Byla e2A-150-370/2018
Dėl žalos atlyginimo ir sumokėtos paslaugų kainos grąžinimo, panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (arbitražo byloje – atsakovės) UAB „ZZZ.LT“ skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 1–2/2017 pagal ieškovės UAB NFQ Technologies ieškinį atsakovei UAB „ZZZ.LT“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl žalos atlyginimo ir sumokėtos paslaugų kainos grąžinimo, panaikinimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB NFQ Technologies Lietuvos arbitražo teismo prašė iš atsakovės UAB „ZZZ.LT“ priteisti 87 120 Eur skolos, 4 390,92 Eur delspinigių, 7,64 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Lietuvos arbitražo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė reikalavimą kildino iš 2016-06-14 šalių sudarytos sutarties, susidedančios iš Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių (Taisyklės) ir užsakymo Nr. NFQ-DDK-16-ZZZ/001 – specialiosios dalies prie Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių (Užsakymas), kuria, ieškovės teigimu, atsakovė iš ieškovės užsakė dedikuotos komandos paslaugą, atsakovės pavedimu atliekant elektroninės komercijos sistemos ZZZ programavimo ir kitas užduotis (Paslaugos), ir pagal kurią už faktiškai suteiktas paslaugas iki teisėto sutarties nutraukimo (2016-10-02) atsakovė su ieškove neatsiskaitė.
  2. Atsakovė UAB „ZZZ.LT“ teigė, kad ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo atmestini, nes šios sumos reikalaujama pagal sutartį už laikotarpį (2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn.), kuomet sutartis buvo de facto nutraukta ir jokios paslaugos nebuvo teikiamos, bei už laikotarpį (2016 m. liepos mėn.), per kurį jokių sutartyje numatytų paslaugų ieškovė neatliko kokybiškai ir kurių rezultato atsakovė negavo.
  3. Atsakovė priešieškinyje iš ieškovės prašė priteisti 429 172,72 Eur dydžio žalos atlyginimą ir sumokėtą paslaugų kainą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad sutartis su ieškove dėl programavimo darbų atlikimo buvo sudaryta siekiant užtikrinti tinkamą atsakovės ir UAB „Klaipėdos“ viešbučio 2016-02-15 sudarytą sutartį dėl elektroninės prekybos sistemos ZZZ.LT priežiūros, plėtojimo ir vystymo, programavimo darbų, užtikrinant verslo modelio veikimą, pirkėjams įsigyjant maisto prekes internetinėje svetainėje, už jas atsiskaitant, šias prekes paskirstant iš tiekėjų vartotojams ir pan. Ieškovei pagal sutartį netinkamai atlikus darbus (paslaugas), pagrindinis paslaugų užsakovas UAB „Klaipėdos“ viešbutis liko nepatenkintas elektroninės prekybos sistemos ZZZ.LT veikla, 2016-08-01 kreipėsi į atsakovę su defektiniu aktu, 2016-08-10 pareikalavo atsakovės sumokėti sutartyje numatytas 426 000 Eur netesybas. Pagal atsakovės ir UAB „Klaipėdos“ viešbučio 2017-02-15 sudarytą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, atsakovė UAB „Klaipėdos“ viešbučiui įsipareigojo sumokėti 300 000 Eur netesybų ir grąžinti 100 000 Eur sumokėtos paslaugų kainos, todėl šią sumą (400 000 Eur), atsakovė priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės, kaip patirtus nuostolius dėl jos netinkamai suteiktų paslaugų pagal sutartį. Atsakovės teigimu, esant nekokybiškų programavimo paslaugų faktui, iš ieškovės taip pat priteistina 29 172,72 Eur suma, kurią atsakovė ieškovei sumokėjo už laikotarpį nuo 2016-06-15 iki 2016-06-30.
  4. Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priešingai nei teigė atsakovė, ieškovė pagal sutartį buvo įsipareigojusi teikti dedikuotos komandos paslaugą, o ne programavimo paslaugas. Ieškovės darbuotojai turėjo įgyvendinti atsakovės nurodymus, tačiau už galutinį rezultatą atsakinga buvo tik atsakovė. Ieškovės teigimu, atsakovės reikalavimas priteisti nuostolius, taip pat reikalavimas dėl sumokėtų pinigų grąžinimo yra nepagrįsti, ieškovė tinkamai vykdė savo pareigas pagal šalių sudarytą sutartį.

5II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

6

  1. Lietuvos arbitražo teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu, priimtu arbitražo byloje

    7Nr. 1–2/2017, nusprendė: 1) ieškovės UAB NFQ Technologies ieškinį tenkinti iš dalies: iš atsakovės UAB „ZZZ.LT“ ieškovei priteisti 31 850,32 Eur pagrindinės skolos, 2 157,96 Eur delspinigių, 7,64 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 34 008,28 Eur sumos nuo arbitražinio nagrinėjimo arbitražo teisme pradžios dienos (2017-03-10) iki arbitražo teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 4 965,15 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) atsakovės UAB „ZZZ.LT“ priešieškinį atmesti.

8III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

9

  1. Pareiškėja (atsakovė) UAB „ZZZ.LT“ skunde Lietuvos apeliacinio teismo prašo: 1) panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr.

    101–2/2017; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

  2. Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais, pareiškėjos teigimu, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinto arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindo egzistavimą:
    1. Į arbitražo bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas asmuo (UAB „Klaipėdos“ viešbutis, kuris buvo faktiniu paslaugų, teiktų pareiškėjos ir suinteresuoto asmens sudarytos sutarties pagrindu, gavėjas ir yra elektroninės komercijos sistemos ZZZ.LT savininkas, kurią (sistemą) pareiškėja valdo 2016-02-15 paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su UAB „Klaipėdos“ viešbučiu, pagrindu), kurio materialiosioms teisės ir pareigoms priimtas arbitražo teismo sprendimas gali turėti įtakos. Teisės būti išklausytam neužtikrinimas, kuris suprantamas kaip fundamentaliųjų valstybinės teisinės sistemos vertybių pažeidimas, suponuoja būtinybę panaikinti arbitražo teismo sprendimą.
    2. Byloje trečiuoju asmeniu neįtraukus UAB „Klaipėdos“ viešbučio, kuris identifikavo suinteresuoto asmens atliktų darbų (suteiktų paslaugų) trūkumus ir buvo galutinis paslaugos gavėjas, taip pat su kuriuo pareiškėja sudarė taikos sutartį dėl aukščiau minėtų aplinkybių (elektroninės prekybos sistemos ZZZ.LT trūkumų) suponuoja išvadą, kad arbitražo teismas, nagrinėdamas šalių ginčą nenustatė objektyvios tiesios, neišsiaiškino visų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nors ginčas, kilęs tarp ieškovės (suinteresuoto asmens) ir atsakovės (pareiškėjos), neatsiejamas nuo ginčo tarp atsakovės (pareiškėjos) ir UAB „Klaipėdos“ viešbučio. Teisingumo nevykdymas lemia viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti arbitražo teismo sprendimą, pažeidimą.
    3. Arbitražo teismo sprendimo panaikinimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu patvirtina ir tai, kad arbitražo teismas nepagrįstai visiškai nevertino įsiteisėjusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta pareiškėjos ir UAB „Klaipėdos“ viešbučio sudaryta taikos sutartis, tokiu būdu pažeisdamas teismo procesinio sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str.)
    4. Arbitražiniame nagrinėjime buvo pažeistas rungimosi principas, kuris patenka į viešosios tvarkos apimtį, t. y. arbitražo teismas tinkamai neįvertino ir (ar) apskritai nevertino pareiškėjos (atsakovės) argumentų, jog sutarties vykdymo aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia ieškovės argumentus, neva sudarant sutartį šalys susitarė dėl paslaugų teikimo dedikuotos komandos forma ir fiksuoto mėnesinio paslaugų mokesčio nustatymo ir, atitinkamai, patvirtina pareiškėjos (atsakovės) poziciją, kad šalys sutartimi sulygo, jog sutarties kaina priklausys nuo faktiškai suteiktų paslaugų apimties, taip pat, kad nuolatinės sudėties dedikuota komanda atsakovei nebuvo ir negalėjo būti priskirta.
    5. Arbitražo byloje neįvertinta ir nepasisakyta ir dėl kitų argumentų, t. y. dėl kliento teisės bet kada atsisakyti atlygintinių paslaugų sutarties bei CK įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių ir atsakovo argumentų, kuriais buvo įrodinėjamas sutarties sudarymas prisijungimo būdu. Pareiškėjos (atsakovės) argumentų ignoravimas sudaro pagrindą naikinti arbitražo teismo sprendimą kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
    6. Arbitražo teismas, konstatuodamas įrodymų nepakankamumą pareiškėjos (atsakovės) argumentams dėl ieškovės suteiktų paslaugų nekokybiškumo pagrįsti, nesudarant galimybės pareiškėjai pateikti priimtinus įrodymus pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje, ne tik pažeidė kertinius teisinės valstybės principus, tačiau ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų pakankamumo, įrodymų vertinimo klausimais. Šių taisyklių pažeidimas reiškia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo taip pat rungimosi principų pažeidimą, kurie patenka į viešosios tvarkos sampratą ir lemia arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindą.
  3. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo (ieškovė) teismo prašo: 1) skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 1–2/2017, panaikinimo atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) pareiškėjai (atsakovei) skirti 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  4. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pareiškėjos (atsakovės) skunde nurodomi argumentai neatitinka KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis gali būti panaikintas arbitražo teismo sprendimas, kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešosios tvarkos pažeidimo pagrindu arbitražo teismo sprendimą galima panaikinti tik tuo atveju, kai akivaizdžiai pažeidžiamos konstitucinės, fundamentalios žmogaus teisės ar visuomenės, valstybės interesai, tačiau tokių pažeidimų šalių ginčą nagrinėjant arbitraže padaryta nebuvo, o pareiškėja skunde argumentų, kurie atitiktų viešosios tvarkos išlygą, nenurodė.
    2. Nesutiktina, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista teisė būti išklausytam. UAB „Klaipėdos“ viešbutis nebuvo materialinio teisinio santykio, dėl kurio buvo nagrinėjamas ginčas arbitražo byloje, šalimi, todėl vien dėl to ši teisė UAB „Klaipėdos“ viešbučio atžvilgiu negalėjo būti pažeista. Be to, arbitražo teismo sprendimas nesukelia jokių pasekmių UAB „Klaipėdos“ viešbučio teisėms ir pareigoms, nes arbitraže buvo nagrinėjamas išimtinai ieškovės (suinteresuoto asmens) ir atsakovės (pareiškėjos) materialinis teisinis santykis ir nepasisakyta (nenagrinėta) dėl pareiškėjos (atsakovės) ir UAB „Klaipėdos“ viešbučio teisinių santykių, kurie išspręsti taikos sutartimi. Pažymėtina, kad pati pareiškėja (atsakovė) nė karto neprašė įtraukti UAB „Klaipėdos“ viešbučio į arbitražo bylą trečiuoju asmeniu, taip pat nebuvo UAB „Klaipėdos“ viešbučio sutikimo būti įtrauktam į tokį procesą (nepaisant to, kad apie jį buvo žinoma), nors pagal Lietuvos arbitražo teismo reglamento 7 straipsnį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, jeigu jų nesaisto arbitražinis susitarimas, šalies iniciatyva ir jų sutikimu gali būti įtraukiami į procesą.
    3. Didele dalimi pareiškėjos (atsakovės) skunde dėstomų argumentų kvestionuojamos arbitražo teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų įvertinimas, nors arbitražo teismo sprendimo tikrinimas fakto ir (arba) materialiosios teisės taikymo aspektu negalimas, t. y. teismas neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės ir aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus ir pan.:
      1. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, patvirtinančios tariamą UAB „Klaipėdos“ viešbučio suinteresuotumą arbitražo teismo sprendimu, atmestini kaip išimtinai susiję su faktinių aplinkybių vertinimu;
      2. Argumentai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties su UAB „Klaipėdos“ viešbučiu taip pat grindžiami išimtinai faktinių aplinkybių vertinimu (šia aplinkybe buvo grindžiamas priešieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo), todėl atmestini. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teisme tvirtinant taikos sutartį, suinteresuotas asmuo (ieškovė) nedalyvavo, todėl arbitražo byloje tokia taikos sutartis prejudicinės galios neturėjo.
      3. Dėl visų pareiškėjos (atsakovės) argumentų arbitražo teismas pasisakė. Kita vertus, pareiškėjos (atsakovės) argumentai, jog arbitražo teismas nevertino atsakovės argumentų ir atsikirtimų grindžiami tik faktinėmis aplinkybėmis, siekiant pakartotinio jų peržiūrėjimo šioje civilinėje byloje.
    4. Pareiškėja (atsakovė) neįrodė, kad arbitražo procese buvo pažeistas rungimosi principas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar tikrai buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, negali būti remiamasi atskiru teismo sprendimo teiginiu, o turi būti vertinamas visas sprendimas kaip vientisas ir nedalomas teisės taikymo aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Tačiau pareiškėja, teigdama, kad teismas nevertino jos argumentų, referuoja į atskiras sprendimo dalis, nors sprendime yra pasisakyta dėl abiejų šalių argumentų ir nurodytų aplinkybių.
    5. Arbitražo teismas tenkino tik 37,2 proc. ieškovės (suinteresuoto asmens) reikštų reikalavimų. Tai paneigia pareiškėjos (atsakovės) poziciją, kad arbitražo teismas išimtinai rėmėsi ieškovės argumentais.
    6. Pareiškėja (atsakovė) nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti priimtinus įrodymus arbitražo byloje ir tai neva sudaro pagrindą naikinti arbitražo teismo sprendimą. Atsakovei (pareiškėjai) buvo sudarytos visos galimybės įrodyti savo poziciją. Be to, ne arbitražo teismas turėjo prašyti atsakovės (pareiškėjos) pateikti įrodymus (pagal KAĮ 33 str. 2 d. tai arbitražo teismo teisė, bet ne pareiga), o atsakovė (pareiškėja) pati turėjo teismui teikti visus įrodymus, pagrindžiančius jos įrodinėtiną poziciją (KAĮ 33 str. 1 d.), kurių leistinumą, pakankamumą ir ryšį su byla nustato arbitražo teismas (KAĮ 33 str. 7 d.). Savo ruožtu, peržiūrint teismo sprendimą viešosios tvarkos aspektu, teismas neturi teisės aiškintis, ar arbitrai teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus.
    7. Pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, nurodo melagingas aplinkybes, tokiu būdu vilkina bylos nagrinėjimą, todėl jai skirtina bauda:
      1. Pareiškėja (atsakovė) Lietuvos apeliacinio teismo prašė stabdyti arbitražo teismo sprendimo vykdymą, nurodydama tiesos neatitinkančius faktus, kad jai nėra žinoma suinteresuoto asmens (ieškovės) finansinė padėtis, nors Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3949-619/2017 buvo nagrinėtos aplinkybės, susijusios su suinteresuoto asmens finansine padėtimi;
      2. Pareiškėja nesąžiningai veikė ir Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2YT-32505-534/2017 nurodydama, kad arbitražo teismo sprendimas negali būti vykdomas, nors tuo metu jau buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria atsisakyta stabdyti arbitražo teismo sprendimo vykdymą. Šioje byloje pareiškėjai (atsakovei) buvo skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nepaisant to, pareiškėja toliau skundžia antstolio veiksmus (c. b. Nr. 2YT-33439-155/2017) be jokio pagrindo.
      3. Pareiškėja nesąžiningai elgėsi ir viso arbitražo bylos nagrinėjimo metu.
      4. Pareiškėja tokiais savo nesąžiningais veiksmais siekia išvengti skolos pagal arbitražo teismo sprendimą išieškojimo.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo

  1. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose. Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014 ir kt.). Dėl anuliavimo, kaip arbitražo sprendimų priežiūros formos, specifikos arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu neleidžiamas.
  2. KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 str. 3 d. 5 ir 6 p.) tikrinami ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 str. 4 d.), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).
  3. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punktą arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas tuo atveju, kai ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad arbitruotinumo teisinė kategorija yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai pagal atitinkamos valstybės teisės aktus gali arba negali būti perduodami nagrinėti arbitraže. Pagal tai išskirtinos dvi sąvokos – subjektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione personae), reiškiantis tam tikrų subjektų galimybę sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus arbitraže, ir objektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione materiae), kurio esmė ta, kad tam tikrų kategorijų ginčai negali būti nagrinėjami arbitraže dėl paties nagrinėtinų klausimų pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016).
  4. KAĮ 12 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinti ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 str. 2 d.). Be to, arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 str. 3 d.).
  5. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių – privačių juridinių asmenų UAB NFQ Technologies ir UAB „ZZZ.LT“ kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagal

    132016-06-14 sudarytą sutartį, susidedančią iš Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių ir

    142016-06-14 užsakymo Nr. NFQ-DDK-16-ZZZ/001 (ieškovės reikalavimas), ir žalos atlyginimo bei sumokėtų sumų grąžinimo (atsakovės priešieškinio reikalavimas), kurią arbitražo teismas kvalifikavo kaip atlygintinių paslaugų sutartį, pažymint, kad pagal ją teiktinų paslaugų turinys yra ieškovės paskirtų asmenų (dedikuotos komandos) pasiruošimas dirbti (t. y. rezervavimas (prieinamumas)) ir iš atsakovės pusės duodamų užduočių atlikimas (toliau – atlygintinių paslaugų sutartis).

  6. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kilusio ginčo pobūdį bei šalių, sudariusių arbitražinį susitarimą statusą, nenustatė, kad ginčas, kylantis iš šalių (dviejų privačių juridinių asmenų) sudarytos atlygintinių paslaugų sutarties negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 str.).
  7. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas – šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
  8. Atlygintinių paslaugų sutarties Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių XII skyriaus „Taikytina teisė ir ginčų sprendimo tvarka“ 2 punkte šalys sulygo, kad „visi kilę nesutarimai, ginčai ar reikalavimai, susiję ar kilę dėl bendrovės teikiamų paslaugų ir (ar) šių taisyklių nuostatų sprendžiami derybų būdu. Jeigu derybų būdu nesutarimo, ginčo ar reikalavimo išspręsti šalims nepavyko per 14 kalendorinių dienų nuo kilimo, šis nesutarimas, ginčas ar reikalavimas galutinai sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme (juridinio asmens kodas 302473236) pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksą, kurį šalys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamąja dalimi. Kilusius ginčus spręs trys arbitrai: vieną skirs klientas, antrąjį – bendrovė, trečiąjį arbitrą – pirmininką – išrinks paskirtieji šalių arbitrai, arbitražinis nagrinėjimas vyks Vilniuje, lietuvių kalba. Šalis, kuri pralaimi ginčą, privalo atlyginti visas arbitražo ir advokatų, kurie atstovavo arbitraže laimėjusią šalį, patirtas išlaidas“.
  9. Šio arbitražinio susitarimo pagrindu ieškovė UAB NFQ Technologies kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „ZZZ.LT“ priteisti 87 120 Eur skolą, 4 390,92 Eur delspinigių, 7,64 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Lietuvos arbitražo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „ZZZ.LT“ su ieškiniu nesutiko, arbitražo teismui pateikė priešieškinį, kuriame iš ieškovės prašė priteisti 429 172,71 Eur žalos atlyginimą ir sumokėtą paslaugų pagal sutartį kainą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  10. Lietuvos arbitražo teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu, priimtu arbitražo byloje Nr. 1–2/2017, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisė 31 850,32 Eur pagrindinės skolos, 2 157,96 Eur delspinigių, 7,64 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 34 0008,28 Eur sumos nuo arbitražinio nagrinėjimo arbitražo teisme pradžios dienos (2017-03-10) iki arbitražo teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 4 965,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Arbitražo teismas atsakovės UAB „ZZZ.LT“ priešieškinį atmetė.
  11. Pareiškėja UAB „ZZZ.LT“ (arbitražo byloje – atsakovė) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydama panaikinti minėtą arbitražo teismo sprendimą, savo skundą grįsdama KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindu – kai arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai.
  12. KAĮ nėra įtvirtinta viešosios tvarkos samprata, tačiau ji yra apibrėžta kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje ir plėtojamoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas KAĮ vartojamą viešosios tvarkos sąvoką aiškina remdamasis tarptautinio arbitražo doktrina ir praktika, kurioje viešoji tvarka, atsižvelgiant į jos tikslą apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas; viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs aiškias arbitražo teismo sprendimo vertinimo atitikties viešajai tvarkai ribas, pagal kurias, vertindamas arbitražo teismo sprendimą viešosios tvarkos pagrindu, teismas nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012, 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012).
  13. Taigi, arbitražo sprendimo analizė galima tokia apimtimi, kiek ji skirta įvertinti galimą viešosios tvarkos pažeidimą. Materialiosios viešosios tvarkos išlygos atveju negali būti iš naujo vertinamas ginčo išsprendimo rezultatas, todėl arbitražo sprendimai neturėtų būti panaikinami siekiant ištaisyti neteisingą arbitražo sprendimą, jei pats sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai. Kasacinis teismas, remdamasis užsienio teismų praktika, taip pat yra nurodęs, kad arbitražo sprendimai neturėtų būti panaikinami siekiant ištaisyti neteisingą arbitražo sprendimą, jei pats sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
  14. Pareiškėjos teigimu, arbitražo teismo sprendimu buvo pažeisti kertiniai sąžiningo teismo proceso principai – teisės būti išklausytam, rungimosi, lygiateisiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, arbitražo teismui į procesą neįtraukus UAB „Klaipėdos“ viešbučio, kurio teisėms ir pareigoms minėtas sprendimas gali turėti įtakos; nesivadovavus pareiškėjos pateiktais duomenimis; nevertinus ir nepasisakius dėl jos pateiktų argumentų; nepareikalavus papildomų įrodymų, nustačius jų nepakankamumą.
  15. Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo turinį, pažymėtina ir tai, kad procesinės nuostatos sudaro viešosios tvarkos turinį tiek, kiek jos numato pačius pagrindinius ir svarbiausius proceso principus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienai iš šalių turi būti sudarytos vienodos galimybės pagrįsti savo reikalavimus ir (ar) prieštaravimus, pateikti paaiškinimus, šalims (jų atstovams) turi būti sudarytos panašios galimybės viso proceso metu tiek teikti įrodymus, tiek paaiškinimus faktų ar teisės klausimais, t. y. procesas laikytinas sąžiningu, kai kiekvienai šaliai suteikiama pagrįsta galimybė pristatyti savo argumentus, suprasti, išbandyti ir atsikirsti į kitos šalies poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
  16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad šalių ginčą nagrinėjant arbitražo teisme būtų buvę pažeisti aukščiau minėti proceso principai, galintys lemti prašomo panaikinti arbitražo teismo sprendimo anuliavimą pažeistos viešosios tvarkos pagrindu, t. y. nenustatyta, kad arbitražo teismas vienai šaliai būtų suteikęs daugiau teisių nei kitai, atsisakęs priimti teiktus procesinius dokumentus ir (ar) įrodymus, nepranešęs ar nesuteikęs termino kitai šaliai pasisakyti dėl į bylą gautų bei priimtų naujų dokumentų ir pan. Priešingai, iš arbitražo bylos medžiagos matyti, kad arbitražo procesas buvo vedamas vadovaujantis Lietuvos arbitražo teismo proceso reglamentu, kuriuo vadovautis sulygta šalių sudarytoje ir galiojančioje arbitražinėje išlygoje, arbitražo teismas nutartimis sprendė šalių procesinių dokumentų priėmimo klausimus, nustatydamas terminus atitinkamiems procesiniams veiksmams atlikti (pvz., arbitražo bylos b. l. 126–127, 143–144, 200–202, 300–302), sprendė ir tenkino abiejų šalių prašymus dėl terminų veiksmams atlikti pratęsimo, siekiant išlaikyti šalių pusiausvyrą ir užtikrinti lygiateisiškumą (pvz., arbitražo bylos b. l. 132–133, 206–208, 306–308), tinkamai informavo šalis apie paskirtą rašytinį bylos nagrinėjimą, išaiškino šalims teisę iki nustatyto termino teikti papildomus paaiškinimus, argumentus, įrodymus (arbitražo bylos b. l. 300–302). Be to, iš arbitražo teismo sprendimo matyti, kad jame buvo išspręsti visi šalių reikalavimai, t. y. arbitražo teismas pasisakė dėl ieškovės (suinteresuoto asmens) ieškinio bei atsakovės (pareiškėjos) priešieškinio (ne)pagrįstumo. Šios arbitražo bylos duomenimis nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos teisinės išvados nesudaro pagrindo spręsti arbitražo procesą buvus nesąžiningą atsakovės (pareiškėjos) atžvilgiu (CPK 185 str.).
  17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde dėstoma pozicija, atskirai išskiriant konkrečius argumentus ir nurodant aplinkybes, dėl kurių, pasak jos, arbitražo teismas apskritai nepasisakė, ir spręsti, kad tokios skunde dėstomos aplinkybės patenka po viešosios tvarkos samprata ir (ar) lemia jos pažeidimą. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas, vykdydamas Lietuvoje esančių arbitražo teismo kontrolę (priežiūrą), netikrina sprendimų teisės taikymo ir aiškinimo aspektu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos skundo turinys, jame nurodomi argumentai, dėstomos aplinkybės patvirtina jos siekį, vadovaujantis viešosios tvarkos pagrindu, bylą išnagrinėti iš esmės, vertinti tas aplinkybes ir (ar) įrodymus, kurių, pareiškėjos teigimu, arbitražo teismas neišnagrinėjo ir (ar) pasinaudoti galimybe teikti papildomus jos poziciją dėl ginčo esmės patvirtinančius duomenis, t. y. skundu bandoma revizuoti arbitražo teismo sprendimą, jame nustatytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, tokiu būdu nepagrįstai siekiant išplėsti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinto arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindą. Atsižvelgiant į tai, taip pat KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje griežtai apibrėžtomis Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijos ribomis, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl skunde nurodytų argumentų, kuriais kvestionuojamas arbitražo teismo sprendimas dėl neįvertintų faktinių ginčo aplinkybių ir (ar) įrodymų, kaip nepatenkančių į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintą arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindą. Vien tai, kad pareiškėja (atsakovė) nesutinka su Lietuvos arbitražo teismo sprendimu, nelemia jo prieštaravimo viešajai tvarkai.
  18. Teisėjų kolegijos vertinimu, arbitražo teismui pasisakius dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų, toks sprendimas galėtų būti naikinamas pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kaip sukeliantis teisines pasekmes asmenims, kuriems nebūtų buvusi užtikrinta teisė į teisingą procesą, kuriame galėtų teisinėmis priemonėmis ginti savo teises ir teisėtus interesus. Tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Iš arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo sprendžiamas ieškovės ir atsakovės ginčas, kilęs jų sudarytos sutarties pagrindu, o arbitražo teismas sprendimu išsprendė ieškovės ir atsakovės reikštų reikalavimų pagal ieškinį ir priešieškinį (ne)pagrįstumą, vadovaudamasis šalių sudarytos arbitražinės išlygos pagrindu. Taigi, nagrinėjamu atveju arbitražo teismas nesprendė dėl asmens, neįtraukto į bylą teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą. Kita vertus, sutiktina su atsiliepimo į skundą argumentu, kad pareiškėjos nurodomas UAB „Klaipėdos“ viešbučio teisinis suinteresuotumas yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, nes taikos sutartimi, sudaryta su UAB „Klaipėdos“ viešbučiu, atsakovė įrodinėjo priešieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurį arbitražo teismas atmetė konstatavęs nesant neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai ir remiantis aukščiau nurodyta viešosios tvarkos samprata bei Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijos ribomis, pareiškėjos argumentai dėl netinkamo procesinių normų taikymo, neįtraukiant UAB „Klaipėdos“ viešbučio į arbitražo bylos nagrinėjimą, nepatvirtina šios tvarkos pažeidimo, o kartu ir pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimą pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą.

15Dėl baudos skyrimo

  1. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą teismo prašo UAB „ZZZ.LT“ skirti 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tiek arbitražinio nagrinėjimo metu, tiek su skundu kreipusis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-32505-534/2017, kurioje buvo pateiktas prašymas stabdyti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus pagal arbitražo sprendimą, nors tuo metu jau buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos veiksmai nesudaro pagrindo spręsti apie jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, suponuojantį baudos skyrimą. Teisė teikti skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo įtvirtinta KAĮ 50 straipsnio 1, 5 dalyse, pareiškėja skundą pateikė per nustatytą terminą, sumokėjo CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį, skundą grindė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindu nurodydama aplinkybes, jos manymu, patvirtinančias šio pagrindo egzistavimą. Atitinkamai teisė prašyti stabdyti arbitražo teismo sprendimo vykdymą įtvirtinta KAĮ 50 straipsnio 2 dalyje, prašymą teikiant Lietuvos apeliaciniam teismui. Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja nepagrįstai Lietuvos apeliaciniam teismui nepateikė duomenų apie suinteresuoto asmens finansinę padėtį, o skundu siekia išvengti arbitražo teismo sprendimo vykdymo, tai negali būti laikoma pakankamu pagrindu piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, nes tiek skundo pateikimas, tiek prašymas stabdyti arbitražo teismo sprendimo vykdymą laikytina viena iš galbūt pažeistų teisių gynimo bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo formų, nustatytų įstatyme. Be to, pats suinteresuotas asmuo nurodo, kad už nepagrįsto prašymo stabdyti antstolio atliekamus veiksmus pateikimą pareiškėjai Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2YT-32505-534/2017 jau yra skirta bauda, t. y. už atitinkamus veiksmus, kuriais suinteresuotas asmuo grindžia prašymą skirti baudą šioje byloje, pareiškėja jau yra nubausta, o suinteresuoto asmens teiginiai apie pareiškėjos (atsakovės) piktnaudžiavimą ginčą nagrinėjant arbitražo teisme, nėra tinkamai pagrįsti (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina nesant pakankamai duomenų spręsti apie aiškiai nesąžiningą ir nepagrįstą pareiškėjos veikimą, suponuojantį pagrindą taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintą sankciją – baudą, todėl šis suinteresuoto asmens prašymas atmestinas (CPK 185 str.).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-01-08 gautas suinteresuoto asmens (ieškovės) UAB NFQ Technologies prašymas priteisti iš pareiškėjos (atsakovės) 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro prašymo dėl arbitražo teismo sprendimo nestabdymo ir atsiliepimo į skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo parengimas. Šis prašymas grindžiamas pridėtais dokumentais: 2018-01-05 PVM sąskaita faktūra CEE2018010501 ir 2018-01-05 mokėjimo nurodymu.
  2. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus dydžius (8.11 p. ir 8.16 p.), bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad teisėta ir pagrįsta suma už procesinių dokumentų parengimą sudaro 1 446,36 Eur (1,3 x 850,8 Eur + 0,4 x 850,8 Eur), todėl ši suma priteistina iš pareiškėjos (atsakovės) suinteresuotam asmeniui (ieškovei) UAB NFQ Technologies.

17Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo, kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą, nesant duomenų, kad arbitražo teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, būtų pažeidęs sąžiningo proceso principą, šalių (nagrinėjamu atveju pareiškėjos) teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ar arbitražo teismo sprendimas kitokiu būdu pažeistų viešąją tvarką, todėl reikalavimas arbitražo teismo sprendimą panaikinti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu, atmestinas.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

Nutarė

19pareiškėjos (atsakovės) UAB „ZZZ.LT“ (j. a. k. 304106541) skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 1–2/2017, panaikinimo, atmesti.

20Iš pareiškėjos (atsakovės) UAB „ZZZ.LT“ (j. a. k. 304106541) suinteresuotam asmeniui (ieškovei) UAB NFQ Technologies (j. a. k. 135867375) priteisti 1 446,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21Netenkinti suinteresuoto asmens (ieškovės) UAB NFQ Technologies (j. a. k. 135867375) prašymo pareiškėjai (atsakovei) UAB „ZZZ.LT“ (j. a. k. 304106541) skirti baudą.

Proceso dalyviai
Ryšiai