Byla 2-2070-381/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria žemės ūkio bendrovei „Kraštovaizdis“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-5196-562/2016 pagal ieškovų E. B., J. S., L. P., V. R., R. R., R. P., G. K. (G. K.), J. G. (J. G.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei žemės ūkio bendrovei „Kraštovaizdis“ iškėlimo, tretieji asmenys – bankrutavusi žemės ūkio bendrovė „Grūdų pervežimo centras“, bankrutavusi žemės ūkio bendrovė „Aves ūkis“, bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS, K. A., uždaroji akcinė bendrovė „Golden capital“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai E. B., J. S., L. P., V. R., R. R. ir R. P. (toliau – ieškovai) 2016 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei žemės ūkio bendrovei „Kraštovaizdis“ (toliau – ŽŪB „Kraštovaizdis“) iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad atsakovės darbuotojams neišmokėtą darbo užmokesčio bendrą sumą sudaro 49 840,70 Eur. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) priėmė ieškovams palankius sprendimus dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, iš atsakovės išieškojimo. Ieškovai 2016 m. gegužės 30 d. įspėjo atsakovę, kad pastarajai per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos neįvykdžius įsipareigojimų, kreipsis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. B2-5196-562/2016.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovų pareiškimas buvo priimtas, atsakovei išsiųsta pareiškimo kopija ir nustatytas terminas iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimui į pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo pateikti, teismo posėdis paskirtas 2016 m. rugsėjo 5 d.
  3. Ieškovas G. K. (G. K.) su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo kreipėsi 2016 m. liepos 27 d. Pareiškime nurodė, kad yra buvęs atsakovės darbuotojas, su kuriuo nėra atsiskaityta. Darbo ginčų komisija 2016 m. sausio 18 d. priėmė ieškovui palankų sprendimą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, iš atsakovės išieškojimo. Ieškovas 2016 m. gegužės 30 d. įspėjo atsakovę, kad pastarajai per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos neįvykdžius įsipareigojimų, kreipsis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. B2-5442-562/2016.
  4. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovo G. K. pareiškimas buvo priimtas, civilinės bylos Nr. B2-5442-562/2016 ir Nr. B2-5196-562/2016 sujungtos, paliekant civilinei bylai numerį Nr. B2-5196-562/2016, atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškovo G. K. ieškinį pateikti.
  5. 2016 m. liepos 25 d. teisme buvo gautas kreditorės bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Grūdų pervežimo centras“ (toliau – BŽŪB „Grūdų pervežimo centras“), atstovaujamos bankroto administratoriaus J. V., prašymas dėl įtraukimo byloje bendraieškiu. Prašyme nurodyta, kad BŽŪB „Grūdų pervežimo centras“ bankroto procese paaiškėjo, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas BŽŪB „Grūdų pervežimo centras“ priklausantis nekilnojamasis turtas. Skolininkės ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorė – įkaito turėtoja Kredito unija „Vilniaus kreditas“ pateikė 92 756,46 Eur dydžio finansinį reikalavimą BŽŪB „Grūdų pervežimo centras“ bankroto byloje, kuris Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 16 d. nutartimi buvo patvirtintas. Kreditorės BŽŪB „Grūdų pervežimo centras“ kreditorinio reikalavimo sumą pareiškimo pateikimo dienai sudarė 94 349,37 Eur.
  6. 2016 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas kreditorės bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Aves ūkis“ (toliau – BŽŪB „Aves ūkis“), atstovaujamos bankroto administratoriaus J. V., prašymas dėl įtraukimo į bylą bendraieškiu. Prašyme kreditorė nurodė, kad BŽŪB „Aves ūkis“ bankroto proceso metu paaiškėjo, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ prieš bankroto bylos iškėlimą (2011 m. spalio 12 d.) kreditorės įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, yra laidavęs AB banko SNORAS naudai. BAB bankas SNORAS pateikė 1 387 788,47 Eur dydžio finansinį reikalavimą BŽŪB „Aves ūkis“ bankroto byloje. Teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. rezoliucija BŽŪB „Aves ūkis“ įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.
  7. 2016 m. rugpjūčio 3 d. teisme buvo gautas kreditorės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ (toliau – BUAB „Golden capital“), atstovaujamos likvidatoriaus J. G. (J. G.), prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Prašyme nurodyta, kad UAB „Golden capital“ ir atsakovė 2015 m. liepos 1 d. sudarė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteikta teisinių paslaugų 292,82 Eur sumai. Už suteiktas teisines paslaugas atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2015 m. lapkričio 20 d., tačiau iki šiol taip ir neatsiskaitė. Teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. rezoliucija BUAB „Golden capital“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.
  8. 2016 m. rugpjūčio 4 d. teisme buvo gautas ieškovo J. G. (J. G.) pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. eB2-5529-562/2016. Pareiškime ieškovas nurodė, kad yra vienas iš ŽŪB „Kraštovaizdis“ pajininkų, kuriam priklauso 4 800 vnt. bendrovės pajų, kas sudaro 24 proc. nuo visų bendrovės išleistų pajų. Ieškovo teigimu, ŽŪB „Kraštovaizdis“ turi daug pradelstų įsipareigojimų, nevykdo mokėjimų mokesčių administratoriams, vėluoja atsiskaityti su darbuotojais, įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas, įmonė ilgą laiką dirba nuostolingai, 3 kartus įmonei buvo bandoma iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau tokie prašymai buvo atmesti teismui konstatavus įmonės nemokumo faktą. Teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu atsakovei buvo nustatytas terminas iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimui į kreditorės pareiškimą pateikti.
  9. 2016 m. rugpjūčio 29 d. teisme buvo gautas kreditoriaus K. A. prašymas dėl įtraukimo į bylą bendraieškiu. Prašyme kreditorius nurodė, kad yra buvęs ŽŪB „Kraštovaizdis“ darbuotojas, su kuriuo nebuvo atsiskaityta nutraukus darbo santykius. Po darbo santykių nutraukimo atsakovė liko jam skolinga 9 336,46 Eur. Taip pat nurodė, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis Zarasų r., Turmanto sen., Čiželiškės k. Skolininkės ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorius, įkaito turėtojas kredito unija „Vilniaus kreditas“ nutraukė kredito sutartį ir pateikė antstolių kontorai vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu 2016 m. birželio 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktu minėtas žemės sklypas buvo perduotas išieškotojui. Perduoto išieškotojui žemės sklypo pirkimo metu jo kaina buvo 300 000 Lt (86 886,01 Eur). Nurodytas žemės sklypas išieškotojui buvo perduotas dėl atsakovės ŽŪB „Kraštovaizdis“ kaltės, todėl pareiškimo pateikimo dienai atsakovė jam iš viso skolinga 96 222,47 Eur (9 336,46 Eur plius 86 886,01 Eur). Teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. rezoliucija kreditorius K. A. įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.
  10. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi: 1) sujungtos civilinės bylos Nr. B2-5196-562/2016 ir Nr. eB2-5529-562/2016, paliekant civilinei bylai Nr. B2-5196-562/2016, 2) atidėtas teismo posėdis 2016 m. rugsėjo 22 d., 8.00 val., 3) atsakovė įpareigota iki 2016 m. rugsėjo 19 d. pateikti atsiliepimus į pareiškėjų E. B., J. S., L. P., V. R., R. R., R. P., prijungtų bylų pareiškėjų G. K. ir J. G. pareiškimus bei trečiųjų asmenų BŽŪB „Grūdų pervežimo centras“, BŽŪB „Aves ūkis“, UAB „Golden capital“ prašymus, 4) atsakovės ŽŪB „Kraštovaizdis“ vadovas iki 2016 m. rugsėjo 19 d. įpareigotas pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą.
  11. 2016 m. rugsėjo 7 d. teisme buvo gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškime ieškovas nurodė, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ nuo 2015 m. spalio mėnesio nesilaiko valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos. 2016 m. liepos 4 d. duomenimis ŽŪB „Kraštovaizdis“ skolą VSDFV biudžetui sudaro 30 415,00 Eur, iš kurių 30 118,66 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 296,34 Eur delspinigių. Atsakovė buvo raginama pateikti įmonės finansinius dokumentus patikrinimui, tačiau dokumentų taip ir nepateikė. Atsakovės atžvilgiu buvo taikytos priverstinio išieškojimo priemonės, kurios nebuvo veiksmingos. Atsakovės įmonėje dirba 4 apdraustieji, įmonės vardu registruoti 38 nekilnojamojo turto objektai ir 49 transporto priemonės, kuriems taikyta hipoteka ir/ar areštas. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. eB2-5816-562/2016.
  12. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo priimtas ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimas, sujungtos civilinės bylos Nr. eB2-5816-562/2016 ir Nr. B2-5196-562/2016, paliekant civilinei bylai numerį Nr. B2-5196-562/2016, paskirtas teismo posėdis 2016 m. rugsėjo 22 d. 8.00 val., atsakovei nustatytas terminas iki 2016 m. rugsėjo 20 d. atsiliepimui pateikti.
  13. 2016 m. rugsėjo 15 d. teisme buvo gautas kreditoriaus BAB banko Snoras prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Prašyme kreditorius nurodė, kad kredito sutarčių Nr. 03176541 ir Nr. 03176542 pagrindu atsakovė bankui skolinga 1 457 681,72 Eur. Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija kreditorius BAB bankas Snoras įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.
  14. Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimus prašė juos tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė valstybės (savivaldybės) biudžetui skolinga 1 765,00 Eur.
  15. 2016 m. rugsėjo 20 d. teisme buvo gautas kreditorės UAB „Ami technologijos“ prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Kreditorė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perėmė iš pradinė kreditorės UAB „State P. G.“ 248 090,15 Eur dydžio reikalavimo teisę, kylančią iš laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d. pirminės kreditorės išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų – faktūrų. 2226 888,37 Eur dydžio pradinės kreditorės reikalavimo sumos patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1329-516/2015. Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. rezoliucija kreditorė UAB „Ami technologijos“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iškėlė ŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė G. T..
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė ŽŪB „Kraštovaizdis“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2005 m., įmonės veikla – augalininkystė, žemės ūkio produkcijos transportavimas ir kita su tuo susijusi veikla.
  3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas kelis kartus prašė atidėti numatytą teismo posėdį. Prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo grindė argumentais, kad atsakovės pajininkas J. M., turintis 51 proc. pajų, suteikiančių 10 balsų, inicijavo atsakovės pajininkų susirinkimą, įvyksiantį 2016 m. rugsėjo 27 d., kurio metu tikėtina bus įneštas pajinis įnašas bei tokiu būdu išspręstas klausimas dėl įmonės apyvartinių lėšų.
  4. Teismas, nagrinėdamas atsakovės atstovo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, pažymėjo, kad pareiškimas dėl bankroto bylos ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškėlimo priimtas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi, atsakovės pajininkų susirinkimas suplanuotas 2016 m. rugsėjo 27 d., t.y. praėjus beveik trims mėnesiams po pareiškimo priėmimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti, kad dėl svarbių priežasčių teismas turi teisę pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pasirengimo nagrinėti teisme terminas jau yra užsitęsęs.
  5. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo kelis kartus įpareigota pateikti ŽŪB „Kraštovaizdis“ finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau reikalaujamų dokumentų nepateikė.
  6. Teismas konstatavo, kad įmonės vadovas neįvykdė įpareigojimo pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nesant nurodytos informacijos nėra žinoma, kiek atsakovė turi turto, kreditorių ir debitorių, sprendė, jog įmonės finansinė būklė vertinama remiantis duomenimis, gautais iš viešųjų registrų ir teismų informacinės sistemos LITEKO.
  7. Teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, nustatė, kad atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą buvo teikti už 2015 metus. Atsakovės 2015 m. balanso duomenimis teismas nustatė, kad įmonės turtą sudarė 3 219 247 Eur, iš jo ilgalaikis turtas 1 985 112 Eur, trumpalaikis turtas 1 234 135 Eur, iš kurių 620 013 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 271 473 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 916 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 835 880 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 088 952 Eur. Atsakovė 2015 m. turėjo 206 367 Eur nuostolį.
  8. Teismas, remdamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nustatė, kad atsakovės vardu yra registruota keliasdešimt nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai, butas), tačiau visiems taikoma hipoteka arba areštas.
  9. Teismas, remdamasis VĮ „Regitra“ duomenimis, nustatė, kad atsakovės vardu registruotos 49 transporto priemonės (6 iš jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas), tačiau visoms joms taikoma hipoteka ir/ar turto areštai.
  10. Teismas, remdamasis VĮ Registro centro Turto arešto akto išrašu, nustatė, kad atsakovės areštuoto turto mastas skirtingiems kreditoriams sudaro daugiau negu 2 000 000 Eur. Teismas padarė išvadą, kad visi įsipareigojimai, kuriuos vykdo antstoliai, jau yra pradelsti.
  11. Teismas, įvertinęs VSDFV viešuosius duomenis, nustatė, kad atsakovė turi 4 apdraustuosius asmenis, skola biudžetui išaugo iki 35 065,82 Eur. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. atsakovės įmonėje buvo atleisti 36 darbuotojai, kas patvirtina sunkią įmonės finansinę būklę.
  12. Teismas sprendė, kad atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad įmonės pajininkai padidins atsakovės pagrindinį kapitalą, tokiu būdu įmonė turės apyvartinių lėšų atsiskaitymui su visais kreditoriais.
  13. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad 2015-2016 metais atsakovės ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ atžvilgiu buvo inicijuota apie 40 teisminių procesų dėl skolų priteisimo skirtingiems kreditoriams.
  14. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad atsakovė, tvirtindama, jog nesutinka su atleistų darbuotojų reikalavimais, nėra inicijavusi nei vienos teisminės bylos šiuo klausimu.
  15. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2015 metais atsakovė ŽŪB „Kraštovaizdis“ kelis kartus kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimais dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo, 2015 m. spalio 27 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas, išsamiai išanalizavęs įmonės finansinę padėtį, atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą nustatęs, kad atsakovės įmonė atitinka nemokios įmonės statusą (civilinė byla Nr. B2-660-544/2015).
  16. Įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovė neturi turto, kuriuo galėtų laisvai disponuoti, nepateikė dokumentų, įrodančių jos vykdomos veiklos apimtis bei vykdomus atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip pat dokumentų, kuriais pagrįstų ateityje planuojamas gauti pajamas, pakankamas vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad nepateikti jokie įrodymai, kad situacija įmonėje nuo 2015 m. pagerėjo.
  17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės finansiniai sunkumai tęsiasi ir su kreditoriais nebeatsiskaitoma pakankamai ilgą laiką, pagrindų atsakovei pradėti restruktūrizavimo procesą nebuvo nustatyta, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog bendrovės patiriami sunkumai yra laikino pobūdžio, kad ji gali atkurti mokumą, turėti realias galimybes įvykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir gali pradėti vykdyti nenuostolingą ūkinę komercinę veiklą.
  18. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė yra nemoki, todėl yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atsakovė ŽŪB „Kraštovaizdis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaujantis neaktualiais, t. y. 2015 m. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais.
    2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neišnagrinėjęs atsakovės atstovo 2016 m. rugpjūčio 26 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. prašymų, kuriais jis prašė pratęsti terminą atsiliepimui ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytiems dokumentams pateikti, atidėti teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. posėdį, kitą teismo posėdį paskirti po atsakovės 2016 m. rugsėjo 27 d. pajininkų susirinkimo, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl įmonės apyvartinių lėšų trūkumo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovės teisę tinkamai atsiliepti į visų ieškovų ir trečiųjų asmenų pareiškimus.
    3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kai kurių kreditorių, tarp jų kreditorių J. G. ir K. A., reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Abejones dėl nurodytų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo galima buvo išsiaiškinti tik nagrinėjant bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
    4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad užsitęsęs pasirengimas nagrinėti bylą buvo iš esmės nulemtas nuo atsakovės nepriklausančių objektyvių aplinkybių. Teismo nustatytu terminu atsakovė objektyviai neturėjo galimybių pateikti atsiliepimą į 15 procesinių dokumentų (9 ieškovų prašymus ir 6 trečiųjų asmenų pareiškimus).
    5. Nagrinėjama byla yra neelektroninė, todėl tik dalis bylos dokumentų yra skaitmenizuota. Skundžiama teismo nutartis iš esmės grindžiama kreditorės UAB „Golden capital“ procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, nors šių dokumentų priėmimo klausimas EPP sistemoje iki šiol neišspręstas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neturėjo galimybės susipažinti su šios kreditorės dokumentais.
    6. Aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovė neturėjo galimybės pateikti, kadangi tikėjosi, jog bylos nagrinėjimas bus atidėtas. Todėl šiuos duomenis atsakovė pateikė kartu su atskiruoju skundu. Atsakovės balanso už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. duomenimis ŽŪB „Kraštovaizdis“ turtą sudaro 2 868 501 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 838 185 Eur, todėl atsakovė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte numatytos nemokios įmonės sąvokos.
    7. Vien pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, kad atsakovės turtui pritaikyti areštai, nesudaro pagrindo išvadai, kad areštų suma yra tapati atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumai.
  1. I. J. G. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
  2. I. J. G. atsiliepimas į atsakovės atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atskirojo skundo argumentai, susiję su organizuojamu atsakovės pajininkų susirinkimu, kuriame galimai bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės apyvartinių lėšų trūkumo, nepagrįsti. ŽŪB „Kraštovaizdis“ iš viso turi 3 pajininkus, vienas iš kurių yra ieškovas. Ieškovas neturi finansinių galimybių prisidėti prie atsakovės kapitalo didinimo, antrasis pajininkas UAB „SC Invest“ jau seniai nedalyvauja ŽŪB „Kraštovaizdis“ pajininkų susirinkimuose bei yra atsiribojęs nuo bet kokių klausimų, susijusių su šia įmone, sprendimo. Remiantis viešais duomenimis, trečiasis pajininkas J. M. jokio nekilnojamojo turto neturi, visus pajus jis gavo dovanų iš buvusio pajininko – Rusijos oligarcho A. K. Z. Ieškovas, bandydamas išsiaiškinti realias atsakovės mokumo atstatymo perspektyvas, kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją apie atsakovės apyvartinių lėšų trūkumą, planuojamo didinti atsakovės kapitalo apimis bei pajininko J. M. realias galimybes prisijungti prie atsakovės kapitalo didinimo, tačiau jokio atsakymo taip ir negavo.
    2. Pagrindinis atsakovės pajininkas J. M., kuris 2016 m. gegužės 19 d. pajininkų susirinkimo metu buvo paskirtas ŽŪB „Kraštovaizdis“ pirmininku, vengia bendrauti su kitais įmonės pajininkais, paaiškinti, kodėl atleido iš darbo beveik visus įmonės darbuotojus, kur paslėpė visas atsakovei priklausančias transporto priemones, kurios įkeistos AB bankui SNORAS.
  1. Ieškovai E. B., J. S., L. P., V. R., R. R., R. P., G. K. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
  2. Ieškovų E. B., J. S., L. P., V. R., R. R., R. P., G. K. atsiliepimas į atsakovės atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės mokumo, pagrįstai vadovavosi savo iniciatyva išreikalautais ir surinktais dokumentais, kadangi atsakovė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų nepateikė.
    2. Atsakovė iki šiol neatsiskaitė su atleistais darbuotojais, kas sudaro pakankamą pagrindą jos nemokumo konstatavimui.
    3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas visiems ĮBĮ numatytiems dokumentams pateikti, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo apribota galimybė pasisakyti bei pateikti atsiliepimus į visus ieškovų ir trečiųjų asmenų pareiškimus.
    4. Atsakovė turėjo 50 automobilių, 24 vilkikus, 24 priekabas. Šiai dienai, remiantis viešai skelbiamais duomenimis, atsakovė disponuoja 43 automobiliais, kas leidžia manyti, jog įmonės turtas yra parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas tretiesiems asmenims, o su kreditoriais nėra atsiskaitoma.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Golden capital“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, skirti atsakovės atstovui pagal įstatymą (administracijos vadovui J. M.) ir atsakovės atstovui pagal pavedimą (advokatui V. S.) po 5 792 Eur dydžio baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šių sumų priteisiant BŽŪB „Kraštovaizdis“ naudai, arba teismo nuožiūra mažesnes baudas.
  2. Trečiojo asmens UAB „Golden capital“ atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė atsakovės atstovo prašymų dėl paskirtų teismo posėdžių atidėjimo ir termino atsiliepimui bei dokumentams pateikti pratęsimo, nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju bankroto byla buvo pradėta 2016 m. liepos 7 d., 2016 m. liepos 7 d. atsakovė buvo pirmą kartą įpareigota pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Nurodytų dokumentų atsakovė nepateikė per beveik trijų mėnesių laikotarpį. Toks terminas laikomas labiau nei pakankamas teismo įpareigojimo tinkamam įvykdymui.
    2. Atskirojo skundo argumentai, susiję su atitinkamų atsakovės kreditorių reikalavimų pagrįstumu, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
    3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes bei padarė teisingą išvadą dėl atsakovė nemokumo.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

  1. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – ŽŪB „Kraštovaizdis“ 2016 m. birželio 30 d. balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., taip pat 2016 m. rugsėjo 28 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ pranešimą apie šaukiamą pakartotinį neeilinį įmonės pajininkų susitikimą, kuriuos prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Ieškovai E. B., J. S., L. P., V. R., R. R., R. P., G. K. kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus apie atsakovės turėtas ir šiuo metu turimas transporto priemones, kuriuos prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl atsakovės atskirojo skundo pagrįstumo.
  3. I. J. G. kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – 2016 m. rugpjūčio 24 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ pranešimą apie šaukiamą neeilinį įmonės pajininkų susitikimą ir 2016 m. rugsėjo 28 d. pranešimą apie šaukiamą pakartotinį neeilinį įmonės pajininkų susitikimą, 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsakovei išsiųstą prašymą dėl informacijos suteikimo, taip pat elektroninio susirašinėjimo ištraukas, kuriuos prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl atsakovės atskirojo skundo pagrįstumo.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Golden capital“ kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – ištraukas iš internetinės svetainės http://rekvizitai.lt, VSDFV pranešimus apie ŽŪB „Kraštovaizdis“ dirbančius darbuotojus, skolą VSDFV biudžetui, kuriuos prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl atsakovės atskirojo skundo pagrįstumo.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, byloje dalyvaujančių asmenų naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

6Dėl klausimo iškelti įmonei bankroto bylą nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka

  1. Atskirajame skunde apeliantė taip pat laikosi pozicijos, kad klausimas dėl bankroto bylos atsakovei ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškėlimo turėjo būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kadangi tokį prašymą atsakovės atstovas buvo pareiškęs, be to, tik tokia proceso forma nagrinėjant bylą galėjo būti tinkamai patikrintas kai kurių kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
  2. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. ĮBĮ 9 ir 10 straipsniuose, reglamentuojančiuose pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme tvarką ir bankroto bylos iškėlimo procedūrą, nėra tiesiogiai įtvirtinta, kokiu būdu (žodžiu ar raštu) turi būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Galimybę teismui šį procesinį klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka patvirtina ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalis, numatanti, jog nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Todėl kiekvienu individualiu atveju teismas, įvertinęs byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą ir kitas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia dėl teismo posėdžio formos konkrečioje byloje.
  3. Pažymėtina, kad vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pirminį kreditoriaus pareikštų finansinių reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
  4. Nagrinėjamoje bankroto bylos proceso stadijoje yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškėlimo pagrindų, todėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo patikrinimas nėra nagrinėjamas. Šioje stadijoje nėra žinomas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašas bei jų finansinių reikalavimų mastas, todėl tokių klausimų nagrinėjimas būtų ir sunkiai įgyvendinamas. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą, priėmęs nutartį iškelti įmonei bankroto bylą, teismas privalo nustatyti terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi, nurodyti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismui priimant nutartį dėl bankroto bylos ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškėlimo buvo pažeisti įmonės ar jos kreditorių teisės bei interesai.
  5. Kitų objektyvių aplinkybių, kodėl klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo turėjo būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, atsakovė nepateikė. Be to, atsakovė nenurodė, kodėl ji savo paaiškinimų ir argumentų, jos nuomone, reikšmingų bankroto bylos iškėlimo klausimo teisingam išnagrinėjimui, neišdėstė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kai kelis kartus buvo informuota apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo apribota teisė teikti argumentus ir atsikirtimus dėl byloje sprendžiamo klausimo pagrįstumo, todėl jos atskirajame skunde keliamos pretenzijos dėl teismo posėdžio formos ir klausimo dėl bankroto bylos išnagrinėjimo teisėtumo vertintinos kaip neteikiančios pagrindo konstatuoti proceso teisės pažeidimą.

7Dėl pagrindo ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškelti bankroto bylą

  1. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų ir trečiųjų asmenų pateiktus bei savo iniciatyva išreikalautus duomenis, padarė išvadą, kad atsakovei keltina bankroto byla IBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kadangi įmonė yra nemoki. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto, įmonė turi finansinių sunkumų grąžinant skolas kreditoriams jau pakankamai ilgą laiko tarpą, vėluoja mokėti įmokas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, neatsiskaito su darbuotojais, įmonei priklausantis nekilnojamasis turtas bei transporto priemonės yra areštuoti, finansinės padėties pagerėjimą sieja su apyvartinių lėšų padidinimu, kurio perspektyvos nėra žinomos. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė realiai yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
  3. Atsakovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ nemokumas buvo nustatytas remiantis neaktualiais finansiniais dokumentais, taip pat neatsižvelgus į tai, kad organizuojamame įmonės pajininkų susitikime gali būti išspręstas klausimas dėl įmonės apyvartinių lėšų padidinimo. Šiems argumentams pagrįsti atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui ŽŪB „Kraštovaizdis“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., taip pat pranešimą, kad pakartotinis įmonės pajininkų susirinkimas šaukiamas 2016 m. spalio 14 d.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės skunde nurodytų argumentų, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013). Taigi, priešingai, nei tvirtina apeliantė, tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš kitų byloje surinktų, įskaitant paties teismo iniciatyva, duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.).
  1. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodoma ieškovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose į atsakovės atskirąjį skundą, atsakovei buvo suteiktas beveik trijų mėnesių terminas pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą. Per pakankamai ilgą laikotarpį atsakovė teismo reikalaujamų dokumentų taip ir nepateikė. Taip pat atsakovė nepateikė motyvuotų atsiliepimų į ieškovų ir trečiųjų asmenų pareiškimus. Jokių objektyvių priežasčių, kodėl per pakankamai ilgą laiko tarpą neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos, atsakovė nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašymuose atidėti teismo paskirtus posėdžius nurodyti argumentai, kad praktiškiau būtų pateikti bendrą atsiliepimą į visus pareiškimus, nepateisina jos neveikimo, kadangi per beveik trijų mėnesių laikotarpį atsakovė turėjo realias galimybes surinkti teismo reikalaujamus dokumentus bei pateikti atsiliepimus į ieškovų ir trečiųjų asmenų pareiškimus, kaip ir buvo prašoma bylos nagrinėjimo metu. Be to, pabrėžtina, atsiliepimai į ieškovų bei trečiųjų asmenų pareiškimus turėjo būti grindžiami ta pačia faktine medžiaga, patvirtinančia ar paneigiančia įmonės (ne)mokumo būseną.
  1. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė ŽŪB „Kraštovaizdis“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., kurie nėra registruoti viešajame registre. Pažymėtina, kad vertinant įmonės finansinę padėtį, kaip pagrindą įmonei kelti bankroto bylą, būtina išanalizuoti ne tik įmonės aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien atsakovės pateiktų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., nesant duomenų apie įmonės kreditorius ir skolininkus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, nepakanka priešingai, nei byloje padarė pirmosios instancijos teismas, išvadai dėl ŽŪB „Kraštovaizdis“ nemokumo.
  2. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nepateikus visų reikalaujamų įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenų, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ŽŪB „Kraštovaizdis“ nemokumą, pagrįstai vadovavosi ne tik ieškovų ir trečiųjų asmenų, bet ir teismo iniciatyva išreikalautais VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, VSDFV duomenimis bei kitais įrodymais, patvirtinančiais atsakovės turimą turtą ir jos finansinius įsipareigojimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartyje padaryta išvada dėl ŽŪB „Kraštovaizdis“ nemokumo (civilinės bylos Nr. B2-660-544/2015), kadangi atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo šios nutarties priėmimo pasikeitė įmonės situacija bei įmonė tapo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais bei toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, nepateikė.
  3. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta neišnagrinėjus atsakovės prašymų dėl teismo posėdžių atidėjimo ir termino atsiliepimui bei dokumentams pateikti pratęsimo. Priešingai, nei teigia apeliantė, skundžiamoje teismo nutartyje pasisakyta dėl atsakovės prašymų atidėti teismo posėdžius. Sprendžiant šį klausimą, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto byla pradėta 2016 m. liepos mėnesio pradžioje, tuo tarpu skundžiama teismo nutartis priimta 2016 m. rugsėjo 22 d. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovė turėjo pakankamai laiko organizuoti įmonės pajininkų susitikimą, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad įmonės pajininkai turėtų realias galimybes padidinti įmonės apyvartines lėšas bei jų būtų pakankama tolimesnei įmonei veiklai. Taip pat nėra jokių duomenų apie galimai 2016 m. spalio 14 d. įvykusį įmonių pajininkų susitikimą bei jame priimtus sprendimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų apie realias atsakovės galimybes padidinti įmonės kapitalą, klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atidėjimas neapibrėžtam laikui neatitiktų nei atsakovės, nei jos kreditorių interesų.
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę jos turimo turto, tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, turimu turtu ir įsipareigojimais, jos realiomis galimybėmis šias skolas padengti, bei padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju prioritetas negali būti taikomas reabilitaciniam tikslui bei kad įmonei keltina bankroto byla.
  1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį buvo remtasi kreditorės UAB „Golden capital“ procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, nors šių dokumentų priėmimo klausimas EPP sistemoje nebuvo išspręstas, atsakovei nebuvo sudaryta galimybė su šiais dokumentais susipažinti. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens UAB „Golden capital“ pareiškimas dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu buvo pateiktas per elektroninę teismų sistemą EPP civilinėje byloje Nr. B2-5196-562/2016, kuri nėra elektroninė, todėl registruojant šį dokumentą į bylą buvo prijungtas atspausdintas jo popierinis variantas, nurodant, kad dokumentas gautas per elektroninę teismų sistemą P. T. 2016 m. rugpjūčio 22 d. rezoliucija BUAB „Golden capital“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškimo kopija išsiųsta susipažinti atsakovei, nustatant jai terminą atsiliepimui pateikti. Trečiasis asmuo, susipažinęs su atsakovės ŽŪB „Kraštovaizdis“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. prašymu dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo ir teismo posėdžio atidėjimo, kuriame buvo keliamas klausimas dėl BUAB „Golden capital“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, 2016 m. rugsėjo 9 d. per elektroninę teismų sistemą EPP pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo paaiškino 2015 m. liepos 1 d. Konsultavimo paslaugų sutarties, remiantis kuria byloje ir buvo pareikštas jo finansinis reikalavimas, sudarymo aplinkybes, taip pat pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad trečiojo asmens BUAB „Golden capital“ pareiškimo priėmimo tvarka nebuvo pažeista, atsakovei buvo sudaryta galimybė susipažinti su šio trečiojo asmens pareiškimu bei pateikti atsiliepimą į jį. Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo analizuojamas ir vertinamas atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumas, todėl tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis vien trečiojo asmens BUAB „Golden capital“ procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo.
  1. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius aktualius finansinės atskaitomybės duomenis bei kitus surinktus įrodymus, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei ŽŪB „Kraštovaizdis“ keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei vėluojant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, egzistuoja ir kitas savarankiškas pagrindas bankroto bylai iškelti (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  3. Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008).

8Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

  1. Trečiasis asmuo UAB „Golden capital“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės atstovams paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
  2. CPK 95 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
  3. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
  4. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovės atstovai sąmoningai ar tyčia buvo nesąžiningi teikdami prašymus dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo ir teismo posėdžių atidėjimo. Nagrinėjamu atveju vien proceso šalių naudojimasis jiems suteiktomis teisėmis negali būti prilyginamas piktnaudžiavimui teise.
  5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti atsakovės atstovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant nepagrįstus procesinius dokumentus.

9Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai