Byla 2-604/2013
Dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-89-198/2012 pagal ieškovų R. B. ir R. B. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Melsta“ dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas kreditorių reikalavimo, grindžiamo turto pagerinimo išlaidų atlyginimu panaudos atveju, patvirtinimo klausimas.

5Ieškovai R. B. ir R. B. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Melsta“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 94 270, 90 Lt turto pagerinimo išlaidų.

6Ieškovai nurodė, jog ieškovas R. B. nuo 1985 m. birželio 20 d. iki 1990 m. kovo 16 d. dirbo vairuotoju pas atsakovą. Su atsakovu buvo sudarytas žodinis susitarimas (panaudos sutartis), pagal kurį atsakovas suteikė ieškovams gyvenamąjį plotą – butą, esantį ( - ) (dabartinis adresas – ( - )). 2008 m. kovo 1 d. ieškovas R. B. kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti daryti kapitalinį buto ir jo fasado priekio remontą. Atsakovas šį leidimą davė. Panevėžio apygardos teismas 2009 rugsėjo 28 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą. Sužinojęs šį faktą, ieškovas R. B. kreipėsi į atsakovo direktorių su klausimu ką daryti toliau, tačiau buvo patikintas, jog galės gyventi bute dar 20 metų, todėl tęsė darbus. Ieškovas, baigęs remonto darbus, pateikė atliktų darbų lokalines sąmatas ir buto remonto išlaidų sąmatą bankroto administratoriui ir teismui bei prašė šių įrodymų pagrindu pripažinti jo reikalavimo teisę į turėtų šio turto pagerinimo išlaidų atlyginimą pagal CK 6.501 straipsnį.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2012m. spalio 31 d. nutartimi atmetė ieškovų ieškinį kaip neįrodytą, konstatavęs, jog ieškovų pateiktų įrodymų nepakanka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai, pateikę lokalines sąmatas ir ieškovo R. B. surašytą buto remonto išlaidų sąmatą, neįrodė, jog jie realiai patyrė 94 270, 90 Lt daikto pagerinimo išlaidų. Teismas pažymėjo, jog reiškiantis reikalavimą dėl išlaidų priteisimo asmuo leistinais įrodymais turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tiesų sumokėtas lėšas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo BUAB „Melsta“ ieškovams R. B. ir R. B. 47 909,54 Lt turto pagerinimo išlaidų. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovai įrodė, jog atsakovo daiktas buvo pagerintas, pagerinimui atlikti buvo gautas atsakovo leidimas. Vienintelė neįvykdyta sąlyga yra ta, jog ieškovai neįrodė, kad patyrė jų nurodytas išlaidas turto pagerinimui. Tačiau atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, kad ieškovo nurodyti darbai yra atlikti, o daiktai sumontuoti. Atsakovo atstovas, ginčydamas ieškovų reikalavimus, teigė, kad bute atlikti ne visi darbai, kad dalies jų nesimato, t.y. dalis darbų yra paslėpti, tačiau kategoriškai nepaneigė turto pagerinimo fakto
  2. Visi ieškovų nurodyti darbai buvo atlikti, tačiau jie buvo vykdomi ūkio būdu, todėl reikalavimas dėl daikto pagerinimo išlaidų priteisimo, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principus, mažintinas iki 47 909, 54 Lt.

11yloje be lokalinių sąmatų nėra jokių įrodymų, kad būtent ieškovai savo lėšomis pirko naujas prekes, mokėjo už darbus. Todėl ieškovai neįrodė savo reikalavimo, šių įrodymų nepateikta ir su atskiruoju skundu. Atsakovas neturi jokių duomenų, kad ieškovai atliko kokius nors pagerinimo, remonto darbus ar juos finansavo, taip pat neturi jokių duomenų apie tai, kad ieškovams būtų buvę išduoti kokie nors leidimai vandentiekio, kanalizacijos tinklų tiesimui. Atsakovas pažymi, kad jokie darbai su bendrove nebuvo derinti. Ieškovų pateiktas dokumentas - prašymas leisti atlikti kapitalinio remonto darbus su buvusio įmonės vadovo įrašu „leisti“ - nereiškia, kad buvo suderinti konkretūs darbai, kad tie darbai buvo atlikti ir priimti, nerodo, jog darbai atlikti tinkamai.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13Dėl teismo vaidmens specifikos sprendžiant kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo klausimus

14Atsakovo BUAB „Melsta“ bankroto byloje yra kilęs kreditorių R. B. ir R. B. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas.

15Ieškovai R. B. ir R. B. 2012 m. birželio 13 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Melsta“, prašydami priteisti 94 270,90 Lt turto pagerinimo išlaidų. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė šią civilinę bylą prijungti prie BUAB „Melsta“ bankroto bylos (b.l. 26) ir ją nagrinėjo kaip kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą atsakovo BUAB „Meksta“ bankroto byloje. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi atmetė kreditorių R. B. ir R. B. reikalavimą dėl jų finansinio reikalavimo patvirtinimo, konstatuodamas, jog kreditorių pateikti įrodymai (lokalinės sąmatos (b.l. 17-20) ir buto remonto išlaidų sąmata (b.l. 21)) neįrodo, jog kreditoriai realiai patyrė 94 270,90 Lt turto pagerinimo išlaidų.

16Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

17Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs išaiškinimus dėl teismo vaidmens, sprendžiant kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo klausimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso, todėl jose teismas turi teisę ir privalo, kai to reikia dėl viešojo intereso apsaugos, nukrypti nuo bendrųjų civilinių teisinių dispozityviškumo ir rungimosi principų. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011; 2011 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011 ir kt.).

18Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl apeliantų finansinio reikalavimo netvirtinimo tinkamai neišsiaiškinęs reikšmingų aplinkybių, ar kreditorių, kaip panaudos gavėjų, reikalavimas atsakovui, kaip panaudos davėjui, dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo yra pagrįstas. Teismo sprendime kaip neįrodytomis galima remtis tik tomis aplinkybėmis, dėl kurių: 1) teismas nusprendė ar pagal įstatymą privalėjo veikti aktyviai – rinkti įrodymus pats – ir taip veikdamas negavo pakankamai įrodančių duomenų; arba 2) teismas dalyvaujantiems byloje asmenims, veikiantiems rungimosi pagrindais, nurodė, kokioms konkrečiu atveju aplinkybėms patvirtinti ar paneigti reikia pateikti įrodymus, o šalys po teismo nurodymo nesugebėjo pateikti, teismo vertinimu, patikimų ir įtikinančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

19Iš bylos medžiagos matyti, jog kreditorių finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas buvo nagrinėjamas iš esmės vienintelio teismo posėdžio metu, kuris įvyko 2012 m. spalio 15 d. Iš paties teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismo posėdis prasidėjo kaip parengiamasis, kurio metu teismas pasiūlė šalims sudaryti taikos sutartį, o joms nesutikus – iš karto perėjo prie klausimo nagrinėjimo iš esmės (b.l.l 56). Teismas pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos metu neatliko jokių CPK 230 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, kurie galėtų būti reikalingi tinkamai išnagrinėti kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą teismo posėdyje. Be to, posėdžio pirmininkas, turėdamas CPK 158 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą rūpinti tinkamu bylos išnagrinėjimu, viso teismo posėdžio metu nesiėmė jokių CPK 159 straipsnyje įtvirtintų šios pareigos įgyvendinimą detalizuojančių priemonių, tame tarpe nenurodė dalyvaujantiems byloje asmenims aplinkybių, kurias būtina nustatyti klausimui teisingai išnagrinėti, nepareikalavo iš jų įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos, bei pats savo iniciatyva nerinko tokių įrodymų, nors, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju susiklosčiusius materialiuosius teisinius reikalavimus bei į tai, kad turtiniai reikalavimai pareikšti bankrutavusiai įmonei, tokią pareigą turėjo. Iš 2012 m. spalio 15 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje, prieš pradedant klausyti baigiamųjų kalbų, buvo gautas kreditorių atstovo prašymas dėl pertraukos paskelbimo, siekiant pateikti naujus su nagrinėjamu klausimu susijusius įrodymus (sutartį dėl vandens tiekimo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kviestinų liudytojų sąrašą). Nors atsakovo atstovas tam neprieštaravo ir šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, teismas atmetė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ar daryti pertrauką byloje, nurodydamas, jog kreditoriai turėjo pakankamai laiko šiems įrodymams pateikti (b.l. 58).

20Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šios bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo nutarties turinys įgalina padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas kreditorių R. B. ir R. B. reikalavimą atsisakė tvirtinti neatskleidęs jo esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, nėra galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis naikintina ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 337 str. 1 d. 3 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Procesinė situacija, kai dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, teismų praktikoje vertinama kaip pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia procesinė situacija.

21Dėl nustatytinų aplinkybių sprendžiant daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimą panaudos atveju

22Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

23Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

24Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-261/2012; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; kt.).

25Panaudos gavėjas turi pareigą grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Dėl to, esant panaudos teisiniams santykiams, išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti.

26Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditorių R. B. ir R. B. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą iš naujo, turėtų analizuoti kreditorių atliktų darbų apimtį ir pobūdį bei nustatyti, kokie darbai buvo reikalingi daikto būklės palaikymui, kokie atitiko tik ieškovų poreikius, kokie pripažintini daikto pagerinimu. Teismas turėtų pripažinti kreditorių reikalavimo teisę tik į tų išlaidų atlyginimą, kurios patirtos pagerinant daiktą (dėl kurių padidėjo daikto vertė).

27Sprendžiant, ar panaudos gavėjas turėjo panaudos davėjo leidimą daryti daikto pagerinimus, teismas turėtų nustatyti, ar byloje esantis UAB „Melsta“ vadovo leidimas pagal kreditoriaus 2008 m. kovo 1 d. prašymą daryti buto kapitalinį remontą ir fasado priekio remontą adresu Pasvalys ( - ) (dabartinis adresas – ( - )), pagal savo turinį atitinka leidimą atlikti daikto pagerinimo darbus ir kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Nesant galimybės šio leidimo turinio nustatyti iš byloje esančio kreditoriaus R. B. 2008 m. kovo 1 d. prašymo (b.l. 22), svarstytina buvusio UAB „Melsta“ vadovo apklausimo teisme kaip liudytojo galimybė.

28Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditorių reikalavimo patvirtinimo klausimą iš naujo, turėtų pasiūlyti jiems pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų jų, kaip panaudos gavėjų, daikto pagerinimui turėtų būtinų išlaidų dydį. Galimos įrodinėjimo priemonės nagrinėjamu atveju turėtų būti ne tik byloje esantys šalių paaiškinimai, bet ir liudytojų parodymai, papildomi rašytiniai įrodymai, eksperto išvada ir kitos įrodinėjimo priemonės. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančios lokalinės sąmatos (b.l. 17-20), kurių rengėju nurodytas UAB „Vidstata“ technikos direktorius A. L., nėra pasirašytos. Be to, prie jų nėra pateiktų jokių jos rengėjo kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra įrodymų, jog lokalinėse sąmatose nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti vykdant buto kapitalinį remontą, taip pat įrodymų dėl į kreditoriaus R. B. parengtą buto remonto išlaidų sąmatą (b.l. 21) įtrauktų langų, santechnikos įrenginių ir santechnikos darbų realios vertės bei dėl santechnikos įrenginių neatskiriamumo be žalos panaudos sutarties pagrindu naudotam butui.

29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėti proceso teisės pažeidimai, neužtikrinus tinkamo bylos išnagrinėjimo, siekiant išsamiai ištirti visus galimus įrodymus ir atlikti jų objektyvų vertinimą, kas yra būtina bylos teisingo išnagrinėjimo sąlyga, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Padarius išvadą, kad kreditorių reikalavimo tvirtinimo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atkreipiant kreditorių R. B. ir R. B. dėmesį į tai, jog jie turėtų įvertinti tolesnio bylinėjimosi metu patirtinų išlaidų dydį ir tikslingumą, lyginant su jų reikalavimo, jeigu jis būtų patvirtintas, patenkinimo perspektyvomis atsakovo BUAB „Melsta“ bankroto proceso metu. Pakartotinai nagrinėjant kreditorių finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėtų užtikrinti tinkamą dalyvaujančių byloje asmenų įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą, siekiant nustatyti teisinę reikšmę nagrinėjamu atveju turinčias aplinkybes, atlikti pateiktų įrodymų tyrimą ir vertinimą.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

31Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pagal ieškovų R. B. ir R. B. prašymą atsakovui BUAB „Melsta“ dėl išlaidų už turto pagerinimą atlyginimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas kreditorių reikalavimo, grindžiamo turto pagerinimo... 5. Ieškovai R. B. ir R. B. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su... 6. Ieškovai nurodė, jog ieškovas R. B. nuo 1985 m. birželio 20 d. iki 1990 m.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2012m. spalio 31 d. nutartimi atmetė ieškovų... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atskiruoju skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 11. yloje be lokalinių sąmatų nėra jokių įrodymų, kad būtent ieškovai savo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. Dėl teismo vaidmens specifikos sprendžiant kreditoriaus reikalavimų... 14. Atsakovo BUAB „Melsta“ bankroto byloje yra kilęs kreditorių R. B. ir R.... 15. Ieškovai R. B. ir R. B. 2012 m. birželio 13 d. kreipėsi į Panevėžio... 16. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį... 17. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 19. Iš bylos medžiagos matyti, jog kreditorių finansinio reikalavimo... 20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog... 21. Dėl nustatytinų aplinkybių sprendžiant daikto pagerinimo išlaidų... 22. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu... 23. Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto... 24. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tam tikri daikto remonto darbai savaime... 25. Panaudos gavėjas turi pareigą grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis... 26. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditorių R. B. ir R. B.... 27. Sprendžiant, ar panaudos gavėjas turėjo panaudos davėjo leidimą daryti... 28. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditorių reikalavimo... 29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir...