Byla 3K-3-150-695/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. A. (D. A.)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei AAS „Gjensidige Baltic“, vykdančiai veiklą Lietuvos Respublikoje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. A. (D. A.).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos regreso teisę žalos atlyginimo bylose, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 1552,80 Lt (449,72 Eur) žalos atlyginimo regreso tvarka. Jis nurodė, kad 2005 m. lapkričio 29 d. D. A., vairuodamas automobilį, partrenkė kiemsargę H. C., ši nuo patirtų sužalojimų mirė. Ieškovas H. C. sutuoktiniui P. C. (P. C.) neterminuotai nuo 2005 m. gruodžio 7 d. paskyrė periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir kreipėsi į draudimo bendrovę (atsakovę), kurioje buvo apdrausta eismo įvykio kaltininko (D. A.) civilinė atsakomybė. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad dėl CK 6.290 straipsnio atitikties Konstitucijai buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, sustabdė žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. ir jos neatlygino Konstituciniam Teismui 2012 m. balandžio 18 d. priėmus nutarimą.
  3. Ieškovo vertinimu, žuvusios H. C. sutuoktiniui P. C. paskirta periodinė draudimo išmoka, skirta dėl jos mirties negautoms pajamoms kompensuoti, yra laikytina žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ją paskyręs ieškovas, remdamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, įgyja teisę šią išmoką susigrąžinti iš kalto asmens, nagrinėjamu atveju – atsakovės.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad atsakovė atlygino periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 7 iki 2009 m. lapkričio 30 d., o ieškovui 2011 m. birželio 6 d. pateikus pretenziją dėl naujai susidariusios žalos atlyginimo (už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.), atsakovė 2011 m. birželio 22 d. rašte nurodė, kad reikalavimas sumokėti draudimo išmoką nebus tenkinamas, kol Konstitucinis Teismas neištirs, ar CK 6.290 straipsnis atitinka Konstituciją. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė, atsakydama į ieškovo pretenziją, žalos atlyginti neatsisakė, o tik nurodė, kad ieškovo reikalavimas nebus tenkinamas iki Konstitucinis Teismas priims nutarimą. Šis nutarimas buvo priimtas 2012 balandžio 18 d., su pretenzija ieškovas į atsakovę kreipėsi 2012 m. lapkričio 22 d., pastaroji atsakymo nepateikė, todėl ieškovas 2013 m. lapkričio 19 d. pateikė ieškinį. Kadangi ieškovas į atsakovę kreipėsi 2012 m. lapkričio 22 d., draudimo bendrovė (atsakovė) turėjo per 30 dienų atlyginti žalą arba pateikti motyvuotą atsakymą, tačiau to nepadarė, taigi, ieškovui atsirado pagrindas spręsti, kad jo teisė yra pažeista. Teismas sprendė, kad ieškovas pateikdamas teismui ieškinį 2013 m. lapkričio 19 d. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.
  2. Teismas nurodė, kad visos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPLSDĮ) mokamos draudimo išmokos (tiek periodinės, tiek vienkartinės) įstatymų leidėjo įvardytos kompensuojančiomis negautas pajamas, todėl laikytinos vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; kt.). Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014). Teismas konstatavo, kad sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kurią jis turėjo teisę gauti kaip materialinę paramą, tačiau kuri pagal bendro turto dalių lygybės prezumpciją neturėtų viršyti pusės mirusio sutuoktinio gautų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinės mirties dieną P. C. buvo sukakęs senatvės pensijos amžių, todėl teismas preziumavo, kad jis turėjo teisę gauti išlaikymą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad mirusiosios darbo užmokestis buvo nežymiai mažesnis už sutuoktinio gaunamą pensiją, niekaip nepagrindė, kad ji neprisidėjo prie bendrų šeimos, įskaitant ir prie sutuoktinio, poreikių tenkinimo, todėl teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo išmoka viršija P. C. patirtą žalą.
  3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2015 m. liepos 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  4. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas. Teismas taip pat sutiko, kad P. C. pagal NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi teisę iki gyvos galvos gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajai (sutuoktinei) mirus. Kadangi atsakovė neįrodė, kad egzistuoja akivaizdi neatitiktis tarp nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos, teismas laikė, jog ieškinys tenkintas pagrįstai.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. liepos 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius subrogacijos būdu įstojo į P. C. (nukentėjusiojo) vietą ir jis negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Kitaip tariant, ieškovas iš atsakovės gali reikalauti tiek, kiek P. C. patyrė turtinės žalos, bet ne daugiau.
    2. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju P. C. dėl sutuoktinės žūties patirta turtinė žala (7725,61 Eur) buvo nustatyta Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2A-683/2014 ir tai yra prejudicinis faktas. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-683/2014, nustatytą prejudicinį faktą (žalos dydį) ir patenkinti AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, susidarė ydinga situacija, nes VSDFV Vilniaus skyrius gavo didesnį žalos atlyginimą (7725,61 Eur + 449,72 Eur = 8175,33 Eur) nei P. C. patyrė žalos (7725,61 Eur). Taigi, skundžiama nutartimi buvo nukrypta nuo visiško nuostolių atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo, negalėjimo įgyti daugiau teisių nei pradinis kreditorius principų, todėl ji naikintina.
  1. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas, 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu apskaičiavęs P. C. dėl sutuoktinės mirties patirtą žalą (26 675 Lt (7725,61 Eur), vertino, kiek ją padengia vienkartinė išmoka apdraustajai mirus. Kitų socialinio draudimo išmokų, kuriomis VSDFV Vilniaus skyrius atlygino P. C. jo dėl sutuoktinės mirties negautas pajamas, atlyginimo klausimas pirmiau nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas. Teismas nustatė, kad P. C. patyrė 26 675 Lt (7725,61 Eur) žalos dėl sutuoktinės mirties, ir apskaičiuodamas, kokia vienkartinės išmokos dalis yra skiriama žalai atlyginti, iš 26 675 Lt (7725,61 Eur) atėmė 12 124,36 Lt (3511,46 Eur) (prie P. C. dėl sutuoktinės mirties išmokėtos našlių pensijos (4123,14 Lt (1194,14 Eur) pridėjo periodinę draudimo išmoką (8001,22 Lt (2317,31 Eur)), tačiau nesprendė dėl VSDFV Vilniaus skyriaus atgręžtinio reikalavimo teisės išmokėjus periodinę draudimo išmoką (12 124,36 Lt (1194,14 Eur).
    2. P. C. išmokėtos periodinės draudimo išmokos suma (8001,22 Lt (2317,31 Eur) ir našlių pensijos suma (4123,14 Lt (1194,14 Eur) kompensuoja ne visas negautas pajamas, o tik dalį jų (12 124,36 Lt (3511,46 Eur), todėl teismas VSDFV Vilniaus skyriui papildomai priteisė ir dalį (14 550,64 Lt (4214,16 Eur) vienkartinės išmokos apdraustajam mirus. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi VSDFV Vilniaus skyriaus naudai kaip tik ir buvo priteista AAS „Gjensidige Baltic“ likusi neatlyginta periodinės draudimo išmokos dalis: išmokėta 8001,22 Lt (2317,31 Eur) periodinės draudimo išmokos, atlyginta 6448,42 Lt (1867,59 Eur), todėl likusi neatlyginta dalis sudaro 1552,80 Lt (449,72 Eur).

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatytą periodinę socialinio draudimo išmoką, regreso teisės apimties

  1. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi, kai socialinio draudimo įstaigos išmoka išmokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDĮ 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, tačiau tik tokia apimtimi, kuria jų išmokėtos išmokos skirtos apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai kompensuoti.
  2. Nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis nustatomas vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais. Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to nustatant atlygintinio atgręžtinio reikalavimo apimtį, būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį tuo atveju, jei nukentėję asmenys teisę į žalos atlyginimą įgyvendintų asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014).
  3. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad visos pagal NADPLSDĮ mokamos draudimo išmokos įstatymų leidėjo laikomos kompensuojančiomis negautas pajamas, todėl jos yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014).
  4. Kasacinio teismo praktikoje, apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas ir statistinę gyvenimo trukmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-215-684/2015). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra pažymėjęs, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-338/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-46/2015). Taigi įstatymo nustatytas savo materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę.
  5. Kasacinio teismo praktikoje socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, nebent žalą padaręs asmuo ar atsakingas draudikas įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šio asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-620/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. L. G., bylos Nr. 3K-3-64/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-338/2014).
  6. Nagrinėjamoje byloje motyvuodama, kad išmokėta periodinė socialinio draudimo išmoka viršija realiai patirtą žalą, atsakovė nurodo, jog Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2A-683/2014 buvo nustatytas P. C. dėl jo sutuoktinės žūties patirtos turtinės žalos dydis – 7725,61 Eur, ir tai laikytina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje, kurioje, atsakovės vertinimu, teismai priteisė ieškovui daugiau nei buvo realiai patirta žalos.
  7. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos argumentus, konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-683/2014 buvo sprendžiamas klausimas, kokia P. C. išmokėtos vienkartinės socialinio draudimo išmokos dalis kompensuoja jo negautas pajamas, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl periodinių draudimo išmokų santykio su žalos atlyginimu apskritai. Lietuvos apeliacinis teismas pirmiau nurodytoje byloje nustatė, kad P. C. patirta žala (dėl negautų pajamų) sudaro 26 675 Lt (7725,61 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius P. C., be vienkartinės išmokos (108 400 Lt (21 394,81 Eur), yra sumokėjęs 12 124,36 Lt (3511,46 Eur) našlių pensijos ir periodinės draudimo išmokos, teismas sprendė, kad 14 550,64 Lt (4214,16 Eur) vienkartinės draudimo išmokos dalis buvo skirta P. C. negautoms pajamoms kompensuoti, todėl ją VSDFV Vilniaus skyriui priteisė iš atsakovės.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-683/2014 nebuvo nustatomi faktai ir nebuvo pasisakoma dėl to, ar atsakovė yra atlyginusi VSDFV Vilniaus skyriaus P. C. išmokėtas sumas, susijusias su našlių pensija ir periodine draudimo išmoka (8001,22 Lt (2317,31 Eur) periodinė draudimo išmoka ir 4123,14 Lt (1194,14 Eur) našlių pensija). Vien tai, kad šios sumos buvo išmokėtos žalą patyrusiam asmeniui, savaime nereiškia, kad atsakovė jas yra atlyginusi draudikui – VSDFV Vilniaus skyriui.
  9. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl dalies periodinės draudimo išmokos atlyginimo ir nustatyta, kad atsakovė yra sumokėjusi 6448,42 Lt (1867,59 Eur) periodinės draudimo išmokos (už laikotarpį iki 2009 m. lapkričio 30 d.), o duomenų apie likusios dalies – 1552,80 Lt (8001,22-6448,42=1552,80) (449,72 Eur) – sumokėjimą nėra. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad, atsakovei neįrodžius, jog ši suma, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, iš esmės viršija patirtą žalą, bylą nagrinėję teismai pagrįstai šią sumą priteisė ieškovui iš atsakovės.
  10. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nepaisant to, jog Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-683/2014 pasisakė tik dėl žalos, patirtos negautų pajamų forma, dydžio, o žalą patyrusiam asmeniui turi būti atlyginama visa jo patirta žala, nagrinėjamoje byloje, priteisus ieškovo prašomą sumą, bendra atsakovės ieškovui atlyginta žala neviršys žalos dydžio, nustatyto Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-683/2014, kurį atsakovė laiko prejudiciniu faktu. Iš civilinėje byloje Nr. 2A-683/2014 nustatyto dydžio (26 675 Lt (7725,61 Eur) atėmus 14 550,64 Lt (4214,16 Eur) vienkartinės išmokos dalį, 4123,14 Lt (1194,14 Eur) našlių pensijos ir atsakovės ieškovui sumokėtos 6448,42 Lt (1867,59 Eur) periodinės draudimo išmokos dalį, gaunamas 1552,80 Lt (449,72 Eur) skirtumas tarp ieškovo atlygintos ir atsakovės ieškovui kompensuotos sumos, todėl kasacinio skundo argumentai, kad VSDFV Vilniaus skyrius gavo didesnį žalos atlyginimą nei P. C. patyrė žalos, laikytini teisiškai nepagrįstais.
  11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai