Byla e2A-998-258/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei B. J. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1171,99 Eur skolos, 1072,42 Eur palūkanų, 215,15 Eur delspinigių, 194,54 Eur palūkanų delspinigius, 133,12 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,25 proc. sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-049569-GV nuo pagrindinės skolos sumos (1171,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-05-10 AB „Swedbank“ ir B. J. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-049569-GV, pagal kurią AB ,,Swedbank“ atsakovei suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė, todėl AB „Swedbank“ nutraukė sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą. 2009-05-21 UAB ,,Gelvora“ ir AB ,,Swedbank“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią AB ,,Swedbank“ perleido UAB ,,Gelvora“ naudai visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį 08-049569-GV. Ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.

5Atsakovei, vadovaujantis LR CPK 142 straipsnio reikalavimais, buvo išsiųstas pranešimas pateikti atsiliepimus į ieškinį, kurie buvo tinkamai įteikti. Tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės B. J. ieškovo UAB „Gelvora“ naudai 1171,99 Eur skolos, 105,48 Eur delspinigių, 336,02 Eur palūkanų, 1,01 ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (1614,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015-07-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,25 (penkiolika 25/100) procentų metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (1171,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015-07-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,54 žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

7Teismas atsižvelgė į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, į tai, kad ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę į atsakovės skolą 2009-08-26, dėl skolos išieškojimo į teismą kreipėsi tik 2015-06-30 bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendė, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytų 105,48 Eur (1171,99 Eur * 0,05 proc. * 180). Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 215,15 Eur delspinigių tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovės 105,48 Eur delspinigių sumą atveju (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalius, 6.258 straipsnio 3 dalis).

8Teismas sprendė, jog Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 15,25 proc. dydžio metinės palūkanos, sudarančios 1072,42 Eur sumą, yra per didelės, todėl mažintinos iki įstatyminės 5 proc. dydžio metinių palūkanų normos (CK 6.210 str. 1 d.), t. y. iki 336,02 Eur palūkanų sumos.

9Teismas netenkino reikalavimo priteisti 194,54 Eur palūkanų delspinigius apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2014-11-21 iki 2015-05-20, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, kurioje išaiškinta, kad teismas, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t.y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti palūkanas, delspinigius ir palūkanų delspinigius yra nepagrįstas ir pažeidžia atsakovės, kaip vartotojo interesus, todėl netenkino ieškovo reikalavimo priteisti palūkanų delspinigius.

10Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė visų įrodymų (pateiktas tik vienas įrodymas) dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, todėl priteisė tik 1,01 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų (CPK 178 str., CK 6.249 str. 4 d. 3 p.). Kitas prašomas priteisti išlaidas, susijusias su ikiteisminiu skolos išieškojimu, atmetė.

  1. Apeliacinio skundo argumentai

11Apeliantas (ieškovas) UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-10-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 736,40 Eur palūkanų ir 194,54 Eur palūkanų delspinigių ir papildomai iš atsakovo priteisti 736,40 Eur palūkanų, priteisti iš atsakovo 194,54 Eur palūkanų delspinigių. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

121. Apelianto manymu, Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-049569-GV numatytos 15,25 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šiuo atveju teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančiu teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Pabrėžtina, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-054229-RK numatytos 13,5 procentų dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo sprendimas, toje dalyje, kurioje nepriteistos 736,40 Eur palūkanos, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

133. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas nesiėmė priemonių išieškoti skolą, negynė savo pažeistų teisių bei tai laikė priežastimi mažinti iš atsakovo priteistinas palūkanas. Kartu su ieškiniu pateiktoje ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje yra nurodyti apelianto atlikti skolos išieškojimo veiksmai, t.y. neregistruotu paštu siųsti pranešimai dėl įsiskolinimo, telefono skambučiai, SMS žinutės ir kt., todėl pagrindo mažinti palūkanas nėra. Be to, tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami analogiškas bylas (Kauno apygardos teismo 2015 m, birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015 ir kt.).

144. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laisva valia sudarė sutartį, kurioje numatyti 0,1 proc. dydžio palūkanų delspinigiai už pradelstas palūkanas, ieškovo reikalavimas dėl 194,54 Eur palūkanų delspinigių yra pagrįstas ir teisėtas.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkinamas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

18Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008 m. gegužės 5 d. atsakovė B. J. su AB „Swedbank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-049569-GV, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1 448,10 Eur (5 000 Lt) kreditas. Sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma 15,25 proc.; metinė kredito grąžinimo norma 17,58 proc.; delspinigių dydis 0,10 proc.; galutinis kredito grąžinimo terminas 2012 m. balandžio 22 d. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, AB „Swedbank“ 2009 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu Nr. SR-29752 informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą bei įspėjo, jog neįvykdžius įsipareigojimų iki 2009-08-24, bankas vienašališkai nuo 2009-08-25 nutrauks sudarytą Kredito sutartį. 2009-05-21 UAB ,,Gelvora“ ir AB ,,Swedbank“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią AB ,,Swedbank“ perleido UAB ,,Gelvora“ naudai visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį 08-049569-GV. Naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ pateikė teismui ieškinį, prašydamas iš atsakovės priteisti pagal 2008-05-10 Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-049569-GV susidariusį įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovas, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 736,40 Eur palūkanų ir 194,54 Eur palūkanų delspinigių, pateikė apeliacinį skundą.

19Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

20Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog teismų praktikoje palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (21 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, remiantis Vartojimo kredito įstatymu, sutartyje numatytos 15,25 procentų metinės palūkanos nelaikytinos neprotingomis, nepagrįstomis ar nesąžiningomis.

21Nagrinėjamu atveju kredito sutarties šalys susitarė, jog sutartyje numatytos palūkanos skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos (...). Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (Sutarties 5.1 punktas). Taigi, šios palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Be to, paminėta sutartinė nuostata patvirtina, kad atsakovei negrąžinus kredito iki galutinio grąžinimo termino, pareiga (prievolė) mokėti pelno palūkanas išliko.

22Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis, konstatuoja, jog 15,25 procentų metinės palūkanos pripažintinos pagrįstomis. Be to, tokioms palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio/priešieškinio forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Šiuo atveju, atsakovė jokių prieštaravimų nepateikė, o teismas byloje aplinkybių, leidžiančių sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis, nenustatė.

23Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs sumažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, ir nepagrįstai sumažino ieškovės reikalavimą priteisti 1072,42 Eur palūkanas, todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkintina, skundžiamo sprendimo dalis keistina, padidinant iš atsakovės ieškovei priteistų palūkanų sumą iki 1072,42 Eur (t.y. papildomai priteisiant 736,40 Eur palūkanų).

24Apeliantas ieškiniu prašė priteisti 194,54 Eur palūkanų delspinigius apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2014-11-21 iki 2015-05-20. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės reikalavimą dėl delspinigių, apskaičiuotų už palūkanas, priteisimo, nurodydamas, kad reikalavimas yra nepagrįstas ir pažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, interesus.

25Kaip minėta, reikalavimas mokėti pelno palūkanas yra reikalavimas vykdyti piniginę prievolę natūra. Materialinė subjektinė teisė reikalauti delspinigių, atsakovui nemokant sutartinių palūkanų, yra numatyta sutarties 7.2 punkte. Toks susitarimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės netesybų forma taikymo atitinka įstatymo nuostatas (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Teisės reikalauti delspinigių, apskaičiuotų už palūkanas, neeliminuoja pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškiniu reikalaujama priteisti pačias palūkanas, nes prievolės pažeidimas pasireiškė jos įvykdymo termino praleidimu (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 2 dalis). Be to, šios reikalavimo teisės neeliminuoja ir kita teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškiniu reikalaujama priteisti delspinigius, apskaičiuotus už skolą, nes prievolės mokėti kreditą ir pelno palūkanas yra savarankiškos prievolės, kurių pažeidimai lemia kitų savarankiškų turtinių prievolių – sutartinės civilinės atsakomybės – atsiradimą. Dėl to tenkintinas ir šis apeliacinio skundo reikalavimas, priteisiant 194,54 Eur delspinigių už palūkanas.

26Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė sumokėjo 283,00 Lt (81,96 Eur) žyminio mokesčio, kurio 18,00 Eur dalis pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai grąžinta, kadangi mokėtina už ieškinį suma buvo 63,00 Eur. Ieškinį patenkinus 91,32 procentais, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 57,53 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas sumokėjo 21,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo.

27Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja,

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą už akių pakeisti dalyje ir išdėstyti jį taip:

29ieškinį tenkinti iš dalies.

30Išieškoti iš atsakovės B. J., a.k. ( - ) ieškovo UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, naudai 1171,99 Eur skolos, 105,48 Eur delspinigių, 1072,42 Eur palūkanų, 194,54 delspinigių už palūkanas, 1,01 ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (2 545,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015-07-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,25 (penkiolika 25/100) procentų metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (1171,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015-07-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57,53 žyminio mokesčio.

31Likusią ieškinio dalį atmesti.

32Grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“, j.a.k. 125164834, 2014 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėto 394,00 Lt (114,00 Eur) žyminio mokesčio dalį, t.y. 18,00 Eur žyminio mokesčio.

33Priteisti iš atsakovės B. J., a.k. ( - ) ieškovei UAB „Gelvora“, j.a.k. 125164834, 21,00 Eur žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1171,99... 5. Atsakovei, vadovaujantis LR CPK 142 straipsnio reikalavimais, buvo išsiųstas... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. sprendimu už akių... 7. Teismas atsižvelgė į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir... 8. Teismas sprendė, jog Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 15,25 proc.... 9. Teismas netenkino reikalavimo priteisti 194,54 Eur palūkanų delspinigius... 10. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė visų įrodymų (pateiktas tik... 11. Apeliantas (ieškovas) UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 12. 1. Apelianto manymu, Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-049569-GV numatytos... 13. 3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas nesiėmė... 14. 4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laisva valia sudarė sutartį, kurioje... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008 m. gegužės 5 d. atsakovė B. J. su... 19. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra... 20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo... 21. Nagrinėjamu atveju kredito sutarties šalys susitarė, jog sutartyje numatytos... 22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra... 23. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs... 24. Apeliantas ieškiniu prašė priteisti 194,54 Eur palūkanų delspinigius... 25. Kaip minėta, reikalavimas mokėti pelno palūkanas yra reikalavimas vykdyti... 26. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 27. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą už akių... 29. ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Išieškoti iš atsakovės B. J., a.k. ( - ) ieškovo UAB „Gelvora“, į.k.... 31. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 32. Grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“, j.a.k. 125164834, 2014 m. gruodžio 19... 33. Priteisti iš atsakovės B. J., a.k. ( - ) ieškovei UAB „Gelvora“, j.a.k....