Byla 2A-1182-658/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1164-528/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 15 427,70 Lt skolos, 6 922,49 Lt palūkanų, 3 720,93 Lt delspinigių, 1 187,08 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 8,5% sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 8 030,19 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,5% sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 7 397,51 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5).

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 4 468,17 Eur skolą, 538,83 Eur delspinigių, 1 002,45 Eur palūkanų, 0,87 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2 325,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2 142,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180,05 Eur žyminio mokesčio. Teismas per pusę sumažino ieškovės prašomų priteisti palūkanų sumą, konstatavęs, jog ieškovo, kaip teisių perėmėjo, nesiėmimas priemonių skolai išieškoti lėmė palūkanų dydį. Teismo vertinimu, nors atsakovas tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, tačiau tai nesuteikia pagrindo ieškovei nepelnytai praturtėti dėl nerūpestingo pačios ieškovės elgesio, juolab, kad palūkanų priteisimas už tokį ilgą (beveik 5 metų) laikotarpį sąlygotų situaciją, kad ieškovė galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis ir tyčia nesikreipti į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (b.l. 114-116).

6III. Apeliacinio skundo argumentai

7Apeliaciniu skundu (b.l. 51-54) ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti 1002,44 Eur palūkanų ir priteisti iš atsakovo 1002,44 Eur palūkanų, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip kreditoriaus reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jei paskolos sutartis nenustato ko kita. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pvz. CK 6.223, 6.228 str.). 8,5 % ir 6,5 % sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams.

8Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11Apeliaciniu skundu yra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 1002,44 Eur palūkanų priteisimo.

12Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir SEB bankas 2007-03-05 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.1850718050403-19, pagal kurios specialios dalies 2.4 punktą šalys susitarė dėl 8,5 % palūkanų normos (b.l. 10) bei 2006-12-12 vartojimo kredito sutartį Nr.1850618051729-13, pagal kurios specialios dalies 2.4 punktą šalys susitarė dėl 6,5 % palūkanų normos (b.l. 15).

13Ginčas byloje kyla dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pasyvumą išieškant įsiskolinimą, sumažino prašomų priteisti sutartinių palūkanų dydį per pusę, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 3 dalies bei CK 6.228 straipsnio nuostatomis.

14Civiliniame kodekse palūkanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą palūkanos gali būti apibrėžiamos dvejopai: a) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą (šios palūkanos vadinamos mokėjimo ar pelno palūkanomis); b) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimą (šios palūkanos vadinamos kompensuojamosiomis palūkanomis). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 str. 2 d.) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi, ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.

15Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. Šalys sudarytomis sutartimis susitarė dėl 6,5% ir 8,5% dydžio palūkanų. Šios palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Taigi palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka, šalims įgyvendinus sutarties laisvės principą, nustatyta jų susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies ketvirtojo punkto ir 6.213 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovė prašydama priteisti palūkas, reikalauja piniginę prievolę įvykdyti natūra. Todėl šios rūšies palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes ši norma taikytina tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo. Teismas turi teisę mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vadovaudamasis CK 6.223 straipsnio, 6.228 straipsnio nuostatomis, t.y. taikant sutarčių teisės normas, tačiau tam turi būti nustatytas teisinis pagrindas.

16CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikras jos sąlygas. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas palūkanas, nurodė, kad ieškovei beveik 5 metus nesikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, palūkanų priteisimas už visą šį laikotarpį sudarytų pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Taigi, pirmosios instancijos teismas nors teisinį pagrindą palūkanų mažinimui nurodė CK 6.228 straipsnį, tačiau teismo sprendime išdėstyti palūkanų mažinimo motyvai atitinka 6.259 straipsnio nuostatas kuomet skolininko atsakomybė yra mažinama arba jis visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės kai nustatoma, kad prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abipusės kaltės, arba kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos vykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, arba kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Kadangi, kaip jau minėta, reikalavimas sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas yra reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, šių palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.259 straipsnio nuostatomis, kurios taikytinos prašant taikyti civilinę atsakomybę, t. y. sumokėti kompensuojamąsias palūkanas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, mažindamas palūkanas turėjo nustatyti, kad egzistavo esminė šalių nelygybė, sudaranti pagrindą modifikuoti šalių sudarytų sutarčių sąlygas, t.y. sumažinti sutartinių palūkanų dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminė šalių nelygybė turi būti (egzistuoti) sutarties sudarymo metu, o ne jos vykdymo ar pabaigos momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Pirmosios instancijos teismas esminės šalių nelygybės sutarties sudarymo metu, spręsdamas klausimą dėl palūkanų dydžio pagrįstumo, nekonstatavo. Remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Kadangi šioje byloje atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie procesą, užėmė pasyvią poziciją, bei civiliniame procese galiojant rungimosi principui nereiškė priešieškinio dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo ar bent atsiliepimo į ieškinį, – teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartį. Vis tik, jei jau pirmosios instancijos teismas, veikdamas ex officio, siekė modifikuoti šalių sutartį, jis privalėjo analizuoti sutarties sąlygas, nustatyti reikšmingas aplinkybes sutarties keitimui ir tik savo sprendimą grįsdamas CK 6.233, 6.228 straipsnių nuostatomis bei jas aiškindamas, galėjo keisti šalių sutartį. Tačiau to pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių neatliko, ir šiais pagrindais savo sprendimo negrindė bei nemotyvavo.

17Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nesant teisinio pagrindo taikė esminės šalių nelygybės institutą, bet jį taikė netinkamai, nes mažindamas CK 6.228 straipsnio pagrindu pelno palūkanas, nepagrįstai rėmėsi kreditoriaus kalte jam nesiėmus priemonių būsimiems nuostoliams dėl netinkamo sutarties vykdymo sumažinti. Teismui netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista 1002,45 Eur palūkanų pakeistina, ieškovei priteistinų palūkanų sumą padidinat 1002,44 eurų suma iki bendros 2004,90 Eur sumos (CPK 330 str.).

18Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimą dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 0,87 Eur šių išlaidų, taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteisė sumokėto žyminio mokesčio dalį. Apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama nei vieno argumento, susijusio su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės prašymas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų tenkintas iš dalies, pačiame apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje atmestas prašymas priteisti 1002,44 Eur palūkanų, apeliacinio skundu ginčijama suma nurodoma 1002,44 Eur, sprendžia, jog apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeisti ir priteistų bylinėjimosi išlaidų proporciją pagal byloje patenkintų reikalavimų apimtį. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus apeliacinį skundą ir padidinus 1002,44 Eur suma ieškovei iš atsakovo priteistinas palūkanas, ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 89 %. Kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 236,91 Eur žyminio mokesčio (b.l. 32), todėl ieškovei iš atsakovo priteista žyminio mokesčio suma didintina iki 210,85 Eur (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistina 30 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d. 3 d.).

19Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

20apeliacinį skundą patenkinti.

21Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą už akių pakeisti. Padidinti iš atsakovo A. L. (asmens kodas ( - ) ieškovei– uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (įmonės kodas 125164834) priteistas palūkanas iki 2004,90 Eur ir žyminį mokestį iki 210,85 Eur. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

22Priteisti iš atsakovo– A. L. ieškovei– uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ 30 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

23Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 15 427,70 Lt... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. sprendimu už akių ieškinį... 6. III. Apeliacinio skundo argumentai... 7. Apeliaciniu skundu (b.l. 51-54) ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti... 8. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 10. Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas... 11. Apeliaciniu skundu yra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas... 12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir SEB bankas 2007-03-05... 13. Ginčas byloje kyla dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 14. Civiliniame kodekse palūkanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau... 15. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš... 16. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba... 17. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimą... 19. Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas... 20. apeliacinį skundą patenkinti.... 21. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą už akių pakeisti.... 22. Priteisti iš atsakovo– A. L. ieškovei– uždarajai akcinei bendrovei... 23. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....