Byla 2A-1197-413/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 vasario 4 d. sprendimo už akių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-190-314/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3AB SEB bankas ir atsakovas A. K. 2006 m. spalio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 5000 Lt dydžio vartojimo kreditas. 2009 m. lapkričio 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi AB SEB bankas perleido ieškovei UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą. Ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė ir su ieškove neatsiskaitė, dėl ko UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 4 851,76 Lt pagrindinės skolos, 2 191,03 Lt palūkanų, 1 416,84 Lt delspinigių, 534,09 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, iš viso: 8 993,72 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7 procentų palūkanas už 4 851,76 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą už akių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Druskininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo A. K. 1 405,17 Eur skolą, 317,28 Eur palūkanų, 205,17 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 (septynių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 405,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. sausio 6 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 39,10 Eur žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė.

7Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų – išrašo iš skolų priėmimo perdavimo akto prie 2009 m. lapkričio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, delspinigių ir palūkanų skaičiavimo aktų, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinės, vartojimo kredito sutarties, 2009 m. lapkričio 19 d. pranešimo atsakovui dėl reikalavimo perleidimo – vertinimą, sprendė, jog pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Todėl konstatavęs, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus laiku grąžinti paskolą ir liko skolingas kreditoriui 4 851,76 Lt, sprendė, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimas pagrįstas (CK 6.38 str., 6.200, 6.205 str., 6.260 str., 6.716 str.). Teismas pažymėjo, kad atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, jam kyla pareiga mokėti palūkanas ir delspinigius (CK 6.256 str. 1 ir 2 d., 6.37 str.). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 713,21 Lt palūkanų už 1 816 dienų laikotarpį ir 477,82 Lt reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytų palūkanų iš viso 2 191,03 Lt, taip pat 873,32 Lt delspinigių už 180 dienų ir 543,52 Lt reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytų delspinigių, iš viso 1 416,84 Lt.

8Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, teismas privalo kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, ar tuo nepažeidžiamas sutarčių laisvės principas. Nurodė, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Remdamasis nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiu LR vartojimo kredito įstatymu ir jo 11 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, teismas sprendė, kad įstatyme nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė ir šio ginčo sprendimui, dėl ko ieškovės prašomus priteisti delspinigius teismas sumažino nuo 0,1 proc. iki 0,05 proc., t. y. nuo 1 416,84 Lt iki 708,42 Lt.

9Teismas pažymėjo, kad reikalavimo teisę į skolą pradinis kreditorius perleido ieškovei 2009 m. lapkričio 9 d., o pastaroji su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2015 m. sausio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu palūkanos sudarė 477,82 Lt, tuo tarpu ieškovės reikalaujamos priteisti 2 191,03 Lt dydžio palūkanos paskaičiuotas net už 1 816 dienų. Teismo vertinimu, ieškovė nesiėmė jokių priemonių skolai išieškoti ir savo teisių tinkamai negynė ir tokie jos veiksmai lėmė neadekvačias ir viršijančias skolos sumą palūkanas. Nors atsakovas tinkamai neįvykdė sutarties, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais teismas sprendė, kad tai nesuteikia ieškovei pagrindo nepelnytai praturtėti, dėl ko ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino iš dalies ir prašomą priteisti 2 191,03 Lt sumą sumažino per pusę – iki 1 095,52 Lt.

10Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 534,09 Lt skolos išieškojimo išlaidų ir įvertinęs išklotinę (b. l. 7) dėl ieškovės išsiųstų 60 pranešimų ir vieno registruoto pranešimo, Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registrų tarnybai teiktų užklausų bei kitus duomenis, teismas konstatavo, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovės, užsiimančios skolų išieškojimu ir prevencija, ūkine – komercine veikla, dėl ko tokios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str.), taip pat 7 % pelno palūkanas už 4 851,76 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

11Kadangi ieškinį tenkino iš dalies, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 135,00 Lt žyminio mokesčio (50 procentų patenkintų reikalavimų dalis) (CPK 80 str., 93 str.).

12III. Apeliacinio skundo argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 317,29 Eur (1095,53 Lt) palūkanų priteisimo, priteisti šias palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

14Apeliantas nurodo, kad pagal CK 6.210 straipsnį, palūkanos mokamos nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, ir mokama iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pažymi, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nurodo, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Vartojimo kredito sutartyje Nr. 0950618050858-11 numatytos 7 proc. (pelno) palūkanos, anot apelianto, neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria buvo atsisakyta priteisti dalį, t. y. 317,29 Eur., palūkanų yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, kad Vartojimo kredito įstatymo, įsigaliojusio nuo 2011 m. balandžio 1 d. (dėl to šiam ginčui netaikomam), 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio l dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė normą sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Nors šis įstatymas atgal negalioja ir ginčo santykiams netaikomas, tačiau minėto įstatymo nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Nagrinėjamo ginčo atveju metinė kredito grąžinimo norma sudaro 7,68 proc. per metus, tai yra šis dydis daug mažesnis už numatytąjį įstatyme, todėl nesant kitų argumentų, patvirtinančių šio dydžio nepagrįstumą, teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus. Be to, kaip teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra akivaizdžiai prieštaringas, nes, iš vienos pusės, teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos kaip neprotingai dideles, iš kitos pusės, priteisė Vartojimo kredito sutartyje Nr. 0950618050858-11 numatyto dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes šį ieškovo reikalavimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Teismas konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Šios bylos apeliacijos dalykas - ar pagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės prašomų priteisti pelno (mokėjimo) palūkanų suma, susidariusi iki ieškovo kreipimosi teismą, sumažinta per pusę, tai yra nuo 2 191,03 Lt iki 1 095,52 Lt.

18Bylos duomenimis nustatyta, kad AB SEB bankas (toliau – bankas) ir atsakovas A. K. 2006 m. spalio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė atsakovui 5000 Lt dydžio vartojimo kreditą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2011 m. spalio 18 d. ir mokėti kreditoriui 7 proc. dydžio atlyginimą (pelno palūkanas) už naudojimąsi suteiktu kreditu (sutarties specialiosios dalies 2.4 punktas, bendrosios dalies 1 punktas). Atsakovui savo įsipareigojimų nevykdant, bankas 2009 m. lapkričio 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido ieškovei UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą, kurią sudarė pagrindinė skola – 4851,76 Lt; palūkanos – 477,72 Lt; delspinigiai – 543,52 Lt.

19Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą 2015 m. sausio 5 d., prašydama priteisti iš atsakovo 2191,03 Lt palūkanų, iš kurių 477,82 Lt pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 1713,21 Lt už laikotarpį po Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo, skaičiuojamą nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. spalio 27 d. Taigi, ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra šalių sutartinės pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl sutiktina su apeliantu, kad šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau tam turi būti nustatytas teisinis pagrindas.

20CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikros jos sąlygos, tokios sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-106/2010). Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai pareikšti nebuvo.

21Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

22Ginčo vartojimo kredito sutartis šalių pasirašyta 2006 m. spalio 19 d., galiojant 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvai dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliu – Direktyva). Ji buvo priimta, siekiant suderinti valstybių narių įstatymus vartojimo kredito srityje, bendrojoje rinkoje sumažinti kredito davėjų konkurencijos iškraipymus ir padidinti vartotojų galimybes sudaryti vartojimo kredito sutartis kitose valstybėse narėse. Taip pat buvo siekta apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų kredito sąlygų. Pagal Direktyvos nuostatas vartotojas turi gauti tinkamą informaciją apie kredito suteikimo sąlygas bei kainą ir apie savo įsipareigojimus kredito įstaigai. Tokioje informacijoje turi būti nurodyta bendros kredito kainos metinė norma arba, jei tokios normos nustatyti negalima, bendra suma, kurią turi sumokėti vartotojas. Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad rašytinėje sutartyje nurodoma bendros kredito kainos metinė norma arba bent metinė palūkanų norma ir nuo sutarties sudarymo taikomi mokesčiai bei sąlygos, kuriems esant jie gali būti keičiami. Direktyva dėl minimalaus kreditavimo reglamentavimo suderinimo neužkirto kelio valstybėms narėms priimti griežtesnių nuostatų vartotojų teisių apsaugos srityje. Šios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį „Vartojimo kredito sutarties forma ir turinys“, kurio 3 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodyta metinė kredito grąžinimo norma, palūkanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios išlaidos. Šio straipsnio 8 dalyje taip pat buvo nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, kokiu būdu siūloma sudaryti kredito sutartį, nurodoma metinė kredito grąžinimo norma. Rašytiniame pasiūlyme nurodomas bendros kredito sumos apskaičiavimo pavyzdys. Įvertinus šias nuostatas matyti, kad Lietuvos Respublikoje Direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos pasirenkant variantą, kad kredito davėjas visais atvejais turi nurodyti metinę kredito normą. Metinė kredito norma turėjo būti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo įtvirtinta nuostatų, numatančių, kad tam tikrą ribą viršijanti metinė kredito norma būtų preziumuojama kaip nesąžininga.

23Iš ginčo vartojimo kredito sutarties matyti, kad sutartyje nurodyta kredito suma litais, metinė palūkanų norma – 7 proc., bendra kredito kainos metinė norma 7.6800 (b. l. 9-10).

24Tiek Direktyvoje, tiek CK 6.887 straipsnyje be kitų reikalavimų nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodyta metinė kredito grąžinimo norma ir palūkanų norma, tačiau šie aktai nereglamentavo šių normų maksimalių ribų. Esant nurodytoms metinei kredito grąžinimo normai ir palūkanų normai, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį. Aptartą situaciją palyginus su šiuo metu galiojančiu vartojimo kredito reglamentavimu Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2011 m. balandžio 1 d., pažymėtina, kad šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Sprendžiant šalių ginčą ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas Kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, šiame įstatyme nurodytais kredito kainą apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Tačiau šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

25Nagrinėjamu ginčo atveju metinė kredito grąžinimo norma sudaro 7 proc. per metus. Toks dydis yra daug mažesnis už šiuo metu nustatytąjį įstatyme, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumą, pirmosios instancijos neturėjo teisinio pagrindo sumažinti šalių sutartyje nustatytas palūkanas per pusę, remdamasis tik faktine aplinkybe, jog ieškovas savo teises gynė netinkamai. Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra akivaizdžiai prieštaringas, nes teismas sprendimu sumažino ieškovo prašomas priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau priteisė sutartyje numatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nelaikydamas tokį palūkanų dydį neproporcingai dideliu.

26Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino pelno palūkanų paskirtį reglamentuojančias teisės normas, dėl ko yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti ir padidinti priteistų pelno (mokėjimo) palūkanų sumą iki ieškiniu prašomos priteisti sumos, t. y. iki 634,56 Eur (2191,003 Lt), proporcingai padidinant ir bylinėjimosi išlaidų sumą iki 78,20 Eur (270 Lt) (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos 20 eurų bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo.

29Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą už akių pakeisti.

31Priteistą ieškovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovo A. K. (asmens kodas ( - ) 317,28 Eur (trijų šimtų septyniolikos eurų 28 ct) palūkanų sumą padidinti iki 634,56 Eur (šešių šimtų trisdešimt keturių eurų 56 ct) sumos, o 39,10 Eur (trisdešimt devynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 78,20 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 20 ct) sumos.

32Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovo A. K. (asmens kodas ( - ) 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

33Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

34Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas... 2. I. Ginčo esmė... 3. AB SEB bankas ir atsakovas A. K. 2006 m. spalio 19 d. sudarė vartojimo kredito... 4. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Druskininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. sprendimu už akių... 7. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų – išrašo iš skolų... 8. Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą teismas pažymėjo, kad pagal CK... 9. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo teisę į skolą pradinis kreditorius... 10. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 534,09 Lt skolos... 11. Kadangi ieškinį tenkino iš dalies, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo... 12. III. Apeliacinio skundo argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Druskininkų... 14. Apeliantas nurodo, kad pagal CK 6.210 straipsnį, palūkanos mokamos nuo tos... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Šios bylos apeliacijos dalykas - ar pagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB SEB bankas (toliau – bankas) ir atsakovas... 19. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą 2015 m. sausio 5 d., prašydama... 20. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra vartojimo kredito... 22. Ginčo vartojimo kredito sutartis šalių pasirašyta 2006 m. spalio 19 d.,... 23. Iš ginčo vartojimo kredito sutarties matyti, kad sutartyje nurodyta kredito... 24. Tiek Direktyvoje, tiek CK 6.887 straipsnyje be kitų reikalavimų nustatyta,... 25. Nagrinėjamu ginčo atveju metinė kredito grąžinimo norma sudaro 7 proc. per... 26. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 29. Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 30. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą už akių... 31. Priteistą ieškovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš... 32. Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš... 33. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 34. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....