Byla 2-158/2014
Dėl piniginės kompensacijos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1141-267/2013 pagal ieškovo bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pinigų medis“ dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Miežaičiai“ kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl piniginės kompensacijos priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Pinigų medis“ 1 361 368 Lt piniginio ekvivalento restitucijos išmoką pagal nebegaliojančią turto perleidimo (taikos) sutartį ir 6 procentų procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.

4Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi areštavo atsakovo 1 361 368 Lt vertės kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areštavo atsakovo lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.

5Atsakovas dėl šios nutarties teismui pateikė atskirąjį skundą, nurodydamas, kad nebuvo būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas turi pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas yra nesąžiningas ar vengtų vykdyti savo prievoles. Taip pat pažymėjo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovo veiklą ir žlugdo verslą. Atsakovas atskiruoju skundu taip pat prašė perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, užtikrinti galimus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat ieškovo administratoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą.

6Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi pasinaikino 2013 m. spalio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nuostolių užtikrinimo, bylos perdavimo kitam teismui ir baudos skyrimo nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2013 m. lapkričio 12 d.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat atsakovo prašymų dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, galimų nuostolių užtikrinimo ir ieškovo administratoriui baudos skyrimo. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui nėra pagrindo taikyti, kadangi atsakovas yra ekonomiškai stiprus ūkio subjektas. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai su turimu turtu sudaro tik mažą dalį, ne tik viso įmonės turto, tačiau ir visų per vienerius metus mokėtinų sumų. Be to, ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.

9Atmetus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas laikė netikslingu spręsti atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo.

10Teismas apeliantui išaiškino, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, 14 straipsnio 3 dalį bankrutuojančios įmonės ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančias ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios įmonės skolininkams teisme reiškiami pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui pagal atsakovo buveinės vietą.

11Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl ieškovo administratoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudos skyrimo susiję su ieškinio pagrįstumu ir ginčo esme ir bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovo administratorius ieškinį pateikė gindamas visų ŽŪB „Miežaičiai“ interesus ir savo reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais, todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo administratorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

12III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą argumentai

13Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą šioje dalyje iš esmės – atsakovo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 178, 179, 183 ir 185 straipsniuose, ko pasekoje neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybės, susijusias su atsakovo finansine padėtimi ir potencialia grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

152. Teismas nepagrįstai apie atsakovo turtinę padėtį sprendė pagal paties atsakovo vienašališkai sudarytą ir pateiktą pelno (nuostolio) ataskaitą už 2013 m. pirmąjį pusmetį; neobjektyviai interpretavo ataskaitos turinį, todėl priėjo klaidingos išvados, kad įmonė yra ekonomiškai stiprus ūkio subjektas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad per nurodomą laikotarpį atsakovo gautos 576 717,50 Lt pajamos yra iš parduotų žemės sklypų, atsakovo neteisėtai įgytų dabar jau negaliojančios taikos sutarties su ieškovu pagrindu, ir tik 50 196,5 Lt atsakovo buvo gauta iš kitos veiklos. Atsakovo veikla negeneruoja pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu ir ateityje tokių lėšų neatsiras, nes įprastinės atsakovo metinės veiklos pajamos siekia tik 100 000 Lt.

163. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir tuo aspektu, kad atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai ieškovui. Į bylą pateiktas atsakovo turto balansas rodo atsakovo turtinę padėtį iki 2012 m. pabaigos. Šiuo metu jau yra praėję daugiau nei 11 mėnesių nuo pateikto ataskaitinio laikotarpio. Atsakovas, turėdamas visas galimybes pateikti įrodymus dėl savo geros turtinės padėties tinkamai to nepadarė, tokiu būdu liko nepaneigta būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, dėl ko byloje būtina tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

174. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo skolos, lyginant su turimu turtu, sudaro labai mažą dalį ir tai lemia gerą įmonės finansinę padėtį. Pradelstų įsipareigojimų sumos, kurių dydžio teismas skundžiamoje nutartyje taip ir nenurodė, į bylą pateiktame balanse nėra užfiksuotos, be to, teismui nebuvo pateikta detalizuoto atsakovo kreditorių sąrašo. Todėl teismas pažeidė reikalavimą motyvuoti savo sprendimą ir išvadas pagrindė neegzistuojančiais įrodymais bei hipotetinėmis aplinkybėmis.

185. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 2-28/2010, nes neteisingai įvertino didelės atsakovo įsipareigojimų sumos, kuri siekia net 2.8 mln. Lt, įtaką jo galimybėms įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą.

196. Atsakovo turtą sudaro 1 527 059 Lt vertės trumpalaikis turtas „Nebaigtos vykdyti sutartys“ ir 266 410 Lt vertės ilgalaikis turtas. Nekilnojamojo turto vystymu užsiimantys ūkio subjektai minėtojo buhalterinėje sąskaitoje „Nebaigtos vykdyti sutartys“ paprastai fiksuoja išlaidas, rangovo patiriamas vykdomoje, tačiau nebaigtoje statyboje, t. y. rangovas savo lėšomis atlieka statybos darbus (investuoja į medžiagas, darbo užmokestį ir kt.), kurie sukuria atitinkamą rezultatą. Po tokių statybos darbų užbaigimo objektą (rezultatą) perdavus užsakovui bei gavus rangos sutartyje numatytą atlygį, įmonės apskaitoje fiksuojamos pajamos. Būtent tokio pobūdžio užsakovui neperduotos statybos rangos 1 527 059 vertės rezultatą atsakovas fiksuoja savo buhalterinėje, apskaitoje. Tačiau ši suma atsakovo buhalterijoje fiksuojama jau dvejus metus iš eilės. Todėl ši aplinkybė suteikia pagrindą spręsti, kad atsakovas yra nevykusiai investavęs didelę pinigų sumą, kuri, tikėtina, jam nebus kompensuota jokia forma, o atitinkamai statybos procese sukurtas, tačiau nebaigtas rezultatas negali būti laikomas likvidžių turtu, iš kurio galėtų būti tenkinami atsakovo kreditorių reikalavimai. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio nėra pakankamas garantas, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2008). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 107 000 eurų vertės nekilnojamas turtas yra įkeistas tretiesiems asmenims, todėl tretieji asmenys turėtų pirmenybės teisę prieš ieškovą, jei ieškinys būtų patenkintas.

20Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

211. Atsakovo nuomone, ieškovo atskirasis skundas grindžiamas samprotavimais ir prielaidomis. Ieškovas nenurodo jokių argumentų, išskyrus didelę ieškinio sumą, kodėl ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdomas. Ieškovas be jokio pagrindo kvestionuoja atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų teisingumą, nepagrįstai remiasi neįsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nepanaikinta šalių taikos sutartimi.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Pagal ieškovo atskirojo skundo, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui.

24Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog ieškovui gali būti priimtas palankus sprendimas. Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuomet kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję kriterijai tampa teisiškai nereikšmingi, kadangi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia atmesti kaip nepagrįstą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2012).

25Byloje nustatyta, kad ieškovas BUAB „Miežaičiai“, atstovaujamas bankroto administratoriaus ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 361 368 Lt piniginę kompensaciją už perleistus žemės sklypus ir procesines palūkanas. Ieškovas reikalavimą kildina iš šalių 2010 m. lapkričio 26 d. Preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieškovas atsakovui įsipareigojo parduoti 184,54 ha žemės ūkio paskirties, 590 528 Lt vertės sklypus. Šalių ginčas dėl minėtos sutarties nevykdymo buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6591-262/2011 pagal ieškovo UAB „Pinigų medis“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Miežaičiai“ dėl sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, kadangi pasak ieškovo, įskaičius dalį ankstesnės atsakovo (ŽŪB „Miežaičiai) skolos ir padengus atsakovo įsiskolinimą valstybei už ginčo sklypus, atsakovas neperleido nuosavybės teisių UAB „Pinigų medis“ į ginčo sklypus. Šalys minėtą bylą baigė taikos sutartimi, kurią Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino pripažindamas šalių 2010 m. lapkričio 26 d. Preliminarią žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau AB DNB lizingas ir UAB „Baltic Agro“ pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6591-262/2011 motyvuodami tuo, kad dalis UAB „Pinigų medis“ perleistų sklypų buvo areštuoti antstolių ir teismų siekiant užtikrinti kreditorių interesus. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-4109-178/2012 atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6591-262/2011, o Šiaulių apygardos teismui 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ŽŪB „Miežaičiai“ iškėlus bankroto bylą, atnaujintą bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, kuris 2013 m. birželio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. A2-737-210/2013 ieškovo UAB „Pinigų medis“ ieškinį atsakovui BŽŪB „Miežaičiai“ dėl sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi atmetė motyvuodamas tuo, kad taikos sutartimi UAB „Pinigų medis“ perleisti sklypai buvo areštuoti, todėl šalių 2010 m. lapkričio 26 d. Preliminari žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis negali būti pripažinta pagrindine žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas laikė, kad negali išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6591-262/2011 įvykdymo atgręžimo klausimo, kadangi ginčo sklypai jau yra perleisti tretiesiems asmenims, o ŽŪB „Miežaičiai“ yra iškelta bankroto byla, kurioje visi klausimai turi būti sprendžiami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į minėtą išaiškinimą BŽŪB „Miežaičiai“ bankroto administratorius ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 361 368 Lt piniginę kompensaciją už perleistus žemės sklypus ir procesines palūkanas, nors Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. A2-737-210/2013 yra apskųstas tiek ieškovo UAB „Pinigų medis“, tiek trečiojo asmens AB DNB lizingas apeliaciniais skundais. Pažymėtina, kad lizingo bendrovės apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo klausimas keliamas būtent tuo aspektu, kad teismas be pagrindo nesprendė restitucijos klausimo toje pačioje byloje. Šiai dienai byla neišnagrinėta apeliacine tvarka, atitinkamai neįvertinta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog klausimas dėl restitucijos taikymo pinigine išraiška negalėjo būti išspręstas toje pačioje byloje, todėl ieškinys dėl restitucijos taikymo atskiroje byloje, grindžiant šią poziciją neįsiteisėjusio teismo sprendimo argumentais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nelaikytinas preliminariai pagrįstu. Nustačius šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šioje byloje nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta UAB „Pinigų medis“ turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones paliekama nepakeista.

26Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“ prašymas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pinigų medis“ turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. Ieškovas BUAB „Miežaičiai“ kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl... 4. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi areštavo atsakovo 1... 5. Atsakovas dėl šios nutarties teismui pateikė atskirąjį skundą,... 6. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi pasinaikino 2013... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi netenkino... 9. Atmetus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,... 10. Teismas apeliantui išaiškino, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11... 11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl ieškovo... 12. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą... 13. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 14. 1. Teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir jų vertinimo... 15. 2. Teismas nepagrįstai apie atsakovo turtinę padėtį sprendė pagal paties... 16. 3. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir tuo aspektu, kad atsakovo... 17. 4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo skolos, lyginant su turimu... 18. 5. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo civilinėje... 19. 6. Atsakovo turtą sudaro 1 527 059 Lt vertės trumpalaikis turtas „Nebaigtos... 20. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo... 21. 1. Atsakovo nuomone, ieškovo atskirasis skundas grindžiamas samprotavimais ir... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Pagal ieškovo atskirojo skundo, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos... 24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 25. Byloje nustatyta, kad ieškovas BUAB „Miežaičiai“, atstovaujamas bankroto... 26. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337... 27. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria...