Byla e2-3293-864/2018
Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

2sekretoriaujant Martai Dundzytei,

3dalyvaujant ieškovės Trakų rajono savivaldybės atstovei A. G.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Trakų rajono savivaldybės ieškinį atsakovui A. R. dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo,

Nustatė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi leido Trakų rajono savivaldybei įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), paėmimo visuomenės poreikiams (Trakų miesto aplinkkeliui tiesti) Trakų rajono savivaldybėje“ iš atsakovo A. R. paimtą 0,1426 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. Trakų miesto aplinkkeliui tiesti. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 12 d.
  2. Ieškovė Trakų rajono savivaldybė ieškinyje prašo, remiantis 2018 m. sausio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), paėmimo visuomenės poreikiams (Trakų miesto aplinkkeliui tiesti) Trakų rajono savivaldybėje“, nustatyti 1140 Eur dydžio atlyginimą už visuomenės poreikiams (Trakų miesto aplinkkeliui tiesti) iš atsakovo paimtą 0,1426 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ).
  3. Ieškinyje nurodoma, jog UAB „Kelprojektas“ parengtos visuomenės poreikiams paimamos atsakovo žemės sklypo dalies vertinimo ataskaitos Nr. ( - ) išvadoje dėl žemės sklypo paimamos dalies ploto vertės ir nuostolių nurodyta bendra visuomenės poreikiams paimamos 0,1426 ha dalies žemės sklypo ploto ir kitų nuostolių vertė – 1140 Eur.
  4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti ir nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtos žemės sklypo dydį, vadovaujantis UAB „Kelprojektas“ parengta žemės sklypo vertinimo ataskaita. Pažymėjo, jog vertinimo ataskaitoje nurodyta pinigų suma yra pervesta į Trakų rajono savivaldybės depozitinę sąskaitą.
  5. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog nesutinka su nustatyta kompensavimo tvarka ir paskaičiuota suma, kadangi buvo neteisingai įvertinta paimamo sklypo dalies kaina. Anot atsakovo, palyginus viešai prieinamą informaciją internete – gretimai esantys sklypai parduodami keletą kartų didesne kaina. Atsakovo manymu, sklypo vertinimas atliktas tendencingai sumažinant sklypo kainą, neatsižvelgus į viešai pasiekiamą komercinę informaciją.
  6. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas prašė teismo skirti laiko ir atidėti teismo posėdį tam, jog atsakovas galėtų užsakyti ir pateikti naują paimamos žemės dalies vertinimo ataskaitą. Nurodė, jog internete pažiūrėjus nekilnojamojo turto skelbimus ir nurodytas kainas, atsakovo nuomone, vertinimo ataskaita nustatyta žemės dalies kaina skiriasi nuo rinkoje nustatytos kainos.
  7. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko. Prašymų iki posėdžio pradžios nepateikė. Atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas pasirašytinai. Teismas pripažino jo neatvykimą į posėdį esant be pateisinamų priežasčių. Ieškovas priimti sprendimo už akių neprašė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

6Ieškinys tenkintinas visiškai.

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi leido Trakų rajono savivaldybei įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), paėmimo visuomenės poreikiams (Trakų miesto aplinkkeliui tiesti) Trakų rajono savivaldybėje“ iš atsakovo A. R. paimtą 0,1426 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. Trakų miesto aplinkkeliui tiesti. Atsakovas šios nutarties neskundė, ji įsiteisėjo 2018 m. balandžio 12 d.
  2. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas – teisingo atlyginimo atsakovui už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymas.
  3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Civilinio kodekso 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, nurodė, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintą individualų turto vertinimo būdą, kuris reiškia, kad ji apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, be kita ko, naudojimo ypatumus, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimus, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9 punktas, Turto vertinimo metodikos 20.2 punktas). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Teismų praktika. 2014, 42, p. 43-64).
  5. Iš byloje esančios ieškovės Trakų rajono savivaldybės atestuoto turto vertintojo Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo atlikto vertinamo žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. ( - ) nustatyta, kad ginčo žemės sklypo vertė nustatyta 1140 Eur. Turto vertės nustatymo data yra 2016 m. rugsėjo 6 dienai. Tokia vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta taip pat vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Žemės sklypo rinkos vertę nustatė vertintojai A. T. ir vertintojo asistentas A. B., turintys nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo vertinimo ataskaitoje nustatytą ginčo žemės sklypo vertę 1140 Eur ieškovė Trakų rajono savivaldybė 2018 m. kovo 5 d. pervedė į Luminor Bank, AB, esančią depozitinę sąskaitą Nr. ( - ).
  6. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės teismui pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo žemės sklypo verte, teismo posėdžio metu pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir skirti laiko naujos vertinimo ataskaitos užsakymui ir jos pateikimui teismui. Teismas atsakovo prašymą tenkino ir įpareigojo gautą vertinimo ataskaitą pateikti teismui bei ieškovui susipažinti iki nustatytos sekančios teismo posėdžio datos. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas suteikta teise nepasinaudojo ir nepateikė jam priklausančios žemės dalies vertinimo ataskaitos nei teismui, nei ieškovei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas remiasi byloje esančiais įrodymais, t. y. ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita Nr. ( - ).
  7. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, būtina vadovautis jo redakcija, galiojančia konkretaus turto vertinimo metu. Šiuo metu galiojančios redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualusis turto arba verslo vertinimas – turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Ši metodika patvirtinta finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159. Taigi turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.
  8. Iš teismui pateiktos turto vertinimo ataskaitos nustatyta, kad vertintojas ir jo asistentas taikė lyginamąjį metodą, kurio taikymas apibrėžtas Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159. Nustatyta, jog žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), žemės ūkio paskirties, paimamos visuomenės poreikiams dalies – 0,1426 ha, rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 6 d. yra 1140 Eur, o su žemės paimamų nuostolių nenustatyta. Šiam žemės sklypo vertinimui lyginamuoju metodu atlikta panašių žemės sklypų, parduotų Trakų r. sav. vertinamo objekto verčių zonose 52.21 ir verčių zonose 52.3, 52.10, 52.17 ir 52.21, kuriose pagal tą patį projektą „Trakų miesto aplinkkelio specialusis planas“ kelio tiesimui, kaip ir vertinamo sklypo verčių zonoje paimama žemė visuomenės poreikiams, charakteristikų ir rinkos kainų analizė. Tokiu būdu buvo užtikrintas visų aplinkkelio sklypų vertinimo objektyvumas ir rinkos verčių nuoseklumas visiems sklypams vienodai įvertinant sklypų charakteristikas (jų skirtumus). Taip pat buvo atlikta įvykusių sandorių per paskutinius 3 metus, 2014 m. rugsėjo mėnesio ir 2016 m. rugsėjo mėnesio laikotarpiu, paieška Nekilnojamojo turto registro bazėje, zonose Nr. 52.3, 52.10, 52.17 ir 52.21, siekiant, kad atrenkamų lyginamųjų objektų sandorio data, kadastrinės charakteristikos – vieta, paskirtis, naudojimo būdas, plotas, žemės naudmenos, atitiktų vertinamo objekto kadastrines charakteristikas.
  9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009).
  10. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.). Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.
  11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis turto vertinimo ataskaita, kurią parengė turto vertintojas A. T. bei vertintojo asistentas A. B., kadangi dėl turto vertinimo ataskaitos atlikusių vertintojų kvalifikacijos, jų išvadų pagrįstumo atsakovas nepareiškė jokių objektyvių ir pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad esminis atsakovo nesutikimas dėl turto vertinimo ataskaitoje nurodytos žemės dalies rinkos vertės, t. y. 1140 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo manymu, turi būti įvertintas visas jo turimas sklypas, o ne tik paimama žemės dalis visuomenės poreikiams. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovės atstovė teisingai nurodė, kad šiuo atveju, visas žemės sklypo įvertinimas neturi reikšmės sprendžiamam klausimui, nes šiuo atveju yra paimama tik žemės dalis, o ne visas sklypas.
  12. Pažymėtina, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 17.2. papunktyje nurodyta, kad lyginamieji objektai parenkami iš tos pačios kaip paimamas žemės sklypas žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal Masinio žemės vertinimo taisykles. Jeigu atitinkamoje žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, lyginamos kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainos. Vertinamojo ir lyginamojo objektų skirtumai įvertinami Turto vertinimo metodikoje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju vertintojo pasirinkti lyginamieji objektai – 5 parduoti žemės sklypai, kurie yra panašūs į vertinamą objektą vieta (visi yra vertinamo objekto verčių zonoje 52.21). Objektai parduoti 2014-2016 metais (vertinimo data 2016 m. rugsėjo 6 d.). Dėl parinktų lyginamųjų objektų verčių zonoje šalys neišreiškė jokių pastabų ar abejonių, todėl teismas vadovaujasi turto vertinimo ataskaitoje nustatyta rinkos verte – 1140 Eur.

7Vadovaudamasis Žemės įstatymo 47 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas,

Nutarė

8Ieškinį patenkinti visiškai.

9Nustatyti, kad atsakovui A. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), paėmimo visuomenės poreikiams (Trakų miesto aplinkkeliui tiesti) Trakų rajono savivaldybėje“, dydis yra 1140 Eur.

10Įsiteisėjus sprendimui, 1140 Eur (vieno tūkstančio šimto keturiasdešimt eurų) atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę pervestas į Trakų rajono savivaldybės administracijos depozitinę sąskaitą, esančią Luminor Bank, AB, sumokamas atsakovui A. R., a. k. ( - ).

11Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai