Byla 2A-167-524/2018
Dėl nuostolių atlyginimo, ir atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-09-05 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl nuostolių atlyginimo, ir atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-09-05 sprendimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I . Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo M. J. 983,94 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. su atsakovu pasirašė Darbų atlikimo sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo objekte, esančiame adresu ( - ), atlikti statybinius apdailos darbus: lubos, sienos, glaistas, klijavimas, dažymas – 190 kv. m, grindys – laminatas – 60 kv. m, balkonas – 2 vnt. (lubos, sienos, grindys), WC – 15 kv. m, gipso kartono angokraščiai – 30 kv. m, sija – sienos – 8 kv. m, durys – 3 vnt., dekoravimo darbai. Pagal Sutarties 4 punktą, darbų pradžia – 2016 m. lapkričio 9 d., pabaiga – 2016 m. gruodžio 25 d. Darbų kaina – 3000,00 Eur. Nurodė, kad atsakovui sumokėjo sutartą 3000,00 Eur sumą. Sutartu terminu, t. y. iki 2016 m. gruodžio 25 d., atsakovas darbų neatliko. Atsakovas sutiko iki galo užbaigti darbus, jeigu (ieškovas) sumokės jam papildomai 500,00 Eur. Su atsakovu 2017 m. sausio mėn. pabaigoje–vasario mėn. pradžioje pasirašė papildomą susitarimą dėl darbų užbaigimo, atsakovui sumokėjo grynaisiais 200,00 Eur, tačiau atsakovas sąskaitos neišrašė. Nors atsakovas papildomai gavo 200,00 Eur, dvi dienas objekte nepasirodė ir jokių darbų neatliko. Vėliau atsakovas paaiškino, kad darbus užbaigs, jeigu ieškovas sumokės jam papildomai 1000,00 Eur. Kadangi atsakovas Sutartimi nustatytu terminu už sutartą 3000,00 Eur kainą darbų iki galo neatliko, ieškovas papildomai mokėti nesutiko.
  2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo neatliktų ar nekokybiškai atliktų darbų ieškovas patyrė 983,94 Eur nuostolių. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė jokių 3 000 Eur sumos sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad ieškovas yra atidavęs pinigus už medžiagas, kurias atsakovas yra nupirkęs už savo lėšas. Mano, kad darbai nebuvo užbaigti būtent dėl ieškovo kaltės. Remiantis Sutarties 3.2 punktu, ieškovas buvo įsipareigojęs atsiskaityti su atsakovu 3000 Eur sumokėdamas sutartu laiku, avansinius mokėjimus už laiku atliktus darbus mokėdamas nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Ieškovas atsakovui nėra sumokėjęs nė dalies Sutartyje numatytų ir ieškovui išrašytose bei pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytų sumų. Atsakovas, ieškovui pažeidus esminę Sutarties nuostatą, atlikęs daugiau nei pusę Sutartyje nustatytų darbų, tačiau negavęs nė dalies mokėjimo už juos, 2017 m. vasario 3 d. išrašė ir ieškovui pateikė sąskaitą faktūrą Nr. 2 2 600 Eur sumai nurodydamas, kad sustabdo bet kokių darbų atlikimą iki tol, kol ieškovas bent iš dalies atsiskaitys už jau atliktus darbus pagal išrašytas ir jam pateiktas sąskaitas faktūras. Ieškovas iki 2017 m. vasario 3 d., kai atsakovas sustabdė darbų atlikimą, nereiškė jokių pretenzijų dėl terminų nesilaikymo. Tokio pobūdžio pretenzija atsakovui buvo pateikta tik po to, kai atsakovas atsisakė tęsti darbus. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad darbai buvo uždelsti dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimo nevykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti nuostolius net už tuos darbus, dėl kurių atlikimo nebuvo tartasi: nei pagal Sutartį, nei kitokiu būdu ginčo šalys dėl radiatorių dažymo nebuvo sutarę. Be to, buvo susitarta ir atlikta daug kitų papildomų darbų, tačiau už juos nebuvo sumokėta: ieškovas 2017 m. vasario 7 d. papildomai įsipareigojo sumokėti 500 eurų (tai patvirtina įrašas su ieškovo parašu ant Sutarties lapo kitos pusės). Atsakovas pagal Sutartį negalėjo iki galo atlikti visų sutartų darbų – įmontuoti trejų durų, kadangi ieškovas tokių durų iki 2017 m. vasario 7 d. nebuvo užsakęs ir atvežęs, todėl 3 durų montavimo kaina į patirtų nuostolių dydį yra įtraukta visiškai nepagrįstai. Priešingai, nei teigiama ieškinyje, 2017 m. vasario 7 d. tarp ginčo šalių buvo sudarytas ne papildomas susitarimas dėl darbų užbaigimo, o susitarimas dėl papildomų atliktų darbų apmokėjimo. Atsakovas atsisakė toliau dirbti, iki nebus visiškai sumokėta už atliktus darbus. Aplinkybė, kad 2017 m. vasario 7 d. ieškovas pasirašė susitarimą dėl papildomo apmokėjimo, tik patvirtina faktą, kad ieškovas sutiko, kad rangos darbai atliekami po termino, ir kartu pripažino, kad terminas vilkinamas dėl jo paties kaltės, tai yra dėl laiku nenupirktų statybinių medžiagų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-09-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
  • Priteisti ieškovui iš atsakovo M. J. 859,36 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2017 m. kovo 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 479 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  • Kitą ieškinio dalį atmesti.
  • Priteisti valstybei iš atsakovo M. J. 5,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  1. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad darbai nustatytu terminu nebuvo baigti.
  2. Teismas sprendė, kad atsakovo paaiškinimai nėra nuoseklūs, atsakovas kelis kartus keitė savo paaiškinimus dėl ieškovo skolos – atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad už darbus nebuvo nė dalinio atsiskaitymo, vėliau minėtą aplinkybę keitė kelis kartus, galiausiai nurodydamas, kad ieškovo nesumokėta yra tik už pridėtinius darbus 500 Eur. Teismas ieškovo paaiškinimus laikė nuosekliais, todėl, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal 2016-11-09 Sutartį įvykdė ir atsakovui iki 2017-02-07 sumokėjo už darbus 3000 Eur.
  3. Teismas konstatavo, kad byloje ieškovas įrodė tik dalį patirtų nuostolių dėl atsakovo darbų neatlikimo: laminato klojimo, grindjuosčių ir durų montavimo, radiatorių dažymo, sutrūkinėjusių kampų plyšių užtaisymo, nišos aptaisymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad neatliktų ar nekokybiškai atliktų darbų kaina sudaro 789,36 Eur. Teismo nuomone, yra visi atsakovo atsakomybės pagrindai: atsakovas kaltas dėl to, kad neatliko ar nekokybiškai atliko darbus pagal Sutartį, dėl to ieškovui buvo padaryta minėta žala. Be minėtų tiesioginių nuostolių, teismas į ieškovo nuostolius įskaičiavo ir jo patirtas išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą – 70 Eur.
  4. Atsižvelgdamas į priteistinas ieškovui sumas, teismas sprendė, kad patenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų, todėl teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-09-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nevisišką darbų atlikimą sąlygojo ieškovo neveikimas (medžiagų pristatymas) ir prisiimtų įsipareigojimų (mokėti avansinius mokėjimus) įvykdymo vengimas. Dėl to apeliantas atsisakė toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teigia, kad nors šalys ir susitarė dėl papildomų darbų atlikimo už papildomą 500,00 Eur užmokestį, ieškovas ir minėto užmokesčio nesumokėjo, todėl apeliantas nebevyko į objektą dirbti rangos darbų. Teigia, kad minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Laikosi pozicijos, kad ieškovas nesilaikydamas kooperavimosi pareigos prarado teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovo atliktu atsakovo automobilio remontu, ir iš to atsiradusių susitarimų dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo. Nurodo, kad atsakovo automobilį remontavo ieškovo draugas, jokio tarpusavio įskaitymo nebuvo ir ieškovas atsakovui neapmokėjo 2600 Eur sąskaitos, ieškovas nepateikė teismui jokių apmokėjimą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Mano, kad sąskaitų faktūrų išrašymas nepatvirtina jų apmokėjimo aplinkybės. Pripažįsta, kad ieškovas atliko automobilio remonto darbų už 1600 Eur sumą ir ši suma turėjo būti įskaityta į remonto darbus.
  2. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teigia, kad: byloje nėra duomenų, jog dėl kažkokių priežasčių atsakovas buvo priverstas sustabdyti darbų atlikimą; apie jokias aplinkybes, nepriklausančias nuo rangovo ir galbūt trukdžiusias atsakovui tinkamai atlikti darbus, atsakovas ieškovo neįspėjo ir neinformavo nei žodžiu, nei raštu; apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo neveikimą ar vengimą vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; aiškiai nepagrįstas ir nelogiškas apelianto argumentas, jog nuo pat 2016-11-09 sąskaitos faktūros išrašymo momento ieškovas nemokėjo avansinių mokėjimų, nors akivaizdu ir logiška, kad, jei ieškovas nebūtų sumokėjęs avanso, atsakovas nebūtų pradėjęs apdailos darbų. Mano, kad siekė bendradarbiauti ir spręsti susidariusią situaciją, pateikė apeliantui pretenziją, tačiau apeliantas į ją nereagavo, todėl būtent apeliantas nesilaikė Sutarties šalių bendradarbiavimo bei kooperavimosi pareigos. Teigia, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl automobilio remonto visiškai nesusijusios su byla ir neturi jokio ryšio su ieškinio pagrindu ir dalyku. Apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų (sutarties), kad ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo automobilio remonto darbus ir juos atliko, be kita ko, nepateikė įrodymų apie egzistavusią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo tariamai atliktas tarpusavio įsiskolinimų įskaitymas. Pažymi, kad papildomas susitarimas dėl 500 Eur pasirašytas, kai apeliantui buvo sumokėta 3000,00 Eur. Tačiau papildomai mokėti ieškovas atsisakė, nes atsakovas gavęs pinigus darbų neatliko. Mano, kad išrašytos sąskaitos patvirtina, kad pinigai atsakovui sumokėti, tačiau atsakovas nevykdė savo pareigos išduoti atitinkamus kvitus. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, dėl to priėmė objektyvų, pagrįstą bei motyvuotą sprendimą.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
  2. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Šioje byloje ginčas yra kilęs iš rangos teisinių santykių, atsiradusių tarp šalių pagal 2016-11-09 Darbų atlikimo sutartį, kurios 1 p. buvo išvardyti atsakovo įsipareigoti atlikti darbai už 3000 Eur sumą. Byloje ginčo dėl 400 Eur ieškovo sumokėto avanso nėra. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas nesumokėjo 2600 Eur likusios rangos sutartyje nurodytos kainos. Be to, nesumokėjo ir 500 Eur už papildomus darbus. Atsakovas nurodo, jog ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti atsakovo automobilio remontą ir kainą už atliktus darbus turėjo įskaityti į 2600 Eur sumą, mokėtiną pagal rangos sutartį. Atsakovas nurodo, jog ieškovas automobilio remonto darbus atliko už 1600 Eur ir ši suma atsakovui yra per didelė, todėl tarp šalių kilo ginčas. Paminėtas faktines aplinkybes atsakovas nurodo apeliaciniame skunde, joms pagrįsti nepridėdamas jokių rašytinių įrodymų. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą aplinkybių dėl automobilio remonto nepripažįsta, todėl šioje byloje atsakovo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas įrodyti aplinkybei dėl jo automobilio remonto ir jo mokėtinos ieškovui kainos už remontą įskaitymo (CPK 178 str.).
  4. Įvertinus atsakovo paaiškinimą apeliaciniame skunde dėl jo automobilio remonto, darytina išvada, jog žodinė jo automobilio rangos sutartis ir mokėtinos sumos įskaitymas turi būti pagrįstas ne tik jo paaiškinimu, bet ir kitais įrodymais. Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73, 6. 644 straipsniai), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 str.), tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra sunkus. Byloje nėra jokių nuotraukų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, liudytojų parodymų, todėl remtis vien atsakovo paaiškinimu nėra teisinio pagrindo. Byloje įvertintina ir atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu, iš jo atsiliepimo į ieškinį nustatyta, jog jokių aplinkybių, įrodymų dėl jo automobilio remonto nurodyta nebuvo. Atsakovas šią aplinkybę nurodė tik teismo posėdyje, tačiau jokių įrodymų neteikė, atsiliepime nurodė, jog planuoja teikti priešieškinį, tačiau jo nepateikė. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad civilinio proceso principai ir tikslai lemia, jog pagrindinę įrodinėjimo pareigą turi ginčo baigtimi suinteresuotos jo šalys (CPK 12, 178 straipsniai), dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir kitus teisingo proceso principus, pasiūlyti atsakovui teikti priešieškinį neturėjo teisinio pagrindo.
  5. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).
  6. CK 6.681 str. 1 d. statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikydamasi nustatytų terminų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Už šių pareigų tinkamą įforminimą yra atsakingas rangovas, t. y. atsakovas kaip šios srities verslininkas (CK 2.4 str. 3 d.).
  7. Šioje byloje nustatyta, jog darbų priėmimo–perdavimo akto nėra, atsakovas pripažįsta aplinkybę, jog yra gavęs 400 Eur avanso, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo atsakovas byloje nenuginčijo, todėl juo įrodyta, kad darbai pagal paminėtą šalių pasirašytą rangos sutartį yra nebaigti ir ieškovo nurodoma dalis darbų yra nekokybiški. Šioje byloje atsakovas nepareiškė ieškovui reikalavimo sumokėti jo įrodinėjamus kaip nesumokėtus 2600 Eur. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau ši norma neįtvirtina darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tuo pasireiškia užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas, t. y. vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas. Todėl šioje byloje yra pagrindas nustatyti, jog atsakovas paminėtų reikalavimų nevykdė, nereikalauja iš ieškovo sumokėti trūkstamą sumą, todėl bylos įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad ieškovas yra neatsiskaitęs su atsakovu pagal rangos sutartį.
  8. Šioje byloje atsakovas rangos darbus įsipareigojo atlikti kaip fizinis asmuo ir

    122007-02-09 išrašė sąskaitą faktūrą sumokėti ieškovui 2600 Eur, Sutartyje šalys buvo sutarusios, jog darbai bus atlikti iki 2016-12-25, 2017-02-10 ieškovo pretenzijoje nurodoma, jog jis 2600 Eur sumą sumokėjo, tačiau atsakovas darbų neatliko. 2017-02-07 šalys pasirašo raštą dėl pridėtinių darbų už 500 Eur sumą ir abu parašais patvirtina, jog 500 Eur suma yra nesumokėta. Dėl 2600 Eur nesumokėjimo jokio įrašo padaryta nėra. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovas pripažįsta 400 Eur sumokėjimo faktą, tačiau dėl šios pinigų sumos buvo išrašyta tokia pat sąskaita faktūra kaip ir dėl 2600 Eur ir joks pakvitavimas ar pajamų gavimo kvitas neišduotas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė tą pačią sąskaitą faktūrą dėl 400 Eur, kurioje buvo padarytas įrašas su taisyta mokėjimo data. Įvertinus šį dokumentą darytina išvada, jog šalys dėl savo tarpusavio atsiskaitymo santykių neišduodavo abiejų šalių pasirašyto pakvitavimo. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovas byloje nepateikė priešieškinio dėl nesumokėtos jam sumos pagal rangos sutartį, byloje konstatuoti, jog ieškovas jam nesumokėjo, nėra jokio pagrindo ir kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nenuoseklių atsakovo paaiškinimų bei neįrodytos aplinkybės dėl sumos už automobilio remontą įskaitymą.

  9. Šioje byloje ieškovui įrodžius, jog dalis darbų yra atsakovo nebaigti, o dalis atlikti nekokybiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Atsižvelgiant į paminėtą taisyklę bei į bylos įrodymus – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2017-03-01 UAB ,,Investicijų pirkliai“ paruoštą sąmatą, darytina išvada, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimą, o atsakovas nepaneigė jo pagrįstumo (CPK 178 str.), todėl jis pripažintinas atsakingu dėl šių defektų pašalinimo ir neatliktų darbų pagal Sutartį atlikimo. Atsakovui 2017-02-11 buvo išsiųsta pretenzija, jis turėjo galimybę savo jėgomis atlikti Sutartyje numatytus darbus, ištaisyti defektus, tačiau neįrodinėjo, jog jis pageidavo tai padaryti savo sąskaita, todėl neįvykdžius paminėtos rangovo pareigos jam atsirado pareiga atlyginti šias išlaidas. Be to, teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovas privalėjo sudaryti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame būtų galima fiksuoti šalių nurodomus tiek atsakovo darbo defektus, ties užsakovo pareigų nevykdymą, tačiau tokio įrodymo byloje nėra.
  10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo patirtos išlaidos šiems trūkumams pašalinti yra pagrįstos įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas apeliaciniame skunde neginčijo šių ieškovo patirtų trūkumų šalinimo išlaidų fakto. Kadangi pareiga pašalinti darbų trūkumus tenka atsakovui (CK 6.665 str. 1 d. 1 p.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio dalį įvertinęs šalių Sutartyje įsipareigotus atlikti darbų kiekius.
  11. Ieškovas siekė sukurti sau rezultatą, t. y. kad būtų atlikti Sutarties 1 p. nurodyti darbai, pavyzdžiui, išklota 60 kv. m grindų laminatu, tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrodyta, jog laminato atsakovas neišklojo. Statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas ir jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011), todėl atsakovo pareiga buvo sukurti ieškovo užsakytą daiktą ir jį įprastos bei tinkamos kokybės perduoti ieškovui bei reikalauti iš ieškovo sumokėti už atliktus ir perduotus darbus. Atsakovas šios pareigos įvykdymo neįrodė, todėl tenkinti apeliacinį skundą jo motyvais nėra pagrindo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
  12. Paminėti teisiniai argumentai leidžia padaryti išvadą, jog tenkinti apeliacinį skundą jo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos 120 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (CPK 98 str. 1 d. 3 d.).

13Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

14Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-09-05 sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš M. J. E. J. 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai