Byla 2-1329-516/2015
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Finance Group“, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-495-278/2015 pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Finance Group“, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą pagrįstumo ir teisėtumo.

4Pareiškėjas ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB ,,Verslo konsultavimo biuras“. Nurodė, kad pagrindinė bendrovės veiklos kryptis yra žemės ūkio produkcijos transportavimas ir ekspedijavimas, tačiau dėl buvusių didelių kuro kainų, siekio įsitvirtinti rinkoje, Rusijos embargo Lietuvos žemės ūkio produkcijai ir patirtų nuostolių bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, vėluoja atsiskaityti su kreditoriais. Teigė, kad situacija rinkoje gerėja, nuolatiniai klientai teikia užsakymus, todėl prognozuojamas pajamų augimas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui ŽŪB ,,Kraštovaizdis“.

7Remdamasis ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2015-04-30 balanso, kreditorių sąrašo duomenimis, teismas nustatė, kad įmonė turi 3 292 175 Eur vertės turto, kurį sudaro 2 385 001 Eur ilgalaikis ir 907 174 Eur trumpalaikis turtas, tačiau įmonės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 2 858 402 Eur, iš jų 602 629 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos, o taip pat 52 930 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai; bendrovės pradelsti įsiskolinimai sudaro 2 409 736,31 Eur, t. y., ženkliai viršija pusės bendrovės balanse nurodytos turto vertės; per vienerius metus gautini debitoriniai įsipareigojimai sudaro 371 038 Eur, tačiau išieškojimas iš debitorių nėra vykdomas, visiems yra žinoma, kad išieškojimai iš debitorių yra apsunkinti. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad UAB „Finance group“ naudai Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu iš atsakovo yra priteista 112 359,51 Eur skola, 9 905,54 Eur palūkanos bei 3 236 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pažymėjo, kad šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau nors atsakovas skolos iš esmės neginčijo, 2015-04-30 kreditorių sąraše pradelsti įsipareigojimai šiam kreditoriui nurodomi mažesni – 104 406,06 Eur. Pagal Restruktūrizavimo plano metmenyse esančio kreditorių sąrašo duomenis bendrovė 41 415,66 Eur skolinga ŽŪB „Agro paslaugų centras“, 17 377,20 Eur – UAB „Darius Vestum“, 10 000 Eur – UAB „Saulės elementų energetika“ ir kt., tačiau 2015-05-06 teismui pateiktame kreditorių sąraše šios įmonės nenurodomos, o duomenys apie 2015 m. kovo–balandžio mėn. įvykdytą atsiskaitymą su minėtais kreditoriais teismui nepateikti. Nurodė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2014-11-20 priėmė sprendimą nutraukti su atsakovu sudarytą 1 399 999,71 Eur paramos sutartį Nr. 1PP-KP-10-1-003457-PR001. Šį sprendimą atsakovas apskundė, tačiau, teismo nuomone, paminėtos aplinkybės leidžia abejoti nurodytu pradelstų bendrovės kreditorinių įsipareigojimų dydžiu, o taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog ŽŪB „Kraštovaizdis“ atitinka nemokios įmonės statusą.

8Nurodė, kad teismui pateikti atsakovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ Restruktūrizavimo metmenys yra abstraktūs, juose nėra nurodyta jokių konkrečių priemonių, kurių atsakovas imsis mokumui atkurti – neplanuojama jokių bendrovės veiklos ar struktūros pertvarkymų, o tik tolimesnis įprastos veiklos tęsimas, nepateikta konkrečių sutarčių su nuolatiniais klientais, nenurodyta, kokių krovinių pervežimą planuoja ateityje vykdyti atsakovas, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriais. Teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia abejoti planuojamų pajamų realumu. Pažymėjo, kad pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis, atsakovas, už paramos lėšas įsigijęs specializuotas transporto priemones, jas naudoja ne paraiškoje numatytam tikslui, t. y. ne tik augalininkystės produkcijai transportuoti.

9Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuojamą tuo, kad nespėta pateikti tikslių duomenų dėl buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės pasikeitimo. Nurodė, kad teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi iki 2015-05-05 buvo įpareigojęs atsakovą pateikti 2015-05-01 duomenis apie pradelstus kreditorinius, debitorinius įsipareigojimus ir kt., o Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis su UAB „CO finansai“ sudaryta 2015-04-02. Įvertinęs tai, kad iki 2015-04-02 bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Nilreka“, kuri nutraukė sutartį su ŽŪB „Kraštovaizdis“ dėl neatsiskaitymo, sprendė, jog atsakovas turėjo pakankamai laiko paruošti teismui tikslius duomenis, o bylos atidėjimas be pagrindo uždelstų klausimo nagrinėjimą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Pareiškėjas ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, o konstatavus, kad byloje nepakanka duomenų šio klausimo išsprendimui – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kartu su skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus, tai yra kreditorių ir debitorių sąrašus, susitarimus su kreditoriais, kuriuos prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos, nes neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris atsisakė pratęsti dokumentų pateikimo terminą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra nemokus, nes neįvertino realių pradelstų įsipareigojimų dydžio, pateiktus duomenis vertino itin formaliai ir nesilaikė teismų praktikos šiais klausimais. Pagal patikslintus kreditorių ir debitorių sąrašus, 2015-05-13 bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 749 034,22 Eur (nebeliko kai kurių įmonės kreditorių), o bendrovės turtas – 3 292 175 Eur. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai visus bendrovės įsipareigojimus laikė pradelstais ir nevertino realių atsiskaitymo terminų, nes pagal balanso duomenis per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 602 629 Eur, būtent ši suma ir yra pradelsta. Pagal teismų praktiką, ginčijami įsiskolinimai neįtraukiami į įmonės kreditorių sąrašą, todėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 1 399 999,71 Eur reikalavimas nepriskirtinas prie pradelstų įmonės įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis kreditorius nurodė teismui spręsti restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą savo nuožiūra, taigi neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
  2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po ilgų derybų atsakovas 2015-05-11 su pagrindiniu kreditoriumi A. K. Z., kurio kreditorinis reikalavimas sudaro 61,7 procentus visų įsiskolinimų, susitarė dėl skolų mokėjimo terminų atidėjimo ir mokėjimų išdėstymo, be to, kreditorius UAB ,,State Port Group“, turintis 30,3 procentus visų reikalavimų, taip pat neprieštarauja atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad išieškojimas iš debitorių yra apsunkintas, nes nepateikta duomenų, kad debitoriai yra bankrutuojantys, o skolos nebus atgautos. Vertinant kartu su skundu pateiktą debitorių lentelę, matyti, kad bendras gautinų sumų iš skolininkų dydis, atsižvelgiant į 2014-12-31 duomenis, padidėjo. Be to, didžioji dalis debitorinių įsipareigojimų nėra pradelsti.
  4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pateikti bendrovės restruktūrizavimo metmenys yra abstraktūs, nes jie negali būti prilyginami restruktūrizavimo planui. Metmenyse yra nurodytos planuojamos kasmetinės išlaidos, augančios pajamos, kurios viršija išlaidas. Bendrovės veikloje negalima imtis esminių pertvarkymų, nes pagrindinę išlaidų dalį sudaro kuras ir kelių mokesčiai, kurių mažinti neįmanoma. Bendrovė nuo 2005 m. vykdo veiklą mažiausiais galimais kaštais, radus naujų klientų, vykdomos veiklos apimtys grįžo į iki Rusijos embargo buvusį lygį, tačiau patirti nuostoliai gali būti kompensuojami tik iškėlus restruktūrizavimo bylą.
  5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios bylos nagrinėjimas yra susijęs su viešuoju interesu, nes būtina apsaugoti kreditorių interesus. Atsisakius atsakovu iškelti restruktūrizavimo bylą, bus tenkinamas BAB bankui Snorui hipoteka užtikrintas 1 031 989,78 Eur reikalavimas, todėl atsakovo turimo turto nebeužteks Nacionalinė mokėjimo agentūros 1 399 999,71 Eur reikalavimui patenkinti.

12Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7337-789/2015, o šio prašymo netenkinus – įtraukti į atsakovo kreditorių sąrašą su 1 399 999,70 Eur, 5 procentų dydžio procesinėmis palūkanomis ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodo, kad sprendžiant atsakovo mokumo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimus, į kreditorių sąrašą būtina įtraukti ir jį su 1 399 999,70 Eur dydžio reikalavimu, nes tai turi esminę reikšmę atsakovo mokumui. Teigia, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-331-212/2015 dėl skolos iš atsakovo priteisimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-7337-789/2015, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014-11-20 sprendimo nutraukti su atsakovu sudarytą 1 399 999,71 Eur paramos sutartį teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl atsakovo mokumo klausimą bus galima išspręsti tik po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat nurodo, kad atsisakius stabdyti šios bylos nagrinėjimą, tinkamam esamų ir naujų įrodymų analizei atlikti, byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo.

13Trečiasis asmuo UAB „Finance Group“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsileipime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Teismas teisingai sprendė, kad apeliantas yra nemokus, nes pagal 2015-04-30 bendrovės balansą, įmonės įsipareigojimai (mokėtinos sumos sudaro 2 858 402 Eur) viršija pusę turimo turto (1 646 087,5 Eur). Nors per vienerius metus mokėtina suma sudaro 602 629, tačiau ši suma nėra pagrįsta. Pats apeliantas kreditorių sąraše nenurodė, kokia šių įsipareigojimų dalis yra pradelsta, o kartu su skundu pateiktas naujas kreditorių sąrašas yra netikslus ir nepagrįstas, nes nenurodyta, kaip šios sumos apskaičiuotos. Be to, prie pradelstų įsipareigojimų turėtų būti priskirti taip pat ir kreditorių BAB banko Snoro, KU Vilniaus kredito, UAB „Finance Group“ ir UAB ,,State port group“ reikalavimai, o tokiu atveju laikytina, kad apeliantas yra nemokus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 1 399 999,7 Eur reikalavimas, nepaisant to, kad apeliantas jį ginčija, prima facie yra pagrįstas.
  2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo sunkumai yra laikini, nes tai pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Priešingai, apeliantas turi net septyniasdešimt du kreditorius, skolos jiems yra susidariusios dar 2014 m., tačiau jos nėra mažinamos, įsiskolinimas darbuotojams sudaro net 52 930 Eur, o metmenyse nėra pateikta jokių konkrečių priemonių sunkumams sumažinti, vadovaujamasi nepagrįsta prielaida, kad kuro kainos mažės, tačiau nuo metų pradžios dyzelinio kuro kaina išaugo daugiau nei 13 procentų. Šios aplinkybės rodo, kad sunkumai nėra laikino pobūdžio.
  3. Apelianto nurodomi argumentai, kad kreditoriai neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui, po ilgų derybų sutiko atidėti skolų mokėjimo terminus, neturi reikšmės, nes kreditorius A. K. Z. yra didžiausias bendrovės pajininkas, kuriam turi būti žinoma sunki bendrovės padėtis, be to, tai tik dviejų kreditorių pozicija. Apelianto visas turtas yra įkeistas AB ,,Swedbank“ bankui, o banko sąskaitos įkeistos minėtam pajininkui.
  4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir be pagrindo atsisakė pratęsti terminą, nes pats apeliantas nebuvo pakankamai atsakingas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis pateikė prašymą pratęsti terminą paskutinę dieną prieš teismo posėdį.

14Apeliantas ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, o taip pat įrodymus apie įmonės pajamas 2015 m. ir degalų kainų pokyčius. Nurodo, kad trečiasis asmuo UAB „Finance Group“ atsiliepime nepagrįstai teigia, jog jis yra laikytinas nemokiu, be pagrindo prie įmonės pradelstų įsipareigojimų priskiria ir teisme ginčijamus; kad priešingai nei teigiame atsiliepime, degalų kainos mažėja ir tai pagrindžia pateikiami įrodymai; kad teismų praktikoje kreditorių neprieštaravimas restruktūrizavimo bylos iškėlimui yra reikšmingas sprendžiant šį klausimą; kad pateikti duomenys patvirtina, jog bendrovė vykdo aktyvią ir pelningą veiklą, gauna stabilias pajamas, kurios atitinka metmenyse planuotas pajamas; kad siekdamas sumažinti veiklos sąnaudas atsisakė keturių administracijos darbuotojų.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonė laikoma nemokia, kai jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

18Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais apelianto pateiktais dokumentais, nustatė, kad pagal 2015-04-30 bendrovės balanso duomenis turto vertė sudaro 3 292 175 Eur, tačiau įmonės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 2 858 402 Eur, iš jų 602 629 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos, o taip pat 52 930 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Teismas taip pat nustatė, kad bendrovės pradelsti įsiskolinimai sudaro 2 409 736,31 Eur, todėl sprendė, jog nėra pagrindo ŽŪB „Kraštovaizdis“ kelti restruktūrizavimo bylą, nes ji atitinka nemokios bendrovės statusą.

19Apeliantas, nesutikdamas su šiomis teismo išvadomis, nurodo, kad teismas neįvertino realių pradelstų įsipareigojimų dydžio, pateiktus duomenis vertino itin formaliai, nes pagal kartu su skundu pateiktus patikslintus kreditorių ir debitorių sąrašus, 2015-05-13 bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 749 034,22 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais (CPK 185 straipsnis).

20Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties apelianto pozicija dėl bendrovės turimo turto, kreditorinių įsipareigojimų dydžio yra prieštaringa, o bylos nagrinėjimo metu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams jis nėra pateikęs išsamaus, tikslaus ir įrodymais pagrįsto kreditorių sąrašo, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kiek kreditorinių įsipareigojimų bendrovė turi iš viso, kokia jų dalis yra pradelsta. Apeliacinis teismas nurodo, kad kreditorių sąrašas su jame nurodytais kreditorius identifikuojančiais duomenimis, reikalavimų sumomis, jų įvykdymo terminais bei užtikrinimo priemonėmis turėjo būti pateiktas jau kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (remiantis ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu šie duomenys turi būti pateikiami restruktūrizavimo plano metmenyse, o restruktūrizavimo plano metmenys, remiantis 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, yra privalomas pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priedas). Taigi, tinkamą kreditorių sąrašą, leidžiantį teismui identifikuoti bendrą įmonės kreditorinių reikalavimų sumą ir pradelstų reikalavimų sumą, apeliantas privalėjo pateikti jau kreipdamasis į teismą. Kadangi metmenyse pateiktas kreditorių sąrašas (1 t., 66-69 b.l.) šių reikalavimų neatitiko – jame buvo nurodyta, kad kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 2 726 333,55 Eur, nedetalizuojant, kurių įsipareigojimų vykdymo terminai yra pasibaigę, pirmosios instancijos teismas 2015-04-15 nutartimi įpareigojo apeliantą iki 2015-05-05 pateikti detalizuotą kreditorių sąrašą (nurodant skolos, delspinigių dydžius, pradelsimo terminą) (1 t., 122-124 b.l.), tačiau šis teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Apeliantas, kaip pats nurodė, pateikė apytikslius kreditorių ir debitorių sąrašus ir prašė pratęsti teismo nustatytą terminą, motyvuodamas tuo, kad buvo nutraukta sutartis su anksčiau buhalterines paslaugas teikusia įmone, o naujoji buhalterines paslaugas teikianti įmonė per teismo nustatytą terminą neturėjo objektyvios galimybės parengti tikslaus balanso, debitorių bei kreditorių sąrašų. Įvertinant tai, kad pareiga parengti kreditorių sąrašą su nurodytais prievolių įvykdymo terminais, minėta, egzistavo dar rengiant restruktūrizavimo plano metmenis, taip pat tai, kad sutartis su naująja buhalterines paslaugas teikiančia įmone buvo sudaryta 2015-04-02, o teismo nustatytas terminas pateikti 2015-04-15 nutartyje išvardintus įrodymus buvo pakankamai ilgas (trys savaitės), nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apelianto argumentą, kad jis neturėjo objektyvios galimybės pateikti teismui tinkamai parengtą kreditorių sąrašą. Pažymėtina, jog vykdant teismo nutartį pateiktas kreditorių sąrašas ne tik kad neatitiko teismo nurodymų, jame net nėra išskirti pradelsti įsipareigojimai (tenka spėlioti ar ženklas „–“ prieš tam tikrą skaičių būtent ir reiškia pradelstą sumą), jame, kaip ir ankstesniajame (metmenų) sąraše nėra nurodyti mokėjimo terminai, todėl nėra galimybės įvertinti, ar jame iš tiesų yra nurodyti visi pradelsti įsipareigojimai.

21Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai 2015-04-30 balanso duomenimis sudarė 2 409 736,31 Eur, skunde teigia, jog teismas turėjo pradelstais įsipareigojimais traktuoti per vienerius metus mokėtinas sumas, kurios sudarė 602 629 Eur. Tačiau skunde nurodydamas argumentus, susijusius su pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sąrašu ir dydžiu, teigė, kad ,,nebelikus kai kurių įmonės kreditorių, pradelsti įsipareigojimai sudaro 749 034,22 Eur“. Šis apelianto argumentas akivaizdžiai prieštaringas: teigdamas, jog nebeliko dalies kreditorių, skunde nurodo didesnę pradelstų įsipareigojimų sumą, negu buvusi, jo teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, jog pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kurių skolų mokėjimo terminas yra suėjęs, o ne tie, kurie įrašyti įmonės balanse kaip per vienerius metus mokėtinos sumos. Būtent todėl teismui sprendžiant dėl pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykio su įmonės balansinio turto verte, labai svarbus kreditorių sąrašas su jame nurodytais prievolių įvykdymo terminais. Tokio sąrašo apeliantas nėra pateikęs iki šiol.

22Pasisakydamas dėl apelianto argumento, esą vieno iš pagrindinių bendrovės kreditorių A. K. Z. reikalavimas 462 730,49 Eur sumai nelaikytinas pradelstu, nes 2015-05-11 buvo pasirašytas susitarimas dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo ir mokėjimų išdėstymo, pažymėtina, jog pats apeliantas pripažįsta, kad priimant skundžiamą teismo nutartį šio įsipareigojimo vykdymo terminas jau buvo praleistas, taigi, vėlesnis susitarimas su kreditoriumi negali pagrįsti teismo argumentų neteisėtumo ar nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-05-06 apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktame 2015-03-01 – 2015-04-30 ataskaitinio laikotarpio kreditorių sąraše (kuriame, minėta, nedetalizuota, kurie įsipareigojimai kreditoriams pradelsti) įrašytas ir 462 730,49 Eur A. K. Z. pradelstas mokėjimas, o prieš šią sumą pažymėtas minuso ženklas, darytina išvada, jog ir kiti sąraše su minuso ženklu nurodyti įsipareigojimai kreditoriams, kurie iš viso sudaro 1 909 546,8 Eur, paties apelianto buvo laikomi pradelstais. Tokia pradelstų įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės (bendrovės 2014-12-31 balanse nurodyta, kad turimo turto vertė iš viso sudaro 3 242 916,47 Eur, 2015-04-30 balanse nurodyta, kad bendrovės turtas 2014 m. sudarė 3 238 123 Eur, o 2015-04-30 dieną balanse įrašyto turto vertė buvo 3 292 175 Eur), todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto nemokumo kaip pagrindo atsisakyti kelti jam restruktūrizavimo bylą, pagrįsta ir teisėta.

23Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad ginčijami įsipareigojimai kreditoriams pagal teismų praktiką nėra priskiriami prie pradelstų bendrovės įsipareigojimų. Tačiau ši teismų praktikos nuostata taikoma būtent teisme ginčijamų kreditorinių įsipareigojimų atžvilgiu ir negali būti aiškinama plečiamai – ne bet kokiam ginčui vykstant teisme, gali būti laikoma, kad kreditoriaus reikalavimas yra ginčijamas.

24Kaip nurodė pats apeliantas, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2320-912/2015 pagal jo ieškinį atsakovui BAB bankui Snoras dėl nutrauktų kredito sutarčių pakeitimo ir skolos grąžinimo termino pratęsimo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šioje byloje teismas 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime konstatuota, kad apeliantui 2011 m. spalio 7 d. kreditavimo sutartimi Nr. 031-76541 buvo suteiktas 3 528 300 Lt kreditas, o sutartimi Nr. 031-76542 – 882 000 Lt kreditas; kad nuo 2014-10-30 apeliantas vėluoja atlikti įmokas ir skola bankui sudaro 626 748,38 Lt; kad apeliantas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti įmokas, todėl dėl esminių jo padarytų sutarties pažeidimų bankas pagrįstai nutraukė minėtas kredito sutartis; kad nuo 2015 m. sausio 1 d. ieškovas iš viso nemokėjo jokių įmokų atsakovui ir t. t. Iš teismo sprendimo turinio aišku, jog nurodytoje byloje nagrinėtas apelianto ieškinys dėl kredito sutarčių pakeitimo ir skolos grąžinimo termino pratęsimo; toks ginčas negali būti traktuojamas kaip ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (t. y. negali būti vertinamas kaip ginčijamas reikalavimas). Teismo sprendime konstatuota, kad bankas kredito sutartis yra nutraukęs; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ieškinys, kuriuo būtų ginčijamas kredito sutarčių nutraukimo teisėtumas, teisme nėra pareikštas, vadinasi, skolų mokėjimo terminai BAB bankui nutraukus kredito sutartis, yra suėję, t. y. šie reikalavimai priskirtini pradelstiems, o apeliantui neginčijant kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo, juos nėra teisinio pagrindo traktuoti kaip ginčijamus. Atitinkamai, šio kreditoriaus reikalavimas (kurio suma apelianto pirminiuose procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, buvo nurodyta 1 162 007,29 Eur, nors kreditorių sąraše, pateiktame su atskiruoju skundu, jo suma, kartu su priskaičiuotomis palūkanos ir delspinigiais nurodoma 1 031 989,7), vertintinas kaip pradelstas ir kartu su atskirajame skunde nurodoma kitų pradelstų įsipareigojimų suma (749 034,22 Eur) iš viso sudaro 1 781 023, 9 Eur sumą, nors ir nėra aišku, kokiu būdu BAB banko Snoras reikalavimo suma sumažėjo (apeliantas neprateikė įrodymų, kad per bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį jis mokėjo šiam kreditoriui kokias nors įmokas pagal kredito sutartis, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendime konstatuota, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. ieškovas (t. y. apeliantas) iš viso nemokėjo jokių įmokų atsakovui (t. y. BAB bankui Snoras)).

25Minėta, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto teiginiais, kad ginčijami įsipareigojimai kreditoriams pagal teismų praktiką dažniausiai nėra priskiriami prie pradelstų bendrovės įsipareigojimų. Tačiau teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bendrovės mokumo ir siekiant tiksliai nustatyti turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, būtina atsižvelgti taip pat ir į tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2014-11-20 priėmė sprendimą nutraukti su atsakovu sudarytą 1 399 999,71 Eur paramos sutartį Nr. 1PP-KP-10-1-003457-PR001. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą ŽŪB „Kraštovaizdis“ skundą dėl paminėto Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014-11-20 sprendimo panaikinimo. Nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, aplinkybės, kad paramos sutartis yra nutraukta ir bent viena teismo instancija jau yra konstatavusi tokio sprendimo teisėtumą, suponuoja pakankami didelę tikimybę, kad pradelstų apelianto įsipareigojimų suma gali padidėti taip, jog bus artima visai apelianto turimo turto vertei. Tačiau, minėta, jog ir neimant domėn šio reikalavimo (kaip ginčijamo), įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto balansas yra toks, kad sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti įmonės nemokumo būseną.

26Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats apeliantas teismui teikia netikslius, prieštaringus duomenis, nurodydamas tam tikras aplinkybes (pvz., apie atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais faktą, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, dėl ko teismas negali įvertinti jo nurodomų faktų teisingumo), tačiau kaltina teismą neobjektyvumu, o kitus bylos dalyvius – nesąžiningumu. Pvz., nesutikdamas su trečiojo asmens UAB „Finance group“ atsiliepime į skundą nurodytais teiginiais, kad nuo šių metų pradžios dyzelinio kuro kaina išaugo daugiau kaip 13 procentų, apeliantas teigia, kad šis asmuo pateikė klaidinančią informaciją, lygino pernelyg trumpo laikotarpio duomenis. Tačiau pats apeliantas nurodydamas, esą degalų kainos 2014 m. liepos – 2015 m. sausio mėnesiais krito labai žymiai (nuo 4,39 iki 1,07), apeliacinės instancijos teismui teikia tikrovę iškreipiančius duomenis, lygindamas dyzelinio kuro kainą 2014 m. liepos mėnesį, išreikštą litais (4,39) su kaina 2015 m. sausio mėnesį, įreikšta eurais (1.07). Manipuliacija kainomis, išreikštomis skirtingomis valiutomis, vertintina kaip sąmoningas siekis suklaidinti teismą, nesąžiningas apelianto elgesys, kuris kelia pagrįstas abejones taip pat ir kitų byloje jo nurodomų aplinkybių bei pateiktų duomenų teisingumu (CPK 185 straipsnis).

27Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas faktines bylos aplinkybes, susijusias su turto ir įsipareigojimų santykiu, byloje pateiktų duomenų netikslumus, apelianto prieštaringą poziciją ir t. t., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog faktiškai bendrovė yra nemoki (CPK 263 straipsnio 1 dalis) ir jai restruktūrizavimo byla negali būti keliama.

28Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad skundžiamoje nutartyje bendrovės restruktūrizavimo metmenys neteisingai įvertinti kaip abstraktūs. Apeliantas teisingai nurodo, kad matmenys negali būti prilyginami restruktūrizavimo planui, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog matmenyse nurodyti iš esmės optimistiniai bendrovės veiklos, sąnaudų, pelno rodikliai nėra pagrįsti jokiais realiais argumentais ir šiuos duomenis patvirtinančiais įrodymais. Kaip teisingai nurodė teismas, jokių konkrečių priemonių bendrovės sunkumams, kuriuos apeliantas įvardija kaip laikinus, likviduoti nėra numatyta (CPK 178 straipsnis). Apelianto iš esmės deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad bendrovė nuo 2005 m. vykdo veiklą mažiausiais galimais kaštais, kad radus naujų klientų, vykdomos veiklos apimtys padidėjo ir t. t., teismo nuomone, nesudaro pagrindo spręsti priešingai (CPK 185 straipsnis).

29Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad restruktūrizavimas grindžiamas idėja, jog tiek iškeliant restruktūrizavimo bylą, tiek ir restruktūrizavimo proceso metu būtų visų suinteresuotų asmenų – įmonės dalyvių ir kreditorių – sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes priešingu atveju būtų sudėtinga pasiekti restruktūrizavimui keliamų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Taigi faktas, kad kreditoriai ir / ar pagrindinis (didžiausią reikalavimą turintis) kreditorius neketina suteikti įmonei pagalbos, leidžia teismui pagrįstai abejoti bendrovės realiomis perspektyvomis sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus.

30Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad 462 730,49 Eur reikalavimą turintis kreditorius A. K. Z., o taip pat kreditorius UAB ,,State Port Group“, kurio reikalavimas sudaro 226 888,37 Eur, neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė turi daugiau kaip 50 kreditorių, apelianto nurodomi kreditoriai nėra didžiausi pagal kreditorinių reikalavimų dydžius, nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, esminė reikšmė turėtų būti suteikiama būtent jo nurodytų kreditorių nuomonei (CPK 185 straipsnis).

31Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista nepasisakant dėl kitų jame nurodytų teiginių kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

32Apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens UAB „Finance group“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti įrodymai nei apie tai, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos, nei apie jų dydį (CPK 98, 302, 338 str.).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą... 4. Pareiškėjas ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė... 7. Remdamasis ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2015-04-30 balanso, kreditorių sąrašo... 8. Nurodė, kad teismui pateikti atsakovo ŽŪB „Kraštovaizdis“... 9. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo prašymą atidėti bylos... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Pareiškėjas ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 12. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime į atskirąjį... 13. Trečiasis asmuo UAB „Finance Group“ prašo atsakovo atskirąjį skundą... 14. Apeliantas ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ pateikė teismui rašytinius... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 4 dalyje... 18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais... 19. Apeliantas, nesutikdamas su šiomis teismo išvadomis, nurodo, kad teismas... 20. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties apelianto pozicija dėl... 21. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad pradelsti bendrovės... 22. Pasisakydamas dėl apelianto argumento, esą vieno iš pagrindinių bendrovės... 23. Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad ginčijami įsipareigojimai... 24. Kaip nurodė pats apeliantas, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra... 25. Minėta, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su... 26. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats apeliantas teismui... 27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas... 28. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad... 29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad... 30. Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad 462 730,49 Eur reikalavimą... 31. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis,... 32. Apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens UAB „Finance group“... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 34. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti...