Byla 2A-863-153/2011
Dėl statybos leidimo panaikinimo, įpareigojimo nugriauti pastato dalį ir žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

2kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,

3sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei, Vaidai Stankevičiūtei,

4dalyvaujant ieškovams I. K., A. K., A. B., ieškovų atstovei advokatei R. G., atsakovams D. V., R. V., atsakovų atstovui advokatui R. K., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei V. B.

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. K., A. B., A. K. apeliacinį skindą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 2844-530/2010 ieškinį atsakovams D. V. ir R. V., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, individualiai R. K. įmonei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. K. dėl statybos leidimo panaikinimo, įpareigojimo nugriauti pastato dalį ir žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

6Ieškovai ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė teismo: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2006-10-06 atsakovams D. V. ir R. V. išduotą statybos leidimą Nr. 38-3-GR633-618 rekonstruoti gyvenamąjį namą lAlp ir nugriauti ūkio pastatą 211 m su stogine; įpareigoti atsakovus per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti antrą (mansardinį) gyvenamojo namo Kaune, ( - ), aukštą, to atsakovams nepadarius per teismo nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti teisę ieškovams atlikti antro (mansardinio) gyvenamojo namo Kaune, ( - ), nugriovimo darbus, su teise ateityje išieškoti turėtas išlaidas iš atsakovų; iš atsakovų priteisti solidariai ieškovės A. B. naudai 4 647,39 Lt žalos atlyginimui bei visas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-6, t. 2, b. l. 22-25, t. 3, b. l. 121-124).

7Ieškovai nurodė, kad atsakovai 2000 m. pradėjo savavališkas statybas, pastogėje įsirengė gyvenamąsias patalpas. Norėdami įteisinti savavališką statybą, atsakovai parengė projektą, tačiau jo nesuderino su gretimų sklypų savininkais. Atlikta atsakovų pastato rekonstrukcija pažeidžia gretimų sklypų savininkų ieškovų teises. Rekonstruoto namo stogas paaukštintas 50 cm ir žymiai pailgintas, iškeliant rytinę ir vakarinę sienas, todėl į sklypą ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso A. B., metamas didelis šešėlis. Atsakovų namo stogas 30 cm išsikišęs virš A. B. gyvenamojo namo ( - )stogo. Namo ( - ) stogo lietvamzdis pritvirtintas įpjaunant A. B. namo stogo konstrukciją, todėl A. B. namo sienos ir lubos apibėgę, supeliję. Naujai suprojektuoti langai yra į sklypą bei poilsio zoną ( - ), dėl ko pasikeitė ieškovų A. K. ir I. K. gyvenimo kokybė bei sumažėjo jų turimo sklypo vertė. Pakeitus ( - ) stogo konstrukcijas, formą, nuolydžių kryptis, užstojama dalis ( - ) namų valdos panoramos, sumontuotas langas mansardoje nukreiptas į šio sklypo vidurinę terasą, sniegas ir drėgmė gadina namo konstrukcijas, krenta ant dekoratyvinių augalų. Parengtas ( - ) statinio rekonstrukcijos projektas, išduotas statybos leidimas bei įvykdyti atsakovų statybos darbai, nesilaikant STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, 2.02.01:2004 gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. Ieškovė A. B. dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė 4 647,39 Lt žalą. Atsakovai, vykdydami ( - ) namo rekonstrukcijos darbus, pažeidė namo ( - )-1 stogą. nuplėšė ruberoidą, pažeidė gegnės, stogo pakloto dangą.

8Atsakovai prašė ieškinį, patikslintą ieškinį atmesti (t. 1, b. l. 75-76, t. 2, b. l. 129-131). Nurodė, kad byla yra neteisminga šiam teismui, ieškinys priskirtas Kauno administraciniam apygardos teismo kompetencijai. Ieškovai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokios teisės pažeistos. Ieškovų sutikimas rekonstrukcijai nebuvo reikalingas. Ieškovų reikalavimas panaikinti statybos leidimą jau buvo keliamas administraciniame teisme, tačiau praleidus apskundimo terminą, jis buvo atmestas. Antruoju, išvestiniu reikalavimu yra pridengiamas pirmasis, kad jį būtų galimą nagrinėti šiame teisme. Ieškovės A. B. namas yra avarinis, o reikalaujama žala prilyginta ieškovės namo remonto išlaidom.

9Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2006-10-06 atsakovams išduotą statybos leidimą Nr. 38-3-GR633-618 rekonstruoti gyvenamąjį namą lAlp ir nugriauti ūkio pastatą 211 m su stogine esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės D. V. naudai po 1 071 Lt atstovavimo išlaidų ir po 799 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų; grąžino atsakovei D. V. 96 Lt žyminį mokestį; priteisė iš ieškovų valstybės naudai po 71 Lt pašto išlaidų.

10Teismas nustatė, kad atsakovai 2005 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui pateikė paraišką dėl planuojamos statybos projektavimo sąlygų (sąlygų sąvado) rengimo. Atsakovai pageidavo rekonstruoti esamą gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir stoginę į gyvenamąjį namą, įrengiant mansardinį aukštą ir projektuojant priestatą apie 6,5 kv. m. Manasardinis aukštas įrengiamas virš esančių pastatų ir projektuojamo priestato. Statinio projektą parengė tretysis asmuo R. K. įmonė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius 2006-10-06 atsakovams išdavė statybos leidimą Nr. 38-3-GR633-618 gyvenamojo namo (1A1p) rekonstrukcijai ir ūkio pastato (2I1m) su stogine griovimui. Ieškovai 2007-02-06 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti 2006-10-06 statybos leidimą Nr. 38-3-GR633-618, tačiau teismas 2007-02-08 nutartimi atsisakė priimti ieškovų skundą praleidus skundo padavimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-04-19 nutartimi ieškovų atskirąjį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2007-02-08 nutartį paliko nepakeistą. Kauno apskrities viršininko administracija 2007-07-18 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti 2006-10-06 statybos leidimą Nr. 38-3-GR633-618, išduotą Viskontams, tačiau teismas 2007-09-03 nutartimi atsisakė priimti skundą, pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą.

11Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimas panaikinti išduotą statybos leidimą Nr. 38-3-GR633-618 yra susijęs su statybos teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja atitinkamos viešosios teisės normos, ir yra administracinio pobūdžio. O reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti statinius bei priteisti neteisėta statyba atsiradusią žalą yra susijęs su atitinkamo statinio savininkų nuosavybės teisėmis, civilinės atsakomybės klausimais ir yra civilinio pobūdžio. Kadangi ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais teisiniais santykiais, jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas padarė išvadą, jog šios bylos teismingumas nėra pažeistas. Teismo nuomone, ieškinio reikalavimas panaikinti statybos leidimą yra visiškai tapatus ieškovų reikštam reikalavimui administraciniame teisme. Ieškovai, kreipdamiesi į administracinį teismą, įgyvendino savo teisę ginčyti statybos leidimą. Administracinis teismas užbaigė bylą procesiniu sprendimu, nurodytu Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d. 1 p. ir sukeliančiu analogiškas pasekmes, nustatytas CPK 78 str., 326 str. 1 d. 1 p. Kadangi ieškovų keliamo reikalavimo išsprendimas priklausė specializuoto, t. y. administracinio, teismo jurisdikcijai ir dėl šių reikalavimų priimta teismo nutartis atsisakyti priimti ieškovų skundą, atsisakius atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas padarė išvadą, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo turi būti reiškiamas ne atsakovams, o institucijai, išdavusiai tokį leidimą, t. y. Kauno miesto savivaldybei. Ieškovai nepasinaudojo teise trečiąjį asmenį Kauno miesto savivaldybės administraciją keisti į atsakovą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų pateiktą skundą administracinis teismas atsisakė priimti, konstatavus, jog praleistas įstatymo nustatytas terminas, sprendė, kad šio teismo procesinis sprendimas sukelia analogiškas pasekmes, kokios nustatytos CPK 294 str. 2 d., todėl vėl kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais negalima. Teismas konstatavo, kad bylos dalis dėl pirmojo ieškinio reikalavimo panaikinti statybos leidimą turi būti nutraukta CPK 293 str. 3 p. pagrindu.

12Teismas padarė išvadą, jog ieškinio antrasis reikalavimas yra išvestinio pobūdžio, todėl nepripažinus statybos leidimo neteisėtu, negali būti tenkinamas ir antrasis ieškinio reikalavimas.

13Teismas, pasisakydamas dėl sklypo užstatymo ploto ir tankio, rėmėsi byloje atliktų teismo statybinių ekspertizių išvadomis, kurios buvo atliekamos turint tikslą nustatyti, ar atlikta namo esančio Kaune, ( - ), rekonstrukcija buvo atliekama laikantis norminių aktų reikalavimų, ar rekonstrukcija atlikta pagal išduotą statybos leidimą, projektą ir laikantis projektavimo sąlygų. Ekspertas K. B. nustatė, kad Projekte ir statybos leidime nurodyti techniniai rodikliai – gyvenamuoju namo (1A1/p) su priestatu (la/m) užstatytas žemės plotas ir žemės sklypo užstatymo tankis –yra klaidingi, o būtent: 1) Rekonstravimo projekto rodikliuose nurodytas gyvenamojo namo su priestatu užimtas žemės plotas – 40,60 kv. m ir atitinkamai sklypo užstatymo tankis – 47 procentai, yra klaidingi. Faktiškai iki rekonstravimo gyvenamojo namo su priestatu užimtas žemės sklypo plotas buvo 47,25 kv. m, o visų pastatų sklype – 60,43 kv. m, todėl užstatymo tankis – 53 procentai; 2) Neteisingais laikytini ir projekte nurodyti gyvenamojo namo su priestatu po rekonstravimo rodikliai – 44,20 kv. m ir atitinkamai nurodytas sklypo užstatymo tankis – 39 procentai. Faktiškai po rekonstravimo gyvenamojo namo su priestatu užimtas žemės plotas – 59,83 kv. m, o užstatymo tankis – 53 procentai. Ekspertas priėjo išvados, kad Sklypo užstatymo plotas neatitinka projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. AS-40-6-815 nustatytą leistiną žemės sklypo 40 procentų užstatymą. Žemės sklypo užstatymo tankio klaidingas apskaičiavimas kitų techninių rodiklių, iš jų ir pastatų tūrių, skaičiavimui įtakos neturi. Istoriškai (iki rekonstravimo) susiformavęs žemės sklypo užstatymo tankis (53 procentai) dėl vykdomo rekonstravimo nekinta, o tai reiškia, jog kaimyninių sklypų gyventojų gyvenimo ir veiklos sąlygos dėl to nepablogėja. Žemės sklypo užstatymo tankio rodiklio padidėjimo (jei toks būtų) nebūtų galima laikyti faktoriumi, galinčiu pažeisti trečiųjų asmenų interesus, nes sklypo užstatymo tankio rodiklis nėra įrašytas į baigtinį sąrašą sąlygų, reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pakitimų, galinčių pažeisti trečiųjų asmenų interesus, leistinas ribas. Viršijimas leistino užstatymo tankio trečiųjų asmenų – kaimyninių žemės sklypų savininkų interesų nepažeidžia. Ekspertas S. M. ekspertizės išvadose nurodė, jog po rekonstravimo sumažės tiek sklypo ( - ) užstatymo plotas, tiek užstatymo tankis – iki 51 proc., o tai reiškia, kad rekonstravimo projekte numatytas sklypo užstatymo tankis yra mažesnis už sklypo užstatymo tankį, buvusį iki rekonstravimo. Rekonstravimo projekte klaidingai nurodytos ir faktinės ir po rekonstravimo numatytos užstatymo ploto ir sklypo užstatymo tankių reikšmės. Sklypo užstatymo plotas ir užstatymo tankis nėra tiesiogiai naudojamas kitų techninių ekonominių rodiklių nustatymui, todėl darytina išvada, kad neteisingai rekonstravimo projekte neteisingai nustatyti šie parametrai neturėjo įtakos kitų rodiklių reikšmėms nustatyti. Nuokrypių nuo rekonstravimo projekto, kurie galėtų įtakoti užstatymo plotą ir tankį, nenustatyta. Ekspertas priėjo išvados, kad faktinis užstatymo plotas ir tankis yra tokie, kokie numatyti rekonstravimo projekte. Teismas, įvertinęs ekspertizių išvadas, padarė išvadą, kad atlikus rekonstrukciją sklypo užstatymo plotas ir tankis sumažės už prieš tai buvusį, ir tai niekaip nepablogina ieškovų interesų, todėl reikalavimas negali būti tenkinamas ieškovų nurodytais argumentais. Teismas nustatė, kad pagal parengtą architekto R. K. projektą neteisingai buvo apskaičiuotas sklypo užstatymo plotas ir tankis. Projektavimo sąlygas bei statybos leidimą išdavę asmenys šios klaidos nepastebėjo, o kai pastebėjo, rekonstrukcijos darbai jau buvo atliekami. Teismas nurodė, kad ekspertams nustačius, jog tai yra techninė klaida projekte, kuri gali būti ištaisyta ir neįtakojo kitų techninių ekonominių rodiklių nustatymo, nėra pagrindo teigti, jog statytojai, šiuo atveju atsakovai, atlikdami rekonstrukciją nukrypo nuo projekte nustatytų parametrų.

14Teismas, pasisakydamas dėl kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo reikalingumo, nurodė, kad pagal statybos leidimo namo ( - ) rekonstrukcijai išdavimo metu galiojusias STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1-o priedo 4 p., STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8-o priedo 1.1. p. nuostatas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu būtinas mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos (jei lieka mažiau kaip 3 m) arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus. Teismo nuomone, aukščiau nurodytos STR normos kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimo būtinumą siejo su atstumo mažinimu. Šios normos nenumatė, jog kaimynų sutikimo reikia, jei rekonstravimo metu susiformavę atstumai nekinta ar yra didinami. Teismas nurodė, kad vietoje šlaitinio stogo iš vakarinės namo pusės įrengus mansardinę sieną, net jei ši siena ir patraukta į išorę 25 cm, ji yra toliau nuo kaimyninio žemes sklypo ( - ), nei prieš tai buvusio šlaitinio stogo karnizo kraštas. Todėl dėl rekonstrukcijos namo ( - ) mansardinio aukšto konstrukcijos ne priartėjo, bet nutolo nuo sklypo ( - ). Net ir tuo atveju, jeigu vakarinės dalies išsikišusi konstrukcija priartėjo prie ieškovų ribos apie 0,25 cm, vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, toks pažeidimas kaip neesminis negalėtų būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Teismas nurodė, kad ieškovų teiginiai, jog atsakovų namo stogas rekonstruojant buvo paaukštintas bei jog dėl namo ( - ) stogo konstrukcijos pasikeitimų, lango mansardoje ieškovams A. K. ir I. K. užstojama dalis jų namo valdos panoramos, pažeidžiamas ieškovų privatumas, prieštarauja abiejų teismo paskirtų ekspertizių išvadoms. Įrengdami langą bei rekonstruodami stogą atsakovai normatyvinės statinio kokybės (Statybos įst. 2 str. 40 d.) reikalavimų nepažeidė. Lango įrengimas yra objektyviai būtinas dėl patalpų natūralaus apšvietimo. Objektyvių duomenų, jog langas sutrukdė ieškovams poilsį, jie negali laisvai naudotis sklypo dalimi, į bylą nepateikta, todėl teismas šį ieškovų argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

15Teismas, remdamasis techninės statybos ekspertizės išvadomis, nustatė, kad lietaus vandens surinkimo sistema yra sumontuota ne pagal projektą, nesilaikant statybos techninio reglamento reikalavimų. Teismas nurodė, kad dėl to, jog rekonstrukcijos darbai buvo sustabdyti, rekonstrukcija nėra baigta, todėl negalima konstatuoti, jog įrengiant vandens nuvedimo sistemą buvo nukrypta nuo projekto.

16Teismas konstatavo, kad pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą įpareigojant nugriauti rekonstruotą mansardinį aukštą nėra. Kadangi statytojas laikėsi brėžiniuose (grafinėje dalyje) išdėstytų sprendinių (matmenų), susijusių su sklypo užstatymo tankiu, statinio aukštis nebuvo padidintas, namo ( - ) rekonstrukcija yra teisėta, atlikta galiojančio statybos leidimo, kuris nėra panaikintas, pagrindu.

17Teismas atmetė ieškovės A. B. reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad atliktos statybinės ekspertizės metu nenustatyta, kad vykdant ( - ) namo rekonstrukcijos darbus buvo pažeistas ieškovei priklausančio šalia esančio namo Kaune, ( - )-1, stogas. Namo ( - )stogo konstrukcija yra ne tik susidėvėjusi, bet ir avarinės būklės. Teismas konstatavo, kad nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovės A. B. stogo konstrukcija buvo pažeista atsakovų veiksmais, todėl neįrodžius atsakovų veiksmų neteisėtumo, nėra ir priežastinio ryšio tarp pasekmių (žalos) ir neteisėtų veiksmų. Ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti.

18Apeliaciniu skundu ieškovai prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovai nurodė šiuos motyvus:

191) teismas, nutraukdamas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti statybos leidimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) formuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidė CPK 259 str., 270 str. 4 d., 293 str. 3 d. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurios faktinės aplinkybės panašios, tačiau skiriasi iš esmės. Teismas rėmėsi LAT nutartimi, kuri buvo priimta byloje, kurioje administracinis teismas skundą priėmė ir jį nagrinėjo, tačiau bylą nutraukė nustatęs, kad skundas buvo paduotas praleidus nustatytą terminą, o ginčo atveju skundą buvo atsisakyta priimti ir byla nebuvo nagrinėjama iš esmės apskritai. Kauno apygardos administracinio teismo 2007-02-08 nutartis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-04-19 nutartis nėra teismo sprendimas, kurį teismas priima išsprendęs bylą;

202) nagrinėjant šią bylą, turi būti vadovaujamasi ne ABTĮ, o CPK normomis, kur nėra nustatyta procesinių kreipimosi į teismą terminų. Šio ginčo atveju netaikytinas sutrumpintas terminas pažeistoms teisėms ginti, todėl teismo argumentai dėl bylos nutraukimo negali būti laikomi pagrįstais, nes tuo būtų paneigta kito asmens teisėta teisė, nes iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda. Net ir netekinus pirmojo reikalavimo dėl administracinio akto nuginčijimo (palikus jį nenagrinėtu), nebuvo teisinių kliūčių tenkinti antrąjį ieškovų reikalavimą;

213) teismo išvados dėl sklypo užstatymo ploto ir tankio, dėl kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo reikalingumo pagrįstos statybinės ekspertizės, atliktos K. B. išvadomis, kurių pagrįstumu teismas abejojo, kadangi buvo skirta pakartotinė ekspertizė;

224) po rekonstrukcijos sklypo užstatymo tankis 14 procentų viršija leidime nurodytą leistiną užstatymo tankį ir 13 procentų viršija leistiną teisės aktuose užstatymo tankį. Pagal statybos leidimą užstatymo tankis – 39 procentai. Pagal STR „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus užstatymo ploto –užstatymo plotas sklypuose, kurio dydis yra iki 400 kv. m, turi būti ne didesnis kaip 40 procentų. Ekspertas K. B. nustatė, jog iki rekonstrukcijos sklypo užstatymo tankis buvo 53 procentai (K. nurodyta – 47 proc.), po rekonstrukcijos – 53 procentai (K. nurodyta – 39 proc.). Ekspertas S. M. nurodė, kad iki rekonstravimo užstatymo tankis buvo 53 proc., numatyta rekonstrukcijos projekte – 51 procentas. Įvertinta, kad pagalbiniai statiniai turi būti nugriauti ir jų užstatymo plotas yra neįvertintas. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovų sklypas yra itin mažas, t. y. 113 kv. m, toks užstatymo intensyvumas yra aiškiai neadekvatus ir per didelis. Teismų praktikoje konstatuojama, kad statant ar rekonstruojant gyvenamąjį namą nesilaikant statinio statybai keliamų reikalavimų, šalia gyvenančių asmenų subjektinė teisė į sveiką ir švarią aplinką yra apribota. Ieškovų teisių pažeidimas yra visiškai akivaizdus ir neginčytinas. Atsakovams niekada nebūtų buvę leista rekonstruoti gyvenamojo namo, jei projekte būtų nurodytas statybos techninį reglamentą pažeidžiantis užstatymo plotas;

235) teismo padarytos išvados dėl normatyvinių dokumentų pažeidimų nebuvimo prieštarauja specialistų pateiktiems išaiškinimams bei išvadoms, byloje surinktiems įrodymams. Eksperto S. M. atliktos pakartotinės ekspertizės išvadose nurodyta, kad po rekonstrukcijos vakarinė mansardinė namo ( - ) stogo konstrukcija priartėjo prie ribos su sklypu ( - ) apie 50 cm, nes antro aukšto siena (mansardinio stogo) vakarinėje dalyje apie 50 cm įsikiša link ieškovų I. ir A. K. sklypo. Ieškovai sutikimo statyti antrąjį namo aukštą pažeidžiant teisės aktuose nustatytą 3 m ribą atsakovams nedavė;

246) teismas dėl reikalavimo atlyginti žalą dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeidė lygybės įstatymui ir teismui principus. Ieškovės A. B. atžvilgiu atsakovų padarytus pažeidimus fiksuoja eilė antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų. Patirta žala byloje buvo visiškai įrodyta pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas pažeidė įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą, neatsižvelgė, kad atsakovų kaltais neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta turtinė žala, kurią privalo visiškai atlyginti už žalos atsiradimą atsakingas asmuo. Teismas pažeidė CK 6.263 str.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. V. ir R. V. prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė tokius motyvus:

261) Dėl reikalavimo panaikinti statybos leidimą.

27Ieškovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo išvadų esmės. Apeliantai netinkamai aiškina teisės normas, jų teiginiai prasilenkia su LAT formuojama teismine praktika. Termino pateikti skundui dėl individualaus administracinio teisės akto praleidimas sukelia savo esme analogiškas teisines pasekmes nepriklausomai nuo to, kada ši aplinkybė (termino praleidimas) konstatuota – skundo priėmimo stadijoje ar išnagrinėjus bylą. ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p. numatyta teismo pareiga atsisakyti priimti skundą, paduodamą praleidus padavimo terminą ir jo neatnaujinus. ABTĮ 101 str. numatyta teismo pareiga nutraukti bylą, kai tik nustatoma, jog skundas buvo priimtas praleidus padavimo terminą ir terminas neatnaujintinas. Teisinės pasekmės abiem atvejais analogiškos. Sprendžiant dėl LAT 2009-01-12 nutartyje nagrinėtų aplinkybių ir šios bylos aplinkybių analogiškumo (ar esminio panašumo) neturi reikšmės, ar termino skundui dėl individualaus administracinio teisės akto paduoti praleidimas konstatuotas bylos nagrinėjimo metu, ar dar skundo priėmimo stadijoje.

28Apeliantų aiškinimas, jog administracinio teismo nutartis nutraukti bylą negali turėti prejudicinės reikšmės civilinėje byloje ir sukelti CPK 294 str. 2 d. numatytų pasekmių – visiškai formalus. Apeliantai visą dėmesį skiria teismo procesinio dokumento pavadinimui. Pagrindą taikyti CPK 239 str. 3 p., 294 str. 2 d. normas sudaro ne teismo procesinio dokumento pavadinimas, o teismo nustatytas prejudicinis faktas (CPK 182 str. 2 d.). Ar toks prejudicinis faktas konstatuotas įsiteisėjusiame teismo sprendime, ar nutartyje – teisinės reikšmės neturi, kadangi įsiteisėjusi teismo nutartis jos reguliavimo ribose turi tokią pačią teisinę galią, kaip ir teismo sprendimas (CPK 18 str., ABTĮ 14 str.). Skirtumas tarp teismo nutarties ir sprendimo tik tas, kad nutartis priimama neišsprendus bylos (šalių ginčo) iš esmės (CPK 290 str. 1 d., ABTĮ 105 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamoje situacijoje tai nėra svarbu.

29Apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjant individualaus administracinio teisės akto teisėtumą bendros kompetencijos teisme ABTĮ 33 str. 1 d. numatytas kreipimosi į teismą terminas netaikytinas, prieštarauja įstatymams ir teismų praktikoje formuojamoms teisės aiškinimo taisyklėms. LAT ne kartą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. ABTĮ normos yra specialiosios CK ir CPK normų atžvilgiu, nes administracinių teisės aktų ginčijimo CK ir CPK normos konkrečiai nereglamentuoja;

302) Dėl užstatymo ploto ir tankio.

31Apeliaciniame skunde painiojamos sklypo užstatymo ploto ir užstatymo tankio sąvokos. Užstatymo plotas – statinio pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rūsio dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma, apskaičiuojama kvadratiniais metrais. Sklypo užstatymo tankis – sklype esančių statinių užimtų žemės plotų sumos santykis su visu sklypo plotu, išreikštas procentais Analogiškai šie rodikliai aiškinami ir skaičiuojami abiejų byloje pasitelktų teismo ekspertų. Apeliaciniame skunde nurodydami sklypo užstatymo plotą procentais, apeliantai iš tiesų nurodo sklypo užstatymo tankį. Ekspertas K. B. nustatė, jog sklypo ( - ) užstatymo plotas po rekonstrukcijos turi sumažėti, o užstatymo tankis išliks nepakitęs, todėl kaimyninių sklypų gyventojų gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogės. Žemės sklypo užstatymo tankio rodiklio padidėjimo (net jei toks ir būtų) nebūtų galima laikyti faktoriumi, galinčiu pažeisti kitų asmenų (ieškovų) interesus, nes sklypo užstatymo tankio rodiklis nėra įrašytas į baigtinį sąrašą sąlygų, reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pakitimus, galinčius pažeisti trečiųjų asmenų interesus, leistinas ribas. Ekspertas S. M. nurodė, jog po rekonstravimo sumažės tiek sklypo ( - ) užstatymo plotas, tiek užstatymo tankis. Užstatymo tankio rodikliai reikšmingi pačios žemės valdos naudotojams, o ne kaimynams. Nei vienas iš byloje pasitelktų ar apklaustų statybos specialistų nenurodė jokių atsakovų vykdomos namo ( - ) rekonstrukcijos, rekonstrukcijos projekto ir kitų statinio normatyvinės kokybės (Statybos įst. 2 str. 40 d.) reikalavimų neatitikimų.

32Apeliaciniame skunde dėstomi priešingi apeliantų argumentai laikytini jų nuomone, kuri nėra pagrįsta objektyviais faktiniais duomenimis. Apeliantai nėra statybos specialistai, jų paaiškinimai nepaneigia paminėtų statybos specialistų (ekspertų) išvadų. Dauguma apeliacinio skundo argumentų dėl sklypo užstatymo ploto ir tankio išimtinai formalaus pobūdžio, jais keliami vykdomos gyvenamojo namo rekonstrukcijos teisėtumo klausimai tiesiogiai nesusiejami su konkrečiomis apeliantų teisėmis ir teisėtais interesais.

33Skunde remiamasi LVAT „suformuota praktika“ ir teigiama, jog kitų asmenų teises pažeidžia per didelis sklypo užstatymo intensyvumas, per didelio statymo pastatymas. Šie apeliacinio skundo argumentai plačiau nenagrinėtini. Užstatymo intensyvumo klausimai sprendžiami teritorijų planavimo metu ir šioje byloje nebuvo nagrinėjami.

34Apeliantai nepaneigė vienos esminių pirmosios instancijos teismo išvadų: ieškinio reikalavimas įpareigoti nugriauti antrąjį namo ( - ) aukštą yra išvestinio pobūdžio ir nepripažinus neteisėtu statybos leidimo, kurio pagrindu yra įrengtas šis namo ( - ) antras aukštas, – savaime atmestinas.

353) Dėl ieškovų sutikimo su rekonstrukcija.

36Apeliacinio skundo argumentai dėl (neva) būtino ieškovų sutikimo namo rekonstrukcijai iš esmės grindžiami eksperto S. M. išvadomis, neva vakarinė mansardinė mūsų namo siena priartėjo prie ribos su sklypu ( - ) apie 25 cm. Teismas eksperto S. M. išvadomis šioje dalyje nesivadovavo. Pagal statybos leidimo namo ( - ) rekonstrukcijai išdavimo metu galiojusias STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1-o priedo 4 p., STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8-o priedo 1.1. p. nuostatas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu būtinas mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos (jei lieka mažiau kaip 3 m) arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad istoriškai susiformavę atstumai tarp gyv. namo ( - ) ir kaimyninių žemės sklypų ribos jau iki rekonstrukcijos buvo mažesni nei 3 m. Ekspertas K. B. konstatavo, jog gyv. namo ( - ) istoriškai susiformavę atstumai rekonstravimo metu nepakito. Jei atstumai nemažinami, tokia rekonstrukcija kaimyninių sklypų naudojimo sąlygų nepablogina. Ekspertas S. M. nurodė, jog rekonstrukcijos metu vakarinė mansardinė namo ( - ) stogo konstrukcija priartėjo prie ribos su sklypu ( - ) apie 25 cm, tačiau tiriamojoje akto dalyje (34 psl.) ekspertas šios išvados reikiamai nepagrindė. Iš eksperto nurodomo rekonstravimo brėžinio sienos priartėjimo konstatuoti negalima – brėžinyje tokių duomenų nėra. Tiriamojoje dalyje ekspertas kalba apie mansardinės sienos priartėjimą, o išvadose – jau apie stogo konstrukcijos priartėjimą. Nuoroda šio ekspertizės akto tiriamojoje dalyje „objekto apžiūros metu nustatyta, kad apytiksliai tokiu atstumu siena ir atitraukta“ visiškai nekonkreti ir nepagrįsta jokiais tiriamojo pobūdžio duomenimis (matavimais, skaičiavimais ir pan.). Be to, šis ekspertas neįvertino, kad iki rekonstrukcijos namas ( - ) turėjo šlaitinį stogą, kurio karnizas buvo išsikišęs už išorinių sienų – vakarinės ir rytinės 30–50 cm. Toks šlaitinio stogo karnizo išsikišimas būtinas, kad vanduo nuo stogo nebėgtų ant namo sienų. Taigi, jei atsakovų namas ( - ) būtų turėjęs šlaitinį stogą su mažiau atsikišusiu karnizu, jis nebūtų atitikęs norminių techninių statybos reikalavimų ir nebūtų pripažintas tinkamu naudoti. Vietoje šlaitinio stogo iš vakarinės namo pusės įrengus mansardinę sieną, net jei ši siena ir patraukta į išorę 25 cm, ji yra akivaizdžiai toliau nuo kaimyninio žemes sklypo ( - ), nei prieš tai buvusio šlaitinio stogo karnizo kraštas. Dėl rekonstrukcijos namo ( - ) mansardinio aukšto konstrukcijos ne priartėjo, bet nutolo nuo sklypo ( - ). Kai atstumo nesilaikymas yra nedidelis ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo, toks pažeidimas pripažintinas nelemiančiu statybos neteisėtumo.

374) Dėl reikalavimo atlyginti žalą.

38Apeliantai nurodė tik bendrosios nuostolių ir žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nepateikiami faktiniai šį reikalavimą pagrindžiantys motyvai. Be to, ieškovė A. B. gali reikalauti tik 1/5 ieškinio pareiškime nurodytos žalos atlyginimo sumos, nes jai priklauso tik 1/5 namo Kaune, ( - ). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad rekonstrukcija turėjo įtakos jos namui. Ieškovės namo stogo konstrukcija yra ne tik susidėvėjusi, bet ir avarinės būklės, galimai pralaidi vandeniui; ieškovės namas ( - )su priestatais yra susidėvėjęs ir akivaizdžiai avarinės būklės, neatitinkantis esminių statinio reikalavimų, to neneigia ir pati ieškovė. Nepateikta įrodymų, kad defektinį aktą sudarė atestuoti statybos specialistai.

39Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė apeliacinio skundo dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2006-10-06 išduoto statybos leidimo Nr. 38-3-GR633-618 panaikinimo atmesti, dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų (reikalavimo nugriauti antrąjį namo aukštą bei žalos atlyginimo) prašė spręsti teismo nuožiūra. Tretysis asmuo nurodė, kad ieškinio reikalavimas panaikinti statybos leidimą yra visiškai tapatus ieškovų reikštam reikalavimui administraciniame teisme. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi administracinio teismo nutartimis, priimtomis teikiant skundą dėl statybos leidimo nuginčijimo, kuriose konstatuotas termino praleidimas. Minėtus teiginius tretysis asmuo grindė teismo sprendime nurodytais argumentais. Tretysis asmuo nurodė, kad apeliantai nenurodė jokių teisinių argumentų, dėl kurių turėtų būti panaikintas statybos leidimas, tik pasisakė dėl nepagrįsto bylos nutraukimo.

40Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė. Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

41Apeliacinis skundas netenkintinas.

42Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

43Apeliantai yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti skundžiamą statybos leidimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atsakovų ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad apeliantai praleido terminą statybos leidimui apskųsti (ABTĮ 33 str. 1 d.), kadangi ieškovai buvo informuoti apie išduotą atsakovams leidimą statybai 2006-11-23 KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu Nr. 11-K-618-1054, kuriame buvo nurodytas skundžiamas statybos leidimas ir išdėstytas jo turinys, todėl terminas skundui paduoti dėl statybos leidimo pasibaigė 2007-01-02. Ieškovai pateikė administraciniam teismui skundą dėl statybos leidimo panaikinimo tik 2007-02-06, o bendrosios kompetencijos teismui 2008-04-14 (reg. Nr. 05520), taigi žymiai praleido vieno mėnesio terminą (1 t., b. l. 3, 27, 29-31). Taip pat pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų prašymas dėl statybos leidimo panaikinimo buvo priimtas nagrinėti administraciniame teisme, tačiau atsisakius atnaujinti praleistą terminą statybos leidimui apskųsti, šio termino neatnaujinus, skundžiamas statybos leidimas liko galioti. Todėl ieškovams pateikus pakartotinai prašymą dėl statybos leidimo panaikinimo pirmosios instancijos teismui pagrįstai nurodė, jog ieškovai pakartotinai kreipėsi į teismą dėl to paties reikalavimo, dėl kurio jau priimtas sprendimas administraciniame teisme (administracinėje byloje Nr. AS-195-07). Taip pat skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad ieškovai pareiškė reikalavimą dėl statybos leidimo šioje byloje netinkamam atsakovui – pastato savininkams, o ne institucijai, išdavusiai statybos leidimą, Kauno miesto savivaldybei (LR Administracinių bylų teisenos įst. 48 str. 2 d.). Bylos duomenimis, ieškovai neprašė pakeisti atsakovo nuo 2008-04-14 iki 2010-11-16 (4 t., b. l. 123), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo pakeitimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 7 str.), tačiau nepakeis esminės nustatytos byloje aplinkybės, kad ieškovai praleido terminą statybos leidimui apskųsti. Todėl atmestinas apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR Administracinių bylų teisenos ir Civilinio procesinės teisės normas, nes tokios aplinkybės byloje neįrodytos.

44Statybos įstatymo 2 straipsnio71 dalyje pasakyta, kad savavališka yra statinio statyba (griovimas) be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas (įst. red. galiojusį nuo 2006-01-04 iki 2006-10-17). Bylos duomenimis, atsakovams 2006-10-06 buvo išduotas statybos leidimas (b. l. 13, 1 t.), statybos leidimas yra galiojantis, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiuo leidimu byloje. Projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti išduotose 2005-05-26 (1 t., b. l. 132) nurodyta, kad neturint gretimų valdų savininkų sutikimų, negalima kelti lauko sienų ūkio pastato 2I1 pietinėje ir vakarinėje pusėse bei gyvenamojo namo 1A1p pietinėje ir šiaurinėje pusėse. Žemės sklypo užstatymas negali viršyti 40 proc. – priestato dydis yra ribojamas normatyvo. Tačiau, kaip nustatyta byloje, žemės sklypo užstatymas jau viršijo 40 procentų, tai nurodyta eksperto S. M. išvadoje (4 t., b. l. 81), kuris nurodė, kad iki rekonstrukcijos statinių užstatymo plotas – 60,2 kv. m, sklypo užstatymo tankis, numatytas rekonstrukcijos projekte statinių užstatymo plotas 57,3 kv. m, sklypo užstatymo tankis – 51 procentas, faktinis po rekonstravimo statinių užstatymo plotas 57,3 kv. m, sklypo užstatymo tankis 51 procentas. Tad eksperto išvadoje nurodyta, kad sklypo užstatymo tankis neatitiko 2005-05-26 projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti leistino žemės sklypo 40 procentų užstatymo tankio. Palyginus eksperto S. M. išvadą su kito eksperto K. B. išvada konstatuojama, kad šios išvados iš esmės sutapo ta prasme, kad abu ekspertai nustatė, jog ginčo pastato rekonstrukcijos užstatymo tankis liko nepakitęs. Taip pat abu ekspertai nurodė, kad sklypo užstatymo plotas ir užstatymo tankis nėra tiesiogiai naudojamas kitų techninių ekonominių rodiklių nustatymui, todėl, ekspertų nuomone, rekonstravimo projekte neteisingai nustatyti šie parametrai neturėjo įtakos kitų rodiklių reikšmei nustatyti. Todėl įvertinus buvusią iki rekonstrukcijos ginčo pastato sklypo užstatymo ploto ir tankio situaciją, įvertinus šiame kontekste ieškovų teises, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sklypo užstatymo ploto ir tankio dydžio pakeitimai (po rekonstrukcijos) nepadidėjo, jie ieškovų teisių nepažeidžia, o užstatymo tankio rodikliai yra reikšmingi atsakovams, o ne ieškovams. Todėl nustačius, kad gretimuose sklypuose teisėtai susiformavo užstatymo parametrai, kurie, atlikus ginčo pastato rekonstrukciją, iš esmės nepakito, be to, užstatymo tankis sumažėjo (nuo buvusių 53 procentų iki 51 procento), apeliantų motyvas dėl rekonstrukcijos neteisėtumo atmestinas, kaip nepagrįstas Vien tas faktas, kad atsakovai atliko pastato rekonstrukciją, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiais veiksmais atsakovai pažeidė ieškovų teises, kadangi nenustačius byloje vykdomos ginčo pastato (( - )) rekonstrukcijos ir projekto bei kitų statinio normatyvinės kokybės (Statybos įst. 2 str. 40 d.) reikalavimų (4 t., b. l. 83) neatitikimų, kuriais ieškovai motyvuoja savo teisių pažeidimą, esant galiojančiam statybos leidimui, ieškovų motyvas dėl jų teisių pažeidimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

45Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė reiškia, kad teismui, įvertinusiam faktinių duomenų visumą, susiformavo įsitikinimas dėl fakto buvimo ar nebuvimo.

46Byloje kilo ginčas dėl faktinės aplinkybės, ar po rekonstrukcijos sumažėjo atstumas tarp sklypo ribų, ir jeigu taip, tai dėl kokių priežasčių, taip pat ar toks atstumo tarp sklypo ribų sumažėjimas sudaro pagrindą pripažinti ieškovų teisių pažeidimą. Apeliantai I. ir A. K. teigia, kad po pastato rekonstrukcijos stogo konstrukcija priartėjo prie ribos su sklypu ( - ) apie 25 cm, todėl atsakovai, rengdami projektą, privalėjo gauti apeliantų sutikimą tokiai rekonstrukcijai atlikti(4 t., b. l. 84), ir tai patvirtina eksperto S. M. išvada.

47Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

48Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

49Kaip nustatyta byloje, ginčo pastato pirmojo aukšto geometriniai matmenys po rekonstrukcijos liko nepakeisti, todėl pagrindinio pastato užstatymo plotas taip pat liko nepakitęs. Pastatų išdėstymo sklypuose atstumai yra mažesni nei 3 metrai, jie susiformavo iš anksčiau, rekonstrukcija šiems atstumams įtakos neturėjo (mažesniems nei 3 metrai). Byloje nėra ginčo, kad po rekonstrukcijos pasikeitė ginčo pastato stogo dangos konstrukcija, vietoje anksčiau buvusio šlaitinio stogo, kurio karnizas buvo įsikišęs apie 30-50 cm už išorinių sienų – vakarinės ir rytinės, tai nustatyta liudytojo A. P. paaiškinimu, trečiojo asmens R. K. paaiškinimu, šis atstumas sudarė apie 30 cm, nuotraukomis (4 t., b. l. 133-134). Po rekonstrukcijos ginčo pastato mansardinė siena patraukta į išorę 25 cm (4 t., b. l. 77). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nelaikė, jog eksperto S. M. išvada (4 t., b. l. 77) yra vienareikšmiškai privaloma teismui, o vertino šį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, tiek prieštaraujančiais, tiek patvirtinančiais eksperto išvados teiginius. Eksperto išvada dėl nustatyto išorinės sienos stogo konstrukcijos įsikišimo 25 cm iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog po stogo rekonstrukcijos atstumas tarp pastatų sumažėjo, o įvertinus istoriškai susiklosčiusią pastatų išdėstymo žemės sklype lokalizaciją, taip pat pastatų atstumą tarpusavyje, konstatuojama, jog ginčo stogo konstrukcijos buvimo vietos nepasikeitė (nepriartėjo daugiau prie ieškovų sklypo ribos, nei konstrukcija, buvusi iki rekonstrukcijos), tad atsakovų padarytas pažeidimas iš esmės nepablogino ieškovų teisių. Kasacinės instancijos teismas išaiškino teismams, kad CK 4.103 straipsnyje nustatytų konkrečių neteisėtos statybos teisinių padarinių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, turinčios reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatyme nustatytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Teisminiai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. O., V. Č. v. V. B., Vilniaus apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-240/2009).

50Todėl įvertinus ginčo pastato stogo konstrukcijos iki rekonstrukcijos ir po rekonstrukcijos atstumą iki ieškovų sklypo ribos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog 25 cm stogo konstrukcijos įsikišimas nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamos pastato rekonstrukciją neteisėta ir pastato dalį (mansardą) nugriauti (CK 1.5 str.).

51Kasacinės instancijos teismo išakinimuose nurodyta, kad teisė kreiptis į teismą turi procesinę teisinę formą ir materialinį teisinį turinį. Procesiniu teisiniu aspektu teisė kreiptis į teismą yra suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, o ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį. Ieškinio turinį apibūdina jo dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo materialinis teisinis reikalavimas (dalykas). Ieškovas privalo įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis), kad jo materialinis teisinis reikalavimas būtų patenkintas. Teisės kreiptis į teismą materialinį teisinį turinį sudaro teisė į materialinio teisinio reikalavimo patenkinimą. Jeigu ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės neįrodytos, ieškinio materialinis teisinis reikalavimas netenkinamas arba atmetamas kaip neįrodytas, nes teismas turi priimti pagrįstą sprendimą, atitinkamai neturi teisės priimti nepagrįsto sprendimo (CPK 263 straipsnis). Todėl ieškovams byloje neįrodžius, kad atsakovai elgėsi neteisėtai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovų teisių pažeidimo ir jų reikalavimų netenkino (CPK 6, 178, 185 str.).

52Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

53Ieškovė A. B. įrodinėja žalos atsiradimo faktą pateiktu byloje faktinių aplinkybių 2007-07-25 protokolu (3 t., b. l. 91-100), 2009-02-09 defektiniu aktu (2 t., b. l. 34), kuriame konstatuota, kad kaimynas, vykdydamas rekonstrukcijos darbus, pažeidė šalia esančio namo (( - )-1) stogą. Dėl stogo pažeidimo atsirado šie defektai: nuplėštas ruberoidas, pažeistos gegnės, pažeista pakloto danga. Dėl šių pažeidimų drėksta vidinės kambario ir koridoriaus sienos ir lubos. Pagal parengtą lokalinę sąmatą 2008 m. 10 mėn. kainomis, ieškovei A. B. padaryta žala sudaro 4647,39 litų (t. 2, b. l. 32-37). Teismo paskirtas ekspertas K. B. nustatė (t. 3, b. l. 17-35), jog: nėra duomenų, kad namo ( - )apibėgusių ir supelijusių namo sienų priežastis yra gyvenamojo namo Kaune, ( - ), rekonstrukcijos darbai. Atliekant rekonstrukcijos darbus namo ( - )stogo konstrukcija nepažeista. Kita vertus, namo ( - )stogo konstrukcija yra ne tik susidėvėjusi, bet ir avarinės būklės (fotonuotraukos Nr. 55, 56, 57, 59, 60), taigi gali būti pralaidi vandeniui, dėl ko drėksta ir pelija sienos. ( - ) gyvenamojo namo rekonstravimas ieškovės namo ( - )techninei būklei įtakos neturi; b) atliekant rekonstrukcijos darbus namo ( - )stogo konstrukcija nepažeista, ši konstrukcija yra ne tik susidėvėjusi, bet ir avarinės būklės, taigi gali būti pralaidi vandeniui c) ( - )namo stogo konstrukcijos dėl griūties pasislinkusios į ( - ) namo pusę, dėl ko tarp šių namų išnyko tarpas pamatų lygyje; d) namas ( - )su priestatais yra susidėvėjęs ir akivaizdžiai avarinės būklės, neatitinkantis esminių statinio reikalavimų; e) dėl tokios namo ( - )būklės nuo jo stogo lietaus vanduo teka atsakovų namo ( - ) siena ir daro atsakovų namui kenksmingą poveikį. Apklausta A. B. patvirtino, kad stogas ir pastatas yra prastos būklės, nes namas labai senas. Ieškovė neginčija, jog negali nurodyti stogo pažeidimo aplinkybių ir asmenį, pabloginusį stogo būklę, tačiau mano, kad tai atsitiko dėl atsakovų atliekamos pastato rekonstrukcijos. Taigi ieškovės motyvas, kad žala pastatui padaryta atsakovų veiksmais, yra tik ieškovės prielaida, todėl nesudaro pagrindo pripažinti, kad žala ieškovei A. B. padaryta atsakovų kaltais veiksmais. Taip pat defektiniame akte nurodomas aplinkybes, kad namo ( - )stogas pažeistas vykdant namo ( - ) rekonstrukcijos darbus, nesudaro pagrindo pripažinti šias išvadas teisingomis o ieškovės reikalavimą įrodytu. Defektinio akto išvados nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais dėl atsakovų kaltės rekonstrukcijos metu sugadinus ieškovės A. B. stogą ir prieštarauja surinktai byloje medžiagai apie pastato, kuriame gyvena ieškovė A. B., techninę būklę, prieštarauja atsakovės susirašinėjimas nuo 2005 m. su įvairiomis valstybinėmis institucijomis (skundai Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Kauno miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui, Visuomenės sveikatos centrui (t. 2, b. l. 80-85, 111-116) dėl ieškovės A. B. pastato techninės būklės. Tai, kad ieškovės namo stogas užgriuvęs ant atsakovų namo ( - ) stogo, patvirtina ir atsakovės dar 2005 m. rašyti skundai. 2009-05-05 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyrius raštu informavo, kad namo, esančio ( - ), savininkams surašytas „Atliekamos statinio techninės priežiūros aktas“ (b. l. 49, t. 3). Liudytojai S. V. ir A. P. (4 t., b. l. 123) patvirtino, jog ieškovės namo ( - )stogas buvo sulinkęs, prastos būklės ir įlūžęs dar prieš pradedant atsakovų namo ( - ) stogo darbus. Pateiktos byloje fotonuotraukos(3 t., b. l. 27-28, 92-99) patvirtina, kad ieškovės stogo būklė yra bloga, o gyvenamojo patalpų sienos yra pažeistos drėgmės, tačiau šios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog dėl netinkamos pastato būklės kalti atsakovai, nes byloje nepateikta neginčijamų įrodymų dėl atsakovų kaltės sugadinus ieškovės A. B. buto stogą Todėl neįrodžius sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ieškinys dėl žalos atlyginimo A. B. pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

54Atmetus ieškovų apeliacinį skundą iš apeliantų priteistinos bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, jos sudaro (5t.,b.l.17) 44,05 Lt. (CPK88 str.1d.3p.,96 str.). Taip pat iš apeliantų priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams (CPK 98 str.). Atsakovų interesams sutarties pagrindu (b. l.41,42,5t.) byloje atstovavo advokatas R. K., kuris atsakovų vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą , atstovavo atsakovų interesams teismo posėdyje, už suteiktas teisines paslaugas atsakovė D. V. sumokėjo advokatui 1210 Lt ( pinigų priėmimo kvitas Nr.371435). Todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, tarp jų ir advokato darbo sąnaudas byloje, byla yra sudėtinga įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo prasme, yra teisinga ir reikalinga iš apeliantų atsakovei D. V. priteisti 1 210 Lt – advokato atstovavimų išlaidų, kurios, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra įrodytos ir pagrįstos (CPK 98 str.).

55Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 328 str., 326 str. 1 d. 1 p.)

56Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

Nutarė

57Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo nekeisti.

58Priteisti iš ieškovų I. K.(a.k( - )A. K. (a.k( - ) A. B. (a.k( - ) bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno:

59po 14,68(keturiolika) Lt valstybei, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), AB Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

60po 403 (keturi šimtai tris)Lt atsakovei D. V. (a.k( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,... 3. sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei, Vaidai Stankevičiūtei,... 4. dalyvaujant ieškovams I. K., A. K., A. B., ieškovų atstovei advokatei R. G.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I.... 6. Ieškovai ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė teismo: panaikinti Kauno... 7. Ieškovai nurodė, kad atsakovai 2000 m. pradėjo savavališkas statybas,... 8. Atsakovai prašė ieškinį, patikslintą ieškinį atmesti (t. 1, b. l. 75-76,... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimu nutraukė... 10. Teismas nustatė, kad atsakovai 2005 m. Kauno miesto savivaldybės... 11. Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimas panaikinti išduotą statybos... 12. Teismas padarė išvadą, jog ieškinio antrasis reikalavimas yra išvestinio... 13. Teismas, pasisakydamas dėl sklypo užstatymo ploto ir tankio, rėmėsi byloje... 14. Teismas, pasisakydamas dėl kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo... 15. Teismas, remdamasis techninės statybos ekspertizės išvadomis, nustatė, kad... 16. Teismas konstatavo, kad pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą įpareigojant... 17. Teismas atmetė ieškovės A. B. reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismas... 18. Apeliaciniu skundu ieškovai prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo... 19. 1) teismas, nutraukdamas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti statybos... 20. 2) nagrinėjant šią bylą, turi būti vadovaujamasi ne ABTĮ, o CPK normomis,... 21. 3) teismo išvados dėl sklypo užstatymo ploto ir tankio, dėl kaimyninio... 22. 4) po rekonstrukcijos sklypo užstatymo tankis 14 procentų viršija leidime... 23. 5) teismo padarytos išvados dėl normatyvinių dokumentų pažeidimų nebuvimo... 24. 6) teismas dėl reikalavimo atlyginti žalą dalies priėmė neteisėtą ir... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. V. ir R. V. prašė ieškovų... 26. 1) Dėl reikalavimo panaikinti statybos leidimą.... 27. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo išvadų... 28. Apeliantų aiškinimas, jog administracinio teismo nutartis nutraukti bylą... 29. Apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjant individualaus administracinio... 30. 2) Dėl užstatymo ploto ir tankio.... 31. Apeliaciniame skunde painiojamos sklypo užstatymo ploto ir užstatymo tankio... 32. Apeliaciniame skunde dėstomi priešingi apeliantų argumentai laikytini jų... 33. Skunde remiamasi LVAT „suformuota praktika“ ir teigiama, jog kitų asmenų... 34. Apeliantai nepaneigė vienos esminių pirmosios instancijos teismo išvadų:... 35. 3) Dėl ieškovų sutikimo su rekonstrukcija.... 36. Apeliacinio skundo argumentai dėl (neva) būtino ieškovų sutikimo namo... 37. 4) Dėl reikalavimo atlyginti žalą.... 38. Apeliantai nurodė tik bendrosios nuostolių ir žalos atlyginimą... 39. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė... 40. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą... 41. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 42. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 43. Apeliantai yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 44. Statybos įstatymo 2 straipsnio71 dalyje pasakyta, kad savavališka yra... 45. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 46. Byloje kilo ginčas dėl faktinės aplinkybės, ar po rekonstrukcijos... 47. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo... 48. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės... 49. Kaip nustatyta byloje, ginčo pastato pirmojo aukšto geometriniai matmenys po... 50. Todėl įvertinus ginčo pastato stogo konstrukcijos iki rekonstrukcijos ir po... 51. Kasacinės instancijos teismo išakinimuose nurodyta, kad teisė kreiptis į... 52. Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė... 53. Ieškovė A. B. įrodinėja žalos atsiradimo faktą pateiktu byloje faktinių... 54. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą iš apeliantų priteistinos bylinėjimosi... 55. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas,... 56. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,... 57. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo nekeisti.... 58. Priteisti iš ieškovų I. K.(a.k( - )A. K. (a.k( - ) A. B. (a.k( - )... 59. po 14,68(keturiolika) Lt valstybei, išieškotoja Valstybinė mokesčių... 60. po 403 (keturi šimtai tris)Lt atsakovei D. V. (a.k( - )...