Byla 1A-345/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui, gynėjams advokatams Annai Grinevič, Vladimirui Buslovičiui, Sigitui Židoniui, nuteistiesiems S. G., J. G., J. P. (V.),

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. G., J. P. (V.) ir J. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 1 dalį (dėl pelnymosi iš V. B., I. M., A. S., N. P., J. A., R. T., I. L., N. D., D. J., V. G. prostitucijos) – laisvės atėmimu trejiems metams;

4- pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos) – laisvės atėmimu ketveriems metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

7S. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 308 straipsnio 2 dalyje (dėl N. D. įtraukimo į prostituciją), BK 307 straipsnio 1 dalyje (dėl pelnymosi iš D. Š. prostitucijos) ir BK 307 straipsnio 1 dalyje (dėl pelnymosi iš Ž. B. prostitucijos) išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

8J. G. pripažinta kalta ir nuteista:

9- pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (dėl pelnymosi iš V. B., I. M., A. S., N. P., J. A., R. T., I. L., N. D., D. J., V. G. prostitucijos) – laisvės atėmimu trejiems metams;

10- pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos) – laisvės atėmimu ketveriems metams.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 307 straipsnio 3 dalį ir J. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

13J. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 308 straipsnio 2 dalyje (dėl N. D. įtraukimo į prostituciją), BK 307 straipsnio 1 dalyje (dėl pelnymosi iš D. Š. prostitucijos) ir BK 307 straipsnio 1 dalyje (dėl pelnymosi iš Ž. B. prostitucijos) išteisinta, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

14J. P. (V.) pripažinta kalta ir nuteista:

15- pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (dėl pelnymosi iš D. J. ir V. G. prostitucijos) – laisvės atėmimu vieneriems metams;

16- pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos) – laisvės atėmimu trejiems metams.

17Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

18Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

19Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

20S. G. ir J. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2002 m. pabaigos iki 2003 m. pradžios, ( - ) pelnėsi iš V. B. prostitucijos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

21J. G. apgyvendino V. B. išnuomotame bute, esančiame ( - ), kuriame V. B. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo V. B. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kur V. B. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugas. Taip pat, J. G. iš V. B. už prostituciją paimdavo dalį gautų piniginių lėšų, t. y. 60 Lt iš 100 Lt, gautų už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu, perduodavo nenustatytą pinigų sumą S. G.

22Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio mėnesio iki 2005 m. birželio mėnesio pelnėsi iš I. M. prostitucijos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

23J. G. apgyvendino I. M. išnuomotuose butuose, esančius ( - ), bei nenustatytų asmenų išnuomotuose butuose, esančius ( - ), kuriuose I. M. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo I. M. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose I. M. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. Taip pat, J. G. iš I. M. už prostituciją paimdavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dalį gautų piniginių lėšų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu, perduodavo nenustatytą pinigų sumą S. G.

24Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2003 m. vasario mėnesio iki 2007 m. vasario mėnesio pelnėsi iš A. S. prostitucijos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

25J. G. apgyvendino A. S. išnuomotuose butuose, esančius ( - ), kuriuose A. S. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo A. S. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose A. S. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis A. S. dalį už prostituciją gautų piniginių lėšų, t. y. 50 Lt iš 100 Lt ir 75 Lt iš 150 Lt, gautų už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų, nenustatytą pinigų sumą perduodavo J. G., o ši – S. G.

26Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 2 d. iki 2006 m. kovo 7 d. pelnėsi iš N. P. prostitucijos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

27J. G. apgyvendino N. P. išnuomotuose butuose, esančius ( - ) bei kitų asmenų išnuomotuose butuose, esančiuose ( - ), kuriuose N. P. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo N. P. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose N. P. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. Taip pat, J. G. iš N. P. paimdavo dalį už prostituciją gautų piniginių lėšų, t. y. 50 Lt iš 100 Lt, gautų už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu, nenustatytą pinigų sumą perduodavo S. G.

28Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 29 d. iki 2004 m. birželio mėnesio pelnėsi iš J. A. prostitucijos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

29J. G. apgyvendino J. A. išnuomotuose butuose, esančius ( - ) bei kitų asmenų išnuomotame bute, esančiame ( - ), kuriuose J. A. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo J. A. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose J. A. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis J. A. dalį už prostituciją gautų piniginių lėšų, t. y. 40 Lt iš 100 Lt, gautų už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų, nenustatytą pinigų sumą perduodavo J. G., o ši – S. G.

30Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 8 d. iki 2004 m. kovo 16 d. pelnėsi iš R. T. prostitucijos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

31J. G. apgyvendino R. T. išnuomotame bute, esančiame ( - ) bei kitų asmenų išnuomotame bute, esančiame ( - ), kuriuose R. T. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo R. T. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose R. T. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytą dalį už prostituciją gautų piniginių lėšų, R. T. perduodavo J. G., o ši – S. G.

32Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 14 d. iki 2004 m. balandžio 16 d. pelnėsi iš I. L. prostitucijos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

33J. G. apgyvendino I. L. išnuomotame bute, esančiame ( - ), kuriame I. L. vertėsi prostitucija, o išnuomotame bute, esančiame ( - ), – teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo I. L. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose I. L. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis I. L. visas už prostituciją gautas pinigines lėšas – 100 Lt, gautų už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų, tačiau nenustatytą pinigų sumą perduodavo J. G., o ši – S. G.

34Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2003 m. spalio mėnesio iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, pelnėsi iš N. D. prostitucijos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

35J. G. apgyvendino N. D. išnuomotuose butuose, ( - ), kurių adresai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, kuriuose N. D. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo N. D. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose N. D. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. Taip pat, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis N. D. dalį už prostituciją gautų piniginių lėšų, t. y. 50 Lt iš 100 Lt, už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų, nenustatytą pinigų sumą perduodavo J. G., o ši – S. G.

36Taip pat, veikdami bendrininkų grupe ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, S. G., J. G. ir J. P. (V.), laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 20 d. iki 2005 m. gruodžio 26 d. pelnėsi iš D. J. prostitucijos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

37J. G. ir J. P. (V.) apgyvendino D. J. išnuomotuose butuose, esančius (duomenys neskelbtini, kuriuose D. J. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. P. (V.) ir J. G. surasdavo D. J. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose D. J. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. Taip pat, J. P. (V.) iš D. J. paimdavo dalį už prostituciją gautų piniginių lėšų, t. y. 90 Lt iš 150 Lt, gautų už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu, nenustatytą pinigų sumą perduodavo S. G.

38Taip pat, veikdami bendrininkų grupe ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, S. G., J. G. ir J. P. (V.), laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. gruodžio 26 – 27 d. pelnėsi iš V. G. prostitucijos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

39J. G. ir J. P. (V.) apgyvendino V. G. išnuomotuose butuose, esančius ( - ), kur V. G. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. P. (V.) ir J. G. surasdavo V. G. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose V. G. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. J. P. (V.) iš V. G. paimdavo dalį už prostituciją gautų piniginių lėšų, t. y. 90 Lt iš 150 Lt, gautų už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu, nenustatytą pinigų sumą perduodavo S. G.

40Šiais veiksmais J. G. ir S. G. (dėl pelnymosi iš V. B., I. M., A. S., N. P., J. A., R. T., I. L., N. D., D. J., V. G. prostitucijos) bei J. P. (V.) (dėl pelnymosi iš D. J. ir V. G. prostitucijos) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 1 dalyje.

41Be to, S. G. ir J. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2006 m. liepos mėnesio pelnėsi iš nepilnametės V. B. prostitucijos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

42J. G. apgyvendino V. B. išnuomotame bute, esančiame ( - ), bei kitų asmenų išnuomotame bute, esančiame ( - ), kuriuose V. B. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. G. surasdavo V. B. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kur V. B. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas, arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. Taip pat, J. G. iš V. B. paimdavo nenustatytą dalį už prostituciją gautų piniginių lėšų, už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu metu bei nenustatytą pinigų sumą perduodavo S. G.

43Šiais veiksmais J. G. ir S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 3 dalyje.

44Taip pat, J. P. (V.) pripažinta kaltu ir nuteista už tai, kad tęsdama savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2005 m. gruodžio mėnesio pelnėsi iš nepilnametės A. L. prostitucijos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

45J. P. (V.) apgyvendino A. L. išnuomotuose butuose, esančius ( - ), tačiau ikiteisminio tyrimo metu jų adresai nenustatyti, kuriuose A. L. vertėsi prostitucija, t. y. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas už materialinį atlygį. Be to, J. P. (V.) surasdavo A. L. klientų, t. y. užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kuriuose A. L. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti teikti seksualinio pobūdžio paslaugų. Taip pat, J. P. (V.) paimdavo visas A. L. už prostituciją gautas pinigines lėšas, t. y. 100 Lt, gautus už valandą suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų.

46Šiais veiksmais J. P. (V.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 3 dalyje.

47Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti ir nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir jį išteisinti. Be to, nuosprendžio dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

48Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas. Pažymi, kad apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, netinkamai išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

49Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus pažymėjo, jog iš V. B. prostitucijos nesipelnė, kadangi nuo 2004 m. gruodžio mėnesio buvo išvykęs gyventi į ( - ) kaimą, esantį ( - ) rajone, ir buvo nutraukęs neteisėtą veiklą, susijusią su prostituciją. Be to, nei J. G., nei kiti asmenys, pinigų, gautų iš nukentėjusiosios V. B. niekada jam neperdavė. Nurodo, kad nukentėjusiąją yra matęs tik vieną kartą, kai pažįstama D. Š. buvo pasikvietusi į nuomojamą butą pasikalbėti su V. B. dėl 6 400 Lt vagystės. Be to, pati nukentėjusioji V. B. parodė, kad nuteistasis ją mušė už pinigų vagystę iš D. Š., o ne dėl to, jog ji buvo pabėgusi iš namų (nuomojamo buto). Ikiteisminio tyrimo metu asmens atpažinimo pagal nuotrauką metu nukentėjusioji V. B. nurodydama jo (S. G.) nuotrauką patvirtino, kad jį (apeliantą) matė tik vieną kartą, kai buvo kilęs konfliktas dėl pinigų vagystės iš D. Š.

50S. G. skunde prašo atsižvelgti į byloje pateiktą Šiaulių apygardos prokuratūros 2007 m. liepos 3 d. nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. Š. atžvilgiu dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos. Pažymi, kad šiame nutarime nurodoma, jog V. B. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes ji apklausų metu nebuvo nuoširdi ir apkalbėjo kitus asmenis.

51Tačiau pirmosios instancijos teismas, priešingai, skundžiamajame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios V. B. prieštaringais parodymais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

52Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad nuteistoji J. G. priiminėdavo klientų užsakymus, užsakydavo skelbimus spaudoje, paimdavo iš nukentėjusiosios V. B. nenustatytą dalį pinigų bei jų dalį perduodavo jam (S. G.). Tačiau nuteistojo nuomone, šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji pinigus atiduodavo D. Š., kuri pirkdavo rūbus, maistą, priiminėdavo užsakymus, tačiau apie J. G. veiksmus ji nieko nežinojo ir pinigų jai (J. G.) neperduodavo.

53Taip pat, S. G. skunde teigia, kad nėra jokių byloje pateikta objektyvių duomenų apie tai, jog kas nors būtų žinojęs, kad nukentėjusioji V. B. buvo nepilnametė. Nuteistojo nuomone, nepagristi nukentėjusiosios argumentai, kad ji (V. B.) sakė D. Š. apie savo nepilnametystę, o ši – jam (S. G.). Tuo tarpu, D. Š. duodama parodymus apie jai žinomas aplinkybes, šio fakto nepatvirtino. Pasak apelianto, nukentėjusioji V. B. jį apkalba tik dėl to, kad jis (apeliantas) su ja labai griežtai elgėsi, kai aiškinosi aplinkybes dėl pinigų vagystės iš D. Š.

54S. G. skunde atkreipia dėmesį ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną, dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, jau buvo suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai ir baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas.

55Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atskirus nusikalstamos veikos epizodus pripažino kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir todėl senaties terminų netaikė. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas pripažindamas jo nusikalstamas veikas kaip tęstines, pažeidė jo teises į gynybą, nes teisminio nagrinėjimo metu apie tai neinformavo proceso dalyvių.

56Taip pat, nuteistasis S. G. remdamasis teismų praktika, prašo įvertinti tai, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio nuostatų, nes skundžiamojo nuosprendžio dalyje, kurioje jis kaltinamas dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos (BK 307 straipsnio 3 dalis) iš anksto nepranešus, buvo pakeistos faktinės bylos aplinkybės, t. y. nuosprendyje buvo konstatuota, kad veikdami bendrininkų grupe su kitais asmenimis (kurie pripažinti kaltais ir nuteisti kitu nuosprendžiu), kartu su J. G. pelnėsi iš V. B. prostitucijos, nors kaltinamajame akte šių aplinkybių nebuvo nurodyta.

57Nuteistasis S. G. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jam paskyrė galutinę ir labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad praeityje nėra teistas, nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo didelis laiko tarpas (nuo devynerių iki vienuolikos metų), per kurį jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, visas baudžiamasis procesas taip pat vyksta ilgą laiko tarpą (apie penkerius metus). Prašo atsižvelgti ir į tai, kad BK 307 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą yra numatytos ir bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Be to, skunde remiamasi teismų praktika ir pažymi, kad teisės į teisingą procesą pažeidimas, nesilaikant proceso greitumo principo, gali būti kompensuojamas sušvelninus bausmę nuteistajam (Kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-503/2010).

58Nuteistoji J. P. (V.) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti ir nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos), panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, o paskirtą laisvė atėmimo bausmę sušvelninti.

59Skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai ją pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, nes šio nusikaltimo ji nepadarė. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, nepagrįstai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, todėl netinkamai ir šališkai išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

60J. P. (V.) atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Be to, visi byloje esantys faktai turi vienodą įrodomąją galią, kurių negalima vertinti skirtingai, t. y. vieniems suteikti didesnę įrodomąją galią, o kitus nemotyvuotai atmesti.

61Nuteistosios nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažindamas ją kalta pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai vadovavosi tik nukentėjusiosios A. L. parodymais. Pasak apeliantės, nukentėjusiosios A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti 2008 m. rugpjūčio 26 d. parodymai yra nekonkretūs, prieštaringi ir subjektyvūs. Be to, asmens duoti parodymai yra pripažįstami įrodymais tik tuo atveju, kai jis yra apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teisiamojo posėdžio metu.

62Skunde apeliantė nurodo, kad be A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų jos (J. P.) atliktus veiksmus prieš nukentėjusiąją, nėra. Pasak J. P. (V.), pirmosios instancijos teismas šioje nagrinėjamojoje byloje tyrė ir vertino netiesioginius, tik ją kaltinančius duomenis bei visiškai ignoravo jos (apeliantės), kitų kaltinamųjų parodymus ir kitus byloje esančius duomenis.

63Apeliantė pažymi, kad skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog ji žinojo apie nukentėjusiosios A. L. nepilnametystę, nes buvo radusi nukentėjusios pasą. Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis asmuo nėra proceso dalyvis, kuris atsako už savo parodymų teisingumą, nes nėra įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Todėl, jei byloje nėra kitų objektyvių kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų, remtis tokiais nepatvirtintais, nevienodais ir neišsamiais parodymais negalima.

64J. P. (V.) skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pripažino jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

65Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniu. Be to, bausmė – individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistosios nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės individualizavimui turinčias reikšmės nuostatas ir paskyrė per griežtą bausmę. Pasak apeliantės, bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, t. y. atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Prašo atsižvelgti ir į tai, kad praeityje nėra teista. Taip pat pažymi, kad įstatymo numatytais atvejais, teismas gali paskirti švelnesnę bausmę už numatytą sankcijoje. Tokią galimybę įtvirtina ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nors Baudžiamasis kodeksas ir neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas vertinamas kaip teisingos bausmės paskyrimas.

66Nuteistoji J. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti ir nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos), panaikinti ir ją išteisinti, o nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu.

67Skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas. Pažymi, kad apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, netinkamai išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

68Nuteistoji J. G. prašo atsižvelgti į jos parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kurių metu parodė, jog iš V. B. prostitucijos nesipelnė, nors žinojo, kad nukentėjusioji vertėsi prostitucija ir gyveno kartu su D. Š. Pažymi, kad ji (J. G.) D. Š. tik buvo išnuomavusi butą, nes butų savininkai jai nenorėjo jų nuomoti. Be to, nuteistoji neneigia, kad tam tikrą laiko tarpą pelnėsi iš kai kurių merginų prostitucijos.

69Apeliantės nuomone, nukentėjusioji V. B. ją galėjo matyti tik vieną kartą, kai buvo užėjusi į butą paimti iš D. Š. pinigus už buto nuomą, kuriuos reikėjo sumokėti buto savininkui.

70Prašo atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ji (J. G.) žinojo nukentėjusiosios V. B. tikrą amžių.

71J. G. atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos prokuratūra 2007 m. liepos 3 d. nutarimu, nutraukė ikiteisminį tyrimą D. Š. atžvilgiu dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu buvo nuteisti asmenys, kurie pelnėsi iš V. B. prostitucijos, tačiau šioje byloje ji (J. G.) net nebuvo paminėta.

72Nuteistoji J. G. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jai paskyrė galutinę bausmę. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nei viena nukentėjusioji, kurios užsiminėjo prostitucija, iš esmės jokių pretenzijų jai nepareiškė ir nepatvirtino, jog buvo verčiamos dirbti.

73Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo didelis laiko tarpas (nuo aštuonerių iki vienuolikos metų), visas baudžiamasis procesas taip pat vyksta ilgą laiko tarpą (apie penkerius metus). Prašo atsižvelgti ir į tai, kad BK 307 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą yra numatytos ir bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Be to, skunde remiamasi teismų praktika ir pažymi, kad teisės į teisingą procesą pažeidimas, nesilaikant proceso greitumo principo, gali būti kompensuojamas sušvelninus bausmę (Kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2009,

74Nr. 2K-503/2010).

75S. G., J. G., J. P. (V.) ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

76Nuteistųjų S. G., J. G. ir J. P. (V.) apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybių ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktai). Nuteistieji S. G. ir J. G. neginčija veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir jų gavimo teisėtumo dėl pelnymosi iš V. B., I. M., A. S., N. P., J. A., R. T., I. L., N. D., D. J., V. G. prostitucijos, nuteistoji J. P. (V.) – dėl pelnymosi iš D. J. ir V. G. prostitucijos, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

77Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas, kuriose įtvirtinti liečiamumo ir leistinumo principai ir įrodymų vertinimo taisykles. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliantų skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo iš dalies pagrįsti. Tačiau ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų, liudytojų parodymus bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 ir 3.1.8 punktuose išdėstytas nuostatas, o kai kurios klaidos dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo ištaisomos apeliacinio proceso metu.

78Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų dėl nuteistiesiems S. G., J. G. ir J. P. (V.) inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

79S. G. ir J. G. veikos kvalifikavimas pagal BK 307 straipsnio 3 dalį dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos

80Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu apeliantai skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija nuorodomis į pažeidimus, jų manymu, padarytus šioje byloje taikant BPK 20 straipsnio, BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir ypač įrodymų vertinimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jų kaltumą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo grindė netinkamais įrodymais.

81Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistųjų S. G. ir J. G. skundų argumentais. Apeliacinis teismas pažymi, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, kad pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

82Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos V. B. parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nuoseklūs. Iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad 2006 metais būdama nepilnametė ji buvo parduota verstis prostitucija ( - ) mieste. (Duomenys neskelbtini) ją pasitiko D. Š. ir nuteistasis S. G., kuris nusprendė, kad ji (V. B.) tinkama teikti seksualinio pobūdžio paslaugas. D. Š. jai pasakė, kad S. G. yra „vyriausias“, jį vadino „dėde“. Ji kartu su D. Š. teikė seksualinio pobūdžio paslaugas. Vėliau ji pabėgo ir paėmė (pavogė) D. Š. pinigus (6 400 Lt), kurie buvo gauti už seksualines paslaugas. Tačiau ją pagavo ( - ), todėl buvo priversta grįžti į ( - ) ir toliau teikti seksualines paslaugas. Po to pas D. Š. atvažiavo S. G. („dėdė“) ir ją sumušė, grasino išmesti iš buto balkono, esančio vienuoliktame aukšte. Tą patį vakarą ją perdavė kitiems asmenims, nes turėjo atidirbti už pavogtus pinigus iš D. Š. Ji taip pat vieną kartą matė J. G., kuriai D. Š. perdavė voką su pinigais, kurie buvo gauti už suteiktas seksualines paslaugas (1 t., 172-174, 175-182 b. l., 5 t., 128-133 b. l.).

83Šiuos parodymus iš dalies patvirtino liudytoja D. Š. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad ji pati vertėsi prostitucija, dirbo viena ir keliese, jokio „stogo“ neturėjo, S. G. ir J. G. nepažįsta, V. B. nepamena (4 t., 209-211 b. l.).

84Iš liudytojos V. G. Z. parodymų matyti, kad iš kitų merginų pokalbių girdėjo apie „dėdę“, kuris pagal pareigas buvo vyriausias, net svarbesnis už J. P. Su J. G. betarpiškai nebendravo, tik telefonu, kuri pasakydavo, kur reikės teikti seksualines paslaugas. D. Š. taip pat teikė seksualinio pobūdžio paslaugas (1 t., 158-168 b. l., 4 t., 149-160 b. l.).

85Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos V. B. parodymais, nes jie atitinka kitą bylos medžiagą, t. y. iš dalies liudytojų D. B., V. G. Z. parodymus apie nuteistąjį S. G. („dėdę“) ir J. G., kurie kontroliavo prostitucijos verslą, priimdavo klientų užsakymus, ir gaudavo pinigus už merginų seksualinį išnaudojimą. Nors nuteistasis S. G. teigia, kad iš V. B. prostitucijos nesipelnė, nes buvo atsisakęs tokio verslo ir išvykęs į kaimą, tokius jo parodymus paneigia liudytojos V. B. parodymai apie tai, kad nuteistasis ją sumušė ir grasino išmesti iš vienuolikto aukšto balkono. Kaip matyti iš nuteistojo S. G. parodymų, jis pripažįsta, kad buvo atvykęs į minėtą butą ir kalbėjo su V. B., tačiau su ja griežtai pasielgė ne už tai, kad pabėgo, o už tai, jog iš D. Š. pavogė pinigus. Tačiau tokie nuteistojo S. G. parodymai nelogiški ir neįtikinami, nes liudytoja tą patį vakarą buvo perduota kitiems asmenims. Akivaizdu, kad nuteistasis S. G. sumušė V. B. ir grasino išmesti iš balkono už tai, kad ji atsisakė verstis prostitucija. Iš V. B. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji pinigus atiduodavo D. Š., kuri pirkdavo rūbus, maistą, priiminėdavo užsakymus, tačiau apie J. G. veiksmus ji nieko nežinojo ir pinigų jai (J. G.) neperduodavo. Teisėjų kolegija iš dalies kritiškai vertina liudytojos D. Š. parodymus dėl pelnymosi iš prostitucijos, nes tokiu būdu stengiasi padėti nuteistiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš nuteistosios J. G. parodymų matyti, kad V. B. ją galėjo matyti tik vieną kartą, kai buvo užėjusi į butą paimti iš D. Š. pinigus už buto nuomą, kuriuos reikėjo sumokėti buto savininkui. Tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistosios parodymus taip pat vertina kritiškai, nes jie naivūs ir neįtikinami, nes jie neatitinka bylos aplinkybių. Savaime suprantama, kad V. B., D. Š. ir kitos šioje byloje apklaustos liudytojos (dėl kurių nuosprendis neskundžiamas) buvo priverstos užsiimti prostitucija, o nuteistieji tokiu būdu pelnėsi iš jų prostitucijos. Tačiau logiška ir suprantama, kad praėjus pakankamai dideliam laiko tarpui nuo įvykių, V. B. ir kitos merginos, iš kurių buvo pelnomasi iš prostitucijos (ši nuosprendžio dalis neskundžiama), tiksliai negalėjo prisiminti konkrečiai kur ir kokiomis aplinkybėmis tai darė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistieji S. G. ir J. G. pelnėsi iš V. B. prostitucijos tokiais pat būdais ir metodais, kaip ir dėl kitų merginų, dėl kurių ši nuosprendžio dalis neskundžiama. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytoja V. B. meluoja ar sąmoningai apkalba nuteistuosius S. G. ir J. G. Tai neįrodo ir Šiaulių apygardos prokuratūros 2007 m. liepos 3 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. Š. atžvilgiu dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos (5 t., 148-150 b. l.). Kaip matyti iš šio nutarimo, jame nurodytos įvykio aplinkybės visiškai nesusijusios su šioje baudžiamojoje byloje nurodytomis aplinkybėmis. Priešingai, ikiteisminis tyrimas nutrauktas prieš A. P., G. P., N. P. ir D. Š. dėl nusikalstamų veikų pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (dėl vaiko pardavimo), BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl D. Š. pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos), nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis prokuroro nutarimas šioje byloje neleidžia abejoti V. B. parodymų nuoseklumu ir teisingumu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertina Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, nes N. P. ir Ž. P. nuteisti dėl kitų nusikalstamų veikų, kurios nesusijusios su šia nagrinėjama byla (5 t., 45-53 b. l.).

86Pažymėtina, kad BK 307 straipsnio 3 dalyje numatytas būtinas įrodinėjimo požymis yra tai, kad kaltininkas pelnėsi iš nepilnamečio prostitucijos. Iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad ji apie savo nepilnametystę sakė D. Š., o ši – neva S. G. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja D. Š. neigė pažįstanti S. G. ir J. G., byloje nėra jokių kitų objektyvių ir įtikinamų įrodymų apie tai, kad ji (D. Š.) pasakė nuteistiesiems apie V. B. amžių (nepilnametystę), nuteistieji tai neigia. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, todėl visos abejonės vertinamos nuteistųjų naudai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad S. G. ir J. G. nusikalstamos veikos yra tęstinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka, nes tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikaltimą. Be to, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra vieningas kaltininko sumanymas (vieninga tyčia), kuris apjungia keletą veiksmų. Pagal doktrininį įstatymo aiškinimą vieninga tyčia yra tada, kai asmuo, pelnydamasis iš prostitucijos pirmą kartą, suvokia, jog ir ateityje tai darys. Akivaizdu, kad nuteistųjų S. G. ir J. G. tyčia buvo nukreipta pasipelnyti iš prostitucijos, tai jungė vienas sumanymas, todėl nepriklausomai nuo to, iš kelių asmenų nuteistieji materialiai pasipelnė iš prostitucijos, tokia jų veika kvalifikuojama pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį. Todėl nesuprantama pirmosios instancijos teismo pozicija dėl S. G. ir J. G. nusikalstamos veikos atskiros kvalifikacijos dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos, nors tuo metu, pasak teismo, ji buvo nepilnametė. Esant šioms aplinkybėms, S. G. ir J. G. nusikalstama veika iš BK 307 straipsnio 1 dalies ir BK 307 straipsnio 3 dalies (dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos) perkvalifikuojama į BK 307 straipsnio 1 dalį.

87Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas padarė išvadą, jog S. G. ir J. G. nusikalstamas veikas padarė bendrininkaujant su asmenimis, dėl kurių buvo priimti kiti nuosprendžiai (5 t., 45-53, 71-78 b. l., 6 t., 39 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė vertindamas šioje byloje esančius kitus aukščiau paminėtus nuosprendžius dėl kitų asmenų, tačiau šios aplinkybės nepripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia. Akivaizdu, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismas neprivalėjo įspėti proceso dalyvius apie tai. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad S. G., J. G., J. P. (V.) pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jie (nuteistieji) padarė veikdami bendrininkų grupe ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaip matyti iš to paties skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, S. G. tokia jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta, nes sakinys neužbaigtas: „<<Jo atsakomybę sunkinanti...>>“ (6 t., 40 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, iš minėto nuosprendžio matyti, kad S. G. pripažintos tos pačios jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe ir dėl savanaudiškų paskatų. Tai laikoma technine spausdinimo klaida ir ištaisoma apeliacinio proceso metu.

88J. P. (V.) veikos kvalifikavimas

89pagal BK 307 straipsnio 3 dalį dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos

90Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistosios J. P. (V.) skundo argumentais. Nuteistoji J. P. (V.) apeliaciniame skunde neskundžia jos veikos kvalifikavimo pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (dėl pelnymosi iš D. J. ir V. G. Z. prostitucijos), todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima. Kaip matyti iš nuteistosios J. P. (V.) apeliacinio skundo, iš esmės ginčijami liudytojos A. L. parodymų, kaip įrodymo gavimo teisėtumas ir patikimumas BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.

91Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas įrodymus įvertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą. Šis įsitikinamas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl Baudžiamojo proceso nuostatos nustato teismui pareigą tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus, vertinti įrodymų visetą (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys savarankiškos įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme neturi, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pats neištiria šių įrodymų teisiamojo posėdžio metu. Vien ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis teismas negali pagrįsti priimamo nuosprendžio. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši BPK nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271 – 292 straipsniuose nustatyta tvarka. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais bei pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

92Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BPK 276 straipsnis numato galimybę tam tikrais atvejais teisiamajame posėdyje perskaityti asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir tokiu būdu remtis jais priimant nuosprendį. BKP 276 straipsnyje nurodyti trys atvejai, kada toks įrodymų tyrimo būdas yra leistinas, būtent, kai asmuo, davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu: 1) yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, o kaltinamojo nėra – dar ir BPK 246 straipsnyje numatytais atvejais; 2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus; 3) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (Kasacinės nutartys Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009,

932K-179/2010) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus, daiktinius įrodymus, ar pan. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, yra svarbūs ir galintys turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų vertinimui.

94Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja A. L. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jai buvo parodyti atpažinti asmenys iš fotonuotraukų (2 t., 67-77 b. l.). Šie jos parodymai buvo paskelbti pirmosios instancijos teisme (5 t., 125 b. l.), nes ji išvykusi ir gyvena Š., į Lietuvą grįžti neketina (5 t., 1 b. l.). Iš liudytojos A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji 2005 m. rudenį apie tris mėnesius gyveno ( - ) ir su trimis merginomis vertėsi prostitucija. Butus nuomojo J. P. (V.) ir nepažįstamas vyriškis. Gautus pinigus už vertimąsi prostitucija paimdavo kitos merginos ir perduodavo nuteistajai J. (kaip vėlia nustatyta – nuteistajai J. P. (V.)), jai pinigų nepalikdavo. Teigia, kad būtent ji (J. P. (V.)) organizavo ir vadovavo jos prostitucijai (2 t., 67-68, 69-77 b. l.). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. L. patvirtino A. L. apklausos teisėtumą (5 t., 124-125 b. l.). Liudytojos A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies atitinka liudytojos D. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji (D. Š.) atpažinimo metu nurodė į J. P. (V.) kaip į panašų asmenį, teikusią seksualines paslaugas (2 t., 91-96 b. l.). Tai iš dalies taip pat atitinka pačios nuteistosios J. P. (V.) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš nuteistosios J. P. (V.) parodymų matyti, kad buvo atvežta mergina (galimai A. L.), kuri pati norėjo dirbti prostitute. Ši mergina suteikė seksualines paslaugas tik porą kartų, tačiau vėliau sužinojo, jog ji (A. L.) nepilnametė, todėl ją išsiuntė namo į ( - ) (3 t., 108 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie atitinka kitą bylos medžiagą, neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms ir nėra duomenų, kad ji apkalba nuteistąją J. P. (V.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskelbė liudytojos A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jais vadovavosi, nes jie laikomi patikimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. P. (V.) nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki gruodžio mėnesio apgyvendino A. L. pačios išnuomotuose butuose, ( - ) mieste, kurių adresai nenustatyti, ji vertėsi prostitucija už materialinį atlygį, t. y. nuteistoji surasdavo A. L. klientų, užsakydavo skelbimus spaudoje, priimdavo seksualinių paslaugų pageidaujančių asmenų užsakymus ir jiems nurodydavo adresus, kur ši teikė seksualinio pobūdžio paslaugas arba jai nurodydavo adresus, kuriais ji turėdavo vykti jas teikti, tokiu būdu pelnėsi iš A. L. prostitucijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė liudytojų parodymais, kuriems taikomas anonimiškumas, todėl toks skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas.

95Tačiau pažymėtina, kad BK 307 straipsnio 3 dalyje numatytas būtinas įrodinėjimo požymis yra tai, kad kaltininkas pelnėsi iš nepilnamečio prostitucijos. Iš liudytojos A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad juose apie savo nepilnametystę niekam neminėjo ir nesakė (2 t., 67-68 b. l.). Liudytojos A. L. parodymų dėl jos nepilnametystės nėra galimybės patikslinti, nes ji išvykusi gyventi į užsienį. Iš nuteistosios J. P. (V.) parodymų matyti, kad apie A. L. nepilnametystę sužinojo tik tada, kai ji (A. L.) jau porą kartų buvo suteikusi seksualines paslaugas, todėl ją išsiuntė namo. Tokia nuteistosios versija kitais įrodymais nepaneigta, todėl laikoma, kad byloje nėra objektyvių ir įtikinamų įrodymų, jog nuteistoji žinojo apie A. L. amžių (nepilnametystę) iki to momento, kai ji už materialinį atlygį suteikė seksualinio pobūdžio paslaugas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, todėl visos abejonės vertinamos nuteistųjų naudai. Esant šioms aplinkybėms, J. P. (V.) nusikalstama veika iš BK 307 straipsnio 3 dalies (dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos) perkvalifikuojama į BK 307 straipsnio 1 dalį.

96Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad J. P. (V.) nusikalstamos veikos yra tęstinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka dėl aukščiau nurodytų motyvų (pelnymosi iš V. B. epizodas). Tačiau nesuprantama apygardos teismo pozicija J. P. (V.) nusikalstamą dėl pelnymosi iš D. J. ir V. G. prostitucijos kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, o dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos – pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, nors šios veikos yra tęstinio pobūdžio. Esant šioms aplinkybėms, J. P. (V.) nusikalstama veika iš BK 307 straipsnio 1 dalies ir BK 307 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojama į BK 307 straipsnio 1 dalį.

97Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. G., J. G. ir J. P. (V.) inkriminuotos nusikalstamos veikos laikomos tęstinėmis. Pažymėtina, kad senatis dėl tokios nusikalstamos veikos skaičiuojama nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. ir J. G. paskutinę nusikalstamą veiką padarė 2006 m. kovo – liepos mėnesį (dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos), o J. P. (V.) – 2005 m. rugsėjo – gruodžio mėnesį. BK 307 straipsnio 1 dalis yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėjo aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis nusikaltimas. Vilniaus apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė 2013 m. sausio 13 d., t. y. kai nė vienam iš nuteistųjų nebuvo suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

98Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl savanaudiškų paskatų tada, kai iš daromos nusikalstamos veikos norima turėti kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą už nusikalstamos veikos padarymą, materialiai pasipelnyti iš nusikalstamos veikos, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, ar pan.). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas iš jų atlikdamas tam tikras funkcijas, kurios nurodytos kaltinime. Iš bylos duomenų matyti, kad merginos, kurios vertėsi prostitucija, iš karto atskaičiuodavo dalį pinigų ir juos perduodavo J. G. arba buvo atiduodami visi pinigai, o mėnesio gale išmokamas atlyginimas, kuris buvo įvairaus dydžio. Tai patvirtina nuteistųjų S. G., J. G., iš dalies nuteistosios J. P. (V.) parodymai, liudytojai V. B., I. M., A. S., N. P., N. D., V. B. Nors nuteistoji J. G. teigia, kad ji visus pinigus surinkdavo norėdama padėti merginoms susitaupyti, tačiau tokie parodymai naivūs ir neįtikinami. Be to, iš nuteistosios J. P. (V.) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad J. G. jai sakė, jog surinkusi pinigus perduoda S. G. Iš liudytojų V. B. ir N. D. parodymų matyti, kad kartais joms atlyginimą mokėjo pats S. G. arba jis atvažiuodavo pasiimti pinigų. Akivaizdu, kad S. G. prostitucija užsiimančioms merginoms užtikrindavo prieglobstį, ramybę bei apsaugą („stogą“), tokiu būdu visi nuteistieji, tame tarpe ir J. P. (V.) gavo pajamų iš jų prostitucijos, t. y. veikė iš savanaudiškų paskatų.

99Dėl bausmių skyrimo

100Apeliacinis teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

101Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

102Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008,

1032K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010).

104Skiriant bausmes kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, nusikaltimai buvo baigti, be to, visų nuteistųjų vaidmuo šių nusikaltimų padaryme buvo aktyvus ir jie yra bendravykdytojai. BK 55 straipsnyje yra nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nusikalstama veika, numatyta BK 307 straipsnio 1 dalis priskiriama apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o šio baudžiamojo įstatymo sankcija numato ne tik laisvės atėmimo, bet ir švelnesnių rūšių bausmes. Iš bylos matosi, kad S. G., J. G. ir J. P. (V.) anksčiau neteisti, nusikalto pirmą kartą, S. G. ir J. P. (V.) dirba, o J. G. registruota darbo biržoje, S. G. ir J. P. (V.) bausti administracinėmis nuobaudomis. Byloje nuteistiesiems nustatytos po dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina, kad visų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos atsitiktinėmis arba padarytos dėl susiklosčiusių sunkių materialinių aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad visi nuteistieji padarė kelias nusikalstamas veikas, kurios vertinamos kaip tęstinė, todėl visiems nuteistiesiems turi būti skiriamos būtent terminuotos laisvės atėmimo bausmės.

105Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, S. G., J. G. ir J. P. (V.) padarytos nusikalstamos veikos nėra sunkios, o patys nuteistieji nėra tiek pavojingi, kad jiems turėtų būti taikoma reali laisvės atėmimo bausmė. Atkreipiamas ypatingas dėmesys į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai didelis laiko tarpas, per kurį nuteistieji nepadarė naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Todėl atsižvelgiant aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog S. G., J. G. ir J. P. (V.) bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant. Taip pat visiems nuteistiesiems nustatomas papildomas įpareigojimas, t. y. neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

106Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

Nutarė

107Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti:

108S. G. nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl pelnymosi iš V. B., I. M., A. S., N. P., J. A., R. T., I. L., N. D., D. J., V. G. prostitucijos), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos) perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

109Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. Remiantis BK 75 straipsniu (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), S. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

110Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti, kad S. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir dėl savanaudiškų paskatų.

111J. G. nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl pelnymosi iš V. B., I. M., A. S., N. P., J. A., R. T., I. L., N. D., D. J., V. G. prostitucijos), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos) perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

112Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. Remiantis BK 75 straipsniu (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), J. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant ją neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

113J. P. (V.) nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl pelnymosi iš D. J. ir V. G. prostitucijos), pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) (dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos) perkvalifikuoti į BK 307 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir jai paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

114Remiantis BK 75 straipsniu (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), J. P. (V.) laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant ją neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

115Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307... 4. - pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos) –... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu... 7. S. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 308 straipsnio 2 dalyje (dėl N.... 8. J. G. pripažinta kalta ir nuteista:... 9. - pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (dėl pelnymosi iš V. B., I. M., A. S., N.... 10. - pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iš V. B. prostitucijos) –... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu... 13. J. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 308 straipsnio 2 dalyje (dėl N.... 14. J. P. (V.) pripažinta kalta ir nuteista:... 15. - pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (dėl pelnymosi iš D. J. ir V. G.... 16. - pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos) –... 17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 18. Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.... 19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 20. S. G. ir J. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami... 21. J. G. apgyvendino V. B. išnuomotame bute, esančiame ( - ), kuriame V. B.... 22. Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo... 23. J. G. apgyvendino I. M. išnuomotuose butuose, esančius ( - ), bei... 24. Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo... 25. J. G. apgyvendino A. S. išnuomotuose butuose, esančius ( - ), kuriuose A. S.... 26. Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo... 27. J. G. apgyvendino N. P. išnuomotuose butuose, esančius ( - ) bei kitų... 28. Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo... 29. J. G. apgyvendino J. A. išnuomotuose butuose, esančius ( - ) bei kitų... 30. Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo... 31. J. G. apgyvendino R. T. išnuomotame bute, esančiame ( - ) bei kitų asmenų... 32. Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo... 33. J. G. apgyvendino I. L. išnuomotame bute, esančiame ( - ), kuriame I. L.... 34. Taip pat, S. G. ir J. G. tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo... 35. J. G. apgyvendino N. D. išnuomotuose butuose, ( - ), kurių adresai... 36. Taip pat, veikdami bendrininkų grupe ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, S.... 37. J. G. ir J. P. (V.) apgyvendino D. J. išnuomotuose butuose, esančius... 38. Taip pat, veikdami bendrininkų grupe ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, S.... 39. J. G. ir J. P. (V.) apgyvendino V. G. išnuomotuose butuose, esančius ( - ),... 40. Šiais veiksmais J. G. ir S. G. (dėl pelnymosi iš V. B., I. M., A. S., N. P.,... 41. Be to, S. G. ir J. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami... 42. J. G. apgyvendino V. B. išnuomotame bute, esančiame ( - ), bei kitų asmenų... 43. Šiais veiksmais J. G. ir S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 307... 44. Taip pat, J. P. (V.) pripažinta kaltu ir nuteista už tai, kad tęsdama savo... 45. J. P. (V.) apgyvendino A. L. išnuomotuose butuose, esančius ( - ), tačiau... 46. Šiais veiksmais J. P. (V.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 307... 47. Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 48. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 49. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 50. S. G. skunde prašo atsižvelgti į byloje pateiktą Šiaulių apygardos... 51. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priešingai, skundžiamajame... 52. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 53. Taip pat, S. G. skunde teigia, kad nėra jokių byloje pateikta objektyvių... 54. S. G. skunde atkreipia dėmesį ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo... 55. Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atskirus... 56. Taip pat, nuteistasis S. G. remdamasis teismų praktika, prašo įvertinti tai,... 57. Nuteistasis S. G. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jam... 58. Nuteistoji J. P. (V.) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 59. Skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir... 60. J. P. (V.) atkreipia dėmesį į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali... 61. Nuteistosios nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažindamas ją kalta... 62. Skunde apeliantė nurodo, kad be A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų... 63. Apeliantė pažymi, kad skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog... 64. J. P. (V.) skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai... 65. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 66. Nuteistoji J. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 67. Skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 68. Nuteistoji J. G. prašo atsižvelgti į jos parodymus duotus tiek ikiteisminio... 69. Apeliantės nuomone, nukentėjusioji V. B. ją galėjo matyti tik vieną... 70. Prašo atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų,... 71. J. G. atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos prokuratūra 2007 m.... 72. Nuteistoji J. G. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jai... 73. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų... 74. Nr. 2K-503/2010).... 75. S. G., J. G., J. P. (V.) ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius... 76. Nuteistųjų S. G., J. G. ir J. P. (V.) apeliaciniai skundai tenkinami iš... 77. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies... 78. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį... 79. S. G. ir J. G. veikos kvalifikavimas pagal BK 307 straipsnio 3 dalį dėl... 80. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu apeliantai skunde pirmosios... 81. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistųjų S. G. ir J. G. skundų... 82. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos V. B. parodymais,... 83. Šiuos parodymus iš dalies patvirtino liudytoja D. Š. Iš šios liudytojos... 84. Iš liudytojos V. G. Z. parodymų matyti, kad iš kitų merginų pokalbių... 85. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos V. B.... 86. Pažymėtina, kad BK 307 straipsnio 3 dalyje numatytas būtinas įrodinėjimo... 87. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas... 88. J. P. (V.) veikos kvalifikavimas... 89. pagal BK 307 straipsnio 3 dalį dėl pelnymosi iš A. L. prostitucijos... 90. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistosios J. P. (V.) skundo... 91. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai... 92. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BPK 276 straipsnis numato galimybę tam... 93. 2K-179/2010) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant... 94. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja A. L. buvo apklausta ikiteisminio... 95. Tačiau pažymėtina, kad BK 307 straipsnio 3 dalyje numatytas būtinas... 96. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 97. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. G., J. G. ir J. P. (V.) inkriminuotos... 98. Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl savanaudiškų paskatų tada, kai iš... 99. Dėl bausmių skyrimo... 100. Apeliacinis teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo... 101. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas... 102. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime... 103. 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010).... 104. Skiriant bausmes kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje... 105. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės... 106. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2... 107. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti:... 108. S. G. nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (2006... 109. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu... 110. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti, kad S. G. nusikalstamą veiką... 111. J. G. nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (2006... 112. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu... 113. J. P. (V.) nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 307 straipsnio 1 dalį... 114. Remiantis BK 75 straipsniu (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1861... 115. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....