Byla 2-15-287/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

2sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,

3dalyvaujant ieškovei M. A.,

4jos atstovui advokatui V. Ž.,

5atsakovei N. N.,

6jos atstovui advokatui Anatolijui Šichovcoui,

7atsakovams A. N. ir V. K.,

8viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovams N. N., A. N. ir V. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

9Ieškovė M. A. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų N. N., A. N. ir V. K. 3332,03 Lt turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė M. A. teismo posėdyje nurodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, sekmadienį, atsakovai N. N. ir A. N. pirko iš jos mašiną už 800 litų. Tą dieną, sekmadienį, negalėjo sutvarkyti dokumentų, todėl sutarė, kad mašinos pirkimo dokumentų sutvarkytijie atvažiuos pirmadienį, tačiau neatvažiavo. Automobilio raktelius ji padavė N., kuri išvažiavo pati, nes N. buvo su savo automobiliu. Jau kurį laiką ji su automobiliu nebevažinėjo, todėl jis buvo neapdraustas. Išvažiuodamas N. pasakė, kad važiuos į „Babiloną“ ir apsidraus automobilį, nes tenai veikė „Lietuvos draudimas“. Nuo pirmadienio ji laukė, kad atvyktų susitvarkyti dokumentų, skambino jiems telefonu, tačiau į jos skambučius neatsiliepė. Jie buvo palikę vizitinę kortelę, kur buvo nurodytas telefono numeris. Pirkimo-pardavimo dokumentai liko nesutvarkyti. Ji buvo nuvykusi į „Regitrą“ gal kokius tris kartus tvarkyti dokumentų, tačiau nėra paprasta tai padaryti, kai nėra pirkėjo. Jai padavė užpildyti pirkimo-pardavimo lapą dėl automobilio išregistravimo (kad nebebūtų jos vardu), užpildė, tačiau reikėjo pirkėjo parašo, su kuriuo nepavyko susisiekti. 2011 m. rugsėjo 13 dieną su ta mašina buvo padaryta avarija, mašina nuvežta į saugojimo aikštelę, todėl iš jos pareikalavo sumokėti už mašinos saugojimą, ji sumokėjo. 2013 m. liepos mėnesį gavo kvietimą atvykti į policiją ir kvietime buvo nurodyta, jog padaryta avarija. Policijoje jai buvo paaiškinta, jog N. N. automobilį buvo pardavusi V. K., kad automobilį vairavo K. kad jis padarė avariją. Jai taip buvo pasakyta Panevėžio policijoje, todėl byloje K. ji patraukė atsakovu, nes suprato ir buvo įsitikinusi, kad tuo metu K. buvo mašinos savininkas. Policijoje rašė paaiškinimą apie mašinos pardavimą ir nurodė savininkę N. N.. Jai buvo paaiškinta, kad mašina stovi saugojimo aikštelėje. Ji nuvažiavo į saugojimo aikštelę ir aikštelės savininkas pasakė, kad reikės sumokėti 10 tūkstančių litų, nes mašina saugoma du metai. Po to aikštelės savininkas nusileido iki 3000 litų, kuriuos ji sumokėjo. Sumokėjus aikštelei už mašinos saugojimą, gavo dokumentus ir nuvykus į „Regitrą“ išregistravo automobilį. Po to buvo nuvykusi pas N. N. mamą ir prašė, kad duotų jos telefono numerį, tačiau jai paaiškino, kad N. dažnai keičia telefono numerius, kad neturi. Norėjo tartis dėl sumokėjimo už automobilio saugojimą aikštelėje. N. mama patvirtino, kad N. N. buvo nusipirkusi mašiną, tačiau ji yra parduota. Prašo turtinę žalą priteisti iš atsakovų, tai yra, 3000 litų už saugojimą aikštelėje ir 332 litų už važinėjimą, benziną, sugaištą laiką. N. N. ir A. N. atsakovais patraukė todėl, kad jie iš jos pirko automobilį, o V. K. atsakovu patraukė dėl to, nes jis buvo paskutinis automobilio valdytojas. Gal jie visi draugiškai atlygins jai padarytą žalą.

10Atsakovė N. N. teismo posėdyje nurodė, kad ji su ieškiniu nesutinka. Pripažino, kad 2009 m. abu su N. pirko automobilį iš A. Nusipirkus automobilį, tą pačią dieną jį apsidraudė Panevėžyje, tačiau kokiame draudime nepamena. Dėl dokumentų sutvarkymo buvo sutarę, kad artimiausiu metu susitvarkys, tačiau turėjo mažą vaiką, ruošėsi išvykti į užsienį, nebeturėjo laiko, todėl taip ir liko dokumentai nesutvarkyti. 2009 m. žiemos metu, tiksliai neprisimena, išvykus į užsienį, automobilį paliko pas savo tėvus Š. B. kaime. Kurį laiką automobiliu niekas nesinaudojo. Švogeris A. Š. išsilaikė teises ir paprašė leisti naudotis mašina iki jis nusipirks savo mašiną. Ji leido jam naudotis, pasakė, kad apsidraustų automobilį, o kai jis nusipirko savo automobilį, tada automobilis vėl buvo pastatytas pas jos tėvus K. ir I. Š. B. kaime. Gyvenant užsienyje, jos vyras A. N. susiskambino telefonu su savo broliu V. N., kad šis už 400 litų gali išsivaryti automobilį. V. N. buvo įspėję, kad automobilio dokumentai yra ne jų vardu, tačiau V. pažadėjo susitvarkyti dokumentus, kad pats susiras savininkę Panevėžyje ir susitvarkys. Jos vyras A. N. paskambino jos tėvams ir pasakė, kad atvažiuos V. N. ir išsivarys mašiną, tai buvo gal prieš tris metus, tikslių datų nepamena. Pinigus už automobilį sumokėjo V. N. sūnus, kuris dirba kartu su jais Škotijoje. Apie padarytą avariją sužinojo grįžusi iš užsienio pas tėvus, nes gavo šaukimą atvykti į policiją. Nuvykus į policiją, paaiškino, jog mašiną pardavė V. N. Policijoje jos klausė, gal įtaria, kas galėjo jį vairuoti, pasakė, jog nežino. Su ieškiniu nesutinka todėl, kad automobilio nevairavo, automobilį pardavė V. N., o kaip ir kas vyko su automobiliu toliau, ji nežino.

11Atsakovas A. N. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2009 m. birželio 23 d. išvyko iš Lietuvos. Automobilio pirkimas vyko 2008 m. rugsėjo mėnesį, metų laikotarpiui apdraudė automobilį. Automobilį pirko kartu su N. N., sumokėjo 1000 litų A. Automobilio pirkimo dokumentų nesutvarkė, kadangi N. turėjo mažą vaiką, jis taip pat buvo labai užsiėmęs, buvo sutarę, kad sutvarkys kitą savaitę, tačiau taip ir liko nesutvarkyti. Jiems išvykus į užsienį, automobilį paliko pas žmonos tėvus Š., gyvenančius B. kaime, ir 2009 metais automobiliu leido naudotis A. Š., kuris automobilį apsidraudė ir juo naudojosi gal kokį pusmetį, kol nusipirko savo. Nusipirkęs savo automobilį, jų pastatė vėl pas žmonos tėvus Š. Škotijoje dirbo V. N. sūnus J. N., kuris jiems davė 100 svarų (400 litų) ir pasakė, kad, jam grįžus į Lietuvą, turės mašiną. Mašinos pirkėjas buvo V. N. (jo brolis). 2011 m. balandžio mėnesį su broliu telefonu sutarė, kad pirks automobilį, sutarė, kad jis pats susitvarkys pirkimo dokumentus, tiksliai datų nepamena. Po automobilio pardavimo praėjus kokiems trims mėnesiams sužinojo (V. N. automobiliu naudojosi kokius 3 mėnesius), jog automobilis yra sudaužytas. 2011 m. rugpjūčio mėnesį grįžo į Lietuvą ir N. gavo kvietimą atvykti į policiją, sužinojo, kad buvo padaryta avarija. V. paklausė apie avariją ir jis pasakė, jog „pacanai sudaužė mašiną“, kad policija aiškinasi, o kaip tie „pacanai“ iš jo pasiėmė mašiną, jis jam neaiškino. “. Automobilis buvo „Ford fiesta“, šviesiai žalios spalvos. Kas vyko toliau su tuo automobiliu nieko nežino.

12Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad iš V. N. 2011 m. rugsėjo mėnesį pirko automobilį, dienos neatsimena, prieš avariją, kadangi norėjo patvarkęs parduoti. Automobilį nupirko už 400 litų, iš automobilio dokumentų suprato, kad automobilis priklauso visai kitam asmeniui. Automobilis buvo nevažiuojantis, draugas partempė į jo namus D. kaime (V. N. taip pat gyvena D. kaime). Automobilis pas jį buvo kokias tris ar keturias dienas. Pasižiūrėjęs pamatė, kad iš jo nieko negalima padaryti, kadangi buvo „supuvęs“ karteris, todėl pardavė metalo supirkėjams už 400 litų, kurie važinėjo po kaimą. Kas su automobiliu vyko toliau, jis nežino. Metalo supirkėjams padavė mašinos dokumentus ir jie prisikabinę ją išsitempė. Tais metais automobilį buvo galima parduoti ir jo neišregistravus. Tais pačiais metais, prieš Kalėdas, jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad atvyktų į policiją. Tuo metu jis dirbo Klaipėdoje. Grįžus į namus, atvyko policija (gruodžio 26 d.) ir prašė, kad jis pasirašytų protokolą, tačiau jis atsisakė pasirašyti, neatsimena, gal ir pasirašė protokolą, bet automobilio nevairavo, avarijos nepadarė. Po Kalėdų nuvyko į policiją ir jį nubaudė už tai, kad nenurodė, kas vairavo automobilį avarijos metu. Nežino, kas padarė avariją, kas vairavo automobilį. Policija važinėjo po L. miestelį ir klausinėjo žmonių, kas vairavo automobilį ir žmonės patvirtino, kad jis jo nevairavo. Policijai paaiškino, kad mašiną pardavė metalo supirkėjams.

13Liudytojas A. V. N. parodė, kad iš brolio A. N. pirko automobilį dėl pardavimo (buvo ir mašinos dokumentai), o kokiais metais nepamena. Automobilį pasiėmė iš N. N. tėvų ir parvažiavo į savo namus D. kaime. Brolis sakė, kad automobilio savininkė yra moteris. Savo namuose automobilį laikė gal pusmetį, nevažinėjo, nesinaudojo, kadangi automobilis neturėjo technikinio, buvo pasibaigęs draudimas, todėl nieko nedaręs jį pardavė K. už 600 litų. 2011 m. gal buvo kviečiamas į policiją, gal dėl to automobilio, nepamena. Po automobilio pardavimo K., jis žino, kad automobilis buvo sudaužytas L., o kas su juo važiavo, kas jį sudaužė nežino. Pinigus K. už automobilį jam atsiskaitė dalimis, gal per pusantrų metų. Parduodant automobilį, K. jam pinigų nemokėjo, žadėjo sumokėti kai parduos automobilį. K. automobilį pardavė su mašinos dokumentais, bet ar jis išvažiavo su automobiliu, ar išsitraukė, nepamena, gal nemokėjo užkurti. Automobilis buvo nevažiuojantis, todėl ir nesitvarkė dokumentų. Brolis parduodamas mašiną nieko nesakė apie automobilio dokumentus, o gal ir sakė, nepamena. Metalo supirkėjai išsitempdami automobilį išrašydavo dokumentą. Jis nežino, kas padarė avariją. Kaime kalbėjo, kad mašiną sudaužė K. Jo sūnus gal ir sumokėjo A. N. pinigus už automobilį.

14Liudytojas K. Š. parodė, kad dukra N. N. jų sodyboje buvo palikusi pasaugoti savo automobilį, markės nepamena, tai buvo gal prieš kokius tris metus. Po kurio laiko iš užsienio paskambino dukros vyras A. N., ir pasakė, kad atvažiuos jo brolis V. N., kad paduotų automobilio raktelius, dokumentus, kad išsivarys automobilį. Po kurio laiko automobilį iš jo namų išsivarė (išvažiavo) V. N.. Kas buvo toliau su automobiliu, nieko nežino.

15Liudytoja I. Š. parodė, kad prieš išvykdama į užsienį dukra N. N. pas juos paliko pasaugoti savo mašiną. Po kurio laiko (iš užsienio) paskambino dukros vyras A. N. ir pasakė, kad atvažiuos jo brolis V. N. pasiimti mašinos, kad paduotų raktelius, dokumentus, o kokiais tai buvo metais nepamena, galėjo būti užpraeitais metais. Atvažiavo V. N., o jos vyras K. Š. padavė jam mašinos raktelius, dokumentus ir jis išvažiavo su mašina. Kas vyko toliau su mašina nieko nežino.

16Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato rašto (1 t., 4 b. l.) matyti, kad M. A. 2013-07-15 raštu Nr. 40-75-S-1248 buvo informuota apie jai priklausančios transporto priemonė FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) 2011-09-13 priverstinį nuvežimą į J. K. individualios įmonės saugojimo aikštelę, esančią Pakruojo rajone, L., jai nurodyta dėl šios transporto priemonės susigrąžinimo kreiptis į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą.

17Iš sąskaitos – faktūros ir pinigų priėmimo kvito (1 t., 5-6 b. l.) matyti, kad M. A. 2013-07-25 sumokėjo J. K. individualiai įmonei, įmonės kodas 300975546, 3000,00 litų už transporto priemonės FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) transportavimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2011-09-13 iki 2013-07-25.

18Iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymos apie asmens duomenis (1 t., 7 b. l.) matyti, kad N. N., gim. 1980-04-09, a. k. ( - ) gyvenamąją vietą 2010-11-09 deklaravo Pakruojo r. sav., ( - ).

19Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato rašto (1 t., 8 b. l.) matyti, kad 2011-09-13 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate buvo pradėtas eismo įvykio tyrimas dėl Pakruojo rajone, L. miestelyje, įvykusio eismo įvykio, kurio metu automobiliu FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) buvo apgadintas gyvenamasis namas. Eismo įvykio kaltininkas iš eismo įvykio pasišalino. Minėtas automobilis, vadovaujantis LR ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, buvo priverstinai nuvežtas į J. K. individualios įmonės saugojimo aikštelę, esančią Pakruojo rajone, L. Tiriant eismo įvykio aplinkybes nustatyta, kad paskutinis automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) valdytojas buvo V. K., kuriam 2012-03-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal LR ATPK 1311 straipsnio 1 d. – už tai, kad automobilio valdytojas nepateikė duomenų apie asmenį, valdžiusį automobilį 2011-09-13 apie 01.00 val. eismo įvykio metu. Jis paaiškino, kad automobilį yra pardavęs, o pirkėjo duomenų nežino. 2012-04-11 V. K. atžvilgiu priimtas nutarimas ir paskira 550 Lt bauda. Automobilio valdytojui neatsiradus, 2013-07-15 pranešimas buvo išsiųstas savininkei M. A.

20Iš mokėjimo nurodymo (1 t., 9 b. l.) matyti, kad M. A. sumokėjo Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM 10,00 Lt mokestį už pažymą.

21Iš pirkimo-pardavimo sutarties (1 t., 10 b. l.) matyti, kad M. A. 2013-07-25 pardavė J. K. individualiai įmonei, įmonės kodas 300975546, nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) žalios spalvos, už 200,00 Lt.

22Iš pažymos apie pasikeitusių duomenų įregistravimą (1 t., 11 b. l.) matyti, kad M. A. 2013-07-25 pranešė apie nuosavybės teisės į transporto priemonę - FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) žalios spalvos, pardavimą, naujas valdytojas - J. K. individuali įmonė, įmonės kodas 300975546.

23Iš lėšų paskaičiavimo lentelės ir fiskalinio kvito kopijų (1 t., 12 b. l.) matyti, kad UAB „Devold“ paskaičiuotos A. M. priskaičiuotos ir išskaitytos lėšos už atostogas, o UAB „Deliuvis“ degalinėje Nr. 6 fiskaliniu kvitu pirktas dyzelinas už 99,99 Lt sumą.

24Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (1 t., 13 b. l.) matyti, kad automobilio LANCIA LYBRA, valstybinis Nr. ( - ) savininkė yra M. A., a. k. ( - )

25Iš kvito (1 t. 14 b. l.) matyti, kad už pašto korespondenciją sumokėta 3,75 Lt.

26Iš pažymos apie kasmetines atostogas (1 t., 22 b. l.) matyti, kad UAB „Devold“ darbuotojai M. A. laikotarpiu 2013-07-22 – 2013-08-12 suteiktos atostogos, dienos atlygis atostogų periodu – 110,14 Lt.

27Iš paaiškinimo (1 t., 23 b. l.) matyti, kad A. R. 2013-09-09 rašytiniu paaiškinimu nurodė, kad 2009 m. M. A. padėjo parduoti mašiną FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) matė, kad pirkėjai (Alvydas) pirko N. N. mašiną ir sumokėjo M. A. 800 litų, buvo išeiginė diena ir negalėjo sutvarkyti dokumentų, todėl sutarė, kad atvažiuos pirkėjai sekančią savaitę.

28Iš AB „Lietuvos draudimas“ rašto ir kartu pateiktų draudimo liudijimo bei sutarties kompiuterinio nuorašo kopijos (1 t., 51-54 b. l.) matyti, kad transporto priemonė FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) buvo drausta laikotarpiui 2009-09-07 – 2010-03-06, draudėjas A. M., a. k. ( - ) sutartį sudarė A. Š..

29Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pateiktos ir prie šios civilinės bylos prijungtos administracinės bylos Nr. 07-12-6687374 matyti, kad V. K., a. k. ( - ) gyvenančiam Pakruojo rajone, D. kaime, 2012-03-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 75AN-1508070-12 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1331 straipsnio 1 dalį, t.y. už tai, kad pareikalavus pateikti duomenis, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, automobilio valdytojas nepateikė duomenų apie asmenį, valdžiusį automobilį 2011-09-13 apie 01.00 val. Pakruojo rajone, ( - ), pasiūlius iki 2012-03-29 sumokėti 150 Lt baudą. 2012-04-10 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-1570023-12 už padarytą pažeidimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1331 straipsnio 1 dalyje, V. K., a. k. ( - ) skirta 550 Lt bauda. Iš šioje byloje esančio V. K. 2012-03-16 paaiškinimo matyti, kad jis nurodė automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) pirkęs iš A. V. N. galimai 2011-09-01, o apie 2011-09-10 automobilį pardavė, pirkėjo duomenų nežino, kas valdė automobilį 2011-09-13 apie 01.00 val. Pakruojo rajone, L. miestelyje, Pakruojo gatvėje ir sukėlė eismo įvykį, duomenų nepateikė.

30Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pateiktos ir prie šios civilinės bylos prijungtos administracinės bylos Nr. 07-11-6555314 matyti, kad V. K., a. k. ( - ) gyvenančiam Pakruojo rajone, D. kaime, 2011-12-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R068342 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 7 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį, t.y. už tai, kad V. K. 2011-09-13 apie 01.00 val. Pakruojo rajone, ( - ), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes jos nėra įgijęs, vairuodamas automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gyvenamąjį namą. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-01-03 nutartimi ši administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas protokolas V. K., grąžinta Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui medžiagos papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui ir teisingam protokolo surašymui. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2012-03-16 surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 75AN-1508070-12 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1331 straipsnio 1 dalį, t.y. už tai, kad pareikalavus pateikti duomenis, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, automobilio valdytojas nepateikė duomenų apie asmenį, valdžiusį automobilį 2011-09-13 apie 01.00 val. Pakruojo rajone, ( - ), pasiūlius iki 2012-03-29 sumokėti 150 Lt baudą. 2012-04-10 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-1570023-12 už padarytą pažeidimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1331 straipsnio 1 dalyje, V. K., a. k. ( - ) skirta 550 Lt bauda.

31Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstasatsakovo V. K. atžvilgiu ir tenkintinas iš dalies.

32Ieškovė M. A., patikslinusi ieškinį, reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų N. N., A. N. ir V. K. 3332,03 Lt turtinės žalos už priverstinai nuvežto automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) saugojimą ir nuostolių, susijusių su automobilio saugojimo išlaidų apmokėjimu, t.y. sugaištą laiką atostogų metu kelionėms iš gyvenamosios vietos (Panevėžio m.) į Pakruojo rajono policijos komisariatą bei VĮ „Regitra“, grindė iš esmės tuo, kad nors automobilis laikotarpiu nuo jo priverstinio nuvežimo – 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. liepos 25 d. buvo įregistruotas jos vardu, tačiau jam esant nuo 2009 m. parduotam atsakovams N. N. ir A. N., 2011 m. rugsėjo 13 d. su šiuo automobiliu padaryto eismo įvykio metu šis automobilis ieškovei nebepriklausė, o jo valdytoju buvo V. K.. Todėl nors automobilio rašytinė pirkimo - pardavimo sutartis su atsakovais N. N. ir A. N. ir nebuvo sudaryta, o taip pat teisinė registracija naujojo savininko vardu nebuvo pakeista, tačiau automobilio savininke ji nebebuvo, o kadangi 2011 m. rugsėjo 13 d. įvykusio eismo įvykio metu automobilio valdytoju buvo atsakovas V. K., todėl sumokėjusi už jos vardu registruoto automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek šios žalos yra atlyginusi, o kadangi atlyginta kelių asmenų bendrai padaryta žala, todėl turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš visų atsakovų (CK 6.280 str.).

33Tiek eismo įvykio metu – 2011 m. rugsėjo 13 d., tiek šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais (jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus) ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Pagal CK 6.6 straipsnį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi, iš šios normos akivaizdu, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas turi atlyginti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo jas atlyginti solidariai.

34Iš nagrinėjamos bylos duomenų, o taip pat iš išreikalautų administracinių bylų Nr. 07-11-6555314 ir Nr. 07-12-6687374 matyti, kad ieškovės M. A. vardu viešajame registre – VĮ „Regitra“ įregistruota transporto priemonė - automobilis FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) 2011 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi (2 dalimi), buvo priverstinai nuvežtas į J. K. individualios įmonės saugojimo aikštelę, esančią Pakruojo rajono, Kalpokų kaime, nes, kaip nurodyta šios transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte (administracinė byla Nr. 07-11-6555314), šios transporto priemonės vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalis. Iš paminėtų administracinių bylų taip pat matyti, kad tokį sprendimą – priverstinai nuvežti automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) policijos pareigūnas priėmė po to, kai policijos įstaigoje buvo gautas pranešimas, kad Pakruojo rajono, ( - ), yra įvykęs techninis eismo įvykis ir apgadintas pastatas, adresu Pakruojo rajono, ( - ), o automobilis yra pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Automobilis FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) rastas Pakruojo rajono, ( - ) namo kieme, kurio savininkė policijos pareigūnams paaiškino, kad nepažįstamas asmuo paprašė pasistatyti jos kieme automobilį. Iš šių administracinių bylų medžiagos akivaizdu, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. įvykusio eismo įvykio kaltininkas nenustatytas, V. K. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato VPS kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2012 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-1570023-12 už padarytą pažeidimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1331 straipsnio 1 dalyje (už duomenų apie asmenį, kuris 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 01 val. valdė transporto priemonę nepateikimą), skirta 550 Lt bauda.

35Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) 2011 m. rugsėjo 13 d. priverstinį nuvežimą ir jo saugojimą iki 2013 m. liepos 25 d. J. K. individualios įmonės saugojimo aikštelėje 3000,00 Lt sumą 2013 m. liepos 25 d. sumokėjo ieškovė M. A. (1 t., 5-6 b. l.) po to, kai ji buvo Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato informuota apie jos vardu registruotos priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimą ir susigrąžinimo galimybę (1 t., 4 b. l.). Minėta, kad policija asmens, vairavusio automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) 2011 m. rugsėjo 13 d. ir padariusio eismo įvykį, nenustatė (administracinių bylų Nr. 07-11-6555314 ir Nr. 07-12-6687374 medžiaga), apie ką informuotas ir ieškovės atstovas (1 t., 8 b. l.). Kaip matyti iš visos bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčijamas nei priverstinai nuvežto automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) saugojimo faktas, nei saugojimo išlaidų dydis, o taip pat ieškovės nurodomi patirti nuostoliai. Tačiau ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl automobilio savininkų (valdytojų), turinčių pareigą atlyginti šio priverstinai nuvežto automobilio saugojimo išlaidas.

36Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, jos registracijos ir jos teisinės reikšmės ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, aiškindamas Lietuvos Respublikos CK 1.75 straipsnio, 4.47 straipsnio, 4.253 – 4.254 straipsnių, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų: Kelių transporto priemonių registro bei motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, nuostatas konstatavo, kad registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, tarp jų – transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo. Taip pat išaiškino, jog automobilio registravimas ir jo pirkimo-pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, ne kartą yra konstatuota ir kitose kasacinio teismo nagrinėtose bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Be to, remdamasis eile priimtų nutarčių kitose bylose (LAT 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2004, 2009 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010) kasacinis teismas konstatavo, kad pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).

37Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų dėl automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) perleidimo, t.y. automobilio rašytinių pirkimo-pardavimo sutarčių, tačiau visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovė M. A. įrodė nuosavybės teisės į automobilį perleidimo faktą ir tokiu būdu jos argumentai dėl to, kad ji 2009 m. nustojo būti jo savininke, yra pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatyme nenustatyta privalomos registracijos, todėl automobilio savininkui nustatyti gali būti remiamasi automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, šalių paaiškinimais ir kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010). Be to, automobilio pirkimo-pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta ir privalomų formos reikalavimų (išskyrus, kai formos reikalavimas išplaukia iš kitų CK nuostatų, kaip antai CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų), todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti sudaroma žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi automobilio pirkimo-pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta bet kuria forma, tai teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktą įrodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014).

38Nors, kaip minėta, į bylą nepateikta rašytinių automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovės N. N. ar atsakovo A. N., o vėliau - tarp pastarųjų atsakovų ar atsakovės N. N. ir automobilio įgijėjo A. V. N., dar vėliau – tarp A. V. N. ir atsakovo V. K., tačiau šiuo atveju teismas sprendžia, jog byloje šalys, o taip pat ir liudytojas A. V. N., teismo posėdžio metu nuosekliai ir detaliai paaiškino automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo aplinkybes, šie šalių, o tuo pačiu ir liudytojų A. V. N., K. Š. bei I. Š. parodymai iš esmės atitinka visas ir kiekvieno iš jų atskirai nurodomas automobilio įgijimo aplinkybes, neprieštarauja tarpusavyje, yra pakankamai išsamūs. Dar daugiau, teismo posėdžio metu šalių ir minėtų liudytojų parodymus sugretinus su prie šios nagrinėjamos bylos prijungtų administracinių bylų medžiagoje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) perleidimo aplinkybės iš esmės nurodomos vienodai nuo pat 2011 metais įvykusio eismo įvykio tyrimo pradžios. Tiek pati ieškovė M. A., tiek atsakovė N. N., dar 2011 m. spalio mėnesį apklausiamos policijos pareigūnų administracinėje byloje Nr. 07-11-6555314, pateikė visiškai analogiškus paaiškinimus, kuriuos davė ir šioje nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu. Pačios ieškovės administracinėje byloje policijos pareigūnams 2011 m. spalio mėnesį pateikta UAB „Ginrim“ vizitinė kortelė su A. ir N. N. duomenimis, t.y. nurodytu Alvydo telefono numeriu ir N. N. asmens kodu, o taip pat UAB „Ginrim“ vadovo patvirtinimas policijos pareigūnams apie tai, kad A. N. dirbo šioje įmonėje, vizitinėje kortelėje nurodytas A. telefono numeris priklausė būtent A. N., suteikia pagrindą išvadai, kad šie duomenys pilnai atitinka nagrinėjamoje byloje nustatytoms ieškovės nurodytoms automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) perleidimo sandorio aplinkybėms, šie duomenys taip pat atitinka ir atsakovų N. N. bei A. N. nurodytoms šio automobilio įgijimo aplinkybėms. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovai po to, kai ieškovė perdavė automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) jo dokumentus bei raktus atsakovams N. N. ir A. N., o ieškovė gavo sutartą sumą, beje pinigų už automobilį priėmimo ir perdavimo aplinkybių taip pat šalys neneigė, šio automobilio savininkai tapo būtent atsakovai N. N. ir A. N. (CK 4.47 str. 1 p., 4.49 str. 1 d., 6.305 str. 6.311 str., 6.313 str. 1 d., 6.314 str., 6.317-6.318 str., 6.319 str. 1 d., 6.344 str.). Aplinkybė, kurią nurodė ieškovė, o taip pat patvirtino ir pastarieji atsakovai, jog buvo sutarta dėl rašytinės automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio perregistravimo transporto priemonių registre savaitės laikotarpyje, VĮ „Regitros“ darbo laiku, nes pirkimas vyko ne darbo dieną (sekmadienį), šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad sandorio šalys buvo sutarusios dėl kokių nors automobilio pirkimo sutarties išlygų ar sąlygų dėl to, kad automobilį valdyti ir pilnai juo disponuoti atsakovai N. N. ir/ar A. N. galės tik po to, kai bus sudaryta rašytinė automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ar jis bus perregistruotas įgijėjų vardu ar pan., ar šis automobilis ir jo dokumentai bus perduoti tik po sutartų sąlygų įvykdymo (CK 6.318 str., 6.325 str.). Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinis teismas dėl nuosavybės teisės į pirkimo-pardavimo sutartimi perleidžiamas transporto priemones perėjimo momento ir transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių privalomos registracijos yra išaiškinęs, jog, kaip jau minėta,- pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d.), o šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, tuo tarpu pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Kiekvienu atveju būtina patikrinti, ar šalys transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento ar kitų sąlygų, pavyzdžiui, kad nuosavybės teisė pereina daikto įgijėjui tik po to, kai jis sumokės daikto kainą; ar tik po to, kai daikto pardavėjas išregistruoja daiktą iš viešojo registro; ar tik po to, kai šalys ar viena iš jų įregistruoja pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu ji turi būti registruojama. Jeigu sutartyje tokių ar panašių išlygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi būti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą. Be to, kasacinis teismas pabrėžė, jog perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų, reglamentuotų CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo šios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Tai reiškia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Transporto priemonės perdavimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pirkėjui gali būti nustatytas, jeigu pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus perduota transporto priemonė, kuria įgijėjas gali naudotis ar elgtis su ja kaip su savo turtu savo nuožiūra. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti įstatyme nenustatyta reikalavimų, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, tinkama eismui (įregistruota, perregistruota, apdrausta kaip turtas ar jos valdytojo civilinė atsakomybė ir pan.). Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje tokių ar panašių sąlygų nenustatyta, tai nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo-pardavimo sutartį perėjimo pirkėjui momentas nustatomas pagal bendrąsias CK 6.317, 6.318 straipsnių taisykles. Įstatymuose ar teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigų pradedant eksploatuoti transporto priemonę (įregistruoti, apdrausti ir kt.) netaikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu šie reikalavimai tiesiogiai pagal teisės aktus neturi būti taikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).

39Taigi, iš pastarųjų teisės normų bei jų taikymo būtent transporto priemonės pirkimo-pardavimo sudarymo sandorio atvejais darytina išvada, kad atsakovai N. N. ir A. N. 2009 metų rugsėjo mėnesį (tiksli data nenustatyta) įgijo nuosavybės teisę į automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) ir tapo teisėtais savininkais ir valdytojais, kai ieškovė jį jiems perdavė, ko iš esmės neneigė atsakovai N. N. ir A. N. Be to, šių atsakovų tolimesnis elgesys su automobiliu tik patvirtina, kad jie laikė save teisėtais šio automobilio savininkais (valdytojais), nes iš abiejų šių atsakovų parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad po automobilio įsigijimo, išvykdami į užsienį, leido juo laikinai naudotis svainiui A. Š. Dar daugiau, byloje esantys rašytiniai dokumentai: “AB „Lietuvos draudimas“ raštas bei šios draudimo bendrovės pateiktų įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ir šios sutarties liudijimo nuorašai (1 t., 51-54 b. l.) liudija, kad A. Š. atsakovų nurodymu apdraudė šį automobilį.

40Vertinant atsakovų N. N. ir A. N. argumentus dėl automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) tolimesnio valdymo ir argumentų, kad jie eismo įvykio metu nebebuvo jo savininkais, teismas konstatuoja, kad nors byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent A. V. N. atsakovai N. N. ir/ar A. N. pavedė, įgaliojo ar kitaip įpareigojo perleisti tretiesiems asmenims jiems priklausantį automobilį, šiuo atveju – atsakovui V. K. (CK 2.132 str., 2.137 str.), abu atsakovai vienareikšmiškai patvirtino, kad jiems gyvenant užsienyje automobilis buvo paliktas pas atsakovės N. N. tėvus K. ir I. Š., o atsakovo A. N. broliui A. V. N. pareiškus norą pirkti šį automobilį, jis 2011 m. balandžio mėnesį buvo jam parduotas už 400 litų. Pastarąsias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ir pats liudytojas A. V. N. Pažymėtina, jog nors liudytojo A. V. N. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, prieštarauja administracinėje byloje Nr. 07-11-6555314 policijos pareigūnui 2011 m. lapkričio 2 d. duotiems parodymams dalyje dėl to, kad jam parduoti automobilį buvo palikęs brolis A. N. ir V. K. šį automobilį pirko iš N., t.y. šios aplinkybės duotų pagrindą išvadai, kad liudytojas A. V. N. automobilio pirkimo-pardavimo sandoryje veikė iš esmės atstovaudamas brolį A. N. (CK 2.137 str.), tačiau byloje nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių šias liudytojo nurodomas aplinkybes, tokių duomenų nenurodė nei atsakovai N. N. ar A. N., todėl teismas šios bylos aplinkybių kontekste laiko nereikšmingais, nes ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad A. V. N., parduodamas automobilį, veikė neteisėtai, t. y. be automobilio savininkų atsakovų N. N. ir A. N. leidimo, sutikimo ar pan., ar šie atsakovai siekė išreikalauti savo turtą – automobilį iš tolimesnio įgijėjo ar pareikalavo atlyginti padarytus nuostolius, nes jis neturėjo teisės jo perleisti ir t.t. (CK 2.133 str., 2.136 str.). Nežiūrint to, iš visumos duomenų matyti, kad automobilis FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) buvo perleistas dar kartą, o šias aplinkybes be liudytojo A. V. N. patvirtino ir liudytojai K. Š. ir I. Š.. Teismas, vertindamas byloje apklaustų liudytojų parodymus šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoją A. V. N. ir atsakovą A. N., o atsakovę N. N. ir liudytojus K. ir I. Š., kaip jie visi patvirtino, sieja giminystės ryšiai, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti ar net atmesti jų tokių teisme duotų parodymų kaip suinteresuotų išvengti atsakovams N. N. ir A. N. ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su priverstinai nuvežto ir saugojimo aikštelėje saugoto automobilio FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) atlyginimu, nes ir vėlesni liudytojo A. V. N. veiksmai, ką patvirtino liudytojai K. Š. ir I. Š.: paties automobilio išsivarymas iš pastarųjų liudytojų gyvenamosios vietos ir jo dokumentų pasiėmimas po to, kai atsakovas A. N. K. Š. pranešė, kad automobilį perduoda A. V. N., o paties A. V. N. patvirtinimas, kad automobilį iš A. N. pirko dėl pardavimo, savo žinioje turėjo jį apie pusmetį (nors ir nevažinėjo), o vėliau perleido atsakovui V. K., leidžia daryti išvadą, kad ieškovės M. A. vardu VĮ „Regitra“ įregistruotas automobilis FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) atsakovų N. N. ir A. N. buvo vėl parduotas ir šiuo atveju – atsakovui V. K..

41Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad automobilis FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) po to, kai jį iš ieškovės nusipirko atsakovai N. N. ir A. N., jie nustojo būti šios transporto priemonės savininkais (valdytojais), būtent, po to, kai šį automobilį nusipirko atsakovas V. K. Nors pastarasis atkakliai tvirtino, nesutikdamas su ieškiniu, jog eismo įvykio metu 2011 m. rugsėjo 13 d., po kurio šis automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir iki 2013 m. liepos 25 d. saugotas J. K. IĮ saugojimo aikštelėje, jis taip pat nebebuvo šio automobilio savininku (valdytoju), nes jį dėl netinkamos būklės eksploatavimui pardavė po kaimą važinėjusiems metalo supirkėjams, tačiau teismas sprendžia, kad šie argumentai nepaneigia tų aplinkybių, kad atsakovas V. K. 2011 m. rugsėjo mėnesį (tikslesnė data nenustatyta) įgijo nuosavybės teisę į automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) nuo jo perdavimo momento, nes ir šiuo atveju, remiantis aukščiau paminėtomis teisės normomis bei teismų praktika, taip pat nenustatyta nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo-pardavimo sutartį perėjimo pirkėjui momento išlygų (sąlygų). Priešingai, nuo pat 2011 m. rugsėjo 13 d. įvykusio eismo įvykio tyrimo pradžios V. K. nuosekliai ne tik policijos pareigūnams tvirtino (administracinių bylų Nr. 07-11-6555314 ir Nr. 07-12-6687374 medžiaga), o taip pat visas aplinkybes visiškai vienodai nurodė ir šios bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje, kad automobilį jis nusipirko iš A. V. N. Taigi, ir nors šiuo atveju taip pat jokių automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo rašytinių įrodymų į bylą nepateikta, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovas V. K. tapo nauju šios transporto priemonės savininku, ko iš esmės neneigė pats atsakovas V. K.. Tuo tarpu atsakovo nurodomos aplinkybės dėl tolimesnių jo veiksmų - automobilio pardavimo metalo laužo supirkėjams, byloje nepagrįstos visiškai jokiais įrodymais (CPK 177 str.), todėl teismas atmeta šiuos atsakovo V. K. argumentus (dėl automobilio pardavimo netrukus po jo nusipirkimo 2011 m. rugsėjo mėnesį), kaip neįrodytus (CPK 178 str.). Kartu teismas pažymi, kad rašytiniai įrodymai paprastai yra laikomi aiškesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai daro įtaką tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiūris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Tačiau kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančių teismų prerogatyva, t. y. dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, t. y. įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

42Įvertinęs visumą šioje byloje nustatytų aplinkybių bei remdamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu bei paminėta teismų praktika, teismas konstatuoja, kad būtent atsakovas V. K., 2011 m. rugsėjo mėnesį nusipirkęs automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) tapo šios transporto priemonės savininku ir teisėtu jos valdytoju, o tuo tarpu atsakovai N. N. ir A. N., nors ir 2009 m. įgijo šį automobilį iš ieškovės M. A., tačiau jį pardavę, nustojo būti transporto priemonės savininkais (valdytojais). Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo iš atsakovų N. N. ir A. N. priteisti ieškovės prašomo žalos atlyginimo dėl transporto priemonės saugojimo ir kitų patirtų nuostolių, t.y. jie nėra tinkami atsakovai šioje byloje ir toks reikalavimas šiems atsakovams negali būti tenkinamas, todėl ieškovės reikalavimas šiems atsakovams atlyginti turtinę žalą atmestinas.

43Tačiau byloje nustatyta, kad būtent atsakovas V. K. nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio buvo transporto priemonės savininku ir teisėtu jo valdytoju. Teismas, ivertinęs ieškovės motyvus ir argumentus dėl turtinės žalos, susijusios su privertinai nuvežtos transporo priemonės FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) saugojimu ir kitų nuostolių jai atlyginimo, sprendžia, jog būtent atsakovas V. K., būdamas šios transporto priemonės savininku ir teisėtu valdytoju, turėjo pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai ir apdairiai savo turto atžvilgiu, o tuo pačiu ir laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šioje byloje dėl to, jog ieškovė M. A. už atsakovui V. K. priklausančio automobilio 2011 m. rugsėjo 13 d. priverstinį nuvežimą ir jo saugojimą iki 2013 m. liepos 25 d. sumokėjo, nėra, teismas daro išvadą, kad ieškovės išlaidos, kurias ji patyrė veikdama būtent atsakovo V. K. interesais (CK 6.229 str.), turi būti atlygintos (CK 6.233 str.). Todėl įvertinus byloje nustatytus duomenis ir susiklosčiusius automobilio pirkimo-pardavimo teisinius santykius, o taip pat paminėtą teisinį reglamentavimą dėl išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, atlyginimo (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d.), ieškovės sumokėtos (1 t., 5-6 b. l.) automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos – 3000 litų, atsižvelgiant į pakankamai ilgą jo saugojimo terminą (beveik dveji metai), kas leidžia spręsti, kad jos nėra neprotingai didelės, priteistinos iš atsakovo V. K..

44Be ieškovės M. A. reikalavimo atlyginti jos patirtas išlaidas, sumokėtas J. K. individualiai įmonei, susijusias su priverstiniu transporto priemonės FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, atlyginimo, ieškovė taip pat prašo priteisti jos patirtus nuostolius dėl automobilio reikalų tvarkymo: už dvi sugaištas atostogų dienas - 2013 m. liepos 24 ir 25 dienas nuvykimui iš gyvenamosios vietos - Panevėžio miesto į Pakruojį - policijos komisariatą, automobilio saugojimo aikštelę, o taip pat į VĮ „Regitra“ ir atgal į Panevėžio miestą – 228,28 Lt, kuro kelionėms savo automobiliu išlaidas – 99,99 Lt, pašto išlaidas – 3,75 Lt, t.y. bendrai nurodė patyrusi 332,03 Lt išlaidų. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus šių ieškovės prašomų priteisti patirtų nuostolių rašytinius įrodymus (1 t., 11-14, 22 b. l.), sprendžia, jog šis reikalavimas tenkintinas iš dalies. Sutiktina su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais ir teisiniu reglamentavimu, numatytu CK 6.233 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl to, kad visos atsiradusios prievolės iš kito asmens reikalų tvarkymo tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi, jei asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus. Šiuo atveju teismas pažymi, kad pastaroji norma taip pat numato, jog asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų (CK 6.233 str. 1 d.). Iš byloje ieškovės pateiktų fiskalinio kvito kopijos (1 t., 12 b. l.) bei transporto priemonės registracijos liudijimo (1 t. 13 b. l.) matyti, kad ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais reikalavimą dėl UAB „Deliuvis“ degalinėje Nr. 6 pirkto dyzelino kelionėms savo automobiliu LANCIA LYBRA, valstybinis Nr. ( - ) kur išlaidos sudarė 99,99 Lt sumą, taip pat iš AB „Lietuvos paštas“ kvito matyti, kad už pašto korespondenciją sumokėta 3,75 Lt (1 t., 14 b. l.). Tačiau ieškovės nurodomas dviejų sugaištų atostogų dienų įkainis – 228,28 Lt, neatitinka byloje esantiems duomenims, nes iš UAB „Devold“ pažymos apie kasmetines atostogas (1 t., 22 b. l.) matyti, kad jai laikotarpiu 2013-07-22 – 2013-08-12 suteiktų atostogų vienos dienos atlygis yra 110,14 Lt, atitinkamai dviejų dienų atlygis sudaro 220,28 Lt, bet ne ieškovės nurodomą 228,28 Lt sumą. Tokiu būdu ieškovė patyrė bendrą 324,02 Lt sumą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos CK 6.234 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, tvarkęs kito asmens reikalus, privalo pastarajam grąžinti dėl to gautą turtą, įskaitant vaisius ir pajamas. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl transporto priemonės FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) reikalų sutvarkymo po to, kai ji apmokėjo jo transportavimo ir saugojimo išlaidas – nuvykimas į VĮ „Regitra“, taip pat pateikti į bylą dokumentai: 2013-07-25 Pirkimo-pardavimo sutartis ir VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo 2013-07-26 išduota pažyma (1 t., 10-11 b. l.), bei patikslintame ieškinyje (1 t., 57-59 b. l.) nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad ieškovė M. A. 2013 m. liepos 25 d. pardavė J. K. individualiai įmonei, įmonės kodas 300975546, transporto priemonę – automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) žalios spalvos, už 200,00 Lt. Kadangi šioje byloje nustatyta, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio (tiksli data nenustatyta) šios transporto priemonės savininku ir teisėtu valdytoju buvo atsakovas V. K., o ieškovė šiuo atveju tvarkė transporto priemonės reikalus veikdama būtent atsakovo V. K. interesais (CK 6.229 str.), patirdama būtinas išlaidas ir nuostolius (1 t. 11-14, 22 b. l., CK 6.233 str. 1 d.), tačiau atitinkamai gaudama ir pajamas – 200 litų iš J. K. individualios įmonės, automobilį FORD FIESTA, valstybinis Nr. ( - ) pardavusi (1 t. 10-11, 57-59 b. l.), todėl atitinkamai padarius abipusius įskaitymus tarp ieškovės patirtų realių ir byloje pagrįstų būtinųjų išlaidų ir nuostolių – 324,02 Lt ir gautų pajamų – 200,00 Lt (CK 6.234 str. 1 d.), iš atsakovo V. K. priteistina ieškovei M. A. 124,02 Lt patirtų būtinųjų išlaidų ir nuostolių.

45Kadangi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.), ieškovės prašomas priteisti palūkanų dydis – 5 procentų dydžio metines palūkanas - atitinka CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytąsias fiziniam asmeniui, todėl iš atsakovo V. K. priteistinos ieškovės prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos (3124,02 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

46Ieškinį tenkinant iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje yra bylinėjimosi išlaidų dydį bei apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais pagrįstos ieškovės patirtos šios išlaidas: sumokėtas 238,00 Lt dydžio žyminis mokestis už ieškinį (1 t., 3 b. l.) bei 500,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 t., 15 b. l., 2 t., 20-22). Ieškovės ieškinį patenkinus 93,75 procentų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo V. K. priteistina atsakovei M. A. 468,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o taip pat iš atsakovo priteistina ieškovei 93,75 Lt žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto paduodant teismui ieškinį (1 t., 3 b. l.).

47Kadangi šioje byloje ieškovė sumokėjo žyminio mokesčio už ieškinį daugiau, nei nustato įstatymas (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) ir prašant grąžinti permokėtą dalį, šis ieškovės prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tenkintinas ir ieškovei M. A. grąžintina permokėto žyminio mokesčio dalis – 138,00 Lt (nes už turtinį 3332,03 Lt reikalavimą mokėtinas 100,00 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

48Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 bei 96 straipsniais, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo V. K. į valstybės pajamas yra priteistina 123,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., 27, 72, 82 b. l.), o kadangi iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai tenkanti į valstybės pajamas priteistinų išlaidų suma (7,86 Lt) neviršija minimalos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, ji iš ieškovės nepriteistina (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

49Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

50Ieškinį tenkinti iš dalies.

51Ieškovės M. A. ieškinio reikalavimus atsakovų N. N. ir A. N. atžvilgiu atmesti.

52Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. ( - ) gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, D. kaime, 3124,02 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt keturis litus ir 2 centus) turtinės žalos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3124,02 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 93,75 Lt (devyniasdešimt tris litus ir 75 centus) žyminio mokesčio ir 468,75 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus ir 75 centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei M. A., a, k. ( - ) gyvenančiai ( - ).

53Likusią ieškovės M. A. ieškinio dalį atmesti.

54Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. ( - ) gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, D. kaime, 123,08 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus ir 8 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

55Grąžinti ieškovei M. A., a, k. ( - ) gyvenančiai ( - ), 138,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus) permokėto žyminio mokesčio, jos sumokėto 2013 m. rugpjūčio 24 d. įmokos mokėjimo kvitu, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM), įmokos kodas 5660.

56Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, sprendimui įsiteisėjus.

57Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui administracines bylas Nr. 07-11-6555314 ir Nr. 07-12-6687374.

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,... 2. sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,... 3. dalyvaujant ieškovei M. A.,... 4. jos atstovui advokatui V. Ž.,... 5. atsakovei N. N.,... 6. jos atstovui advokatui Anatolijui Šichovcoui,... 7. atsakovams A. N. ir V. K.,... 8. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 9. Ieškovė M. A. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti solidariai iš... 10. Atsakovė N. N. teismo posėdyje nurodė, kad ji su ieškiniu nesutinka.... 11. Atsakovas A. N. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.... 12. Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.... 13. Liudytojas A. V. N. parodė, kad iš brolio A. N. pirko automobilį dėl... 14. Liudytojas K. Š. parodė, kad dukra N. N. jų sodyboje buvo palikusi pasaugoti... 15. Liudytoja I. Š. parodė, kad prieš išvykdama į užsienį dukra N. N. pas... 16. Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato rašto (1... 17. Iš sąskaitos – faktūros ir pinigų priėmimo kvito (1 t., 5-6 b. l.)... 18. Iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymos apie asmens duomenis (1... 19. Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato rašto (1... 20. Iš mokėjimo nurodymo (1 t., 9 b. l.) matyti, kad M. A. sumokėjo Gyventojų... 21. Iš pirkimo-pardavimo sutarties (1 t., 10 b. l.) matyti, kad M. A. 2013-07-25... 22. Iš pažymos apie pasikeitusių duomenų įregistravimą (1 t., 11 b. l.)... 23. Iš lėšų paskaičiavimo lentelės ir fiskalinio kvito kopijų (1 t., 12 b.... 24. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (1 t., 13 b. l.) matyti, kad... 25. Iš kvito (1 t. 14 b. l.) matyti, kad už pašto korespondenciją sumokėta... 26. Iš pažymos apie kasmetines atostogas (1 t., 22 b. l.) matyti, kad UAB... 27. Iš paaiškinimo (1 t., 23 b. l.) matyti, kad A. R. 2013-09-09 rašytiniu... 28. Iš AB „Lietuvos draudimas“ rašto ir kartu pateiktų draudimo liudijimo... 29. Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pateiktos ir... 30. Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pateiktos ir... 31. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės... 32. Ieškovė M. A., patikslinusi ieškinį, reikalavimą priteisti solidariai iš... 33. Tiek eismo įvykio metu – 2011 m. rugsėjo 13 d., tiek šiuo metu... 34. Iš nagrinėjamos bylos duomenų, o taip pat iš išreikalautų... 35. Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už automobilio FORD... 36. Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, jos registracijos ir jos... 37. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, konstatuoja, kad nors... 38. Nors, kaip minėta, į bylą nepateikta rašytinių automobilio... 39. Taigi, iš pastarųjų teisės normų bei jų taikymo būtent transporto... 40. Vertinant atsakovų N. N. ir A. N. argumentus dėl automobilio FORD FIESTA,... 41. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad automobilis FORD... 42. Įvertinęs visumą šioje byloje nustatytų aplinkybių bei remdamasis... 43. Tačiau byloje nustatyta, kad būtent atsakovas V. K. nuo 2011 m. rugsėjo... 44. Be ieškovės M. A. reikalavimo atlyginti jos patirtas išlaidas, sumokėtas J.... 45. Kadangi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už... 46. Ieškinį tenkinant iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos... 47. Kadangi šioje byloje ieškovė sumokėjo žyminio mokesčio už ieškinį... 48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 bei... 49. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas... 50. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 51. Ieškovės M. A. ieškinio reikalavimus atsakovų N. N. ir A. N. atžvilgiu... 52. Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. ( - ) gyvenančio Pakruojo rajono... 53. Likusią ieškovės M. A. ieškinio dalį atmesti.... 54. Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. ( - ) gyvenančio Pakruojo rajono... 55. Grąžinti ieškovei M. A., a, k. ( - ) gyvenančiai ( - ), 138,00 Lt (vieną... 56. Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo pavesti vykdyti... 57. Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...