Byla e2-119-291/2015
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė, sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

2dalyvaujant ieškovui R. M., ieškovo atstovui advokatui Arnui Ilgauskui, atsakovo atstovams: N. D., advokatei Eglei Gecevičei,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui UAB „Alnida“ trečiajam asmeniui UAB „Heles Group“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Ieškovas R. M. prašo patenkinti ieškinį ir pripažinti 2012-01-24 pasirašytą Laidavimo sutartį tarp jo ir atsakovo UAB „Alnida“ nesudaryta ir negaliojančia. Nurodo, jog atsakovas UAB „Alnida „ ir trečiasis asmuo UAB „ Heles Group“ 2012-01-02 buvo sudarę prekių pirkimo –pardavimo sutartį. 2012-12- 23 d. atsakovas išrašė sąskaitą pagrindiniam skolininkui PVM sąskaitą - faktūrą BIELSK Nr. 13798 kaip už parduotas prekes 29 326,75 Lt ( 8500,50 eurų) sumai. Sekančią dieną po sąskaitos- faktūros išrašymo atsakovo atstovai, atvykę į UAB „Heles Group“ patalpas, privertė jį pasirašyti laidavimo sutartį. Pasirašydamas laidavimo sutartį, jis nežinojęs už kokio dydžio sumą jis laiduoja, nes laidavimo sutartyje nebuvo nurodyta laidavimo suma. Joje tik buvo nuoroda į 2012-01-23 PVM sąskaitą- faktūrą, su kuria jis taip pat nebuvo supažindintas. Atsakovas, nenurodydamas laidavimo sutartyje konkrečių laidavimo ribų -laidavimo sumos, bei nesupažindinęs su laidavimo sutartyje nurodyta sąskaita- faktūra bei joje nurodyta pinigų suma, pažeidė CK 6.78 straipsnio 1 dalies reikalavimo pakankamai apibūdinti prievolę, todėl tokią laidavimo sutartį prašo pripažinta nesudaryta ir negaliojančia. Šalys nesusitarė dėl visų esminių laidavimo sutarties sąlygų, t.y. susitarė dėl sutarties dalyko, tačiau nesusitarė dėl laidavimo sumos. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jis turėjo baldų gamybos įmonę „ Stiliaus baldai“ ir su atsakovu sudarinėdavo prekybines sutartis, t.y pirkdavo įvairias prekes, medžiagas, reikalingas baldų gamybai. UAB „Heles Group“, kuriai vadovavo jo motina sudarė su atsakovu pirkimo- pardavimo sutartį dėl prekių tiekimo. Kadangi jo manymu suma galėjo būti apie 3000Lt, jis ir pasirašęs laidavimo sutartį. Be to ieškovas nurodęs, jog laidavimo sutartį jis pasirašęs dėl to, jog atsakovo darbuotojas V. G. ir UAB „Alnida“ direktorės N. D. žentas grasino jam bei jo šeimos nariams susidorojimu. Kadangi sudarytoji laidavimo sutartis turi tiek turinio trūkumų, tiek ir formos trūkumų, prašo pripažinti ją nesudaryta ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

6Ieškovo atstovas advokatas Arnas Ilgauskas prašo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovo atstovė N. D. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog ji su ieškovu yra seniai pažįstama, kadangi ji yra UAB „Alnida“ direktorė, o ieškovas R. M. turėjo savo baldų gamybos įmonę, kuriai iš UAB „Alnida“ pirkdavo įvairias medžiagas. Nuo 2006m. iki 2012m. ieškovas daug kartų pirko įvairias prekes, nes jis faktiškai dirbo UAB „Heles Group“. Bendrovės direktore buvo ieškovo motina V. J., kuri faktiškai nesikišo į bendrovės reikalus. Kadangi 2012m. sausio mėn. ieškovas pageidavo prekių už didelę sumą, t.y. 29326,75Lt, ( 8500,50 eurų) jų bendrovė paprašė laidavimo, nes be laidavimo už tokią sumą, jie prekių nebūtų pardavę. Laidavimo sutartį pasirašė ieškovas ir ji. Kai jai pasirašyti buvo atvežta 2012-01-24 laidavimo sutartis, ji ieškovo jau buvo pasirašyta. Niekas jokios spaudimo ieškovui dėl laidavimo sutarties pasirašymo nedarė, nei jam nei jo šeimos nariams niekas negrasino, laidavimo sutartis, su kuria ieškovas sutiko, buvo pasirašyta todėl, kad ieškovas pageidavo prekių už didesnę nei 3000Lt sumą. Ieškovas laidavimo sutarties neginčijo iki tol, kol atsakovas nepadavė jo į teismą dėl skolos priteisimo, nes trečiasis asmuo, gavęs prekes su atsakovu neatsiskaitė, todėl reikalavimas buvo nukreiptas į laiduotoją, t.y. ieškovą. Be to, ieškovas skolos priteisimo byloje jos neginčijo, tarėsi dėl sumokėjimo sąlygų.

8Atsakovo atstovė advokatė Eglė Gecevičė prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „ Heles Group“ atstovas nedalyvauja. Gautas bankroto administratoriaus prašymas bylą nagrinėti be jų atstovo.

10Ieškinys atmestinas. Ieškovas 2012-01-24 sudarytą Laidavimo sutartį ginčija dviem pagrindais, t.y. jog ji turi formos trūkumų, nes joje nenurodyta laidavimo suma, apibrėžianti laidavimo ribas, bei tuo, jog ji turi turinio trūkumų, nes pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas bei prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes ieškovas buvo priverstas pasirašyti laidavimo sutartį dėl grasinimo jam ir jo šeimos nariams, ekonominio spaudimo pagrindiniam skolininkui. Dėl apgaulės panaudojimo, sudarant laidavimo sutartį

11LR CK 1.91 str. reglamentuoja sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimą negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė - tai sandorj sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorj.

12Ieškovas teigia, jog Laidavimo sutartyje nėra nurodyta konkreti laidavimo suma, už kurią jis įsipareigojo laiduoti, tokiu būdu buvo apgautas atsakovo. Tačiau iš byloje esančios Laidavimo sutarties matyti, jog joje buvo konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas prievolės dydis - pinigų suma pagal 2012-01-23 UAB "Alnida" išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. BIELSK13798 t.y. 29 326,75 Lt. ( 8500,50 eurų) (b.l.15,16) Ieškovui šis dokumentas buvo žinomas, nes kaip matyti iš šalių paaiškinimų būtent ieškovas nuolat derindavo užsakymus ir užsakinėdavo medžiagas iš UAB „Alnida" taip pat pats tarėsi ir dėl prekių įsigijimo pagal sąskaitą-faktūrą Nr. BIELSK13798. Laidavimo sutarties 4.3. punkte yra nurodyta, kad "Šios sutarties tekstas Šalių yra perskaitytas, suprastas ir kaip pilnai atitinkantis Šalių valią priimtas ir pasirašytas". Pagal LR CK 6.76 str. 1 d., laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui pagal tam tikrą prievolę. Šiuo atveju Laidavimo sutartyje būtent yra nurodyta konkreti prievolė - Sąskaitos-faktūros apmokėjimas, kurio nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju už UAB "Heles Group" prievoles laiduoja R. M..

13Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Šioje situacijoje atsakovas UAB "Alnida" neturėjo tikslo apgauti ieškovo, nepateikė jokių melagingų duomenų, atskleidė visas sandorio sudarymo sąlygas - nurodė už kokią prievolę ieškovas laiduoja. Laidavimo sutartis buvo sudaryta abiejų šalių sąmoningais, valingais veiksmais, derinant pozicijas. Ieškovas turėjo pareigą įvertinti Laidavimo sutarties pasirašymo pasekmes, turėjo teisę jos nepasirašyti, prašyti suteikti laiko susipažinti su pasirašomos sutarties sąlygomis, apsvarstyti alternatyvius variantus. Vilniaus apygardos teismas 2010-11-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-921-464-2010 konstatavo, kad "savo iniciatyva teikti informacijos apie skolą, kurios vykdymą užtikrina laidavimas, ar, dar daugiau, išaiškinti laiduotojui, jog šis pagal įstatymą laidavimo sutarties gali ir nesudaryti, kad jo veiksmai šiuo atveju yra dispozityvūs, kreditorius neprivalo". Jei ieškovas elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, atsakovas dėl to nėra atsakingas. Pagal LR CK 1.90 str. 5 d. tokiu atveju rizika už pasekmes tenka pačiam R. M., o sandorio nepasirašymo atveju ieškovui jokių neigiamų pasekmių nebūtų kilę.

14Remiantis LR CK 6.79 str., laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Laidavimo sutartis, aiškiai apibūdinanti prievolę, už kurią laiduojama, yra rašytinė, pasirašyta abiejų šalių, todėl nėra pagrindo pripažinti jos negaliojančia. Ieškovo teiginiai, kad laidavimo suma neįforminta raštu, yra nepagrįsti. Asmens nerūpestingas elgesys negali būti pripažintas jo apgaule, kurios pagrindu sandoris pripažintinas negaliojančiu.

15Lietuvos apeliacinis teismas 2010-10-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-634/2010 konstatavo, kad "teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, esmės ar apimties klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo". Teismas taip pat pabrėžė, kad laidavimo sutartys, atsižvelgiant į sandorių prigimtį, sandorių šalis bei sandorių sudarymo aplinkybes, laikytinos rizikingomis, todėl sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu.

16Ieškovas savo reikalavimus grindžia taip pat tuo, kad atsakovas, būdamas įmonė, nesidomėjo ieškovo, neįgalaus asmens, finansine situacija. Tačiau ieškovas R. M. faktiškai dirbo UAB „Heles Group", užsakinėjo prekes, tvarkė piniginius reikalus, susijusius su UAB "Heles Group" , todėl teismo nuomone pats turėjo domėtis sudaromos Laidavimo sutarties sąlygomis ir jos galimomis pasekmėmis. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-10-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-634/2010 konstatavo, kad "teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, esmės ar apimties klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo". Teismas taip pat pabrėžė, kad laidavimo sutartys, atsižvelgiant į sandorių prigimtį, sandorių šalis bei sandorių sudarymo aplinkybes, laikytinos rizikingomis, todėl sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Įstatymai nenumato pareigos kreditoriui domėtis laiduotojo finansinėmis galimybėmis, tai pat neturi teisinės reikšmės ir tai, jog Laidavimo sutarties sudarymo dieną ieškovas nedisponavo lėšomis ar turtu, nes jis įsipareigojo atsakyti ir turtu, gautinu ateityje. Būtent kreditorius sprendžia ar sutartis yra pakankamas prievolių užtikrinimo būdas, o laiduotojas, pasirašydamas sutartį, iš esmės pripažįsta, jog bus pajėgus ją įvykdyti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-141/2013). Aplinkybė, kad laidavimo sutartis yra visiškai nenaudinga, neturi teisinės reikšmės, kadangi laidavimo sutartimi pirmiausia siekiama apsaugoti kreditoriaus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-388/2012). Atsakovas nereikalavo jokių neįprastų ir neprotingų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių. Nors ieškovas teigia, kad neturėjo ekonominio intereso pasirašyti Laidavimo sutarties, nes nebuvo UAB "Heles Group" nei akcininkas, nei darbuotojas, nereiškia, kad sutartis negalėjo būti pasirašoma. UAB "Heles Group" direktore buvo mama V. J., be to, ten dirbo ieškovo brolis, todėl akivaizdu, kad buvo noras šeimai padėti, esant finansinių problemų. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Valiai susiformuoti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvas, tačiau kita sandorio šalis neturi pareigos šių aplinkybių analizuoti ar jomis domėtis. Atsakovas, pasiūlydamas ieškovui sudaryti Laidavimo sutartį, siekė užtikrinti atsiskaitymo už prekes mažesnę riziką, o ieškovas, sudarydamas Laidavimo sutartį, siekė normalizuoti bendrovės, kuri faktiškai yra šeimos verslas, veiklą.

17Dėl prievartos ir ekonominio spaudimo sudaryti laidavimo sutartį Ieškovas nurodo, jog atsakovas privertė jį pasirašyti 2012-01-04 Laidavimo sutartį, atvykęs pas ieškovą su jau paruošta sutartimi, grasino susidorojimu jam ir jo šeimos nariams.

18CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realus grasinimas yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Tai reiškia, kad sandoris gali būti pripažįstamas sudarytu dėl ekonominio spaudimo tais atvejais, kai ne tik nustatomas tokio spaudimo faktas (realūs grasinimai), bet ir kai šalies valią sudaryti tokį sandorį nulemia grasinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt.., bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Novatoriška statyba“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-574/2006).

19Tam, kad būtų ginčijama laidavimo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) kasatoriui buvo grasinama; 2) grasinimas buvo realus; 3) sutartį jis sudarė grasinimo įtakoje. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011)

20Laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir taip siekti normalios, netrikdomos asmens, už kurį laiduojama, veiklos. Tiek ieškovas tek atsakovas yra verslo subjektai. Atsakovas, siūlydamas ieškovui sudaryti laidavimo sutartį, siekė užtikrinti , kad trečiasis asmuo atsiskaitys už parduotą produkciją, kadangi kaip pripažino ir pats ieškovas, su atsakovu bendravo ne vienerius metus, tarp jų buvo susiklostę normalūs komerciniai santykiai, ir jis buvęs patikimas verslo partneris.

21Ieškovas teigia, jog laidavimo sutartį jis pasirašęs dėl grasinimo jam ir jo šeimos nariams ir ekonominio spaudimo pagrindiniams skolininkui ir jo dalyviams ir vadovams ( šiuo atveju jo motinai V. J.- UAB „Hales Group“ akcininkei ir vadovei, bei bendrovėje dirbančiam broliui A. J..) Tačiau įstatymai numato, jog grasinimo padarinių realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos turi pateikti ieškovas. Tokių įrodymų jis nepateikė, to nepatvirtino ir byloje liudytoju apklaustas A. J., todėl teiginys, kad laidavimo sutartį ieškovas sudarė dėl atsakovo grasinimo, byloje neįrodytas. Be to, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog laidavimo sutartis buvo pasirašyta 2012-01-24, o į teismą dėl pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia ieškovas kreipėsi tik po to kai atsakovas 2013-10-03 kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš bendraatsakovų UAB "Heles Group" ir R. M..( Ieškinys Šiaulių apylinkės teisme gautas 2014-05-02). Iki tol ieškovas atsakovui nereiškė jokių pretenzijų dėl sandorio galiojimo, atvirkščiai- buvo bendraujama paštu, derinamas skolos grąžinimo grafikas. Nuo sutarties sudarymo iki jos ginčijimo praėjo ilgas laiko tarpas, todėl darytina išvada, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui jau anksčiau buvo žinomos visos Laidavimo sutarties sąlygos, tačiau laiduotojas nesąžiningai ėmėsi ginčyti sutartį. Sprendžiant klausimą dėl Laidavimo sutarties negaliojimo, turi būti vertinamas ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007).

22Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012).

23Laidavimas yra konstitucinės asmens ūkinės komercinės veiklos laisvės įgyvendinimo sąlyga ir kartu koreliuoja su išvestiniais pacta sunt servanda ir sutarčių laisvės principais. Šalys nebuvo priklausomos viena nuo kitos, todėl galėjo laisvai derinti sutarties sąlygas. Ieškovas savo rizika ėmėsi veiksmų, siekdamas padėti trečiajam asmeniui UAB "Heles Group", tokiomis sąlygomis, kurios buvo priimtinos abiems šalims.

24Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį -užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to Laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

25Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog ieškovas R. M. neįrodė savo ieškinio, todėl jis atmestinas. Bylinėjimosi išlaidos LR CPK 93str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26Žyminio mokesčio dydis šioje byloje – 255 eurai. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį buvo sumokėjęs 52,17 eurų( 180Lt ) dydžio žyminį mokestį. Teismui atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis, t.y. 202,83 eurai.

27Iš ieškovo R. M. priteistina 869,56 eurų atsakovui UAB „Alnida“ už advokato suteiktą pagalbą. (b.l.94)

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.

Nutarė

29Ieškovo R. M. ieškinį atsakovui UAB „Alnida“, trečiajam asmeniui UAB „Heles Group“ dėl 2012-01-24 laidavimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia, atmesti.

30Priteisti iš ieškovo R. M. 202,83 eurų ( du šimtus du eurus, aštuoniasdešimt tris euro centus) žyminio mokesčio valstybei.

31Priteisti iš ieškovo R. M. 869,56 eurų ( aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus, penkiasdešimt šešis euro centus) atsakovui UAB „Alnida“ už advokato suteiktą pagalbą. (b.l.94)

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė, sekretoriaujant... 2. dalyvaujant ieškovui R. M., ieškovo atstovui advokatui Arnui... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M.... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. Ieškovas R. M. prašo patenkinti ieškinį ir pripažinti 2012-01-24... 6. Ieškovo atstovas advokatas Arnas Ilgauskas prašo ieškinį patenkinti ir... 7. Atsakovo atstovė N. D. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo,... 8. Atsakovo atstovė advokatė Eglė Gecevičė prašo ieškinį atmesti bei... 9. Trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „ Heles Group“ atstovas nedalyvauja.... 10. Ieškinys atmestinas. Ieškovas 2012-01-24 sudarytą Laidavimo sutartį... 11. LR CK 1.91 str. reglamentuoja sandorių, turinčių valios... 12. Ieškovas teigia, jog Laidavimo sutartyje nėra nurodyta konkreti laidavimo... 13. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą... 14. Remiantis LR CK 6.79 str., laidavimo sutartis turi būti... 15. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-10-25 nutartyje civilinėje byloje 16. Ieškovas savo reikalavimus grindžia taip pat tuo, kad atsakovas, būdamas... 17. Dėl prievartos ir ekonominio spaudimo sudaryti laidavimo sutartį Ieškovas... 18. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas... 19. Tam, kad būtų ginčijama laidavimo sutartis pripažinta negaliojančia 20. Laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant... 21. Ieškovas teigia, jog laidavimo sutartį jis pasirašęs dėl grasinimo jam ir... 22. Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti... 23. Laidavimas yra konstitucinės asmens ūkinės komercinės veiklos laisvės... 24. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, kad civiliniuose... 25. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog ieškovas... 26. Žyminio mokesčio dydis šioje byloje – 255 eurai. Ieškovas, pateikdamas... 27. Iš ieškovo R. M. priteistina 869,56 eurų atsakovui UAB „Alnida“ už... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str.,... 29. Ieškovo R. M. ieškinį atsakovui UAB „Alnida“, trečiajam asmeniui UAB... 30. Priteisti iš ieškovo R. M. 202,83 eurų ( du šimtus du eurus,... 31. Priteisti iš ieškovo R. M. 869,56 eurų ( aštuonis šimtus šešiasdešimt... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...