Byla e3K-3-371-313/2017
Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Caverion Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vent Guru“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Caverion Lietuva“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbų kainos nustatymą statybos rangos sutartyje, sutartos darbų apimties keitimą ir atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Vent Guru“ teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ 41 361,39 Lt (11 979,09 Eur) skolos už atliktus darbus, 0,02 proc., t. y. 413,61 Lt (119,79 Eur), delspinigius ir 6 proc. procesines palūkanas. Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė iš dalies neatsiskaitė pagal statybos subrangos sutartį.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ 2014 m. liepos 28 d. sudarė rangos sutartį su generaline rangove UAB „Naresta“, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ inžinerinių sistemų įrengimo darbus. Nurodytiems darbams atlikti atsakovė pasitelkė ieškovę UAB „Vent Guru“, su ja 2014 m. rugpjūčio 12 d. sudarė statybos subrangos sutartį (toliau – ir Sutartis). Nurodyta Sutartimi ieškovė įsipareigojo Vilniaus prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ „Ermitažo“ patalpose, esančiose Vilniuje, Ozo g. 25, atlikti šildymo, vėsinimo, kondensato šalinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo darbus. Sutarties priede Nr. 1 nurodyti sutarti darbai ir jų kaina: oro kondicionavimo vandeninė sistema – 13 000 Lt (3765,06 Eur), vandentiekis ir nuotekos – 18 000 Lt (5213,16 Eur), šildymo sistema – 11 000 Lt (3185,82 Eur). Sutarties 4 straipsnio 1 dalyje šalys sulygo dėl darbų kainos, t. y. 42 000 Lt (12 164,04 Eur) be PVM (50 820 Lt (14 718,49 Eur) su PVM), taip pat pažymėjo, jog atlyginimo dydis gali keistis darbų vykdymo laikotarpiu, priklausomai nuo papildomų rangovės ir subrangovės susitarimų. Pagal Sutarties 8 straipsnio 1 dalį atsakovė turėjo teisę vykdant darbus pakeisti darbų apimtį, o ieškovė įsipareigojo atsižvelgti į šiuos padarytus pakeitimus. Sutarties 7 straipsnio 1 dalyje ieškovė įsipareigojo darbus baigti iki 2014 m. rugsėjo 12 d., o 7 straipsnio 2 dalyje – atlikti šildymo, vėsinimo, kondensato šalinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo darbus pagal atsakovės pateiktus nurodymus ir darbo brėžinius. Techninio projekto žiniaraščio papildomų duomenų skiltyje nurodyta, kad daugelis darbų, jų kiekiai bus tikslinami darbo projekte bei vykdant darbus arba atliekama esant būtinybei. Sutarties 19 straipsnio 3 punkte šalys nustatė, jog Sutartis, jos priedai, planai ir pan. sudaro bendrą šalių tarpusavio susitarimą.
  3. Ieškovė 2014 m. spalio 22 d. pranešimu informavo atsakovę, kad darbai pagal Sutartį yra baigti, todėl prašė atvykti priimti darbų 2014 m. spalio 28 d. Atsakovė 2014 m. spalio 27 d. pranešime nurodė, kad 2014 m. spalio 28 d. 9 val. atvykti negalės, ir pasiūlė kitą laiką – 2014 m. spalio 30 d. 9 val. Be to, šiame pranešime atsakovė nurodė, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai (grindų konstrukcijoje neužpresuota daugiasluoksnio šildymo vamzdyno alkūnė, dėl to buvo užlietos patalpos 1 ir 2 aukštuose, neteisingai prijungtas radiatorius), defektai buvo taisomi 2014 m. spalio 21 ir 24 d., dalis darbų buvo pavesta kitiems subrangovams. Ieškovės pasiūlytu laiku atsakovei neatvykus priimti darbų, ieškovė 2014 m. spalio 28 d. surašė vienašališką galutinį darbų perdavimo aktą, nurodydama, kad atliko šildymo, vėsinimo, kondensato šalinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimą už 42 000 Lt (12 164,04 Eur) be PVM. Atsakovė 2014 m. lapkričio 21 d. rašte ieškovei nurodė, kad ieškovė faktiškai atliko mažiau darbų, nei nurodyta Sutartyje, o ieškovės atliktų darbų vertė yra 28 927,75 Lt (8378,06 Eur). Be to, atsakovė pažymėjo, kad, tvarkydama ieškovės darbų defektus, medžiagoms išleido 930,02 Lt (269,35 Eur) be PVM bei patyrė 10 539,12 Lt (3052,34 Eur) nuostolių, dėl to atsakovės skola sudaro 11 469,14 Lt (3321,69 Eur), šią sumą ji įskaitė į ieškovei priklausančią 28 927,75 Lt (8378,06 Eur) sumą už darbus, t. y. ieškovei už darbus priklausanti sumokėti suma sudaro 17 458,61 Lt (5056,36 Eur).
  4. Pirmosios instancijos teismas dėl atliktų darbų apimties nurodė, kad, pagal atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ su generaline rangove UAB „Naresta“ sudarytą 2014 m. liepos 28 d. rangos sutarties 3.2 punktą, šios sutarties kaina buvo 450 019 Lt (130 334,51 Eur) plius PVM, o iš 2014 m. spalio mėn. pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę matyti, jog įvykdytų darbų vertė sudarė 404 706,68 Lt (117 211,16 Eur). Teismo nuomone, tai liudija, kad atitinkamai sumažėjo ir ieškovės darbų kaina pagal Sutartį su atsakove. Teismas sprendė, kad Sutarties kaina nebuvo apibrėžta kaip besąlyginė ir absoliuti, bei konstatavo, jog darbo projekte darbų apimtis sumažėjo, lyginant su techniniame projekte nurodytais darbais, dėl to sumažėjo ir ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų apimtis bei kaina. Tai patvirtina ir 2014 m. rugpjūčio mėn. lokalinės sąmatos: „Šildymas“ – 6301,16 Lt (1824,94 Eur), „Vėsinimas“ – 17 548,95 Lt (5082,52 Eur) ir „Vandentiekis, nuotekos“ – 24 129,11 Lt (6988,27 Eur), iš viso – 47 979,22 Lt (13 895,74 Eur) su PVM, 2014 m. spalio mėn. pažyma apie atliktų darbų vertę, pasirašyta užsakovės UAB „Ozo turtas“, generalinės rangovės UAB „Naresta“ ir UAB „Caverion Lietuva“, taip pat tuometinio UAB „Akropolis LT“ eksploatacijos skyriaus vadovo parodymai apie tai, kad darbų kaina, lyginant su techniniu projektu, sumažėjo apie 30 proc. Atsakovė ieškovės atliktų darbų vertę – 28 927,75 Lt (8378,06 Eur) – apskaičiavo naudodamasi programa „Sistela“ pagal lokalines sąmatas, atsižvelgdama į faktinius ieškovės darbus. Ieškovė nepateikė teismui skaičiavimų, paneigiančių atsakovės skaičiavimus, nors Sutarties 7 straipsnio 6 punkte ieškovė įsipareigojo kiekvieną dieną, patikrinusi savo darbuotojų atliktų darbų kiekius bei kokybę, daryti apie tai įrašus statybos darbų žurnale, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ reikalavimais. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.691 straipsnio 1 dalis įpareigoja šalis sutarties vykdymo metu bendradarbiauti ir kooperuotis, o jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Atsakovė, laikydamasi šių įstatymo nuostatų, pasitelkė UAB „Gedarta“ santechnikos darbams atlikti.
  5. Pasisakydamas dėl atliktų darbų kokybės, teismas nurodė, kad atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl darbų kokybės, ragino pašalinti trūkumus, įspėjo dėl didelio atsilikimo nuo grafiko. Atsakovės projektų vadovo 2014 m. rugpjūčio 19 el. laiške ir prie jo pridėtomis nuotraukomis detalizuota, kokius neatitikimus būtina pašalinti nedelsiant, taip pat nurodyta, jog netinkamai buvo sumontuotas vandentiekio nuotekų tinklas ir yra labai atsiliekama nuo grafiko. Ieškovė Sutarties 7 straipsnio 5 dalyje įsipareigojo darbus atlikti pagal patvirtintus projekto dokumentus, gamintojų montavimo instrukcijų reikalavimus, tačiau ji nurodytus reikalavimus pažeidė. Pagal techninį ir darbo projektą prieš apdailos darbų pradžią reikėjo atlikti šildymo sistemos hidraulinius bandymus, tačiau ketvirtoji atšaka liko neišbandyta, todėl, pradėjus šildymą, iš šios atšakos ėmė bėgti vanduo. Ieškovė kondicionavimo vamzdynus izoliavo netinkamai. 2014 m. lapkričio 17 įvyko dar viena vandentiekio avarija, dėl to buvo aplietos prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ patalpos. Tai patvirtina antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2014 m. lapkričio 18 elektroninis susirašinėjimas tarp UAB „Naresta“, UAB „Akropolis LT“ ir atsakovės. Pagal Sutartį darbus ieškovė įsipareigojo užbaigti iki 2014 m. rugsėjo 12 d., tačiau darbai iki šio termino užbaigti nebuvo, tai patvirtina byloje esantys gamybinio pasitarimo protokolai, liudytojų parodymai. Būtent dėl vėlavimo atsakovė sumokėjo generalinei rangovei UAB „Naresta“ 5000 Lt (1448,10 Eur) baudą.
  6. Teismas nurodė, kad, remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Ieškovė nespėjo atlikti darbų nustatytu grafiku, todėl atsakovė samdė UAB „Gedarta“ santechnikos darbams atlikti. Šiai įmonei atsakovė sumokėjo 3500 Lt (1013,67 Eur) be PVM, tai patvirtina 2014 m. rugsėjo 16 atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra. Kadangi teko skubiai ieškoti kito subrangovo, todėl atsakovė sumokėjo didesnę kainą, t. y. 600 Lt (173,77 Eur) daugiau, nei būtų sumokėjusi ieškovei. Pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį, iš sutartį pažeidusios šalies galima reikalauti kainų skirtumo, todėl ieškovei kilo pareiga šį susidariusį skirtumą padengti. Atsakovei nurodžius, kad dingo 409,90 Lt (118,71 Eur) vertės radiatorius, teismas pažymėjo, jog ieškovė darbų vykdymo metu buvo atsakinga už jai pateiktas medžiagas, juolab kad Sutarties 11 straipsnio 4 dalyje šalys sulygo, jog atsakys už žalą, padarytą savo aplaidumu, neveikimu arba darbų vykdymo būdu kitos šalies veiklai. Dėl to ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovės nuostolius. Taip pat teismas tenkino atsakovės prašymą kaip nuostolių atlyginimą priteisti 250 Lt (72,40 Eur) už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Teismas sprendė, kad atsakovė patyrė 11 469,14 Lt be PVM nuostolių (930,02 + 4279,22 + 600 + 5000 + 409,90 + 250), už juos atsakinga yra ieškovė.
  7. Spręsdamas dėl atsakovės atlikto įskaitymo, teismas pažymėjo, kad šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, todėl atsakovė teisėtai 2014 m. lapkričio 21 d. vienašališkai įskaitė 11 469,14 Lt (3321,69 Eur) reikalavimą į 28 927,75 Lt (8378,06 Eur) sumą, priklausančią ieškovei už atliktus darbus pagal Sutartį. Apie įskaitymą ieškovė buvo informuota 2014 m. lapkričio 21 d. raštu, kuris jai buvo išsiųstas registruotu laišku ir įteiktas 2014 m. lapkričio 27 d. Po įskaitymo atsakovės likusi nepadengta suma už ieškovės atliktus darbus sudarė 17 458,61 Lt (5056,36 Eur), šią sumą atsakovė ieškovei sumokėjo.
  8. Pasisakydamas dėl vienašališkai surašyto darbų atlikimo akto, teismas nurodė, kad, pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, vienašališkai darbų aktą galima pasirašyti tik tuo atveju, jeigu kita šalis jį pasirašyti atsisako. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė neatsisakė pasirašyti akto, o geranoriškai dėjo pastangas suderinti kitą darbų priėmimo datą, juolab kad darbų priėmimą pasiūlė nukelti tik 2 dienoms vėliau, nei pageidavo ieškovė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė kaip verslininkė elgėsi nesąžiningai, nes ji vienašališkai surašytame atliktų darbų akte įrašė darbų kainą, kuri nurodyta Sutartyje, nors konstatuota, jog ieškovė faktiškai atliko mažiau darbų ir už mažesnę sumą. Ieškovė visiškai nedetalizavo vienašališkai pasirašytame galutiniame darbų perdavimo akte atliktų darbų kiekio, medžiagų, jų kainų. Iš tokio pobūdžio akto turinio nėra galimybės nustatyti ir įvertinti, kokius konkrečiai darbus ieškovė atliko. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės atliktų darbų aktas, surašytas vienašališkai, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti ieškovės prašomą sumą.
  9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą pakeitė, jo rezoliucinę dalį išdėstydama taip: ieškinį tenkinti iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisti 5526,57 Eur, 6 proc. procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmesti.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl darbų apimties, pažymėjo, kad CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, užsakovas neturi teisės jos mažinti. Ši teisės norma yra imperatyvi, draudžianti keisti šalių sutartimi nustatytą konkrečią darbų kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Nagrinėjamoje byloje šalys, nustačiusios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, nepaisydamos to, kad darbai faktiškai buvo atlikti pagal vėliau parengtą darbo projektą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Sutarties 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą, kad atlyginimo dydis gali keistis darbų vykdymo laikotarpiu, priklausomai nuo papildomų rangovės ir subrangovės susitarimų, ir 8 straipsnio 1 dalies sąlygą, kad rangovė turi teisę vykdant darbus pakeisti darbų apimtį, padarė išvadą, jog šios Sutarties sąlygos nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovei vienašališkai buvo suteikta teisė keisti šalių susitarimu nustatytą statybos darbų kainą. Atskiru šalių susitarimu Sutartyje fiksuota darbų kaina pakeista nebuvo. Tai, kad atsakovė po ieškovės darbų atlikimo sudarė naujas lokalines sąmatas ir nustatė, kad ieškovės atliktų darbų vertė pagal Sutartį yra 28 927,75 Lt (8378,06 Eur) (be PVM), neeliminuoja šalių Sutartimi nustatytos darbų kainos. Atsakovės sudarytos atliktų darbų lokalinės sąmatos pagal jai pačiai priimtinu būdu atliktus skaičiavimus tėra rašytiniai įrodymai, patys savaime negalintys panaikinti įstatymo galią turinčios Sutarties. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo atsakovės argumentus, kad ieškovės atliktų darbų kaina sumažėjo 13 072,25 Lt (3785,98 Eur) suma iki 28 927,75 Lt (8378,06 Eur), pripažino pagrįstais.
  11. Pasisakydamas dėl atsakovės patirtų 600 Lt (173,77 Eur) nuostolių, sudarius sutartį su UAB „Gedarta“, atlikusia santechnikos darbus už ieškovę, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Sutarties 7 straipsnio 28 punkte atsakovė įsipareigojo be raštiško ieškovės sutikimo neperleisti sulygtų vykdyti darbų kitiems subrangovams, išskyrus atvejį, kai Sutartis yra nutraukiama. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės patirti 600 Lt (173,77 Eur) nuostoliai atlygintini pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį. Šioje teisės normoje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukia sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudaro nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Nustatyta, kad atsakovė ne tik nenutraukė Sutarties, bet ir pasamdė kitą subrangovę dar nepasibaigus Sutartyje nurodytam darbų atlikimo terminui, todėl ji neturi pagrindo reikalauti pirmiau minėtos dalies nuostolių atlyginimo.
  12. Pasisakydamas dėl generalinei rangovei UAB „Naresta“ atsakovės sumokėtos 5000 Lt (1448,10 Eur) baudos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš ieškovės nuotraukų, padarytų 2014 m. rugsėjo 19, 26, 29 ir 30 d., matyti, jog patalpos, kuriose ieškovė turėjo atlikti darbus, nebuvo išdažytos ir paruoštos, todėl nebuvo galima pradėti įtaisų, kriauklių, maišytuvų montavimo darbų, patalpose vis dar vyko bendri statybos darbai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nepateikta įrodymų, jog šalių sutarimu nustatyti darbų atlikimo terminai buvo pakeisti ar suderinti papildomai, kartu pažymėjo, kad pateikti įrodymai nepatvirtina, jog UAB „Caverion Lietuva“ sumokėjo baudą už vėlavimą perduoti objektą, t. y. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl atsakovės nurodytos 5000 Lt (1448,10 Eur) patirtų nuostolių sumos.
  13. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad neįrodyta, jog dėl atsakovės nurodytos 409,90 Lt (118,71 Eur) vertės radiatoriaus dingimo yra atsakinga ieškovė. Atsakovė darbų atlikimo metu nereiškė ieškovei pretenzijos dėl dingusio radiatoriaus, šią versiją iškėlė tik atsiliepdama į ieškinį. Atsakovės pateikta sąskaita patvirtina radiatoriaus įsigijimą, tačiau nepatvirtina fakto, jog dingęs radiatorius buvo pakeistas kitu ir kad dėl šio turto praradimo yra atsakinga ieškovė.
  14. Kadangi byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2014 m. spalio mėn. vandens pratekėjimas įvyko dėl neužpresuotos šildymo vamzdyno alkūnės, atsakovės darbuotojams teko šalinti defektus, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovės 930,02 Lt (269,35 Eur) (be PVM) išlaidos darbų trūkumų padariniams šalinti yra pagrįstos. Teismas taip pat sutiko su teiginiu, kad atsakovė turėjo teisę į 4279,22 Lt (1239,35 Eur) patirtų išardytos sienos atstatymo išlaidų atlyginimą ir 250 Lt (72,40 Eur) be PVM išlaidų už 2014 m. lapkričio 17 d. dėl ieškovės veiksmų įvykusios vandentiekio avarijos faktinių aplinkybių konstatavimą antstoliui atlyginimą. Pripažinęs atsakovės reikalavimo teisę ieškovei dėl 5459,24 Lt (1581,11 Eur), apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisę įskaityti tik šią sumą.
  15. Pasisakydamas dėl vienašališkai surašyto darbų atlikimo akto, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nesilaikė Sutarties nuostatų, jog šalys raštu nustatys darbų priėmimo pasirašymo datą, t. y. turėjo būti suderinama abiem šalims tinkama data. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, vienašališkai darbų aktą galima pasirašyti tik tuo atveju, jeigu kita šalis jį pasirašyti atsisako. Atsakovė ne atsisakė pasirašyti aktą, o siekė suderinti kitą datą. Pripažinęs ieškovės vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą nepagrįstu, teismas atsakovę vertino kaip nepažeidusią prievolės atsiskaityti pagal šio akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, todėl netenkino prašymo priteisti Sutartyje nustatytus 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytos prievolės sumos. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovei priteistina atsakovės be pagrindo įskaityta suma – 5526,57 Eur (13 072,25 Lt + 600 Lt + 5000 Lt + 409,90 Lt = 19 082,15 Lt).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą bei priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant; kainą keisti galima tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad rangos sutarties kaina, jos rūšies (konkreti ar apytikslė) nustatymas ir rangos sutarties dalykas yra rangos sutarties sąlygos, kurių turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutartyje nurodyta suma (kaina) buvo apskaičiuota pagal prekybos centro „Ermitažas“ inžinerinių sistemų techninį projektą, taip pat kad techninio projekto žiniaraščio papildomų duomenų skiltyje nurodyta, jog daugelis darbų, jų kiekis, medžiagų kiekis bus tikslinami darbo projekte bei vykdant darbus arba atliekama esant būtinybei. Tokį susitarimą lėmė objekto specifika – tikroji darbų apimtis paaiškėjo tik atidengus konstrukcijas, todėl dalies anksčiau planuotų darbų buvo atsisakyta. Pagal Sutarties 4 straipsnio 1 dalį atlyginimo dydis gali keistis darbų vykdymo laikotarpiu, priklausomai nuo papildomų rangovės ir subrangovės susitarimų. Pagal Sutarties 8 straipsnio 1 dalį rangovė turi teisę vykdant darbus pakeisti darbų apimtį, o subrangovė įsipareigoja atsižvelgti į šiuos padarytus pakeitimus. Be to, Sutarties 7 straipsnio 2 dalies a punktu ieškovė įsipareigojo darbus vykdyti pagal atsakovės pateiktus nurodymus ir darbo brėžinius. Sutarties 19 straipsnio 3 dalyje šalys nustatė, kad Sutartis, jos priedai, planai ir pan. sudaro bendrą šalių tarpusavio susitarimą. Dėl to Sutarties sąlygos turėtų būtų aiškinamos kartu su techninio projekto, kuris buvo perduotas ieškovei prieš Sutarties pasirašymą, sąlygomis. Dėl darbo projekte sumažėjusios darbų apimties ieškovės darbų kaina pagal Sutartį sumažėjo iki 47 979,22 Lt (13 895,74 Eur) su PVM, t. y. tik 2840,78 Lt (822,74 Eur). Ieškovė neatliko net ir darbo projekte nurodytų darbų (t. y. pagal sumažėjusią darbų apimtį). 2014 m. spalio 27 d. raštu, atsakydama į ieškovės 2014 m. spalio 22 d. raštą, atsakovė informavo ieškovę, kad darbai yra atlikti nekokybiškai ir neprofesionaliai, be to, dėl pasikeitusio darbo projekto sumažėjo darbų apimtis, o tai lėmė kainos sumažėjimą, bei kvietė ieškovę geranoriškai susitarti dėl galutinės sumos už atliktus darbus. Ieškovė šį pasiūlymą ignoravo. Matyti, kad susitarimas sumažinti darbų kainą dėl pasikeitusios darbų apimties nebuvo pasiektas tik dėl ieškovės nesąžiningo elgesio ir vengimo bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Toks elgesys neatitinka sąžiningos dalykinės praktikos (CK 6.158 straipsnio). Kadangi susitarimas sumažinti kainą nebuvo pasiektas dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų, ji neturi teisės remtis šia aplinkybe kaip pagrindu reikalauti visos Sutartyje nustatytos kainos (CK 1.67 straipsnio 1 dalis).
    2. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.644 straipsnio 1 dalies, 6.645 straipsnio 1 dalies, 6.655 straipsnio 1 dalies, 6.681 straipsnio 1 dalies, Sutarties 2 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, pripažino ieškovei teisę į visą Sutarties kainą, nors byloje nustatyta, kad ieškovė neatliko visų darbo projekte numatytų darbų. Pagal nurodytas CK nuostatas rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas – atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti su sąlyga, kad darbas atliktas tinkamai ir laiku. Taigi CK nesuteikia pagrindo priteisti atlyginimą už darbus, kurių rangovas neatliko. Pagal Sutarties 2 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 3 ir 7 dalis ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatytais terminais atlikti, visiškai užbaigti ir perduoti atsakovei visus šioje Sutartyje nurodytus darbus – veikiančias sistemas. Būtent už tokį rezultatą Sutarties 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas atlyginimas – 42 000 Lt (12 164,04 Eur) be PVM. Ieškovė neatliko visų darbo projekte nurodytų darbų, o jos atliktų darbų vertė yra 28 927,75 Lt (8378,06 Eur), todėl ji neturėjo teisės reikalauti visos Sutartyje nustatytos kainos. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Ieškovė nepateikė skaičiavimų, paneigiančių atsakovės skaičiavimus, nes nevykdė įsipareigojimo pagal Statybos subrangos sutarties 7 straipsnio 6 dalį kiekvieną dieną, patikrinusi savo darbuotojų atliktų darbų kiekį bei kokybę, daryti apie tai įrašus statybos darbų žurnale pagal statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ reikalavimus. Vienašališkai pasirašytame galutiniame darbų perdavimo akte nenurodoma, kiek konkrečiai kokių darbų ieškovė padarė, kokios medžiagų ar darbų sąnaudos. Taigi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atliko darbus už vienašališkai sudarytame akte nurodytą sumą, t. y. už 50 820 Lt (14 718,49 Eur).
    3. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl, norint jį pripažinti negaliojančiu, turėtų būti reiškiamas savarankiškas ieškinio reikalavimas. Pripažinti sandorį negaliojančiu ex officio (pagal pareigas) nesant ginčo šalies reikalavimo teismas gali tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Atskiro reikalavimo pripažinti atsakovės 2014 m. lapkričio 24 d. įskaitymą negaliojančiu ieškovė pareiškusi nebuvo, žyminio mokesčio už tokį reikalavimą nebuvo sumokėjusi. Spręsti ex officio dėl tokio sandorio teisėtumo nebuvo pagrindo, nes toks sandoris nepriskiriamas niekiniams sandoriams. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad įskaitymas neteisėtas, peržengė ieškinio ribas ir pažeidė CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą.
    4. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, nenutraukusi Sutarties, neturėjo teisės pasitelkti kito subrangovo daliai ieškovės darbų padaryti. Tokią teisę atsakovei suteikia Subrangos sutarties 11 straipsnio 3 dalis, pagal kurią subrangovei vėluojant atlikti darbus, rangovė turi teisę juos atlikti ar užbaigti kitų samdomų subrangovų jėgomis. Ši Sutarties nuostata yra lex specialis (specialioji norma) Sutarties 7 straipsnio 28 dalies atžvilgiu, nes reglamentuoja šalių teises ir pareigas konkrečioje situacijoje – darbų vėlavimo atveju, todėl atsakovė turėjo teisę perduoti dalį darbų kitam subrangovui ir be raštiško ieškovės sutikimo, ir nenutraukus Sutarties. Be to, nors pagal Sutarties 14 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 28 dalį atsakovė turėjo teisę Sutartį nutraukti apskritai, pirmiau nurodytas teismo aiškinimas neatitinka favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip paskutinę priemonę, taip pat šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo. Atsakovė perdavė dalį ieškovės darbų kitai įmonei, taip sudarydama ieškovei galimybes toliau vykdyti Sutartį. Ieškovė dėl to neprieštaravo. Kadangi pagal atliktų darbų apimtį buvo matyti, kad ieškovė baigti darbų laiku nespės, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė, siekdama išvengti didesnio vėlavimo, neturėjo teisės perduoti darbus kitai subrangovei UAB „Gedarta“ anksčiau, nei baigėsi galutinis darbų įvykdymo terminas.
    5. Atsakovė subrangovei UAB „Gedarta“ sumokėjo 600 Lt (173,77 Eur) daugiau, nei būtų sumokėjusi UAB „Vent Guru“, jeigu ši būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės teisės į šiuos nuostolius laikė nepagrįstomis dėl to, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalis nenustato užsakovui tokios teisės. Tačiau tokią teisę nustato CK 6.256 straipsnio 2 dalis, todėl atsakovės teisė į 600 Lt (173,77 Eur) nuostolius turėjo būti pripažinta CK 6.256 straipsnio 2 dalies pagrindu.
    6. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė dėl ieškovės kaltės generalinei rangovei UAB „Naresta“ sumokėjo 5000 Lt (1448,10 Eur) baudą už darbų vėlavimą, ir pripažindamas šį atsakovės įskaitymą neteisėtu, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dėl savo kaltės vėlavo atlikti darbus: „Nors ieškovė teigė, kad laiku negalėjo atlikti darbų dėl atsakovės kaltės (pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad patalpose, kur turėjo būti atlikti darbai, nebuvo išdažytos ir paruoštos sienos ir pan.), byloje esantys duomenys paneigia ieškovės teiginius.“ Iš 2015 m. birželio 3 d. UAB „Naresta“ rašto matyti, jog ieškovė labai vėlavo atlikti vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrengimo darbus, laiku neatliko hidraulinių bandymų; kol šie darbai nepadaryti, UAB „Naresta“ darbuotojai negalėjo daryti sienų apdailos darbų, nes vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai montuojami sienose; kol jie nesumontuoti, negalima dėti gipskartonio ir daryti tolesnės apdailos.
  2. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Priede Nr. 1 šalys susitarė, kad ieškovė atliks atsakovei oro kondicionavimo vandeninės sistemos įrengimą už 13 000 Lt (3765,06 Eur) be PVM, vandentiekio ir nuotekų sistemos įrengimą už 18 000 Lt (5213,16 Eur) be PVM, šildymo sistemos įrengimą už 11 000 Lt (3185,82 Eur) be PVM. Sutarties 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog atsakovė už atliktus darbus įsipareigoja sumokėti ieškovei atlyginimą, lygų 42 000 Lt (12 164,04 Eur) be PVM. Ieškovės atlyginimo dydis gali keistis darbų vykdymo laikotarpiu tik priklausomai nuo papildomų ieškovės ir atsakovės susitarimų (Sutarties 4 straipsnio 1 punktas). Pagal CK 6.653 straipsnio 3 dalį, sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Analizuojamu susitarimu šalys išreiškė valią dėl konkrečios Sutarties sąmatos, t. y. kainos, nustatymo. Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovė ir atsakovė jokių papildomų susitarimų dėl Sutartyje ir jos Priede Nr. 1 nustatytų darbų ar jų kainos pakeitimų nesudarė. Atsakovė argumentus dėl sumažėjusios Sutarties kainos ar neatliktų darbų dalies ieškovei pareiškė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl atliktų darbų priėmimo ir atsiskaitymo už juos, todėl būtent atsakovės elgesys šiuo atveju turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, siekiant vienašališkai pakeisti imperatyvias sutarties nuostatas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Aplinkybės, kurios lėmė darbų apimties pasikeitimą, neturi reikšmės sprendžiamam ginčui, nes atsakovė ir ieškovė nei Sutartyje, nei kituose susitarimuose nesitarė dėl atskirų oro kondicionavimo, vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemų sudedamųjų dalių kiekio bei šių sudedamųjų dalių įkainių ar dėl to, kad tikroji Sutarties kaina paaiškės tik Sutarties vykdymo metu įvertinus realią darbų apimtį. Sutartyje šalims įtvirtinus ne apytikrę, o konkrečią Sutarties įvykdymo kainą už aiškią atliekamų darbų apimtį, t. y. oro kondicionavimo, vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemų įrengimą, atsakovė prisiėmė riziką dėl galimo anksčiau minėtų sistemų sudedamųjų dalių kiekio pasikeitimo.
    2. Atsakovė teigdama, kad ieškovės atliktų darbų vertė sudaro tik 28 927,75 Lt (8378,06 Eur), nagrinėjamoje byloje rėmėsi įrodymais, kurie buvo pagrįsti išimtinai tik atsakovės pateiktais subjektyviais skaičiavimais, su kuriais ieškovė buvo supažindinta tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovė ieškovei nebuvo pateikusi jokių konkrečių pretenzijų dėl įsipareigotų atlikti ir neatliktų darbų. Aplinkybė, kad atsakovė ar jos pasitelkti kiti subrangovai objekte vykdė darbus, nesudaro prielaidų teigti, kad ieškovė atliko ne visus darbus.
    3. Atsakovė teigia teisę į 600 Lt (173,77 Eur) žalos atlyginimą įgijusi dėl susidariusio kainų skirtumo už įmonei UAB „Gedarta“ pavestą atlikti ieškovės neatliktų darbų dalį pagal Sutarties 11 straipsnio 3 dalies ir CK 6.256 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 11 straipsnio 3 dalį atsakovė turi teisę atlikti ar pabaigti darbus kitų samdomų subrangovų jėgomis, jeigu ieškovė nepradeda darbų ar nesuderina su atsakove darbų atlikimo grafiko. Atsakovės pateiktuose įrodymuose (2014 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra GE Nr. 14-231, 2014 m. rugsėjo 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 2014/09/16) nėra duomenų, kad UAB „Gedarta“ atlikti darbai būtų susiję su ieškovės vykdytais darbais. Apeliacinės instancijos teismo išvados patvirtina, jog atsakovė neturėjo teisės perleisti ieškovei pagal Sutartį pavestus atlikti darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius, nes pati nesudarė sąlygų ieškovei vykdyti Sutartį nustatytais terminais. Dėl to atsakovė neįgijo teisės reikalauti iš ieškovės atlyginti 5000 Lt (1448,10 Eur) nuostolių, kuriuos sudaro atsakovei skirta bauda už vėlavimą atlikti darbus.
    4. Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Ieškovė, nesutikdama su atsakovės atsisakymu atsiskaityti už pagal Sutartį atliktus darbus ir su vienašališkai atliktu 11 469,14 Lt (3321,69 Eur) sumos įskaitymu, teisme pareiškė ieškinį dėl 41 361,39 Lt (11 979,08 Eur) skolos priteisimo iš atsakovės. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu reikalavimu priteisti skolą, kuri, atsakovės manymu, buvo įskaityta, nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad egzistavo visos būtinosios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Taigi, ieškovė, nesutikdama su atliktu įskaitymu, neprivalėjo reikšti savarankiško reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, o teismas turėjo pareigą patikrinti, ar buvo pagrindas atsakovei atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl galimybės pakeisti statybos rangos sutartyje nustatytą kainą

  1. Byloje kilo ginčas dėl teisės pakeisti statybos rangos sutartyje nustatytą kainą. Šiuo klausimu kasacinis teismas ne kartą pasisakė, suformuodamas nuoseklią teismų praktiką.
  2. Rangovo ir užsakovo santykiams taikomos civilinės teisės normos, šalių autonomiškumo, sutarčių laisvės ir sutarties uždarumo principai; sudarant verslo sandorius kainos nustatomos atsižvelgiant į pelno siekį, užsakymų rinkoje susiklosčiusią situaciją, mokestinę aplinką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013). Sutarties kaina (konkreti kaina arba jos apskaičiavimo kriterijai) – šalių derybų ir susitarimo rezultatas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalis negali vienašališkai atsisakyti sutarties ar keisti jos vykdymo sąlygų, jei to nenumato įstatymas ar sutartis (CK 6.59 straipsnis).
  3. Galimybė keisti sutartą darbų kainą priklauso nuo kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 5 dalis – imperatyvioji teisės norma, įtvirtinanti, kad, šalims rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms priimtinesniu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; kt.).
  4. Taigi įstatyme šalims suteikta pakankamai galimybių aiškiai apibrėžti kainą arba jos nustatymo kriterijus tiek tais atvejais, kai tiksli sutarties kaina yra aiški, tiek tais atvejais, kai dar nėra aišku dėl darbų apimties ir jų įkainių. Šalys turi galimybę pasirinkti atitinkamą kainos apibrėžimo būdą. Atsakingas tinkamo kainos apibrėžimo būdo pasirinkimas užtikrina šalims teisinį apibrėžtumą, jų teisėtų lūkesčių apsaugą. Reglamentavimas, ribojantis galimybę keisti sutartą konkrečią rangos sutarties kainą, užtikrina, kad suderinta ir sutartyje įtvirtinta konkreti kaina nebus keičiama pagal kriterijus, kurie nenustatyti sutartyje ir nėra priimtini abiem sutarties šalims. Tai ypač svarbu statybos rangos sutarties šalims, atsižvelgiant į tai, kad darbų kainos yra santykinai didelės, atitinkamai jų keitimas, tiek didinant, tiek mažinant, yra reikšmingas šalims. Dėl to šalims, ypač jei statybos darbai yra jų veiklos sritis, keliamas reikalavimas statybos rangos sutartyse atsakingai apibrėžti darbų kainą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, šis reglamentavimas nedraudžia abiem sutarties šalims susitarti dėl sutartyje nustatytos konkrečios kainos pakeitimo.
  5. Kasaciniame skunde atsakovė teigia, kad, vertinant Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl Sutarties sudarymo, šalių elgesį po Sutarties sudarymo, matyti, jog buvo susitarta tik dėl apytikrės, o ne konkrečios darbų kainos.
  6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutarties 4 straipsnyje „Atlyginimas“ šalys susitarė, jog atsakovė už darbus pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti ieškovei 42 000 Lt (12 164,04 Eur) plius 8820 Lt (2554,45 Eur) PVM atlyginimą. Taigi ginčo kaina apibrėžta tiksliu skaičiumi, Sutartyje jokių nuorodų, kad tai – apytikrė ar orientacinė Sutarties kaina, nėra, nenurodyta jokių kainos apskaičiavimo kriterijų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo kaina yra konkreti.
  7. Atsakovė taip pat remiasi Sutarties 4 straipsnio nuostata, kuria šalys susitarė, kad atlyginimo dydis gali keistis darbų vykdymo laikotarpiu, priklausomai nuo papildomų šalių susitarimų. Ši nuostata atitinka pirmiau minėtą sutarčių laisvės principo užtikrinamą galimybę abiem šalims susitarus bet kada pakeisti anksčiau jų sudarytus susitarimus, tačiau nesuteikė teisės konkrečią sutarties kainą keisti vienašališkai. Byloje nustatyta, kad papildomų susitarimų dėl atlyginimo už darbus dydžio šalys nesudarė. Atsakovė pažymi, kad 2014 m. spalio 27 d., t. y. tuomet, kai darbai jau buvo baigti, atsakydama į ieškovės 2014 m. spalio 22 d. kvietimą priimti darbus, pasiūlė ieškovei geranoriškai susitarti dėl galutinės sumos už atliktus darbus, be kita ko, motyvuodama tuo, kad dėl pasikeitusio darbo projekto sumažėjo darbų apimtis, o tai lėmė kainos sumažėjimą. Toks atsakovės pasiūlymas gali būti vertinamas kaip siekimas susitarti dėl ankstesnių susitarimų pakeitimo, tačiau jis kitai šaliai neprivalomas, nes, minėta, pagal CK 6.653 straipsnio 5 dalį, šalims rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, užsakovas neturi teisės reikalauti ją sumažinti. Dėl to ieškovė turėjo teisę nesutikti su atsakovės pasiūlymu keisti sutartą darbų kainą ir toks nesutikimas šiuo klausimu, ypač tuomet, kai darbai jau baigti, nevertintinas nei kaip nesąžiningas elgesys, nei kaip vengimas bendradarbiauti.
  8. Kitose Sutarties nuostatose, kuriomis atsakovė grindžia savo poziciją, jog sutarta kaina galėjo būti keičiama be papildomo šalių susitarimo, reglamentuojama galimybė keisti darbų apimtį, tačiau jose nėra kalbama apie darbų kainą ir šiomis nuostatomis šalys neatleidžiamos nuo pirmiau nurodytos Sutarties 4 straipsnyje įtvirtintos kainos keitimo sąlygos – papildomo abiejų šalių susitarimo.
  9. Pagal Sutarties 8 straipsnį „Papildomi darbai, nenumatyti darbai ir darbų apimties pakeitimas“ rangovė „turi teisę darbų vykdymo eigoje pakeisti darbų apimtis“, o subrangovė „įsipareigoja atsižvelgti į šiuos padarytus pakeitimus“. Iš pastarosios sąlygos nėra aišku, ką konkrečiu atveju tiksliai reiškia sąvoka „atsižvelgti“ ir kaip nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo „atsižvelgti“ į darbo projekte, lyginant su techniniu projektu, sumažintas darbo apimtis. Pažymėtina, kad ieškovė neprieštaravo darbų apimties keitimui darbo projekte, nėra ginčo dėl to, kad darbus atliko, vadovaudamasi darbo projekte, o ne techniniame projekte nurodyta apimtimi.
  10. Sutarties 7 straipsnio „Šalių įsipareigojimai“ 2 dalyje ieškovė įsipareigojo atlikti šildymo, vėsinimo, kondensato šalinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo darbus pagal atsakovės pateiktus nurodymus ir darbo brėžinius. Techninio projekto žiniaraščio papildomų duomenų skiltyje nurodyta, kad daugelis darbų, jų kiekis bus tikslinami darbo projekte bei vykdant darbus arba atliekami esant būtinybei. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios Sutarties sąlygos neatleidžia nuo pareigos laikytis CK 6.653 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad sutarta konkreti kaina nekeičiama net ir tais atvejais, kai, sudarant statybos rangos sutartį, nebuvo tiksliai žinoma darbų apimtis. Nesant Sutartyje nuostatos, kad, keičiantis darbų apimčiai, kartu keisis atlyginimas už darbus be atskiro šalių susitarimo, bet esant priešingai nuostatai, kad atlyginimo dydis gali keistis priklausomai nuo papildomų šalių susitarimų, taip pat įvertinus pirmiau nurodytą CK 6.653 straipsnio 5 dalies nuostatą, akivaizdu, kad šalių sutarta konkreti statybos darbų kaina negalėjo būti mažinama be ieškovės pritarimo dėl pasikeitusios darbų apimties.
  11. Pažymėtina, kad, be išvardytų draudimų pakeisti darbų kainą, vertintina ir aplinkybė, jog Sutartyje šalys nesutarė dėl konkrečių darbų (pvz. radiatorių, ventilių, vamzdžių montavimas) įkainių, todėl neaišku, kokia suma turėtų būti įkainoti atsakovės atsisakyta šių konkrečių darbų dalis. Atsakovė ieškovės atliktų darbų vertę apskaičiavo naudodamasi programa „Sistela“, tačiau minėta, kad sutarties kaina – šalių derybų ir susitarimo rezultatas. Šalys nesitarė ieškovės atlyginimą už darbus pagal Sutartį apskaičiuoti naudojant programą „Sistela“.
  12. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė neturėjo teisės vienašališkai keisti šalių susitarimu nustatytą statybos darbų kainą.

13Dėl šalių bendradarbiavimo vykdant statybos rangos sutartį

  1. Atsakovės nuomone, ieškovė neturėjo teisės į visą Sutarties kainą dar ir dėl to, kad neatliko visų darbo projekte nurodytų darbų, o jos atliktų darbų vertė yra 28 927,75 Lt (8378,06 Eur). Atsakovė teigia, kad, įgyvendindama šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principą, vadovaudamasi Sutarties 11 straipsnio 3 dalimi, ji pasitelkė kitą subrangovę UAB „Gedarta“ daliai darbų, kuriuos pagal Sutartį turėjo atlikti ieškovė, atlikti.
  2. Bendradarbiavimo ir kooperavimosi principas yra vienas iš esminių statybos rangos santykių principų. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šis principas, įtvirtintas ir bendrosiose prievolių bei sutarčių vykdymą reglamentuojančiose normose (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje aptariamoms bendradarbiavimo ir kooperavimosi priemonėms taikomas protingumo kriterijus reiškia, kad jos turi būti taikomos rūpestingai, racionaliai, siekiant nepažeisti kitos šalies teisių ir teisėtų interesų.
  3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė be ieškovės raštiško sutikimo, nepasibaigus sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui, pavedė atlikti darbus kitai subrangovei, pažeisdama Sutarties 7 straipsnio „Šalių įsipareigojimai“ 28 punkto reikalavimą be raštiško ieškovės sutikimo neperleisti sulygtų vykdyti darbų kitiems subrangovams, išskyrus atvejį kai Sutartis yra nutraukiama.
  4. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad teisę perduoti dalį darbų kitai subrangovei be raštiško ieškovės sutikimo ir nenutraukus Sutarties suteikė Sutarties 11 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės nurodytos Sutarties nuostatos taikytinos esant kitai nei nustatyta byloje situacijai. Sutarties 11 straipsnio „Nekokybiškai (netinkamai) atlikti darbai“ 3 dalyje (ginčo subrangos Sutarties tekste atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ įvardijama Užsakovu, o ieškovė UAB „Vent Guru“ – Rangovu) nurodyta: „Jei Rangovo atliktos montavimo darbų atskiros dalys neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių normatyvų ir reikalavimų <...>, Rangovas ištaiso neatitinkančias reikalavimų dalis savo sąskaita per įmanomai trumpą laiką, bet ne ilgiau, kaip per 1 (vieną) mėnesį. Jei Rangovas nepradeda anksčiau minimų darbų arba nesuderina su Užsakovu darbų atlikimo grafiko per 2 (dvi) kalendorines dienas nuo jam pateikto pranešimo ar vėluoja juos atlikti, Užsakovas turi teisę atlikti ar pabaigti darbus kitų samdomų rangovų jėgomis <...>. Jei neatitikimas buvo nustatytas statybos eigoje, Rangovas turi iki Objekto statybos pabaigos atlikti pakeitimus savo sąskaita iki normatyvų reikalaujamo lygio“. Taigi pagal Sutarties 11 straipsnio 3 dalį atsakovė turėjo teisę kitų samdomų subrangovų jėgomis atlikti ar pabaigti tik atskirų montavimo darbų dalis, neatitinkančias normatyvų, be to, bendradarbiaudama šiuo klausimu su ieškove, – prieš tai pateikusi pranešimą ieškovei. Ieškovei ginčijant darbų dalies perdavimo kitai subrangovei teisėtumą, atsakovė byloje neįrodinėjo pirmiau išvardytų Sutarties 11 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų viseto buvimo nagrinėjamu atveju, o kasaciniame skunde remiasi tik ieškovės vėlavimo atlikti darbus aplinkybe ir bendradarbiavimo principu.
  5. Kilus sunkumų vykdant subrangos sutartį, dalies darbų perdavimas kitam subrangovui apie tai neįspėjus pirminio subrangovo nei prieš priimant šį sprendimą, nei darbų dalį perdavus, neatitinka šalių bendradarbiavimo principo. Taip pirminis subrangovas eliminuojamas iš dalies sutarties vykdymo, todėl toks sprendimas, kai jis priimtas nesilaikant sutarties ir įstatymo, nesuderinus su kita sutarties šalimi, gali sukelti šalių ginčą dėl jo įtakos šalių teisėms ir pareigoms. Dėl to nagrinėjamu atveju buvo svarbu laikytis Sutarties 7 straipsnio „Šalių įsipareigojimai“ 28 punkto reikalavimo be raštiško ieškovės sutikimo neperleisti sulygtų vykdyti darbų kitiems subrangovams, išskyrus atvejį, kai Sutartis yra nutraukiama. Taigi, siekiant perduoti darbus kitam subrangovui, šalių bendradarbiavimas buvo būtinas. Atsakovei šių nuostatų nesilaikius, kilo šalių ginčas ne tik dėl dalies darbų perdavimo kitai subrangovei teisėtumo, bet ir dėl atliktų darbų apimties.
  6. Pažymėtina, kad dalies neatliktų darbų perdavimas kitam subrangovui, eliminuojant pirminį subrangovą iš sutarties vykdymo su atitinkamos atlyginimo dalies praradimo pasekme, iš esmės prilygsta sutarties dalies nutraukimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; kt.). Formaliai nenutraukus sutarties ir nepranešus pirminiam subrangovui apie dalies darbų perdavimą kitam subrangovui, aiškiai nenurodžius šios darbų dalies, pirminis subrangovas neturi galimybės imtis priemonių savo teisių apsaugai, pvz., reikalauti fiksuoti jo atliktus darbus, kurie gali patekti į kitam subrangovui perduodamą dalį, pasiūlyti kitus būdus spręsti susidariusią situaciją, reikšti prieštaravimus dėl darbų perdavimo kitam subrangovui.
  7. Esant atvejui, konstatuotam nagrinėjamoje byloje, rangovė UAB „Caverion Lietuva“, siekdama, kad nekiltų ginčo dėl jos veiksmų, perduodant dalį darbų kitam subrangovui, padarinių, turėjo: aiškiai atriboti darbus, perduodamus kitam subrangovui ir paliekamus toliau atlikti ieškovei; prieš darbų perdavimą kitam subrangovui užfiksuoti ieškovės jau atliktų darbų rezultatus; informuoti ieškovę apie būsimą darbų dalies perdavimą. To nepadarius, neužfiksavus dalies darbų perėmimo metu ieškovės faktiškai atliktų darbų rezultato, nėra galimybės nustatyti, kokia dalis darbo atlikta ieškovės, o kokia – kito subrangovo.
  8. Perdavusi ieškovės darbus kitai subrangovei, neįspėjusi apie būsimus tokius savo veiksmus ieškovės, atsakovė pažeidė Sutartį. Vienos sutarties šalies veikimas vienašališkai savo nuožiūra nagrinėjamu atveju sukėlė teisinį neapibrėžtumą, nes, nenutraukus Sutarties, ieškovei priskirti darbai buvo perduoti kitai subrangovei, nesuderinus to su ieškove, neatribojus subrangovėms priskirtų darbų, nesutarus, kokios bus dalies darbų perdavimo pasekmės. Vienašališki veiksmai, pažeidžiantys Sutarties nuostatas, reglamentuojančias šalių teises atitinkamais atvejais, negali būti vertinami kaip tinkamas bendradarbiavimo ir kooperavimosi principo laikymasis, nes tokie veiksmai prieštaravo būtent šiam principui. Tokių netinkamų veiksmų pasekmės tenka šiuos veiksmus atlikusiai šaliai.
  9. Atsakovė nurodo aplinkybę, kad ieškovė nevykdė įsipareigojimo pagal Statybos subrangos sutarties 7 straipsnio 6 dalį kiekvieną dieną, patikrinusi savo darbuotojų atliktų darbų kiekį bei kokybę, daryti apie tai įrašus statybos darbų žurnale pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ reikalavimus. Pažymėtina, kad minėtame statybos techniniame reglamente Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 10-14 punktuose nurodyta, jog pareigas, užtikrinančias tinkamą statybos darbų žurnalo pildymą, turi ne tik subrangovas, bet ir rangovas, o pagal 15 punktą žurnalo pildymą, juose pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims privalo kontroliuoti statytojo (užsakovo) atstovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas). Byloje nenustatyta, kad ieškovei būtų reikštos pretenzijos dėl pareigos pildyti statybos darbų žurnalą netinkamo vykdymo.
  10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, Sutartyje nustatyta tvarka neįgijusi teisės perleisti dalį darbų kitam subrangovui, taip pat nesant galimybės nustatyti šių darbų apimties, neįgijo nei teisės į išlaidų, patirtų atsiskaitant su kitu subrangovu, atlyginimą, nei teisės sumažinti ieškovei mokėtiną atlyginimą.

14Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

  1. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasacinio skundo argumento, kad, ieškovei nepareiškus atskiro reikalavimo pripažinti atsakovės 2014 m. lapkričio 24 įskaitymą negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog įskaitymas iš dalies neteisėtas, peržengė ieškinio ribas, konstatuoja, kad šis argumentas neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks ieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje), taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).
  2. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti nuostolių, patirtų sumokėjus 5000 Lt (1448,10 Eur) baudą, pažymėtina, kad nors byloje nustatyta, jog ieškovė vėlavo atlikti darbus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog 5000 Lt (1448,10 Eur) baudą atsakovė sumokėjo būtent dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus, t. y. atsakovė neįrodė, kad bauda skirta atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ (rangovei) dėl ieškovės UAB „Vent Guru“ (subrangovės) vėlavimo ir tik dėl šios priežasties, todėl nepaneigta galimybė, kad šią baudą lėmė pačios atsakovės padaryti pažeidimai, kuriems ieškovė neturėjo įtakos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nekonstatavęs ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų nurodyta apimtimi, pagrįstai atsisakė pripažinti, kad atsakovei paskirtą baudą turi padengti ieškovė.
  3. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas atsakovės skundžiamas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai