Byla 2A-1648-153/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-192-887/2012 pagal ieškovų D. V. ir R. V. ieškinį atsakovėms A. B. ir G. K. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė solidariai iš atsakovių priteisti 27 253 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovai nurodė, kad 2011-06-14 kilus gaisrui dėl krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimo atsakovėms priklausančiame name ( - ), gaisras persimetė į ieškovų namą, esantį( - ). Ieškovų namas buvo draustas, todėl namui padarytus nuostolius padengė draudimas. Dėl gaisro buvo sunaikinti arba sugadinti ieškovų daiktai, todėl šiuos ieškovų nuostolius turi atlyginti atsakovės. Atsakovės kaltos dėl kilusio gaisro, nes nevykdė pareigos tinkamai rūpintis savo turtu. Kadangi atsakovės teisiškai neatsidalinusios joms priklausančio namo, idealios dalys nėra atskirtos ir neįmanoma nustatyti atsakovių kaltės laipsnio, todėl ieškovų nuomone, atsakovės žalą turi atlyginti solidariai.

5Atsakovė A. B. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nesutiko dėl reikalaujamos žalos dydžio ir kad gaisras kilo dėl jos kaltės. Nurodė, kad atsakovė tą dieną krosnies nekūrė, krosnis buvo prieš du metus kapitališkai suremontuota. Atsakovės nuomone, žalos suma turi būti žymiai mažinama, nes nėra tinkamo kilnojamųjų daiktų eksperto įvertinimo, nėra įvertintas daiktų nusidėvėjimas, į žalos atlyginimą įtraukti daiktai, kurių nebuvo.

6Atsakovė G. K. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuosavybės turėjimas dalinės nuosavybės teise nėra pagrindas priteisti žalą. Jos kaltės dėl žalos atsiradimo nėra, kadangi ji name ( - ) negyvena. Gaisro židinys yra toje namo dalyje, kuria naudojosi atsakovė A. B.. Atsakovės nuomone, aplinkybė, kad namas teisiniais būdais nėra pasidalintas, nenustatyta naudojimosi tvarka, neturi reikšmės nei gaisro kilimui, nei padarytos žalos dydžiui, nei atsakomybei.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams iš atsakovės A. B. 27 253 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2011-07-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 611 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei G. K. solidariai iš ieškovų 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovams 248 Lt žyminį mokestį; priteisė valstybei iš atsakovės A. B. 55,89 Lt, o iš ieškovų 14,36 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

9Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovėms (1/5 dalis namo priklauso atsakovei A. B., 4/5 dalys – atsakovei G. K.). Namą atsakovės paveldėjo, naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nenustatyta, todėl atsakovės namu naudojosi pagal nusistovėjusią šalių sutartą patalpų naudojimosi tvarką. Atsakovė G. K. paveldėtoje namo dalyje niekada negyveno, gyvena jai nuosavybės teisėmis priklausančiame bute Klaipėdoje, o atsakovei priklausančioje namo dalyje nuo 1972 m. iki gaisro gyveno jos giminaičiai. Teismas, remdamasis Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvada, nustatė, kad gaisras kilo nuo kieto kuro krosnies, esančios atsakovei A. B. priklausančioje namo dalyje. Šio fakto neneigė ir pati atsakovė A. B., šalys neginčijo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos konstatuotų kilusio gaisro aplinkybių. Teismas sprendė, kad žalą padarė atsakovė A. B., kuri kaip dalies pastato savininkė nevykdė pareigos tinkamai rūpintis pastatu bei gaisro kilimo metu galiojusio Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p., nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jos pastato dalyje nebūtų sukeltas gaisras. Teismas nustatė, kad atsakovė A. B. buvo bausta administracine tvarka už Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nurodytus trūkumus šalino ne iš karto. Teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad ieškovų turto sunaikinimas yra susijęs su atsakovės A. B. neteisėtais veiksmais. Atsakovė neįrodė aplinkybių, paneigiančių jos atsakomybę dėl įvykusio gaisro ir ieškovų turto sunaikinimo. Teismas atmetė argumentus, kad gaisras kilo dėl nenugalimos jėgos ar dėl neteisėto trečiųjų asmenų veikimo. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-12-22 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 2 d. dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Teismas padarė išvadą, kad gyvenamajame name ( - ), gaisras kilo ne dėl namo senumo ar techninės būklės, o dėl atsakovės A. B. krosnies netinkamo naudojimo, todėl sprendė, kad žala turi būti priteista iš atsakovės A. B.. Atsakovė G. K. neturėjo galimybės kontroliuoti A. B. namo dalyje esančios krosnies naudojimo, be to, ir ieškovai neįrodė, jog dėl atsakovės G. K. veiksmų jiems buvo padaryta žala, todėl teismas atmetė ieškinio reikalavimus atsakovės G. K. atžvilgiu. Teismas ieškovų nuostolių sumą pripažino įrodyta, nes ieškovai žalos dydį pagrindė 2011-10-20 Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktu, kurio atsakovė A. B. neginčijo ir neprašė skirti ekspertizės. Ieškovai ieškinyje taip pat nurodė daiktus, kurie visiškai sudegė, ir jų vertę. Teismo nuomone, atsakovė nepaneigė CK 483 str. įtvirtintos žalą padariusio asmens kaltės prezumpcijos, neprašė mažinti žalos dydžio dėl savo sunkios turtinės padėties, nepateikė įrodymų, kad ieškovai galėjo pirkti daiktus per akcijas, o ne tokiomis didelėmis kainomis, jog dalis daiktų net ir po gaisro galėjo būti naudojami.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė tokius motyvus:

121. Teismas nevisapusiškai ištyrė kilusio ginčo aplinkybes ir priėmė sprendimą, remdamasis tik ieškovų motyvais. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-2-00294-11 buvo nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis nebuvo A. B. kokie nors tyčiniai veiksmai. Ieškovai neįrodė, o teismas neatskleidė priežastinio ryšio tarp statinio trūkumo ir kilusio gaisro padarinių. Visos galimos gaisro kilimo priežastys, kaip tai buvo nurodę Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai po administracinės nuobaudos paskyrimo 2007 m., buvo pašalintos. Byloje nesurinkta įrodymų, kad 2011-06-14 gaisras kilo dėl namo trūkumų ir kad tai turėjo įtakos ieškovų patirtai žalai;

132. Teismas nesiaiškino aplinkybių, dėl kurių ieškovai patyrė žalą. 2006-12-07 Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 22-1-01526-06 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., buvo nustatyta, kad ieškovai galimai veikdami per valstybės tarnautojus, kurie galimai įrašė melagingus duomenis, 2006-10-06 iš Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus buvo gavę leidimą rekonstruoti namą ( - ). Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Dėl ieškovų namo galimos neteisėtos rekonstrukcijos jų namas buvo prisišliejęs atsakovių namų. Ieškovų patirtą žalą dėl gaisro lėmė neteisėta namo rekonstrukcija, todėl dėl žalos padarymo apeliantė nėra atsakinga. Rekonstruodami namą, ieškovai patys nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai;

143. Atsakovė nėra įmonė, todėl jai negali būti taikomi Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p. reikalavimai. Teismas nenurodė, kokius poįstatyminius aktus atsakovė pažeidė;

154. Teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika (2010-10-10 LAT nutartimi c. b. Nr. 3K-7-152/2010), kurioje bylos aplinkybės nėra tapačios;

165. Teismas nevertino pateiktų įrodymų apie sunkią atsakovės turtinę ir socialinę padėtį. Teismui buvo pateikti VSDFV 2011-06-28 pažyma apie gautas išmokas, neįgaliojo pažymėjimas Nr. 034260. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė dėl neaiškiomis aplinkybėmis kilusio gaisro netekusi paskutinio būsto, būdama neįgali iš savo neįgaliojo pensijos turės atlyginti ieškovams žalą, už kurią jie patys atsakingi;

176. Byloje nėra tinkamo kilnojamųjų daiktų eksperto įvertinimo, nes UAB „Verslo klasė NT“ nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sąrašą, nėra nurodyta daiktų nusidėvėjimo suma, todėl ieškovų reikalaujama žalos suma turėtų būti mažinama CK 6.251 str. 2 d. pagrindu, o nustačius ieškovų neteisėtus veiksmus rekonstruojant namą ( - ), apskritai nepriteisiama CK 6.247 str. pagrindu;

187. Teismas nurodė CK 483 str., kurio Civiliniame kodekse nėra.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. K. prašė atmesti skundo dalį, kuria prašoma panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys jos atžvilgiu ir tą sprendimo dalį palikti nepakeistą, o dėl kitos apeliacinio skundo dalies paliko spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad teismas teisingai nustatė, kad dėl žalos padarymo kalta apeliantė, todėl ginčas dėl žalos atlyginimo yra ieškovų ir apeliantės ginčas. Apeliantė, sukeldama gaisrą, žalos padarė ir atsakovei, todėl ji yra pareiškusi ieškinį apeliantei.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas – 665,50 Lt. Ieškovai nurodė tokius motyvus:

211. Apeliaciniame skunde apeliantė remiasi aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme ir kurios nėra susijusios su ginčo dalyku, todėl šiomis aplinkybėmis negalima remtis;

222. Apeliantė bandė ginčyti ieškovų namo rekonstrukcijos neteisėtumą Kauno miesto apylinkės teisme (c. b. Nr. 2-2844-530/2010). Minėtoje byloje ekspertas nustatė, kad atsakovių namas yra avarinės būklės ir kurios konstrukcijos yra pasislinkusios į ieškovų namą. Rekonstrukcijos teisėtumas konstatuotas civilinėje byloje Nr. 2A-863-153/2011. Byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sąlygos ugniai persimesti iš atsakovių namo į ieškovų namą buvo sudarytos dėl atsakovių namo neatitikimo gaisrinės saugos reikalavimams, avarinės būklės ir neteisėto prisišliejimo griūvant;

233. Ikiteisminės institucijos nutarimo motyvai, kuriais pasisakoma dėl tam tikrų veikų teisėtumo, šioje byloje neturi prejudicinės galios;

244. Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p. normos, o taip pat tiesiogiai gyventojų, statinių savininkų ir naudotojų pareigas gaisrinės saugos srityje nustatančios analogiškos Priešgaisrinės saugos įstatymo 10 str. 2 d. 1 p., vidaus reikalų ministro 1997-02-14 įsakymu Nr. 59 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 15., 88. p. normos bei Statybos įstatymo 6 str. 1 d., 40 str. normos aiškiai nurodo gyventojams laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;

255. Į bylą pateiktas UAB „Verslo klasė NT“ kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę šiai bendrovei verstis turto vertinimo veikla. Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šio turto vertintojo atlikto vertinimo teisėtumu. Žalos dydis grindžiamas ne vien tik šio eksperto išvadomis;

266. Byloje nebuvo pareikštas konkretus atsakovės prašymas mažinti priteistinos žalos dydį. CK 6.251 str. 2 d. visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas netenkintinas.

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės taisykles.

30Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

31Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009) pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti.

32Šioje byloje pirmosios instancijos teismais nustatė, kur buvo gaisro kilimo zona, ir kad ta namo dalimi, kurioje buvo gaisro židinys, naudojosi ne visi namo bendraturčiai, o tik apeliantė A. B.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė A. B. pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jos naudojamoje namo dalyje nekiltų gaisras. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai ne vienus metus skundėsi dėl atsakovės A. B. daromų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų (b. l. 126–131, 1 t., 2 t., b. l. 6), Kauno apskrities PGV VPPS GTP 2011-06-14 pranešime konstatuota, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimai (1 t., b. l. 93–96). Tuo pačiu pagrindu Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-12-22 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas (2 t., 9–15) paaiškėjus, kad kilusio atsakovės A. B. bute gaisro priežastimi buvo krosnies eksploatavimo taisyklių pažeidimai, o ne, kaip teigia atsakovė, statybos darbai, kuriuos be atsakovės A. B. sutikimo atliko ieškovai D. V. ir R. V.. Dėl to atmestinas atsakovės A. B. motyvas, kad ginčo šalių nuosavybės teise valdomų pastatų atstumas yra tiesioginė atsiradusios žalos priežastis, nes gaisro priežastis, kaip nustatyta anksčiau, buvo ne atstumas tarp pastatų, dėl kurio kilo gaisras, o krosnies, esančios atsakovės bute, eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Pagrįstai ieškovų atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodyta, kad pirmos instancijos teisme nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog: a) gaisras kilo būtent atsakovių A. B. ir G. K. name ( - ); b) iš atsakovių namo gaisras persimetė į kaimyninį ieškovų namą ( - ), dėl gaisro atsakovių name nukentėjo ir kiti aplinkiniai namai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme faktiškai neginčyti ir oficialių rašytinių įrodymų (CPK 197 str. 2 d.) – Kauno m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2005-08-08 rašto Nr.13-658, o 2007-04-26 rašto Nr.13-449, 2007-10-23 rašto Nr. 1201, Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009-06-05 rašto Nr.60-6-517, 2009-08-03 statybinės teismo ekspertizės akto Nr.2-762-530/2009 duomenys, nurodantys, jog atsakovių namas ( - ) buvo avarinės būklės, neatitiko priešgaisrinės saugos normų reikalavimų ir kėlė gaisro pavojų kaimyniniams pastatams, visų pirma ieškovų namui ( - ). Taip pat visiškai pagrįstai ieškovų atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodyta, kad CK 4.37 str. 1 d. numato pareigą savininkams naudojantis nuosavybės teisių objektais nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p. normos, o taip pat tiesiogiai gyventojų, statinių savininkų ir naudotojų pareigas gaisrinės saugos srityje nustatančios analogiškos Priešgaisrinės saugos įst. 10 str. 2 d. 1 p., vidaus reikalų ministro 1997-02-14 įsakymu Nr. 59 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 15, 88 p. normos bei Statybos įst. 6 str. 1 d., Statybos įst. 40 str. normos aiškiai nurodo gyventojams laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, naudotis tik techniškai tvarkingais šildymo prietaisais, tinkamai juos eksploatuoti, atsargiai elgtis su ugnimi, nepalikti be priežiūros gaminamo maisto ant viryklių ar krosnelių, vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ar jam išplisti, taip pat naudotis statiniais laikantis gaisrinę saugą bei statinių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą motyvais, kad byloje nustatytos ir įrodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad paminėtų pareigų atsakovė A. B. tinkamai nevykdė, o tai ir sąlygojo gaisrą jos name bei ugnies persimetimą į ieškovų namą ir padarytą žalą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakinga už gaisro kilimą pripažino atsakovę A. B., dėl to atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas atsakovės A. B. motyvas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė civilinę bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl teismo skundžiamame sprendime nurodyta kasacinio teismo 2010-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-7-152/2010, kurios faktinės aplinkybės ne visiškai sutampa su nagrinėjamomis šioje byloje faktinėmis aplinkybėmis, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes pirmosios instancijos teismas be atsakovės nurodytos kasacinio teismo nutarties vadovavosi skundžiamame sprendime taip pat materialinės teisės normomis, poįstatyminiais aktais ir kita kasacinio teismo praktika.

33CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

34Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė 27 253 Lt, kuri turėjo būti mažinama CK 6.251 str. 2 d. pagrindu. Pirmosios instancijos teisme atsakovė A. B. procesiniuose dokumentuose (1 t., b. l. 81, 157–158, 2 t., b. l. 32–33, 42–43) nurodė, kad neprivalo visiškai atlyginti ieškovams žalos, nes dalis turto yra sugadinta, tačiau nesunaikinta, todėl apeliantės manymu, ieškovai gali naudotis daiktais, kurie įtraukti į sužaloto gaisro metu turto sąrašą. Apeliantė taip pat nurodė, kad ieškovai nepateikė byloje pirkimo–pardavimo sutarčių, turto kainas nustatė savo nuožiūra, neatsižvelgė į daiktų nusidėvėjimą, todėl, atsakovės nuomone, oficiali sužalotų gaisro metu daiktų vertė jokiais įrodymais neparemta. Apeliaciniame skunde atsakovė A. B. nurodė, kad byloje nėra kilnojamų daiktų eksperto įvertinimo, nes UAB „Verslo klasė NT“ nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos Teismų ekspertų sąrašą, nėra nurodyta daiktų nusidėvėjimo suma, o ieškovų pateiktas 27 253 Lt ieškinys yra neteisingas ir žymiai mažintinas, sprendžiant klusimą dėl atsakomybės ir žalos dydžio. Tačiau su šiais apeliantės motyvais negalima sutikti, nes jie prieštarauja bylos medžiagai. Priešingai nei tvirtina atsakovė, ieškovai žalos padarymo faktą įrodinėjo rašytiniais įrodymais, šie įrodymai byloje nėra nuginčyti jokiais kitais objektyviais įrodymais, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiais dokumentais byloje (CPK 197 str. 1 d. 12 str.). Faktinių aplinkybių konstatavimo 2011-06-29 protokole Nr. 0137/11/20 nustatyta, kad išdegusios namo konstrukcijos kieme, įkritęs namo antro aukšto stogas, sugadinti kieme ir namo viduje esantys daiktai, viso gyvenamojo namo sienos užlietos vandeniu, drėgnos, antro aukšto visų patalpų lubose matyti skylės, grindys pirmame ir antrame aukštuose purvinos nuo suodžių ir vandens, visame name nepataisomai sugadinti įvairūs daiktai: esantys pirmame aukšte salono virtuvės patalpoje: gartraukis, kampinė sofa, sekcija, virtuvės komplektas, įvairus daiktai; kieme: du dviračiai, baldų stalo ir dviejų kėdžių komplektas, dvi medinės kėdės su medžiaginiais apmušalais, stalo teniso stalas, belaidė lauko apsaugos kamera, lauko prožektorius, du lauko šviestuvai, pakabinama kėdė supynė, VIASAT satelitinė antena, papildoma televizijos antena, palydovinės antenos ,,lėkštė“, palydovinės antenos laikiklis ir galvutė, du aukšto spaudimo vandens purkštuvai „Kercher“ (mažas ir didelis), elektrinis pjūklas su staliuku, medinės kopėčios ir aliuminės kopėčios, akumuliatorius ir jo pakrovėjas, elektrinė krosnis, dvi siuvimo mašinos „Zinger“ ir „Overlok“, ratukai, skirti neįgaliųjų judėjimui, puodas ,,Bauer“, du nešiojami šaldikliai, mediniai pastoliai, grilis, suvirinimo aparatas, laidai, kabeliai, elektros instaliacijos bei elektros instaliacijos įrengimai, antrame aukšte: maudymosi vonia, televizorius PHILIPS, dvi rūbų spintos, du komplektai ritininių užuolaidų ir tinkleliai nuo musių, kėdė su ratukais prie kompiuterio, kompiuterio stalas, pastatoma vonios spintelė, pakabinama vonios spintelė, veidrodis, stalas su lentyna ir komoda, keturios metalinės kėdės su paminkštinimais, kompaktinių diskų grotuvas / muzikinis centras, nešiojamas kompiuteris (1 t., b. l. 42–43) Antstolio akte nurodytas aplinkybes dėl turto sužalojimo patvirtina pateiktos byloje nuotraukos ir diskelis (1 t., b. l. 34–39, 1 t. priedas diskelis, 2 t., b. l. 58–62, 70–76). Byloje nėra nuginčytas ieškovų argumentas, kad dalis turto gaisro metu visiškai sudegė, šio turto vertė ieškovų apskaičiavimais sudaro 6 253 Lt (1 t., b. l. 116). UAB „Verslo klasė NT“ Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo 2011-10-20 akte (b. l. 119–123, 1 t.) nurodyta, kad bendrovės vertintojai vertino kilnojamo turto būklę remdamiesi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0137/11/20, surašytu 2011-06-20, užsakovų pateiktais prekių užsakymo gamybai ir pirkimo bei garantinio remonto dokumentais, turto fotofiksacija vietoje ir ieškovų (užsakovų) paaiškinimais vizualinės apžiūros metu. Preliminarioje nuostolių nustatymo 2011-10-24 pažymoje nurodyta, kad nuostolius dėl gaisro sudaro: kiemo inventoriaus ir įrangos – 2880 Lt, kompiuterinės technikos ir TV įrangos – 4820 Lt, baldų ir namų apyvokos daiktų – 8000 Lt, buitinės technikos – 1050 Lt, ūkio paskirties inventoriaus – 2750 Lt, vonios baldų ir įrangos – 1600 Lt, iš viso 21 100 Lt. Kartu su turto vertinimo dokumentais pateiktas UAB „Verslo klasė NT“ kvalifikacijos atestatas, kuriame nurodyta (b. l. 123, 1 t.), kad bendrovė gali verstis turto ir verslo vertinimo veikla. Be paminėto rašytinio įrodymo byloje pateikti kiti dokumentai, kurie patvirtina, kada ir už kokią sumą ieškovai turtą įsigijo (1 t., b. l. 132–146), ir tai, kad šis ieškovų turėtas turtas, sužalotas gaisro metu, buvo apžiūrėtas specialistų, kurie patvirtino, kad ginčo turtas netinkamas naudojimui (1 t., b. l. 125, 145). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė be pagrindo nurodo, kad nustatant padaryto ieškovams gaisro metu nuostolių sumą negalima vadovautis UAB „Verslo klasė NT“ pažyma, nes turto įvertinimą atlikę asmenys neįtraukti ekspertų sąrašą. Kaip nustatyta byloje, apeliantė neprašė jos lėšomis ekspertizės skirti ir nepateikė byloje jokių objektyvių įrodymų ieškovams gaisro metu padarytai nuostolių sumai nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais, tarp jų ir UAB „Verslo klasė NT“ specialistų 2011-10-24 pažyma (1 t., b. l. 120). Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fabrikant corparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“, UAB ,,Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Esant tokioms aplinkybėms įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi šių įrodinėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymo taisyklių, o teigti, kaip tvirtina apeliantė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė UAB „Verslo klasė NT“ 2011-10-24 pažymai, nėra teisinio pagrindo, nes šio rašytinio įrodymo įrodomoji vertė nustatyta teismo pagal vidinį jo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantė užėmė byloje neigimo poziciją teigdama, kad ieškovai nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo, kad žalos dydis turi būti sumažintas, tačiau procesiniuose dokumentuose atsakovė nepareiškė konkretaus prašymo dėl žalos dydžio mažinimo ir jo nepagrindė jokiais įrodymais. Apeliantė teigia, kad priteistinos ieškovams žalos sumą gali būti sumažinta be apeliantės prašymo, remiantis vien protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais nes apeliantės turtinės padėties nėra būtina įrodinėti, be to apeliantė nežino kokius dar įrodymus reikia pateikti, kad nustatyti, jog apeliantės turtinė padėtis yra sunki. Tačiau su tuo sutikti negalima.

35Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas yra įtvirtintas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje, kuris reiškia, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Šis principas leidžia nukentėjusią šalį grąžinti į tą padėtį, kurioje jis buvo iki jo teisės pažeidimo. Šio principo išimtį numato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, pagal kurią teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui ar kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Ši teisės norma turi būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, teisingumas ir protingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.

36Nagrinėjamos bylos atveju ginčo turtas nebuvo apdraustas, privalomas draudimas netaikomas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodytos aplinkybės, dėl kurių, jos manymu, turi būti sumažintas atlygintinos žalos dydis, yra nepagrįstos. Atsakovės A. B. atsakomybė kilo iš įstatymu nustatytos nekilnojamojo turto savininko pareigos rūpestingai ir atidžiai elgtis su priklausančiu turtu nevykdymo. Kaip nustatyta byloje, atsakovės A. B. veiksmai dėl gaisro kilimo pasireiškė ypatingu neatsargumu ir nerūpestingumu, nes ji, kaip ginčo turto savininkė ir bendraturtė, elgėsi neapdairiai, pažeidė kitos bendraturtės G. K. interesus, įstatymų reikalavimus. Be to, atsakovė A. B. buvo ir padidinto pavojaus šaltino valdytoja, kuri pagal įstatymus privalo elgtis itin rūpestingai, atsargiai ir atsako be kaltės (CK 6.266 str.). Neteisėta atsakovės A. B. veika (ieškinyje nurodytų teisės aktų nesilaikymas) sąlygojo žalos ieškovams atsiradimą. Todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo mažinti žalos atlyginimo sumos. Iš esančių byloje įrodymų matyti, jog atsakovė A. B. be sudegusių pastatų bendrosios nuosavybės teise valdo180 dalį 0,1366 ha žemės sklypo, esančio ( - ) (1 t., b. l. 15–17, 2 t., b. l. 142–146), gauna netekto darbingumo pensiją 585,61 Lt (1 t., b. l. 83, 2 t., b. l. 122–123). Todėl įvertinus visas paminėtas aplinkybes ir tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant atlygintinos žalos dydį neįrodo, kad, pritaikius visišką nuostolių atlyginimą, atsakovei atsiras nepriimtinų ir sunkių pasekmių ir kad bus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, visiško žalos atlyginimo principo išimties taikymas nagrinėjamos bylos atveju neturi pagrindo. Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl dėl šių motyvų teisėjų kolegija nutartyje nepasisako.

37Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.245–6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 2 d., 6.266 str. ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris nekeistinas, dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

38Apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu yra pateiktas ieškovų D. V. ir R. V. atsiliepimas į atsakovės A. B. apeliacinį skundą (2 t., b. l. 132–135). Ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisingi, teisėjų kolegija ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais vadovavosi teismo nutartyje, todėl yra pagrindas remiantis ieškovų prašymu priteisti ieškovams turėtas apeliacinės instancijos teisme teisinių paslaugų išlaidas iš apeliantės A. B.. Ieškovai pateikė byloje mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad ieškovai už suteiktas teisines paslaugas 665 Lt (2 t., b. l. 136) sumokėjo advokatui R. K., kuris atstovavo ieškovų interesams apeliacinės instancijos teisme remdamasis 2011-06-29 atstovavimo sutartimi (1 t., b. l. 9–10). Ši atstovavimo išlaidų suma, atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.11 punktus (CPK 98 straipsnio 2 dalis), atitinka advokato darbo sąnaudas byloje, todėl ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės A. B. tenkintinas.

39Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

Nutarė

40Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo nekeisti.

41Priteisti ieškovams D. V. (a. k. ( - ) ir R. V. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) apeliacinės instancijos teisme turėtas 665 (šešių šimtų šešiasdešimt penkių) Lt bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės A. B. (a. k. ( - ) gyv. ( - )).

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė solidariai iš atsakovių priteisti 27... 4. Ieškovai nurodė, kad 2011-06-14 kilus gaisrui dėl krosnies eksploatavimo... 5. Atsakovė A. B. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nesutiko dėl... 6. Atsakovė G. K. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), bendrosios dalinės... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašė Kauno miesto apylinkės teismo... 12. 1. Teismas nevisapusiškai ištyrė kilusio ginčo aplinkybes ir priėmė... 13. 2. Teismas nesiaiškino aplinkybių, dėl kurių ieškovai patyrė žalą.... 14. 3. Atsakovė nėra įmonė, todėl jai negali būti taikomi Priešgaisrinės... 15. 4. Teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika (2010-10-10 LAT nutartimi c.... 16. 5. Teismas nevertino pateiktų įrodymų apie sunkią atsakovės turtinę ir... 17. 6. Byloje nėra tinkamo kilnojamųjų daiktų eksperto įvertinimo, nes UAB... 18. 7. Teismas nurodė CK 483 str., kurio Civiliniame kodekse nėra.... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. K. prašė atmesti skundo... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašė apeliacinį skundą... 21. 1. Apeliaciniame skunde apeliantė remiasi aplinkybėmis, kurių nebuvo... 22. 2. Apeliantė bandė ginčyti ieškovų namo rekonstrukcijos neteisėtumą... 23. 3. Ikiteisminės institucijos nutarimo motyvai, kuriais pasisakoma dėl tam... 24. 4. Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p. normos, o taip pat... 25. 5. Į bylą pateiktas UAB „Verslo klasė NT“ kvalifikacijos atestatas,... 26. 6. Byloje nebuvo pareikštas konkretus atsakovės prašymas mažinti... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčo teisiniams santykiams... 30. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas,... 31. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 32. Šioje byloje pirmosios instancijos teismais nustatė, kur buvo gaisro kilimo... 33. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 34. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 35. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško... 36. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo turtas nebuvo apdraustas, privalomas... 37. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas... 38. Apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu yra pateiktas... 39. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,... 40. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo nekeisti.... 41. Priteisti ieškovams D. V. (a. k. ( - ) ir R. V. (a. k. ( - ) gyv. ( - ))...