Byla 1-2450-990/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, sekretoriaujant Audronei Glambienei, Daivai Paliokaitei, dalyvaujant kaltinamajam A. Č., prokurorėms Oksanai Leontjevai, Ingridai Gureckienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. U. (A. U.), jo atstovui advokato padėjėjui Pavelui Novikevičiui (Pavel Novikevič), civilinio atsakovo įmonės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovui advokatui D. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas ( - ) lietuvis, gyvenantis ( - ) ., vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Nusikalstamų veikų aplinkybės

5A. Č. 2017 m. sausio 2 d. apie 19.07 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,61 promilės etilo alkoholio, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ), važiuodamas Eišiškių plentu link Kirtimų gatvės pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į tai, kad sninga, kelio danga yra slidi bei apsnigta, dėl ko Eišiškių plente, Vilniuje, 670 metrų atstumu iki Salininkų gatvės nesuvaldė vairuojamo automobilio ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. U., ir ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu „Mitsubishi L200“, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. P.. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. U. sveikata bei apgadinti automobiliai „Opel Corsa“, valst. Nr. ( - ) ir „Mitsubishi L200“, valst. Nr. ( - )

  1. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

6Teisiamojo posėdžio metu A. Č. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamas įvykis įvyko 2017 m. sausio 2 d. Tą dieną jis buvo išgėręs pusę butelio degtinės. Susibaręs su sugyventine jis važiavo namo. Jis jautėsi normaliai, bet buvo susinervinęs. Tuo metu snigo. Bevažiuojant sumėtė jo vairuojamą automobilį, dėl ko jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei atsitrenkė į automobilį „Opel“. Nukentėjusiuoju jis nesidomėjo, tokio savo poelgio pateisinti jis negali. Šiuo metu jis dirba UAB „Steel Baltija“ sandėlyje, gauna minimalų atlyginimą. Draudimo bendrovei jis turi sumokėti 13 000 eurų. Jis nežino, kaip atlygins civilinį ieškinį, nes turto jis neturi, turi mokėti kredito įmokas už automobilį, be to jis darbe patyrė traumą, nuo birželio mėnesio buvo nedarbingas. Po šio eismo įvykio jis savo noru gydėsi Priklausomybės ligų centre, šiuo metu jis alkoholio visiškai negeria. Jis sutinka su arešto bausme, nes neturės piniginių lėšų baudai sumokėti. Jis gailisi dėl savo poelgio.

7Teisiamojo posėdžio metu A. Č., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

8Ikiteisminio tyrimo metu A. U. parodė, kad 2017 m. sausio 2 d. apie 19.05 val. jis, vairuodamas automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. ( - ) važiavo Eišiškių plentu nuo Kirtimų gatvės link Salininkų gatvės apie 70 km/val. greičiu. Buvo tamsus paros metas, gatvė neapšviesta, snigo. Eismas nebuvo intensyvus. Prieš jį apie 300-400 metrų atstumu automobilių nebuvo. Jo važiavimo kryptimi ir priešpriešiais buvo po vieną eismo juostą. Jis matė priešpriešiais važiuojantį automobilį. Iki prasilenkimo su šiuo automobiliu likus apie 15 metrų atstumui iš už pastarojo išvažiavo kitas automobilis, iki kurio nuo jo vairuojamo automobilio buvo likęs apie 20-30 metrų atstumas. Jis spėjo paspausti stabdžių pedalą, tačiau iškart įvyko susidūrimas. Jis pats išlipo iš automobilio, iškart pajautė, jog jam skauda koją. Išlipęs iš automobilio jis atsisėdo kelkraštyje ant žemės. Pareigūnai jį įsodino į savo tarnybinį automobilį, kadangi belaukiant medikų lauke jis sušalo, tada pareigūnų automobilyje jis pamatė kitą vairuotoją, su pastaruoju jis nebendravo. Minėtas vairuotojas atrodė keistai (b. l. 53-54).

9Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2017 m. sausio 2 d. apie 19.07 val. patruliavimo metu jis kartu su porininku S. Č. tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi L200“, valst. Nr. ( - ) apie 50 km/val. greičiu važiavo Eišiškių plentu link posūkio į Vaidotus. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė neapšviesta, snigo, pūga, važiuojamoji dalis buvo slidi ir apsnigta. Važiuojant juos pradėjo lenkti automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) Jis šį automobilį matė pro galinio vaizdo veidrodėlį, automobilis lenkė jo vairuojamą automobilį kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją (tuo metu važiuojamoji dalis buvo apsnigta, juostų nesimatė). Jų važiavimo kryptimi ir priešinga važiavimo kryptimi buvo po vieną eismo juostą. Automobiliui „Opel Vectra“ pradėjus lenkti priešinga kryptimi tiesiai važiavo automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. ( - ) Ar automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas matė priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį, jis nežino, galbūt ir nematė, nes toje vietoje yra kelio vingis. Automobiliui „Opel Vectra“ lenkiant jų tarnybinį automobilį, automobilis „Opel Vectra“ kaktomuša trenkėsi į automobilį „Opel Corsa“. Kuris iš šių automobilių atsitrenkė į jų tarnybinį automobilį, užkliudė kairį šoną, galinį bamperį, jis nežino, vėliau apžiūrėdamas automobilį jis pamatė, kad sulaužytas priekinis bamperis dešinėje pusėje. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. Po įvykio iš automobilio „Opel Vectra“ jis ištraukė vairuotoją, šis automobilyje buvo vienas. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus, nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, sakė, kad kaltas dėl eismo įvykio. Iš automobilio „Opel Corsa“ vairuotojas išlipo pats ir atsisėdo ant žemės, skundėsi kojos skausmu. Jis iškvietė policiją ir medikus (b. l. 72-73).

10Ikiteisminio tyrimo metu S. Č. parodė analogiškai (b. l. 68-69).

11Specialistas, ištyręs A. Č. kraują, paimtą 2017 m. sausio 2 d. 21.15 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,61 promilės etilo alkoholio (b. l. 86).

12Specialistas, susipažinęs su A. U. medicininiais dokumentais, A. U. nustatė sąnarinį, skeveldrinį dešinio blauzdikaulio artimojo galo ir dešinės girnelės lūžius. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, galėjo būti padarytas 2017 m. sausio 2 d. eismo įvykio metu ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 51).

132017 m. sausio 2 d. nuo 19.50 val. iki 20.15 val. buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Eišiškių plente 670 metrų atstumu iki Salininkų gatvės. Apžiūra atlikta tamsiu paros metu, apžiūros metu nustatyta, kad kelio danga yra apsnigtas asfaltas, važiuojamosios dalies ženklinimas apsnigtas. Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ), stovi Eišiškių plente 670 metrų atstumu iki Salininkų gatvės link Kirtimų gatvės kairiuoju šonu prisispaudęs prie atitvaro. Automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. ( - ) stovi Eišiškių plente galine dalimi į automobilį „Opel Vectra“, Priekinis dešinys kampas 1,1 metro įvažiavęs į kelkraštį, galinis dešinys ratas- 2,2 metro atstumu iki dešinio kelkraščio, galinis kairys kampas statmenai į automobilio „Opel Vectra“ priekį. Automobilis „Mitsubishi“, valst. Nr. ( - ) stovi Eišiškių plente 13,6 metro atstumu už automobilio „Opel Vectra“ link Kirtimų gatvės, priekinis kairys ratas 0,9 metro atstumu, galinis kairys ratas 1,1 metro atstumu nutolę nuo kairiojo atitvaro (b. l. 9-11).

142017 m. sausio 2 d. buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ). Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, stogas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 18-19).

152017 m. sausio 2 d. buvo apžiūrėtas automobilis „Mitsubishi L200“, valst. Nr. ( - ) Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas priekinis bamperis, užpakalinis kairys sparnas (b. l. 16-17).

162017 m. sausio 2 d. buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. ( - ) Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 12-13).

17Teismas pažymi, kad A. Č. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- A. U., A. P., S. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvados, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. Č. 2017 m. sausio 2 d. apie 19.07 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,61 promilės etilo alkoholio, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ), važiuodamas Eišiškių plentu link Kirtimų gatvės pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į tai, kad sninga, kelio danga yra slidi bei apsnigta, dėl ko Eišiškių plente, Vilniuje, 670 metrų atstumu iki Salininkų gatvės nesuvaldė vairuojamo automobilio ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. U., ir ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu „Mitsubishi L200“, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. P.. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. U. sveikata bei apgadinti automobiliai „Opel Corsa“, valst. Nr. ( - ) ir „Mitsubishi L200“, valst. Nr. ( - )

  1. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

18Minėta, kad A. Č. 2017 m. sausio 2 d vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,61 promilės etilo alkoholio, taigi A. Č. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.

19Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad „pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, meteorologines sąlygas, <...>“. Šio baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad A. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,61 promilės etilo alkoholio, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į tai, kad sninga, kelio danga yra slidi bei apsnigta, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. U., ir ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu „Mitsubishi L200“, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. P.. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. U. sveikata, taigi A. Č. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

  1. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

20A. Č. padarė nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyje.

21Už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.

22Spręsdamas dėl A. Č. skirtinų bausmių dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. Č. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, A. Č. laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. Kita vertus kaip teismo posėdžio metu parodė A. Č., jis gauna nedidelį atlyginimą, jokio turto, išskyrus sudaužytą automobilį, jis neturi, draudimo bendrovė į jį regreso tvarka nukreipė reikalavimą atlyginti šio eismo įvykio metu padarytą žalą, taigi jis neturės galimybių sumokėti baudą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. Č. skirtinos arešto bausmės.

23Nustatant A. Č. skirtinų arešto bausmių terminą atsižvelgtina į tai, kad A. Č. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Č. po šio eismo įvykio kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą dėl priklausomybės nuo alkoholio, gydėsi stacionare nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. (b. l. 104), kas laikytina aplinkybe, patvirtinančia A. Č. pasiryžimą keistis socialiai naudinga linkme. Šią aplinkybę, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas pripažįsta lengvinančia A. Č. atsakomybę. Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Č. skyrus arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis: už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. Č. skirtina trisdešimties parų arešto bausmė, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis; už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą A. Č. skirtina dvidešimties parų arešto bausmė, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis. Šios bausmės bendrintinos jas apimant ir A. Č. skirtina subendrinta trisdešimties parų arešto bausmė, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

24Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. Č. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, A. Č. skirtinos arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- dešimčia parų ir A. Č. skirtina galutinė dvidešimties parų arešto bausmė, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

25Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

26Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad A. Č. nusikaltimus padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. Č. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

27Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja, kad A. Č. prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse, ir nuoširdžiai gailisi, taip pat po šio eismo įvykio jis kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą dėl priklausomybės nuo alkoholio, gydėsi stacionare, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. A. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija A. Č. kraujyje (2,61 promilės) ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), bei daugiau kaip šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti automobilius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nustatytinas maksimalus įstatyme numatytas A. Č. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas- treji metai.

28Teismas taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo, automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ), savininkas ir valdytojas yra A. Č. (b. l. 20), t. y. A. Č. tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. Č. nebūtų turėjęs galimybės padaryti tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko A. Č. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ), konfiskuotinas.

  1. Civiliniai ieškiniai, proceso išlaidos

29Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyrio vedėjos M. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog dėl apgadinto tarnybinio automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. ( - ) buvo kreiptasi į draudimo bendrovę „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, todėl civilinis ieškinys nebus reiškiamas (b. l. 77).

30UAB „Logtransa“ pranešime nurodyta, jog dėl nepataisomai sugadinto automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. ( - ) buvo kreiptasi į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, žala vertinama kaip nedidelė, todėl civilinis ieškinys nebus reiškiamas (b. l. 82).

31Teisiamojo posėdžio metu A. U. pareiškė 6 408,88 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos 6 000 eurų dydžio neturtinės žalos ir 408,88 eurų dydžio turtinės žalos, taip pat A. U. prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat A. U. prašo iš A. Č. priteisti 600 eurų už išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.

32Teisiamojo posėdžio metu A. U. parodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad kojų lūžiai buvo komplikuoti. 2015 m. liepos mėnesį išėjo iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Iki šio įvykio jis planavo grįžti į tarnybą vidaus reikalų sistemoje, perėjo atranką į rinktinę „Aras“, vadas pasakė truputį palaukti, tada jis pradėjo dirbti muitinės tarpininku, bet vis galvojo apie tarnybą, dabar to padaryti negalės dėl traumų. Dėl skausmo jis negalėjo normaliai miegoti, galėjo gulėti tik ant nugaros. Jis iki šiol jaučia skausmą kojoje, negali nešioti sunkesnių daiktų. Jis gyvena penktame aukšte. Kojoje yra trylika varžtų, įstatytos dvi plokštės. Kadangi yra užspausta sausgyslė, reikės vėl daryti operaciją. Prieš šį įvykį jis mėgo aktyvų gyvenimo būdą, bėgiodavo maratonuose, dabar to daryti jis negali. Jam skaudu, kad per kažkieno klaidą jis turi atsisakyti to, ką labai mėgsta. Kaltinamasis jo neatsiprašė, nesusisiekė, kaltinamajam tas pats. Pats atsiprašymas padėtų jaustis geriau. Jis bijojo, kad kaltinamajam viskas vienodai, iš kaltinamojo pagalbos jis nesulauks. Eismo įvykio metu jis sėdėjo ant sniego, negalėjo atsistoti, žmonės žiūrėjo, dėl ko jis jautėsi pažemintas, kad negali savarankiškai vaikščioti. Jis bijo važinėti automobiliu, ypač bijo, kai būna prietema. Jis nesijaučia pasyvus, tačiau išgyveno depresiją. Gydytojas jam pasakė, kad viena metalo plokštė liks kojoje visą gyvenimą. Sumažėjo savivertės jausmas, galimybės, pastoviai mintys sukasi apie įvykį, sunku susikoncentruoti, sapnuojasi košmarai. Visa tai truko apie tris mėnesius. Šiaip jis yra ramus, tačiau po įvykio prasidėdavo panikos, irzlumo priepuoliai. Jis nesijaučia sužlugdytas, tačiau, kaip minėjo, yra sumažėjęs savivertės jausmas, psichologinis graužimas viduje. Jis jaučiasi adekvačiai, nėra nevaldomas, tapo gal kiek nervingesnis. Po šio įvykio jis buvo tapęs uždaras, be humoro jausmo, sunkiai tvardė emocijas, apatiškas aplinkai, bet tai praėjo. Po šio įvykio jis jautėsi beviltiškai, negalėjo sportuoti, o sportavo 28 metus. Atmintis šiuo metu atsistačiusi, košmarai nekankina. Ieškinyje jis nurodė, ką išgyveno tuo metu, kai kurie simptomai jau praėjo. Į psichiatrą jis nesikreipė. Jis beveik penkis mėnesius nedirbo, grįžus į darbą buvo sunku įsivažiuoti į darbo ritmą. Dėl riboto nedarbingumo jis nesikreipė. Jis gėrė daug nemalonių arbatų, labai ilgai laikėsi temperatūra- apie du mėnesius, organizmas nenorėjo priimti metalo. Sėdėdamas jis jautė skausmą, stovėti buvo lengviau. Jis nežino, ar ateityje nereikės psichologo pagalbos. Neturtinė žala pasireiškė ir tuo, kad jam padarytą žalą reikėjo įrodinėti draudimo įmonei, važinėti į draudimo bendrovę, kovoti. Šio eismo įvykio metu jam taip pat buvo padaryta turtinė žala: eismo įvykio metu sudužo du telefonai, jų vertę paskaičiavo oficialus atstovas. Dėl telefono „Samsung“ nusidėvėjimo jis sutinka su draudimo bendrovės atstovu, tačiau kitas telefonas- „Huawei“ buvo pirktas prieš du mėnesius iki įvykio, telefonas kainavo 450 eurų. Jis nesutinka su draudimo bendrovės paskaičiuota telefono verte. Už telefoną „Samsung“ jam 102 eurus sumokėjo draudimo bendrovė, dėl likusių 98 eurų pretenzijų jis neturi. Už eismo įvykio metu sugadintus drabužius žala jam atlyginta. Vaistai „Adenuri“ gydytojo receptu skirti nebuvo, tačiau juos rekomendavo šeimos gydytoja. Taip pat jis vartojo žarnyno veiklą gerinančius vaistus, kadangi dėl traumos jam reikėjo nuolat gulėti.

33Spręsdamas dėl A. U. civilinio ieškinio pagrįstumo teismas pažymi, kad dėl A. Č. nusikalstamų veikų A. U. buvo padaryti sąnarinis, skeveldrinis dešinio blauzdikaulio artimojo galo ir dešinės girnelės lūžiai, taigi akivaizdu, kad dėl A. Č. nusikalstamų veikų A. U. patyrė tiek neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu, tiek ir turtinės žalos, pasireiškusios eismo įvykio metu padarytų sužalojimų gydymu, su šiais sužalojimais susijusių pasekmių šalinimu bei eismo įvykio metu sugadinto turto praradimu.

34Vertindamas A. U. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad, kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, draudimo bendrovė A. U. visiškai atlygino jo išlaidas, patirtas dėl medikamentų „Zibor“, „Dolmen“, „Ibumetin“, „Mėtų tinktūra BP“, „Debesylų šaknys“, „Medetkų žiedai“, „Valerijonų tinktūra“, taip pat dėl šildančio tvarsčio „Heat wraps“ įsigijimo. Draudimo bendrovė A. U. neatlygino jo išlaidų, patirtų dėl vidurių lašų „Valentis“ įsigijimo, šį sprendimą motyvuodama tuo, kad minėti medikamentai nesusiję su traumos gydymu. Teismas pažymi, kad, kaip teismo posėdžio metu parodė A. U., po šio eismo įvykio jam buvo skirtas gulimas režimas, jis negalėjo judėti, dėl ko sutriko virškinimo sistemos veikla ir jis turėjo gerti minėtus vidurių lašus. Teismas sutinka su šiais civilinio ieškovo argumentais: akivaizdu, kad neįvykus šiam eismo įvykiui A. U. nebūtų buvęs sužalotas ir jam nebūtų buvęs skirtas gulimas režimas su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, tame tarpe ir susijusiomis su normalia virškinimo sistemos veikla, kas leidžia pagrįstai teigti, kad vidurių lašų „Valentis“ naudojimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su A. Č. padarytomis nusikalstamomis veikomis, dėl ko vidurių lašų „Valentis“ įsigijimo išlaidos (3,52 euro) A. U. privalo būti atlygintos.

35Draudimo bendrovė A. U. taip pat neatlygino jo išlaidų, patirtų dėl medikamentų „Adenuric“ įsigijimo, šį sprendimą motyvuodama tuo, kad minėti medikamentai nesusiję su traumos gydymu, vaistai skirti podagrai gydyti. Teismas pažymi, kad podagra yra lėtinė medžiagų apykaitos sutrikimo liga, kai kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose labai padidėja šlapimo rūgšties kiekis. Podagros simptomai yra sąnarių uždegimas, skausmas, patinimas. Šį faktą vertinant kartu su specialisto išvadoje nurodytais faktais, kad šio eismo įvykio metu A. U. buvo padaryti sąnarinis, skeveldrinis dešinio blauzdikaulio artimojo galo ir dešinės girnelės lūžiai, akivaizdu, kad neįvykus šiam eismo įvykiui nebūtų buvusios sužalotos A. U. kojos ir jam netektų kęsti kojų sąnarių skausmo, t. y. nebūtų simptomo, analogiško sergant podagrai, kas leidžia pagrįstai teigti, kad medikamentų „Adenuric“ naudojimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su A. Č. padarytomis nusikalstamomis veikomis, dėl ko medikamentų „Adenuric“ įsigijimo išlaidos (39,16 euro) A. U. privalo būti atlygintos.

36Draudimo bendrovė A. U. iš dalies atlygino jo išlaidas, patirtas dėl telefono „Samsung“ sugadinimo eismo įvykio metu. Teismo posėdžio metu A. U. atsisakė civilinio ieškinio dalies, susijusios su telefono „Samsung“ sugadinimu eismo įvykio metu.

37Draudimo bendrovė A. U. iš dalies atlygino jo išlaidas, patirtas dėl telefono „Huawei“ sugadinimo eismo įvykio metu, šį sprendimą motyvuodama tuo, kad telefonas eismo įvykio metu buvo nenaujas, todėl telefono „Huawei“ vertė buvo nustatyta vadovaujantis vidutinėmis nenaujų telefonų rinkos kainomis. Teisiamojo posėdžio metu A. U. iš pradžių parodė galintis pateikti minėto telefono įsigijimo dokumentus, tačiau vėliau nurodė pavargęs nuo teisminių procesų, todėl minėto telefono įsigijimo dokumentų jis nepateiks. Vertindamas A. U. civilinio ieškinio dalį, susijusią su telefono „Huawei“ verte, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) 178 ir 179 straipsnių nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 28 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusysis turi teisę, o ne pareigą teikti įrodymus. Teismo posėdžio metu A. U. nurodė, kad jis yra pavargęs nuo teisminių procesų, todėl minėto telefono įsigijimo dokumentų jis nepateiks, taigi A. U. nepasinaudojo savo teise pateikti teismui telefono „Huawei“ įsigijimo dokumentus, tokiu būdu įrodant civilinio ieškinio dalį dėl eismo įvykio metu sugadinto telefono „Huawei“ vertės. Teismas pažymi, kad A. U. minėto telefono įsigijimo dokumentų nepateikė nei ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, nei draudimo bendrovei, sprendusiai žalos atlyginimo klausimą. Kita vertus teismas sutinka su draudimo bendrovės atstovo argumentais, kad eismo įvykio metu telefonas „Huawei“, nors ir buvo naudotas kelis mėnesius, tačiau bet kuriuo atveju buvo nenaujas, dėl ko, nesant minėto telefono įsigijimo dokumentų, įvertinus telefono amortizacijos per du mėnesius laipsnį, minėto telefono vertė buvo paskaičiuota įvertinus vidutines nenaujų telefonų rinkos kainas, kuri, teismo nuomone, yra teisinga.

38Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. U. civiliniame ieškinyje nurodytoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-242/2013 nagrinėtos aplinkybės (vagystė) buvo skirtingos nuo aplinkybių, nagrinėjamų šio baudžiamojo proceso metu (eismo įvykio metu padarytas sužalojimas). Kita vertus minėtoje nutartyje teisingai nurodyta, kad nukentėjusysis neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų tikintis, kad jų ateityje prireiks teismui pateikti, tačiau nagrinėjamu atveju telefonas, kaip nurodė A. U., buvo įsigytas iš UAB „Bitė Lietuva“, taigi A. U. turėjo visas galimybes kreiptis į minėtą bendrovę, prašydamas pateikti su minėto telefono įsigijimu susijusius dokumentus, tokiu būdu įrodydamas savo civilinį ieškinį, bet tai padaryti atsisakė, teisiamojo posėdžio metu nurodęs pavargęs nuo teisminių procesų.

39Draudimo bendrovė A. U. iš dalies atlygino jo išlaidas, patirtas dėl drabužių sugadinimo eismo įvykio metu, šį sprendimą motyvuodama tuo, kad drabužių vertė buvo nustatyta vadovaujantis vidutinėmis drabužių rinkos kainomis įvertinant nusidėvėjimą. Vertindamas A. U. civilinio ieškinio dalį, susijusią su drabužių verte, teismas pažymi, kad, viena vertus, teismui nepateikti minėtų drabužių įsigijimo dokumentai, kita vertus teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų tikintis, kad jų ateityje prireiks teismui pateikti, tiki A. U. nurodytomis minėtų drabužių įsigijimo kainomis, pažymėdamas, kad minėti drabužiai eismo įvykio metu buvo nenauji (tai teisiamojo posėdžio metu nurodė pats A. U.), o A. U. buvo atlyginta beveik visa jo prašoma minėtų drabužių vertė (A. U. nurodė, kad striukės vertė 100 eurų, jam atlyginta 80 eurų; A. U. nurodė, kad kelnių vertė 50 eurų, jam atlyginta 40 eurų). Teismas sutinka su draudimo bendrovės atstovo argumentais, kad eismo įvykio metu minėti drabužiai buvo nenauji, dėl ko, nesant minėtų drabužių įsigijimo dokumentų, įvertinus drabužių nusidėvėjimo laipsnį, minėtų drabužių vertė buvo paskaičiuota įvertinus vidutines drabužių rinkos kainas, kuri, teismo nuomone, yra teisinga.

40Įvertinus išdėstytus argumentus A. U. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais A. Č. veiksmais jam padarytos turtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant A. U. išlaidas, susijusias su vidurių lašų „Valentis“ įsigijimu (3,52 euro) bei medikamentų „Adenuric“ įsigijimu (39,16 euro).

41Minėta, kad nusikalstamais A. Č. veiksmais A. U. buvo padaryta ir neturtinė žala, kurią A. U. vertina 8 000 eurų. Nors civiliniame ieškinyje A. U. pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje per pastaruosius septyniolika metų didžiausias priteistas neturtinės žalos dydis yra 5 790,40 eurų, tačiau, kadangi jis planuoja apsilankyti pas gydytojus dėl pakartotinės kojos operacijos darymo tikslingumo, yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

42Vertindamas šiuos A. U. argumentus teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

43Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra- papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

44Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma- vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 600 eurų iki 3 000 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-77/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), taip pat pasitaiko atvejų, kai eismo įvykių bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama 5 000 eurų neturtinės žalos (kasacinės nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (kasacinė byla Nr. 2K-551/2013).

45Spręsdamas dėl nusikalstamomis A. Č. veikomis A. U. padarytos neturtinės žalos dydžio teismas įvertina tai, kad šio eismo įvykio metu neatsargiais A. Č. veiksmais A. U. buvo padaryti sąnarinis, skeveldrinis dešinio blauzdikaulio artimojo galo ir dešinės girnelės lūžiai, taigi akivaizdu, kad dėl A. Č. nusikalstamų veikų A. U. patyrė fizinį skausmą tiek eismo įvykio metu, tiek ir gydant eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, dėl šių sužalojimų A. U. patyrė ir patiria nepatogumų tiek darbe, tiek buityje, apribotos A. U. galimybės sportuoti bei aktyviai judėti, dėl taikomo gydymo režimo kelis mėnesius po eismo įvykio buvo apribotos A. U. galimybės bendrauti su draugais ir pažįstamais. Kita vertus kai kurios A. U. civiliniame ieškinyje nurodomos aplinkybės (pavyzdžiui, kad neturtinė žala pasireiškė ir tuo, kad kaltinamasis neatlygino jam padarytos žalos, jo neatsiprašė, su juo nesusitiko, kas sukėlė įtampą, baimę, nesaugumo jausmą; kaltinamasis turėjo suprasti, kad vairuodamas transporto priemonę taps pavojingas sau ir kitiems eismo dalyviams; kadangi nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, A. U. buvo pažemintas kitų eismo dalyvių akivaizdoje kenčiant nežmonišką fizinį skausmą) laikytinos deklaratyviomis- nesuprantama, kaip, pavyzdžiui, medikų laukimas po eismo įvykio gali sukelti pažeminimą arba kaip A. Č. gebėjimas ar negebėjimas suvokti savo elgesio pavojingumą galėjo sukelti A. U. neigiamus išgyvenimus. Teismas pažymi ir tai, kad, nors civiliniame ieškinyje A. U., grįsdamas jam padarytą neturtinę žalą, plačiai išdėstė pasekmes, kurios kilo po eismo įvykio, teisiamojo posėdžio metu A. U. parodė, kad kai kurios civiliniame ieškinyje nurodytos pasekmės nekilo arba A. U. nesugebėjo paaiškinti, kaip konkrečiai šios pasekmės pasireiškė (pavyzdžiui, panikos jautimas pamačius važiuojančias transporto priemones, dažni panikos priepuoliai, neadekvatus elgesys, jautimasis sužlugdytu, jautimasis nervingu, isterišku, nevaldomu, humoro jausmo praradimas, jautimasis atsidūrus beviltiškoje padėtyje, emociškai palaužtu ir sužlugdytu, fobija aplinkai). Nustatydamas A. U. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir tai, kad A. Č. A. U. sveikatą sutrikdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat įvertina ir A. Č. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos: A. Č. jokio turto, išskyrus sudaužytą konfiskuotiną automobilį, neturi, gauna nedideles pajamas. Teismas taip pat pažymi, kad, nors A. U. nurodo, kad jis planuoja apsilankyti pas gydytojus dėl pakartotinės kojos operacijos darymo tikslingumo, kas yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-181/2010, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią žala yra asmens turėtos išlaidos, pirmosios instancijos teismo sprendimą nepriteisti nukentėjusiosios planuojamų išlaidų ortodontiniam gydymui pripažino teisingu, paaiškindamas nukentėjusiajai jos teisę dėl papildomų išlaidų atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

46Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-181/2010 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad „sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Nors apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje tokia praktika nesirėmė, tačiau jo nustatyta suma iš esmės atitinka šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose (baudžiamosios bylos Nr. 2K-228/2007, 2K-114/2008). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, kokiu laikytina ir kasatorės reikalaujama suma, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (civilinė byla Nr. 3K-3-529/2008). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, jų nenurodo ir kasatorė, todėl pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, nustatant didesnį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą, nėra įstatyminio pagrindo“. Dėl šių priežasčių nustatant neturtinės žalos dydį nėra pagrindo nukrypti nuo įstatymo nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio (eismo įvykių) bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir A. U. nusikalstamais A. Č. veiksmais padaryta neturtinė žala vertintina 4 000 eurų. Įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovė A. U. sumokėjo 2 000 eurų kaip jam padarytos neturinės žalos atlyginimą, A. U. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais A. Č. veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant A. U. 2 000 eurų.

47Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą, taip pat ir neturtinę, atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys,6.264 straipsnis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui, taigi nusikalstamais A. Č. veiksmais A. U. padarytos turtinės žalos- 42,68 eurų bei neturinės žalos- 2 000 eurų atlyginimas priteistinas iš įmonės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo.

48A. U. taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vertindamas šį prašymą teismas pažymi, kad, kaip kasacinėje nutartyje Nr. 2K-181/2010 nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, „CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta , kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams šioje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Dėl to kasatorės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš atsakovų penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negali būti tenkinamas“. Analogiškos pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-280/2010, taigi konstatuotina, kad A. U. prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negali būti tenkinamas.

49Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant teisme nagrinėjamai baudžiamajai bylai, draudikas turi teisę išmokėti draudimo išmoką per 14 dienų nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktą draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokų neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Taigi akivaizdu, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką kyla ne nuo bylos iškėlimo teisme, bet praėjus 14 dienų nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos. Draudikui laiku neįvykdžius šios pareigos A. U. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

50A. U. prašo iš A. Č. priteisti 600 eurų už išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Minėta, kad kaltinamojo A. Č. turtinė padėtis yra sunki, jis gauna nedidelį darbo užmokestį, jokio turto, išskyrus sudaužytą konfiskuotiną automobilį, neturi, dėl ko iš A. Č. prašoma priteisti suma už išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti, mažintina iki 400 eurų.

  1. Procesinės prievartos priemonės

51Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 97-98), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti- naikintina.

52Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos A. Č. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) (b. l. 23-24). Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ), konfiskavimas, laikino A. Č. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ), apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 641 straipsniu, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

54Pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

55Pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam dvidešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

56Šias bausmes subendrinti jas apimant ir A. Č. skirti subendrintą trisdešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

57Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- dešimčia parų ir A. Č. skirti galutinę dvidešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

58Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Č. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

59Skirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ).

60A. Č. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti- panaikinti.

61Laikino A. Č. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

62A. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš įmonės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo A. U. naudai 2 042,68 eurų.

63Priteisti iš A. Č. A. U. naudai 400 eurų už išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.

64Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. Teismas... 4.
  1. Nusikalstamų veikų aplinkybės
...
5. A. Č. 2017 m. sausio 2 d. apie 19.07 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,... 6. Teisiamojo posėdžio metu A. Č. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę... 7. Teisiamojo posėdžio metu A. Č., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus... 8. Ikiteisminio tyrimo metu A. U. parodė, kad 2017 m. sausio 2 d. apie 19.05 val.... 9. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities... 10. Ikiteisminio tyrimo metu S. Č. parodė analogiškai (b. l. 68-69).... 11. Specialistas, ištyręs A. Č. kraują, paimtą 2017 m. sausio 2 d. 21.15 val.,... 12. Specialistas, susipažinęs su A. U. medicininiais dokumentais, A. U. nustatė... 13. 2017 m. sausio 2 d. nuo 19.50 val. iki 20.15 val. buvo apžiūrėta eismo... 14. 2017 m. sausio 2 d. buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“, valst.... 15. 2017 m. sausio 2 d. buvo apžiūrėtas automobilis „Mitsubishi L200“,... 16. 2017 m. sausio 2 d. buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr.... 17. Teismas pažymi, kad A. Č. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus... 18. Minėta, kad A. Č. 2017 m. sausio 2 d vairavo automobilį būdamas apsvaigęs... 19. Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatyta, kad „pasirinkdamas važiavimo... 20. A. Č. padarė nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyje.... 21. Už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta baudos... 22. Spręsdamas dėl A. Č. skirtinų bausmių dydžio teismas atsižvelgia į BK... 23. Nustatant A. Č. skirtinų arešto bausmių terminą atsižvelgtina į tai, kad... 24. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų... 25. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia... 26. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio... 27. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas... 28. Teismas taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų... 29. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo... 30. UAB „Logtransa“ pranešime nurodyta, jog dėl nepataisomai sugadinto... 31. Teisiamojo posėdžio metu A. U. pareiškė 6 408,88 eurų dydžio civilinį... 32. Teisiamojo posėdžio metu A. U. parodė, kad neturtinė žala pasireiškė... 33. Spręsdamas dėl A. U. civilinio ieškinio pagrįstumo teismas pažymi, kad... 34. Vertindamas A. U. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos... 35. Draudimo bendrovė A. U. taip pat neatlygino jo išlaidų, patirtų dėl... 36. Draudimo bendrovė A. U. iš dalies atlygino jo išlaidas, patirtas dėl... 37. Draudimo bendrovė A. U. iš dalies atlygino jo išlaidas, patirtas dėl... 38. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. U. civiliniame ieškinyje... 39. Draudimo bendrovė A. U. iš dalies atlygino jo išlaidas, patirtas dėl... 40. Įvertinus išdėstytus argumentus A. U. civilinis ieškinys dėl... 41. Minėta, kad nusikalstamais A. Č. veiksmais A. U. buvo padaryta ir neturtinė... 42. Vertindamas šiuos A. U. argumentus teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas... 43. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji... 44. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos... 45. Spręsdamas dėl nusikalstamomis A. Č. veikomis A. U. padarytos neturtinės... 46. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-181/2010 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 47. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.254, 6.987... 48. A. U. taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines... 49. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos... 50. A. U. prašo iš A. Č. priteisti 600 eurų už išlaidas advokato, kuris... 51. Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. skirta kardomoji priemonė- rašytinis... 52. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos A. Č. nuosavybės teisės į jam... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49... 54. Pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 55. Pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 56. Šias bausmes subendrinti jas apimant ir A. Č. skirti subendrintą... 57. Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- dešimčia parų ir A. Č. skirti... 58. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Č. sulaikymo vykdant šį nuosprendį... 59. Skirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių... 60. A. Č. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 61. Laikino A. Č. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį... 62. A. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš įmonės „Ergo... 63. Priteisti iš A. Č. A. U. naudai 400 eurų už išlaidas advokato, kuris... 64. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...