Šios normos prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą, už savininko teisių suvaržymą. Pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys. Toks įstatymo normos turinio aiškinimas pateikiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose: 2007-07-13, bylos Nr. 3K-3-315/2007; 2008-10-06, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009-02-17, bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009-04-03, bylos Nr.3K-3-157/2009; 2009-12-23, bylos Nr. 3K-3-581/2009 ir kt.). Taigi, Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimas prieštarauja išdėstytam įstatyminiam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai.

28Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantės argumentais, išdėstytais apeliaciniame skunde, todėl jų nekartoja. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, bylos faktinės aplinkybės neištirtos ir to pasekoje bylos esmė neatskleista. Dėl to, kas pasakyta, Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

29Apeliantei J. J. grąžinamas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 str.1 d. 7 p., t. 2, b. l. 198).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

31Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32J. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ) grąžinti 136,80 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis litus 80 centų) žyminio mokesčio sumokėto 2011-06-20, Swedbank AB. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Ieškovas prašė atsakovei J. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės... 4. Anykščių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu... 5. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Anykščių rajono apylinkės teismo... 6. Teismas nepagrįstai išvadą, kad atsakovės siūlomi alternatyvūs kelio... 7. Teismas nepagrįstai savo išvadą, jog atsakovės siūloma kelio servituto... 8. Utenos apskrities viršininko administraciją, neturėdama jokių objektyvių... 9. Anykščių rajono apylinkės teismas visiškai netyrė ir nevertino ar... 10. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl kelio servituto nustatymo, privalėjo... 11. Teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovės žemės sklype... 12. Byloje esantys pirminiai atsakovės žemės sklypo planai patvirtina, kad nei... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinės žemės... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Ž. D. prašo apeliacinį... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo G. L. prašo Anykščių... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Anykščių regioninio parko... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Anykščių rajono valdybos... 20. Anykščių rajono valdybos 1991-10-17 potvarkiu Nr. 228 p-v nuosavybės teisė... 21. Tretysis asmuo Ž. D. nuosavybės teise valdo 1,1 ha žemės sklypą ( - ) nuo... 22. Tretysis asmuo G. L. Aniūnų k., Anykščių rajone nuosavybės teise valdo... 23. Tiek ieškovas, tik atsakovė savo valdose teikia kaimo turizmo paslaugas (t.... 24. Ieškovas R. K. CK 4. 124 straipsnio pagrindu prašė atsakovės J. J.... 25. Servituto sąvoką reglamentuota CK 4.111 straipsnyje. Iš įstatymo normos... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis... 27. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 28. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantės argumentais, išdėstytais... 29. Apeliantei J. J. grąžinamas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą... 32. J. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ) grąžinti 136,80 Lt (vieną šimtą trisdešimt...