Byla 2A-279-794/2018
Dėl dalies bendrijos visuotinių narių susirinkimų sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo bei atsakovo R. M. priešieškinį dėl dalies bendrijos visuotinių narių susirinkimų sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) savininkų bendrija (toliau – Bendrija) kreipėsi su ieškiniu į teismą, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovo R. M. 2 297,76 Eur skolos.
    2. Nurodė, kad atsakovas yra 113,20 kv. m. patalpų, esančių name, adresu ( - ), savininkas, o ieškovė įgyvendina minėto namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu. Atsakovo skola ieškovei už išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūra ir valdymu susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Pažymėjo, kad mokesčių už namo priežiūrą, avarijų likvidavimą, langų laiptinėse keitimą, stogo dangos tvarkymą, administravimo išlaidų, kaupiamųjų lėšų rinkimo klausimai buvo svarstomi ir dėl jų mokėjimų bei dydžių nutarta Bendrijos visuotinių narių susirinkimuose, todėl atsakovui tenka pareiga vykdyti minėtus sprendimus, išlaidos skaičiuojamos proporcingai patalpų savininko valdomam plotui. Aplinkybė, kad atsakovas nesinaudoja patalpomis, neatleidžia jo nuo pareigos apmokėti už tam tikras išlaidas, atsakovo argumentas, kad ieškovė reikalauja dvigubo atsiskaitymo už tą patį dalyką, nes jis tiesiogiai apmoka UAB „Vilniaus energija“ pateiktas sąskaitas nepagrįstas, nes atsakovas tiesiogiai sumoka tik už jam nuosavybės teise priklausančioms patalpoms tiekiamą šilumą, bet ne bendroms reikmėms sunaudotą šilumą.
    3. Atsakovas R. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra aišku, kokiu būdu Bendrija apskaičiavo prašomą priteisti skolą, paskirstė namo administravimo ir kitas išlaidas tarp bendraturčių, nepagrįstas reikalavimas sumokėti išlaidas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir joms skiriamą šilumos energiją bei šilumos punkto priežiūrą, nes jas atsakovas yra tiesiogiai apmokėjęs UAB „Vilniaus energijai“. Nurodė, kad patalpomis nesinaudoja, todėl reikalavimas sumokėti Vilniaus miesto savivaldybės rinkliavą už šiukšlių išvežimą nepagrįstas. Teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skolos susidarymą, faktiškai patirtas išlaidas namo išlaikymui, Bendrijos pateikti tarpusavio skolų suderinimo aktai neturi faktinio ir teisinio pagrindo, todėl nėra pagrindas skolai skaičiuoti, ieškovė nepateikė sąskaitų faktūrų, skaitiklio (šilumos, elektros energijos) rodmenų, šiukšlių išvežimo sutarčių, priežiūros sutarčių ar kitų dokumentų, ieškovė nepagrįstai reikalauja mokėti įnašą į kaupiamąjį fondą, netinkamai minėtas lėšas apskaito, neteisingai apskaičiuoja bendrąjį naudingąjį namo plotą į jį įtraukdama atsakovui priklausančių rūsyje patalpų plotą, tačiau neįtraukdama kitų savininkų rūsių ploto. Ieškovė nepagrįstai reikalauja apmokėti išlaidas bendrijos steigimui, konkrečių namo savininkų buitinių atliekų (šiukšlių) išvežimo išlaidas paskirsto visiems namo bendrasavininkams, ieškovės nurodytos išlaidos langams, laiptinės langų apdailai nėra pagrįstos namo bendrasavininkų sprendimu jas apmokėti, atsakovui priklausančioje patalpoje nėra langų, todėl jis neturi pareigos apmokėti minėtas išlaidas. Ieškovės nurodomos veikos sąnaudos nėra pagrįstos faktiniais įrodymais apie jų buvimą, nėra priimta pastato savininkų daugumos sprendimo dėl apmokėjimo už palėpės tvarkymo išlaidas, tokios išlaidos nėra susijusios su bendro turto išlaikymu, reikalavimas apmokėti išlaidas viršnorminiam šilumos energijos sunaudojimui, šildymo sistemos vamzdžių keitimui, hidrauliniam bandymui nepagrįstas ir neteisėtas, nes reikalavimai pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo atsakovo atžvilgiu išspręsti Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėse byloje Nr. 2-280-494/2014 bei Nr. 2-665/860/2016.
    4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo priimtas atsakovo priešieškinis dėl 2016 m. birželio 16 d. bei 2015 m. liepos 29 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimų sprendimų panaikinimo. Pateiktame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad tik 2016 m lapkričio 2 d. gavęs patikslintą ieškinį sužinojo apie Bendrijos veikimą ir jos sprendimus, todėl nėra praleistas terminas reikalavimui dėl Bendrijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti, priimti sprendimai yra neteisėti, nes priimti nesant kvorumo bei viršijant kompetenciją.
    5. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl 2015 m. liepos 29 d. sprendimo panaikinimo, nes byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovas pirmą kartą įspėjimą dėl skolos gavo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. sausio 19 d., antrą – laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2016 m. balandžio 26 d., todėl turėjo vėliausiai 2016 m. liepos 26 d. kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo. Pažymėjo, kad skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) reikalavimus.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė.
  2. Teismas sprendė, kad atsakovas reikalavimą dėl 2015 m. liepos 29 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo panaikinimo pateikė praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą bei nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą jį atnaujinti. Atsakovas neįrodė, kad anksčiau nei gavus procesinius dokumentus dėl skolos priteisimo, jam nebuvo žinoma apie Bendrijos kaip daugiabučio namo bendrosios nuosavybės valdymą įgyvendinantį subjektą, egzistavimą. Teismas taip atmetė ir kitą priešieškinio reikalavimą dėl 2016 m. birželio 16 d. visuotinio bendrijos narių ir namo savininkų susirinkimo sprendimo dalyje dėl mokesčio nustatymo avarijų likvidavimo fondo negaliojimo, kadangi pakartotiniame susirinkime dalyvavo daugiau nei ketvirtadalis visų name esančių patalpų savininkų, svarstomas klausimas (dėl lėšų rinkimo) atitiko tiek įstatymo, tiek Bendrijos įstatuose visuotiniam susirinkimui priskirtą kompetenciją.
  3. Teismas konstatavo, kad ieškovė teisėtai reikalauja, jog atsakovas proporcingai savo daliai Bendrijos nustatyta tvarka apmokėtų išlaidas šildymo sistemos eksploatacijai, namo priežiūrai, dalyvautų lėšų kaupime, bet jis taip pat proporcingai turi apmokėti administravimo, priežiūros išlaidas, Bendrijos veiklos sąnaudas. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovė taikytų proporcijas, skaičiuojant atsakovui tenkančią išlaidų dalį, nepagrįstai.
  4. Teismas taip pat nurodė, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jis neprivalo apmokėti ieškovės nurodytų išlaidų už buitinių atliekų išvežimą, nes jis patalpomis nesinaudoja, kadangi bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
  5. Teismas nustatė, kad ieškovės sprendimai dėl lėšų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės objektų remontu, eksploatavimu, lėšų kaupimu yra nenuginčyti, galiojantys, be to, vykdomi visų namo bendrasavininkų, nes, kaip paaiškino ieškovė bei kaip matyti iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų, atsakovas yra vienintelis, turintis ilgalaikį įsiskolinimą Bendrijai, remiantis ieškovo paaiškinimais, kurie nepaneigti atsakovo, keli kiti namo bendrasavininkai turi skolą tik už einamuosius mėnesius. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai į 2013 metų birželio – rugpjūčio bei spalio mėnesių sąskaitas atsakovui įtraukė išlaidas už langų keitimą, 2013 metų rugsėjo ir 2014 metų balandžio, liepos mėnesių sąskaitas – išlaidas už vamzdynų keitimą, 2014 metų vasario mėnesį sąskaitą – išlaidas už palėpės valymą ir išvalytų atliekų išvežimą, 2015 metų liepos – rugsėjo mėnesių sąskaitas – išlaidas už stogo remontą.
  6. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės nurodomos administravimo išlaidos, faktinės veiklos sąnaudos (kanceliarinės išlaidos ir pan.), laikytinos susijusiomis su ieškovės veiklos vykdymu, šių išlaidų dydis nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad patirtos išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, todėl atmetė atsakovo argumentus dėl jų nepagrįstumo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės patirtos išlaidos už šilumos punkto priežiūrą, šildymo sistemos parengimą žiemai, viršnorminį šilumos sunaudojimą priskirstinos prie bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų, yra pagrįstos sutartimi bei sąskaitomis – faktūromis dėl tokių išlaidų pagrįstumo.
  7. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. bei 2016 m. birželio 5 d. sprendimais iš atsakovo buvo priteisti įsiskolinimai AB ,,Vilniaus energija” naudai už bendro naudojimo patalpų šildymą/už šilumą bendroms reikmėms, tačiau, ieškovės pateiktų paskaičiavimų, minėtų išlaidų ieškovė neprašo priteisti šioje byloje.
  8. Teismas, vadovaudamasis Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 8 dalimi, kuri numato, kad bendrijos steigimo išlaidas apmoka bendrijos steigėjai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pripažino atsakovo argumentus, kad jam nekyla pareiga apmokėti 2013 metų gegužės mėnesio sąskaitoje nurodytos 11,80 Lt (3,42 Eur) sumos už Bendrijos įsteigimą, todėl ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmetė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, šio prašymo netenkinus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal apelianto ieškinį Bendrijai dėl Bendrijos sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą. Apeliantas yra pareiškęs ieškinį ieškovei dėl jos priimamų sprendimų, kuriais grindžiamas reikalavimas šioje byloje. Sustabdžius bylą būtų išvengta papildomų teisminių procesų, neužsitęstų bylinėjimasis.
    2. Apeliantas negyvena Bendrijos administruojame name, byloje nėra įrodymų, kad apie priimtus sprendimus būtų skelbta viešai, ieškovė apsiriboja tik žodiniais paaiškinimais. Todėl apie priimtus sprendimus sužinojo 2016 m. lapkričio 2 d., kai gavo Bendrijos sprendimus. Nuo šio momento elgėsi sąžiningai ir nepraleido ieškinio senaties termino. Teigia, jog net ir žinojimas apie Bendrijos egzistavimą nereiškia, jog jam yra žinoma, ar Bendrija priima tam tikrus sprendimus.
    3. Atsakovas nepraleidęs 3 mėn. termino kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti.
    4. Suėjęs ar nesuėjęs senaties terminas, tačiau Bendrijos priimami sprendimai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Teismas nepagrįstai sprendimu įteisina neteisėtus Bendrijos sprendimus.
    5. Ieškovė nepateikė nė vieno teisėto ir turinčio galią sprendimo, kurių pagrindu grįstų ieškinio reikalavimus. Apeliantas neprivalo mokėti išlaidų, kai dėl jų nėra davęs sutikimo, sprendimas priimtas pažeidžiant nustatytą tvarką, sprendimas iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas. Bendrijos priimti 2013 m. birželio 27 d., 2013 m. vasario 9 d., 2015 m. liepos 29 d., 2016 m. birželio 16 d. susirinkimų protokolai yra neteisėti ir neturintys galios.
    6. Ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai skaičiuoja bei reikalauja mokėti kaupiamąsias lėšas. Apeliantas nurodo, kad ieškovė į apelianto naudingąjį plotą įtraukia ir rūsio patalpas, o kitų bendrasavininkų – ne. Teismas nepasisakė dėl padidintų kaupiamųjų lėšų sumų.
    7. Apeliantas neturi mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą antrą kartą.
  2. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo netenkinti prašymo dėl bylos sustabdymo. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bendrijos sprendimai gali būti ginčijami atsikirtimu į ieškinį, nebūtina buvo reikšti priešieškinį dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovės manymu, pirmiau turi būti išspręsta ši byla, kadangi ji pradėta anksčiau.
    2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymu visuma, motyvuotai išsprendė tiek ieškovės ieškinyje, tiek atsakovo priešieškinyje suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė teismo išvadas.
    3. Tai, kad apeliantas tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
    4. Teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymu. Apelianto teiginius paneigia ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai, tiek paties atsakovo prieštaravimai, kuriuose jis nurodo, jog gavo Bendrijos dokumentus.
    5. Apeliantas klaidingai nurodo, kad teismas atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, kadangi iš 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties matyti, kad priešieškinis buvo priimtas.
    6. Apeliantas nenurodė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurie turėtų įtakos skundžiamam teismo sprendimui.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Byloje nustatyta, kad ieškovė Bendrija valdo, naudoja ir prižiūri daugiabučiame name, adresu ( - ), esančius bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Atsakovui name, esančiame ( - ), nuosavybės teise priklauso 113,20 kv. m. negyvenamosios patalpos. 2015 m. liepos 29 d. vyko Bendrijos narių susirinkimas panaikinimo dėl lėšų stogo avarinės būklės likvidavimui rinkimo. 2016 m. birželio 16 d. visuotinis Bendrijos narių susirinkimas dėl nutarimo rinkti po 0,10 Eur avarijų likvidavimui. 2016 m. gegužės 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą dėl skolos iš atsakovo priteisimo ieškovei. 2016 m. birželio 14 d. teismo įsakymas panaikintas ir priimtas ieškovės ieškinys.

9Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir naujų įrodymų prijungimo

  1. 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teisme gauti apelianto R. M. rašytiniai paaiškinimai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantas taip pat prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodo, kad jo pateikiamus įrodymus Bendrija pateikė kitoje byloje tik 2018 m. kovo 22 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas naujus įrodymus teismui pateikė tik po to, kai byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2018 m. kovo 26 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašymas nesudaro pagrindo teigti, kad byloje nėra nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės šiai bylai, todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo netenkintinas (CPK 256, 302 straipsniai). Kadangi apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo netenkinamas ir bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka baigtas 2018 m. kovo 26 d., apeliacinės instancijos teismas nepriima ir naujų apelianto įrodymų, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

10Dėl bylos sustabdymo

  1. Apeliantas nurodo, kad yra pareiškęs ieškinį Vilniaus miestui apylinkės teismui dėl ieškovės priimamų sprendimų, kuriai grindžiamas reikalavimas šioje byloje, teisėtumo, todėl prašo sustabdyti civilinę bylą iki kol bus priimtas sprendimas dėl Bendrijos priimtų sprendimų.
  2. Civilinė byla turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tik tuo atveju, kai tarp dviejų nagrinėjamų bylų yra tiesioginis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje teismo sprendime nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Kai nėra įstatymo reikalaujamo dviejų bylų teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties.
  3. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Europos Žmogaus Teisių Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Herbst v. Germany, no. 20027/02, 11 January 2007,§ 78; Stork v. Germany, no. 38033/02, 13 July 2006, § 44; kt.). Taip pat svarbu įvertinti aplinkybę, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
  4. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas patikslintu ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1500-808/2018 ginčija Bendrijos visuotinio narių susirinkimų 2013 m. vasario 9 d., 2013 m. vasario 23 d., 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. birželio 27 d., 2014 m. gruodžio 13 d., 2015 m. vasario 17 d., 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. birželio 28 d., 2015 m. liepos 29 d., 2015 m. rugpjūčio 17 d., 2016 m. sausio 9 d., 2016 m. sausio 23 d., 2016 m. gegužės 15 d., 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugsėjo 23 d. priimtus protokolus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  5. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas yra priteisti iš atsakovo 2 297,76 Eur skolą už Bendrijos išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo patalpų priežiūra ir valdymu, kurios susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais dėl Bendrijos turėtų bendrojo naudojimo objektų patalpų priežiūros išlaidų. Apeliacinė instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas kitoje civilinėje byloje ginčija Bendrijos priimtus sprendimus, nesudaro pagrindo stabdyti šią bylą, kadangi kad ir kokį sprendimą priims pirmosios instancijos teismas, nustatytos aplinkybės nepaneigs bendraturčio pareigos išlaikyti bendrą turtą. Be to, nors kitoje civilinėje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra glaudžiai susijusios, tačiau teismo vertinimu, šios nagrinėjamos bylos stabdymas paneigtų proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principus bei civilinio proceso tikslą ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).

11Dėl apeliacinio skundo argumentų.

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo priimtas atsakovo priešieškinis dėl 2016 m. birželio 16 d. bei 2015 m. liepos 29 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimų sprendimų panaikinimo. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 2015 m. liepos 29 d. Bendrijos sprendimo panaikinimo. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja jo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, t. y., kad apeliantas apie Bendriją nežinojo, jam niekada nebuvo teikiami jokie pranešimai, informacija apie Bendrijos veiklą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie lėmė tokią teismo išvadą.
  2. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog iš pateiktų duomenų nustatė, kad apeliantas apie Bendrijos egzistavimą galėjo žinoti, taip pat ir apie jos priimamus sprendimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio senaties termino praleidimą lėmė paties apelianto pasyvumas, kas nelaikytina sąžiningo, protingo ir apdairaus asmens elgesiu. Bendrija įsikūrusi 2013 metais, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas neįrodinėjo, kad sprendimo priėmimo metu jis buvo ilgam išvykęs, sirgo ar egzistavo kitų nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių atsakovas objektyviai neturėjo galimybės žinoti apie bendrijos veiklą. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, kas atitinkamai leidžia daryti išvadą, jog apeliantas ieškinio senaties terminą dėl 2015 m. liepos 29 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimų sprendimų panaikinimo praleido.
  3. CK 1.121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatyta aplinkybių dėl ko terminas turėtų būti atnaujintas. Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsisakydamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, atsižvelgė į apelianto interesus ir taip užtikrino civilinių teisinių santykių stabilumą.
  4. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad Bendrijos priimti 2013 m. birželio 27 d., 2013 m. vasario 9 d., 2015 m. liepos 29 d. 2016 m. birželio 16 d. susirinkimų protokolai yra neteisėti ir neturintys galios. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų tai, jog 2013 m. birželio 27 d., 2013 m. vasario 9 d., 2015 m. liepos 29 d. 2016 m. birželio 16 d. susirinkimų protokolai yra neteisėti ir neturintys galios. Visi minėti sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais sprendimai vadovavosi. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje ieškovė pateikusi PVM sąskaitas faktūras, sutartis, susijusias su kiekvieną mėnesį atsakovui priskaičiuotų išlaidų paskaičiavimu. Apeliantas teismui įrodymų nepateikė, jog tokias išlaidas būtų apmokėjęs.
  5. Apeliantas cituoja kasacinio teismo praktiką, kurioje aiškinama CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis taikyti galima tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.). Tačiau, be kita ko, kasacinis teismas nurodė, jog atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad Bendrijos išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o vien tai, kad jis nedavė asmeninio sutikimo tam tikriems priežiūros darbams atlikti, nesudaro pagrindo, kad apeliantas yra atleistas nuo savo pareigos rūpintis bendro naudojimosi patalpomis.
  6. Taip pat atmestini apelianto argumentai, jog ieškovė reikalauja dvigubo mokėjimo už patalpų šildymą. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. bei 2016 m. birželio 5 d. sprendimais iš atsakovo buvo priteisti įsiskolinimai AB ,,Vilniaus energija” naudai už bendro naudojimo patalpų šildymą bendroms reikmėms, tačiau kaip jau paminėjo ir pirmosios instancijos teismas bei nurodyta ieškovės pateiktuose mokėjimų lapeliuose – iš atsakovo reikalaujama skola už šilumos mazgo priežiūrą, o patalpų šildymo išlaidos į sąskaitas nėra įtraukiamos.
  7. Skunde nurodoma, jog ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai skaičiuoja bei reikalauja mokėti kaupiamąsias lėšas. Apeliantas nurodo, kad ieškovė į apelianto naudingąjį plotą įtraukia ir rūsio patalpas, o kitų bendrasavininkų – ne. Taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl padidintų kaupiamųjų lėšų sumų. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas nustatė, jog 2013 metais buvo taikomas 2013 m. vasario 9 d. susirinkime patvirtintas kaupiamųjų lėšų įnašo dydis, tuo tarpu nuo 2015 metų birželio mėnesio taikomas 0,03 Eur kaupiamųjų lėšų dydis nuo 1 kv. m., kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 201 5m. balandžio 15 d. nutarime Nr.390 ,,Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos aprašo patvirtinimo”, todėl atmestini atsakovo argumentai dėl kaupiamųjų lėšų dydžio nepagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie sprendimo motyvai atsako ir į apelianto prieštaravimus dėl kaupiamųjų lėšų padidinimo teisėtumo, kadangi tai buvo padaryta atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą.
  8. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo pateiktą priešieškinį. Pirma, pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi teismas dalį priešieškinio priėmė. Antra, pagal civilinio proceso teisinį reglamentavimą atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį, tačiau ši atsakovo procesinė teisė nėra absoliuti, jos įgyvendinimo tvarką bei ribas nustato civilinio proceso įstatymas, kuriame nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnio 2 dalis). CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog teismas priima priešieškinį, jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.
  9. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepriėmė priešieškinio dalies dėl 2016 m. rugsėjo 23 d. susirinkimo sprendimų panaikinimo kaip nesusijusio su ieškovo ieškiniu, nes ieškovo prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., minėtame susirinkime aptartos planuojamos išlaidos nebuvo įtrauktos į 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovui išrašytą sąskaitą. Priešieškinio reikalavimas dėl 2016 m. rugpjūčio 1 d. valdybos posėdžio protokolo pripažinimo negaliojančiu taip pat nesietinas su pareikštu ieškiniu, nes bendrijos pateiktose sąskaitose atsakovui už rugpjūčio, rugsėjo mėnesį nebuvo įskaičiuotos išlaidos, dėl kurių pasisakyta 2016 m. rugpjūčio 1 d. susirinkime. Taigi, įvertinus patikslintą ieškinį bei priešieškinį, priešingos išvados apeliacinės instancijos teismas nedaro, todėl teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti dalį atsakovo priešieškinio.
  10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
  11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei procesinės teisės normas, įvertino byloje esančius įrodymus, pateikė motyvuotas išvadas. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) savininkų bendrija įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas ieškovė teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai